Civilinė byla Nr. 2-954/2008

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties dalies dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-3456-450/2008).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešai paskelbtos neatitinkančios tikrovės informacijos paneigimo ir 1 mln. Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, motyvuodamas tuo, kad dėl sunkios turtinės padėties nėra finansiškai pajėgus sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Nurodė, kad neturi ir negali turėti nuolatinio darbo, nes slaugo neįgalią motiną, gaunančią 256, 50 Lt pašalpą.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų – 14 126 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis yra sunki, o nurodyti argumentai neįrodo sunkios materialinės padėties. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie galimą turtinės padėties pagerėjimą ateityje.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir patenkinti jo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Sunkią turtinę padėtį motyvuoja tuo, kad slaugo neįgalią motiną, dėl ko negali užsiimti nuolatine darbine veikla, neturi nekilnojamojo turto, o tik 1984 metų gamybos automobilį Audi 100.

Atskirasis skundas netenkintinas.  

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra realizuojama tam tikra šio įstatymo nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, šio mokesčio mokėjimo atidėjimo, taip pat atleidimo nuo dalies žyminio  mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK.

CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.

Prašydamas atidėti 14 126 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, pareiškėjas nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties nėra finansiškai pajėgus jį sumokėti, nes, slaugydamas neįgalią motiną, gaunančią 256, 50 Lt pašalpą, neturi ir negali turėti nuolatinio darbo. Kaip jau minėta, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas yra tikslingas tik tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą pareiškėjas nurodyto dydžio žyminį mokestį būtų finansiškai pajėgus sumokėti vėliau. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas šiuo atveju, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                    Artūras Driukas

                                                                                    Kazys Kailiūnas

Danutė Milašienė