Nr. DOK-4001

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19257-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 12 d. paduotu atsakovių UAB „Goruva“ ir viešosios įstaigos „Nataiva“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo nutarties dalies vykdymą,

nustatė:

Atsakovės UAB „Goruva“ ir viešoji įstaiga „Nataiva“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų viešosios įstaigos Laisvės TV ir A. B. T. ieškinį atsakovams A. O., viešajai įstaigai ,,Komiko teatras“, viešajai įstaigai „Nataiva“, UAB „Goruva“ ir UAB „Init“ dėl paskleistų duomenų ir informacijos apie ieškovus pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų ir informacijos paneigimo ir panaikinimo bei žalos atlyginimo priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir, iš dalies tenkinant ieškinio reikalavimus, priteisė: ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O., UAB „Init“ ir viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir viešosios įstaigos „Nataiva“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. O. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O., UAB „Init“ ir viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir viešosios įstaigos „Nataiva“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 24 d. nutartimi taip pat įpareigojo atsakovus A. O., viešąją įstaigą „Nataiva“ ir UAB „Goruva“ pašalinti youtube.com platformoje viešai patalpintus įrašus, komentarus ir įpareigojo atsakovus paskelbti nustatyto turinio paneigimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti: ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ lygiomis dalimis iš atsakovų A. O., UAB „Init“, UAB „Goruva“, viešosios įstaigos „Nataiva“, viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 41 719,70 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 8343,94 Eur iš kiekvieno; priteisti ieškovui A. B. T. lygiomis dalimis iš atsakovų A. O., UAB „Init“, UAB „Goruva“, viešosios įstaigos „Nataiva“, viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 6345,41 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1269,08 Eur iš kiekvieno; atsakovei UAB „Init“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ 3325,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1662,65 Eur iš kiekvieno; atsakovei viešajai įstaigai „Nataiva“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ 1460 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 730 Eur iš kiekvieno; atsakovei UAB „Goruva“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ 350 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 175 Eur iš kiekvieno; atsakovui A. O. lygiomis dalimis iš ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ 4000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 2000 Eur iš kiekvieno; ieškovams viešajai įstaigai „Laisvės TV“ ir A. B. T. lygiomis dalimis iš atsakovų A. O., UAB „Init“, UAB „Goruva“, viešosios įstaigos „Nataiva“, viešosios įstaigos „Komiko teatras“ 10 621,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. po 2124,27 Eur iš kiekvieno.

Atsakovės UAB „Goruva“ ir viešoji įstaiga „Nataiva“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuriomis teismas priteisė: ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir viešosios įstaigos „Nataiva“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; taip pat prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuriomis teismas įpareigojo atsakoves UAB „Goruva“ ir viešąją įstaigą „Nataiva“ pašalinti youtube.com platformoje viešai patalpintus įrašus ir paskelbti paneigimus. Kasaciniu skundu prašoma, panaikinus nurodytą skundžiamos teismo nutarties dalį, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovių UAB „Goruva“ ir viešosios įstaigos „Nataiva“ atžvilgiu.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 5 dalį, nes šios normos plečiamasis aiškinimas nepagrįstai riboja konstitucinę asmenų bei žiniasklaidos saviraiškos ir žodžio laisvę. CK 2.24 straipsnio 5 dalies norma draudžia visuomenės informavimo priemonei skelbti tokius tikrovės neatitinkančius duomenis, apie kuriuos jai yra žinoma ar turėtų būti žinoma. Iki šiol nėra kasacinio teismo praktikos, kurioje būtų suformuotos aiškios taisyklės, kaip nustatyti bei apibrėžti „žinojimą“, jog pašnekovo skelbiami duomenys laidoje neatitinka tikrovės, ypač, jei tai vyksta tiesioginės transliacijos metu. Apeliacinės instancijos teismas atsakovių viešosios įstaigos „Nataiva“ ir UAB „Goruva“ žinojimą ar turėjimą žinoti apie tai, jog laidoje pašnekovu dalyvaujantis A. O. skelbia neteisingus duomenis (žinias), sieja išimtinai su atsakovių subjektyviu suvokimu. Šioje byloje yra priimti priešingi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl ginčo teiginių kvalifikavimo – pirmosios instancijos teismas didelę dalį ginčo teiginių kvalifikavo kaip atsakovo A. O. išsakytą nuomonę, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priešingai, tuos pačius teiginius jau kvalifikavo kaip žinią, kas reiškia, kad net skirtingų instancijų teismai pateikia skirtingus vertinimus dėl ginčo teiginių kvalifikavimo. Taigi, visuomenės informavimo priemonei apeliacinės instancijos teismo iškelta pareiga įvertinti laidos pašnekovų išsakytus teiginius (ypatingai tiesioginės transliacijos metu) ir nustatyti, ar tai pašnekovo reiškiama nuomonė, ar žinios, bei nustatyti, ar skleidžiamos žinios yra teisingos, yra neproporcinga ir sunkiai įgyvendinama. Tokios pareigos nustatymas visuomenės informavimo priemonei reikštų nepagrįstą saviraiškos laisvės apribojimą.

