Civilinė byla Nr. 3K-3-309/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00279-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 95.6.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013  m. birželio 5 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Jono A. D., E. V. I.-D. ir B. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Jonui A. D., E. V. I.-D., B. M., R. S., dėl bendrojo naudojimo objekto remonto sąnaudų priteisimo iš bendraturčių, trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“.

 

Teisėjų kolegija nustatė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė  V. S. kreipėsi į teismą nurodydama, kad gyvenamajame name Vilniuje, Malonioji g. 17, yra trys butai: 1-asis butas nuosavybės teise priklauso atsakovams J. A. D. ir  E. V. I.-D.,  2-asis butas mansardiniame aukšte – dalinės nuosavybės teise ieškovei V. S. ir atsakovui R. S., 3-iasis butas su rūsiu nuosavybės teise – atsakovei B. M.. Šio gyvenamojo namo inventorinėje byloje yra nurodytas bendras pastogės plotas (87,54 kv. m) ir bendras mansardos plotas (116,90 kv. m). 2008 metais rangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ organizavo namo stogo keitimo darbus, kurių galutinė kaina buvo 41 980,72 Lt. Ieškovė, gyvenanti mansardiniame aukšte, atsižvelgdama į tai, kad stogo apšiltinimo darbai nebuvo atlikti, savo lėšomis ir darbo sąnaudomis atliko šiuos darbus ir patyrė 1541,02 Lt išlaidų, dėl kurių CK 4.83 straipsnio pagrindu kreipėsi į trečiąjį asmenį,  prašydama spręsti finansavimo klausimą. Trečiasis asmuo atsisakė įskaičiuoti ir paskirstyti visiems namo bendraturčiams ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovei kreipusis į juos tiesiogiai, pastarieji išlaidų padengti taip pat nesutiko.

Ieškovės nuomone, pagal CK 4.82 ir 4.86 straipsnių nuostatas bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o vienam iš savininkų investavus į bendro naudojimo objektą, visi turi atlyginti bendroms reikmėms išleistas lėšas. Ji taip pat nurodė, kad jei mansardiniame aukšte yra butų, tai  stogo šiltinimas yra privalomas pagal teisės aktų nuostatas.

Atsakovai J. A. D., E. V. I.-D. ir B. M. su ieškiniu nesutiko. Jie nurodė, kad ieškovė atliko savo buto lubų apšiltinimą, t. y. buto remontą ir pagerinimą, kuris negali būti apmokėtas kitų tame pačiame name gyvenančių butų savininkų, nes buto lubos nepriskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms.

Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad ieškovė nesikreipė į namo gyventojus su siūlymu atlikti namo stogo šiltinimo darbus ir apie atliekamus ar atliktus stogo remonto darbus namo gyventojai nebuvo informuoti, be to, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas buto savininkai nėra įpareigoti apmokėti tų išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar kitų patalpų savininkų sprendimo.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje įrodymų apie tai, jog ieškovė buvo gavusi žodinius ar rašytinius sutikimus stogo remonto darbams atlikti, nėra, o pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.  Teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes ieškovė atliko nedidelės apimties stogo apšiltinimo darbus, kurie traktuotini kaip ieškovės buto pagerinimo darbai, nes atsakovų sutikimo šiems negauta. Teismas taip pat nurodė, kad prie pagrindinių namo konstrukcijų pertvaros nepriskiriamos, todėl CK 4.86 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, jį tenkino ir 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 108,01 kv. m bendro ploto butas mansardiniame aukšte, kurio 42/100 dalys dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei                V. S., 52/100 dalys – atsakovui R. S., o 6/100 dalys neišskirtos ir jų priklausomybė teisiškai neįregistruota, tačiau, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad faktas  jog S. D., pagal profesiją – teisininkas,  ieškovės prašymu  atliko namo frontonų apšiltinimo darbus, už kuriuos ieškovė jam sumokėjo 700 Lt sumą, o šių darbų atlikimo nederino su kitais namo kaimynais, dokumentų statybos darbams atlikti neturėjo, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, jog bylos išsprendimas yra susijęs su šio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl jis taip pat turėjo būti įtrauktas į bylą teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinėje instancijoje negalimas trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą, teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovai  Jonas A. D., E. V. I.-D. ir B. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės,  ir S. D. turėjo būti įtraukti į bylą ir kokios materialiosios jų teisės ir pareigos buvo pažeistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleista, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl šių priežasčių aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kokio pobūdžiai teisiniai santykiai susiklostė tarp ginčo šalių, bei aiškiai įvardyti, kokią įtaką teismo sprendimas turėjo neįtrauktų į bylą asmenų teisinei padėčiai.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp bendraturčių dėl investuotų lėšų į bendrojo naudojimo patalpas priteisimo. Nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso dalis patalpų ginčo name. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl būtinumo į bylą įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės, nemotyvuota, teismas nenurodė, kokią įtaką šiam asmeniui turėjo priimtas teismo sprendimas. 

