Civilinė byla Nr. e2YT-47717-994/2016
Proceso Nr. 2-68-3-40783-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.4.1; 3.4.4.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,
sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,
vertėjaujant Olgai Macijauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai K. S., jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,
suinteresuotam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. B., VĮ Turto bankas, ir
n u s t a t ė:
pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą jos tėvo V. B., mirusio 1993-05-17, palikimui priimti. Nurodė, kad mirties momentu jis jokio turto neturėjo. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 2002 m., po pareiškėjos tėvo mirties. Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja kreipsis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjo V. B. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dar iki tėvo V. B. mirties padėjo jam tvarkytis dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo, bet iki mirties nuosavybė nebuvo atkurta. Pareiškėjos giminaitė D. U. informavo 2004-2005 metais pareiškėją, kad nuosavybės teisės tėvo vardu yra atkurtos. Pareiškėja norėjo pradėti tvarkyti tėvui atkurtos nuosavybės paveldėjimo reikalus, tačiau jos brolis tam prieštaravo, todėl paliko broliui V. B. priimti palikimą po tėvo mirties, paaiškėjus nuosavybės atkūrimo faktui. Po brolio mirties 2011 metais pareiškėja sužinojo, kad brolis palikimo po tėvo mirties, atkūrus nuosavybės teises, nepriėmė. Pati pareiškėja nuo 2011 metų pabaigos iki 2015 metų sunkiai sirgo, neturėjo galimybių tvarkyti paveldėjimo klausimų. Kai 2015 metais pasveiko, kreipėsi teisinės pagalbos. Užtruko laiko dokumentams surinkti.
Suinteresuotas asmuo A. B. palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad po vyro mirties jokio paveldėtino turto nebuvo. Kai dukra susirgo, ji slaugė dukrą, dukra neturėjo galimybių tvarkyti paveldėjimo reikalų dėl žemės sklypo dalies priėmimo. Pati lietuvių kalbos nemoka, todėl tik dukra galėjo užbaigti palikimo priėmimo klausimus, sužinojus, kad miręs sūnus palikimo, kaip žadėjo, nepriėmė.
Liudytojas H. Ž., pareiškėjos sūnus, paaiškino, kad pareiškėja, jo mama, keletą metų sunkiai sirgo, todėl neturėjo galimybių tvarkyti paveldėjimo reikalų, paaiškėjus, kad V. B. yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, o mamos brolis nėra priėmęs palikimo po V. B. mirties.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Prašymas tenkintinas.
Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d., 1964 m. CK 569 str. 1 d.), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.). Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 1 d.). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis nustato, jog 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XXXVIII skyrius.
Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. B. mirė 1993-05-17 (giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai - e. b. l. 10,12; mirties liudijimo kopija - e. b. l. 11). Santuokoje su A. B. turėjo du vaikus: K. S. bei V. B. (V. B.), kuris 2011-09-28 mirė (e. b. l. 14). Pareiškėjos motina paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Po V. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 13). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-06 sprendimu Nr. 41-14051, palikėjui buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (e. b. l. 3-4, 8-9). Pareiškėja nesikreipė laiku į notarą dėl palikimo priėmimo, nes sužinojus apie atsiradusį palikimą, t. y. nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą, brolis V. B. žadėjo sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu. Pareiškėjos brolis V. B. 2011-09-28 mirė (e. b. l. 14), nesutvarkęs reikalingų palikimui priimti dokumentų. Iš į bylą pateikto 2016-12-12 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, nustatyta, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, slaugos ligoninėje gydėsi nuo 2012-03-05 – 2013-01-03 ir nuo 2014-09-22 – 2014-10-02. Iki pareiškimo pateikimo dienos pareiškėja rinko duomenis, susijusius su paikimo priėmimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2015-05-06 nutartis c. b. 3K-3-319-695/2015 kt.).
Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą mirusiojo vardu, terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs, atkūrus V. B. vardu nuosavybės teises, pareiškėja negalėjo numatyti ir tikėtis, jog jos brolis V. B. nesutvarkys reikalingų dokumentų palikimui priimti, ką ketino darytu bei dėl pareiškėjos rimtų sveikatos problemų negalėjo anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo.
Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (1964 m. CK 587-588 str., CK 1.5 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442-443, 577-578 straipsniais, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587-588 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai išaiškinti, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė