Pirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2A-133-278/2015

Teisėja Irena Stacevičienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00649-2013-5

                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                  77.4.3;  78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21

                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                 N U T A R T I S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                              2015 m. vasario 25 d.

                                                        Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-228/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui J. S.-R., išvadą teikiančiai institucijai Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas A. R. prašė teismą nustatyti  bendravimo su nepilnamete dukra G. R. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1449-82/2011, 3 punktą dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, įpareigoti atsakovę teikti jam kasmėnesines dukros G. R. išlaikymui teikiamų piniginių lėšų panaudojimo ataskaitas ir išlaidas patvirtinančius įrodymus, priteisti iš atsakovės 8 000 Lt lėšų, kurias jis sumokėjo dukros G. R. išlaikymui, o atsakovė panaudojo ne dukros interesams, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti į G. R. banko sąskaitą. Nurodė, kad atsakovė L. M. nesilaiko įsipareigojimo netrukdyti jam  maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime pagal žodinį šalių susitarimą. Teigė, jog yra sudaręs naują santuoką, augina mažametį sūnų, kurį reikia išlaikyti, todėl sumažėjo jo galimybės teikti dukrai sutarto dydžio išlaikymą, kas yra pagrindas sumažinti išlaikymą iki 400 Lt, mokamą kas mėnesį. Mano, kad atsakovė vaikui skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirtį, nes pati kurį laiką nedirbo, o pajamos iš individualios veiklos buvo itin mažos.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Teismas konstatavo, jog ieškovui A. R. gyvenant užsienyje, ieškovas neturi galimybių įgyvendinti teisės maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekvieno iš tėvų pasiūlymą, į tai, jog A. R. su dukra nebendrauja 1,5 metų ir vaikui reikalingas prisitaikymo periodas darė išvadą esant pagrindui nustatyti bendravimo tvarką. Nurodė, kad netikslinga nustatinėti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal atsakovės siūlytą ieškovui gyvenant Lietuvoje, nes A. R. patvirtino, jog neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas sumažino ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo laikotarpį ieškovo A. R. kasmetinių atostogų metu. Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš darbo išėjo savo noru, kur  jo metines pajamas sudarė nuo 200 000 Lt iki 240 000 Lt,  A. R. ketino Norvegijoje statytis namą, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje bei konstatavo, jog ieškovo sutuoktinė gauna išmokas už  mažametį vaiką. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė visų duomenų, atskleidžiančių jo ir jo šeimos tikrąją turtinę padėtį, kas reiškia, kad nebuvo atskleista tikroji dabartinė  jo finansinė padėtis. Nustatė, jog atsakovės turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi, ji viena augina vaiką ir   rūpinasi kasdieniais jo priežiūros klausimais, aprūpina ją gyvenamuoju būstu  ir darė išvadą, kad esminė šalių turtinė padėtis nėra pasikeitusi, o nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl vaikui teikto išlaikymo sumų panaudojimo asmeniniams atsakovės poreikiams bei įrodymų, kurie pagrįstų mažesnį vaiko išlaikymui reikiamų lėšų poreikį. Darė išvadą, kad pats ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas ir tai A. R. pripažįsta. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę teikti jam kasmėnesines vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas bei išlaidas patvirtinančiais įrodymus pripažintinas nepagrįstu ir atmestinu.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą, išskyrus nustatytą bendravimo tvarką, ir pilnai tenkinti jo reikalavimus. Teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, - neįvertino, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes sudarė naują santuoką su J. S.-R. ir jiems gimė sūnus R., kas turi įtakos jo turtinei padėčiai. Be to, atsakovei sutikus gyventi Norvegijoje, vaiko išlaikymo dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas minėtoje valstybėje. Tvirtina, kad dukrai teikiamas išlaikymas po 800 Lt per mėnesį yra   didelis ne tik dėl pasikeitusios jo turtinės padėties, bet ir dėl to, kad atsakovė iš šių lėšų ilgą laiką ne tik išlaikė dukrą, bet lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti. Nurodo, jog atsakovė ilgą laiką faktiškai negavo jokių pajamų, kurį laiką vykdė nepelningą individualią veiklą ar visai nedirbo, todėl mano, jog savo poreikiams naudojo dukros išlaikymui skirtas lėšas, kurias gavo iš jo ir iš Norvegijos valstybės. Tvirtina, kad atsakovė, panaudojusi dukros išlaikymui skirtas lėšas savo poreikių tenkinimui, privalo ne pagal paskirtį panaudotas sumas grąžinti dukrai, kurias sudaro pusė iki ieškinio pateikimo dienos jo sumokėto išlaikymo dydžio. Teigia, kad atsakovė turi teikti jam ataskaitas apie dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, nes be lėšų panaudojimo kontrolės neįmanoma užtikrinti, kad atsakovė lėšų nenaudotų savo poreikiams. Mano, jog teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, kuriuo siekė paneigti abejones dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pradžios momento.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus  ir šioje dalyje pagrįstai ieškinį atmetė. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų  apie savo dabartinės šeimos turtinę padėtį, kas leidžia  pagrįstai manyti, jog ji yra labai gera, nes tai patvirtina jo mokamos išlaidos už atstovavimą civilinėje byloje. Be to, nurodo, jog ieškovas A. R. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie dukros išlaikymui reikalingas pinigų sumas bei aplinkybes, jog dalį dukros išlaikymui skirtų lėšų ji panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigia, kad jai tenka visa vaiko išlaikymo našta, todėl teismo išvada dėl įpareigojimo teikti ataskaitą apie išlaikymui mokamų lėšų panaudojimą yra pagrįsta teisingumo ir protingumo principais.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo, šią tvarką nustato teismas. Byloje nustatyta, kad pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, šalių nepilnametė dukra G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena su motina L. M. (1 t, b. l. 8-9). Nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikus tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, vaiko amžių ir jos santykį su tėvu, pagrįstai patvirtinto ieškovo A. R. bendravimo su vaiku tvarką, kuri neprieštarauja ir atitinka tiek vaiko, tiek ir tėvų  interesus, todėl, šalims neginčijant šios sprendimo dalies, išsamiau kolegija nepasisako.

