Civilinė byla Nr. e2-939-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01760-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. S., D. G. ir A. N. bei A. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ieškinį atsakovams F. S., A. N., A. N., M. Š. ir D. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Unigela“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferogama“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti subsidiariai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Unigela“ atžvilgiu: iš atsakovo F. S. 151 169,08 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo A. N. 56 090,73 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo A. N. 328 284,31 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo M. Š. 34 356,87 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo D. G. 38 981,02 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Ferogama“ prašė bylą stabdyti iki kol įsiteisės sprendimas dėl BUAB „Unigela“ pabaigos bankroto byloje (proceso Nr. 2-55-3-01473-2014-7).

3.       Tuo atveju, jei teismas stabdytų bylą, atsakovai prašė peržiūrėti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, atsakovų vertinimu, sustabdžius bylą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pernelyg varžytų atsakovų teises ir būtų netikslingas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės sprendimas dėl BUAB „Unigela“ pabaigos bankroto byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme (proceso Nr. 2-55-3-01473-2014-7), o atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

5.       Teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovės UAB „Ferogama“, kaip BUAB „Unigela“ kreditoriaus, pareikštas tiesioginis ieškinys negali būti išspręstas, kol nėra aiškus ieškovės nepatenkintų reikalavimų dydis bankroto procese.

6.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju žalą ieškovė kildina ne iš konkretaus valdymo organo sprendimo ar veiksmo, vykdant konkretų sandorį (kuris apibūdintų žalą), bet iš bendro ilgalaikio UAB „Unigela“ įsiskolinimo, kuris nėra padengtas bankroto procese, teismo nuomone, ieškovės nurodomos žalos negalima individualizuoti atskirai nuo bankroto byloje nepatenkintų ieškovo kreditorinių reikalavimų.

7.       Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė nurodo, jog jos ieškinio reikalavimas yra subsidiarus nepadengtam ieškovės kreditoriniam reikalavimui, patvirtintam bankroto procese (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi bankroto byloje                          Nr. B2-2202-275/2015). Tai, teismo nuomone, reiškia, kad, net priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje byloje, jis, kaip subsidiarus vykdytinas dokumentas, negalės būti pradėtas vykdyti, kol bankroto procese nebus priimtas sprendimas dėl BUAB „Unigela“ pabaigos.

8.       Teismas įvertino ir šioje byloje pateiktus atsakovų argumentus, kuriems iš esmės pritarė ir BUAB „Unigela“ bankroto administratorius, leidžiančius manyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas UAB „Ferogama“ kreditorinis reikalavimas (pagal kurį šioje byloje būtų nustatoma atsakovų žalos dydis) nėra tikslus ir, nors yra įsiteisėjęs, realiai gali būti peržiūrėtas instancine tvarka.

9.       Be to, teismas pastebėjo tai, kad BUAB „Unigela“ bankroto administratorius yra pareiškęs ieškinį tiems patiems atsakovams dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2016-577/2018, proceso Nr. 2-55-3-00925-2016-0). Nors šis ieškinys nėra tapatus, tačiau, teismo nuomone, minėtos civilinės bylos baigtis gali turėti įtakos šioje byloje ieškovės nurodytam žalos dydžiui.

10.       Teismas konstatavo, kad, siekiant išvengti skirtingos tų pačių faktų interpretacijos skirtinguose teismų sprendimuose, būtina sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol paaiškės UAB „Ferogama“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis BUAB „Unigela“ bankroto procese.

11.       Teismas nurodė, kad bylos sustabdymas nereiškia esminio aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio reikėtų peržiūrėti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovų prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

12.       Atsakovas F. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1.                      Klausimas dėl bylos stabdymo jau kartą buvo išspręstas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad nors ieškovės reikalavimas atsakovams yra subsidiarus, tačiau tai neturi jokios įtakos šioje byloje įrodinėtinos atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžiui. Procesinė situacija nagrinėjamoje byloje nuo 2018 m. sausio 19 d. nepasikeitė, todėl neegzistuoja joks bylos stabdymo pagrindas.

