Civilinė byla Nr. 3K-3-512/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
41;
45.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės
Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB
„Ruuki Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB
„Ruukki Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Laugina“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiami klausimai dėl apmokėjimo už prekes, pirkėjo atsisakymo nuo
pirkimo-pardavimo sutarties ir restitucijos taikymo.
Ieškovas 2005 m.
lapkričio 22 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir nurodė, kad
šalys sudarė 2004 m. vasario 27 d. sutartį dėl statybinių medžiagų pirkimo.
Statybinės medžiagos buvo tiekiamos ir atsiskaitoma pagal atskirus dokumentus.
Pagal statinio projektą atsakovui turėjo būti patiekti profiliuoti skaidrūs
anglies stiklo plaušo lakštai stogui, tačiau buvo parduota danga, skirta
sienoms. Nupirktą dangą atsakovas panaudojo birių trąšų sandėlio stogui dengti.
Atsakovas nesumokėjo už dangą, nurodydamas, kad ji buvo netinkama stogui dengti.
Nesumokėta už prekę suma – 547 941,92 Lt.
Ieškovas prašė
teismo priteisti iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos ir 6 proc. procesines
palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB
,,Ruukki Lietuva“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 547 941,92 Lt
skolos ir procesines palūkanas už priteistą 547 941,92 Lt sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pateikė
prieštaravimus, prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas jį suklaidino,
nes vietoje stogui dengti skirtos dangos pardavė sienoms dengti skirtą dangą.
Panevėžio apygardos teismas 2008
m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo
pareiškėjui priteistą skolą sumažino 70 procentų iki 164 382,58 Lt, priteistą
žyminį mokestį – iki 1421,91 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų
metinių palūkanų.
Teismas nurodė,
kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, dar prieš sudarydamas
pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, žinojo, kad atsakovui turi pasiūlyti ir
patiekti stogui dengti tinkamą dangą. Kadangi ieškovas yra gamintojo atstovas,
tai jis privalėjo būti susipažinęs su gamintojo produkcija bei jos panaudojimo
sritimi ir jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant
pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę. Teismas priėjo prie
išvados, kad atsakovas, nebūdamas specialistas, ieškovui nurodžius, jog jam yra
siūloma stogui dengti tinkama stogo danga, pasitikėjo ieškovo, kaip dangų gamintojo
atstovo, žiniomis ir galėjo būti suklaidintas. Teismas, remdamasis ekspertizės
aktu, nustatė, kad stiklo pluošto danga galėjo būti naudojama stogui dengti tik
ją perdirbus arba papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis. Duomenų,
kad ieškovas apie tai informavo atsakovą, teismui nepateikta, be to, perdirbant
dangas, atsakovas būtų patyręs papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, o esant
galimybei nedideliu kainos skirtumu įsigyti tinkamą stogo dangą, kyla abejonių,
kad atsakovas būtų pasirinkęs perdirbti dangą. Kadangi ieškovui buvo žinomas
atsakovo statomas objektas bei jam reikalingų medžiagų asortimentas, tai
ieškovas, žinodamas konkretų tikslą, kuriam atsakovas perka dangą, privalėjo
perduoti atsakovui tokios kokybės medžiagas, kad jos tiktų konkrečiam tikslui.
Remdamasis surinktais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas
pagrįstai tikėjosi, kad gamintojo atstovo siūloma danga yra tinkama trąšų
sandėlio stogui ir pasitikėjo ieškovu, tačiau pardavėjas, kaip tiekiamos
produkcijos specialistas, atsakovui patiekė prekę, kuri neatitiko anksčiau
ieškovui nurodyto perkamos statybinės medžiagos panaudojimo tikslo, dėl ko
atsakovas turėjo nuostolių. Pardavėjo pareiga yra suteikti pirkėjui būtiną,
teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus ir ši informacija
neturi klaidinti. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas yra statybinė
organizacija, kuri taip pat privalo būti rūpestinga, parinkdama bei priimdama
statomam objektui reikalingas medžiagas, kurios turi atitikti statinio
projektą, o darbai - garantuoti statybos kokybę, bei tai, kad atsakovas sienoms
dengti skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms, nusprendė, jog atsakovas
privalo ieškovui už parduotas statybines medžiagas apmokėti 30 procentų
ieškinio sumos bei įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, nes
tai atitiktų teisingumo ir protingumo interesus.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi
bylą pagal abiejų šalių apeliacinius skundus 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu
ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo tenkino: Panevėžio apygardos
teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –
ieškinį atmetė bei įpareigojo atsakovą iki 2010 m. rugsėjo 27 d. grąžinti
ieškovui pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą sienų dangą. Teismas nurodė, kad iš
ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų matyti, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą,
prašydamas pateikti komercinį pasiūlymą stogo dangai. Iš ieškovo atstovės
pateikto stogo plano taip pat matyti, kad ieškovui atsakovas buvo pateikęs
stogo, kurio dengimui prašė parduoti dangą, planą. Tai, kad ieškovas pardavė
atsakovui sienoms skirtą dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą pripažino ir
pats ieškovas. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog
atsakovas prašo parduoti dangą stogams dengti, tačiau pardavė sienų dangą, t.
y. netinkamą sutartyje nurodytam konkrečiam tikslui ir dėl to netinkamos
kokybės daiktą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas,
jog parduota danga skirta sienoms, o ne stogui dengti. Atlikta ekspertizė
patvirtino, kad ta aplinkybė, jog stogui dengti buvo panaudota sienoms dengti
skirta danga, yra pagrindinė stogo nesandarumo priežastis. Pirkėjo,
nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, specialiuosius teisių gynimo būdus
nustato CK 6.334 straipsnis. Pirkėjas gali reikalauti pakeisti rūšies požymiais
apibūdintą daiktą tinkamos kokybės daiktu, sumažinti kainą, reikalauti
pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas, taip pat
grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto
pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodytų pirkėjo teisių gynimo
būdų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo konkrečių ginčo aplinkybių. Teismas
pažymėjo, kad pirkėjas kartu gali reikalauti ir nuostolių atlyginimo dėl
netinkamos kokybės daikto pardavimo. Ieškovas, žinodamas atsakovo tikslą
nupirkti stogo dangą, pardavė jam sienų dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą;
apie tai atsakovo neinformavo; netinkamos dangos panaudojimas yra esminė stogo
nesandarumo priežastis. Teismo teigimu, esant šioms aplinkybėms, ieškovo
veiksmai parduodant netinkamos kokybės daiktą laikytini esminiu sutarties
pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui atsisakyti sutarties (CK 6.334
straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atmesti
ieškinį laikytinas pagrįstu. Kita vertus, atsisakius sutarties, atsakovui kyla
pareiga grąžinti ieškovui jo perduotus daiktus (CK 6.222 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, kad parduota danga yra uždengtas stogas, jos nuėmimas ir
pakeitimas stogo danga užtruks, todėl protingas terminas, per kurį turėtų būti
nuimta ir ieškovui grąžinta danga yra penki mėnesiai.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6
d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį
tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir pažeidė CPK 320
straipsnį, nes savo iniciatyva taikė restituciją, nors to neprašė nė viena iš
bylos šalių. Nei ieškovas, nei atsakovas neprašė nutraukti sutarties ir gražinti
prekės, tuo tarpu teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo faktines
aplinkybes kvalifikavo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir taikė
restituciją. Be to, teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo tinkamai
nemotyvuotas ir neteisingas. Ginčo prekė buvo eksploatuojama daugiau kaip
šešerius metus, todėl jos išliekamoji vertė ir kaina rinkoje yra labai
sumažėjusi. Šiuo sprendimu ieškovo būklė gerokai pabloginama, o atsakovo pagerinama.
Esant tokioms aplinkybėms ginčo prekės grąžinimas natūra nepriimtinas dėl
sutarties dalyko didelio pasikeitimo.
2. Teismai
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir nevisapusiškai įvertino
byloje surinktus įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovas
perdavė netinkamą stogui dengti. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad danga yra
skirta stogui dengti. Atsakovui buvo žinoma, kad jo perkama danga yra skirta ne
stogui, bet sienoms dengti. Pardavėjas nebuvo supažindintas su statybos
projektu. Pirkėjas yra statybos įmonė, kuri, įsigydama medžiagas, turi būti
rūpestinga. Pirkėjas pats vietoje pardavėjo pasiūlytos tinkamos dangos
ekonominiais sumetimais pasirinko kitokią dangą. Galiausiai pirkta danga, ją
technologiškai pritaikius, galėjo būti pritaikyta statomam objektui.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas informuotas, pats
pasirinko netinkamą dangą, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką.