Dėl S. D. materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog S. D., pagal profesiją – teisininkas, ieškovės prašymu atliko stogo apšiltinimo darbus (už kuriuos ieškovė jam sumokėjo 700 Lt), nederindamas su kaimynais ir neturėdamas dokumentų statybos darbams atlikti, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, jog bylos išsprendimas yra susijęs su šio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ginčo esmės, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl S. D. teisių ir pareigų. Šis asmuo buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau nagrinėjamoje byloje nepareikšta priešieškinio, o ginčas vyksta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti į apšiltinimą investuotas lėšas, ir tai yra bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl S. D. teisių ir pareigų, neišsiaiškino ginčo esmės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nenurodė, kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė į bylą neįtrauktam S. D.

Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai ją sudaro, ir motyvuoti, kodėl šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kokius papildomus įrodymus reikia surinkti byloje, kokios aplinkybės negali būti nustatytos ir ištirtos apeliacinės instancijos teisme. Taigi, ši teismo išvada yra nemotyvuota (CPK 331 straipsnio 4 dalis), padaryta pažeidžiant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Dėl šios priežasties, užtikrinant atsakovų teisę į įmanomai trumpiausią procesą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė V. S. atsiliepimu prašo kasacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo tokius argumentus:

VĮ Registrų centro išraše užfiksuota, kad nuosavybės teisė į 6/100 dalis buto, esančio Vilniuje, Malonioji g. 17-2, yra neįregistruota, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į šią dalį pagrįsta. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas šią išvadą nepakankamai motyvavo, ieškovė palieka spręsti kasaciniam teismui savo nuožiūra.

Ieškovė sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė motyvų, kodėl S. D. privalėjo būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu ir kokios jo teisės ir pareigos buvo pažeistos. Jei teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant jam teisių ir pareigų, tai negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Nors  S. D. byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, kurio paaiškinimai buvo svarbūs faktinėms aplinkybėms nustatyti, tačiau ieškovės reikalavimas nesusijęs su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos S. D. materialiosioms teisėms ir pareigoms, prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, privalo nutartyje nurodyti vieną iš CPK 327 straipsnyje nustatytų pagrindų ir jį motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, t. y. šis teismas turi pats ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytas tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo tik tada, kai pats negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje   Nr. 3K-3-16/2012). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovavosi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  t. y. tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nes į bylą nebuvo įtraukti asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kurie leido apeliacinės instancijos teismui konstatuoti bylos neatskleidimą, nepagrįsti. Ar teismo nurodyti motyvai pakankami nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo kasacinio teismo spręsti savo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis

 

CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).  Nusprendimas šiuo atveju suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).

Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Taigi, sisteminis pirmiau nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo           2007 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-159/2007). Taigi, aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad į bylą nebuvo įtraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, nes ieškovės 6/100 buto dalys neišskirtos ir jų priklausomybė teisiškai neįregistruota, bei namo frontonų apšiltinimo darbus atlikusio S. D.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos nutartyje nenurodyti motyvai, kokį procesinį ar materialinį suinteresuotumą pirmiau nurodyti asmenys turi byloje. Be to, kaip jau buvo minėta, vien procesinis suinteresuotumas nepakankamas išvadai, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu nei Lietuvos Respublikai, nei S. D. nenustatyta jokių teisių ar pareigų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad teisiškai pagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir be pagrindo sprendė, jog teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų.

 

Dėl bylos esmės  neatskleidimo

 

Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės nustatymas nebūtinai susijęs su aplinkybėmis, kad tam tikri asmenys nebuvo įtraukti dalyvauti teismo procese suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotų asmenų neįtraukimas į bylą yra savarankiškas pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokių asmenų įtraukimas į bylą sudaro sąlygas informuoti juos apie vykstantį procesą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitos jų procesinės teisės. Bet tai savaime negarantuoja ir nelemia to, kad bus surinkti reikalingi įrodymai apie visas bylai reikšmingas aplinkybes ar kad jos bus tinkamai įvertintos. Teismui nustačius, kad suinteresuotumą turintys asmenys nebuvo įtraukti į bylą dalyvaujančiais joje asmenimis, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to pažeidimo bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal pateiktus įrodymus jos nebuvo galima išnagrinėti iš esmės. Jeigu teismas vertina, kad yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pažeidimas, tai procesiniame dokumente turi motyvuoti, kokiems faktams nustatyti ar aplinkybėms išaiškinti byloje reikalinga pateikti įrodymus. Kadangi kitų argumentų, nei suinteresuotų asmenų neįtraukimas į bylą, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos esmė neatskleista, ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo nepagrįsta.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad kasacinio skundo argumentai teisiškai pagrįsti, ir sprendžia, jog nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytais pagrindais ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes vertino, kad ieškovė atliko tik jos buto pagerinimo,  o ne stogo šiltinimo darbus. Kiti namo gyventojai apie juos informuoti nebuvo, jų sutikimas nebuvo gautas, o  ieškovė neįrodė, kad jos turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais arba dėl jų buvo priimtas administratoriaus ar kitų patalpų savininkų sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nepaneigė, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisingas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta  44,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovų kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovai nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2012 m lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės V. S. (duomenys neskelbtini) 44,40 Lt (keturiasdešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                      Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                             Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                                             Janina Stripeikienė