Civilinės bylos Nr. e2A-165-567/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.12 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-839-872/2019 pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1.1.       pripažinti atsakovo V. B. paskleistus duomenis, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją;

1.2.       priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovas sistemingai ir viešai skleidė ir skleidžia informaciją, jog ieškovas padarė 500 milijonų eurų dydžio žalą Lietuvos valstybei. Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: „<...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius“. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo lrytas.lt straipsnyje „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“. 2018 m. birželio 5 d., viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Seime, atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą, kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Tai atsispindi naujienų agentūros „Baltic News Service“ publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukose, kuriose atsakovas kalbėjo: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. B. Jis teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių. „Jeigu analizuojame organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“. 2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas paskleidė šią informaciją: „<...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius“. 2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: „<...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža“. „Ir jūs norite, kad būtų atlyginta žala?“ [N. P.]. „Be abejo“ [V. B.]. „Bet teisininkai jau spėjo pakomentuoti, kad šansų beveik nėra“ [N. P.]. „Aš noriu visiems Lietuvos teisininkams pasakyti. Jie labai greitai komentuoja, kai reikia kažkokios verslo grupės interesą apsaugoti. Bet, jeigu valstybė pasako, kad mums, valstybei padaryta žala, tada visi kažkodėl neskuba komentuoti. Tai aš noriu pasakyti, man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų, energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas, ir išrašyti sąskaitas“ [V. B.]. „O kokios tai sumos?“ [N. P.]. „Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams“ [V.B.]. Nurodytas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“. Teiginį apie „MG Baltic“ ir „VP Market“ padarytą 1,5 mlrd. Eur žalą valstybei atsakovas daug kartų paskelbė viešai įvairiomis progomis. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad dėl „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“. Publikacijoje pateikiamame interviu atsakovas papildomai akcentavo, kad: „Kitas dalykas yra „MG Baltic“ 2008–2012 m. sudaryti sandoriai tuose sektoriuose, kuriuos mes identifikavome. Juos taip pat stambiausius reikia peržiūrėti ir imtis priemonių, kad žala, kuri buvo padaryta dėl neteisėtos įtakos metu sudarytų sandorių, būtų atlyginta“, – aiškino, ką skaičiuoja kaip galimą žalą valstybei, V. B. Anot jo, suma yra apytikslė. V. B. teigimu, komitetas suskaičiavo, kad „MG Baltic“ grupės įmonės tuo laikotarpiu sektoriuose, kuriuose siekė neteisėtos įtakos, laimėjo konkursų už maždaug 500 mln. eurų. V. B. akcentavo, kad kalba ne tik apie „Mitnijos“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“ skelbtus konkursus“. Atsakovas duomenis paskleidė labai dideliu mastu, per pagrindines, įtakingiausias ir žiūrimiausias, skaitomiausias visuomenės informavimo priemones. Paskleisti duomenys sulaukė itin didelio rezonanso visuomenėje, jie buvo plačiai aptarinėjami; duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę. Ieškovas nepagrįstai buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą. Atsakovas paskleidė žinią – informaciją apie konkrečius faktus ir jų duomenis, kuriuos galima patikrinti, įrodyti, jiems taikomas tiesos kriterijus. Atsakovas paskleidė faktą, kad ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius. Patikrinti, ar ieškovas, įskaitant jo vadovus, akcininkus, praeityje yra teistas už bet kurias nusikalstamas veikas, yra įmanoma, nes tokie duomenys yra valstybės kaupiami ir tvarkomi. Atsakovas yra aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, todėl puikiai žino ir supranta bei sąmoningai vartoja teisines sąvokas, ypatingai viešųjų pasisakymų metu. Atsakovo nurodytą žalos valstybei skaičiavimo metodiką galima objektyviai patikrinti įmonių finansinės apskaitos dokumentuose, sukauptoje viešai skelbiamoje ir neviešinamoje informacijoje yra užfiksuoti aiškūs skaičiai apie ieškovo gautas sumas (pajamas) iš viešųjų pirkimų, įskaitant iš „Lietuvos geležinkeliai“ (CK 2.24 str.).

3.       Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, nuo 2016 m. lapkričio 22 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Visi atsakovo teiginiai yra paremti atsakovo, kaip Seimo nario, veiklos rezultatais, parlamentinių tyrimų ir parlamentinės kontrolės metu surinkta vieša ir įslaptinta informacija, apklausomis, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pateikta informacija. Atsakovas negali būti pripažintas įvykdęs CK 2.24 str. pažeidimą, nes tokiu būdu būtų vertinamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados teisėtumas. Seimo nario indemnitetas apsaugo atsakovą nuo atsakomybės už, vykdant jo funkcijas, pasakytas kalbas. 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2018 m. gegužės 30 d. uždaro posėdžio protokolu Nr. 104-P-36 nutarta parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, paskelbti visuomenei susipažinti. Seimas, patvirtindamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, konstatavo, kad „parlamentinio tyrimo metu surinkta duomenų Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų kitų įmonių savininkų ir atstovų veikla, kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijų priimamiems sprendimams, ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui. Koncerno „MG Baltic“ vadovai, veikdami savarankiškai ir naudodami koncerno lėšas, nuosekliai plėtojo veiklą, kuria buvo siekiama neteisėtais būdais užsitikrinti valstybės ir savivaldybių politikų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų nuolatinę paramą, sukūrė korupciniais ryšiais, neteisėtu poveikiu paremtą įtakos sistemą, skirtą paremti sau naudingus sprendimus valstybės ir savivaldybės lygiais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veiklos priedangą. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu“. Tyrimo išvada parengta, atsižvelgiant į Specialiosios tyrimo komisijos surinktą viešą bei įslaptintą informaciją ir duomenis, įskaitant Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą, kuriame pateikti duomenys apie ieškovo ar jo valdomų įmonių gautas pajamas ir užsakymus iš valstybės institucijų, įstaigų. Tyrimo išvada taip pat parengta, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 3S-01-199 ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. 4S-266 pateiktą informaciją ir duomenis. Atsakovo pasisakymų metu ieškovas buvo įtariamasis, o vėliau kaltinamasis Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-196-873/2013 dėl sunkių nusikaltimų padarymo. Visi atsakovo pasisakymai grindžiami tuo, kad atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, atlikdamas savo pareigas ir vykdydamas Seimo pavedimą, surinko (gavo) viešos ir įslaptintos informacijos (duomenų), asmenų apklausų ir Seimo patvirtintos išvados pagrindu. Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė pagrįstą išvadą, ar tyrimo išvada konstatuotos aplinkybės ar padarytos prielaidos bei išvados atitinka faktines aplinkybes. Nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikdamas tyrimą, nei teismas negali tikrinti Valstybės saugumo departamento pažymose pateiktos informacijos atitikimo tikrovei. Atsakovo pasisakymams negali būti taikomas saviraiškos ribojimas dėl aktualumo ir svarbos visuomenei. Ieškinys grindžiamas tik išvestiniais įrodymais (visuomenės informavimo priemonių, interneto portalo publikacijomis), t. y. ne tuo, ką atsakovas betarpiškai pasakė, o tuo, kaip atsakovo pasisakymus interpretavo ir pateikė žurnalistai bei visuomenės informavimo priemonės. Ieškovas byloje yra netinkamas ieškovas, nes duomenys paskleisti ne apie juridinį asmenį, bet apie su šiuo susijusius fizinius asmenis (savininkus, valdymo organų narius ir pan.). (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str.). 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti, kad atsakovo V. B. paskleisti teiginiai: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo V. B. 113 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ naudai.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas V. B. 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: „<...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius“. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo lrytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“, šis straipsnis yra viešai prieinamas. 2018 m. birželio 5 d., viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Seime, atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą, kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Tai iliustruojama naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis, ši publikacija yra viešai prieinama interneto portale https://www.bns.lt/topic/1911/news/55941353/. 2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas paskleidė šią informaciją: „<...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius“. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo lrt.lt straipsnyje (publikacijoje) „V. B. apie situaciją Lietuvoje: jei praturtėjai dėl korupcinių veiklų, nereikia nieko bijoti“, straipsnis yra viešai prieinamas interneto portale https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/215006/v-b-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti. Interviu buvo viešai paskelbtas ir kituose didžiausiuose interneto portaluose „Delfi“, „15min“, „Kauno diena“: https: //www.delfi.lt/news/daily/lithuania/b-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti.d?id=78208531; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-b-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti-56-982490; https://www.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/v-b-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti-867136. 2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją:“ <...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V. B.] <...> Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams“ [V. B.]. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje (publikacijoje) „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“, šis straipsnis yra viešai prieinamas https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-b-del-mg-baltic-ir-vp-market-valstybe-galejo-patirti-iki-1-5-mlrd-euru-zalos.d?id=78183655. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG BALTIC“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-b-pripazista-kad-valstybei-galimai-padaryta-1-5-milijardo-euru-zala-paskaiciavo-is-akies-56-982992).

6.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai, nes: 1) atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti per pagrindines visuomenės informavimo priemones (LRT televiziją, „Lietuvos ryto“ televiziją, interneto portalus); 2) ši atsakovo skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims; 3) žinios per televiziją, elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų ir skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovas, duodamas interviu žurnalistams, vartojo žodžius „mūsų nuomone, aš manyčiau“, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas paskleidė nuomonę apie ieškovą, o ne žinią.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. Atsakovas savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus, nes ieškovą įvardijo, kaip organizuotą nusikalstamą grupę. Tokiam vertinimui pagal suformuotą teismų praktiką turi būti pateikti proporcingai svarūs faktiniai įrodymai, tačiau atsakovas šiam teiginiui pagrįsti viešuose pasisakymuose pakankamų (proporcingų) įrodymų nepateikė. Atsakovas savo pasisakymuose rėmėsi Valstybės saugumo departamento rašte pateikta informacija, ieškovą įvardija, kaip organizuotą grupę, galimai vykdžiusią korupcinio pobūdžio veikas.

9.       Teismas pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento rašte pateikiama informacija apie ieškovą ir su juo galimai susijusių asmenų veikas 2005–2017 m. laikotarpiu, tačiau rašte aiškiai nurodoma, kad šioje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų, ir kad informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nei juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“, nei ieškovo įmonės prezidentas ir akcininkas D. J. M. neturi teistumo.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, einantis ypač svarbaus Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir komiteto pirmininko pareigas, puikiai suprantantis ir išmanantis teisines sąvokas, todėl, atsižvelgiant į atsakovo asmenį, jo vykdomą veiklą ir einamas pareigas, tokie viešai atsakovo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. 

11.       Teismo vertinimu, atsakovo teiginys dėl ieškovo valstybei padarytos 500 milijonų eurų žalos neturi faktinio pagrindimo, nes į bylą atsakovas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad savo pasisakymuose atsakovas padarytą žalą siejo su ieškovo sudarytais viešųjų pirkimų sandoriais, nors atsakovas dar 2018 m. vasario 20 d. buvo gavęs tikslią rašytinę informaciją iš Viešųjų pirkimo tarnybos apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vertes ir pan., patvirtinančią, kad net bendrai ieškovo su partneriais vykdytų darbų vertės nesiekė atsakovo viešai įvardytos 500 mln. Eur sumos.

12.       Teismo įvertino UAB „Mediaskopas“ atliktų „MG Baltic“ komunikacijos analizių duomenis ir sprendė, kad kiekvienas pasirodęs faktas apie ieškovą sulaukia didelio rezonanso ir tai neigiamai veikia jo dalykinę reputaciją. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui skleidžiant informaciją, nebuvo išlaikyta teisės skleisti informaciją ir teisės į ieškovo dalykinės reputacijos apsaugą pusiausvyra, nors visi laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją.

13.       Teismas vertino, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario indemnitetas apsaugo atsakovą nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, ir nurodė, kad atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, t. y. tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Lietuvos Respublikos Seime, todėl Seimo nario indemniteto garantuojama apsauga netaikytina.

14.       Teismas nurodė, kad paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, minimas jo pavadinimas, nenurodomos darbuotojų ar kitų fizinių asmenų pavardės, jie įvardijami tik kaip susiję su ieškovu, jo veikla („MG Baltic“, „ne visas“, „MG Baltic“ savininkų“ ir pan.).

15.       Teismas nurodė, kad atsakovas yra viešasis asmuo, tai buvo žinoma ir žurnalistams, kurie negalėjo patikrinti atsakovo teiginių pagrįstumo, nes atsakovas iš dalies rėmėsi įslaptinta informacija. Teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo elgtis sąžiningai ieškovo atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų ir ypač atidžiai tikrinti dėl to, ar pakanka faktinio pagrindimo tokiems jo mestiems rimtiems kaltinimams ieškovo atžvilgiu. Kadangi atsakovo paskleisti duomenys sulaukė didelio rezonanso visuomenėje, teismas nusprendė, kad atsakovas duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę, „atverti akis“ dėl ieškovo neva „tikrosios veiklos“, kuri neva daugiau kaip dešimt metų iš esmės buvo nusikalstama, ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą.

16.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra laikytinas pakankama satisfakcija, juolab, atsakovas paskleidė nuomonę, o ne žinią ir ieškovo nurodytas žalos dydis gerokai viršytų baudžiamosios sankcijos dydį, nustatytą už šmeižimą (CK 2.24 str.; Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., 19 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

17.1.       panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas pripažino, kad atsakovo V. B. paskleisti teiginiai: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic" padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją, priteisė bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas;

17.2.       netenkinus apeliacinio skundo aukščiau nurodyta apimtimi – pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies sakinį „Taigi, atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas“.

18.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai yra nuomonė, todėl neturėjo teisės tenkinti ieškinį. Teismo argumentai, kad atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją, yra nepagrįsti, nes tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai, faktinėms bylos aplinkybėms. Atsakovas savo pasisakymus grindė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo, viešos ir įslaptintos informacijos (duomenų), asmenų apklausų ir Seimo 2018 m. birželio 5 d. patvirtintos komiteto tyrimo išvados pagrindu, atsakovo nuomonė išreikšta sąžiningai ir etiškai, ieškovo atžvilgiu išsakyta nuomonė prilygsta viešojo asmens kritikos riboms.

18.2.       Teismas nepagrįstai savo išvadas dėl atsakovo nuomonės faktinio nepagrindimo motyvavo iš esmės tuo, kad ieškovas ar jo, kaip įmonės, dalyviai, nėra pripažinti kaltais (nuteisti) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovo nuomonės sutapatinimas su ieškovo teistumo (apkaltinamojo nuosprendžio) (ne)egzistavimu laikytinas nepagrįstai siauru vertinimu. Korupcija tarptautiniu lygmeniu pripažįstama ne tik kaip kelianti grėsmes visuomenės stabilumui ir saugumui, kenkianti demokratinėms institucijoms ir vertybėms, teisingumui bei kelianti pavojų teisinei valstybei, tačiau pripažįstamas ir būtinumas gerbti, remti, skatinti bei apsaugoti laisvę siekti, gauti, skelbti ir skleisti informaciją apie korupciją. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo metu surinkti ir įvertinti duomenys, Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XI11-1228 patvirtinta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada buvo pakankamas pagrindas atsakovui išsakyti nuomonę, todėl teismas negalėjo atsakovo nuomonę pripažinti, kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančią ieškovo dalykinę reputaciją, juolab, atsakovas pasisakymus apie ieškovą išreiškė ne tik turėdamas pakankamą faktinį pagrindą, bet ir sąžiningai, etiškai, neįžeidžiant bei nežeminant.

18.3.       Teismas neatsižvelgė, kad, vertinant atsakovo pasisakymus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintų žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti principų kontekste, atsakovas pasisakė apie vieno iš didžiausių Lietuvoje veikiančių verslo subjekto (koncerno), sudarančio eilę jai priklausančių verslo įmonių struktūrą, kuri aktyviai dalyvauja ir laimi valstybės rengiamus didelės vertės viešuosius pirkimus, valdo eilę žiniasklaidos (visuomenės informavimo) priemonių. Tai reiškia, kad ieškovo atžvilgiu išsakyta nuomonė, kritika, jo vadovaujančių asmenų ar kitų juridinio asmens dalyvių veiksmų vertinimas, prilygsta viešojo asmens kritikos riboms, t. y. šios ribos yra daug platesnės nei pavienio, atskiro privataus subjekto, o ieškovas atitinkamai turi būti tolerantiškas jo atžvilgiu išsakomiems vertinimams, nuomonei, teiginiams, net jei pastarieji yra šokiruojantys, erzinantys, nepalankūs ieškovui.

18.4.       Teismas neatsižvelgė į ankstesnį prieštaringą ieškovo elgesio aspektą, susijusį su visuomenės taip vadinamu „brendžio dėžutės pinigų“ skandalu. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo metu, tyrimo išvados patvirtinimo Seime metu, atsakovo pasisakymų metu ieškovas ir valdymo organo narys R. K., buvę ir esami Seimo nariai buvo įtariamaisiais Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-7-00010-16, nustatytos veikos buvo plačiai ir daug kartų aprašomos, rodomos bei dėl jų diskutuojama per visuomenės informavimo priemones. Vadinasi, teismas neįvertino paties ieškovo prisidėjimo savo veiksmais prie galimos kritikos jo atžvilgiu.

18.5.       Teismas neįvertino, kad atsakovo pasisakymais yra iškeliama viešoji diskusija valstybės ir visuomenės interesą turinčiais aktualiais klausimais, neabejotinai prisideda prie bendrojo teisinės valstybės intereso visuomenei būti informuotai ir žinoti apie valstybės vidaus gyvenime vykstančius svarbius procesus. Visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti, būti informuota, atvirai diskutuoti dėl verslo subjektų praktikos, kai daroma įtaka valstybei svarbiais politiniais, ekonominiais ar teisės aktų priėmimo klausimais ir toks visuomenės interesas nagrinėjamu atveju nusveria ieškovo poreikį be išlygų saugoti savo dalykinę reputaciją.

18.6.       Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Seimo nario indemniteto, nors pats teismas nurodė, kad konstituciškai visiškai pagrįsta ir leidžiama galimybė Seimo nariui už įžeidimą ar šmeižtą taikyti daug švelnesnes poveikio priemones, t. y. taikyti asmens garbės ir orumo civilinius teisių gynimo būdus. Kadangi pats teismas pripažino, kad atsakovas išsakė nuomonę, tai Seimo nario indemnitetas turėjo būti taikomas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. ir Seimo statuto 23 str. galimybė Seimo nariui atsakyti už savo kalbas ir būti persekiojamam už šmeižtą ir įžeidimą taikoma tik tada, jei Seimo narys viršijo kompetenciją, įgaliojimus. Seimo nario nuomonės išsakymas nepatenka nei į šmeižto, nei įžeidimo, nei į bet kokį kitą apibrėžimą. Seimo 2018 m. birželio 5 d.  posėdžio stenograma, kurioje fiksuota atsakovo Seime pasakyta kalba, tvirtinant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadą, patvirtina, kad atsakovo pasisakymų viešoje erdvėje turinys yra identiškas Seime pasakytai kalbai. Vadinasi, teismas, kaip neatitinkančiais tikrovės, pripažino Seimo nario pasisakymus. Tokiu būdu vykdomas neteisėtas Seimo nario persekiojimas. Aplinkybė, kad atsakovas savo pasisakymu atkartojo visuomenės informavimo priemonėse tuo metu, kai jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, nėra teisiškai reikšminga.

18.7.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad visi atsakovo pasisakymai yra apie juridinio asmens dalyvius. Visi atsakovo pasisakymai yra arba apie ieškovo savininkus (akcininkus), arba vadovus, valdymo narius ar atstovus, todėl ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Atsakovas savo pasisakymų metu net akcentuodavo tai, kad jo pateiktas veikos įvertinimas ir apibūdinimas liečia ne visą juridinį asmenį, bet savininkus.

18.8.       Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė tokią citatą: „2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG BALTIC“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-b-pripazista-kad-valstybei-galimai-padaryta-1-5-milijardo-euru-zala-paskaiciavo-is-akies-56-982992)“. UAB „15min“ aktualijų skyriaus redaktorės L. Ž. interviu su V. B. garso įrašai ir šio interviu išklotinė (stenograma), kurio pagrindu buvo parengtas ir internetiniame portale www.15min.lt publikuotas nurodytas straipsnis, patvirtina, kad sprendime cituojamas sakinys ir teiginiai neatitinka paties atsakovo interviu metu pasakytų sakinių, teiginių bei publikacijoje naudojamų sakinių konstrukcijų. Internetinio portalo www.15.min.lt publikuoti sakiniai ir teiginiai yra publikaciją ruošusio žurnalisto (darbuotojo) interpretacijos, kūrybinis rezultatas, t. y. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai išnagrinėjo bylą.

18.9.       Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, buvo šališkas, nes padarė išvadą ir pripažino aplinkybes, susijusias su baudžiamąja byla. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad, atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nurodyta teismo išvada taip pat neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovo pasisakymai apima 2018 m. gegužės 31 d.–2018 m. birželio 7 d. laikotarpį, o atsakovui apie bylos perdavimą Vilniaus apygardos teismui tapo žinoma tik 2018 m. spalio 2 d. (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.; Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją 13 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., 62 str.; Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 str.; Visuomenės informavimo įstatymo 2 str.; CK 2.24 str.; CPK 5 str., 21 str., 185 str., 329 str.).

19.       Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, vertino saviraiškos laisvės ribas, įtvirtintas tiek taikytinuose teisės aktuose, tiek teismų praktikoje. Atsakovas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių informaciją apie ieškovo padarytą valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalą. Atsakovas žalą nesąžiningai kildino ir siejo su ieškovo sudarytais viešųjų pirkimų sandoriais, nors atsakovas dar 2018 m. vasario 20 d. buvo gavęs tikslią rašytinę informaciją iš Viešųjų pirkimų tarnybos apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vertes. Nurodyta informacija patvirtina, kad ieškovo su partneriais vykdytų darbų vertės nesiekė 500 mln. Eur sumos. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. rašte nurodyta tik informacija apie ieškovo ir su juo galimai susijusių asmenų veikas, tačiau ši informacija nėra ikiteisminio tyrimo dalykas ar medžiaga. Akivaizdu, kad atsakovas savo pasisakymais iš esmės nesąžiningai iškreipia gaunamą informaciją, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Atsakovo pasisakymai akivaizdžiai neatitinka teisingos pusiausvyros principo tarp žodžio laisvės ir asmens reputacijos apsaugos, nes atsakovo nuomonei akivaizdžiai trūko tam pakankamo faktinio pagrindo.

19.2.       Apelianto pozicija dėl pirmosios instancijos teismo pasisakymo apie Vilniaus apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-196-873/2018 yra prieštaringa, nes apeliantas tai kvestionuoja, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į apelianto pasisakymus nurodytos bylose kontekste, tai nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė ir pasisakė dėl apelianto pasisakymų santykio su baudžiamąja byla. Apelianto teiginių prieštaringumą patvirtina ir tai, kad apeliantas, argumentuodamas savo paskleistos informacijos pagrįstumą, nurodo ieškovui pateiktus įtarimus baudžiamojoje byloje, tačiau tuo pačiu teigia, kad pasisakymų metu apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui net nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo pasisakymus apie ieškovą grindė Seimo komiteto atliktais tyrimais ir turima informacija, kuri nėra nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo dalykas baudžiamosiose bylose. Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-873/2018 nustatytos aplinkybės visiškai nėra susijusios su apelianto pasisakymais.

19.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė atsakovo, kaip Seimo nario, indemniteto, kadangi Seimo narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka už asmens įžeidimą ar šmeižtą. Taikant asmeniui atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą, būtina atskirti asmenų pasisakymus, vykdant savo tiesiogines profesines pareigas ir tų pačių asmenų duodamus interviu žiniasklaidai, kuriuos asmuo jau duoda savo pasirinkimu, renkasi būtent interviu tinkamas ir jam priimtinas lingvistines formuluotes, renkasi, kurios informacijos neatskleisti. Net CK 2.24 str. 9 d. numatytiems proceso dalyviams (pvz., advokato ir prokuroro pasisakymams teisme), kuriems netaikoma atsakomybė už proceso metu pasakytas kalbas, tokia atsakomybė gali būti taikoma, jei pasisakymai buvo pasakyti žiniasklaidai. Apeliantas ginčo pasisakymus paskleidė visuomenės informavimo priemonėse, duodamas interviu, tai yra tuo metu, kai jis nevykdė savo tiesioginių pareigų, todėl Seimo nario indemnitetas neapsaugo jo nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimą.

19.4.       Apelianto argumentai apie netinkamą ieškovą yra visiškai nepagrįsti, nes jo paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, minimas jo pavadinimas, nenurodomos darbuotojų ar kitų fizinių asmenų pavardės, jie įvardijami tik sąsajose su ieškovu, ieškovo veikla. Pats apeliantas, grįsdamas savo paskleistos informacijos atitikimą tikrovei, į bylą teikė įvairius įrodymus, raštus, informaciją apie viešuosius pirkimus, kurie yra išimtinai susiję su ieškovu, o ne su kažkuriais fiziniais asmenimis.

19.5.       Apelianto argumentas, kad teismas panaudojo formuluotę „bylos duomenimis nustatyta“, teikdamas nuorodą į interneto portalo „15min“ straipsnį, kuriame buvo ir žurnalistų interpretacijų, neturi teisinės reikšmės, nes straipsnis pateiktas byloje tik, kaip vienas iš daugelio įrodymų, vertinant atsakovo paskleistos informacijos mastą ir turinį. Pats informacijos paskleidimo faktas, informacijos paskleidimų kiekis yra įrodytas ir kitais viešais šaltiniais, įrodymais. Net jeigu ir tam tikra interviu informacija yra koreguota žurnalistų, iš paties apelianto kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pridėtų garso įrašų ir stenogramos akivaizdu, kad interviu metu atsakovas paskleidė ginčo informaciją tiek apie ieškovo padarytą valstybei žalą, tiek ir apie jos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi Nr. e3K-3-247-701/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas nutarties 52 p., 54 p. nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 str., o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją). Šioje byloje teismai, nustatę, jog buvo paskleistos ne žinios, o nuomonė, ginčo santykiams nepagrįstai taikė CK 2.24 straipsnio normas. 