12.2.                      Teismas iš esmės sustabdė šią bylą dėl to, kad, išnagrinėjus kitą bylą, teismui bus lengviau apskaičiuoti žalos dydžius, taip nepagrįstai palengvindamas ieškovei įrodinėjimo naštą. Toks teismo veikimas prieštarauja įrodinėjimo naštos paskirstymo principui, šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principams. Subsiadiaraus reikalavimo pareiškimas nesuteikia ieškovei daugiau pranašumo ir nesudaro pagrindo teismui stabdyti bylą.

12.3.                      Bankroto bylos procesas gali neprognozuojamai užsitęsti, todėl šios bylos sustabdymas akivaizdžiai pažeistų ne tik atsakovų procesines teises, bet ir atsakovų pamatines teises į teisingą, objektyvų ir nešališką teismą.

12.4.                      Civilinėje byloje Nr. e2-2016-577/2018, ginant kreditorių, įskaitant ir ieškovės, interesus, yra pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės kaip ir šioje byloje, tai reiškia, kad atsakovų turtinės teisės jau yra suvaržytos ieškovės naudai, todėl šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti vertinamos kaip perteklinės. Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones proceso pradžioje, teismas nebuvo sustabdęs bylos nagrinėjimo. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, situacija pasikeitė iš esmės.

13.       Atsakovai A. N. ir A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl būtinumo stabdyti bylą yra visiškai nepagrįsti ir pažeidžiantys atsakovų teises, kadangi, stabdydamas bylą, teismas suteikė nepagrįstą pranašumą vienai iš šalių, t. y. ieškovei.

13.2.                      Tai, ar bus galimybė apskaičiuoti ir įrodyti žalos dydį, ieškovė turėjo įvertinti jau prieš kreipdamasi į teismą. Sustabdydamas bylą, teismas nuėmė nuo ieškovės įrodinėjimo pareigą, tokiu būdu pažeisdamas proceso dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

13.3.                      Tiesioginis ieškinys įmonės akcininkams ar vadovui gali būti reiškiamas nepriklausomai nuo bankroto bylos stadijos, tačiau tokiu atveju reikia įrodyti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad bylos negalima nagrinėti nenustačius konkretaus ieškovės UAB „Ferogama“ nepatenkinto kreditorinio reikalavimo dydžio BUAB „Unigela“ bankroto byloje.

14.       Atsakovas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: pirma, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, antra, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Unigela“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, tačiau tyčinis bankrotas nesiejamas su D. G. vadovavimo įmonei laikotarpiu, todėl UAB „Ferogama“ tiesioginys ieškinys D. G. gali būti pareikštas tik tuo pagrindu, kad D. G. padarė tiesioginę žalą ieškovei. Tam, kad būtų tenkintas toks kreditoriaus ieškinys, turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi šioje byloje apelianto atžvilgiu įrodinėtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, o ne nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis bankroto procese, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl darytina išvada, kad byla sustabdyta nepagrįstai.

15.       Ieškovė UAB „Ferogama“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1.                      Ieškovė reikalavimus šioje byloje kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie mažino UAB „Unigela“ galimybes atsiskaityti su ieškove. Jei UAB „Ferogama“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Unigela“ bankroto byloje būtų atitinkamai sumažintas, tai turėtų tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimų dydžiams atsakovų atžvilgiu. Paties atsakovo F. S. pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo BUAB „Unigela“ bankroto byloje turi tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo F. S. atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15.2.                      Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas yra subsidiarus nepadengtam ieškovės kreditoriniam reikalavimui, patvirtintam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-2202-275/2015, o tai reiškia, kad, net priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje byloje, jis, kaip subsidiarus vykdytinas dokumentas, negalės būti pradėtas vykdyti, kol bankroto procese nebus priimtas sprendimas dėl BUAB „Unigela“ įmonės pabaigos, todėl ir atsakovo D. G. skundo argumentai atmestini.

15.3.                      Ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo dydis yra lygus nepatenkintam UAB „Ferogama“ kreditoriniam reikalavimui BUAB „Unigela“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas F. S. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atnaujinti procesą ir sumažinti UAB „Ferogama“ kreditorinio reikalavimo dydį, tikslinga sustabdyti šią civilinę bylą, kol paaiškės atsakovo pareikšto prašymo likimas. Be to, šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Unigela“ bankroto administratoriaus ieškinį buvusiems įmonės vadovams, kuri nėra analogiška šiai bylai. Administratoriaus pareikšto ieškinio reikalavimų išnagrinėjimas taip pat turės įtakos ir šioje byloje pareikštų reikalavimui dydžiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikslinga stabdyti bylą.

15.4.                      Atsakovų neteisėti veiksmai yra nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyse bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartyje, o ieškinio suma (608 882,01 Eur) ieškovams yra didelė, todėl kyla reali grėsmė, kad atsakovai gali ir toliau elgtis nesąžiningai siekdami sumažinti turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, todėl būtina ir toliau atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas ir atsisakyta panaikinti atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos stabdymo pagrindo (ne)egzistavimo

18.       Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). 

19.       Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

20.       Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje (Nr. 3K-3-455-611/2017).

22.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principus laikysime prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Taigi, teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.

23.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-2181-852/2019 ieškovė UAB „Ferogama“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų subsidiariai BUAB „Unigela“ atžvilgiu, t. y. nepatenkinus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinto UAB „Ferogama“ kreditorinio reikalavimo – 608 882,01 Eur, žalą, kurią atsakovai padarė neva netinkamai vykdydami valdymo organų pareigas.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, jei toks veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar įmonės vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus teisinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

25.       Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos dydis yra aiškus ir akivaizdu, kad kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje nebus tenkinami, bylos stabdyti tol, kol nebus išnagrinėta bankroto byla, nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Tačiau, kai neužbaigus bankroto bylos nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, teismas turi spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017, 34 punktas).

26.       Pažymėtina, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

27.       Reikšdama tiesioginį ieškinį, ieškovė žalos dydį skaičiuoja kaip jos nepatenkintą kreditorinį reikalavimą BUAB „Unigela“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1766-275/2019), kas suponuoja išvadą, kad bankroto bylos baigtis turės tiesioginės įtakos šiai bylai - jei bankroto proceso metu ieškovės kreditorinis reikalavimas bus (iš dalies) patenkintas, ieškinio dalykas arba keisis (bankroto procese patenkinus dalį kreditorinio reikalavimo), arba jo iš viso nebeliks (bankroto procese visiškai patenkinus kreditorinį reikalavimą). Juolab, kad ieškovės kreditorinio reikalavimo patenkinimo (bent iš dalies) tikimybė iš esmės egzistuoja.

28.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Unigela“ bankroto administratoriaus, kuris gina visų kreditorių interesus, ieškinį tiems patiems atsakovams dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-3195-643/2019, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00925-2016-0). Tenkinus bankroto administratoriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsirastų galimybė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka bent iš dalies tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus.

29.       Taigi, jeigu bankroto byloje dalis UAB „Ferogama“ reikalavimo būtų patenkinta, tai iš atsakovų (bendrovės vadovų) būtų išieškota tik likusi (neišieškota iš BUAB „Unigela“) dalis skolos, kas suponuoja išvada, kad, neužbaigus bankroto bylos, nėra galimybių nustatyti ieškovės galbūt patirtos žalos dydžio, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas dėl BUAB „Unigela“ pabaigos bankroto byloje  Nr. B2-1766-275/2019.

30.       Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad bankroto procedūrų eigoje nustačius, jog kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovės) reikalavimas negalės būti net iš dalies tenkinamas, byla turėtų būti atnaujinta nelaukiant šių procedūrų pabaigos, nes šiuo atveju bylos sustabdymą lemia ne bankroto bylos išnagrinėjimas apskritai, o aplinkybės, susijusios su kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo tenkinimo galimybe bankroto byloje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

31.       Tuo atveju, jei byla būtų stabdoma, atsakovai prašė panaikinti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėtą atsakovų prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi apeliantai prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį, tai toliau pasisakytina dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

32.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi.

33.       CPK 149 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

34.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bylos sustabdymas nereiškia esminio aplinkybių, buvusių pagrindu taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimo, todėl vien ši procesinio pobūdžio aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas panaikinti atsakovų atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

35.       Atsakovams išaiškintina, kad prašymo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jiems, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovų atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d.  nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė