Civilinė byla Nr. 2-16-787/2012

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00652-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

30.12.1; 116.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 16 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovei E. S. ir jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovui G. S., atsakovei notarei V. B., atsakovės notarės V. B. atstovui advokato padėjėjui J. L., tretiesiems asmenims E. R. ir G. S.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims J. R., B. R., E. I., UAB ,,ARN group‘‘ atstovui, D. S., Kauno apskrities VMI, UAB „NWO invest“ ir AB „Swedbank“, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams G. S., notarei V. B., tretiesiems asmenims J. R., B. R., E. I., E. R., UAB „ARN group“ , UAB „ NWO invest“, AB „Swedbank“,  D. S., G. S., Kauno apskrities VMI dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.

              Teismas n u s t a t ė:

              Ieškovė E. S. pareiškė ieškinį atsakovams G. S., notarei V. B., tretiesiems asmenims J. R., B. R., E. I., E. R., UAB „ARN group“ , UAB „ NWO invest“, AB „Swedbank“,  D. S., G. S., Kauno apskrities VMI, prašydama pripažinti 2004-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kurioje nurodyta, kad pardavėjas J. R. dalyvaujant jo sutuoktinei B. R. pardavė gyvenamosios paskirties patalpą-butą, esantį pastate (duomenys neskelbtini),1A 5p., buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0026, bendras plotas 75,25 kv. m. nekilnojamo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), pirkėjui G. S. bei dalies, kurioje nurodyta, kad E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka šios sutarties  1 p. paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B. R., pripažinimo negaliojančiomis; prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

              Teismo posėdžio metu ieškovė E. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad iš esmės prašo panaikinti tą pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kur nurodyta, jog ji pirko butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirkdama tą butą, ji jau buvo su S. išsiskyrusi. Jie butą pirko 2004 m., o išsiskyrė 2003 metais. Sutartį sudarė pas notarą. Visus dokumentus tvarkė G. S., nes ji jo paprašė, nes pati nelabai turėjo laiko, daug dirbo. Sandorio sudarymo metu pas notarę buvo ji ir G. S., notarė ir pardavėjai R. ir R.. R. ir R. jai yra svetimi žmonės. Po sutartimi ji pasirašė ir G. S.. Nepamena, ar notaras išaiškino, kad perka butą bendrąja jungtine nuosavybe. Prieš pasirašant sutartį, sutarties turinys turbūt buvo pateiktas perskaityti. Notarui nepasakė, kad jie buvo išsituokę, nežino, kodėl nepasakė, jų niekas to neklausė. Kodėl S. sutartyje įvardintas pirkėju, ji nežino. Bute ji gyvena, S. ten negyvena. Šiuo metu butas areštuotas dėl S. skolų. Santuokos liudijimas išduotas - santuoka sudaryta 1998-02-21, santuoka nutraukta 2003-08 mėn., santuoka nutraukta teismo sprendimu bendru pareiškimu. Sprendimas priimtas 2003-07-16 dėl santuokos nutraukimo, santuoką išregistravo 2003-08-29. Ištuokos liudijimą pasiėmė prieš metus. Ištuokos liudijimo nenorėjo eiti ir nepasiėmė. 2008-11-26 išduotas ištuokos liudijimas. Nežino, kodėl pateikė santuokos liudijimą notarei ir kodėl nepateikė ištuokos liudijimo notarei. Paskola už butą pilnai išmokėta. Notarei dokumentus nešė G. S., jis tvarkė dokumentus. Sutartį, kai paruošė notarė, ar ji pati skaitė, neprisimena. Sutarties turinio, jeigu neprisimena ar skaitė, tai ir nežino sutarties turinio. Ji suprato ką perka, tačiau nelabai suvokė, kad kartu butą perka ir G. S.. Nežino, ar ji suvokė, kad perka bendra jungtine nuosavybe. Kad ne viena nupirko butą suprato tada, kada atsirado G. S. skolos. Su G. S. nesitarė kartu pirkti šį nekilnojamąjį turtą. Su G. S. jokio žodinio komercinio susitarimo nesudarė. Prieš sudarydama sandorį dėl buto pirkimo dėl leidimo gavimo į teismą ji kreipėsi su G. S.. Toje byloje neprisimena, ar pateikė santuokos liudijimą. Ji laisva valia sudarė šį sutartį. Po pirkimo pardavimo sutartimi yra jos parašas, po buto perdavimo priėmimo aktu taip pat jos, parašas. Notaras nežinojo, kad jie buvo tuo metu išsituokę. G. S. žinojo, kad buvo jie išsituokę, buto pardavėjai nežinojo, kad jie yra išsituokę. Ji patvirtino, kad jos parašai yra ant pateiktos paraiškos bankui, kad ji joje pasirašė. Patvirtino, kad ji paraiškoje bankui nurodė sutuoktinį G. S., kodėl taip padarė, tiksliai negali pasakyti.

              Atsakovas G. S. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis neturi bendro turto su ieškove, dokumentus nešė paprašytas buvusios žmonos, jis pats jokio buto nepirko. Jo buvusi sutuoktinė jo prašė, kad padėtų sutvarkyti dokumentus todėl jis nešė dokumentus notarei. Tuo metu jis buvo išsituokęs su ieškove. Kokius nešė dokumentus notarei nepamena, negali pasakyti, kodėl pasirašė kaip šalis po sutartimi, nors po sutartimi yra jo parašas, tačiau negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė po sutartimi. Registrų centrui kas teikė dokumentus, negali pasakyti. Jis kartu negyvena senai, dar santuokoje buvo ir kartu negyveno, gal nuo 2003 metų. Jis turi kreditorių – S., R., S.. Jis pats dabar gyvena Anglijoje, turto jokio neturi. Neatsimena, kodėl pasirašė po sutartimi, tai buvo prieš 8 metus, neatsimena visų aplinkybių.

              Atsakovė notarė V. B. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad sandorio sudarymas prasidėjo nuo pardavėjų, kai J. R. ir B. R. kreipėsi pas ją dėl buto pirkimo - pardavimo, ji jiems pasakė, kad reikia užsakyti pažymą iš Registrų centro. Vėliau kreipėsi E. S., kad nori sudaryti pirkimo sutartį ir jai sakė, kad gaus paskolą iš Kredito unijos. Ji jos paprašė, kad atneštų patvirtinimą iš banko, kad jai tikrai suteiks paskolą, bei savo asmens ir sutuoktinio asmens dokumentus ir santuokos liudijimą. Jai dokumentus pristatė E. S., pristatė originalą santuokos liudijimą, sutuoktinio asmens tapatybės kortelę ir savo pasą bei Kredito unijos patvirtinimą, kad paskola bus suteikta. Jai dėl pirkėjų jokių abejonių nekilo, nes buvo pateikti visi tvarkingi dokumentai. Ji jai pasakė, kad pasirašant sutartį reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas. Sutarties sudarymo metu buvo abu sutuoktiniai ir abu pardavėjai J. R. ir B. R. ir pirkėjai G. S. ir E. S.. Pirmą sykį ji G. S. pamatė tik prieš sudarant sutartį. Jis negalėjo jai pristatyti dokumentų, nes kredito unija, patvirtinimo, kad suteikia paskolą E. S., todėl jam nebūtų jų išdavę, nes duoda tik tam, kuris ima paskolą. Paskola suteikta ne abiem sutuoktiniams, dabar teikia paskolas abiem sutuoktiniam. Anksčiau dažniausiai būdavo, kad vienam išduota kreditą. Jie tada atvyko visi, ji tikrino pardavėjus įdėmiai, kad reikia tikrinti pirkėjus papildomai jai nekilo jokių abejonių, o ir tuo laiku negalėjo to padaryti. Kai buvo sudaroma sutartis duomenų patikrinti tiesiogiai dar nebuvo galima. Jai tada nekilo jokių abejonių, kad jie nėra sutuoktiniai, nes jie pateikė asmens dokumentus, ieškovės pase buvo antspaudas apie santuoką, buvo pristatytas santuokos liudijimo originalas. Pristačius dokumentus, jiems buvo grąžinti dokumentų originalai. Vėliau jie ateidami sudaryti sutarties atsinešė asmens tapatybės dokumentus ir tada pirmą sykį pamatė G. S.. Šį sandorį patvirtino ir ruošė remdamasi, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais ir nepažeidė Notariato įstatymo taisyklių. Šalims buvo išaiškinta po kuo jie pasirašo, tuo laiku ji skaitydavo sutartį garsiai ir dar duodavo patiems skaityti. E. S. prašė paskolos, būdama vieniša, dėl paskolos galėjo būti problemų, vienai sunkiau išduoti, nes kai yra abu sutuoktiniai, tai bankas kitaip žiūri į tuos reikalus. Jie abu įkeitė butą, abu kreipėsi į teismą dėl leidimo, kaip sutuoktiniai. Jeigu asmenys nėra santuokos saitais saistomi, būtų tvirtinusi sutartį, tik įrašiusi bendrosios dalinės nuosavybės būdu, jeigu abu atvykę asmenys, turi teisę kartu pirkti turtą. Būtų dariusi sutartį tik bendrosios dalinės nuosavybės būdu po ½ dalį. Kai perka turtą jungtinėje nuosavybėje tai sutuoktinių dalys turte nėra nustatomos. Ji būtų tvirtinusi sutartį, bet būtų įrašiusi realią padėtį - dalinės nuosavybės būdu. Jeigu būtų žinojusi, kad jie ne sutuoktiniai, būtų įrašiusi, kad perka dalinės nuosavybės būdu, jeigu jie taip susitaria. Jeigu jie yra ne sutuoktiniai tai vis tiek jie lieka bendraturčiais ir bendroji nuosavybė vis tiek egzistuoja, tai yra bendroji dalinė nuosavybė. Šiuo atveju turėtų būti patvirtinta bendra dalinė nuosavybė.

              Atsakovės notarės V. B. atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, kur notarė nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Šio sandorio sudarymui šalys pateikė dokumentus: asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, apie tai, kad nutraukta santuoka žinių pateikta nebuvo, ieškovės pase buvo įrašas apie sudarytą santuoką, todėl ieškovei S. pateikus santuokos liudijimą, nekilo abejonių dėl santuokos egzistavimo. Dėl notarei nežinomų priežasčių, nepateikus žinių apie ištuoką, sandoris sudarytas pagal pateiktus dokumentus, pirkėjai įsigijo butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jokių prieštaravimų nei ieškovė, nei atsakovas sandorio sudarymo metu nepareiškė. Ieškovė ir atsakovas suprato savo veiksmus, jiems buvo paaiškinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamo turto teisinis rėžimas ir jo pasekmės. Ieškovė ieškinyje prieštarauja savo teiginiams – ji teigia, kad notarė pasakė, kad sudarant sutartį bus reikalingas ir jos vyras. Jei santuoką nutraukta, ir vyras neegzistuoja, užteko informuoti notarę ir pateikti teismo sprendimą ar ištuokos liudijimą. Dėl kokių priežasčių ji to nepadarė notarei nesuprantama. Abu asmenys 2004-03-15 kartu įkeitė butą kreditoriui Kaišiadorių vyskupijos kredito unijai hipotekos lakštu, užtikrinant gautos paskolos buto įsigijimui grąžinimą, kartu dalyvavo gaunant teismo leidimą dėl įkeitimo ir abu pasirašė hipotekos lakštą. Apie santuokos nutraukimą notarui sudarant hipotekos lakštą nebuvo žinoma. Šios aplinkybės patvirtina, kad butą įsigijo bendrai, valdė ir naudojosi bendrai ir įgyvendino visas buto savininkų teises ir veikė kartu. Notarė nesutinka, kad būtų pakeista sutarties dalis dėl notaro kaltės, tai įvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Pagal notariato įstatymą, notaras neprivalo tikrinti duomenų, jis tik turi teisę, jei kyla įtarimas dėl pateiktų duomenų, jai jokių įtarimų nesukėlė. Visus dokumentus notarei pateikė ieškovė E. S.. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas tuo, kad prašo pripažinti negaliojančiu dalyje, išskirta į dvi dalis, kad pirkėjas S. nupirko, kita dalis, kad abu perka butą. Nesutiktina su pirmu atveju – dalyvavo keturios šalys, du pirkėjai ir du pardavėjai. Notarės nuomone, suklaidinta buvo notarė ieškovės, ieškovė suklaidino notarę, koks suklaidinimo tikslas nežino, nes ieškovė nieko neprisimena ir neatsako.

              Tretysis asmuo G. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad viskas čia yra sufabrikuota. Sutartis sudaryta jų abiejų, jie gyveno kartu, kadangi jų namuose jis lankydavosi 10-11 val. vakare ir G. S. ten visada būdavo. G. S. jam yra skolingas 13000 eurų pagal vekselį. Vekselio terminas baigėsi, nepanaudojo kaip vekselio, teko per teismą prisiteisti, nes terminas buvo pradelstas. Teismo sprendimu yra priteista skola iš G. S.. Tiek ieškovė, tiek atsakovas tada gyveno kartu, tai tikrai jis žino, nes G. S. jam liepdavo atvažiuoti 11 val. vakare kai jis būsiąs namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kad ieškovė ir atsakovas G. S. kartu gyveno žino ne tik jis, bet ir kiti bendri pažįstami. Tas butas dabar yra areštuotas dėl jo išieškojimo, dar be jo yra daugiau išieškotojų. Ieškovė nori išsaugoti butą, todėl kreipėsi į teismą. Patenkinus ieškinį bus pažeisti jo kreditoriniai interesai.

              Tretysis asmuo E. R. ieškiniui prieštaravo ir matė, kad atsakovas G. S. gyveno tame bute. G. S. tuo metu nematė bute, kai jis lankėsi pas G. S., esantį tame, kai jam pinigus paskolino 2010-06-24. Buvo perrašytas raštelis 2010-09-18 į vekselį irgi jo bute, tuo pačiu adresu, tačiau G. S. pinigų jam negrąžino.

              Tretysis asmuo UAB „NWO invest“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 75).

              Tretysis asmuo UAB ,,ARN group‘‘ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, su ieškiniu sutiko (t. 1, b.l. 77-78, 122, t. 2, b.l. 30, 45).             

              Tretysis asmuo D. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su ieškiniu nesutiko (t. 1, b.l. 88, 92, 144, t. 2, b.l. 27-28, 43).             

              Tretysis asmuo Kauno apskrities VMI į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, suinteresuotumo šia bylos baigtimi neturi (t. 1, b.l. 131).             

              Tretieji asmenys J. R. ir B. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.

              Tretysis asmuo E. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.

              Tretysis asmuo AB „Swedbank“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė E. S. ir atsakovas G. S. susituokė (duomenys neskelbtini), išsituokė (duomenys neskelbtini), įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6-9). 2004-03-02 sutartimi, patvirtinta pas notarę V. B., pirkėjai E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą iš J. R. ir B. R. (t. 1, b.l. 10-15, 42-49). Ieškovė šiam būstui įsigyti pasiėmė kreditą, kredito įstaigai 2004-01-14 nurodydama, jog jos sutuoktinis yra G. S., nurodydama šeimos pajamos, įskaičiuojant ir sutuoktinio pajamas (t. 1, b.l. 16-24, 50-51, t. 2, b.l. 59). Atsakovo G. S. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolio kontoroje (išieškotojai – E. I., UAB „NWO invest“, UAB ,,ARN group‘‘, E. R., AB „Swedbank“, D. S., G. S.) (t. 1, b.l. 66, 72, 89-90). 2010-05-22 paskolos rašte dėl 3900 Eurų paskolinimo G. S. nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 89).

Ieškovė E. S. ieškiniu prašo panaikinti tas 2004-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kur nurodyta, kad pardavėjas J. R. dalyvaujant jo sutuoktinei B. R. pardavė gyvenamosios paskirties patalpą-butą, esantį pastate (duomenys neskelbtini),1A 5p., buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 75,25 kv. m. nekilnojamo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), pirkėjui G. S. ir kad E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka šios sutarties  1 p. paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B. R., t.y. prašo šias sutarties dalis pripažinti negaliojančiomis.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Lietuvos Respublikos CK 1.80-1.94 str. numatyti sandorių negaliojimo pagrindai: prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris, tariamas sandoris, apsimestinis sandoris, savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris, dėl suklydimo sudarytas sandoris, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris, įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas ir kt.

Ieškovė teigia, jog pirkdama tą butą, ji jau buvo su G. S. išsiskyrusi, tačiau visus dokumentus tvarkė G. S., tačiau notarui to nepasakė, kad jie jau buvo išsituokę. Teisme tvirtino, kad nežino kodėl to notarui nepasakė, mano, kad jų niekas to neklausė, taip pat nežino, kodėl pateikė santuokos liudijimą notarei ir, kodėl nepateikė ištuokos liudijimo notarei. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia byloje ištirti rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai: atsakovė notarė V. B. nurodė, jog dokumentus jai visus pristatė pati ieškovė, o ne atsakovas G. S., ieškovė E. S. net ir po santuokos nutraukimo visuose dokumentuose kaip savo sutuoktinį nurodydavo G. S., nors faktiškai ji jau buvo su juo išsiskyrusi, dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutarties dalis ji į teismą kreipėsi tik 2011 m., t.y. po ilgo laiko tarpo nuo šios sutarties sudarymo - kai sužinojo apie G. S. įsiskolinimus, tretieji asmenys patvirtino, jog G. S. gyveno tame pačiame bute kaip ir ieškovė E. S., ištuokos liudijimo ieškovei prireikė tik 2008 m., kas taip pat rodo, jog ieškovė su atsakovu G. S. ūkį vedė bendrai ir kartu. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo G. S. santuokos nutraukimas buvo formalus, pati ieškovė E. S. tyčia klaidino notarę, nesuteikdama pilnos jai informacijos apie jos ir G. S. ištuoką, kas vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais neatitinka protingo ir sąžiningo asmens standarto (LR CK 1.5 str.). Tai rodo ieškovės E. S., o tuo pačiu ir atsakovo G. S. norą išvengti prievolių pagal G. S. įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Teismas, įvertinęs, ieškovės, atsakovų, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus  teismo posėdžio metu ir ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog įstatyme numatytų sandorio nuginčijimo ir negaliojimų pagrindų nėra, todėl pagrindų visiškai tenkinti ieškovės ieškinį nėra.

Nustatant bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą turi būti vadovaujamasi LR CK 3.87-3.91 str. nuostatomis, kurios numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatymas nustato bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšis. Įstatyme pateikti turto rūšių sąrašai nėra išsamūs, todėl, sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto, aiškiai nepriskirto kuriai nors turto rūšiai, priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal LR CK 3.88 str. ir 3.89 str. turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.

Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2003-08-19, įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas 2003-08-29, o buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta po santuokos nutraukimo t.y. 2004-03-02. Minėtos sutarties 1-2 p. nurodyta, jog butą perka E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ši sutartis buvo pasirašyta abiejų – tiek ieškovės, tiek atsakovo G. S., jų valia išreikšta aiškiai, kas patvirtina, jog jie suvokė, kad pasirašydami buto pirkimo-pardavimo sutartį jie išreiškė valią tą butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Kadangi pagal įstatymą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas yra galimas tik asmenims būnant santuokoje, todėl iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas G. S. šį butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis negalėjo. Tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieškovė ir atsakovas G. S. šį butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, kurios dalys nepadalintos, atsižvelgiant į šio turto įgijimo pagrindą ir aplinkybes (LR CK 4.72 str.). Ieškovės ir atsakovo G. S. santuoka buvo nutraukta jiems susitarus, ieškovė E. S. net ir po santuokos nutraukimo visuose dokumentuose kaip savo sutuoktinį nurodydavo G. S., nors juridiškai ji jau buvo su juo išsiskyrusi, tretieji asmenys patvirtino, jog G. S. gyveno tame pačiame bute kaip ir ieškovė E. S., ištuokos liudijimo ieškovei prireikė tik 2008 m., kas taip pat rodo, jog ieškovė su atsakovu G. S. ūkį vedė bendrai ir kartu, t.y. byloje daugiau įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė su atsakovu G. S. santuoką nutraukė susitarę nors visą laiką gyveno kartu. Šie faktai patvirtina, kad šio buto įgijimas nėra susijęs tik su ieškovės asmeniniais interesais, todėl pagrindo teigti, kad ieškovė šį butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nėra.

Ieškovė antrą savo reikalavimo dalį suformulavo taip „Pripažinti 2004 m. kovo 2 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalį kurioje nurodyta, kad E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka šios sutarties šios sutarties 1 p. paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B. R., negaliojančia“.

Iš ginčijamos sutarties 2 p. turinio  matyti, kad sutartyje šalys susitarė ir notaras patvirtino tokį sutarties tekstą „pirkėjai E. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka šios sutarties 1 p. paminėtą butą iš pardavėjų J. R. ir B. R.“.

Taigi iš ieškinio reikalavimo turinio ir sutarties 2 p. nurodyto turinio matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo modifikuoti sutartį dalyje dėl perkamo turto valdymo rėžimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į bendrosios jungtinės nuosavybės teisę. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas, kitoje dalyje atmestinas. 

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d.), daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog butą jį įgijo asmeninės nuosavybės teise, priešingai, šioje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog tiek ieškovė E. S., tiek atsakovas G. S. butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovės E. S. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 25 proc.) iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – po 48,75 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai bei po 23,37 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 26).

Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 140,21 Lt pašto išlaidų valstybei (t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2004-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. ir G. S. gyvenamosios paskirties patalpą-butą, esantį pastate (duomenys neskelbtini) , buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 75,25 kv. m. nekilnojamo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir notarės V. B. (Kaišiadorių r. sav. 2-notaro biuras, Gedimino g. 57, Kaišiadorys) po 48,75 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 75 ct) žyminio mokesčio E. S. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir notarės V. B. (Kaišiadorių r. sav. 2-notaro biuras, Gedimino g. 57, Kaišiadorys) po 23,37 Lt (dvidešimt tris litus 37 ct) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112-394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš E. S. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 140,21 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų 21 ct) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

         Teisėjas                                                                                                        Vytautas Turauskis