Byloje nustatyta, jog aukščiau minėtu 2011-08-24 sprendimu L. R. (dabartinė pavardė M.) ir A. R. santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį A. R. įsipareigojo iki vaiko pilnametystės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 800 Lt, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8-9). Ieškiniu dėl  priteisto išlaikymo dydžio  sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, A. R. nurodė, jog 2012-08-08 sudarė naują santuoką su  J. S. ir 2012-11-16 jiems gimė sūnus R. R. (1 t., b. l. 12-13). CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos  vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui,  atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio  2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas  vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog ieškovas A. R. nuo 2009-12-01 iki 2013-10-01 dirbo žveju Norvegijoje ir jo darbo užmokestį sudarė 200 000 Lt - 240 000 Lt gaunamos pajamos (1 t., b. l. 100, 103). Tačiau tiek pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo, tiek ir teikiant apeliacinį skundą, informacijos apie naujus darbo teisinius santykius, duomenų ieškovas nepateikė. Apeliantui teigiant, jog neplanuoja grįžti iš Norvegijos ir gyventi Lietuvoje, ir nesant duomenų apie jo darbinį užimtumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas, tikėtina įsidarbino pagal įgytą profesiją ir preliminariai jo gautinas minimalus valandinis atlyginimas galėtų siekti nuo 162,85 NOK iki 172,85 NOK (Norvegijos kronų; žuvies perdirbimo sektoriuje). Įvertinus minimalaus valandinio atlygio Lietuvos ir Norvegijoje skirtumus, ieškovo gautinas darbo užmokestis neabejotinai leidžia teikti šalių dukters išlaikymui šalių sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą 231,70 € (800 Lt) periodinių išmokų dydį. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui pateikti įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį, turimą savo bei sutuoktinės turtą, gaunamas išmokas vaikams, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Apelianto teiginys, jog jis išlaiko antroje santuokoje gimusį sūnų, nesudaro pakankamo pagrindo keisti dukrai teikiamo išlaikymo dydį, nes A. R. privalo rūpintis visais savo vaikais, be to, dalį lėšų sūnaus išlaikymui privalo skirti ir vaiko motina (CPK 178 str.). Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog 2014-11-05 A. R. ir jo sutuoktinė J. S.-R. įsigijo 0,7750 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 86-89). Nepaneigta, jog A. R. ketina Norvegijoje statytis namą. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog leistinais ir pakankamais įrodymais A. R. nepagrindė pablogėjusios turtinės padėties (CPK 12 str., 178 str.). Iš viešų registrų įrašų matyti, kad L. M. registruotino turto neturi (1 t., b. l. 74; 2 t., b. l. 91-92). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovė nuo 2014-07-25 dirba UAB „Krispada“ ir vidutinės darbinės pajamos sudaro 296,42 € kas mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių; 2 t., b. l. 94). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovės L. M. materialinė padėtis nėra esmingai pagerėjusi, o dukrai augant, neatmestina, jog išlaidos yra tik padidėjusios. Be to, nepaneigti atsakovės teiginiai, kad šios išlaidos yra ne mažesnės nei 1 000 Lt - 1 200 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 12). A. R. teiginiai, kad atsakovė neskiria lėšų dukters išlaikymui ir jo siunčiamas  lėšas dukros išlaikymui naudoja savo poreikių tenkinimui, vertintini kritiškai. Byloje nepaneigta, jog atsakovei L. M. auginti dukrą padeda jos tėvai, todėl neatmestina, jog atsakovės tėvai prisiima ir dalį tiek atsakovei, tiek ir anūkei tenkančių išlaidų (komunalinių išlaidų ir kt.) apmokėjimo. Be to, nepaneigta, jog atsakovė  vykdė  individualią veiklą,   gavo pajamų, nors jos ir nebuvo didelės, vėliau gavo bedarbio išmoką, todėl konstatuoti, jog atsakovė L. M. iki  2014-07-25 neturėjo pragyvenimui jokių pajamų, nėra pakankamo pagrindo. Kadangi ieškovas A. R. neįrodė, kad jo finansinė būklė yra ženkliai pablogėjusi, jokiais įrodymais nepagrindė, kad vien jo skiriamų lėšų pakankama dukters G. išlaikymui ar dalį jų atsakovė naudoja asmeniniams tikslams, todėl teismas pagrįstai atsisakė mažinti A. R. teikiamo išlaikymo dydį dukrai bei įpareigoti atsakovę į dukters G. R. atsiskaitomąją sąskaitą pervesti puse ieškovo dukters išlaikymui pervestų lėšų (8 000 Lt; CPK 185 str., CPK 178 str.; 1 t., b. l. 8-9, 11). Įstatymas nenumato, jog abu tėvai privalo vaikui teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl ieškovas be pagrindo teigia, kad dukrai   kas mėnesį yra skiriama po 463,40 € (1 600 Lt) išlaikymas ir ši suma yra pernelyg didelė (CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė dirba,  gauna pajamas, todėl, įvertinus, jog jai tenka ir kasdienė dukters priežiūra, ieškovo teiginiai, kad  L. M. nededa pastangų gauti didesnes  pajamos, vertintini kritiškai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovę L. M. kas mėnesį teikti dukters išlaikymui teikiamų lėšų panaudojimo ataskaitas, kartu pateikiant išlaidas patvirtinančius įrodymus, atmestas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad priteista išlaikymo suma yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią dukters atžvilgiu, nes duktė visą laiką augo jos prižiūrima, ugdoma ir lavinama, ką patvirtino ir liudytoja, ieškovo motina  V. R., todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus bei įpareigotų rinkti vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, kas prieštarauja ir protingumo principams ( 2 t., b. l. 25-27). Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad nutraukiant santuoką, šalys buvo susitarę teikti informaciją viena kitai apie išlaidas dukrai, o   kilus ginčui, atsakovė teismui pateikė duomenis apie  išlaidas mokesčiams už darželį, maistui, rūbams už 2013 m. sausio - 2014 m. vasario mėn. laikotarpį. Ieškovas nepaneigė, jog nurodytos išlaidos  nėra skirtos  dukters  G. poreikių tenkinimui (CPK 178 str., 1 t., b. l. 111, 122-224).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-09-30 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kurį 2014-10-01 protokoline nutartimi teismas atsisakė priimti (2 t., b. l. 45-46, 50-52). CPK 377 straipsnis suteikia ieškovui teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką. Tačiau tuo pačiu minėtas straipsnis suteikia teisę teismui atsisakyti priimti tokį dokumentą, jei tai galėjo būti pateikta anksčiau. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2013-05-02, o pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateiktas 2014-09-30, todėl akivaizdu, jog priėmus patikslintą ieškinį, bylos nagrinėjimas būtų užsitęsęs, nes atsakovė turi teisę susipažinti su teikiamo dokumento turiniu bei pateikti atsiliepimą į jį (CPK 142 str.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ir priėmus patikslintą ieškinį, teismas turi teisę išeiti iš ieškinio ribų ir priimti sprendimą vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, todėl apelianto nurodytą procesinį pažeidimą vertinti kaip pažeidžiantį jo interesus nėra pagrindo (CPK 185 str., 376 str. 3 d.).

Dėl paminėtų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė L. M. sumokėjo 144,81 € (500 Lt), todėl atmetant apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo A. R. (CPK 93 str. 1 d. 2 t., b. l. 79).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 € (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija                                                                                                Eigirdas Činka

                                                                                                      Birutė Jonaitienė 

                                                                                         Birutė Valiulienė