3. Parduodamų
daiktų trūkumams nustatomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas apeliacinės
instancijos teismo prašė taikyti senatį atsakovo reikalavimams dėl parduotų
daiktų trūkumų.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti
apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimu iš esmės palaikomi
apeliacinės instancijos teismo argumentai.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl
kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami
ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas
pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių atvejus, kai perduotas ne tos
rūšies daiktas, koks turėtų būti perduodamas pagal sutartį, ir šio pažeidimo
teisinių padarinių, taip pat dėl kainos mažinimo instituto taikymo sąlygų, taikymo ir aiškinimo.
Dėl pirkėjo
teisės atsisakyti nuo sutarties ir restitucijos
Viena iš
pirkėjo teisių yra teisė atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4
punktas). Kvalifikuojant pirkėjo veiksmus pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4
punktą, būtina sąlyga yra ta, kad turi būti nustatyta, jog netinkamos kokybės
daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Savo esme pirkėjo atsisakymas
nuo sutarties, kaip teisių gynimo būdas, yra vienašalio sutarties nutraukimo
atvejis, taikomas, kai pardavėjas atlieka esminį sutarties pažeidimą.
Kasacinis
teismas pažymi, kad ginčo kilimas tarp sutarties šalių savaime nereiškia
sutarties pabaigos. Šalys gali ginčytis, reikalauti žalos atlyginimo ir kt.,
bet nenutraukti sutarties. Pažymėtina, kad sutarčių teisėje sutarties nutraukimas
yra pati griežčiausia priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais įstatymo
apibrėžtais atvejais ir tik pagal šalies reikalavimą. Taip pat kasacinis
teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant bylas ir kvalifikuojant šalių
veiksmus būtina skirti du sutarčių teisės reglamentuojamus teisių gynimo būdus:
sutarties nutraukimą ir sutarties pripažinimą negaliojančiu. Šie teisių gynimo
būdai inter alia skiriasi tuo, kad, skirtingai nei niekinių sutarčių
atveju (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), teismas negali savo iniciatyva nutraukti
šalių sutarties, kai nepareikšta tokių reikalavimų. Pirkėjas turi teisę
atsisakyti sutarties ir šia teise pasinaudoja apie tai aiškiai pareikšdamas
pardavėjui, atsisakydamas imti prekę, sugrąžindamas ją ar kitaip aiškiai
nurodydamas pardavėjui, kad siekia sugrąžinti jam prekę ir taip vienašališkai
įstatymo suteiktos teisės pagrindu atsisakyti sutarties, o vien atsisakymas
mokėti už prekę teismui nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pirkėjas
atsisako pirkimo-pardavimo sutarties neteismine tvarka (CK 6.334 straipsnio 1
dalies 4 punktas).
Šioje byloje
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių sutartis
nutraukta, nes nenustatė tam aiškiai išreikštos šalių valios – pirkėjas prekę
gavo ir ja pasinaudojo, nereikalavo ir nesiekia jos grąžinti pardavėjui. Toks
materialiosios teisės aiškinimas ir taikymas iš esmės neatitinka CK 6.334
straipsnio 1 dalies 4 punkto. Atitinkamai tai reiškia, kad nenutraukus
pirkimo–pardavimo sutarties nėra pagrindo taikyti restituciją (CK 6.334
straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.145, 6.222 straipsniai). Teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė pirkimo-pardavimo
sutarties atsisakymą ir restituciją reglamentuojančias teisės normas, o
kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies yra teisiškai pagrįsti.
Konstatavus,
kad sutartis pripažinta nutraukta ir restitucija taikyta nepagrįstai, svarbu
nustatyti tebegaliojančio šalių santykio turinį, tarpusavio pareigas ir
galutinai išspręsti bylą.
Dėl pirkėjo
pareigos atsiskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį
Sutartis ir
iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra
pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena
jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir
ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia
sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Pavyzdžiui, kreditoriui pareikalavus
vykdyti prievolę, skolininkas, kai yra tam įstatyminis pagrindas, gali
sustabdyti prievolės vykdymą, taikyti įskaitymą, reikšti priešieškinį dėl
sutarties nutraukimo ir pan. Taigi tam, kad jis teisėtai išvengtų prievolės
vykdymo, jis turi reikšti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl savo teisių
gynimo būdų taikymo ar remtis kitomis įstatymo nustatytomis sąlygomis,
leidžiančiomis nevykdyti atsiskaitymo prievolės. Tačiau jei pirkėjas elgiasi
pasyviai ir priėmęs daiktą nepareiškia jokių reikalavimų taikyti įstatymo
nustatytus teisių gynimo būdus, jis negali pagrįstai tikėtis, kad priešingos
šalies reikalavimas nebus tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju
pardavėjas pareiškė reikalavimą dėl mokėjimo prievolės vykdymo už gautą prekę.
Pirkėjas atsikirto tuo, kad jam buvo pateiktas ne tos rūšies daiktas. Bylą
nagrinėję teismai kvalifikavo šią pirkėjo poziciją kaip reikalavimą sumažinti
kainą. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo kolegija sprendžia, kad bylos
aplinkybių kontekste ir vienodo teisės aiškinimo bei taikymo tikslais aktualu
pasisakyti dėl teisinių santykių kvalifikavimo tais atvejais, kai perduotas ne
tos rūšies daiktas, koks turėtų būti perduodamas pagal sutartį, ir šio
pažeidimo teisinių padarinių, taip pat dėl kainos mažinimo instituto taikymo
sąlygų.
Dėl sutarties
pažeidimo kvalifikavimo, kai perduotas ne tos rūšies daiktas
Skolininko
pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t.y. skolininko veiksmai,
kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad
skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu
būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant
įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę
ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu
sutartį. Esant pirkimo-pardavimo santykiams, netinkamas pardavėjo pareigų vykdymas
dažniausiai pasireiškia daikto kokybės trūkumais, t. y. kai perduodamas daiktas
neturi tų naudingųjų savybių, kurių galima iš jo tikėtis atsižvelgiant į
sutartį, norminius standartizacijos dokumentus, naudojimo tikslą, paskirtį ir
pan. Kokybės trūkumai yra tik vienas iš galimų pardavėjo pareigos perduoti
daiktą pažeidimo atvejų. Taip pat gali būti ir kitų daikto trūkumų – kiekio,
asortimento, taros, pakuotės, komplektiškumo ir kt. Konkrečiu atveju svarbu
atriboti, kokiu būdu pažeidžiamos pardavėjo pareigos, nes įstatymas nustato
nevienodus pažeidimo teisinius padarinius, individualizuodamas juos pagal
pažeidimo pobūdį. Tai grindžiama tuo, kad vienodų teisinių padarinių taikymas skirtingiems
teisių pažeidimams ne visada gali suteikti efektyvią ir lanksčią teisinę
gynybą.
CK 6.331
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus,
kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų
apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu
sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš
sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą
asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus,
kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius,
arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Daiktų
asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių
gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija
pažymi, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento
daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo
teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji
kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės
nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės
vykdymo sustabdymas ir kt., tačiau neturi būti taikomi teisių gynimo būdai,
specialiai skirti kitų pažeidimų rūšių padariniams šalinti.
Nagrinėjamu
atveju teismų nustatyta, kad ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį
su atsakovu, žinojo, jog atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti
tinkamą dangą, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą. Kadangi
nenustatyta pateiktos dangos neatitikties kokybės reikalavimams, keliamiems
sienų dangai, tai teigti, kad danga netinkamos kokybės, pagrindo nėra, kaip ir pagrindo
taikyti teisių gynimo būdus susijusius su kokybės reikalavimų pažeidimais (CK
6.334 straipsnio 1 dalis). Neįrodyta, kad danga buvo netinkamos kokybės, bet
įrodyta, kad ji netiko stogui dengti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai
dėl kokybės reikalavimo pažeidimo. Kadangi nustatyta, kad buvo parduota ne tos
rūšies (modelio) danga, kurios tikėjosi pardavėjas sudarydamas sutartį ir kuri
turėjo būti parduota, tai darytina išvada, kad pardavėjas pažeidė sutartį ir
perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo. Vadovaudamasi tuo,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo galimybės atsikirsti
turėjo būti nustatomos ne pagal CK 6.334 straipsnį, skirtą gynimuisi nuo
kokybės trūkumų, bet pagal CK 6.332 straipsnį bei bendrąsias prievolių teisės
nuostatas.
Dėl prekės kainos
mažinimo
Kainos mažinimas
yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 334 straipsnio 1 dalies 1
punktą. Nors šio teisių gynimo būdo teisinė prigimtis sietina su reikalavimu
įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą, jis įstatyme įtvirtintas
kaip savarankiškas teisių gynimo būdas ir skiriasi nuo nuostolių atlyginimo ir
įskaitymo institutų (nors ir išvestinis iš jų). Kai pirkėjas pareiškia reikalavimą
dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t.y. patirti
nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio
quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių,
nesiaiškindamas faktinių nuostolių. Tai reiškia, kad pirkėjas įrodinėja, jog
faktiškai pristatytos netinkamos kokybės prekės vertė yra mažesnė už kokybiškos
prekės vertę. Šis skirtumas sudaro galimą kainos mažinimo dydį pagal pareikštą
reikalavimą. Šis gynimo būdas negali būti taikomas, kai faktiškai pristatytos
prekės rinkos vertė yra tokia pati ar net didesnė už vertę, kurią turi
sutartimi perduotina tinkamos kokybės prekė, pavyzdžiui, jei pateikiamas
netinkamos kokybės, nefunkcionalus, bet iš brangesnių dalių surinktas daiktas
ir jo rinkos vertė yra tokia pat (ar didesnė) kaip ir pristatytino daikto vertė,
kaina negali būti mažinama, nes nesusidarys aritmetinio verčių skirtumo, kuris,
minėta, yra būtina sąlyga taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamoje
byloje toks verčių skirtumas negalėjo būti nustatytas, nes prekės buvo tinkamos
kokybės, todėl skirtumas tarp faktiškai pristatytos prekės vertės ir vertės,
kurią turi tinkamos kokybės tokios rūšies prekė, yra lygus nuliui.
Be to, kainos
mažinimas šioje byloje negalėjo būti taikomas nes CK 6.332 straipsnyje bei
bendrosiose prievolių teisės nuostatose kainos mažinimas nenustatytas, t. y.
šis teisių gynimo būdas taikomas ne asortimento, bet kokybės sąlygų pažeidimų
padariniams šalinti.
Dėl
asortimento sąlygos pažeidimo padarinių ir teisių gynimo būdų
Kai pardavėjas
perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto
asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o
jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis
nenumato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirkėjas turi teisę
reikalauti pakeisti daiktus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį pirkėjas turi
teisę atsisakyti už šiuos daiktus mokėti tada, kai atsisako priimti asortimento
neatitinkančius daiktus. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai
priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui
apie atsisakymą priimti daiktus. Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento
neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą
kainą, o jei kaina nesuderinta – kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai
buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus (CK 6.332
straipsnio 5 dalis).
Šiuo atveju pardavėjas daiktus priėmė ir pradėjo juos
naudoti, nereiškė dėl to reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiog
atsisakė už daiktus sumokėti, motyvuodamas tuo, kad daiktai neatitiko sutarties.
Pažymėtina, kad tokio pirkėjo elgesio negalima kvalifikuoti kaip teisėtai
sustabdžiusio prievolių vykdymą, nes prievolių vykdymo sustabdymas taikomas
reikalaujant tinkamai vykdyti prievolę, taigi tikintis tam tikro elgesio.
Prievolių vykdymo sustabdymas nėra abstraktaus taikymo teisių gynimo būdas –
jis yra laikina priemonė, taikytina tikintis konkretaus kreditoriui naudingo ir
teisėto elgesio iš skolininko, bet ne būdas galutinai išvengti prievolių
vykdymo. Jei asmuo nevykdo savo prievolių, bet ir įstatymo nustatyta tvarka
nereiškia teisinių reikalavimų, toks elgesys nelaikytinas teisėtu prievolių
vykdymo sustabdymu, sudarančiu pagrindą nemokėti už pateiktas prekes. Pirkėjo
pasyvus elgesys ir įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų netaikymas lemia, kad
nėra pagrindo byloje atsisakyti tenkinti ieškinį dėl mokėjimo už gautą prekę prievolės
vykdymo. Šią išvadą tiesiogiai patvirtina CK 6.39 straipsnio 2 dalis, pagal
kurią kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė
laikoma įvykdyta, bei CK 6.332 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu pirkėjas
neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos
sumokėti kainą. Tai, kad pateiktos medžiagos atitinka tokios rūšies prekėms
taikomą vidutinę rinkos kainą, byloje nebuvo ginčijama. Atsižvelgiant į tai,
darytina išvada, kad ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Iš atsakovo
priteisiama 547 941,92 Lt skolos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl pirkėjo interesų apsaugos
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad ieškinio dėl prievolės vykdymo natūra patenkinimas neatima
teisės iš pardavėjo reikalauti nuostolių atlyginimo, nutraukti sutartį ar
taikyti kitus teisių gynimo būdus dėl asortimento sąlygos pažeidimo. Teismui
nagrinėjant šiuos reikalavimus, priklausomai nuo prašomo taikyti pirkėjo teisių
gynimo būdo taikymo sąlygų, bylos aplinkybių kontekste būtų vertinama ir paties
pirkėjo kaltė. Šioje byloje paties pirkėjo kaltė teismų buvo vertinama kaip kainos
sumažinimo pagrindas, tačiau, minėta, kainos sumažinimas netaikytinas šiems
santykiams, nes tai teisių gynimo būdas, taikomas pirkėjo teisių gynimui dėl
daikto kokybės pažeidimų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismų
informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu pirkėjas yra iškėlęs bylą
pardavėjui dėl nuostolių, atsiradusių pateikus sutarties neatitinkantį daiktą, atlyginimo
(byla šiuo metu sustabdyta). Tai rodo, kad pirkėjas savo teises gina nuostolių
atlyginimo byloje, kurioje galės būti vertinamos ginčui svarbios aplinkybės, įskaitant
paties pirkėjo kaltę dėl netinkamo asortimento daikto įsigijimo, bei remiamasi šioje
byloje nustatytais ir prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.
Pagal CPK 359
straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia
apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos
pagrindus. Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį, kasacinis teismas panaikina
sprendimą ir priima naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos
materialinės teisės normos jas netinkamai taikant arba išaiškinant. Tai
darydamas kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismuose pakankamai nustatyta tam, kad galima būtų
konstatuoti materialiosios teisės pažeidimus ir priimti sprendimą dėl bylos
esmės kasaciniame teise, negražinant bylos pakartotiniam nagrinėjimui. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė ginčo santykį, sutarties
pažeidimo pobūdį bei su tuo susijusius teisinius padarinius ir priėjo prie
neteisingų išvadų, todėl kasacinis skundas tenkinamas, teismų sprendimai
naikinami ir ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi
išlaidų atlyginimo
Ieškovas pateikė 2125 Lt
atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo
klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar
advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir
advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne
didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų
tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo
metu galiojančios rekomendacijos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į
maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius ir vadovaujantis Rekomendacijų
8.13 punktu, priteistinas išlaidų dydis už advokato pagalbą surašant kasacinį
skundą mažinamas iki 2000 Lt. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteisiamas 9479
Lt išlaidų susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu atlyginimas. Iš viso už
kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovui
priteisiama 11 479 Lt.
Kasaciniame
procese valstybė patyrė 51,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl
jos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio
apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovui UAB
,,RUUKKI Lietuva“ (j.a.kodas 111529447) iš atsakovo UAB ,,Laugina“ (j.a. kodas
261411420) priteisti 547 941,92 Lt skolos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui UAB ,,RUUKKI Lietuva“
(j.a.kodas 111529447) iš atsakovo UAB ,,Laugina“ (j.a. kodas 261411420)
priteisti 11 479 Lt kasacijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Iš atsakovo
UAB ,,Laugina“ (j.a. kodas 261411420) valstybės naudai (išieškotojas –
Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto
pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 51,28
Lt (penkiasdešimt vieną litą 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame procese, atlyginimo.
Panaikinti
kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo vykdymo
sustabdymą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Birutė Janavičiūtė
|
|
|
Algis Norkūnas
|
|
|
Janina Stripeikienė
|