Civilinė byla Nr. e2-7146-1102/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02411-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.9.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Linai Visockienei, Daivai Musneckaitei,

atsakovui I. D.,

atsakovų I. D. ir D. S. atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

trečiojo asmens Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atstovėms A. G., N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. S. ir I. D. dėl motinos (tėvo) valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.

Teismas

nustatė:

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, Tarnyba) 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. D. ir D. S. (toliau – ir atsakovai), kuriame prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų dukros J. D. (toliau – dukra, vaikas, nepilnametė), priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą vaikui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19 paskirtu laikinuoju globėju; laikinąjį globėją skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų. Ieškinį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: nepilnametė J. D. yra netekusi tėvų globos, nes tėvai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Tarnyba 2018-2019 metais gavo kelis pranešimus apie galimai pažeidžiamas nepilnametės J. D. teises bei teisėtus interesus, jos motinos D. S. galimą girtavimą, narkotinių medžiagų vartojimą. 2019 m. kovo 1 d. buvo sudarytas pagalbos tėvams  planas bei pradėta teikti socialines paslaugas šeimai. Tėvams iškelti uždaviniai: užtikrinti vaikui saugią aplinką; vaiko sveikatos priežiūrą; ugdymą; sumokėti už vaiko darželį; susirasti darbą; padengti skolas; bendradarbiauti su socialine atvejo vadybininke. 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp atsakovės ir jos motinos I. S. įvyko žodinis konfliktas, buvo iškvieti policijos pareigūnai, kurie atsakovei nustatė 0,81 promilių girtumą, ant moters rankų pamatė nesenus adatų dūrius, taip pat stipriai išsipūtusias venas, tačiau moteris neigė turinti priklausomybę, teigė, kad kažkada yra vartojusi ne tik alkoholį bet ir kitokių medžiagų, tačiau konkrečiai jų neįvardijo. I. D. prisipažino, jog turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (heroino). Vaiko mama nurodė, kad vaiko neveda į ugdymo įstaigą, kadangi už tai reikia mokėti, o jos materialinė padėtis yra sunki, nedirba, nes prižiūri dukrą. Paaiškino, kad gauna tik vaiko išmoką, maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis pasirūpina jos mama I. S.. Mergaitė tuomet išsakyti savo nuomonės nesugebėjo, buvo drovi, nelinkusi bendrauti. Nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi leista paimti mergaitę iš jos tėvų iki 2019 m. rugsėjo 30 d., laikinuoju globėju paskirtas globos centras – labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“. 2019 m. spalio 3 d.  pakartotinai nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Nustatyta, kad atsakovė su dukra gyveno motinos bute, tačiau dėl nuolatinių konfliktų tarp moterų, ji išvaryta iš motinos namų. Atsakovė turėdama priklausomybę nuo alkoholio ir įpareigota kreiptis į priklausomybės ligų centrą dėl gydymosi nuo priklausomybės, konsultacijų nelankė, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, neatsiliepė į skambučius, iškeltų uždavinių nevykdė, nepripažino, kad dukrai reikalinga psichologinė pagalba. Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi leista paimti nepilnametę iš jos motinos ir tėvo. Mergaitei 2019 m. lapkričio 22 d. nustatyta laikinoji globa, D. S. šeimai toliau buvo teikiamos atvejo vadybos ir soc. priežiūros paslaugos. Tarnyboje gautas Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. liepos 14 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad situacija šeimoje yra pablogėjusi: moteris nutraukė bet kokius ryšius su specialistais, dirbančiais su šeima, nelanko dukros globos centre, namie nerandama, neatsiliepia į telefono skambučius, neatvyksta į konsultacijas socialinės darbuotojos kabinete. Socialiniai darbuotojai 31 kartą lankėsi D. S. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, rasta tik kartą. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo mėn. D. S. gyveno su draugu A. B. bute, (duomenys neskelbtini). Moteris daugiau nei po metų susitiko su dukra, moteriai buvo sudarytas bendravimo su vaiku grafikas, tačiau moteris konsultacijose dalyvavo tik vieną kartą, pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nerodė iniciatyvos keisti gyvenimo būdo, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, su specialistais nebendradarbiavo, nesiintegravo į darbo rinką. Mergaitės tėvui I. D. teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu buvo paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, kurią ieškinio pateikimo teismui metu vyras buvo atliekantis Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Tarnybos teigimu, atsakovai nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, išlaikyti, su vaiku negyvena, tėvai nevykdo institucijų rekomendacijų bei įsipareigojimų, todėl tėvai savo veiksmais neužtikrina geriausių vaiko interesų, neatsižvelgia bei neįgyvendina vaiko poreikių, nėra vykdomi arba vykdomi tik epizodiškai šeimos pagalbos planai, nerodo noro bendradarbiauti ar siekio pakeisti gyvenimo būdą, taip pat nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės J. D. atžvilgiu. Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, įvertinus faktinę situaciją ir į tai, kad atsakovai neturi kitų išlaikytinių, nenustatyta, kad jie būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdami į nepilnametės protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovų priteistinas po 150 eurų dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Nepilnametė J. D. gyvena laikinojo globėjo šeimoje, mergaitei sudarytos geros gyvenimo sąlygos, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinojo globėjo šeimoje, laikinoji globėja skirtina nepilnamečio vaiko iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametė nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi (2021 m. sausio 27 d. CBP-2409).

Ieškovė papildomai į bylą pateikė biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Vilniaus miesto Socialinės paramos centro raštą „Dėl informacijos suteikimo apie D. S. šeimą (DOK-38234); 2021 m. rugsėjo 9 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą (2021 m. rugsėjo 16 d. DOK-171106); Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. birželio 4 d. Pasitarimo protokolą Nr. 137-111/21 (2021 m. spalio 28 d. DOK-200832).

Atsakovas I. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jis šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, bausmės atlikimo pabaiga 2021 m. liepos 30 d. Nurodė, kad atlikęs bausmę, pasirūpins savo dukra J. D.. Teigė, kad Tarnyba nepagrįstai vaikui nustatė antrą grėsmės lygį, nes jis nustatomas tik kai vaikas yra mušamas, o tokių dalykų šeimoje nebuvo, mergaitė buvo mylima. Iš medicininių dokumentų matyti, kad mergaitė yra sveika, pažeidimų jokių nenustatyta. Atsakovas sutinka, kad iš jų pusės buvo padarytos klaidos, kad per gimtadienį išgėrė vyno taurę, tačiau dėl to vaikas neturi būti paimtas. Iš pradžių Tarnybai nepatiko, kad namuose buvo daromas remontas, paskui, kad per maža kambarių kvadratūra, nors mergaitė penkis metus gyveno tuose namuose ir kambario kvadratūra buvo tinkama. Prašė atsižvelgti į visas aplinkybes (2021 m. vasario 26 d. DOK-38888).

Atsakovė D. S. atsiliepimo į Tarnybos ieškinį nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio kopija, teismo pranešimas) įteikti 2021 m. vasario 6 d. asmeniškai (2021 m. vasario 9 d. DOK-27256), teismo šaukimas į parengiamąjį ir teismo posėdį įteikti asmeniškai 2021 m. kovo 20 d.; 2021 m. gegužės 11 d. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovę D. S. byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-963-4183 paskirtas advokatas Algaudas Kirša (2021 m. gegužės 12 d. DOK-90576) (e. bylos priedas. b. l. 21–22).

Posėdžio metu Tarnybos atstovė iš dalies pakeitė ieškinio reikalavimus dalyje dėl atsakovo ir prašė terminuotai apriboti tėvo I. D. tėvo valdžią dukters J. D. atžvilgiu. Ieškinio reikalavimo keitimą grindė tuo, kad atsakovas atlikęs laisvės atėmimo bausmę nurodo dedantis pastangas rūpintis dukra, siekia ją lankyti, nuolat bendrauja telefonu. Prašė laikinai riboti tėvo valdžią, nes šiuo metu atsakovas dar neturi tinkamų sąlygų dukrai auginti. Kitoje ieškinio dalyje reikalavimus palaikė visa apimtimi, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad nepilnametės močiutė (atsakovės motina) negali būti globėja, nes dirba naktinį, pamaininį darbą, moteris pati keitė nuomonę dėl vaikaitės globojimo, nors lankė globėjų kursus, tačiau gavo neigiamą išvadą.

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Sutiko su terminuotu tėvo valdžios apribojimu. Nurodė manantis, kad 2019 metais vaiko paėmimas buvo neteisėtas. Tarnybai paėmus vaiką iš šeimos antrą kartą, jis po mėnesio buvo pristatytas į įkalinimo įstaigą ir ten prabuvo 1 metus ir 10 mėnesių, todėl negalėjo rūpintis dukra. Būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo galimybę kartą per savaitę paskambinti dukrai, skambino. Iš Tarnybos pateiktų duomenų (dokumentų) žinojo, kad vaiko motina gyvena su kitu vyru. Atsakovas klausė D. S., ar ji lanko dukrą, ji teigė, kad lanko, kad turi nuotraukas, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Grįžęs iš įkalinimo vietos, siekė susigrąžinti dukrą – Tarnybai skambino kelis kartus, tačiau jie reikalauja tik pateikti pažymas dėl sveikatos, ir niekas nekalba, nepaaiškina ką reikia daryti, kad susigrąžinti vaiką, o tik siuntinėja iš vienos vietos į kitą. neoficialiai. Kad mergaitei nustatytas neįgalumas sužinojo tik iš teismo. Kai mergaitė augo, pastebėjo, kad mergaitė yra baikštesnė. Su mergaite visi (motina, močiutė ir jis) bendravo rusiškai, o dabar vaikas pateko į lietuvių šeimą, todėl suprantama, kad kurį laiką nekalbėjo, nes nieko nesuprato. Nurodė, kad dabar dukra gerai kalba lietuviškai. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovas gyvena 1 kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra jo motinos gyvenamasis būstas, o jo motina gyvena nuosavame name. Butas yra 19 kv. m. ploto kambarys, o virtuvė, tualetas, vonia yra bendri, juos dalijasi keturi butai. Atsakovas gyvena su drauge, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neoficialiai dirba autoservise, jo pajamos sudaro apie 1700 Eur į rankas, draugė taip pat dirba kavinėje. Iš gaunamų pajamų atsakovas pirko televizorių, dukrai auskarus (160 Eur), drabužius, elektrinę plytelę (150 Eur), puodus, indus ir pan., nes bute iki tol niekas negyveno, jis buvo tuščias. Mano, kad turi sąlygas auginti mergaitę, pirko mergaitei knygas, sąsiuvinius, flomasterius. Mano, kad gali ir turės sąlygas nuvesti dukrą į darželį, mokyklą, pas psichologus, rūpintis vaiku padės ir draugė, ji žino apie jo dukrą, žodžiu yra sutikusi. Dirba jau 3 mėnesius, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17 val. Šiuo metu motinos bute vaiko daiktų dar nėra, reikia juos pasiimti iš vaiko močiutės. Dukters atvykimui reikia pasiruošti. Bendrauja nuolat su dukra, žino, kad dukra nori būti gydytoja ir kirpėja. Nesutinka, kad vaikas nebuvo ugdytas 2019 metais. Atsakovas turi įsiskolinimų apie 20-30 tūkstančių, kurie susidarė už padarytus nusižengimus ir nusikaltimus. Dėl to, kad 2019 metais galimai buvo 5 kartus kviesti pareigūnai į jų gyvenamąją vietą,  paaiškino, kad policiją kviesdavo vaiko močiutė, nes ji prieštaravo, kad atsakovas gyventų su vaiko motina, jokių muštynių namuose nebuvo, prieš D. S. nenaudojo smurto, ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, kardomosios priemonės nebuvo taikytos. Nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi, jo vaikas iš ankstesnių santykių jau pilnametis.

Atsakovų advokatas sutiko, kad atsakovui butų terminuotai apribota tėvo valdžia, kadangi atsakovas siekia susigrąžinti dukrą į šeimą, palaikė atsakovo teiginius, jog vaiką perdavus į lietuvių šeimą – vaikas nemokėjo lietuvių kalbos, todėl negalėjo bendrauti, buvo baikšti. Sutiko, kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, kadangi motina nebendrauja su dukra, neprisideda savo noru prie dukters išlaikymo, nededa pastangų susigrąžinti vaiką, nedirba, neturi motiniškų įgūdžių auginti dukrą.

Trečiojo asmens atstovė posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 25 d. motina nebendrauja su vaiku, iki šiol jokių prašymų neteikia, neskambina. Su vaiku bendrauja tėvas, kartą per savaitę skambina telefonu. Budinčioms globėjoms pastaruoju metu nerimą kelia tai, jog nepilnametės tėtis pakankamai drąsiai žada mergaitei ją susigrąžinti, dėl ko po pokalbio mergaitė būna pikta, išsibalansavusi. Vaikas jau du metai auga budinčių globėjų šeimoje, mergaitė prie šeimos priprato. Mergaitė turėjo sveikatos problemų, darželyje nekalbėjo pusė metų. Laikinos globos metu J. D. lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, vaikui nustatytas lengvas neįgalumas dėl žemo socialinio apleistumo. Raidos centro specialistai pabrėžė, kad vaikui reikalinga nuolatinė terapija, psichologo konsultacijos. Šiuo metu mergaitės sveikata stabili, tačiau pastebimi liekamieji reiškiniai: šlapimo nelaikymas ir likę pykčio priepuoliai, dėmesio nekoncentravimas, bendravimo problemos, reikalinga tolimesnė tęstinė kompleksinė ilgalaikė specialistų pagalba. Mergaitė lanko priešmokyklinę ugdymo klasę, J. kyla mokymosi sunkumų, sunkiai mezga santykius, sveikata tikrinama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje.

Ieškinys (su patikslintu reikalavimu) tenkintinas 

1.       Dėl tėvų valdžios ribojimo

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). CK 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. 

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. D., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), mergaitei šiuo metu yra 6 metai 8 mėnesiai. 

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi leista paimti J. D. iš jos tėvų (atsakovų) konkrečiam laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi leista paimti J. D. iš jos tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19, likusiai be tėvų globos J. D. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. spalio 1 d.; nepilnametės globėju paskirtas globos centras – labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, adr. Ozo g. 37, Vilnius; globos vieta nustatyta budinčio globotojo namuose; vaiko globos išmoka mokama nuo 2019 m. spalio 1 d.

Tarnybos į bylą pateiktame Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodoma, kad globos koordinatorės teigimu, mergaitė į budinčių globotojų šeimą atvyko psichologiškai sutrikusi, su šlapinimosi ir tuštinimosi nelaikymo problemomis, buvo stebimas pedagoginis vaiko apleistumas, nesaugaus prieraišumo požymiai, pykčio priepuoliai; mažametei globos laikotarpio metu teikta intensyvi specialistų pagalba – psichologo, psichiatro konsultacijos. Atliktas žinių ir gebėjimų vertinimas, po kurio vaikui nustatytas neįgalumas dėl socialinio apleistumo, kognityvinių žinių trūkumas ir jo poveikis socialinės aplinkos suvokimui. Globojamo vaiko 2020 m. balandžio 15 d. aplankymo akte Nr. 1GVA-201 nurodyta, kad mažametė su budinčiais globotojais gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais, nepilnametė miega viename kambaryje su globotojais dėl saugumo jausmo, kitas kambarys skirtas žaidimams. Vaikas lanko l/d (duomenys neskelbtini). Mergaitė savo nuomonės išsakyti negalėjo. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2021 m. rugsėjo 9 d. akte Nr. 1GPA-593 nurodyta, kad mergaitė pokalbio metu sakė, kad kartais padeda budinčiai globotojai namų ruošoje. Į kai kuriuos klausimus mergaitė neatsakė. Mergaitė sakė, kad namuose jaučiais gerai ir linksmai. Apsilankymo metu pastebėta, kad nepilnametė namų aplinkoje jaučiasi saugiai, drąsiai ir laisvai. Budinčio globėjos teigimu, pykčio priepuoliai pasikartoja kiekvieną dieną. Mergaitė stengiasi laikytis nustatytų ribų. Globotojos teigimu, ji daug kalbasi su vaiku, analizuoja jos elgesį. Taip pat nurodė, kad vaikas turi sutrikusį prieraišumą, mergaitė yra labai pažeistas vaikas, jai reikalinga specialistų pagalba bei speciali priežiūra. Daroma išvada, kad mažametei skiriama daug dėmesio, jai sudarytos visos sąlygos augti, vystytis ir ilsėtis, tarp mergaitės ir globotojų yra stiprus emocinis ryšis. Globotoja bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigomis bei darželiu, gauna pagalbą iš globos centro.  Globos centro koordinatorė informavo, kad situacija su biologine mama išlieka nepakitusi. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio moteris nesidomi vaiku, dėl susitikimų į globos centrą nesikreipė. Nurodoma, kad šiuo metu vaiku domisi biologinis tėtis, kuris išėjo iš įkalinimo įstaigos. Gauti tėčio prašymai bendrauti su dukra telefonu, tėtis skambina mergaitei kiekvieną savaitę sutartu laiku ir turi galimybę pabendrauti su vaiku. Vaiko močiutė kreipėsi periodiškai į globos centrą dėl susitikimų su mergaite. Pažymėta, kad pradėjus lankyti darželį, mergytė nekalbėjo pusę metų. Vaikas neatitinka minimalių reikalavimų pagal savo amžių, tikrinant jos žinias ir gebėjimus. Mergaitė yra gavusi pirminę konsultacijų Raidos centre, gautos išvados, nukreipimas į ankstyvąją reabilitaciją.  Raidos centro psichiatrė rekomendavo, jog norint padėti mergaitei dėl patiriamų sunkumų, reikia spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo, nes vaikui reikalinga nuosekli, pastovi gyvenamoji aplinka. Specialistai pabrėžia, kad mergaitei reikalinga ilga nuolatinė terapija ar psichologo konsultacijos. Šiuo metu mergaitės situacija pagerėjusi, tačiau pastebimi liekamieji reiškiniai ir reikalinga tolimesnės tęstinė, kompleksinė, ilgalaikė specialistų pagalba. Dėl mergaitės yra kreiptasi į Pedagoginę-psichologinę tarnybą, ištyrimas neatliktas dėl karantino. Mergaitei tvarkyti aštuoni dantys. Byloje esantys dokumentai liudija, kad nepilnametei nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d. nustatytas lengvas neįgalumas, diagnozė (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nustatytas 40 balų bazinis funkcionavimo lygmuo.

1.1.       Dėl valdžios ribojimo atsakovei D. S.

Tarnyba ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė D. S. vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, ir išlaikyti savo vaiką J. D.. Atsakovė su dukra kartu negyvena ir ja visiškai nesirūpina (atsakovė su dukra 2021 metais su dukra telefonu bendravo tik tris kartus: 2021 metų sausio 27 d., vasario 10 d. ir vasario 17 d., nors sudarytos sąlygos skambinti kiekvienos savaitės trečiadienį), neturi noro bei ketinimo auginti savo vaiką. Atsakovė gyvena savo interesais, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir elgesio, nesiima jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą, nėra motyvuota dukrą auginti pati, priimti socialinių darbuotojų ir kitų specialistų jai siūlomą pagalbą bei rekomendacijas. Bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 25 d. D. S. nebendrauja su vaiku, iki šiol jokių prašymų dėl vaiko susigrąžinimo neteikia, neskambina dukrai, nesidomi ja, neteikia jokio išlaikymo. Atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, kitokių aplinkybių neįrodinėjo.

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė D. S. yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro dukrai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jų poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Teismas neturi duomenų, kad atsakovei būtų svarbus motinos valdžia pagrįsto santykio su vaiku išsaugojimas, kad atsakovė prieštarautų neterminuotam tėvo valdžios apribojimui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu neveikimu. Atsakovė yra nusišalinusi nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir socialinių paslaugų teikėjais bei nevykdo jai nustatytų įpareigojimų, savanoriškai neskiria vaikui lėšų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė neketina ateityje dukra rūpintis, užtikrinti tinkamas vaiko auginimo ir priežiūros sąlygas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovei D. S. yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios nepilnamečiam vaikui J. D. apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

1.2.        Dėl valdžios ribojimo atsakovui I. D.

Tarnyba ieškinyje pažymėjo, kad atsakovas I. D. vengia atlikti savo pareigą auginti, rūpintis, domėtis, teikti išlaikymą savo dukrai J. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu I. D. paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK. Praeityje atsakovas vartojo narkotines medžiagas. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė prašė atsakovui terminuotai apriboti tėvo valdžią, nurodė, kad atsakovas neseniai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ir nors atsakovas siekia pasiimti mergaitę pas save, tačiau nėra pakankamai duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas, jo galimybes užtikrinti vaiko interesus, todėl Tarnybos vertinimu, turi praeiti laiko, kol bus nustatyta, jog atsakovas sugebės pasirūpinti vaiku. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovui būtų terminuotai apribota tėvo valdžia. Atsakovas teigė, kad jis 2021 m. birželio 30 d. išėjo iš įkalinimo vietos, jis šiuo metu tikrinasi sveikatą, kad gautų pažymas ir turėtų galimybę pasimatyti su dukra, o ne tik paskambinti dukrai, atsakovas turi galimybę užtikrinti dukrai gyvenamąją vietą, pasirūpins dukters kasdiene raida, atsiveš iš dukters močiutės dukters daiktus. Atsakovas nurodė suprantantis, kad po pusės metų, ar metų jis galės kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.  

Spręsdamas dėl tėvo valdžios ribojimo atsakovo I. D. atžvilgiu, teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą nenustatyta šiuo metu egzistuojančių akivaizdžių atsakovo kaltės požymių santykyje su dukra: atsakovas vienerius metus ir 10 mėnesių negyveno su dukra ir neužtikrino jos kasdienių poreikių dėl to, kad atliko laisvės atėmimo bausmę. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovo padaryta nusikalstama veika nebuvo susijusiu su vaiko teisių pažeidimais, nebuvo nukreipta prieš dukrą ar kitus šeimos narius. Vertintina, kad nesirūpinimas dukra pastaruosius beveik dvejus metus buvo nulemtas objektyvių aplinkybių. Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), taip pat dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, kad net ir šiandieną norėtų, kad dukra gyventų kartu su juo, teigė, jog turi darbą ir gauna darbo užmokestį, šiuo metu finansiškai prisideda prie dukros poreikių tenkinimo: pirko knygas, sąsiuvinius, nupirko auskarus, turėtų galimybę nuvesti dukrą į ugdymo įstaigą, pas psichologus.  Trečiasis asmuo posėdžio metu patvirtino, kad tėvas bendrauja su vaiku, tėvas kartą per savaitę paskambina telefonu. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta nepilnametės mergaitės nuomonė apie tėvą. Nustatyta, vaiko močiutė periodiškai kreipiasi į globos centrą dėl bendravimo su mergaite. Tarnybos atstovė sutiko, kad tėvas deda pastangas susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau šiuo metu, dar neturi tinkamu sąlygų auginti vaiką ir nėra pakankamai duomenį, kad tėvas sugebės užtikrinti vaiko poreikius ir interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo elgesys atitiko dalį tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas, tinkamų sąlygų vaikui augti ir lavintis nesudarymą (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jų tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaikų nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas skambina dukrai,  jis nėra nutraukęs ryšio su dukra, tvarkosi medicininius dokumentus, kad galėtų kuo greičiau pasimatyti su dukra, siekia, kad dukra gyventų kartu su juo, nurodo ketinantis užtikrinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimą, pasirūpinti kasdiene vaiko priežiūra. Spręstina, kad byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas siekia atkurti ryšį su vaiku. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neatsisako dalyvauti nepilnamečio vaiko gyvenime ir juo rūpintis, tačiau šiuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (atsakovas neturi oficialaus darbo, integruojasi į socialinę aplinką grįžęs iš įkalinimo vietos), nesant sudarytoms sąlygoms mažamečiui vaikui gyventi atsakovo gyvenamojoje vietoje, negali pradėti gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Spręstina, jog atsakovui taikytinas laikinas (terminuotas) jo, kaip tėvo valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad, laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

2.       Dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo J. D. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19 paskirtu laikinuoju globėju.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19, likusiai be tėvų globos J. D., gim. (duomenys neskelbtini)  nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. spalio 1 d.; J. D. globėju paskirtas globos centras – labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, įm. k. 192014985, Ozo g. 37, Vilnius; J. D. globos vieta nustatyta 2019 m. balandžio 23 d. rašto Nr. A51-37208/19 (3.3.2.26E-SR) 1 priede pateikto sąrašo 17 eilės numeriu pažymėto budinčio globotojo namuose.

Šiuo sprendimu nepilnametės motinai ribojant motinos valdžią neterminuotai, o tėvui laikinai (terminuotai) ribojant tėvo valdžią, t. y. nustačius, kad nepilnametė liko be įstatyminių atstovų, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, institucijų patvirtinimais, kad budintis globėjas tinkamai  atlieka laikinosios globėjos pareigas, vaikas budinčios blogėjos namuose jaučiasi gerai ir linksmai, saugiai, drąsiai ir laisvai, tarp mergaitės ir globotojų yra emocinis ryšys, globotoja rūpinasi vaiku, bendradarbiauja su institucijomis, priima jai teikiamą pagalbą, ieškovės reikalavimas tenkinamas.

3.       Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią terminuotai/neterminuotai vaiko atžvilgiu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos (toliau – ir Sodra) 2021 m. spalio 27 d. duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. sausio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavo neženklias pajamas, paskaičiuotas paskutinis darbo užmokestis už 2021 m. liepos mėnesį – 80,25 Eur. Atsakovas, Sodros duomenimis, nėra dirbantis asmuo ir gaunantis darbo užmokestį. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus duomenimis, abu atsakovai yra padarę administracinius nusižengimus, jiems skirtos baudos, I. D. yra teistas. Atsakovai neturi jiems priklausančio nekilnojamojo turto.

Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad būtų apribotas atsakovų darbingumas, todėl, teismo vertinimu, jie turi imtis visų galimų priemonių gauti lėšų dukros išlaikymui. Nustatyta, kad atsakovai neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukrai prašomo priteisti dydžio išlaikymą, atsakovė neteikė teismui atsiliepimo, savo nuomonės dėl skiriamo išlaikymo vaikui, neišreiškė. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovų darbingą amžių, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai J. D., mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). J. D. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19 paskirtam laikinajam globėjui – labdaros ir paramos fondui SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai, įm. k. 192014985, Ozo g. 37, Vilnius.

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-962-4182 atsakovui I. D. suteikta antrinė teisinė pagalba, nustatant, kad jis yra 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. bylos priedas, b. l. 19-20). VGTPT 2020 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. (12.32Mr)PT-7518 nurodyta, kad už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, valstybės naudai priteistina 144 Eur suma (el. bylos priedas, l. 32).

VGTPT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-963-4183 atsakovei D. S. suteikta antrinė teisinė pagalba, nustatant, kad ji yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. bylos priedas, b. l. 22).  VGTPT 2020 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. (12.32Mr)PT-7520 nurodyta, kad už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 126 Eur suma (el. bylos priedas, l. 29).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 15,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Remiantis VGTPT sprendimais, kuriais atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo priteisimu, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos. Teismas taip pat sprendžia, kad valstybei patyrus išlaidas, teikiant teisinę pagalbą abiem atsakovams, ieškinį tenkinus visa apimtimi, išlaidos, susidariusios dėl abiem atsakovams teiktos antrinės teisinės pagalbos iš proceso dalyvių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). 

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 15,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, remiantis VGTPT sprendimais yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ši suma iš jų valstybės naudai nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

1.       Neterminuotai apriboti atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2.       Laikinai apriboti atsakovo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3.       Priteisti iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4.       Priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5.       Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3016/19 paskirtu laikinuoju globėju – Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, įm. k. 192014985, Ozo g. 37, Vilnius. J. D. priteisto išlaikymo iš atsakovų administratoriumi paskirti laikiną globėją – Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją, įm. k. 192014985, Ozo g. 37, Vilnius.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                  Eglė Mauricė