2.        CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga visuomenės informavimo priemonei žinoti, kad trečiasis asmuo skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis, turi būti siejama tik su objektyviomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei yra įsiteisėjęs teismo ar ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ar kt.) sprendimas, kuriuo jau yra konstatuota, kad atitinkama žinia neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas faktinę aplinkybę, jog laida buvo transliuojama tiesiogiai, sukūrė ir suabsoliutino atsakovės viešosios įstaigos „Nataiva“ pareigą tikrinti laidoje dalyvavusio trečiojo asmens pasisakymus, klausti jo patikslinančių klausimų, tikrinti to asmens šaltinius, kritikuoti jo nuomonę laidoje. Abi atsakovės negalėjo žinoti, kad A. O. laidoje dėstomi vertinimai ateityje teismo gali būti pripažinti tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 2.24 straipsnio 5 dalyje (atsakovė viešoji įstaiga „Nataiva“ žinojo ar turėjo žinoti, kad skleidžiama žinia neatitinka tikrovės) egzistavimą.

3.        Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus paskelbti ieškovų parengto turinio paneigimus. Apeliaciniu skundu ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą įpareigoti atsakovus paskelbti jau pakeistą paneigimo tekstą. Tokiu būdu teikdami naują paneigimo tekstą apeliaciniame skunde ieškovai apeliaciniu skundu pateikė naują ieškinio reikalavimą, kas nesuderinama su civilinio proceso nuostatomis. Ieškinio reikalavimo pakeitimas apeliacinėje instancijoje yra negalimas. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovų reikalavimas paskelbti naują (pakeistą) paneigimo tekstą yra laikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme, nes tokio paneigimo teksto pirmosios instancijos teisme nebuvo reikalaujama paskelbti.

4.        Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paneigimas turi būti skelbiamas tokios pačios apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir žeminanti asmens garbę ir orumą informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7(1) straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 17 punkte išaiškinta, kad „žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą“. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisės normų, reglamentuojančių duomenų viešą paneigimą kaip asmens garbės ir orumo gynimo būdo, aiškinimo ir taikymo taisyklės nebuvo suformuluotos, t. y. nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose būtų formuojama vienoda teismų praktika šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakoves paskelbti paneigimą tokia apimtimi, kuris prieštarauja tiek teisės normoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato suformuotai praktikai. Tenkindamas apeliacinio skundo reikalavimą ir įpareigodamas atsakoves paskelbti atitinkamus paneigimus, teismas padarė esminę CPK 312 straipsnyje įtvirtinto draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus taikymo klaidą.

5.        Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, netyrė, nevertino ir nutartyje neaptarė esminių ginčą sudariusių aplinkybių, kadangi, pirma, nepasisakė dėl esminio proceso metu kelto klausimo, ar ginčo teiginiai apskritai paskleisti apie ieškovę viešąją įstaigą „Laisvės TV“; antra, nemotyvavo priteistos neturtinės žalos dydžio: neatskleidė, kodėl pasirinktas būtent toks dydis, neišskyrė žalos fiziniam ir juridiniam asmeniui, nepaaiškino, kodėl vienoda suma taikoma tiek pirminiam informacijos šaltiniui (autoriui), tiek sklaidos kanalui, neatsižvelgiant į skirtingą ginčo teiginių skaičių ir sklaidos būdą; trečia, neįvertino ir neaptarė ieškovų, kaip viešųjų asmenų, statuso, jų vaidmens visuomenėje, pačių ieškovų veiksmų ir viešojo intereso gauti informaciją apie viešųjų asmenų veiklą; ketvirta, neišanalizavo visų ginčo teiginių vertinimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir dėl to netinkamai juos kvalifikavo, neatskirdamas fakto nuo nuomonės.

6.        Ieškovė viešoji įstaiga „Laisvės TV“ neturi procesinio subjektiškumo ginčo teiginių atžvilgiu, nes nei viename iš ginčo teiginių nėra konkrečiai pasisakyta apie ieškovę viešąją įstaigą „Laisvės TV“ (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dauguma ginčo teiginių nukreipti į konkretaus fizinio asmens – A. T. – veiksmus, elgesį, moralines savybes, pinigų rinkimo, naudojimo ar skaidrumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs ginčo teiginių adresato ir neatsakęs į šį esminį klausimą, priėmė nemotyvuotą ir bylos esmės neatkleidžiančią nutartį.

7.        Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovui A. B. T. ir ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ po 1000 Eur už kiekvieną atskirai identifikuotą teiginį, iš esmės apsiribojo deklaratyvia nuoroda į tai, kad ieškovai yra vieši asmenys, vykdantys visuomeninę veiklą; atsakovo teiginiai daliai visuomenės sukėlė įtarimą ir nepasitikėjimą; „panašaus pobūdžio bylose“ vidutiniškai priteisiama po 1000 Eur. Tokia motyvacija neatitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir kasacinio teismo praktikos, nes teismas, pirma, neišdėstė, kokius konkrečius faktinius padarinius (reputacijos pokytį, profesinius, finansinius, socialinius padarinius, realius nepatogumus) nustatė kiekvieno ieškovo atžvilgiu; antra, nevertino, ar vien pažeidimo konstatavimas ir paneigimas nėra pakankama satisfakcija; trečia, neargumentavo, kodėl šioje byloje būtinas išskirtinai didelis bendras 67 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis; ketvirta, žalos atlyginimo dydis negali būti mechaninio „tarifavimo“ rezultatu, t. y. kai už kiekvieną teiginį automatiškai skiriama ta pati suma, neindividualizuojant nė vieno kriterijaus; žala turi būti nustatoma atsižvelgiant į visumą: paskleistų žinių pobūdį, auditorijos mastą, asmens statusą, paskleidimo formą, atsakovų kaltę, nukentėjusiojo reakciją, realius padarinius ir atitikimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas formaliai suskaičiavo teiginių skaičių ir taikė vienodą 1000 Eur „tarifą“ kiekvienam ginčo teiginiui, taip paversdamas neturtinės žalos institutą baudine, o ne kompensacine priemone, kas prieštarauja CK 6.250 straipsnio esmei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Toks formalistinis „už kiekvieną sakinį po 1000 Eur“ vertinimas reiškia, kad teismas iš esmės atsisakė atlikti individualizuotą žalos vertinimą ir taip pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą bei CK 6.250 straipsnio taikymo taisykles.

8.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo konstatavimas yra savarankiškas ir kai kuriais atvejais pakankamas pažeistos neturtinės teisės gynimo būdas; neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tik tada, kai nustatoma, kad konstatavimo nepakanka (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Viešojo asmens atžvilgiu prioritetinis gynimo būdas – tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas; neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens, o gali būti ir minimalus, net kai pažeidimas skaudus, nes viešasis asmuo turi išplėstą galimybę atsakyti viešojoje erdvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šių taisyklių apskritai neanalizavo: nevertino, ar pažeidimo konstatavimas ir paneigimas (ypač tokiam įtakingam viešojoje erdvėje asmeniui A. B. T., turinčiam itin plačias komunikacijos priemones) nėra pakankama priemonė, ir nepaaiškino, kodėl būtent šioje byloje viešajam asmeniui papildomai būtina tokio masto piniginė satisfakcija.

9.        Apeliacinės instancijos teismas vienodą 1000 Eur „tarifą“ taikė tiek A. B. T., tiek viešajai įstaigai „Laisvės TV“, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai atskiriamas fizinio asmens garbės ir orumo bei juridinio asmens dalykinės reputacijos pobūdis – juridinio asmens reputacija neturi moralinio aspekto, todėl reikalaujama įrodyti realų faktinį dalykinės reputacijos pablogėjimą (poveikį klientams, partneriams, finansiniams rodikliams, kt.). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad juridinis asmuo, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pagrįsti realius padarinius, o vien deklaratyvūs teiginiai apie „ypatingą reputacijos svarbą“ tokio pagrindo nesudaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024). Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, kuriuo remiantis priteistas viešajai įstaigai „Laisvės TV“ žalos atlyginimas atitiktų realų dalykinės reputacijos pablogėjimą. Tokiu būdu juridiniam asmeniui priteista suma yra ne tik nemotyvuota, bet ir priešinga kasacinio teismo praktikai dėl juridinių asmenų neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas ginčo teiginius paversdamas vien matematine progresija, neaptardamas, kokia bendra žala realiai patirta, nevertindamas ir nepagrįsdamas, kodėl bendra visiems atsakovams priteista 67 000 Eur suma neprieštarauja protingumo ir proporcingumo kriterijams ir neatsakęs į šį esminį klausimą, priėmė nemotyvuotą ir bylos esmės neatkleidžiančią nutartį.

10.        Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas A. B. T. yra viešas asmuo, tačiau nutarties 95-96 punkte nurodė, kad būtent dėl jo žinomumo ir įtakos visuomenei žala padidinta, todėl priteisiama didesnė kompensacija. Toks vertinimas prieštarauja EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią viešojo asmens žinomumas mažina, o ne didina apsaugos apimtį, nes viešieji asmenys privalo būti pakantesni kritikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003, kt.; EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje A/S Diena and Ozoliņš v. Latvia, peticijos Nr. 16657/03; EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Poland, peticijos Nr. 51744/99, galutinis sprendimas EŽTT Didžiojoje Kolegijoje priimtas 2007 m. balandžio 9 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Ginčo teiginiai buvo paskelbti internete – youtube.com kanale. Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė valstybėms narėms skirtą rekomendaciją dėl interneto vartotojų naudojimosi žmogaus teisėmis internete gairių, kurioje įtvirtino saviraiškos ir informacijos laisvę. Pagal EŽTT praktiką socialinių tinklų ir internetinių laidų kontekste leidžiama aštresnė, provokuojanti kalba, ypač kai kalbama apie viešus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino paskleistos informacijos pobūdžio, neatsižvelgė, kad atsakovų vartojama kalba turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad ginčo teiginiai yra skelbiami viešai interneto YouTube platformoje, t. y. informacinės visuomenės informavimo priemonėje, jie pateikti specifinio žanro laidoje naudojant diskusijos formą, o tokioms laidoms yra būdingos aštresnės kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, vartojami įvairūs epitetai, palyginimai, keliama mažiau reikalavimų kalbos taisyklingumui.

11.        Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos sprendimą atsakovių UAB „Goruva“ ir viešosios įstaigos „Nataiva“ atžvilgiu, nepagrįstai ir be motyvų pakeitė ginčo teiginių teisinę kvalifikaciją – iš vertinamojo pobūdžio (nuomonės) į faktinius teiginius („žinias“) ir taip neteisingai pritaikė CK 2.24 straipsnį. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių UAB „Goruva“ ir viešosios įstaigos „Nataiva“ transliuoti A. O. pasakyti ginčo teiginiai yra žinios, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl atmetami pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šie teiginiai turi vertinamojo ir satyrinio pobūdžio požymių. Tokia nutartis pažeidžia CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kodėl pirmosios instancijos išvados laikomos klaidingomis. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo komunikacijos kontekstą (socialinė erdvė, YouTube) bei kitus kriterijus, kurių svarbą ne kartą yra akcentavęs EŽTT ir nacionalinė praktika: (a) viešos diskusijos prisidėjimą prie bendrojo intereso klausimo; (b) diskutuojančių asmenų viešumo laipsnį; (c) diskutuojančių asmenų ankstesnį elgesį; (d) skelbiamos informacijos gavimo būdus ir tikrumą ir publikacijos turinį formą ir padarinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis Nr. eA-2398-525/2021, 41 ir 42 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

12.        Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad yra patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų. Tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė taip, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovams jų patirtas daugiau nei 11 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovų atžvilgiu buvo atmesta daugiau nei 2/3 visų patikslinto ieškinio reikalavimų. Taip teismas iš esmės netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnio 2 dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti skundžiamos teismo nutarties dalies vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, gražintinas sumokėtas 794 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. J. 273 (du šimtus septyniasdešimt tris) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 11 d. AS Citadele banke, mokėjimo kodas Nr. ZO89181.

Grąžinti UAB „Goruva“ (j. a. k. 300135410) 521 (penkis šimtus dvidešimt vieną) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 11 d., mokėjimo kodas Nr. ZO89180.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                 Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė