Administracinė byla Nr. eA-1112-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03496-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. TR-2021-380 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Z.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą suteikti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą (toliau – ir nacionalinė viza, viza).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 10 d. buvo priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą (toliau – ir VU) nuolatinėms magistratūros studijoms nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Pareiškėjas sumokėjo už pirmuosius studijų metus. Pirmųjų studijų metų svertinis jo vidurkis buvo – 7,82. VU informavo pareiškėją, kad antraisiais studijų metais, studijos planuojamos ne nuotoliniu, o kontaktiniu būdu. Tai sužinojęs, pareiškėjas Ambasadai 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę daugkartinę (D) vizą (toliau – ir Prašymas). Išnagrinėjusi šį Prašymą, Ambasada priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuotolinės apklausos (pokalbio) metu atsakė į visus jam užduotus klausimus, pateikė informaciją apie studijas VU, apibūdino savo studijuojamus dalykus, paaiškino, kodėl pasirinko studijas ir kodėl pasirinko VU, papasakojo apie magistrinio darbo temą, sąžiningai nurodė, jog prieš 2 metus teikė prašymą dėl vizos išdavimo Švedijoje, nes ketino studijuoti Vaxo universitete, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių prašymas buvo atmestas, atsakė, kad jis nori tęsti studijas doktorantūroje, o vėliau grįžęs į savo kilmės valstybę dirbti žinomoje bendrovėje ir tapti dėstytoju, nurodė, kad turi santaupų, padeda tėvai, paaiškino, kad studijų įmoką sumokėjo N. R., jo kolegė iš buvusio darbo, studijuojanti VU mediciną, kadangi jam šis mokėjimas būtų apmokestintas papildomai (7–8 proc.).
4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padaryta išvada, kad jis, norėdamas gauti nacionalinę daugkartinę (D) vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti jo, kaip užsieniečio, nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas kartu su Prašymu padavė visus reikalingus dokumentus (VU tarpininkavimo raštą Nr. 20210818-095165, teistumo pažymą, bakalauro diplomą, dokumentus, patvirtinančius Prašymo teikimo metu turimas lėšas, tėvų paramos sutartį, banko sąskaitos bei šeimos turto išrašą bei tėvo darbo sutartį). Ambasada nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo pateikti VU dokumentai ar apmokėjimą už studijas įrodantis dokumentas yra suklastoti ar neatitinkantys tikrovės. Įvertinęs, kad pateikė visus dokumentus, nėra aišku, kuo remdamasi Ambasada nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Pareiškėjui nesuprantama, kuris iš jo pateiktų dokumentų neatitiko tikrovės ar galėjo lemti abejones dėl galinčios kilti nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į savo amžių ir ketinimus plėsti žinias, akiratį, pažinti pasaulį.
5. Pareiškėjas, vadovaudamasis 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB Dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (toliau – ir Direktyva) 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Ambasada, įgyvendindama savo diskrecijos teisę vertinti faktus ir teigdama, jog pareiškėjas pateikė nepakankamai duomenų, reikalingų tam, kad jam būtų išduota nacionalinė viza, turėjo nurodyti, kokius papildomus duomenis ir dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti. Pareiškėjo nuomone, Ambasadai kilus abejonių dėl jo (pareiškėjo) studijų, ji turėjo kreiptis į VU, kuris būtų arba patvirtinęs arba paneigęs bet kokias abejones dėl pareiškėjo studijų VU. Ambasada taip pat turėjo pareigą pagrįsti, kad pareiškėjas nesiekia studijuoti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas akcentavo, kad vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra studijuoti magistratūroje, o pabaigus šias studijas – doktorantūroje.
6. Pareiškėjas pripažino, jog abejonę Ambasadai galėjo sukelti faktas, kad už pareiškėjo studijas sumokėjo N. R.. Tačiau pareiškėjas paaiškino, kodėl taip nutiko. Pareiškėjas paprašė N. R. sumokėti už studijas dėl to, jog pareiškėjas galėtų sutaupyti. Iš Sprendime išdėstytų argumentų nėra aišku, kaip ši aplinkybė galėtų kelti pareiškėjo, kaip užsieniečio, nelegalios migracijos grėsmę.
7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Direktyvos nuostatomis (5, 6, 7 str.), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymėjo, kad valstybės narės negali nustatyti papildomų trečiosios šalies piliečių įleidimo studijuoti sąlygų, be tų, kurios numatytos Direktyvos 6 ir 7 straipsniuose.
8. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. K(2010) 1620 (toliau – ir Komisijos 2010 m. sprendimas) patvirtintu Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovu (toliau – ir Vadovas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad Sprendimas priimtas nesiremiant teisės aktuose nustatytais reikalavimais, neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjo situaciją. Vadovaudamasis Direktyvos 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 46 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas nėra pagrįstas „deramai pagrįstomis priežastimis“, nėra motyvuotas nei Direktyvos nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.
9. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus dėl to, kad skiriasi kartu su Prašymu pateiktų banko išrašų šriftas ar skiriasi piniginės transakcijos, ir nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinis bankas, kuriame technologijos nėra tokios pažengusios, kaip „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra privatus, todėl visi „(duomenys neskelbtini)“ išduodami raštai yra spausdinami ranka, naudojant programą Microsoft Office Word. Ambasadai buvo pateikti iš viso 5 dokumentai, susiję su pareiškėjo lėšomis („(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. 615/37, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2020 m. balandžio 30 d.) buvo 6 000 USD (toliau – ir Raštas l), „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 10 d. raštas Nr. 78, kuriame nurodytos pareiškėjo turimos santaupos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2020 m. balandžio 30 d.) – 6 914 USD (toliau – ir Raštas 2), „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 13 d. raštas Nr. 615/33, kuriame nurodyta, kad G. Z. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2010 m. vasario 23 d.) yra 1 238 032 164 (duomenys neskelbtini), kas sudarė tai dienai 49 808 Eur (toliau – ir Raštas 3), „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad M. R. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2008 m. gruodžio 30) yra 696 804 666 (duomenys neskelbtini), kas sudaro 13 989,81 Eur (toliau – ir Raštas 4), „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 10 d. raštas, kuriame nurodyta, kad M. Z. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2012 m. birželio 12 d.) yra 400,566,330 (duomenys neskelbtini), kas sudaro 8 070,23 Eur (toliau – ir Raštas 5)).
10. Pareiškėjas paaiškino, kad Rašte 3 nurodyta pareiškėjo tėvo einamoji banko sąskaita, Rašte 4 – pareiškėjo motinos banko sąskaita, Rašte 5 – informacija apie paties pareiškėjo einamąją sąskaitą ir joje esančias lėšas, Raštas 1 (indėlio sąskaita, kuri buvo uždaryta, o joje buvusios lėšos pervestos į Rašte 2 minimą banko sąskaitą) buvo pateiktas dar 2020 metais, Rašte 1 ir Rašte 2 nurodytų banko sąskaitų numeriai yra skirtingi. Vien tai, kad Rašte 1 nurodoma suma 6 000 USD, o Rašte 2 nurodoma suma – 6 914 Eur, patvirtina, jog tai iš indėlio uždirbti pinigai. Ambasada neatkreipė dėmesio, kad Rašte 1 ir Rašte 2 yra nurodomos skirtingos banko sąskaitos, neįsigilino į jų turinį, todėl nepagrįstai nurodė, kad transakcijos skiriasi. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ambasadai nepateikė Rašto 1 2021 metais, nes lėšos buvo pervestos į kitą sąskaitą.
11. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliu – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
12. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjas dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Konsulo 2020 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą dėl nelegalios migracijos grėsmės ir abejonių dėl pateikto dokumento – banko sąskaitos išrašo – autentiškumo (nors pareiškėjas deklaravo, jog studijas finansuos jis pats, pateikė banko sąskaitos išrašą turintį klastojimo požymių ir nepateikė 3 mėnesių banko sąskaitos išrašo). Po metų pareiškėjas padavė Prašymą bei dokumentus, tarp kurių buvo draudimo poliso kopija, paso kopija, VU tarpininkavimo raštas, priėmimo į studijas raštai, pareiškėjo ir studijų rėmėjų banko sąskaitos išrašai, studijų įmokos kvitas, pažyma dėl teistumo ir gimimo liudijimas.
13. Ministerija nurodė, jog įvertinus pareiškėjo Prašymą ir pokalbį (apklausą), buvo nustatyta, kad pareiškėjo ir jo tėvų to paties banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų šriftai bei datų formatai skiriasi, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašuose nematyti pastarųjų 3 mėnesių pinigų transakcijos; nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjas dirbo pardavimų vadybininku galvijų auginimo ir prekybos srityje; pokalbio metu pareiškėjas nepateikė įtikinančių priežasčių dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo atsakyti, kodėl nesiekia magistro laipsnio kilmės ar kitose šalyse; jis yra nevedęs; pareiškėjas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, darbą kilmės šalyje ar šeimos narius, t. y. pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi – (duomenys neskelbtini) – yra silpni; nors už pareiškėjo studijas įmoką sumokėjo kitas asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietė N. R. (nuo 2019 metų gyvena Lietuvoje ir studijuoja VU), tačiau nuotolinės apklausos metu pareiškėjas akcentavo, kad jos nepažįsta; pareiškėjui 2019 metais buvo atsisakyta išduoti Švedijos vizą, nes jis nepagrindė ketinimo ten mokytis.
14. Ministerija nurodė, jog Ambasada, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatomis (6 str. 1 d. c p.), Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatomis (be kita ko, 32 str. 1 d.), Įstatymo nuostatomis (19 str. 1 d. 4 ir 10 p.), vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis (70.2 p., 73.1 p., 78 p.), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3464 (toliau – ir Komisijos 2019 m. sprendimas), kuriuo keičiamas Komisijos 2010 m. sprendimas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniu sprendimu byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą suabejoti dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą, Europos Sąjungą ir deklaruojamo tikslo – studijuoti VU, dėl buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
15. Ministerija nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto savarankiškai priimtas nustatytos formos administracinis teisės aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Šiuo atveju konsulinis pareigūnas yra atsakingas už nacionalinių daugkartinių (D) vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka. Todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinius sprendimus priima viešojo administravimo institucija, ne teismas.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. Z. (M. Z.) skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimą, įpareigojo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės daugkartinės (D) vizos išdavimo, priteisė pareiškėjui iš Ministerijos 23 Eur išlaidų (sumokėtą žyminį mokestį).
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą, kuriame nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; nevedęs; neturi profesijos; pagrindinis kelionės tikslas – studijos; per pastaruosius 3 metus jam nebuvo išduotos Šengeno ar nacionalinės vizos; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. rugsėjo 4 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. birželio 30 d.; kviečianti įstaiga – VU, pragyvenimo lėšos – grynieji pinigai bei iš anksto apmokėtas apgyvendinimas. Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė: 1) gimimo liudijimo kopiją; 2) (duomenys neskelbtini) paso kopiją; 3) tarpininkavimo raštą dėl vizos išdavimo Nr. 20210818-095165; 4) VU 2021 m. liepos 2 d. pažymą Nr. 55636 apie studijų rezultatus; 5) 2020 m. liepos 10 d. priėmimo į VU laišką; 6) kelionės bilietus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (2021 m. rugsėjo 4 d.) ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 30 d.); 7) 2021 m. liepos 26 d. pažymą apie teistumą Nr. 1400220131911189; 8) pramoninės elektrotechnikos ir elektros technikos inžinerijos (jėgos sistemų) bakalauro diplomą; 9) dokumentus, patvirtinančius Prašymo teikimo metu turimas lėšas (apie 8 000 Eur ir apie 6 950 USD); 10) 2021 m. liepos 7 d. tarp pareiškėjo ir jo tėvų sudarytą paramos sutartį; 11) savo bei tėvų banko sąskaitos išrašus; 12) šeimos turto išrašą; 13) dokumentą, patvirtinantį, jog pareiškėjo tėvas dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.; 14) draudimo poliso kopiją; 15) 2020 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimo kopiją už studijas VU. Ambasada, remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktais, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
18. Teismas, įvertinęs Vizų kodekso nuostatas (32 str. 1 d.), Įstatymo nuostatas (19 str. 1 d. 4 p., 10 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016), padarė išvadą, jog tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktuose įtvirtinti pagrindai atsisakyti išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą, t. y. ar yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų duomenų patikimumo, ar yra pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, Ambasada turėjo pareigą įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
19. Teismas nustatė, kad Ambasadai kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų banko sąskaitų išrašų, nes, palyginus juos buvo nustatyta, jog skiriasi net ir to paties banko išduotų banko sąskaitos išrašų formatavimas, referenciniai numeriai, datos rašymas, teksto šriftas, išrašuose nebuvo matomos paskutinių 3 mėnesių banko operacijos, pavedimai bei transakcijų sąrašas bei nebuvo IBAN numerio, pagal kurį galima patikrinti, ar banko sąskaita realiai egzistuoja. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra seniausias valstybinis bankas, kuriame technologijos nėra tokios pažengusios, kaip privačiuose bankuose, todėl visi „(duomenys neskelbtini)“ išduodami raštai yra spausdinami ranka, naudojant programą Microsoft Office Word; kadangi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nėra įprasta naudoti anglų kalbą, gali skirtis ir išrašų šriftai ar formatavimas; skirtingą sąskaitų numerių skaičių galėjo lemti tai, jog jos priskiriamos skirtingiems segmentams (pvz., viena iš sąskaitų yra depozitinė, kita – taupomoji). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog nei nuotolinės apklausos (pokalbio) metu, nei po jos Ambasada neprašė pareiškėjo patikslinti pateiktus duomenis, pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus, nesistengė pašalinti kilusių abejonių, išsiaiškinti, ar banko išrašuose pasirašę asmenys iš tiesų dirba tame banke.
20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (Raštą 1 ir Raštą 5), nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 21 d. išduotame banko sąskaitos išraše nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. matyti, jog pareiškėjui priklauso indėlio sąskaita (duomenys neskelbtini) valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) (Raštas 5), o iš pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 21 d. išduoto banko sąskaitos išrašo nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. matyti, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) priklauso sąskaita (duomenys neskelbtini) valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) (Raštas 1).
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, juos pagrindžiančius įrodymus, nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su Ministerijos atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog pareiškėjas negalėjo pagrįsti, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų, nustatęs, jog bankų sąskaitų išrašuose atsispindi ne tik pareiškėjo turimos lėšos, bet ir jų judėjimas atitinkamu laikotarpiu. Be to, pareiškėjas pateikė su tėvais sudarytą sutartį dėl finansinės pagalbos studijų metu bei savo tėvų banko sąskaitų išrašus ir duomenis apie turimą turtą.
22. Teismas konstatavo, kad konsulas nuotolinės apklausos (pokalbio) metu nepateikė patikslinamųjų klausimų pareiškėjui dėl turimų lėšų, nepaprašė pateikti papildomų dokumentų, ką patvirtina 2021 m. lapkričio 12 d. konsulo elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad nuotolinės apklausos metu klausimų apie banko sąskaitų išrašus pareiškėjui neužduota.
23. Teismas atmetė Ministerijos argumentus, kad konsulas neprivalo paprašyti papildomų dokumentų, nustatęs, kad naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4006-556/2020) nustato priešingą taisyklę, pagal kurią, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų pragyvenimo lėšų ir (ar) jo pateiktų dokumentų yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą.
24. Teismas kritiškai įvertino Ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pagrindžiančius atsisakymą išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad Ambasada, įgyvendindama savo diskrecijos teisę vertinti faktus, ir teigdama, jog pareiškėjas pateikė nepakankamai duomenų, reikalingų tam, kad pareiškėjui būtų išduota nacionalinė daugkartinė (D) viza studijuoti Lietuvos Respublikoje, turėjo pareiškėjui nurodyti, kokius papildomus duomenis ir dokumentus jis turėtų pateikti.
25. Teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikta Finansinių įsipareigojimų už studijas įvykdymo ataskaita patvirtina, jog pareiškėjas įsiskolinimų už studijas neturi, VU studijuoja jau antrus metus. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateikti banko sąskaitų išrašai atskleidžia paskutinių 3 mėnesių (prieš prašymo suteikti vizą pateikimą) finansinių lėšų judėjimą. Teismas akcentavo ir VU tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją dėl pareiškėjui suteiktos gyvenamosios vietos, tai, kad pareiškėjui būtų galimai padengtos gyvenimo, grįžimo ar išsiuntimo išlaidos. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju Ambasada iškilusių klausimų neišsiaiškino, todėl Sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu.
26. Teismas konstatavo, kad aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ir kitus asmeninius ryšius gyvenamosios vietos šalyje, su darbu susijusią situaciją, socialinį statusą gyvenamosios vietos šalyje, nepagrindžia atsisakymo išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą tuo pagrindu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai.
27. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
28. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą, teismas pažymėjo, kad neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Teismas pripažino, jog negali spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą, o gali tik įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
29. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimą įvykdyti įpareigojama diplomatinė atstovybė (Ambasada), kuri paprastai nėra įtraukiama į bylą šalimi (atsakovu) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1/2014; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3654-520/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4006-556/2020).
III.
30. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
31. Ministerija nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidė bylos esminių faktinių aplinkybių, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, objektyviai jų neištyręs, rėmęsis tik pareiškėjo teismui pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, kurie teismui pateikti po Sprendimo priėmimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).
32. Ministerija teigia, kad teismas netinkamai aiškino Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad, kilus abejonėms dėl pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, konsulas turėjo pareigą kviesti pareiškėją papildomam pokalbiui, kad būtų pašalintos kilusios abejonės. Ministerijos vertinimu, teisės aktai, reglamentuojantys vizų išdavimą, nenustato konsului pareigos bendrauti su pareiškėju neapibrėžtą laiką ir reikalauti pateikti vis naujus dokumentus. Konsulo diskrecija yra įvertinti kartu su prašymu pateiktus dokumentus, surinkti galimą papildomą informaciją ir, esant pagrįstoms abejonėms dėl vykimo į Lietuvą tikslo, ir (arba) buvimo sąlygų, ir (arba) pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki nacionalinės vizos galiojimo laikotarpio pabaigos jos neišduoti. Teismas nepagrįstai netaikė Vadovo nuostatų (5.2.1 a. A skyrius, 5,2.1 p. B skyrius), kuriose išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų formos, turinio.
33. Ministerija pažymi, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4028-552/2021 30 p.; nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021), pagal kurią konsulai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti nacionalinę vizą, o būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus ir pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvą tikslą.
34. Ministerija laikosi pozicijos, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo Prašymą ir pokalbio metu gautą informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, nes nepateikė dokumentų, dėl ko kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo buvimo sąlygų, pateiktų dokumentų autentiškumo, galimos nelegalios migracijos, t. y. dėl ketinimo išvykti iš Šengeno valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
35. Ministerija akcentuoja, kad kilusias pagrįstas abejones dėl pareiškėjo buvimo sąlygų, pateiktų dokumentų autentiškumo, galimos nelegalios migracijos patvirtina šios aplinkybės: pirma, Prašyme pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo išlaidas padengia pats, tačiau pateikė ne tik savo, bet ir tėvo banko sąskaitų išrašus, kurie sukėlė abejones dėl dokumentų autentiškumo; antra, nustačius, kad pareiškėjas dirbo pardavimų vadybininku, pareiškėjas nepateikė svarių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, kodėl nesiekia magistro laipsnio kilmės valstybėje ar kitoje šalyje; trečia, pareiškėjas yra nevedęs, nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, darbą, šeimos narius, kas leido daryti išvadą, jog jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai silpni; ketvirta, už pareiškėją studijų įmoką sumokėjo kitas asmuo, nors pareiškėjas sakė, kad už studijas mokėjęs pats, kad N. R. nepažįsta; penkta, pareiškėjui 2019 metais jau buvo atsisakyta išduoti Švedijos vizą.
36. Pareiškėjas M. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
37. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3654-520/2018, atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto iš esmės tuos pačius argumentus (be kita ko, dėl banko išrašų, atvykimo tikslo, studijų įmokos apmokėjimo, nelegalios migracijos grėsmės), kuriuos nurodė skunde, papildomuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje.
38. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija apeliaciniame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė atsiliepimą į skundą, nenurodo jokių realių argumentų, kurių pagrindu būtų galima laikyti teismo sprendimą neteisėtu, atkartoja tas pačias aplinkybes, nenurodo, kodėl teismo išvados yra neteisėtos, neįrodo, kodėl teismas netinkamai taikė ar aiškino teisės aktus, ignoruoja visas teismo nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes.
39. Pareiškėjas nurodo, kad Ministerijos atsiliepime į skundą nėra jokių naujų pagrįstų argumentų, pagrindžiančių Ambasados abejones dėl pareiškėjo pateiktų banko išrašų. Pareiškėjui nėra aišku, kuriame iš pateiktų raštų, Ambasada neįskaitė banko sąskaitos numerio, dėl ko grindžia pateiktų įrodymų neautentiškumą. Pareiškėjo vertinimu, Ministerija, paduodama apeliacinį skundą, tik vilkina laiką, todėl toks procesinis veiksmas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4028-552/2021 nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
41. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. TR-2021-380 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Z.“, Ambasada įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės daugkartinės (D) vizos išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
42. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nesiėmė visų veiksmų pašalinti jai kilusias abejones dėl pareiškėjo buvimo sąlygų, pateiktų dokumentų autentiškumo ir galimos nelegalios migracijos grėsmės.
43. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai patenkinti, laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra teisėtas, nes Ambasadai, išnagrinėjusiai pareiškėjo Prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo buvimo sąlygų, pateiktų dokumentų autentiškumo, galimos nelegalios migracijos grėsmės, kurios sudarė pakankamą teisinį (Įstatymo 19 str. 1 d. 4 ir 10 p.) ir faktinį pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl pareiškėjo apskųsto Sprendimo teisėtumo sprendė, remdamasis, be kita ko, teismui, o ne Ambasadai pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais.
44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Ministerijos apeliacinio skundo motyvus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal Įstatymo, reglamentuojančio užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, 17 straipsnį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija), užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką.
45. Nagrinėjamu atveju Ambasada, įvertinusi pareiškėjo Prašymą, su juo paduotus dokumentus ir pareiškėjo pokalbį (apklausą), priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktais.
46. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su Prašymu suteikti jam nacionalinę daugkartinę (D) vizą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – studijos VU. Tai, kad pareiškėjas, teikdamas Prašymą Ambasadai, studijavo VU, patvirtina ir kartu su Prašymu Ambasadai pateiktas 2020 m. liepos 10 d. priėmimo į VU laiškas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas priimtas studijuoti į VU Globalaus verslo ir ekonomikos magistrantūros studijų programą (studijos prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d., planuojama studijų pabaiga – 2022 m. birželio 30 d.), Tarpininkavimo raštas Nr. 20210818-095165 „Dėl nacionalinės vizos“, studijų apmokėjimo kvitas, VU 2021 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 55636 „Apie studijų rezultatus“. Su Prašymu pareiškėjas Ambasadai pateikė gimimo liudijimo kopiją, paso kopiją, kelionės bilietus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (2021 m. rugsėjo 4 d.) ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 30 d.), pažymą apie (ne)teistumą, pramoninės elektrotechnikos ir elektros technikos inžinerijos (jėgų sistemų) bakalauro diplomą, Raštą 1, Raštą 2, Raštą 3, Raštą 4, Raštą 5, darboviečių dokumentus, 2021 m. liepos 7 d. tarp pareiškėjo ir jo tėvų sudarytą paramos sutartį, šeimos turto išrašą, draudimo poliso kopiją, 2020 m. gegužės 14 d. už studijas VU atlikto mokėjimo pavedimo kopiją.
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.) ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Be to, Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Taigi bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2613-624/2022 ir joje cituojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
50. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą Prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir pareiškėjo pokalbį (apklausą), kuris vyko nuotoliniu būdu, Ambasada, siekdama įsitikinti pareiškėjo teiginių apie vykimo į Lietuvą tikslą bei buvimo čia sąlygomis teisingumu, nustatė, kad pareiškėjas vyksta į Lietuvą studijuoti, pareiškėjas 2015 metais įgijo elektroninių technologijų inžinerijos bakalauro diplomą kilmės šalyje, nuo 2018 metų dirba pardavimų vadybininku vienoje bendrovėje galvijų auginimo ir prekybos srityje, pareiškėjas nepateikė svarių argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos ir magistro studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia magistro laipsnio kilmės ar kitose šalyse, pateikė pirmųjų dviejų pusmečių studijų rezultatus (vidurkis nesiekia 8), studijų įmoką už pareiškėją atliko kitas asmuo, tačiau pokalbio (apklausos) metu pareiškėjas atkakliai akcentavo studijų įmoką mokėjęs pats. Įvertinta ir tai, kad nors iš pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog studijas pareiškėjas finansavo savo lėšomis, tačiau pateiktas banko sąskaitos išrašas turi klastojimo požymių, nėra pateiktas 3 mėnesių banko sąskaitos išrašas, dėl ko kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo; pareiškėjui 2019 metais buvo atsisakyta išduoti Švedijos vizą. Tai nustačius, padaryta išvada, jog neatmestina, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, kas leidžia teigti, jog pareiškėjo deklaruojamas studijų tikslas į Lietuvą yra nepatikimas. Ambasados vertinimu, šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė.
51. Bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateiktas konsulo, nagrinėjusio pareiškėjo Prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog pokalbio metu pareiškėjas nebuvo papildomai klausiamas dėl abejonių keliančių banko sąskaitų išrašų, kuriuos pareiškėjas padavė kartu su Prašymu. Konsulas detaliau paaiškino, kad abejonę dėl pareiškėjo pateiktų banko sąskaitų išrašų atitikimo tikrovei kilo palyginus juos ir nustačius, kad jie skiriasi, juose nėra IBAN numerio, leidžiančio patikrinti banko sąskaitos realumą, kad pareiškėjas, teikdamas informaciją apie turimas bankų sąskaitas ir jose esančias pinigų sumas, nepateikė išrašo apie 3 mėnesius vykusias banko operacijas. Konsulas akcentavo, kad pokalbio metu pareiškėjas sakė, jog už studijas sumokėjo pats, o N. R. (kuri atliko mokėjimą) nepažįsta.
52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tam, jog galėtų nuspręsti, ar yra pagrindai atsisakyti išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą, t. y. ar yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų duomenų patikimumo, ar yra pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, Ambasada turėjo pareigą įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pokalbio (apklausos) metu konsulas nepateikė pareiškėjui patikslinamųjų klausimų dėl turimų lėšų, neprašė pateikti papildomų įrodymų, konstatavo, kad toks konsulo veikimas neatitiko Ambasadai nustatytos pareigos priimti pagrįstą sprendimą dėl vizos (ne)išdavimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų pragyvenimo lėšų ir (ar) jo pateiktų dokumentų buvo galimybė pareiškėjo pokalbio (apklausos) metu iškilusius neaiškumus išsiaiškinti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Ambasada nenurodė pareiškėjui, kokius papildomus duomenis ir dokumentus jis turėtų pateikti tam, jog nacionalinė daugkartinė (D) viza jam būtų išduota, konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę daugkartinę (D) vizą, nėra motyvuotas, nes nepagrįstas duomenimis, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
53. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
54. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl to, ar Ambasada, priimdama Sprendimą, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, pažymi, kad pagal Įstatymo 21 straipsnio 31 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovė ir konsulinė įstaiga, nagrinėdama prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) (2021 m. balandžio 15 d. Nr. nutarimo 1V-317/V-130 redakcija) 79 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021).
56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas aptarta, daro išvadą, kad, siekiant patikrinti, ar išvada, jog Sprendimas neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, administracinė procedūra, kurios metu buvo priimtas Sprendimas, turi būti vertinama individualiai.
57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis kartu su Prašymu, nustatė, jog pareiškėjo pateikta Finansinių įsipareigojimų už studijas įvykdymo ataskaita patvirtina, jog pareiškėjas neturi įsiskolinimų už studijas, studijuoja jau antrus metus VU, VU tarpininkavimo rašte nurodyta informacija, kad pareiškėjui bus suteikta gyvenamoji vieta, o prireikus bus padengtos ir pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje ir grįžimo, išsiuntimo ar grįžimo į kilmės valstybę išlaidos. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino atsakovo poziciją dėl to, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo bei nurodė, kad už jį sumokėjusios N. R. nepažįsta, taip pat pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl šios pozicijos, ir padarė išvadą, jog atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo universiteto pasirinkimo motyvų ir dėl N. R. ne / pažinojimo nėra pakankami ir nepagrindžia aplinkybių dėl vizos neišdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, tiek teikdamas skundą, tiek ir paaiškinimus teismui teigė, jog jis konsului nenurodė teiginių, kad nepažįsta N. R.. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatė, kad juose matyti paskutinių 3 mėnesių (prieš Prašymo suteikti vizą pateikimą) finansinių lėšų judėjimas.
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, padavęs Prašymą ir su juo dokumentus, buvo pakviestas į pokalbį, kuris vyko nuotoliniu būdu. Pokalbio metu konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo Prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų teisingumu, uždavinėjo klausimus pareiškėjui. Kaip nustatyta, pokalbio metu nebuvo aiškinamasi dėl pareiškėjo pateiktų banko sąskaitų išrašų autentiškumo, pareiškėjas nebuvo informuotas apie duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Sprendimo motyvus. Taigi byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas po skundo padavimo, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą ir sužinojęs Sprendimo motyvus, turėjo teikti papildomus įrodymus, kuriuos pagrįstai priėmė ir vertino pirmosios instancijos teismas.
59. Nustatyta, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus rašytinius įrodymus (mokėjimų už studijas suvestinę, „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 30 d. – 2021 m. liepos 12 d. išrašą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį lėšų pervedimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ depozitinės sąskaitos išrašą dėl pervestų kaupimui 6 000 USD į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedimo į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą už 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. lapkričio 20 d. laikotarpį).
60. Teismų praktikoje prie bylos pridedami nauji įrodymai, kurie buvo reikšmingi administraciniam aktui priimti ir kurie turi būti įvertinti kartu su kitų įrodymų visuma, sprendžiant prašymą dėl vizos išdavimo iš naujo, nes Ambasada turi išsiaiškinti iškilusius neaiškumus ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
61. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Ambasados neišsiaiškintus neaiškumus ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
63. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė