Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-16][nuasmeninta nutartis byloje][M1-358-806-2022].docx
Bylos nr.: M1-358-806/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Algirdas Gurauskas kaltinamojo gynėjas
Vilniaus apygardos prokuratūra. Jurgita Jasiūnienė 191884691 prokuroras
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas (BK 129 str. 2 d. 5 p.)

?

Baudžiamoji byla Nr. M1-358-806/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05946-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.14; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.5

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Gavelytės-Kalytienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiesiems V. U. (V. U.), E. Ž.-D.,

ekspertei Jolantai Didžiokienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymą E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, teistam užsienyje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. Ž., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos (F20.0), psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) 2022-02-20, apie 4.28 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų (amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, temazepamo, nordazepamo), savo šeimos narei, miegančiai motinai I. Ž. dūrė peiliu ne mažiau kaip 19 smūgių į krūtinės ląstą, veidą, rankas, pilvą, tuo padarydamas durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešinėje, veide, rankose, pilve, dešinio plaučio ir dešinio inksto pažeidimus, ko pasėkoje nuo durtinių-pjautinių krūtinės ląstos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, komplikavusis ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, I. Ž. įvykio vietoje mirė ir taip jis nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narę. Po ko E. Ž. peiliu dūrė ir šalia motinos miegančiam šios sugyventiniui V. U. ne mažiau kaip 2 smūgius į nugarą, o nukentėjusiajam atsibudus nuo smūgių ir išbėgus į bendrą koridorių, kur slėpėsi už laiptinės koridoriuje esančių durų, jis persekiodamas V. U. išbėgo į laiptinę, stūmė V. U. laikomas duris, peiliu dūrė ne mažiau kaip 5 smūgius pro atsidariusių durų tarpą V. U. į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, kairįjį žastą, rankas, sėdmenį, tuo padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas (galvos, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, kairio žasto, dešinės alkūnės, kairės plaštakos I-o tarpupirščio, kairio sėdmens), savo veiksmais padarydamas trauminį kraujo išsiliejimą į dešinės krūtinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas ir taip jis pasikėsino nužudyti V. U.

 

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. Ž.-D. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Su broliu bendravo normaliai, viskas tarp jų buvo gerai, jis tik su mama pykdavosi. Nenori duoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, davė parodymus, tačiau dabar parodymų nenori duoti. Prisimena, ką pasakojo. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 104).

E. Ž.-D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jai yra išaiškinta teisė, kad įtariamojo artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus, ar neatsakinėti į pateiktus klausimus. Įtariamasis E. Ž. yra jos brolis. Sutinka duoti parodymus. E. Ž. nuolat gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Ji pradžioje irgi gyveno kartu, kol išsikraustė 2021 birželį. Apie brolio ir mamos santykius gali pasakyti tik tiek, kad jie labai dažnai pykosi. Pykosi dėl to, kad mama dažnai gerdavo alkoholį, o tai E. nepatikdavo. Jis siūlė mamai įsidarbinti, susitvarkyti, o mama tai vieną vyrą surasdavo, tai kitą ir tai labai nervuodavo E. E buvo ne kartą sumušęs motiną, miškelyje yra spyręs mamai per koją ir jai sulaužė koją. Ji negalėjo išeiti į darbą ir jie vėl susipyko, kad mama negalėjo dirbti. Buvo ne vieną kartą kviesta policija dėl to, kad E. sumušdavo mamą, turi būti posėdis 2022‑03‑03 dėl smurto artimoje aplinkoje. Nebuvo galimybės mamai išeiti kitur gyventi nuo E. Mama tvarkėsi su V. dokumentus kažkokio buto ir norėjo išeiti, bet nespėjo. Žino, kad E. vartojo narkotines medžiagas apie 3-4 metus. Pradžioje nepastebėjo narkotinių medžiagų poveikio, bet kai susidraugavo su A., kuris šiuo metu atlieka bausmę, pasidarė kitoks. A. jam buvo davęs didelį kiekį narkotinių medžiagų pardavimui, o E. pats  suvartojo tuos narkotikus. Jis pradėjo juoktis be priežasties, kalbėtis su savimi. Kai jis nevartojo narkotikų, elgėsi normaliai, o kai parūkydavo, ar pavartodavo kokių narkotikų, galėjo tylėti, į sieną žiūrėti, kalbėtis su savimi, lyg ką matytų, sakė draugams, kad jį demonai puola. Sakė E., kad baigtų vartoti, nes jai pačiai darėsi baisu, kai pradėdavo į ją žiūrėti ir ne iš ko pradėdavo juoktis. Po narkotikų pavartojimo pasidaro piktas žvilgsnis, jei ką pasakysi, tai darėsi agresyvesnis, galėjo ir pasiųsti. Ankščiau, kai sumušdavo mamą, praeidavo pyktis ir jis sėdėdavo, verkdavo. Mano, tokiam E. elgesiui turėjo įtakos pavartotų narkotinių medžiagų poveikis. Kai jis nevartojo narkotinių medžiagų, tai jis buvo normalus, ir jos vaiką palaikydavo ant rankų, normaliai galima pasikalbėti. O kai parūkydavo ko, tai miegojo tualete dvi valandas ir išėjęs juokėsi. Iki mamos nužudymo ilgą laiką nematė E. Su mama buvo susitikę 2022-02-19 per mišias. E. į mišias neatėjo. Mišios buvo 10 val. Po mišių su mama ir V. nuėjo į piceriją pasėdėti, pavalgė ir ji išvažiavo namo, o mama su V. liko dar pasėdėti. Mama su V. picerijoje išgėrė po du bokalus alaus. Ji buvo namuose apie 13-14 val. Kelintą jie grįžo namo, nežino. Jos teta kalbėjo su jos mama ir jai žinoma iš tetos, kad 2022-02-19 apie 15 val. jos mama buvo išėjusi padirbti pas pažįstamą, gyvenančią nuosavame name, tvarkėsi prie namų. Žino, kad mamai už darbą sumokėjo 20 eurų. V. jau po mamos nužudymo kalbėjo su savo teta, kuriuos duomenų šiuo metu neprisimena, ir jai pasakojo, kad tuo metu, kai jie grįžo namo 2022‑02‑19, E. šoko, dainavo kažkokiems dievams. Kadangi mama uždirbo 20 eurų, V. buvo nuėjęs į parduotuvę, nupirko alaus ir cigarečių. Kai išgėrė, matomai tarp E. ir mamos kilo kažkoks konfliktas. Žino, kad jie iškvietė greitąją ir policiją. Policija pažiūrėjo, nesulaikė E., nes greitosios medikai pasakė E. išeiti dvi valandas pasivaikščioti ir jam praeis. Matomai jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir dėl to kilo konfliktas. Iš E. draugo žino, kad E. 2022‑02‑20 apie 4 val. ryto buvo pas jį užėjęs, bet šis niekur neišėjo, ir E. išėjo. V. teta klausė apie tai, kas atsitiko, o jis atsakė, kad jam dar sunku apie tai pasakoti, jam viskas dar sapnuojasi, todėl jis joms nieko nepapasakojo, kas ten įvyko. Paklausė, kiek pas jį patį dūrių, jis atsakė, kad 7 ar 11, tiksliai nežino. Ji nežino, ar V. matė, kaip buvo nužudyta jos mama, ar ne, nes jis apie tai nepasakojo, jam sunku apie tai kalbėti. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, nes jai dėl mamos netekties padaryta moralinė ir turtinė žala (t. 2, b. l. 23, 24).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. U. parodė, kad jo santykiai su kaltinamuoju buvo nelabai geri, jis prieš motiną smurtavo. Kaltinamojo motina buvo jo sugyventinė, o kaltinamasis – sugyventinės sūnus. Kartu pragyveno tik tris metus. Jis keturis mėnesius gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Buvo nuvažiavę į kapines, nes buvo pusę metų po jos motinos mirties, t. y. E. motinos. Paėmė butelį degtinės ir atėjo, trise išgėrė butelį, jam turėjo būti teismas 3 dieną, motina jam parodė popierius, jis paskaitė, supyko ir išėjo. Jie buvo namie (duomenys neskelbtini). E. supyko ir išėjo, jie nuėjo miegoti, buvo gal 16 valanda, kai jis išėjo. Jie kai miegojo, buvo įjungtas televizorius, jis grįžęs paėmė peilį ir turbūt pirmą ją pradėjo badyti. Jis nematė, kaip kaltinamasis grįžo, nes miegojo. Grįžo jau naktį, kai jie miegojo. Jis pabudęs pamatė smūgį su peiliu, jam buvo dūrimas į šoną, ant šono gulėjo. Jis tik nepamena, turbūt ją pirmą subadė. Vieną kartą matė, kaip E. su peiliu badė sugyventinę, jis pabudo, pamatė smūgius, jis jam dūrė į šoną. Jis išbėgo į laiptinę, o kaltinamasis jam iš paskos. Jis pajuto du ar vieną smūgį peiliu, jam šokas, jis šoko ir pradėjo bėgti. Išbėgo į koridorių ir pradėjo belstis į duris, jis jį pirmame aukšte pasivijo, jis laikė duris, kaltinamasis bandė atidaryti ir pradėjo jam smūgiuoti. Ten pirmame aukšte buvo kaip vonia tokia, džiovyklė, durys buvo atidarytos, jis ten įbėgo ir laikė duris, o jis bandė užeiti. E. per laiptinę bėgo jam iš paskos ir dūrė. Paskui jis išėjo, durų jam nepavyko atidaryti, tik bandė. E. nieko nesakė. Kai jis išėjo, jis nuėjo pas kaimyną R. į trečią aukštą. Policija turbūt jau buvo iškviesta, kraujo buvo visur, nes į duris „baladojo“. R. išėjo ir toliau jis nepamena, kaip iki greitosios nuėjo. Jam buvo suduota 12 smūgių peiliu, 3 į plaučių sritį. Kažkiek smūgių buvo suduota lovoje, dar bėgdamas jam iš paskos dūrė, jau laiptinėje. Čia jau buvo pirmame aukšte prie įėjimo į džiovyklą, jis laikė tas duris, bet buvo tarpas, E. bandė atidaryti, į tarpą įkišo ranką ir su peiliu jam durdavo. Jis bandė iš jo peilį atimti, buvo sugriebęs už peilio, dabar vieno piršto nejaučia. Jis bandė atimti iš jo peilį, kai jis bandė jam durti įkišęs ranką pro tarpą, bet jam nepavyko, jis ištraukė peilį ir perrėžė jam ranką. Peilis buvo didelis, negalėjo atimti, galėjo pasitraukti, bet jis būtų duris atidaręs ir užėjęs, tai čia jau nestovėtų. Iš viso buvo 12 smūgių peiliu suduota, galva buvo perpjauta, čia dar kambaryje buvo. Jis kai bėgo, jis matyt į sėdmenis jam dūrė, o galvą perpjovė turbūt kai miegojo. Jis kai vijosi jį, į galvą nepataikė, tik į kūną. Jis nė vieno žodžio nepasakė ir jokio konflikto nebuvo. Jam buvo paduoti dokumentai, kad trečią dieną jam teismas bus, jis paėmė, paskaitė, supyko ir išėjo. Paskui atėjo, kai jie miegojo, ir subadė. Jis kai apsirūkydavo, šiaip jis mažai gerdavo, rūkė kažką tai. Jis buvo jam prieš tai nosį sulaužęs, šonkaulius sulaužęs, o savo motinai koją sulaužė. Turėjo būti teismas, matyt paskaitė popierius, supyko ir išėjo. Bet nebuvo jokio konflikto, keiksmažodžio, tylėdamas išėjo ir tiek. Jis tylėdamas išėjo ir tylėdamas parėjo. Nė vieno žodžio nepasakė, tik paskaitė ir viskas. Iki tol jo santykiai su juo ir motina nelabai geri buvo. Sugyventinei koją sulaužė, ji ėjo iš darbo, lauke susitiko, motina jam pasakė, kad jai dirbti sunku, jis jai iš kojos spyrė, pasakė, - ką, tau geriau namuose sėdėti? Jam kartais užeidavo. Būdavo taip, kad jie kitame kambaryje, o jis sėdi pats su savimi kalbasi, juokiasi. Jo sugyventinė jo bijojo.. Jeigu būdavo konfliktai, jis jai siūlydavo eiti pas jį , nes netoli gyvena, , bet ji nenorėjo buto palikti. Jie tai pas jį nakvodavo, tai pas ją. Po to, kai atvažiavo policija, jis nebuvo užėjęs į kambarį. Nematė, kaip sugyventinė atrodė, kai išbėgo iš buto. Jis bėgo, paskui kaip nuėjo į trečią aukštą dar pamena, bet kaip nuo laiptų nulipo nepamena. Daug kraujo buvo. Kai pabudo ir pamatė dūrius, sugyventinė nieko nesakė, ji miegojo ant nugaros. Jis tik nuo televizoriaus šviesos pamatė peilio ašmenis. Jis labai stipriai miega, negirdėjo riksmų. Tą vakarą buvo kviečiama policija. Kaltinamasis pradėjo keistai kalbėti, jis sugyventinei pasakė, - kvies policiją ir greitąją. Atvažiavo greitoji, greitoji pasakė policininkams, kad jam reikia gydytis, o policininkas pasakė, kad jis dvi valandas pavaikščios ir viskas jam bus gerai. Policiją tą vakarą kvietė apie 19 val., tiksliai nepamena. Tarnybos atvažiavo, bet E. nepaėmė, buvo atvažiavusi ir greitoji, ir policija. Turbūt, kai jis pradėjo kalbėtis su savimi, turbūt, kai dokumentai jam buvo parodyti, tada ir kvietė policiją. Jis tada išėjo ir namo nebuvo užėjęs. Jiems pasakė, kad turi būti teismas, jeigu jis nors prie lango prieis, kvieskite. Dešimt dienų ligoninėje, paskui gal 3 mėnesius reabilitacijoje buvo. Dar nedarbingume buvo, pas jį sulaužytas dubens kaulas, gydytojai pasakė, kad suskilęs kaulas ir kad kol kas nieko negali padaryti, turi savaime sugyti. Sveikatai padarytus padarinius jaučia, nori grupę daryti, nes nejaučia rankos pirštų. Kai oras keičiasi, tai kur buvo dūrimai, viskas skauda. Iš sugyventinės yra negirdėjęs, kad E. kažkas tai su sveikata būtų. Apie jo sveiktą nieko blogo negirdėjo, jis sportavo (t. 3, b. l. 104-106).

V. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad E. Ž. pažįsta apie 6 metus, pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo susitikinėti su I. Ž. Pradžioje su I. gyveno pas jį, tačiau praėjus dviem savaitėms ji pasakė, kad negali susitvarkyti su sūnumi, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Matė, kad parūkęs E. tapdavo agresyvus. Ką jis rūkė, nežino, bet įtaria, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Vieną kartą I. atnešė nuorūką suktinuko, pasakė pažiūrėti, ką sūnus rūko. Jis užtraukė dūmą ir jam apsvaigo galva, blogai pasijautė, užtirpo kojos, tai dėl tų požymių suprato, kad tai galėtų būti narkotinė medžiaga. Tai I. nenorėjo palikti E. vieno bute su močiute, nes jis namo vedžiojo draugus, parūkęs tapdavo agresyvus, jam matant yra davęs močiutei į akį. Anksčiau kartu dirbo su E., tai neišgėręs, neparūkęs E. normalus. Jis persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) pas I. prieš pusmetį, t. y. po to, kai mirė jos motina. Pats per pusmetį su E. konfliktų neturėjo. E. gyveno viename kambaryje, jis su I. gyveno kitame kambaryje. Būdavo su E. tokių buitinių konfliktų, t. y. jis su draugais gėrė, indus į vonią sunešė, mama turėjo išplauti, sutvarkyti. Arba I. pasakė, kad darbe pavargo, o jis priėjęs spyrė koja per koją, sakė išeiti iš darbo, jei sunku dirbti ir sėdėti namie. Nuo spyrio sulaužė I. koją, ji buvo su gipsu. Buvo atvejis, kai su I. miegojo, atėjęs E. pradėjo jį su I. mušti kumščiais, tuomet buvo kviesta policija. Konflikto jokio nebuvo, tiesiog be priežasties juos mušė. 2022-02-19 buvo ta diena, kai prieš pusę metų mirė I. mama. Tą dieną buvo užsakytos mišios Matulaičio bažnyčioje, į bažnyčią ėjo jis, I., I. dukra E., teta bei I. motinos draugas. Po mišių nuėjo į kapines, po to nuėjo į piceriją, esančią prekybos centre „Mada“. Jie visi, išskyrus E., išgėrė po bokalą alaus. Jis, I. ir močiutės draugas nuvažiavo į Fabijoniškes, laukė autobuso prie „Maximos“ Ukmergės gatvėje. Parduotuvėje jis nupirko alaus du litrinius butelius, o močiutės draugas degtinės butelį. Visi trise nuvažiavo pas I. namo. E. namie nebuvo. Namie jie gėrė degtinę, buvo 1 butelis 0.5 l talpos. Dar kai važiavo, I. paskambino moteris, prašė sutvarkyti namus. Tai I. išgėrusi kelis stikliukus degtinės nuėjo sutvarkyti namą. Jis su močiutės draugu liko bute ir gėrė likusią degtinę. Kol jie gėrė, namo atėjo I. Tada tas draugas vienas nuėjo į parduotuvę IKI, kur nupirko dar vieną 0.5 l talpos degtinės butelį. Kai tas draugas atėjo iš parduotuvės, buvo apie 18-19 val., namo atėjo E. Ž. Matė, kad E. buvo blaivus. E. su jais išgėrė 3-4 stikliukus degtinės. Konfliktų jokių nebuvo. Jam atrodo, buvo dar likę degtinės, tas draugas paėmė butelį su likusia degtine ir išvažiavo. Po to, kai tas draugas išėjo, jie liko trise, t. y. jis, I. ir E. Tada I. parodė E. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus r. rūmų šaukimą į teismo posėdį. Buvo posėdis dėl smurto artimoje aplinkoje, kai E. smurtavo prieš I. E. supyko, klausė, kodėl anksčiau neparodė to laiško, ji atsakė, kad jam turėjo irgi atsiųsti, bet jis nenuėjo atsiimti. Tada E. išėjo iš buto. Konflikto nebuvo. Po kiek laiko jis grįžo, kiek praėjo laiko, negali pasakyti, kvietė policiją. Pamatė, kad E. kažkoks apsvaigęs. Šis sėdo ant lovos, pasakė „Aš dievas, aš viską galiu“. Jis suprato, kad E. apsirūkęs. Pasakė I., kad vėl prasideda, kad kviestų greitąją. Dar pamiršo pasakyti, kad anksčiau net būdamas blaivus E. šaukė motinai „suka, aš tave užmušiu“. Tai dėl to jis sakė kviesti greitąją. Atvyko policija ir greitoji. Jie pakalbėjo su juo kambaryje, greitoji pasakė, kad E. reikia gydytis. E. nuėjo į vonią persirengti, jis kalbėjo su pareigūnu. I. jam vėliau pasakė, kad E. persirenginėjo, buvo išėjęs iš vonios su apatiniais ir jai pasakė „tu man tuoj čiulpsi“. Pats jis negirdėjo, kai E. tai sakė motinai, jam ji pasakė, kai E. su pareigūnais išėjo. Matė, kad E. stovėjo lauke prie greitosios. Pareigūnų jis klausė, ar jie jį paims. Pareigūnas atsakė, kad jis nieko nedaro, pavaikščios porą valandų ir praeis. Išvažiavo greitoji, jis matė, kad E. kažkur išėjo. Su I. jie išgėrė alaus ir atsigulė į lovą. Jie jau miegojo, jis negirdėjo, kaip E. atėjo. I. gulėjo lovoje prie sienos, jis iš krašto. Gulėjo ant šono, veidu į sieną. Atsibudo nuo to, kad pajuto dūrį į nugaros apačią. Buvo 1 ar 2 dūriai. Pamatė, kad ant lovos ant kelių stovėjo E., rankoje laikė peilį. Peilis didelis, platus. Po tų dūrių jis pasisuko nuo lovos, atsistojo, bėgo prie buto durų, norėjo kviesti greitąją, policiją. Jis net nepažiūrėjo, kaip I., pasirodė E. bėgo jam iš paskos, negalvojo, kad šis galėtų padurti motiną. Bėgo pagalbos, nesigynė nuo E. Kambaryje, kur miegojo, šviesa nebuvo įjungta, bute irgi šviesa nebuvo įjungta, jų kambaryje buvo įjungtas televizorius, tik nuo jo buvo šviesa. I. balso jis negirdėjo. Jis galvojo, kad E. jam dūrė pirmam, negirdėjo, kad I. šauktų. Nejautė per miegus, kad šis durtų peiliu I. Kaip ir minėjo, po tų dūrių peiliu jis išbėgo iš buto, pamena, kad laikė kažkokias duris, o E. bandė atidaryti ir jam pro tarpą peiliu badė rankas, dūrė kelis kartus į šoną, pradūrė plautį. Viso peiliu dūrė 11 kartų. Po to nežino, kodėl jis nuo jo atstojo ir nuėjo kažkur. Kur jis nuėjo, nematė. Tuomet jis nubėgo į 3 aukštą pas pažįstamą, stukseno į visas duris, išėjo kaimynai. Kas iškvietė greitąją, jis nežino. Jam buvo šokas, kai kurių aplinkybių neprisimena. Net neprisimena, kur tos durys, kurias laikė, slėpėsi nuo E. Kaip ir minėjo, kur nuėjo E., nematė. Jį išvežė į ligoninę. Tik iš pareigūno, kuris atvyko į ligoninę, sužinojo, kad I. nužudyta. Jis negalvojo, kad E. galėtų nužudyti savo motiną. Jie su I. miegojo, negirdėjo, kaip E. atėjo, bute buvo tamsu, tik buvo įjungtas televizorius. Kai atsibudo nuo dūrių peiliu, I. gulėjo šalia ant lovos. Kadangi jį ištiko šokas. Jam lyg skamba I. balsas „E., ką tu darai“. Bet, ar ji čia sakė, ar jam taip atrodo, negali pasakyti. Į klausimą, ar po to, kai E. dūrė jam peiliu, ar šis iškart bėgo iš paskos, ar liko bute, atsakė, kad tiksliai negali pasakyti. Pamena, kad nubėgo pirmame aukšte, laikė duris ir E. jį peiliu badė. Į 3 aukštą E. nėjo. Kaip buvo sužalota I. Ž., jis pats nematė. Negali pasakyti, ar E. ją sužalojo peiliu iki to, kai dūrė jam į nugarą, ar po to, kai jis išbėgo iš buto. Arba E. galėjo grįžti į butą po to, kai jį subadė laiptinėje. Kaip ir minėjo, E. nuo jo atstojo ir jis nubėgo į 3 aukštą. E. jam nieko nesakė. Dėl ko jis pradėjo badyti peiliu, nežino. Buvo nuėjęs į butą, kai atvyko pareigūnai, tačiau jo atmintyje neužsifiksavo vaizdas, turėjo matyti I., bet jos neprisimena. Mano, dėl patirto streso nieko neprisimena. (t. 1, b. l. 169-175).

Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis V. U. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 177-185).

Liudytojas A. J. (A. J.) apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad žino tiek, kad E. nužudė mamą. Jo tuo metu namie nebuvo, buvo išvykęs į miestą. Prieš įvykį buvo susitikęs su E., yra kaimynai, sėdėjo, bendravo. Jis kažką neaiškiai kalbėjo. Tai buvo dar dienos metu, dabar tiksliai nepamena, ikiteisminio tyrimo metu yra pasakęs. Bendravo su E. tą pačią dieną, gal apie 19-20 val. Jie buvo susitikę namo laiptinėje, gyvena tame pačiame name, buvo susitikę koridoriuje. Jis buvo su kaimynu K., jis juos pamatė, priėjo prie jų, atsisėdo, pabendravo. Pašnekėjo ir jis pradėjo sakyti kažkokias nesąmones, kad durys užsidarinėja, jie net nesuprato, ką šnekėjo. Žmonės kažkokie tai pas jį vaikščiojo aplinkui, sėdėjo, tokias nesąmonės šnekėjo. Kokią valandą, dvi su jais pabuvo ir jie su draugu išvažiavo į miestą. Daugiau nelabai ką ir atsimena. Jis keistai kalbėjo, nesuvokdamas, ką sako, sakė, kad pas jį durys kažkokios užsidaro, žmonės vaikšto, išsigandęs buvo, kažkokius tai vaizdus mato. Sakė, - va, žmogus stovi. Paklausus, koks žmogus, atsako, kad jis jo nepažįsta. Kalbėjo lietuvių kalba. Ar apie mamą ką kalbėjo, neatsimena jau, senai jau viskas buvo. Jie pasėdėjo ir su draugu į miestą išvažiavo, o jis namo išėjo. E. su jais išgėrė 2-3 taureles degtinės, nedaug. Jie kai išvažiavo, jis kaip ir koridoriuje buvo, bet lyg tai ėjo namo. Grįžo gal 5-6 val. ryto, grįžo namo, stovėjo policija, koridoriuje buvo daug kraujo, suprato, kad kažkas tai įvyko. Jis iš karto nuėjo namo miegoti. E. nematė grįžęs, daugiau nieko nematė. Paskui jam sakė, kad dar iki jam grįžtant jo mama jau buvo išvežta. Jie iki įvykio bendraudavo, kaip kaimynai susitikdavo, pabendraudavo, parūkydavo, bet kad draugais gerais būdavo, nepasakytų. Dabar neatsimins, ar E. pasakojo apie mamą, tikrai nepamena. Visada pas juos buvo problemos, gerdavo, tai kažką tai pasakojo, smulkmenų nepamena, nekreipė dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir daugiau pasakojo, dabar jau po tiek laiko nelabai atsimins. Teismui paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 54), jis patvirtino, kad parodymai teisingi, parodė, kad taip buvo, kad E. sakė, - mama prisidirbo, per visą šeimą. Kažkas ten įvyko su visa šeima. E. sakė, kad per nosį traukė prieš dvi dienas. Jo mama buvo išėjusi į koridorių, pakvietė jį, paskui pasakė, - atsiprašau E., jau nereikia. Kažkas panašaus buvo. Mamos nematė, nes ten buvo tamsu. Kai tik pas juos atsikraustė, nuo tada ir pažįsta E., dar vaikais buvo. Jis visada geras būdavo, nepasakysi nieko blogo, visada padėdavo žmonėms, nieko nemušdavo. Kai po Vokietijos grįžo, pasidarė kažkoks neaiškus, matyt ten kažkas įvykę buvo. Jam su psichika negerai buvo, pradėjo matyti vaizdus visokius, siūlė jam gydytis, bet piktybiškai nieko nedarė, tik vaizdiniai buvo. Jo paprašai, ateina, padeda, nekonfliktiškas buvo. Kažkokios tai agresijos, išpuolių iš jo pusės nematė, bent jau prieš jį, jo draugus tokių veiksmų nebuvo (t. 3, b. l. 106, 107).

A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad E. Ž. pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename name. Bendrauja kaip kaimynai, išeina kartu parūkyti. E. dirbo Vokietijoje. Po to, kai jis grįžo iš Vokietijos, pradėjo pastebėti E. keistą elgesį, t. y. vieną dieną jam buvo viskas gerai, kitą dieną viskas blogai. Kada tiksliai jis buvo Vokietijoje, neprisimena. Žino, kad jis ten kažką buvo prisidirbęs. Su savo mama jis niekada gerai nesutardavo, jį labiau prižiūrėjo močiutė. Dėl ko E. nesutardavo su savo mama, nežino. Jo mamos sugyventinį V. yra matęs laiptinėje, pasisveikindavo. Ne kartą pas juos namo atvažiuodavo policija. Policija atvykdavo dėl to, kad E. sumušdavo motiną, V. yra matęs su mėlyne veide. Su E. nėra kalbėjęs apie tai, kodėl jis sumušdavo mamą. Jis pasakydavo, kad prisidirbo, bet nelabai ką pasakojo. Su E. mama ir V. nebendravo, jų amžius skiriasi. Į jų šeimos problemas nesigilino. E. jam yra sakęs, kad uosto narkotines medžiagas. Pastebėdavo, kad eidamas namo jis net nematė žmonių, su savimi kalbėjosi, mato tai duris, tai kažkokį žmogų, kurio realiai nėra. 2022-02-19 su E. susirašė apie 20 val. Kai susitiko, pamatė, kad jis kažkoks keistas. Įprastai eidami jis vis ką nors pasakodavo, o šį kartą jis ėjo, tylėjo, buvo į kitą pusę nusisukęs. Jie dviese ėjo į parduotuvę IKI. Parduotuvėje jis nupirko vieną butelį degtinės 0.7 l. Ar vieno litro talpos, neprisimena. Jis laukė savo draugo K. L. R. Nupirkę butelį, nuėjo į namą, laukė jo draugo. Su E. sėdėjo laiptinėje prie jo buto durų. Draugas atvažiavo apie 20.30 val. Kol laukė draugo, E. tylėjo, o jis naršė telefone, programėlę „Tik tok“ žiūrėjo. Kol sėdėjo, E. pasakė „mama prisidirbo“. Paklausė, kas atsitiko, jis atsakė „per visą šeimą“. Tada jis pasakė, kad tai jo šeimos reikalas ir jam gali nepasakoti. Apie 20.30 val. atėjo jo draugas, jie sėdėjo laiptinėje, pradėjo vartoti alkoholį. E. su jais irgi išgėrė porą stikliukų degtinės. Jiems besėdint, E. pasitempė, išsigando. Paklausė, kas atsitiko, jis atsakė „didelės durys užsidarė, ar girdėjot?“, atsakė, kad nieko negirdėjo. Gal praėjus 10 minučių, E. pradėjo kalbėtis pats su savimi, sakė, kad mato žmones, su kažko šnekėjosi. Kalbėjo jis ne lietuviškai, kažkokia savo kalba, kažkoks buvo murmėjimas, net nepasakytų, kad tai buvo kažkokia žmonių kalba. Paklausė E., gal jis ką vartojo, jis atsakė, kad prieš dvi dienas „per nosį traukiau“. Suprato, kad jis pavartojęs narkotikų. Jo butas yra siauro koridoriaus gale, o E. prie pat laiptinės įėjimo durų. Girdėjo, kaip atsidarė E. buto durys ir jį pakvietė mama, sakydama „E., ar gali ateiti“. Jis atsistojo ir nuėjo pas save namo. Tik nuėjęs į butą, gal išėjo po minutės – dviejų. Jis atėjo toks pats, kaip ir buvo išėjęs, nebuvo susinervinęs. Kol E. ėjo link jų, girdėjo, kaip atsidarė jo buto durys, išėjo jo mama ir pasakė „E. atsiprašau“. Tai pasakiusi ji uždarė buto duris. Jam sunku pasakyti, ar jo mama buvo išgėrusi, ar ne, nes kaip ir minėjo, jie sėdėjo koridoriaus gale, buvo tamsoka koridoriuje, todėl jos neįžiūrėjo. Iš jos balso negalėjo atskirti, išgėrusi ji, ar ne. Jis pats atėjęs nieko nepasakojo, dėl ko jį kvietė mama. Jie dar pasėdėjo, laukė dar vieno jų draugo. Apie 24 val. atvažiavo dar vienas jo draugas, kuris užėjo į laiptinę, jis pasakė K. „važiuojam“. Tada jie abu atsistojo ir nuėjo į draugo automobilį, E. pasakė „tuoj striukę užsimausiu“. Atsakė, kad jie dviese tik važiuoja, juos draugė pakvietė į svečius. Jis atsakė „aišku, einu tada miegoti“. Dar jis pasakė „gal eisiu striukę užsimausiu“. E. nuėjo namo, o jis su draugais išvažiavo į miestą. E. daugiau nematė. Jis jam neskambino, nerašė. Jo draugo, kuris atvažiavo automobiliu juos pasiimti, E. net nepažįsta, jie net nepasisveikino, jie su K. iškart išvažiavo. Namo grįžo 2022-02-20 apie 5.30-6.00 val. Pamatė laiptinėje daug kraujo, buvo policija atvažiavusi. E. nematė, kaimynai tik pasakė „E. mamą nužudė“. Smulkiau kas ten atsitiko, niekas nieko nepasakojo. Kaimynai taip pat pasakė, kad E. sužalojo peiliu V., šis dar gyvas. O daugiau niekas nieko ir nesakė. Daugiau jis neturi ką pasakyti. Tuo metu, kai E. sėdėjo su jais, šis narkotinių medžiagų nevartojo, žino, kad jis prieš narkotikus nusiteikęs, todėl jam matant šis narkotikų nevartojo, tik buvo sakęs, kad pavartojęs. Nuo alkoholio šis nebuvo labai apsvaigęs, kaip ir minėjo, su jais išgėrė tik du stikliukus. Jie viso to nupirkto alkoholio neišgėrė laiptinėje, pasiėmė alkoholį su savimi (t. 2, b. l. 53, 54).

Liudytojas R. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad vėlų vakarą pasibeldė V. ir paprašė pagalbos, pamatė, kad jis visas subadytas, kraujuotas. P paklausė jo,  kuo gali padėti, jis pasakė, kad nežino, ar ji gyva, ar negyva. Paprašė jo nueiti pažiūrėti. Jis dar pasakė, - ar tu juokauji, ar ką? Tada jis nuėjo pažiūrėti į butą, o jis koridoriuje stovėjo, laukė, jam pasakė, kad niekur neitų. Buvo dar kaimynas priėjęs, kuris jau buvo iškvietęs policiją ir greitąją pagalbą. Jis liepė pastovėti, sulaukti pagalbos, o pats nuėjo į butą pažiūrėti. Galvojo, kad nesąmones pasakė. Užėjo į butą ir pamatė ją kraujo baloje susirietusią. Jis jos nelietė, bet suprato, kad gali būti mirusi. Jis stovėjo kambaryje ir atėjo E., nužudytosios sūnus, su dideliu peiliu rankose, peilis buvo sulenktas. Jis pats išsigando, nes nežinojo, ką jis gali padaryti. Jis stovėjo, žiūrėjo į jį, paėmė tą peilį, prie motinos pagalvės numetė ir išėjo. Jis jo paklausė, kur jis eina, paskui jį į koridorių išėjo, paklausė jo, ar jis suvokia, ką padarė,  kas dabar bus. Jis tiesiog stovėjo ir nieko nesakė, negalėjo nieko pasakyti, gal šoke buvo, nežino. Paskui atvažiavo policija, greitoji ir nuėjo į trečią aukštą. Jis pasakė, kad eitų pažiūrėti moteriškės, gal dar galima padėti, tada greitosios felčeris nuėjo į tą butą, apvertė ją, patikrino pulsą ir pasakė, kad jau negyva. Tada policija jį supakavo ir viskas. V. greitoji lauke apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Policija koridoriuje jį apklausė, paklausė, kaip kas buvo. Papasakojo viską. Paskui matė, kaip nužudytąją išvežė ir tiek. Apie šeimą ką gali pasakyti, pažinojo šeimą kaip kaimynus, E. nuo vaikystės pažinojo. Jis buvo ramus, dirbantis, geras „bachuras“ buvo, nežino, kas jam atsitiko. Tokio agresyvumo ar kažkas panašaus nebuvo. Motina išgėrinėjo, nematė jis tokios vaikystės kaip visi vaikai, bet nematė kažkokių tai konfliktų. Nesutarimų tarpusavyje gal ir buvo. Jis šiaip geras yra, nežino, kas jam užėjo. Įvykis buvo bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), jis tik girdėjo, kad jis lakstė su peiliu, gal dar daugiau norėjo ką padaryti. V. atėjo pas jį į trečią aukštą paprašyti pagalbos, o jis tuo momentu buvo kažkur tai lauke. Koks buvo mėnuo, nepasakys. Paros laikas – labai vėlus vakaras, gal 23-24 val. Girdėjo, kad beldžiasi į duris, atsikėlė, atidarė duris ir pamatė V. Matėsi durtinės žaizdos, rankos, krūtinė ir šonai buvo subadyti, visas kraujuotas. Jis nepatikėjo, kad gali taip būti, nubėgo į jų butą ir pamatė. Vienas nubėgo, nepatikėjo, kad gali padaryti tokį dalyką. E. ramus, dirbantis buvo. Kai pamatė tokius dalykus, pačiam net akyse vaizdas paraudonavo. Kai jis buvo bute, jos net nelietė, matė, kad guli kraujo baloje kaip susirietusi. Kai atėjo E. su peiliu, sustojo ir žiūrėjo jam į akis. Peilis buvo kraujuotas, sulenktas netgi. Jis pamatė jį, stovėjo ir žiūrėjo jam į akis, jis nežinojo, ką jis darys. Jis numetė tą peilį prie mamos ir išėjo. Jis jam iš paskos, klausė jo, ar suvokia, ką padarė, kas dabar bus. Pažinojo E. nuo vaikystės, negalėjo net pagalvoti, kad jis taip galėtų padaryti (t. 3, b. l. 107, 108).

R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šiame name gyvena jau apie 30 metų. Tiek, kiek čia gyvena, tiek ir pažįsta pirmame aukšte gyvenančią I. su sūnumi E. 2022-02-20, apie 03 val., tikrai tikslaus laiko nežino, nes yra išgėręs ir buvo pakeltas iš miego, išgirdo beldimą į savo buto duris. Atidaręs duris už jų pastebėjo stovintį kaimyną, gyvenantį pirmame aukšte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame bute. Kaimynas vardu V. V. pažįsta kažkur jau 10 metų. V. buvo visas kraujuotas, kraujuota galva, nuo jo kūno tiesiog bėgo kraujas ant grindų. Jis labai išsigando, buvo šoke. V. iškart pasakė, kad jam peiliu dūrė E. bei pridūrė, kad nebėra I., E. ją nužudė. Jis nelabai suprato, ką jis nori pasakyti, todėl nieko nelaukęs nubėgo į pirmą aukštą. Bėgdamas į pirmą aukštą nieko nežiūrėjo ir nieko nematė. Įbėgo į I. ir V. butą. Žinojo, kurioje buto vietoje miega I., todėl nieko nelaukęs nubėgo į I. miegamąjį. Miegamajame pastebėjo lovoje gulinčią I. kraujo klane. Ji buvo visa kruvina, nejudėjo, nepastebėjo, kad ir kvėpuotų. Suprato, kad ji negyva. I. nelietė, buvo sustingęs ir šoko būsenoje. Po kelių akimirkų į butą kažkas įėjo. Jis stovėjo miegamajame. Į miegamąjį įėjo E., rankoje (kurioje tiksliai neatsimena) laikydamas peilį. Peilis buvo sulenktas per geležtę, visas kruvinas, E. rankos taip pat buvo visos kruvinos. Jis nieko nesakęs priėjo prie I. ir prie jos galvos numetė peilį. Jis pradėjo šaukti ant E., - „Ką tu padarei?!“, E. atsakė jam, - „Man pochui“. Jis E. išvedė iš buto ir po kelių minučių į namo koridorių įbėgo policijos pareigūnai su greitosios pagalbos medikais. Jis šaukdamas nurodė jiems, kad bute, lovoje guli moteris, kuriai reikia skubios pagalbos. Visų įvykio smulkių detalių, ištartų žodžių šiuo metu smulkiai pasakyti negali, nes yra šoko būsenoje, yra neblaivus ir sutrikęs. Šią šeimą pažįsta ilgai. Tikrai nieko labai blogo apie ją pasakyti negali, na, visko visiems yra buvę. Šeima dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir, kadangi jis yra agresyvus, pas juos dažnokai apsilanko policijos pareigūnai. Šios nakties įvykių pradžioje jokių konflikto, ar barnių garsų negirdėjo. Plius atsimena, kad name gyvenančios moterys pradėjo plauti tiek trečio aukšto, tiek pirmojo aukšto grindis nuo kraujo, nes jo buvo tikrai labai daug. (t. 2, b. l. 36, 37).

