VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei, 

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,  

gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin,

nuteistajam M. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 40 MGL (5200 Lt) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 40 MGL (5200 Lt) bauda.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 MGL (7800 Lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: 2010-07-30 apie 22 val. 25 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir I. N. grasindamas fiziniu susidorojimu, trikdė visuomenės rimtį, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-30 apie 22 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra nepakluso teisėtiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V. P. reikalavimams prisistatyti, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nutraukti neteisėtus veiksmus, tai yra liautis viešoje vietoje vartoti necenzūrinius žodžius, po ko, jam nubėgus link (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, kur, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui V. T. pasivijus ir pagriebus jį už rankos, jis, vengdamas sulaikymo, vieną kartą ranka smogė patruliui V. T. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje ir kairės plaštakos II piršto sumušimu, tokiu būdu išsivaduodamas nuo sulaikymo, po ko, patruliams V. P. ir V. T. vėl bandant jį sulaikyti, jis aktyviais veiksmais priešinosi, ir nuo žemės pagriebęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, bandė juo suduoti patruliams V. P. ir V. T., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-30 apie 22 val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ir šio namo teritorijoje, plūsdamas necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulius V. T. ir V. P., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-468/2011 panaikinti ir jį išteisinti ir nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 2010-07-30 apie 22 val. 25 min. I. N. pastatė savo automobilį į vietą, kur apeliantas nuolat parkuoja savo automobilį. I. N. jį apvadino „seniu”, prigrasino, kad ji turi daug pažįstamų teisėsaugos sistemoje ir jis turės problemų, apeliantas apvadino ją „žiurke”, tuo konfliktas pasibaigė. Skunde atkartojami liudytojos I. N. parodymai, kad kai atvažiavo policijos pareigūnai, apeliantas nesikeikė necenzūriniais žodžiais, nematė, kad jis būtų smogęs kumščiu į veidą policininkui V. T., atkartojama įvykio versija, tame tarpe tai, kad kai jį parvertė ant žemės ir pradėjo kumščiuoti, jis vartojo necenzūrinius žodžius, bet tai darė ne tyčia, o dėl nervinės įtampos. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais kai buvo išprovokuotas policijos pareigūnų dėl jų neadekvačių veiksmų. Byloje yra policijos pareigūno V. P. pokalbių su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu J. išklotinė (b.l. 47-49), iš kurios matyti, kad V. P. apeliantui (J.) aiškino, kad jį norėjo sulaikyti, kad jis nenubėgtų namo, skunde atkartojama minėta išklotinė. Ikiteisminio tyrimo metu V. P., V. T. ir I. N. aiškino, kad apeliantas keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo I. N., kai atvažiavo policijos pareigūnai, o tai patvirtina, kad kai policijos pareigūnai suprato, jog pasikarščiavo sulaikydami jį ir pastariesiems prigrasino skundu į prokuratūrą, jie nutarė surašyti dokumentus ir policijos pareigūnai tyrėjams ir teismui pateikė tikrovę neatitinkančius parodymus, siekdami išvengti atsakomybės už savo įgaliojimų viršijimą, neprofesionalų darbą. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 284 str. 2 d., vadovavosi tik policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios parodymais, nors jie iš pradžių buvo surašyti vienodo turinio (beveik žodis į žodį atitiko). Kaip įrodymas vertintas S. N. įrašas buvo darytas jo kieme, bet ne viešoje vietoje,

Policininkai liudytojai V. T. ir V. P. parodė, kad neva necenzūriniais žodžiais keikėsi jo žmona L. G., bet liudytojo S. N. padarytame vaizdo ir garso įraše (b.l. 23-25) akivaizdžiai girdisi, kad L. G. nevartojo policijos pareigūnų atžvilgių necenzūrinių žodžių, ką patvirtino ir liudytojas M. Ž. (b.l. 17), ir I. N., bet teismas nevertino, kad pareigūnai šioje dalyje melavo.

Jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 286 str. Policijos pareigūnams pareikalavus dokumentų, jis apsisuko ir ėjo į namus juos pasiimti, staiga jo namo teritorijoje pribėgo policininkas V. T., pagriebė jį už rankos, parvertė ant žemės, suplėšė marškinius, sudaužė akinius. Natūralu, kad jis pradėjo šaukti, kad jį paleistų. Skunde klausiama kodėl policininkai jo nesulaikė, nepadarė kratos jo name tikslu surasti galimai neteisėtai laikomą ginklą. Teigiama, kad todėl, kad jis negrasino jiems, kad šaudys, to nepatvirtino liudytojai M. Ž., S. N., I. N., A. G., J. R., L. G.. Teismas klaidingai nustatė, kad jis sudavė policijos pareigūnui V. T. į veidą. I. N. teismo posėdžio metu to nepatvirtino. V. T. galėjo užsikabinti už skalbinių virvės, kuri įvykio metu buvo apelianto kieme. Ekspertas patvirtintų, kad nubrozdinimus galima padaryti tik buku, kietu daiktu, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, bet ne ranka, o užkliuvus už virvės, nukritus ant žemės. Buvo galima nustatyti ar kieme yra skalbinių virvė ir ar ant jos liko kraujo pėdsakų nuo nubrozdintos V. T. kaktos. Teismas neatsižvelgė, kad iš pradžių policijos pareigūnai teigė, kad jis sudavė strypu V. T. į galvą, po to -  kumščiu. Kiti liudytojai nematė, kaip jis smogė V. T. į galvą, nematė ir virvės kieme, nes buvo tamsu.

Jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 290 str. Jis vartojo necenzūrinius žodžius, bet tai padarė būdamas afekto būsenoje susijaudinęs dėl neadekvačių policijos pareigūnų veiksmų ir savo namo teritorijoje. Matyt policijos pareigūnams suveikė instinktas, jei bėga - reikia gaudyti. Jie jį telefoninio pokalbio metu su policininku Jančiausku vadino „E.”, kad reikėjo jį padaryti invalidu ir panašiai (b.l. 47-49).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

M. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.1, b.l. 190-193) prisipažino tik dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ne viešoje vietoje, o privačioje valdoje. Parodė, kad I. N. pasiūlė rasti vietos pasistatyti savo automobiliui kitoje gatvėje, o jai pareiškus ko jis priekabiauja, pasakęs dink tu žiurke iš čia. Atvažiavus policijos pareigūnams išėjo už vartelių, klausė kokios problemos. Neparodė, kad vartojo necenzūrinius žodžius, parodė, kad ėjo į namus dokumentų atnešti, jį sulaikant patrulis pats užkliuvo už skalbinių virvės ir parkrito. T. per žioplumą pakliuvo, nes buvo tamsu. Virvė buvo metro aukštyje nuo žemės, jam iki juosmens. Jis porą žodžių skambesnių pasakė, kai atsikėlė po sumušimo. Policininkai buvo su uniforma, atskyrė kurie yra policininkai. Būna, kad jis negali ištempti laivo 12 m. iš garažo, kadangi užstatyta aikštelė. M. G. ikiteisminio tyrimo, 2010-09-01 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 50-51) neparodė, kad padarė veiksmus už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, 2010-09-24 įtariamojo apklausos metu M. G. atsisakė duoti parodymus pagal jam pareikštą įtarimą (t.1, b.l. 71), 2011-01-20 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 77) kaltu dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje prisipažino, dėl kitų jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltės nepripažino. Kolegija mano, kad M. G., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. G. versija atmetama todėl, kad ji nėra nuosekli (ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje, teismo posėdžio metu šią aplinkybę neigė), ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo (nukentėjusiųjų I. N.,  V. T., liudytojų V. P.,  M. Ž., S. N. parodymai, specialisto išvada Nr. G 4011/10 (01), iš dalies J. R. parodymai apie konflikto garsą, kaimynų susirinkimą).

Nukentėjusioji I. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.1, b.l. 195-198), kad jai kažką du vyriškiai sakė - patraukti mašiną, ji nereagavo, o nueinant sakė – žiurkyte, patrauk mašiną, nepatrauksi, turėsi problemų, bus nuleistos padangos. Dabar tiksliai atkartoti negali, nes tai buvo prieš metus. G. su pareigūnais bendravo grubiai, nekultūringai, frazių ji neprisimena, daug žodžių buvo, jis pareigūnams sakė, kad turės problemų. Kai paprašė dokumentų, jis tiesiog apsisuko ir nubėgo, o pareigūnai pradėjo jį vytis. Toks vaizdas buvo, kad jisai vaikėsi po kiemą pareigūnus, o ne pareigūnai. Kažkoks medinis daiktas buvo mestas į pareigūnus, kaip kelmukas buvo ir kažką matė, strypas, ne strypas, tamsu buvo. Negali pasakyti, kaip pareigūnas buvo sužeistas, neatsimena, pareigūną matė sužeistą kai išėjo iš namo teritorijos. Nematė jokios virvės. Kai ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, buvo labai mažai laiko praėję, tai tada tikrai geriau atsiminė, 08-18 savo parodymus (kurių dalis buvo perskaityta teismo posėdyje) tvirtina, tada ji pasakojo visą tiesą ir užfiksuoti jos parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 26-27) 2010-08-18 liudytojo apklausos metu liudytoja I. N. davė iš esmės analogiškus parodymus, tame tarpe parodė, kad policijos pareigūnas paprašė nusiraminti, dar kelis kartus gražiai paprašė prisistatyti ir pateikti dokumentus, staiga šis vyras pradėjo bėgti link Lūkesčių g. 45-o namo, policijos pareigūnai sušuko „stokit, palaukit“ ir pradėjo vytis šį vyriškį, pasivijo 45-o namo teritorijoje ir bandė sulaikyti. Vienas iš pareigūnų griebė vyriškiui už rankos, o šis atsisukdamas smogė kumščiu pareigūnui į veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, tame tarpe pirmosios instancijos teismo posėdyje perskaitytais ir nukentėjusiosios patvirtintais parodymais apie tai, kad vienas iš pareigūnų griebė vyriškiui už rankos, o šis atsisukdamas smogė kumščiu pareigūnui į veidą, nes nukentėjusioji su nuteistuoju anksčiau pažįstama nebuvo, neturėjo jokio rimto pagrindo melagingai apkalbėti M. G. dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų, be to, jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. T., liudytojo V. P., iš dalies M. Ž., S. N. parodymai, specialisto išvada Nr. G 4011/10 (01) ir nepaneigia J. R., A. G. parodymai, dalį kurių paneigia išdėstyti parodymai, kuriais teismas tiki, o dalis kurių nepaneigia nuteistojo kaltės.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.1, b.l. 198-199) nukentėjusysis policijos pareigūnas V. T. parodė, kad ponas G. jiems gavus iškvietimą ir atvykus priėjo prie jų ir pradėjo įžeidinėti pareiškėją N.: ką čia policiją iškvietei, tu žiurke, tu liksi be mašinos, mašiną sudeginsim, ratus pradursim, pareigūnai paprašė nusiraminti, tada ir juos pradėjo įžeidinėti, o paprašius nusiraminti, prisistatyti ir pateikti dokumentus, atsisakė ir pasakė, kad jūs man tokie (necenzūrinis žodis – žiūrėti t.1, b.l. 198), kad aš jums prisistatyčiau, staigiai apsisuko ir ėmė bėgti. Jam sugriebus už rankos, jis apsisukdamas ranka trenkė į smilkinį, nereagavo ir nevykdė jų nurodymų, pradėjus grumtis, išsivadavo, griebė kažkokį metalinį strypą ar vamzdį ir pradėjo mosikuoti, norėjo trenkti. Smogta nukentėjusiajam buvo kumščiu. Virvės tikrai nematė ir už jos užkliuvęs tikrai nebuvo, nepersivertė. Ikiteisminio tyrimo, 2010-08-04 liudytojo apklausos metu, jis davė analogiškus parodymus, tame tarpe parodė, kad pareikalavus prisistatyti vyrukas juos įžeidinėjo necenzūriniais rusiškais žodžiais, jį ir jo kolegą pasiuntė. Šiais parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiųjų I. N., V. T., liudytojų V. P., M. Ž., S. N. parodymai, specialisto išvada Nr. G 4011/10 (01), kuriais teismas tiki).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad (t.2, b.l. 118) buvo iškvietimas į Lazdynėlių gatvę. Kai pradėjo bendrauti su juos iškvietusia panele, iš gretimo namo atėjo M. G., priėjo ir iš karto pradėjo ją įžeidinėti, o paprašius nusiraminti, įspėjus dėl neteisėtų veiksmų, pradėjo juos visokiausiais žodžiais vadinti, pasišalino į kiemą, o jo kolegai griebus už rankos, kad nuvesti į mašiną, trenkė jam. Matė, kaip trenkė, o po to griebė strypą ar vamzdį su bakeliu automobiliui ir pradėjo mojuoti, prie savęs neprileisti. Virvės ištemptos kieme nepastebėjo. Žmonės susirinko, kadangi jis labai šaukė, visi žiūrėjo pro langus. Sulaikant M. G. dujų nenaudojo. Matė, kaip trenkė su kumščiu, kadangi buvo ne vienas smūgis, ant galvos buvo sužeidimų, galvojo, kad nuo strypo, kai mojavo. Ikiteisminio tyrimo, 2010-10-05 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 14-15)  V. P. davė iš esmės analogiškus įrodymus, tame tarpe parodė, kad vyras juos ir J. N. įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais rusiškais žodžiais. Jau iš 2010-07-30 23:05:25 garso įrašo (t.1, b.l. 47-48) matyti, kad patrulis (V. P.) Vilniaus apskrities operatyvaus valdymo skyriui nurodė, kad panelei pastačius mašiną išėjo iš nuosavo namo šeimininkas ir pradėjo jai grasinti, įžeidinėti visokiais žodžiais, sakė, kad mašiną sudaužys, jie atvyko ir pradėjo to vyro ieškoti. Išėjo šeimininkas vienas ir iš karto juos ir ją pradėjo įžeidinėti. Stovėjo prie savo tvoros, o paprašius pateikti dokumentus, agresyviai pastūmė pareigūną porininką ir įbėgo į savo teritoriją, pareigūnai norėjo jį sulaikyti, o jis griebė už metalinio strypo ir pradėjo grasinti, vyras porininkui kaktą nubrozdino. Šiais V. P. parodymais kolegija netikėti neturi pagrindo, kadangi jis paaiškino kodėl vienu metu galvojo, kad sužeidimai ant galvos buvo nuo strypo - nes buvo ne vienas smūgis, be to, įvykiai klostėsi greitai, sužalojimus patyrė ne jis, buvo mosuojama vamzdžiu, todėl jis galėjo manyti, kad būtent nuo vamzdžio jo kolega patyrė sužalojimus. Be to, jo pirmosios instancijos teismo metu duoti parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nukentėjusiųjų ir liudytojų M. Ž., S. N. parodymus, specialisto išvadą Nr. G 4011/10 (01), o apie konflikto garsą ir žmonių reakciją į jį – ir liudytojo J. R. parodymus apie kaimynų susirinkimą, kuris parodo, kad nuteistojo veiksmais (kaip nustatyta iš įrodymų visumos - viešoje  vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje garsiai plūdžiantis necenzūriniais žodžiais) buvo  trikdoma visuomenės rimtis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas M. Ž. parodė (t.2, b.l. 38-40), kad kaltinamasis policijos atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius tikrai daug, tikrai ne vieną kartą, jie stovėjo beveik prie savo automobilio, bet net ne kieme. Skalbinių virvės nematė. 2010-08-17 liudytojo apklausos metu M. Ž. davė analogiškus parodymus (t.1, b.l. 16-17). Šie liudytojo M. Ž. parodymai patvirtina tai, kad nuteistasis viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais ir paneigia nuteistojo gynybos versiją apie skalbinių virvę.

Liudytojas S. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 114-118), kad nuo G. sakomų žodžių išėjo kaimynai pasižiūrėti kas vyksta. G., paprašius pateikti dokumentus, pradėjo bėgti nuo pareigūnų, pareigūnai vijosi. Buvo prieblanda, nematė pasivijimo epizodo. Namo teritorijoje nematė ištemptos virvės. Ikiteisminio tyrimo, 2010-08-17 liudytojo apklausos metu (b.l. 18-19), jis davė iš esmės analogiškus parodymus, tame tarpe parodė, kad vyrui pradėjus bėgti link gyvenamojo namo teritorijos, pareigūnai šaukdami „stokit, palaukit“ pradėjo vytis. Taip pat parodė, kad vyras nuo žemės pakėlęs kažkokį metalo gabalą, panašų į vamzdį, mosikuodamas vamzdžiu puolė tai vieną, tai kitą pareigūną. Mosikuodamas vamzdžiu pastoviai vartoj rusiškus ir lietuviškus necenzūrinius žodžius.

Liudytojas J. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (t.2, b.l. 40-41) kaltinamasis – buvęs sesers vyras. Kaimynė iškvietė policiją, kaimynai kažkokie susirinkę buvo. Konfliktas vyko pakankamai garsiai, galėjo girdėti ir aplinkinių namų gyventojai, dėl to susirinkti, prieiti prie jų. Šia apimtimi kolegija jo parodymais tiki, tačiau jo parodymais apimtyje, kad M. G. nedarė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, netiki, kadangi kaltinamasis yra buvęs sesers vyras, jų santykiai draugiški, jo parodymai prieštarauja pačio M. G. parodymams (jis parodė (t.2, b.l. 45), kad virvė buvo kažkur 1,70 aukštyje, nors ir parodė, kad tiksliai nematė ar policijos pareigūnas už jos užkliuvo), šią J. R. versiją taip pat paneigia nukentėjusiųjų I. N., V. T., liudytojų V. P., M. Ž., S. N. parodymai, specialisto išvada Nr. G 4011/10 (01), kuriais teismas tiki.

Liudytojas A. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad yra nuteistojo sūnus. Duris atvėręs išgirdo šūksnį „laikykite, jis pabėgs“, nesuprato, kas čia yra, po to patamsyje pamatė, kaip policijos pareigūnai guldo jo tėvą ant menčių. Po to parodė, kad matė, kad eina tėvas ir eina du policininkai. Tada aukštesnysis policininkas ima sulaikinėti jo tėvą. Ikiteisminio tyrimo, 2010-08-23 liudytojo apklausos metu jis parodė (t.1, b.l. 33-34), kad išeidamas iš rūsio jis išgirdo „laikykite, jis pabėgs“, išėjęs į kiemą pamatė, kaip jo tėvas ramiai eina link namo įėjimo, o jam iš paskos bėga aukšto ūgio policininkas ir bando jį sulaikyti. Liudytojo A. G. parodymai nepaneigia nuteistojo M. G. kaltės, kadangi, vertinant juos, darytina išvada, kad įvykių A. G. pilna apimtimi nematė, o jo dėstomi parodymai dalyje jų yra prieštaringi (vienu atveju jis teigė, kad policininkai ėjo, kitu, kad policininkas bėgo).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4011/10 (01) matyti, kad nukentėjusiajam V. T. skaudėjo kaktos nubrozdinimus, kairės plaštakos II pirštas buvo patinęs, skausmingas (6 balai), riboti judesiai. Išvada buvo nustatyta, kad V. T. padaryta: nubrozdinimas kaktoje, kairės plaštakos II piršto sumušimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-30), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, nėra pavojingi gyvybei, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusiajam V. T. buvo padaryti objektyvūs sužalojimai, nebūdingi savęs žalojimui, kas atitinka aptartus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kuriais teismas tiki ir nustatytas aplinkybes.

              Pažymėtina, kad pareigūnai buvo uniformuoti, atvyko teisėtai pagal nurodymą iš budinčios dalies. Galima buvo ramiai išsiaiškinti visas konflikto aplinkybes, tačiau nuteistasis pasielgė neadekvačiai, pradėjo triukšmauti. Kad konfliktai persikėlė į kiemą, kur nuteistasis toliau vartojo necenzūrinius žodžius, nereiškia, kad čia ne viešoji vieta. Pareigūnai privalėjo nustatyti asmenybę, tai jų ne teisė, o pareiga.

Atkreiptinas dėmesys, kad M. G. nuteistas už visuomenės rimties trikdymą viešoje vietoje, o būtent - automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lūkesčių g. 45-o namo, Vilniuje, o ne savo sklype. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatytą nusikaltimą galima padaryti ir ne viešoje vietoje, o apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas vartojo necenzūrinius žodžius būdamas afekto būsenoje, susijaudinęs dėl neadekvačių policijos pareigūnų veiksmų, nepagrįstas, nes atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad policijos pareigūnai nuteistojo atžvilgiu neatliko neadekvačių veiksmų. Įvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir specialisto išvadą darytina išvada, kad neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis patrulių rinktinės patruliui V. T. pasivijus ir pagriebus jį už rankos, vengdamas sulaikymo, vieną kartą ranka smogė patruliui V. T. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl nėra reikalo nustatyti ar kieme yra skalbinių virvė. Be to, virvės buvimo aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo tirta apklausiant liudytojus ir liudytojai, kurių parodymais teismas tiki, virvės sklype nebuvo pastebėję. Aplinkybė ar  necenzūriniais žodžiais keikėsi nuteistojo žmona L. G., nėra svarbi nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui,  todėl, šiuo atveju, nenagrinėtina.

Iš visumos aplinkybių matyti, kad M. G. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 286 str., 290 str. 4 d. 

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, M. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 284 str. 2 d.) ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 286 str., BK 290 str., 11 str. 3 d.). M. G. anksčiau administracine tvarka nebaustas (t.1, b.l. 84-85), teistumo neturi (t.1, b.l. 88-90), dirba (t.1, b.l. 93), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t.1, b.l. 97), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 98). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai  M. G. paskyrė baudas, ženkliai mažesnes nei BK 47 str. nustatytų baudų už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkius nusikaltimus vidurkiai.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

              Kolegijos pirmininkas                                                                                    Stasys Lemežis

              Teisėjai                                                                                                  Teresėlė Kazlauskienė

                                                                                                                                            Artūras Pažarskis