Administracinė byla Nr. eI2-4682-554/2020

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01131-2020-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 22.7;

 (S)

                                                                                     24.7; 41; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. L. atstovei - advokatei I. B.,

atsakovo - Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č. – S.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo, rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

          Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:

1) panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1(AG1-42/08-2020);

2) panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 11SD-289 dalyje dėl R. G. šališkumo;

3) įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių iš naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21R1 (AG1-42/08-220) (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Komisija Sprendime nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 11SD-289 (toliau – ir Raštas) priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. BV-91 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių“ bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Anot Komisijos, pareiškėjas nepateikė atsakovui įrodymų apie R. G. šališkumą, o jo teiginiai, kad R. D. ir R. G. sieja asmeninės simpatijos, kad R. G. pažinojo R. D. tėvą, tėra pareiškėjo nuomonė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ne kartą atsakovui buvo išreiškęs abejonę dėl R. G. šališkumo, kadangi jam buvo žinoma, kad vyriausioji specialistė Lazdijų rajone R. G. asmeniškai pažinojo R. D. šeimą, tėvą ir pačią R. D.. R. G. paskambinusi pareiškėjui iš karto pati pasisakė, kad pažinojo R. D. tėvą. Be to, R. D. dirba Lazdijų miesto viešoje bibliotekoje, kurioje vyksta įvairūs miesto renginiai, todėl neabejotina, kad R. D. su R. G. susitinka šiuose renginiuose ir toliau palaiko savo tarpusavio asmeninius santykius. Taip pat, pareiškėjo turimomis žiniomis, R. G. ir R. D. socialiniuose tinkluose net turi viena kitą drauguose. Visa tai patvirtina, kad tarp jų yra asmeninis ryšys, pažintis, o toks asmuo negali būti objektyvus, dėl ko 2019 m. gruodžio 23 d. išvada dėl grėsmės vaikui (grėsmės lygio anketa) yra neobjektyvi, o joje pateikta informacija nepagrįstai išskirtinai teigiama R. D..

Pabrėžė, kad akivaizdu, jog specialistė R. G., vengdama interesų konflikto ir net interesų konflikto regimybės, neabejotinai turėjo nusišalinti nuo grėsmės vaikui (grėsmės lygio anketos) įvertinimo (grėsmės lygio anketos surašymo) ir dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Taigi, R. G. nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau nei Komisija, nei atsakovas šių aplinkybių nevertino, jų netyrė ir apsiribojo tik formaliu teisės aktų nuostatų perrašymu bei aplinkybės, jog yra “normalu”, kad nedideliame miestelyje visi lankosi tose pačiose viešose vietose, įstaigose bei renginiuose, o vėliau vieni dėl kitų priima įvairius sprendimus, kaip nagrinėjamu atveju R. G. priėmė savo gerai pažįstamai, t. y. R. D. palankią išvadą. Atsakovas net netyrė, o Komisija nevertino R. G. šališkumo ir apsiribojo tik deklaratyviu šio asmens paaiškinimu.

Atsakovas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, kad yra išreiškęs tik abejonę dėl R. G. šališkumo, t. y. keldamas klausimą dėl minėtos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbuotojos ryšių su R. D. šeima, reiškia tik abejonę ir su ja susijusius hipotetinius teiginius, nenurodydamas jokių tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių.

Pažymėjo, kad Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa užpildyta iki pareiškėjo ir                 R. D. civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėjimo pradžios. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa savo svarba nėra minėtos civilinės bylos vienokį ar kitokį sprendimą nulemiantis veiksnys, todėl atsakovas jau ankščiau atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad faktinius bylos duomenis, įskaitant ir vaiko nuomonę, vertina civilinę bylą nagrinėjantis teismas, todėl turint pagrįstų duomenų, jog į bylą pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pareiškėjui pasiūlyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis galimai pažeistoms savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Be minėtos anketos pildymo buvo atliekama eilė kitų veiksmų, kuriuos atliko įvairių sričių specialistai ir įstaigos. Pareiškėjas, prisidengdamas abejone dėl Skyriaus darbuotojos, pildžiusios Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, galimo šališkumo, nori sukompromituoti visą anketos turinį bei specialistų ir kitų institucijų pateiktą informaciją, nepateikdamas jokių konkrečių minėtoje anketoje, jo manymu, esančių klaidingų ar realybę neatitinkančių duomenų. Net ir darant prielaidą, kad Skyriui iš naujo tektų pakartoti vertinimo procedūrą (nuo 2020 m. sausio 1 d. grėsmės vaikui lygis nebevertinamas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, atliekamas vaiko situacijos vertinimas), tikėtina, kad pareiškėjas atrastų eilę argumentų bet kurį Skyriaus darbuotoją apkaltinti šališkumu, kadangi visi Skyriaus darbuotojai dirba toje pačioje įstaigoje, kelia kvalifikaciją bendruose mokymuose, bendrauja tarnybiniais reikalais, teikia vieni kitiems konsultacijas, priklauso toms pačioms socialiniuose tinkluose esančioms grupėms ir pan.

Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas remiasi hipotetiniais spėliojimais apie vyriausiosios specialistės R. G. šališkumą bei suinteresuotumą vertinant pareiškėjo vaiko situaciją bei nustatant grėsmės vaikui lygį. Sutinkamai su Komisijos Sprendimu, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas Skyriui būtų pateikęs konkrečių duomenų apie R. G. šališkumą, o jo teiginiai, kad R. G. ir R. D. sieja asmeninės simpatijos, R. G. pažinojo               R. D. tėvą yra vertinami kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė.

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 21R1(AG1-42/08-2020), priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 11SD-289 dalyje dėl R. G. šališkumo kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių iš naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas Skyriui pateikė pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo ir nurodė, jog R. D. prieš savo mažametį sūnų L. L. galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, seksualinę prievartą bei prašė, kad į pranešimą reaguotų ne Lazdijų rajono specialistai, nes ten dirba keletas buvusių R. D. klasiokių, su kuriomis ji palaiko draugiškus ryšius (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-42/08-2020 (toliau – Komisijos byla), b. l. 48). Nagrinėjant minėtą pranešimą buvo išklausyta vaiko nuomonė (Komisijos byla, b. l. 8–9), surašyta 2019 m. gruodžio 23 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 116L-2638 (toliau – Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa), tačiau grėsmės lygis vaikui nebuvo nustatytas (Komisijos byla, b. l. 10–28). Pareiškėjas 2020  m. sausio 27 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydamas perduoti pareiškėjo pranešimą, kuris buvo išnagrinėtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus Lazdijų rajone apie galima vaiko L. L. teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nagrinėti kitai tos teritorijos miesto savivaldybei arba paskirti nagrinėti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Atitinkamai paskirtam skyriui – paskirti vaikui L. L. kompetentingą vaikų psichologą (Komisijos byla, b. l. 44–47). Į minėtą prašymą Skyrius pareiškėjui atsakė 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 11SD-289, kuriame nurodė, kad Skyriaus vyriausioji specialistė Lazdijų rajone R. G. yra pateikusi informaciją tarnybiniame pranešime, kad nėra susijusi artimais ryšiais su R. D.. Taip pat nurodoma, kad Skyriaus neturi objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti Skyriuje Lazdijų rajone dirbančių specialistų šališkumu, R. G. ir kiti specialistai gyvena Lazdijų rajono savivaldybėje ir dirba Skyriuje, kuris yra Lazdijų mieste, todėl neišvengiamai lankosi tose pačiose įstaigose, gydosi tose pačiose gydymo įstaigose, lankosi viešose vietose, renginiuose ir t.t. Tai nėra pagrindas Skyriaus darbuotojus Lazdijų rajone laikyti šališkais ar suinteresuotais dėl veiksmų, susijusi su R. D. (Komisijos byla, b. l. 5–7).

Iš pareiškėjo formuluojamų reikalavimų bei skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su Rašto dalimi, kuria atsakovas konstatavo, jog nėra pagrindo Skyriaus vyriausiąją specialistę R. G. laikyti šališka ir suinteresuota R. D. atžvilgiu.

 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d.) paskirtis - sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 punktas); priimdami sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas).

Pareiškėjo teigimu Skyriaus vyriausioji specialistė R. G., dalyvaudama grėsmės vaikui įvertinimo procedūroje, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas akcentuoja, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta interesų konflikto sąvoka - interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Iš to seka išvada, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, jei jis yra suinteresuotas asmenine turtine ar neturtine nauda, turi moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą arba tokį suinteresuotumą turi jam artimas asmuo (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), patenka į interesų konfliktą, kai jis šioje situacijoje privalo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, jog Skyriaus vyriausioji specialistė R. G. asmeniškai pažinojo R. D. šeimą, tėvą ir pačią R. D.. Savo teiginius grindžia duomenimis apie R. G. ir R. D. ryšius socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymėtina, jog iš pirmiau paminėtų Įstatymo nuostatų matyti, kad konstatuoti interesų konflikto buvimą nepakanka vien duomenų apie galimą valstybės tarnautojo pažintį su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimamas sprendimas, tačiau toks valstybės tarnautojas turi būti suinteresuotas asmenine turtine ar neturtine nauda, turėti moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog R. G., dalyvaudama grėsmės vaikui vertinimo procedūroje ir priimdama joje sprendimą, buvo suinteresuota asmenine turtine ar neturtine nauda, turėjo moralinį įsipareigojimą priimti R. D. palankų sprendimą. Vien pareiškėjo prielaidos apie galimus R. G. ir R. D. ryšius nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju R. G. buvo šališka.

Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, jog pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. prašyme nenurodomos naujos faktinės aplinkybės ir nepateikiami nauji argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio pranešimo nagrinėjimo išvadomis.

VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog 2020 m. sausio 27 d. prašyme nebuvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio pranešimo nagrinėjimo išvadomis, skundą grindžia tik tuo, jog pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo pranešimą nagrinėjusi R. G. buvo šališka.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (ir neperdavė nagrinėti kitam Alytaus apskrities skyriui). Skundžiamas 2020 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 11SD-289 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti grėsmės lygį mažamečio L. L. atžvilgiu.

Iš esmės analogiškos pozicijos, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo dėl ginčijamo Rašto, laikėsi ir Komisija. Todėl konstatuotina, kad Komisijos 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 21R1(AG1-42/08-2020) taip pat teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.