22.       Kasacinis teismas nutarties 63 p. nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, laikydami nustatyta aplinkybę, kad atsakovas paskleidė nuomonę, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, procesiniuose sprendimuose išvados dėl tokios aplinkybės nustatymo tinkamai neargumentavo, neanalizavo ir nevertino, ar atsakovo pasisakymai apie tai, kad „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, neturi būti pripažįstami nuomone apie „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų asmenines, moralines savybes ir pan., t. y. nuomone tik apie „MG Baltic“ savininkus / grupės vadovus / grupės savininkus, o ne apie ieškovą, kaip juridinį asmenį.

23.       Kasacinis teismas nutarties 64 p. nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, laikydami nustatyta aplinkybę, kad atsakovas paskleidė nuomonę, jog ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalos, procesiniuose sprendimuose išvados dėl tokios aplinkybės nustatymo tinkamai neargumentavo, iš esmės apsiribojo tik byloje pateiktų žurnalistų publikacijų spaudoje turinio citavimu. Teismai neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, susijusių su 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsniu „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“, kuriuo kaip įrodymu remiasi ieškovas, nevertino šio straipsnio įrodomosios reikšmės, t. y. ar jame esantys duomenys teikia informaciją apie atskirą atsakovo nuomonės reiškimo faktą, ar tik informaciją apie anksčiau išsakytos atsakovo nuomonės sklaidą viešosios informacijos rengėjų iniciatyva bei nuožiūra. Pavyzdžiui, net ir nesant tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio tiksliai tokį atsakovo pasakytą teiginį, jog ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalos, reikšminga gali būti nustatyti, kaip išsakytą atsakovo nuomonę apie ieškovo, „tos verslo grupės“, laimėtus konkursus galėjo suprasti vidutinis klausytojas, skaitytojas.

24.       Kasacinis teismas nutarties 71 p. nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, dėmesį sufokusavę į Valstybės saugumo departamento raštą, neanalizavo ir nenustatė, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadą – atitinkamai nuomonei apie ieškovą susiformuoti ir pareikšti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadai yra pritarta Seimo nutarimu ir iki šiol ji nėra tam įgalioto subjekto peržiūrėta, pakeista. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada nėra kvestionuojama, bet turi būti analizuojama ir nustatoma, ar ši išvada galėjo būti pakankamu faktiniu pagrindu atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti. Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo nuomonė susiformavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados pagrindu, toliau turi būti sprendžiama, ar atsakovas tokią nuomonę pareiškė sąžiningai, t. y. nesinaudodamas savo tarnybine padėtimi, kai atskleidžia tik jam žinomus, bet kitiems neprieinamus ir negalimus patikrinti faktus, siekdamas pažeminti ieškovą, pakenkti jo dalykinei reputacijai ir pan.

25.       Kasacinis teismas nutarties 75 p. nurodė, kad net ir tuo atveju, jei ginčijamos atsakovo nuomonės faktinis pagrindas galėjo būti parlamentinio tyrimo išvada, turėtų būti nustatyta, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą. Skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas yra vienas iš esminių kriterijų, nustatant dviejų susikertančių interesų – atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą, todėl šiuo klausimu aktualus ir atsakovo išsilavinimas, einamos pareigos bei „svoris“, formuojant visuomenės nuomonę. Atsakovas, paskleisdamas vienokią ar kitokią savo nuomonę, turėjo žinoti, kokiu pagrindu jis veikia ir kokius padarinius tai gali sukelti, t. y. kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko išsakyta nuomonė visuomenės gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas faktas, galintis pažeisti juridinio asmens dalykinę reputaciją.

26.       Kasacinis teismas nutarties 76 p., 81–82 p. nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami ieškovo statusą, turi atkreipti dėmesį į ieškovo užimamą poziciją rinkoje, vykdomas veiklas, sukurtas darbo vietas, daromas investicijas ir pan., t. y. visa, kas gali sietis su viešuoju interesu, dėl ko visuomenės interesas žinoti apie ieškovo galimai atliekamus teisei prieštaringus veiksmus gali būti pagrįstas, o ieškovo tolerancija kritikai turėtų būti didesnė. Šiuo atveju, be kita ko, vertintinas ir atsakovo statusas, jo einamos pareigos ir jo nuomonės svarba. Tuo atveju, jei atsakovo nuomonė susiformavo parlamentinio tyrimo išvados pagrindu, teismas turi nustatyti, ar nuomonės reiškimas nebuvo visuomenės supažindinimas su atlikto tyrimo rezultatais. Tai itin svarbu nustatant, ar atsakovas, paskleisdamas nuomonę apie ieškovą, nesiekė sukelti viešosios diskusijos ir taip prisidėti prie bendro intereso.

27.       Kasacinis teismas nutarties 85–87 p. nurodė, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas siekė supažindinti visuomenę su parlamentinio tyrimo išvadomis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, atsižvelgiant į atsakovo einamas pareigas ir jo vykdomas funkcijas, dėl ko yra mažesnis visuomenės kritiškumas jo išsakytiems teiginiams, atsakovo viešai skleidžiama nuomonė turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Sprendžiant dėl paskleistos nuomonės, turi būti nustatyta, kokia nuomonė buvo paskleista, kas ją paskleidė, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, ar jis nuomonę paskleidė sąžiningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieškovui, ieškovą apibūdinančios aplinkybės, ar atsakovo paskleista nuomonė pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai ir dėl to yra pagrindas riboti atsakovo saviraiškos laisvę. 

28.       Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ir spręsti:

28.1.       ar Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ (TAR, 2017 m. spalio 24 d., identifikacinis kodas: 2017-16748, su 2018 m. balandžio 24 d. pakeitimu, TAR, 2018-04-25, identifikacinis kodas: 2018-06579) 1, 2 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, inter alia teisinio aiškumo reikalavimui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio „Įstatymų leidyba“, antrojo skirsnio „Sprendimai dėl valstybės gynimo“, trečiojo skirsnio „Parlamentinė priežiūra“ nuostatoms;

28.2.       ar Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos procesams išvados“ (TAR, 2018 m. birželio 8 d., identifikacinis kodas: 2018-09656) 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalyse, 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms; Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio „Įstatymų leidyba“, antrojo skirsnio „Sprendimai dėl valstybės gynimo“, trečiojo skirsnio „Parlamentinė priežiūra“ nuostatoms; Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtintoms nuostatoms; Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintoms nuostatoms;

28.3.       civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

29.       Ieškovas nurodė, kad atsakovo teiginys „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius“ paskleistas apie ieškovą (jam priskirtos konkrečios neigiamos ar net nusikalstamos veikos), kadangi paskleista informacija apie ieškovo, kaip MG Baltic verslo grupės, veiklą, neva atitinkančią ginčijamą organizuoto nusikalstamumo požymį. Atsakovas, apibūdindamas organizuotos nusikalstamos grupės požymius, pamini ieškovo vykdomos veiklos sritis (žiniasklaida ir pan.). Įvertinus ne tik lingvistinę teiginio formuluotę, bet ir šio teiginio paskleidimo kontekstą, akivaizdu, kad atsakovas neketino paskleisti nuomonės išimtinai tik apie „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų asmenines, moralines savybes ir pan., nesusijusias su ieškovo, kaip verslo grupės, veikla. Atsakovo teiginys „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“ nėra sukonstruotas ieškovo, nes šis teiginys atitinka atsakovo viešai ne vieną kartą išsakytą poziciją taip, kaip ją suprato visuomenė (vidutinis klausytojas, skaitytojas), žiniasklaida. Aplinkybę, jog atsakovas siekė paskleisti būtent nurodytą, patvirtina paties atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį priede Nr. 15 pateikta telefoninio interviu stenograma, taip pat 2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. „LRT televizijos“ laidoje „Savaitė“, kuomet žurnalistėms uždavus klausimą, kaip atsakovas nustatė konkretų žalos dydį, atsakovas neneigia taip sakęs, priešingai, siekia paaiškinti, kokius sandorius įtraukė į šią sumą. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada yra tik Seimo narių nuomonė, joje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, joje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nurodomus organizuotos nusikalstamos grupės požymius, leidžiančius priskirti ją nusikalstamai, tyrimo išvadoje ieškovas organizuotam nusikalstamam susivienijimui priskiriamas, darant prielaidą, bet ne konstatuojant faktą, kaip galima suprasti iš konteksto toks vertinimas (tokia prielaida) daromas komiteto turimos ir neviešos informacijos pagrindu, balsavimo rezultatai nulemti ne konkrečių išvadų, bet politinių tikslų, laikytina, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada nėra pakankamas atsakovo teiginio faktinis pagrindas. Seimo priimtų teisės aktų (įskaitant nutarimus) konstitucingumo vertinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija, tačiau ieškovas šioje proceso stadijoje nėra tinkamas subjektas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo nutarimų, kuriais buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą ir pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Konstituciją Seimo sudarytų Seimo laikinųjų tyrimo komisijų teises ir įgaliojimus turėtų lemti Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, taip pat, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Šios konstitucinės nuostatos reikalauja užtikrinti, kad viena valstybės valdžios institucija neperimtų iš kitos įgaliojimų, jų neperduotų ar neatsisakytų. Tokie įgaliojimai taip pat negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Konstitucinio Teismo požiūriu, Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. Pagal Konstitucinį Teismą Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir/ar įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus. Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų. Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti prokurorų konstitucinių įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu suformuluotas pavedimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pažeidžia ne tik konstitucinį teisinės valstybės principą, bet ir konstitucinį valdžių padalijimo principą, atsižvelgiant į Seimo nutarime suformuluotus tirtinų klausimų turinį ir esmę, nustatytinų aplinkybių pobūdį. Akivaizdu, kad pagal Konstituciją Seimo nutarime suformuluotus tirtinus klausimus turėtų nagrinėti, analizuoti, tirti bei pateikti dėl jų atitinkamą teisinį vertinimą ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėmis, o teismai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo institucijos, kitos valstybės institucijos. Kyla pagrįsta abejonė, ar Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo 1, 2 straipsniai, kuriais pavesta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti nutarime nurodytą parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadą, nustatant šiame nutarime nurodytas aplinkybes, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 str. 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, Seimo statuto 25 str. 1 d., 49 str. 1 d. įtvirtintoms nuostatoms, Saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio „Įstatymų leidyba“, antrojo skirsnio „Sprendimai dėl valstybės gynimo“, trečiojo skirsnio „Parlamentinė priežiūra“ nuostatoms. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, kaip atlikto parlamentinio tyrimo, kuris neatitiko Seimo statuto 25 str. 1 d. ir Saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo – trečiojo skirsnio nuostatų, rezultatas, taip pat negali būti laikoma teisėta, t. y. atitinkančia įstatymų reikalavimus. Kadangi Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai, tai toks Seimo nutarimas taip pat negali būti laikomas atitinkančiu konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 5 str. 2 d., Seimo statuto 25 str. 1 d., Saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo – trečiojo skirsnio nuostatas. Kyla pagrįsta abejonė, ar Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 str. 1, 2 daliai, Seimo statuto 25 str. 1 d., 49 str. 1 d. įtvirtintoms nuostatoms, Saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmajame, antrajame, trečiajame skirsniuose įtvirtintoms nuostatoms. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje nurodyta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ ir išvadoje minimi šios įmonės atstovai vykdė nusikalstamą ir/ar kitą teisei priešingą veiklą, kuri lėmė išvadoje nurodytų civilinių sandorių, administracinių aktų bei administracinių sprendimų neteisėtumą, žalos Lietuvos valstybei padarymą. Akivaizdu, kad tokia komisijos išvada, kuriai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu, neleistinai įsiterpiama į teisminės valdžios konstitucinės kompetencijos sritį, perimami prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijų įgaliojimai. Tokiai išvadai Seimas pagal Konstituciją neturėjo teisės pritarti, todėl egzistuoja pagrįsta abejonė, ar Seimo nutarimas atitinka konstitucinius teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principus, Konstitucijos 5 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. 1, 2 dalių nuostatas, inter alia reglamentuojančias nekaltumo prezumpciją, Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtintą teisingumo vykdymo imperatyvą bei Seimo laikinųjų komisijų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada grindžiama Valstybės saugumo departamento pateikta žvalgybos informacija. Pagal Žvalgybos įstatymą surinktą informaciją Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos gali naudoti tik nustatytiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti, kriminalinės žvalgybos tyrimui, baudžiamajam procesui. Nagrinėjamu atveju Valstybės saugumo departamento pateikta informacija nebuvo naudojama Žvalgybos įstatyme nurodytais tikslais. Seimas Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje gali veikti tik įstatymų leidybos būdu, sprendimų dėl Lietuvos valstybės gynimo priėmimo būdu, kitų Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų veiklos, įstatymų šioje srityje bei atitinkamų programų vykdymo parlamentinės priežiūros vykdymo būdu. Tiek Seimo, tiek ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip Seimo komiteto, veikla šioje srityje pagal Saugumo pagrindų įstatymą yra apribota išvardytų trijų veiklos būdų įgyvendinimu. Tai reiškia, kad šioje srityje Seimo komitetas negali veikti parlamentinio tyrimo atlikimo būdu. Darytina išvada, kad Žvalgybos įstatymo 17 str. 5 d. 1 p. nesuteikė teisės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nagrinėjamu atveju naudoti žvalgybos informacijos, o Žvalgybos įstatymo 18 str. 3 d. 1 p. nesuteikė teisės žvalgybos institucijai pateikti Seimo komitetui žvalgybos informaciją. Akivaizdu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, kuriai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu, yra pagrįsta Valstybės saugumo departamento neteisėtai Seimo komitetui pateikta žvalgybos informacija, kurios komitetas neturėjo teisės naudoti. Kyla pagrįsta abejonė, ar Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo 1 str., kuriuo pritarta Nacionalinio saugumo ir komiteto išvadai, neprieštarauja Žvalgybos įstatymo 17 str. 5 d. 1 p., 18 str. 3 d. 1 p. įtvirtintoms nuostatoms. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. KT105-N8/2020 panašaus pobūdžio parlamentinio tyrimo komisijos sudarymą ir jos priimtos išvados patvirtinimą pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėjamu atveju taip pat yra tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti Seimo nutarimų, kuriais buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą ir kuriais ši išvada patvirtinta, konstitucingumą, nes akivaizdu, kad antikonstitucinis tyrimas ir antikonstitucinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada savaime negalėtų būti laikoma tinkamu atsakovo ginčo teiginių faktiniu pagrindu. Parlamentinio tyrimo išvada nėra pakankamas ginčo teiginio dėl 500 mln. Eur žalos valstybei padarymo pagrindas, kadangi joje tik suformuluotas siūlymas Viešųjų pirkimų tarnybai įvertinti sandorius ir nustatyti, ar buvo padaryta žala. Parlamentinio tyrimo išvadoje nėra jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad yra nustatytas ieškovo neva padarytos žalos faktas ir jos dydis. Atsakovo teiginys apie ieškovo priklausymą organizuotai nusikalstamai grupei klaidino visuomenę apie parlamentinio tyrimo rezultatus, kadangi šio teiginio pagrindžiančių faktinių aplinkybių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė. Klaidinančios ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančios informacijos skleidimas negali būti pateisinamas saviraiškos teise. Visuomenė buvo ne supažindama, bet klaidinama dėl atlikto parlamentinio tyrimo rezultatų. Atsakovas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, todėl visuomenei nebuvo pagrindo abejoti ir kritiškai vertinti atsakovo paskleistą teiginį. Atsakovo elgesys, paskleidžiant teiginį dėl ieškovo žalos padarymo valstybei, yra nesąžiningas ir klaidinantis, nes iš tikrųjų parlamentinio tyrimo komisija žalos fakto nenustatė, o tik pasiūlė Viešųjų pirkimų tarnybai patikrinti sudarytus sandorius ir įvertinti, ar padaryta žala. Akivaizdu, kad visuomenei nebuvo pagrindo abejoti ir kritiškai vertinti atsakovo paskleistą teiginį, nes atsakovas buvo parlamentinio tyrimo komisijos pirmininku. Aplinkybė, kad ieškovas yra viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, nepateisina Seimo nario saviraiškos laisvės, siekiant ne informuoti, bet klaidinti visuomenę dėl tyrimo rezultatų, menkinti ieškovo verslo grupę, vadinant nusikalstama grupe, padariusia valstybei 500 mln. eurų žalą. Teiginiai buvo labai plačiai paskleisti visuomenėje, juos nuolat kartojo visuomenės informavimo priemonės. Teiginiai nelaikytini kritika, kadangi jais visuomenė buvo ne informuojama apie tyrimo rezultatus, o klaidinama, prisidengiant tyrimo atlikimu. Dėl šios priežasties galimai prieštaringas ieškovo vertinimas visuomenėje nepateisina atsakovo saviraiškos laisvės, klaidinant visuomenę. Atsakovo veiksmai, pristatant subjektyvų ir klaidinantį vertinimą, kaip neva nustatytą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, siekiant suteikti didesnį patikimumą, nepateisinami saviraiškos laisve.

30.       Atsakovas V. B. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ rašytinius paaiškinimus, prašydamas apeliacinį skundą tenkinti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje aiškiai nurodė, jog CK 2.24 str., kuriuo grindžiami ieškovo reikalavimai, šioje byloje netaikytinas, nes atsakovas paskleidė nuomonę, o ne žinią. Paties ieškovo sukonstruoti (sukurti) ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami pagal CK 2.24 str. 1 d. nuostatą, nes atsakovas nėra ginčo teiginių autorius ir jis šių teiginių nepaskleidė. Ieškovas savais išsireiškimais apibendrino viešai paskelbtų atsakovo duotų interviu žurnalistams pagrindu parengtas publikacijas, panaudodamas selektyvias, nuo konteksto atribotas atsakovo interviu ar pasisakymų ištraukas, taip pat atsakovo kalbą, kurią jis pasakė oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, vykdydamas savo, kaip Seimo nario ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Atsakovo pateikta nuomonė ir vertinimai nėra tapatūs ginčo teiginiams, turi pakankamą faktinį pagrindą, nes jie atspindėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadą, todėl tokia nuomonė ir vertinimai buvo atsakovo pareikšti sąžiningai ir etiškai, siekiant supažindinti visuomenę su pagrindinėmis parlamentinio tyrimo išvadomis ypač aktualiais klausimais, susijusiais su nacionaliniu saugumu. Ieškovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas, kurį jis pasiekia, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios šiuo atveju dar nėra galutinai ištirtos. Ieškovas šiuo metu neatitinka individualios peticijos pateikimo Konstituciniam Teismui sąlygų, nes nėra išnaudojęs visų teisinių gynybos priemonių civilinėje byloje, todėl toks ieškovo procesinis elgesys turi būti vertinamas, kaip priešlaikinis ir kaip piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis faktas, juolab, Konstitucinis Teismas dar 2004 m. gegužės 13 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nutarimuose jau yra aiškiai pasisakęs dėl Seimo teisės pavesti laikinosioms parlamentinio tyrimo komisijoms tirti aplinkybes, susijusias su valstybėje ar visuomenėje vykstančiais procesais. Ieškovo ginčijamais Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu pavestomis tyrimo užduotimis nebuvo įsiterpta į kitų valstybės institucijų kompetencijos sritis, nes nutarime nėra duomenų apie jokią konkrečią galimai padarytą nusikalstamą veiką ir galimai atsakingus asmenis ar apie konkrečius teisės aktų reguliavimo pažeidimus, todėl Seimas neturėjo jokio pagrindo kreiptis į kažkurią iš valstybės institucijų atlikti konkretų tyrimą. Tik atlikus parlamentinį tyrimą, galėjo būti nustatyta/surinkta duomenų, kurie galėtų būti pagrindu kreiptis į atsakingas valstybės institucijas dėl jų kompetencijai priskirto tyrimo vykdymo. Seimo 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. nutarimų pagrindu nebuvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo taikyta jokia teisinė atsakomybė patvirtintoje parlamentinio tyrimo išvadoje nurodytiems asmenims. Ieškovas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes civilinė byla yra nagrinėjama įvairių instancijų teismuose jau beveik du metai, ieškovas atstovaujamas profesionalių teisininkų, tačiau iki šiol Seimo nutarimų konstitucingumo klausimas nebuvo keliamas, toks prašymas yra perteklinis ir išeina už ginčo ribų, nes ieškovo reikalavimai negrindžiami Seimo nutarimais. Ieškovas savo dalykinę reputaciją gina ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021, prašydamas su kitais ieškovais R. J., D. J. M., Z. S., R. R. ir I. Ž., priteisti iš atsakovų V. B., Lietuvos Respublikos, Valstybės saugumo departamento 800 000 Eur žalos atlyginimą už tikrovę neatitinkančių ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paskleidimą. Abiejų bylų dalykai sutampa, nes ieškovas neturtinę žalą kildina iš tapačių V. B. veiksmų, t. y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados viešo komentavimo. Nurodytoje byloje ieškovas reiškė analogiškus prašymus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tačiau prašymai buvo atmesti. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekį ne apginti savo teises, o sukelti nepatogumų atsakovui, apribojant atsakovo teisę viešai dėstyti savo mintis ir nuomonę bei kritikuoti ieškovą, todėl ieškovui skirtina bauda pagal CPK 95 str.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. e3K-3-247-701/2020 išaiškino, kad, sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu yra nustatyti teisingą asmens teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės, todėl, skleidžiant informaciją, turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, be kita ko, juridinio asmens dalykinė reputacija. Teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą interesų pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y. kokio masto tai įmonė, kokia jos vykdoma veikla, kokios jos atsparumo kritikai ribos, kaip ji iki ginčijamos nuomonės pareiškimo buvo vertinama visuomenėje. Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje.

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 nutarė: 1) pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams; 2) įpareigoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą nustatyti aplinkybes (ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams; 3) pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą Seimui pateikti iki 2018 m. birželio 1 d. Tuo metu atsakovas V. B. buvo Seimo nariu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Parlamentinis tyrimas buvo atliekamas, renkant duomenis iš įvairių šaltinių, institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir surinktos informacijos pagrindu sprendžiant apie ieškovo veiklą. 2018 m. gegužės 30 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtai tyrimo išvadai buvo pritarta šio komiteto posėdyje. Atsakovas V. B. 2018 m. birželio 5 d. Seime pristatė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadą, kuriai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. 

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties Nr. e3K-3-247-701/2020  71 p. nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada turi būti analizuojama ir nustatoma, ar ši išvada galėjo būti pakankamu faktiniu pagrindu atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėti nuomonės turinį, kontekstą galima ir tiesioginiais, ir netiesioginiais įrodymais. Pastarųjų įrodomoji galia yra silpnesnė. Ieškovas, egzistuojant tiek tiesioginiams, tiek ir netiesioginiams įrodymams, laisvai disponuojant priklausančiomis procesinėmis teisėmis pasirinkęs strategiją savo reikalavimų pagrindą įrodinėti netiesioginiais įrodymais, prisiima riziką, kad jo reikalavimas gali būti teismo atmestas kaip nepagrįstas. Tokio pobūdžio bylos yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

36.       Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 str. 4 d.). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

38.       CPK 329 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019). 

39.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nes neanalizavo ir nevertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados, ir aplinkybių, ar ši išvada galėjo būti pakankamu faktiniu pagrindu atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jo nuomonės susiformavimui faktinį pagrindą turėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada (komiteto posėdyje patvirtinta 2018 m. gegužės 30 d., pritarta Seime – 2018 m. birželio 5 d.), kurios duomenis atsakovas, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, turėjo pareigą supažindinti visuomenę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada parengta, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymą, kurioje pateikti duomenys apie ieškovo ar jo valdomų įmonių gautas pajamas ir užsakymus iš valstybės institucijų, įstaigų, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. raštą, Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. raštą. 

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą vadovautis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada, suformuojant nuomonę apie ieškovą ir ją paskelbiant viešai, o nustatęs, jog atsakovo nuomonė apie ieškovą susiformavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados pagrindu – spręsti, ar tokia nuomonė buvo sąžiningai paskelbta viešai, t. y. ar atsakovas, kaip Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, turėjo teisę tokią informaciją, gautą, vykdant savo tarnybines funkcijas, paskelbti viešai, kokiais tikslais ir pan. 

42.       Net ir nustačius, jog atsakovo nuomonės faktinis pagrindas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada, turi būti tiriama, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių visiškai netyrė, nors atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovo nuomonė buvo paskleista, siekiant informuoti visuomenę apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados, jos supažindinimo su visuomene tinkamumo analizė nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga, kadangi atsakovas ginčo teiginių paskleidimo metu buvo Seimo narys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Akivaizdu, kad, neištyrus ir neįvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos tyrimo išvados, kaip atsakovo nurodomos nuomonės susidarymo faktinio pagrindo, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

43.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tik ištyrus ir įvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos tyrimo išvadą, kaip atsakovo nurodomos nuomonių susidarymo faktinį pagrindą, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumą, gali būti sprendžiama dėl atsakovo sąžiningumo, paskleidžiant nuomonę, teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros ir atitinkamai ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, paskleidus nuomonę, todėl byla buvo išnagrinėta, neatskleidus jos esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl 2018 m. birželio 5 d. Seimo nutarimu pritartos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados, kaip atsakovo nurodomos nuomonės susidarymo faktinio pagrindo, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumo, sąžiningumo, tikslų, šalių statuso visuomenėje ir pan. Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas, nenustačius ir neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, ir tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme. Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, kaip procesinės teisės normų pažeidimas, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylos nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti tiek į šioje byloje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. e3K-3-247-701/2020 nurodytus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir nesprendžia ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsakovo prašymo skirti baudą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus teismo nurodytus pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai ir prašymai (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177–179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 327 str. 1 d. 2 p., 328 str., 362 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                           Rosita Patackienė

                                                           Neringa Švedienė

             Alma Urbanavičienė