Administracinė byla Nr. I-8774-331/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02569-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu (t. I, b. l. 1-8) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 500 Eur neturtinės žalos.
Paaiškino, kad į Lukiškių TI-K atvyko 2013-01-29 ir buvo patalpintas į karantino kamerą (7 m2), kurioje buvo prievarta laikomas dar su 5-ais suimtaisiais, neišduodant priklausomos patalynės. Buvo kalinamas įvairiose kamerose žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas 2010-05-11 Nr. V-124, nurodantis, kad vienam asmeniui turi tekti nemažiau nei 3,62 m2 ploto, akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Prašo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nuo 1999 m. spalio 22 d. Nr, 461, priimtomis Lietuvos higienos normomis HN 76:1999, nustatančiomis, kad kamerų tipo patalpos kameros plotas nemažesnis kaip 5 m2.
Klozeto ir praustuvės bendras plotas turi būti neįskaitomas į kameros plotą vienam asmeniui. Kamerose valgomieji staliukai maži, prie jo pritvirtintos dvi kėdutės. Geriausiu atveju, prie tokio staliuko galėdavo valgyti tik du suimtieji iš keturių, likę priversti laukdavo, todėl valgydavo atšalusį maistą. Būnant tokiomis nežmoniškomis sąlygomis labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūkdavo oro, privatumo. Kamerose sanitariniai mazgai dvokė, buvo labai drėgna, neturėjo ventiliacijos. Pareiškėjui nuolat skaudėjo galvą, kameroje tvyrojo įtampa, pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. Nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai.
Teigia, kad kalinamajam priklauso 3 m2 pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, kuriuo išaiškinta, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Lukiškių TI-K galėdavo skirti vos 1 valandą pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose. O jei būdavo prastas oras visiškai neidavo į pasivaikščiojimo kiemelius.
Nors atvykęs į Lukiškių TI-K pranešė apie tai, kad yra nerūkantis, tačiau buvo patalpintas su rūkančiais. Kartu su rūkančiais kalėjo 150 parų. Be to, kalėjo pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą 10 straipsnio suimtųjų izoliavimo reikalavimų 4 punktą, pagal kurį asmenys, ankščiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi būti laikomi atskirai nuo asmenų, ankščiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Tokiose sąlygose buvo kalinamas 150 parų. Kiemeliai visiškai nepritaikyti pasivaikščiojimui (netvarkomi, nėra tinkamų pavėsinių, plotas ir laikas visiškai neatitinka Europos standartus).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, todėl to sumažėjo bendravimo galimybė.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 14-24) pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką. Paaiškino, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.
Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių Tl-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Taip pat, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 str. 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2, II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34.16 m2 iki 37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.
Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skundą atmesti. Atsiliepime (t. II, b. l. 8-11)paaiškino, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, t. y. pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad laisvės atėmimo įstaigoje būtų sąmoningai siekta nežmoniškai su juo elgtis, nepateikia įrodymų, kad jam būtų padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Skunde remiamasi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala, nepateikė jokių įrodymų. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Šiuo atveju nėra būtinų sąlygų kilti valstybės civilinei atsakomybei, pagal CK 6.271 straipsnį.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. II, b. l. 23).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-01-14.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Taigi, nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad vienam kalinama asmeniui turi tekti 5 m2. Be kita ko, minėto įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuojant, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m. minimalus kameros plotas, pareiškėjo argumentas, jog sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą, yra nepagrįstas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2013-03-01, buvo iki 2015-01-14. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 105 (plotas 7,38 m2), Nr. 119 (plotas 7,31 m2), Nr. 371 (plotas 7,18 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 256 (plotas 23,32 m2), Nr. 112 (plotas 7,28 m2), Nr. 265 (plotas 7,87 m2), Nr. 106 (plotas 7,38 m2), Nr. 374 (plotas 7,23 m2), Nr. 309 (plotas 7,72 m2), Nr. 119 (plotas 7,31 m2), Nr. 323 (plotas 7,75 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 319 (plotas 7,78 m2), Nr. 314 (plotas 7,58 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 376 (plotas 7,35 m2), Nr. 113 (plotas 6,43 m2), Nr. 405 (plotas 17,02 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 391 (plotas 34,27 m2), Nr. 389 (plotas 26,63 m2), Nr. 398 (plotas 32,33 m2), Nr. 321 (plotas 7,70 m2), Nr. 114 (plotas 7,31 m2), Nr. 272 (plotas 7,75 m2), Nr. 385 (plotas 6,79 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 321 (plotas 7,70 m2), Nr. 271 (plotas 7,79 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 312 (plotas 7,28 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2), Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 269 (plotas 7,68 m2), Nr. 270 (plotas 7,79 m2) kartu su 1-7 asmenimis. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 22-27, 34-36) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintą nuostatą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2013-03-01 vakare, 2013-03-02 – 2013-03-05, 2013-03-06 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-04-24 vakare, 2013-04-25 ryte, 2013-04-26 vakare, 2013-04-27 ryte, 2013-04-30 vakare, 2013-05-01 – 2013-05-03, 2013-05-04 ryte, 2013-05-08, 2013-05-09 ryte, 2013-05-22 vakare, 2013-05-23 ryte, 2013-06-06, 2013-07-19 – 2013-07-20, 2013-07-22, 2013-09-05, 2013-09-20 – 2013-09-21, 2013-09-23, 2013-10-09 – 2013-10-18, 2013-11-27 – 2013-11-28, 2014-01-04 – 2014-01-09, 2014-01-29 - 2014-01-30, 2014-02-01 – 2014-02-04, 2014-03-07 – 2014-03-12, 2014-03-14, 2014-03-20 – 2014-03-22, 2014-04-04 – 2014-04-09, 2014-04-11, 2014-04-30 – 2014-05-02, 2014-05-30 – 2014-06-05, 2014-07-11 – 2014-07-12, 2014-08-27 – 2014-08-30, 2014-12-10 – 2014-12-11, 2015-01-07 – 2015-01-08. Be to, pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs šiais laikotarpiais: 2013-03-08 – 2013-04-23, 2013-05-10 – 2013-05-21, 2013-05-29 – 2013-06-04, 2013-06-21 – 2013-07-18, 2013-07-24 – 2013-09-03, 2013-09-06 – 2013-09-19, 2013-09-25 – 2013-10-08, 2013-10-11 – 2013-10-15, 2013-10-23 – 2013-11-26, 2013-11-29 – 2014-01-02, 2014-01-10 – 2014-01-28, 2014-02-05 – 2014-03-06, 2014-03-26 – 2014-04-03, 2014-04-18 – 2014-04-29, 2014-05-07 – 2014-05-29, 2014-06-06 – 2014-07-10, 2014-07-16 – 2014-08-26, 2014-09-03 – 2014-12-09, 2014-12-12 – 2015-01-06.
Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-01-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas 86 paras tinkamai neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalią 3,6 m2 gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjo teigimu kamerose sanitariniai mazgai dvokė, buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos. Šie pareiškėjo argumentai paneigiami atsakovo į bylą pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, patvirtinančiais, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta (t I, b. l. 31-193).
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl jo nurodomų aplinkybių būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiškėjas teismui nepateikė.
Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas niekaip neatsikirto į šį pareiškėjo argumentą. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1251/2013, Nr. A858 -977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginio, susijusio su pareiškėjo laikymu su rūkančiais asmenimis, jis laikomas nustatytas (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl suteikiamo nepakankamo laiko pasivaikščioti. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl pasivaikščiojimų trukmės nėra pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nes Lukiškių TI-K neturėjo pareigos leisti pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip valandą.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę (86 paras), kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 4500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 500 Eur neturtinės žalos už kalinimą neužtikrinant minimalaus kamerų plotų ir laikymą kartu su rūkančiais asmenimis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
S. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti S. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas