Civilinė byla Nr. e2-538-480/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00482-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.6.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, 

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams A. B., J. Ž., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Permona“ atstovui L. M., atsakovų G. B., A. B. atstovui advokato padėjėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje, organizuotame ir nuotoliniu būdu per ZOOM programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Permona“, G. B. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Permona” (toliau – ir atsakovė, bendrovė) ir G. B. 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo perleistas UAB „Permona” nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas: 89/250 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 parduotuvės – kavinės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 kiemo statinių dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/25 administracinių patalpų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); taikyti restituciją - grąžinti UAB „Permona“ 2022 m. spalio 26 d. pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą ir leisti nukreipti į jį išieškojimą (CBP-482).

Nurodė, kad bendrovėje buvo atliktas operatyvus patikrinimas, 2023 m. kovo 20 d.  surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-1497. Nustatyta, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir A. B. perleido nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta nekilnojamojo turto kaina – 112 000 Eur. 

Egzistuoja visos sąlygos sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Atsakovės skola ieškovės susidarė 150 816,55 Eur sumai nesumokėjus aplinkos teršimo mokesčio (toliau - ATM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), nekilnojamojo turto mokesčio (toliau - NTM), pelno mokesčio (toliau - PLN), pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), žemės mokesčio (toliau - ZEM). 2021 m. rugsėjo 3 d. su bendrove sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 67 102,21 Eur sumos, tačiau 2022 m. gruodžio 13 d. ji buvo nutraukta, pasibaigus mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo terminui. Ginčijama sutartimi buvo pažeisti VMI interesai, kadangi sumažinta bendrovės turto vertė. UAB „Permona“ žinodama, kad reikės likviduoti įsiskolinimą VMI, turėjo būti sąžininga, tačiau sudarė ginčijamą sutartį su atsakovais, kuri pažeidžia kreditorės VMI interesus. Sutarties sudarymas buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo, todėl šis sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Ginčijamos sutarties sudarymas pablogino VMI kaip kreditorės teises išieškoti UAB „Permona“ priskaičiuotus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą. E. B. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. spalio 3 d. buvo UAB „Permona“ vadovė. Bendrovė 2022 m. spalio 26 d.  pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turtą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, perleido buvusios bendrovės vadovės E. B. tėvams G. B. ir A. B.. Nepateikta įrodymų, kad iki sutarties patvirtinimo realiai gavo 72 000 Eur, todėl nesąžiningumas yra įrodytas, nes tikėtina sandoris sudarytas tikslu apsaugoti turtą. Senaties terminas nepraleistas.

 

 Atsakovai G. B. ir A. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (DOK-30454).

Atsiliepime į ieškinį  nurodė, kad  nesutinka su ieškiniu, nes pasinaudojo įstatymo nustatyta pirmenybe įsigyti bendraturčio parduodamą turto dalį, už perkamą turtą apmokėjo rinkos kaina, todėl nėra pagrindo taikyti actio Pauliana ir ieškovės ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Dar iki VMI ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė turėjo galimybę užsitikrinti savo reikalavimą turto areštu arba priverstine hipoteka, atsakovai negali būti atsakingi už pačios VMI neveiklumą, kad 2022 m. spalio 26 d. perkamam turtui iš bendraturčio jokių apribojimų nebuvo. Ieškovė ieškinyje neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja aukščiau įvardintų sąlygų visetas, kuris leistų ieškovei actio Pauliana instituto pagrindu reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia. Sutartis buvo sudaryta 2022 m. spalio 26 d. ir su UAB „Permona“ už nupirktą turtą buvo pilnai atsiskaityta – dalis pinigų UAB „Permona“ buvo sumokėta pavedimu, o likusi dalis, t. y. 72 000 Eur sumokėta grynaisiais, ką patvirtina pridedamas kasos pajamų orderio kvitas. Sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jei yra sudarytas su kitu kreditoriumi skolininkui jau esant nemokiam, tačiau šiuo atveju UAB ,,Permona“ buvo moki. Ieškovė neįrodė, kas sutarties sudarymas kaip nors pažeidė jos teises, sutarties sudarymas nesąlygojo UAB ,,Permona“ nemokumo, sutarties sudarymu nesuteikė kitiems kreditoriams nepagrįsto pranašumo, sutartis atlygintinis sandoris, tad UAB ,,Permona“ gavo tinkamą atlygį. Sutarties šalys neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu ir net negalėjo jų turėti, kadangi sudarant sutartį UAB ,,Permona“ turėjo galiojančią mokestinės paskolos sutartį ir turėjo įstatymų nustatytą pirmumą pirkti bendraturčio už rinkos kainą parduotą turtą. 

 

Atsakovė UAB ,,Permona“  atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir pritaria atsakovų G. B. ir A. B. atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, kad turto perleidimo sutartis, kurią UAB ,,Permona“ kreditorius VMI ginčija šioje byloje, buvo sudaryta vadovaujantis CK 4.79 str. 1 d., kur nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. 2022 m. spalio 26 d., kai buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Permona“ buvo pelningai veikianti įmonė, kuri neatitiko Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodytos nemokumo sąvokos, o įsiskolinimas ieškovei tuo metu buvo mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovams sudarius turto pirkimo–pardavimo sutartį, UAB ,,Permona“ turtas būtent dėl šios sutarties sudarymo sumažėjo ar ieškovė dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Nėra pagrindo vadovautis CK 6.67 straipsnio 3 punkte nurodyta prezumpcija, nes 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas bendraturčiams, turintiems pirmumo teisę, vadovaujantis CK 4.79 str. 1 d. Teismas turi nustatyti ieškovės 2022 m. spalio 26 d. turėto reikalavimo dydį ir negali viršyti šio reikalavimo dydžio, sprendžiant klausimą dėl restitucijos, jeigu nepaisant atsakovų pateiktų argumentų ieškovės ieškinys būtų tenkinamas (DOK-31133).

 

 

Ieškinys tenkintinas visiškai

 

Byloje esantys MAIS klientų informacijos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Permona“ įregistruota juridinių asmenų registre 2019 m. sausio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.

Iš byloje esančių mokesčių Apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kokiu laikotarpiu, kokio pobūdžio ir kokio dydžio UAB ,,Permona“ mokestinė skola biudžetui susidarė (CBP-482, 7-13 priedai).

Mokestinės paskolos sutartis 2021 m. rugsėjo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtina, kad su ieškove buvo sutarta dėl mokesčių mokėtojos UAB ,,Permona“ bendros 67 102,21 įsiskolinimo sumos išdėstymo/atidėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. (CBP-482, 14 priedas).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo terminui, nuspręsta nutraukti nurodytą mokestinės paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta pagal nurodytą sprendimą. Nutraukiama mokestinės paskolos sutartis 2021 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini). Sprendimas, pagal kurį buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis 2021 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) (CBP-482, 15 priedas).

Iš 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įsigytas atsakovų kartu, t. y. po 49/200 dalį pastatų nuosavybės teise įsigijo UAB ,,Permona“ ir G. B. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), o 3/10 žemės sklypo – G. B. (reg. Nr. DOK-30476 priedai).  

 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Permona“, atstovaujama direktorės E. B., savo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalį perleido G. B., kuri nurodytą turtą pirko sau ir savo sutuoktiniui A. B.. Sutarties 3.1. p. susitarta dėl bendros objektų kainos 112 000 Eur. Sutartimi šalys sutarė, kad 72 000 Eur pardavėja UAB ,,Permona“ gavo grynais iš pirkėjos prieš šios sutarties patvirtinimą, o likusius 40 000 Eur pardavėja gavo pavedimu iki pirkimo prieš sutarties patvirtinimą (CBP-482, 3 priedas).

Byloje pateikta UAB ,,Verslavita“ 2022 m. spalio 14 d. konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 49/100 dalies pastato–kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 49/100 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3/5 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  turto pardavimo kaina rinkoje 2022 m. spalio 14 d. nustatyta nuo 195 000 Eur iki 210 000 Eur (DOK-1042).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo 2023 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-1497 patvirtina, kad bendrovėje buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Sutartis) G. B. ir A. B. perleido nekilnojamąjį turtą už 112 000,00 Eur, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini): 89/250 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 parduotuvės – kavinės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 kiemo statinių dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/25 administracinių patalpų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ) (toliau visas nekilnojamasis turtas – ir Turtas)(CBP-482, 2 priedas).

Byloje esantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. liepos 26 d. raštai G. B. ir UAB ,,Permona“ patvirtina, kad ieškovė, turėdama informaciją apie įvykusį G. B. sandorį su UAB „Permona“, nustatė 10 dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos, pateikti ieškovei dokumentais pagrįstą informaciją apie atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą (CBP-482, 16 priedas).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 4 d. duomenys patvirtina, kad bendrovės skolą valstybės biudžetui sudaro 150 816,55 Eur, iš jų 8,00 Eur ATM; 35 132,62 Eur GPM, 1 524,34 Eur GPM delspinigių; 2 609,00 Eur NTM, 138,28 Eur NTM delspinigių; 11 894,00 Eur PLN, 714,78 Eur PLN delspinigių, 23 858,94 Eur PLN avanso; 73 230,03 Eur PVM, 1 589,89 Eur PVM delspinigių; 114,00 Eur ZEM, 2,67 Eur ZEM delspinigių (CBP-482, 20 priedas).

Byloje pateikti antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB ,,Permona“ atžvilgiu yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų. Taip pat pateikti tiek UAB ,,Permona“, tiek atsakovų G. ir A. B. Nekilnojamojo turto išrašai, VĮ ,,Regitra“ duomenų išrašas, įmonės balansas, kreditingumo ataskaitos, patvirtina atsakovų turtinę padėtį (CBP-482, 17-21 priedai ir DOK-31133 su priedais).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Permona“ yra iškelta bankroto byla; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Klaipėdos apygardos teismo civ. b. Nr. eB2-295-524/2024).

 

Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama savo kaip kreditorės teises, ginčija Sutartį actio Pauliana pagrindu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl kreditorės (ieškovės) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Actio Pauliana ieškinio institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad Bendrovės skolos valstybės biudžetui susidarė atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais pateikus mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjus. Jau minėta, 2021 m. rugsėjo 3 d. su Bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir MPS) dėl 67 102,21 Eur sumos, kuri 2022 m. gruodžio 13 d. nutraukta pasibaigus mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo terminui. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2022 m. spalio 26 d. balanso duomenimis nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. spalio 26 d. buvo 127 240,47 Eur, iš jų 9 946,96 Eur sumokėjimas išdėstytas, sudarius MPS.

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo, atsiradusio dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo, yra pateiktas išaiškinimas, kad tokios prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus priimto sprendimo momentu, o su aplinkybe, kada mokesčių mokėtojui realiai kilo prievolė sumokėti valstybės biudžetui atitinkamus mokesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018; 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

Bendrovėje buvo atliktas operatyvus patikrinimas, surašyta 2023 m. kovo 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko, kasos, avansinių apyskaitų dokumentai už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Nustatyta, bendra nepriemoka 2023 m. vasario 9 d. buvo 95 155,19 Eur, iš jų: 20 752,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (MN nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.), 15 759,00 Eur pelno mokesčio (PLN) (MN nuo 2022 m. birželio 16 d.) ir 33,11 Eur PLN delspinigiai, 26 966,00 Eur PLN mokesčio avansas (MN nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. ), 31 529,20 Eur PVM (MN nuo 2021 m. birželio 26 d.) ir 1,24 Eur PVM delspinigiai, 114,00 Eur žemės mokesčio (ZEM) (MN nuo 2022 m. lapkričio 16 d.). Taip pat nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. kovo 14 d. pagal VMI nurodymus nurašyta 14 836,55 Eur. Iš turto neišieškota. Mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 16 d. sudaro 93 580,02 Eur.

MAIS 2023 m. spalio 4 d. balanso duomenimis Bendrovės skola valstybės biudžetui yra 150 816,55 Eur.

Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Bendrovės skola valstybės biudžetui susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., o pateikti MAIS balanso duomenys patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. spalio 26 d. buvo 127 240,47 Eur, iš jų 9 946,96 Eur sumokėjimas išdėstytas sudarius MPS. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad ginčo Sutarties sudarymo metu – 2022 m. spalio 26 d., Bendrovė turėjo pareigą sumokėti nurodytą mokesčių sumą (127 240,47 – 9 946,96 = 117 293,51 Eur), todėl šiuo atveju egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – neabejotina ir galiojanti ieškovės reikalavimo teisė. 

 

Dėl kreditorės (ieškovės) teisių (ne)pažeidimo

Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 pastraipos).

Tais atvejais, kai, sudarius sandorį, nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad VĮ „Regitra“ bei VĮ Registrų centras duomenimis, Bendrovės vardu nuosavybės teise registruoto turto nėra. Bendrovė yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytoja, 2023 m. vasario 20 d. nustatytas turtinės teisės apribojimas.

Bendrovės pateiktame balanse (sutrumpintame) už ataskaitinį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodyta, kad įmonės trumpalaikis turtas yra 598 352 Eur, kurį sudaro: atsargos 50 091 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 35 032 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 513 229 Eur.

Iš Operatyvaus patikrinimo pažymoje pateikiamų duomenų nustatyta, kad atlikdama patikrinimą VMI 2023 m. vasario 20 d. Pranešimu, 2023 m. vasario 28 d. nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-292, 2023 m. kovo 13 d. nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-370, nurodė Bendrovei pateikti duomenis apie piniginių lėšų judėjimą kasoje ir bankų sąskaitose, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, duomenis apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą (avansines apyskaitas ir išlaidų dokumentus) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., Bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašus 2022 m. vasario 1 d. ir 2023 m. sausio 31 d. būklėje, naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą), duomenis apie suteiktas ir gautas paskolas (paskolų sutartis), įsakymus dėl atskaitingų asmenų paskyrimo, paaiškinimą dėl susidariusios mokestinės nepriemokos, užpildytą Įmonės turto anketą, kurių vėliausias pateikimo terminas buvo nustatytas 2023 m. kovo 15 d., tačiau Bendrovė nurodymų nevykdė ir dokumentų nepateikė. Teismas, įgyvendindamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, 2024 m. sausio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje pasiūlė Bendrovės atstovui pateikti papildomus įrodymus, leidžiančius spręsti apie Bendrovės galimybę atsiskaityti su ieškove iš balanse nurodytų pinigų (t. y. trumpalaikio turto), kam ir kaip buvo panaudoti pinigai gauti pagal Sutartį, kt., tačiau Bendrovė tokių įrodymų nepateikė. Sekant kasacinio teismo praktiką, šaliai slepiant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem taisyklė)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 pastraipa). Tokiu atveju teismas vertina, kad Bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių iš balanse nurodytos pinigų vertės (t. y. trumpalaikio turto).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus įrodymus, jais grindžiamas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijama Sutartimi buvo pažeistos ieškovės teisės. Bendrovė (t. y. atsakovė UAB „Permona“), perleisdama turimą Turtą atsakovams G. B. ir A. B. (pastaba: Sutarties pasirašymo diena pirkėja yra sudariusi santuoką, nėra sudariusi vedybų sutarties, Turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiejų atsakovų vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise; toliau abu kartu – ir G. ir A. B. arba atsakovai), apsunkino savo finansinę (turtinę) padėtį ir tuo apribojo ieškovės galimybes išsiieškoti skolą ar bent dalį jos, t. y. Bendrovė, perleisdama Turtą, pažeidė ieškovės teises gauti reikalavimo patenkinimą iš Bendrovės turto.

Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad šioje byloje actio Pauliana sąlyga – kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimas, Bendrovei sudarius Turto pirkimo–pardavimo sandorį su atsakovais, yra įrodyta (CPK 185 straipsnis).

 

Dėl privalomumo sudaryti sandorį (ne)buvimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įsigyta atsakovų kartu, t. y. po 49/200 dalį pastatų nuosavybės teise įsigijo UAB ,,Permona“ ir G. B. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), o 3/10 žemės sklypo – G. B., nėra sąlygų, kurios numatytų, kad pirkėjai (t. y. UAB ,,Permona“ ir G. B.) ateityje įsipareigojo perleisti turtą ar jo dalį vieni kitiems. Atsakovų taip akcentuojamame CK 4.79 straipsnyje yra reglamentuota bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, bet jame nėra įtvirtinta Bendrovės pareiga parduoti bendrąja nuosavybe esančią turto dalį.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų bylą nagrinėjant teisme nurodytus argumentus, taip pat procesiniuose dokumentuose pareikštą poziciją, teismas sprendžia, kad nėra jokių duomenų, jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs Bendrovę ir atsakovus sudaryti Turto pirkimo–pardavimo sandorį. Nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ginčo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad Bendrovė privalėjo sudaryti ginčo sandorį su atsakovais. Priešingai, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymas buvo nulemtas ne objektyvios būtinybės Bendrovei negalint vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir VMI, tačiau siekio išvengti galimo išieškojimo iš jos vienintelio turimo nekilnojamojo turto (t. y. Turto) (CPK 185 straipsnis).

 

Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. statyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

CK 6.6 straipsnio 3 punktas numato, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartį sudarė UAB ,,Permona“, atstovaujama direktorės E. B., ir G. B., kuri Sutarties pasirašymo dieną yra sudariusi santuoką, nėra sudariusi vedybų sutarties. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad nuo 2019 m. gegužės 16 d. Bendrovės vadovė ir akcininkė yra E. B. (valdo 100 proc. akcijų), gim. 1994 m. birželio 18 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtoje pažymoje buvo pateikti netikslūs duomenys arba jie yra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pateiktame ieškinyje nurodyta, kad E. B. Bendrovės vadove buvo nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. spalio 3 d. Ginčo Sutartimi Turtas buvo perleistas E. B. tėvams G. B. ir A. B.. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovai savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo. Nagrinėjant bylą teisme 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdyje tiek Bendrovės atstovas, tiek ir G ir A. B. atstovas patvirtino, kad buvusi direktorė ir akcininkė E. B. yra G. ir A. B. dukra (CPK 187 straipsnis, 1, 2 dalys). Pastebėtina ir tai, kad VMI operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, 2022 m. vasario, kovo mėn. Bendrovės darbuotojai E. B. buvo išmokėtas atlyginimas (1 000,00 Eur, 1 000,00 Eur, ir 1 000, Eur, 1 600,00 Eur) ir tai pateikiama didžiausių išmokėtų sumų lentelėje. Duomenų, kad tai buvo kita darbuotoja, o ne Bendrovės vadovė, taip pat nėra. Atsižvelgiant į CK 6.67 straipsnio 3 punkto nuostatas, šios nustatytos aplinkybės, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 pastraipa), leidžia preziumuoti, jog ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovams.

Ieškovė, pasisakydama dėl šalių nesąžiningumo, nurodo ir kitą aplinkybę – jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad už nekilnojamąjį turtą buvo realiai atsiskaityta ir pardavėja – Bendrovė gavo grynais iš pirkėjos G. B. prieš Sutarties patvirtinimą 72 000,00 Eur. Šios ieškovės įrodinėjamos aplinkybės vertintinos kaip nepakankamos atsakovų nesąžiningumui konstatuoti.

Notariškai patvirtintos Sutarties 3.3.1 papunktyje nurodyta, kad 72 000 Eur pardavėjas gavo grynais iš pirkėjo prieš šios Sutarties patvirtinimą. Pardavėjo atstovas patvirtino, kad 72 000 Eur pardavėjas gavo grynais iš pirkėjo prieš šios Sutarties patvirtinimą; Sutarties 3.3.2 papunktyje nurodyta, kad 40 000 Eur pardavėjas gavo pavedimu iš pirkėjo prieš šios Sutarties patvirtinimą. Pardavėjo atstovas patvirtino, kad 40 000 Eur pardavėjas gavo pavedimu iš pirkėjo prieš šios Sutarties patvirtinimą. Taigi, notaro patvirtintoje ginčijamoje Sutartyje užfiksuotas ir laikomas visiškai įrodytu, iki bus paneigtas kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, faktas, kad pardavėjas patvirtino, jog nurodytas sutartyje sumas iš pirkėjo nurodyta tvarka prieš šios Sutarties pasirašymą gavo (CPK 197 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). 2022 m. spalio 26 d. kasos pajamų kvitas (duomenys neskelbtini) ir 2022m. spalio 26 d. kasos pajamų (duomenys neskelbtini) orderis patvirtina, kad UAB „Permona“ iš G. B. gavo apmokėjimą 72 000,00 Eur.

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo priskirta 75 grupei „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – 89 grupei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Jau minėta, Mokestinės paskolos sutartis 2021 m. rugsėjo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad su ieškove buvo sutarta dėl mokesčių mokėtojos UAB ,,Permona“ bendros 67 102,21 įsiskolinimo sumos išdėstymo/atidėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. Operatyvaus patikrinimo metu VMI nustatė, kad Bendrovės didžiausios išlaidos iš sąskaitos buvo padarytos kredito (duomenys neskelbtini) pradelstų įmokų dengimui: 2022 m. kovo 31d. 1 022,44 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. 639,00 Eur; 2022 m. birželio 3-2 d. 331,66 Eur; 2022 m. liepos 19 d. 938,01 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. 474,79 Eur; 2022 m. lapkričio 1 d. 950,20 Eur. 2023 m. vasario 27 d. 93 637,33 Eur užšaldyta VMI PLAIS, SODROS. Visos pajamos (skirtos kreditui dengti), gautos iš savo Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2022 m. kovo 31 d. 1 023,00 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. 993,12 Eur, 2022 m. liepos 19 d. 993,13 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. 483,92 Eur, 2022 m. lapkričio 1 d. 960,00 Eur. Visas išlaidas sudarė kredito (duomenys neskelbtini) dengimas. Iš šių į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visoms savo turimoms skoloms sumokėti ir iš turimų lėšų mokėjimus atliko ne mokėdama pradelstas įmokas į valstybės biudžetą, bet skyrė kredito dengimui. Neprivalėdama sudaryti ginčijamo sandorio, bet jį sudariusi, Bendrovė be teisėto pagrindo suteikė pranašumą ir sudarė galimybę G. ir A. B. gauti apmokėjimą už parduotą Turtą, tuo pažeisdama kitų kreditorių teises ir toks jos elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Kaip prieš tai konstatuota, gavusi už parduotą turtą 112 000 Eur, Bendrovė nei dalies šios sumos neskyrė VMI skoloms padengti. Aplinkybė, kad ginčijamą sandorį sudariusius atsakovus sieja artimas ryšys, padidina nesąžiningumo prieš kreditorę tikimybę. Teismo vertinimu, atsakovai G. ir A. B., būdami Bendrovės akcininkės ir vadovės tėvai, negalėjo nežinoti ir žinojo apie Bendrovės turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą. Remiantis šiomis byloje nustatytomis aplinkybės galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad tikrasis ginčo sandorio sudarymo tikslas – Bendrovės siekis išvengti prievolės vykdymo kreditorei (-iams). O tai sudaro pagrindą konstatuoti esant abiejų šalių nesąžiningumą (CPK 185 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodyta ir dar viena actio Pauliana sąlyga – abiejų ginčo sandorio šalių – atsakovų, nesąžiningumas.

 

Dėl ieškinio senaties

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2022 m. spalio 26 d., ieškinys pareikštas 2023 m. spalio 18 d. Taigi, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

 

Dėl restitucijos

Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

CK 6.66 straipsnio 4 dalies normoje yra įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 21 pastraipa).

Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip nustatyta byloje, sandorio sudarymo metu Bendrovės skola VMI buvo 117 293,51 Eur,  sandorio turto kaina – 112 000 Eur. Bylos duomenimis, ginčijamas turtas yra išlikęs, nėra pagerintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus egzistuojant visas actio Pauliana taikymo sąlygas, pripažįstama negaliojančia ab initio (lietuviškai – nuo sudarymo momento) Bendrovės ir atsakovės sudaryta Sutartis. Pripažinus Sutartį negaliojančia, taikoma dvišalė restitucija natūra, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai) – iš Bendrovės atsakovei priteisiama 112 000 Eur, Bendrovei grąžinamas Turtas, nukreipiant į šį turtą ieškovės skolos išieškojimą, turimą Bendrovės atžvilgiu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, atsakovams jų turėtos išlaidos neatlyginamos. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, VMI yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinį tenkinus visiškai, teismas priteisia iš atsakovių UAB „Permona“ ir G. B. po 907,50 Eur ((2 300 + (12 x 1: 100)) x 75 : 100 = 1 815,00 Eur, 1 815 : 2 = 907,50 Eur) iš kiekvienos žyminio mokesčio ir po 17,93 Eur (35,86 : 2 = 17,93) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 3punktas).

 

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „Permona”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo perleistas UAB „Permona” nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas: 89/250 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 parduotuvės – kavinės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 kiemo statinių dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/25 administracinių patalpų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti dvišalę restituciją natūra: įpareigoti UAB „Permona“ grąžinti G. B. 112 000,00 (vieną šimtą dvylika tūkstančių) Eur sumą; UAB „Permona“ nuosavybėn grąžinti 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleistą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas: 89/250 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 parduotuvės – kavinės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/200 kiemo statinių dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/25 administracinių patalpų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nukreipiant į šį turtą UAB ,,Permona“ skolos, turimos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, išieškojimą.

Priteisti iš atsakovių UAB „Permona”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) iš kiekvienos žyminio mokesčio ir po 17,93 Eur (septyniolika eurų 93 ct) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                                Albina Rimdeikaitė