Civilinė byla Nr. e2-3260-534/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36263-2019-1

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2., 2.6.10.5.2.8., 2.6.10.8.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

 TEISMAS

S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo mėn. 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovui R. O. ir atstovui adv.Deimantė. Drąsutavičienė.,

atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui K. N.,

trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo R. O. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB “Grinda”. Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas R. O. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 2019-02-01 vakare, tamsiu paros metu, neapšviestoje Šaltupio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Range Rover, kai pamatė galimai neblaivų žmogų einantį per kelią, pasuko automobilio vairą, siekiant išvengti susidūrimo važiuojamoje kelio dalyje. Važiavimo greitis buvo nedidelis -30-40 kilometrų per valandą. Važiuojant per apsemta vandeniu asfaltuotą kelio dalį, įvažiavo į duobę, sugadino du ratus, važiuoklę. UAB „Autopulse“ automobilio ratų ir važiuoklės remontas kainavo 1015,39 eurus, įskaitant techninę pagalbą kelyje, nes nuleistomis padangomis tęsti judėjimo keliu negalėjo. Eismo įvykio ir žalos faktą patvirtina į įvykio vietą iškviesta policija, įvykio vietoje padarytos važiuojamosios dalies, automobilio nuotraukos. Nurodo, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelius prižiūri savivaldybė, kuri yra atsakinga už kelio būklę, defektų pašalinimą. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti 820 eurų advokato pagalbos išlaidas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas ir UAB „Grinda“ yra sudarę 2018-10-29 sutartį Nr.A62-189/18 (3.10.21-TD2), pagal kurią UAB „Grinda“ 3 metus įsipareigojo atlikti kelių remonto ir priežiūros darbus. Nurodo, kad UAB „Grinda“ nagrinėjamoje civilinėje byloje privalo būti atsakovu, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodo, kad ieškovas patyrė žalą dėl didelio neatsargumo vairuojant transporto priemonę: blogo matomumo sąlygomis turėjo sulėtinti greitį, tokiu būdu išvengtų nuostolių.

Tretysis asmuo UAB „Grinda“ ieškovo ieškinį prašo atmesti, nes autoįvykis įvyko neapdairiai ieškovui vairuojant transporto priemonę, neatsižvelgiant į vairavimo sąlygas ir kelio būklę. Nurodo, kad ieškovas teisingai pasirinko atsakovu Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes pagal 2018-10-29 sutartį Nr.A62-189/18 (3.10.21-TD2) tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos AB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą.

Ieškinys tenkinamas.

Iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo ieškovui atlyginti patirtą žalą, nes už statinio Šaltupio gatvės, Vilniuje, priežiūrą ir saugaus eismo organizavimą atsako Vilniaus miesto savivaldybė, o ieškovas, vairuodamas automobilį gatvėje patyrė žalą dėl netinkamos kelio dangos priežiūros.

        Iš ieškovo ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų – nuotraukų, policijos pranešimų ir eismo įvykio fiksavimo protokolo nustatyta, kad 2019-02-01 apie 21 val.35 min. ieškovas R. O. tamsiu paros metu neapšviestoje Šaltupio gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Range Rover, valst Nr.(duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo į vandens sklidiną duobę, kas sąlygojo automobilio priekinio dešiniojo rato ir užpakalinio dešiniojo rato sugadinimą. Po eismo įvykio automobilis nuleistais dvejais ratais negalėjo judėti, todėl tralo pagalba buvo nugabentas į autoremonto įmonę. Automobilio registracijos pažymėjimas įrodo, kad automobilis priklauso ieškovui. Automobilio remonto užsakymas įrodo, kad ieškovas patyrė 1015,39 eurų išlaidas, atstatant automobilio būklę, transportuojant automobilį į remonto bendrovę.

        Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas byloje. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų padaryta priešinga išvada – ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes neįrodyti visi būtinieji žalos požymiai. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje, pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju neįrodyti visi būtinieji žalos požymiai.

CK 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies – atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Ši prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tai reiškia, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo, taigi žalą patyrusiam asmeniui šio fakto nereikia įrodinėti. Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

        Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija neginčijo aplinkybės, kad ji yra Šaltupio gatvės, Vilniuje, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau įrodinėjo aplinkybes, kad šio kelio valdytoju 2018 m. spalio 29 d. sutarties pagrindu yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuriam tenka atsakomybė atlyginti žalą ieškovei.

        Kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų - 2018-10-29 sutarties Nr.A62-189/18 (3.10.21-TD2), Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovas) sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutartyje, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas paslaugoms suteikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priede yra nurodyti UAB „Grinda“ atliekami darbai ir teikiamos paslaugos, į kurias patenka ir tokios privalomosios paslaugos kaip asfaltbetonio dangos pažaidų taisymas, numatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Kaip matyti iš sutarties UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

        Teismas įvertinęs nurodytas sutarties sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliota veikti savarankiškai. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryta paslaugų teikimo sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ laikytinas rangovu, kuris daiktine prasme pagal sutartį nėra gatvių valdytojas. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus: Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kaip tai numatyta sutartyje, gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštišką užsakymą.

        Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, yra tinkamas atsakovas byloje bei remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

        Ieškovas dėl eismo įvykio iš viso patyrė 1015,39 Eurų žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovo prašomą atlyginti žalą sudaro automobilio transportavimo paslaugos ir realiai patirtos automobilio atstatymo (remonto) išlaidos. Ieškovo reikalavimas atitinka LR CK 6.249 str., 6.281 str. normas – ieškovas reikalauja atlyginti daikto atkūrimo išlaidas, nuostolius transportuojant daiktą.

        Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina eismo įvykio faktą, automobiliui padarytų sužalojimų faktą, pobūdį. Policijos dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusias su transporto priemonei padarytu apgadinimu, taip pat patvirtino aplinkybes, kad važiuojamojoje kelio dangoje buvo duobė. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota duobė kelio dangoje, automobilio padėtis, kiti svarbūs duomenys įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Papildomai surašytame dokumente prie įvykio vietos schemos nurodyti duomenys apie automobiliui padarytus apgadinimas, kurie sutampa su ieškinyje ir transporto priemonės remonto dokumentuose nurodytais remonto darbais, padarytomis nuotraukomis, kuriose fiksuota kelio danga, automobilio apgadinimas. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nesutikdami su ieškiniu, savo pozicijas grindė vien prielaidomis, kad galimai ieškovas vairuodamas netinkamai pasirinko greitį, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas ir kelio būklę. Teismas atmeta atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ atsikirtimą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už padarytą žalą. Atsakovas privalo atlyginti žalą dėl kelio trūkumo nesant jo kaltės, bet gali išvengti civilinės atsakomybės įrodęs jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikosi pozicijos, kad ieškovas vairavo automobilį nepakankamai atsargai ir rūpestingai, dėl ko atsirado prašoma atlyginti žala. Šioms aplinkybėms pagrįsti nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu ieškovas R. O. būtų viršijęs leistiną greitį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis, ir pasirinkti tokį greitį, kad spėtų sustabdyti. Ieškovas vairavo automobilį neapšviestoje gatvėje tamsiu paros metu ir negalėjo numanyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje gali būti duobė, apsemta vandens. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakingas už saugaus eismo organizavimą Vilniaus mieste, už gatvių būklės stebėjimą, todėl atsakovo pareiga yra apriboti automobilių greitį toje vietoje, kur yra pavojingas kelio trūkumas, iki saugaus greičio. Nagrinėjamu atveju, vairuotojas galėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas greičio ribojimo viršijimas. Vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti, kad kelyje yra pavojinga kliūtis.

        Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį tenkina, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis 23 eurai, 820 eurų advokato pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovui R. O., a.k(duomenys neskelbtini) 1015 Eurų 39 centus žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 843 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Audrius Žiedelis