Liudytojas A. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena, kelinta buvo valanda, paskambino į jo buto duris, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Atidarė ir pamatė iš matymo matytą žmogų, jis buvo visas kruvinas, bėgo kraujas. Jis pasakė, kad E. subadė mamą, kad iškviestų greitąją, kuri vėliau atvyko. Paskui matė ir policiją. E. vaikščiojo po koridorių, jį išsivedė policija. Žino, kad E. gyveno su mama ir patėviu. Tas jo patėvis prašė kviesti greitąją labiau E. mamai, nei sau, nes ji buvo subadyta E. Į jų butą nuėjęs nebuvo. Koridoriuje pasitiko greitąją, tuo metu E. stovėjo hole, jis palydėjo medikus. E. buvo kaip ir kažko pavartojęs, gal ir pasimetęs. Jis apsirengęs buvo gan tvarkingai. Nukentėjusysis greitosios laukė koridoriuje prie jo durų, 3 aukšte, o kai jis ėjo pasitikti greitosios, E. buvo 1 aukšto hole. Matė pas nukentėjusįjį durtines žaizdas galvoje ir šone. Kitų kruvinų asmenų nematė, išskyrus E. patėvį. Jis buvo visas kruvinas, jam bėgo kraujas. Negali pasakyti, ar E. buvo kruvinas, nes 1 aukšte tamsoka. Kažką E. kalbėjo, bet dabar nepamena. Policija sulaikė E. ir išsivedė, jis nesipriešino. Kiek žino, E. pastoviai keldavo konfliktus bute, ne kartą buvo sumušęs motiną ir patėvį (t. 3, b. l. 120, 121).

A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad 2022‑02‑20, apie 04.40 val. į jo duris pasibeldė kaimynas iš pirmo aukšto. Kaimyno vardo ir pavardės nežino, žino tik tai, kad jis gyvena namo pirmame aukšte, įėjus į namo vidų iš lauko pusės pirmos durys po dešine puse. Kaimynas vilkėjo šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, pilkšvos spalvos sportinėmis kelnėmis ir buvo basas. Iškart pastebėjo kraujuotą kaimyno viršugalvį. Kraujas buvo nubėgęs per viršugalvį, pro kairės pusės akį link nosies. Kaimynui pasisukus pastebėjo, kad yra kraujuoti jo dešinės pusės marškinėliai. Kraujo buvo tikrai nemažai. Kaimynas kalbėjo labai nerišliai ir ne iš pirmo karto suprato, ką jis sako, tačiau suprato, kad kaimynas prašo iškviesti greitąją pagalbą. Kaimynas atrodė tikrai stipriai išsigandęs, sutrikęs, šoko ir panikos būsenoje. Iš jo nerišlių žodžių suprato, kad pirmame aukšte, jo bute, yra subadyta I. Suprato, kad tai jo sugyventinė. Nieko nelaukęs paskambino jis pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jiems būnant koridoriuje ir laukiant pagalbos iš sekančio buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), išėjo kaimynas „R.“, kuris labiau sutaria su nukentėjusiu kaimynu. Nukentėjęs kaimynas nuėjo prie „R.“ ir jam girdint pradėjo kalbėtis su juo sakydamas, „Yra subadyta I., juos subadė E.“. Tai išgirdęs „R.“ pradėjo eiti link išėjimo iš laiptinės, paskui jį ėjo ir jis norėdamas pasitikti atvykstančią pagalbą, o nukentėjęs kaimynas liko stovėti koridoriuje. Leidžiantis į pirmą aukštą ant laiptinėje esančių laiptų bei turėklų rankenų pastebėjo kraujo žymes. Nusileidus į pirmą namo laiptinės aukštą, jo hole, pastebėjo stovintį E. E. stovėjo ramiai, nieko nedarė ir nieko nesakė. Pastebėjo, kad E. abi rankos yra kruvinos. Taip pat pastebėjo, kad hole yra tikrai labai daug kraujo. „R.“ užėjo į anksčiau minėtą nukentėjusio kaimyno butą, o jis liko stovėti hole ir po keleto minučių į namo laiptinę įbėgo policijos pareigūnai su greitosios medicinos pagalbos medikais. Įbėgę policijos pareigūnai iškart jo paklausė, kur yra nukentėjęs vyras. Jis nurodė, kad šis yra trečiojo aukšto laiptinėje. Taip pat policijos pareigūnai jo paklausė, kas sužalojo tą žmogų, jis rodydamas pirštu į stovintį E. nurodė, kad tai turbūt padarė jis. Policijos pareigūnai sulaikė E. ir jam girdint paklausė jo, kodėl jo rankos yra kruvinos, o E. jiems atsakė, kad nudūrė I. Kiek yra girdėjęs iš aplinkinių, ši šeima yra konfliktiška bei alkoholiu piktnaudžiaujanti šeima. Policijos pareigūnams dažnai tenka pas juos apsilankyti. Jis asmeniškai šios šeimos nepažįsta (t. 2, b. l. 30, 31).

Liudytojas A. R. (A. R.) apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį miegojo, kažkas stukseno į duris ir šaukėsi pagalbos. Jis atidarė duris, iškvietė greitąją. Tas vyras, kuris šaukėsi pagalbos, buvo aukštas, plikas, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Matė pas jį ant galvos kraują. Namuose važinėja su vežimėliu, nes pas jį amputuotos kojos, į koridorių nebuvo išvažiavęs. Jam niekas nieko nepasakojo, ten gyvena neseniai. Jis atidarė duris, paprašė pagalbos. Nepamena, kaip atrodė vyras, jo į vidų neleido. Jis tik paprašė pagalbos, kitų asmenų nematė. Su kaimynais jis nebendrauja, tą žmogų matė pirmą kartą. Kai prašė pagalbos, jis triukšmo negirdėjo, prieš pabeldžiant jis miegojo. Girdėjo, kad žmonės bėgiojo po koridorių. E. Ž. nepažįsta (t. 3, b. l. 121).

A. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad apie metus laiko gyvena pažymoje nurodytu adresu. Namo kaimynų nepažįsta, ne su kuo nebendrauja. Jis dirba įtemptu darbo grafiku, todėl atvažiuoja namo tik išsimiegoti. Žino, kad laiptinėje gale yra rūkykla, ten kaimynai rūko. 2022-02-19, tai buvo šeštadienis, jis buvo namuose. Būdamas namuose nieko neįprasto laiptinėje negirdėjo, triukšmo nebuvo. Su kaimynais iš 3 buto jis nebendrauja, net tiksliai nežino, kas tame bute gyvena. Jis turi kojų protezus, namuose protezus nusiima, kad pailsėtų kojos ir naudoja vežimėlį. 2022-02-20 apie 5 val., buvo ankstyvas rytas, atsibudo nuo to, kad kažkas stipriai beldė į jo buto duris, girdėjo vyrišką balsą, šaukė lyg „padėkite“. Jis atsibudo, pagalvojo, gal koks gaisras, kad taip stipriai beldžiasi. Jis iš lovos sėdo į vežimėlį, privažiavo prie durų ir jas atidarė. Pamatė prie durų stovintį aukštą vyrą, vyras pliktelėjęs, vyrui gal apie 40 metų. Labai vyro neapžiūrinėjo, ką jis vilkėjo negali pasakyti, neįsidėmėjo. Pamatė, kad vyrui bėgo iš galvos kraujas, suprato, kad jam reikia greitosios. Pats vyras gal ir sakė, kad reikia pagalbos, greitosios, neprisimena. Jis tik pažiūrėjo į vyrą, suprato, kad jam reikia pagalbos, uždarė savo buto duris ir paėmęs telefoną iškvietė greitąją. Paskambinęs 112 pasakė, kad kaimynas kviečia greitosios, pasakė adresą. Iš kokio buto buvo tas atėjęs vyras, nežino. Kalbėdamas su dispečere, girdėjo laiptinėje triukšmą, kažkas bėgiojo po koridorių. Šis vyras beldėsi į visų kaimynų duris, mano, visus prikėlė. Kai iškvietė greitąją, girdėjo kaip vyras toliau lakstė po koridorių, dar kažkas bėgiojo, galvojo išgertuvės, laksto girti. Pasirodė, kad vyras išbėgo iš laiptinės. Kadangi jis iš savo telefono kvietė greitąją, kad nebūtų melagingas kvietimas, nes vyras prašęs pagalbą pabėgo, jis dar kartą paskambino ir pasakė, kad atšaukia savo kvietimą ir nurodė adresą. Pats jis nebuvo išėjęs į laiptinę, nežiūrėjo, kas ten atsitiko. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad buvo nužudyta moteris. Dar vėliau iš žiniasklaidos sužinojo apie įvykį. Kaimynai nieko nepasakojo apie įvykį, kaip ir minėjo, su kaimynais nebendrauja. Girdėjo jų kalbą, kai rūkykloje rūkė ir garsiai kalbėjo, tai išgirdo, kad buvo nužudyta moteris. Tą moterį, nežino jos duomenų, liekną, žemo ūgio yra vieną kartą matęs, ji jo prašė pavaišinti cigarete. Su kuo ji gyveno ir kas ją nužudė, nežino. Gali pasakyti tik tiek, kad moteris buvo išgerianti. Apie nužudymo aplinkybes nieko negali parodyti, nes nieko nežino ir pats nieko nematė. Jis nematė, kad 2022-02-19 vakare būtų atvykę policijos pareigūnai į jų namą (t. 2, b. l. 41, 42).

Liudytojas K. L. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą atvyko susitikti su A. J., jis jau buvo su E. Apie valandą ar pusantros pasėdėjo namo koridoriuje, išgėrinėjo, o paskui jis su A. išvyko į miestą. E. gėrė labai nedaug. Buvo 0,5 l butelis degtinės, bet viso butelio neišgėrė. Kelis kartus E. elgesys pasirodė keistas, nes žiūrėjo į koridoriaus galą ir sakė, kad mato žmogų, bet ten nebuvo jokio žmogaus, o po 20 min. pasakė, kad užsidarė durys, bet tokio irgi nebuvo. Jis E. žino tik iš matymo, jis jam nei draugas, nei pažįstamas. Jis atvykdavo su A., nes jie buvo kaimynai. Kai jie gėrė, žmonių nebuvo, tik buvo viena kaimynė atėjusi parūkyti. Jis su A. išvažiavo apie 23-24 val., o E. sakė, kad eis namo. Nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50, 51), liudytojas patvirtino, kad E. buvo nuėjęs į butą, bet trumpai buvo. Paskui jis išėjo, jo mama atsiprašė, bet jis nekreipė dėmesio. Po nuėjimo į butą, jo elgesys nepasikeitė. Pas E. haliucinacijas matė pirmą kartą (t. 3, b. l. 121).

K. L. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, kad jo draugas yra A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). E. Ž. jis pažįsta iš matymo kaip draugo A. kaimyną. 2022‑02‑19 su A. planavo važiuoti į miestą. Su A. susitiko tarp 20-21 val. Jis buvo užėjęs pas A. namo, pamatė, kad jis sėdėjo laiptinėje su savo kaimynu E. Jie su A. tarėsi, kad išgers ir važiuos į miestą. Tai A. buvo nupirkęs 0.7 l talpos degtinės butelį. Jie trise kažkiek išgėrė alkoholio, iki išvažiavimo į miestą net pusės butelio neišgėrė. E. išgėrė gal 2-3 stikliukus degtinės. Pradžioje nieko neįprasto E. elgesyje nepastebėjo, po kiek laiko pastebėjo, kad jis keistai elgiasi, t. y. jis pasakė, kad kažkokios didelės durys užsidarė. Po kiek laiko pasakė, kad mato kažkokį vyrą laiptinėje, tačiau nieko laiptinėje nebuvo. Tą vakarą jam E. pasirodė daug keistesnis nei įprastai ir su savimi jis kažką kalbėjosi. A. dar juokėsi iš E. elgesio, klausė jo, gal šis ko pavartojęs. E. kažką jam atsakė, bet nesuprato. Tačiau iš E. elgesio suprato, kad jis galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų. Jiems sėdint, jis narkotikų nevartojo. Jam jis nėra anksčiau sakęs, kad būtų vartojęs narkotikus. E. buvo mama pašaukus, sakė „E., prisidirbai, ateik“. Jis nuėjo namo ir po minutės jau išėjo iš buto. Kol jis buvo bute, negirdėjo, kad ten būtų koks konfliktas. E. ėjo link jų, girdėjo, kaip jam mama pasakė „E., atsiprašau“ ir uždarė buto duris. Tuo metu, kai jis grįžo, jis nieko nesakė, tik paprašė žiebtuvėlio, prisidegti cigaretės. Nelabai kreipė į E. dėmesį. Neužilgo po to, kai E. kvietė mama, buvo gal prieš 24 val., jo su A. atvažiavo pasiimti dar vienas draugas. Jie su A. susiruošė išeidinėti. Jis kalbėjo tuo metu telefonu, matė, kad A. kažką pasakė E., lyg sakė vietos nėra, ar kažkas panašaus. Tai jis su A. išvažiavo į miestą, o E. lyg nuėjo namo, neatkreipė dėmesio, kur jis nuėjo. Daugiau jis E. nematė. Su A. išsiskyrė ryte, gal buvo apie 5 ryto. Apie tai, kad E. nužudė savo mamą, jam pasakė A., šis grįžęs namo pamatė laiptinėje kraują. Nežino, kas turėjo atsitikti tarp E. ir jo mamos, kad jis galėtų taip pasielgti. Kol jie sėdėjo laiptinėje, jis nieko nesakė, kad ketina nužudyti motiną. Iš jo elgesio, tai nekilo minčių, kad jis gali ką padaryti. Dėl ko jo atsiprašinėjo mama, jis nežino, E. nesakė ir jo neklausė. Aplamai su juo nebendrauja (t. 2, b. l. 50, 51).

E. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis suprato, kuo įtariamas, savo kaltę pilnai pripažįsta. Psichiatrijos ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas. Priklauso Vilniaus rajono poliklinikai. Galvos traumų neturėjo, pas psichologus konsultacijose nėra buvęs. Jis gyveno nuolat kartu su mama I. Ž. pažymoje nurodytu adresu. Butas yra dviejų kambarių. Jis gyveno viename kambaryje, mama su sugyventiniu V. U. gyveno kitame kambaryje. V. su mama gyveno apie pusę metų. Jo santykiai su mama buvo konfliktiški dėl išgertuvių, nedarbingumo. Tiek jis, tiek mama vartojo alkoholį. Konfliktai kildavo dėl buitinių priežasčių, o dažniausia dėl pinigų alkoholiui pirkti. Su V. jis turėjo konfliktų dėl to, kad motiną išveda iš kelio, nugirdydavo ją. Tiek su mama, tiek su V. jų žodiniai konfliktai prieidavo iki muštynių. Dėl konfliktų buvo kviesta policija. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jam turėjo dabar būti teismas dėl to, kad sumušė mamą. Mušdavo mamą kumščiais. Šiąnakt buvo pirmas kartas, kai jis paėmė peilį. 2022‑02‑19 jis gėrė su savo draugas, jie jo kaimynai, A. J. ir K., kurio pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. K. apie 175 cm. ūgio, stamboko kūno sudėjimo, ilgesnių tamsių plaukų, apie 25 metai. Jie gėrė jų namo koridoriuje. Išgėrė trise litrą degtinės. Išgėrę alkoholį jie išsiskyrė, tai buvo vakare, apie 22 val., kai grįžo namo. K. ir A. lyg išvažiavo į miestą. Kai jis atėjo namo, mama su V. savo kambaryje gėrė degtinę, alų. Kai užėjo pas juos į kambarį, mama lyg gulėjo ant lovos, o V. sėdėjo ant lovos. Mama ir V. jam papriekaištavo, kad vėl girtas atėjo. Jie žinojo, kad jis su draugais gėrė laiptinėje, nebuvo atėję jo pakviesti namo. Kai jam pradėjo priekaištauti, prasidėjo konfliktas, susinervino dėl to, matė, kad V. atsistojo ir jis iš delno trenkė jam per veidą. V. nenukrito nuo jo suduoto smūgio, o paėmęs telefoną iškvietė policiją. Kol atvažiavo pareigūnai, nieko nedarė, stovėjo. Atvyko policija ir greitoji. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, medikai jį patikrino, ar yra kokių sužalojimų. Mama su V. turėjo jam pretenzijų dėl to, kad jam su galva negerai. Taip sakė dėl narkotikų. Kartais jis parūko žolę. Paskutinį kartą buvo prieš savaitę rūkęs, o 2022-02-18 suvartojo amfetaminą, tai buvo milteliai, buvo dvi dozės. Kai suvartoja amfetaminą, atsipalaiduoja, lengvesnis kūnas pasidaro, nesukelia haliucinacijų. 2022-02-19 jis narkotinių medžiagų neturėjo, kaip ir minėjo, vartojo alkoholį su draugais. Kai 2022-02-19 vakare buvo atvykę policijos pareigūnai, jį nuvedė vėliau į greitosios automobilį apžiūrai. Kaip suprato, nei mama, nei V. skundo dėl konflikto nerašė. Jis pareigūnams pasakė, kad jam bute kažkaip neramu, jis išeis kur nors. Pabendravęs su pareigūnais, jie jam patarė nueiti pas kokį draugą. Išėjo iš medikų automobilio ir nuėjo pas draugą. Nuėjo pas E. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjęs prie draugo namo, jis buvo su panele. Užėjęs į butą pas jį nebuvo, bendravo su juo būdamas lauke, šis pro langą jam padavė cigaretę. Pasakė draugui, kad jaučiasi kaip prakeiktas, taip sakė, kad jautėsi dėl motinos pinigų, kad jam neduoda. Jam reikėjo iš E. pagalbos, pasikalbėti su juo. Kadangi anksčiau turėjo su tuo draugu E. kivirčų, jis atsakė „na ką aš tau draugas“, ir jis nuėjo namo. Nežino, kiek galėjo būti valandų, gal apie 23 val. Nuo to laiko, kai išėjo iš medikų automobilio ir nuėjo pas draugą, gal praėjo 20 minučių. Su draugu bendravo neilgai, pas jį užėjęs namo nebuvo. Ėjo link namų, suprato „arba jinai, arba aš“, taip galvojo dėl to, kad jį apėmė kažkoks jausmas. Einant namo jau galvojo, kad nužudys motiną, tą galvojo padaryti peiliu. Apie V. pradžioje negalvojo, bet vėliau, kai jau papjovė motiną, kilo ir ta mintis apie V. Galvodamas apie tai, kaip nužudys motiną, atėjo namo, matė, kad mama su V. buvo kambaryje. Jie matė, kad jis grįžo. Jis nieko nesakęs nuėjo į virtuvę, kur ant stalo dėkle sudėti peiliai, paėmė patį didžiausią peilį. Tada nuėjo į kambarį, peilį laikė dešinėje rankoje geležte į viršų. Mama gulėjo lovoje, ant kairio šono. Jis eidamas link mamos pastūmė į šoną V. Priėjo prie mamos ir jai gulinčiai dūrė peiliu į pilvą, rankas, visur į kūną. Dūrė daug kartų, nežino, kiek smūgių, buvo tik mintis nužudyti ją ir tiek. Kai dūrė, išgirdo, kaip mama pradėjo gargaliuoti. Nieko ji jam nesakė, bandė gintis, todėl peiliu dūrė jai per plaštakas. Kai mamai dūrė peiliu per kūną, V. pabėgo iš buto. Jis nubėgo į koridorių, kur jis iš vakaro sėdėjo su draugais. Jis prirėmė duris, kad jis negalėtų užeiti. Jis nuėjo V. iš paskos. Ėjo, nes jam buvo kažkoks prakeiksmo jausmas. Nusprendė ir V. nužudyti. Ėjo į taip vadinamą rūkyklą, kur užsidarė V. Pamatė kaimyną V. V. Jis matė, kaip ėjo su peiliu, išgirdo, kaip jis pasakė „ženklai“. Jis priėjo prie durų, už kurių buvo V. Jis pastūmė duris, kažkiek prasivėrė durys ir peiliu pradėjo badyti V. rankas, kad nelaikytų durų. Kai pradėjo badyti rankas, jis paleido duris ir jis užėjo. Jis laikė peilį dešinėje rankoje geležte į apačią. Tada jis pradėjo peiliu iš viršaus į apačią badyti V. per kūną. Dūrė jam į galvą, pilvą, krūtinę. Kiek smūgių dūrė, nežino, daug. Mano, kaimynas matė, kaip peiliu badė V. V. nuo jo dūrių peiliu nukrito ant grindų, nebuvo praradęs sąmonės. Jį paliko gulėti ir nuėjo vėl pas mamą. Vėliau V. kažkaip atsirado 3 namo aukšte, apie tai sakė kaimynai atvykusiems pareigūnams. Jis palikęs V. nuėjo vėl pas mamą, nes manė, kad jos nedadūrė ir ji gyva. Grįžęs pamatė, kad mama gulėjo lovoje, lyg jai nieko nebuvo padaryta. Jis priėjo prie jos ir vėl peiliu pradėjo badyti į tas pačias kūno sritis, kur prieš tai badė. Tada jis išėjo į koridorių ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Kas iškvietė pareigūnus, nežino. Peilį, kuriuo dūrė, jis paliko prie mamos. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai badė peiliu V., matė, kad pradėjo peilio geležtė lankstytis. Kai po to nuėjo dar kartą badyti mamą, matė, kad susilenkė peilio geležtė. Peilį paliko prie mamos. Kai jau antrą kartą badė peiliu mamą ir numetė peilį prie mamos, jis kaimyno nematė. Anksčiau minčių apie nužudymą nebuvo. Prieš du metus prasidėjo tos nesąmonės, turi bylą dėl vagystės. Jį paliko viena panelė ir jis mano, kad dėl to jis išprotėjo, kažkam pasidavė. Jam gaila, kad taip padarė, bet jau padaryta ir viskas (t. 2, b. l. 71-73).

E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad žino, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, parodymus davė gera valia, jo atžvilgiu nebuvo vartojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Jis gėrė su draugais, datos tiksliai nepamena, grįžo namo, pamatė, kad su motina ir jos sugyventiniu kažkas darosi, keistas buvo jų poelgis. Netyčia sugyventiniui sudavė, sugyventinis iškvietė policiją, atvažiavo greitoji, atvažiavo policija, jį patikrino ir jį paleido. Nuėjo pas draugą, su juo pakalbėjo. Grįžo namo, suprato, kad jį prakeikė. Ėmė nuo virtuvės stalo virtuvinį peilį ir pradėjo motiną durti. Tai įvyko prieš dvi savaites, gal 4 val., tai vyko namie adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus su draugais A. ir K. Suvartojo gal litrą viskio. Alkoholinius gėrimus vartojo nuo 22 val. iki paryčių. Dieną prieš tai vartojo amfetaminą, pusę gramo, gal mažiau. Buvo girtas ir neišsimiegojęs. Pavartojus alkoholio, norėjo grįžti namo ir eiti miegoti. Nuėjo pas motiną ir sugyventinį į kambarį, pradėjo su jais kalbėti. Motina I. Ž., jos sugyventinis V. U. Motina jį prakeikusi, ji buvo nepatenkinta gyvenimu. Iš pat pradžių ji pradėjo konfliktuoti, po to sako „eik miegoti“. Jis sakė, kad dabar jau miegoti tikrai negali. Tada V. atsistojo, jis jam netyčia trenkė iš delno į veidą, jis iškvietė policiją. Gal ir tyčia trenkė V. Kai atvyko pareigūnai, vienas pareigūnas buvo pas jį kambaryje, kitas apklausinėjo juos. Atvažiavo greitoji, davė jam raminamųjų. Jis norėjo pasišalinti iš buto, jam buvo nuojauta, kad kažkas bus blogai. Niekas pareiškimo nerašė policijai. Išvykus pareigūnams nuėjo pakalbėti pas E. Pasakė, kad yra koks ženklas, šis pasakė, kad nepadės, kad jis šiam nebe draugas. Pas draugą E. ėjo gal apie 4 val. Grįžo namo, nieko neklausęs ėmė peilį. Vieną kartą ėjo pas draugą E. Grįžęs iš E. namo paėmė virtuvinį peilį, gulėjusį ant stalo. Tai buvo didelis virtuvinis peilis, juoda rankena. Dūrė peiliu gulinčiai motinai į pilvą, ji gulėjo lovoje. Daug kartų dūrė motinai į pilvą, dar dūrė į ranką. Tuo metu motina gulėjo. Motina nesigynė. Tuo metu jos sugyventinis, kai pamatė, kad jai pradėjo durti, jis išbėgo į koridorių. Sugyventinį V. vijosi. Tuo metu peilis buvo jo rankoje. Vijosi V., kad padaryti tą patį, ką ir motinai. Jie abu norėjo jį prakeikti. Nusivijo V. į bendro koridoriaus galą. Juos matė kaimynas V., pavardės jo nepamena. Tuo metu V. užrėmė koridoriaus galo duris ir neleido jo. Jis nubėgo į rūkyklą pasislėpti. Kaimynas atsitraukė nuo tų durų ir nieko nedarė. Kaimynui jis negrasino. Tada grįžo namo, pamatė, kad motinos jau lavonas. Kaimynas R. užėjęs pasakė, kad kvailys ir kad sėdės. Grįžęs lygtais motiną vėl badė, negali paaiškinti, kaip. Kai grįžo antrą kartą, vėl dūrė motinai. Gal kokius du-tris kartus vėl dūrė motinai į pilvą. Po to, kai grįžo trečią kartą, kaimynas pasakė, kad kvailas. Po to susirinko visi gyventojai. Sugyventiniui dūrė į pilvą ir į ranką. Subadė motiną, sugyventinis nubėgo į koridoriaus galą. V. U. užrėmė duris, pamatė jo ranką, badė jo ranką, kai atidarė duris, dūrė jam į pilvą. V. nuo jo pabėgo. Grįžo gal namo,  vėl dūrė motinai. V. dūrė daug kartų, į rankos dilbį ir į pilvą. Po to jį suėmė. Būdavo, kad anksčiau konfliktuodavo su motina. Nebūdavo, kad smurtą vartotų prieš motiną. Yra jam iškelta byla dėl smurto prieš motiną. Naudojo prieš motiną smurtą. Buvo sulaužęs motinai koją. Po to du kartus dar buvo sumušęs motiną. Dėl šių įvykių mama kreipėsi į pareigūnus. Su motina pykdavosi dėl motinos gėrimo. Narkotikus vartoja senai, gal 6 metai, vartoja žolę. Prieš šį įvykį vartojo amfetaminą. Amfetaminą vartoja retai. Į metus gal kokius du kartus. Nejautė pašalinio narkotikų poveikio įvykio metu. Alkoholį vartoja vieną kartą į savaitę. Vartojo alkoholį su draugais. Jis gyvena bendrabučio tipo bute, su ilgu koridoriumi. Jam buvo reali grėsmė. Turbūt mirtis, jausmais. Kiek žino, yra jausmai. Mama jį prakeikė. Todėl nusprendė ją nužudyti. Sugyventinis buvo kartu, pas juos buvo toks pats jausmas. Apmaudu, kad viskas taip įvyko, jis gailisi. Būdavo anksčiau konfliktinių situacijų su motina. Mama nuo vaikystės yra jį prakeikusi. Kiek suprato, mama yra jį prakeikusi. Buvo susirišęs su panele. Motina jį prakeikė. Nėra turėjęs traumų, psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs, yra baigęs 9 klases (t. 2., b. l. 82-84).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka) liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad E. Ž. pažįsta apie 6 metus. Su juo buvo geriausi draugai, pažįsta jo šeimą. E. gyveno su mama, močiute, žino, kad gyveno jo mama su sugyventiniu V. U. Gali pasakyti tik tiek, kad visą gyvenimą E. nekentė savo motinos, nes ji vartojo alkoholį, jo neprižiūrėjo. Apie ją atsiliepdavo visada blogai dėl jos gyvenimo būdo, kad ji gėrė ir jo nemylėjo, jam buvo tokia nuoskauda. Girdėjo porą kartų, kad E. mušė mamą. Dar E. močiutė buvo gyva ir jam skambino, prašė pagalbos, bijojo būti su juo. Jis kalbėjo tiek su močiute, tiek su jo mama I., dėl ko E. pradėjo mušti, jos sakė, kad ne iš to ne iš ko, tiesiog puolė mušti ir tiek. Šiuo metu pasakyti kada pirmą kartą E. pradėjo kelti ranką prieš savo motiną, negali, nes neprisimena, gal prieš pusantrų metų. Dar nori pasakyti, kad jis su E. nustojo bendrauti, t. y. vengė kontakto su E., gal prieš 2 metus, nes šis pradėjo vartoti narkotikus. E. buvo išvažiavęs dirbti į Norvegiją, iš ten grįžo dar piktesnis, jam atrodo jis ten sėdėjo kalėjime. Tiksliai negali to patvirtinti, nes girdėjo iš aplinkinių tokias kalbas, pats jau tuo metu su juo nebendravo. Nebendravo dėl to, kad jis vartojo narkotikus, keistai elgėsi. Vieną kartą jam stovint šalia jo, bendravo, jis aplink pirštą suko peilį, klausė jo „nori aš tave padursiu“. Jam sakė, ar šis durnas, ar kas jam yra ir dėl to nustojo su juo bendrauti. 2022-02-19 jis E. nematė, nei su juo bendravo. 2022-02-20 03.45 val. jam pradėjo belsti į langą. Jis pažiūrėjo į laikrodį, todėl atsimena tikslų laiką. Jis miegojo su savo panele, ji matė, kad atėjo E., bent nebuvo atsikėlusi ir su juo nebendravo. Jis atidarė langą, matė, kad stovėjo E. Jis paprašė jo išeiti, pasikalbėti. Jis atsakė, kad niekur neis, yra pavargęs, nori miegoti. Matė, kad E. neadekvatus, jam pradėjo sakyti, kad jį vejasi keturi demonai. Pasakė „man žopa, neturiu kur eiti, nežinau kur dėtis“. Suprato, kad E. norėjo prisiprašyti nakvoti pas jį. Jis pasakė, kad jis eitų pas savo draugelį, su kuriuo pastaruoju metu bendrauja. E. atsakė, kad neturi telefono ir negali niekam paskambinti. Jis išėjo. Po kiek laiko, gal po 3-4 minučių E. vėl grįždavo ir stukseno į langą. Sakė jam išeiti, jis išeidavo ir vėl grįždavo, nespėdavo net normaliai atsigulti, taip grįždavo E. kokius 5 kartus. Girdėjo kaip jis vaikščiojo šalia namo, nes vaikščiojo per sniegą. Tarp tų jo atėjimų, jis vis ką nors sakydavo, sakė, kad mama nuo vaikystės kažkokį sąmokslą sugalvojo prieš jį, sakė, kad pas jį namuose policija. Jis negali grįžti, nes policijos pareigūnai sakė jam išeiti, nes veš į psichiatrinę ligoninę. Nežino kaip apibūdinti E. būklę, jis buvo kažkoks keistas, kaip kažko pavartojęs. Kai blaivas jis būdavo kitas. Kai paskutinį kartą jis atėjo, jis jam pasakė „aš bijau dėl tavęs, tau bus „pizda“. Jis jau piktai jam atsakė, kad dėl jo nesijaudintų ir eitų iš čia. Buvo davęs jam cigarečių ir jis išėjo. Kelintą valandą jis išėjo iš jo, nežino, į laikrodį nežiūrėjo. Bet kaip ir minėjo, jis atėjo 03.45 val., kalbėjo porą minučių, šis išėjo, ir apie 5 kartus taip vėl grįžęs po 2-3 minučių stuksendavo į langą. Daugiau jis neturi ką pasakyti, kur jis nuėjo išėjęs iš jo, nežino. Apie tai, kad E. nužudė savo mamą sužinojo iš E. sesers vyro. Jis jam ir pasakė, kad buto durys užplombuotos, ir vėliau pasakė, kad I. nužudyta. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. Vėliau iš aplinkinių išgirdo, kad I. sugyventinis V. ligoninėje. Apie tai, kas atsitiko V. nieko nežino (t. 2, b. l. 56-57)

Parodymų patikrinimo vietoje E. Ž. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 88-99).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

2022-02-20 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022‑02-20 apie 4.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) lovoje rastas I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su keturiomis durtinėmis žaizdomis krūtinės dešinėje pusėje, dviem durtinėmis žaizdomis nugaros dešinėje pusėje bei šešiomis durtinėmis žaizdomis dešinės rankos žaste. Buto miegamajame ant lovos aplink lavoną, buto koridoriuje bei bendro naudojimo koridoriuje daug raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują (t. 1, b. l. 1).

2022-07-29 Vilniaus aps. VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Oksanos Giebien tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022-06-06 gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-I-17/2022, kuriame nurodoma, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu įtariamasis E. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suvokti veikos pavojingumo ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. E. Ž. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VŠĮ Rokiškio PL). Įtariamasis E. Ž. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. E. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo metu nebuvo patologinio afekto būsenoje, jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 392 str. 1 d., 393 str. 1 d., 394 str. 1 d., 1 p., tikslinga perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-05946-22 prokurorui pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 11, 12).

Iš 2022-08-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro kvietimo skambučio garso įrašai (t. 1, b. l. 22-24).

Iš 2022-04-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 26-28).

Iš 2022-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta daugiabučio namo laiptinė, butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir bute esantis moteriškos lyties lavonas adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 33-66).

Specialisto išvadoje Nr. M 227/2022 (01) nurodoma, kad I. Ž. mirė nuo durtinių-pjautinių krūtinės ląstos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, į tai nurodo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje, veide, rankose, pilve, dešinio plaučio ir dešinio inksto pažeidimai. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. I. Ž. konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje, veide, rankose, pilve, dešinio plaučio ir dešinio inksto pažeidimai. Sužalojimai padaryti aštraus, duriančių pjaunančių savybių turinčio daikto poveikyje, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai visumoje dėl vidaus organų pažeidimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. Ž. mirė nuo durtinių-pjautinių krūtinės ląstos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, kas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. I. Ž. konstatuoti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad žaizdos plaštakose galėjo būti padarytos savigynos metu. Neatmetama galimybė, kad po visų sužalojimų padarymo, nukentėjusioji galėjo kurį tai trumpą laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl ūminio kraujavimo. Po visų sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. I. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 19 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti plokščiu, vienašmeniu duriančių - pjaunančių savybių įrankių. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2022-02-21, 09:15 val., rodo, kad nuo I. Ž. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-3 paros laiko. I. Ž. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 ‰ etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 71-77).

Specialisto išvadoje Nr. S 118/2022 (01) nurodoma, kad ant virtuvinio peilio geležtės (1 mėg.), E. Ž. džinsinių kelnių su diržu (5,6,7 mėg.), megztinio (8,9 mėg.), nuoplovoje iš laiptinės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. Ž. DNR profiliu. Ant virtuvinio peilio geležtės (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą ant virtuvinio peilio geležtes (2 mėg.) ir rankenos (3 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su I. Ž. DNR profiliu su 99,99999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su vyriškos lyties asmens DNR profiliu, gautu ant virtuvinio peilio geležtės (l mėg.), džinsinių kelnių su diržu (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iš laiptinės (4 mėg.). Atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo E. Ž. kairės rankos (12 mėg.) gautas mišrus, dalinis, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su E. Ž. DNR profiliu su 99,9999999999998% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su vyriškos lyties asmens DNR profiliu, gautu ant virtuvinio peilio (l mėg.), E. Ž. džinsinių kelnių su diržu (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iš laiptinės (4 mėg.). Ant E. Ž. megztinio (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo E. Ž. dešinės rankos (11 mėg.), DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Ant E. Ž. marškinėlių dėmių ir sutepimų, panašių į kraują, nerasta (t. 1, b. l. 94-108).

Specialisto išvadoje Nr. S 246/2022 (01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą specialisto išvadoje Nr. S 118/2022 (01) nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis ant peilio geležtės (1, 2 mėg.), rankenos (3 mėg.), E. Ž. kelnių (5, 6, 7 mėg.), megztinio (8, 9 mėg.), nuoplovoje iš laiptinės (4 mėg.), E. Ž. kairės rankos (12 mėg.) sutampa su V. U. DNR profiliu su 99,999999999999997% tikimybe (t. 1, b. l. 113, 114).

Specialisto išvadoje Nr. G 1045/2022 (01) nurodoma, kad V. U. diagnozuotos daugybinės durtinės – pjautinės žaizdos (galvos, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, kairio žasto, dešinės alkūnės, kairės plaštakos I-o tarpupirščio, kario sėdmens), trauminis kraujo išsiliejimas į dešinę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), neilgai trukus iki GMP personalo bei gydytojų VšĮ RVUL apžiūros 2022-02-20, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-20) ir būdu, t. y. peiliu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje, dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai durtinės - pjautinės žaizdos yra kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, kurie galėjo atsirasti griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad V. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu būdu, t. y. jam gulint ant šono ir duriant peiliu į nugaros apačią, po ko jam laikant duris ir pro durų tarpą badant peiliu jam per rankas, šoną (t. 2, b. l. 4, 5).

Specialisto išvadoje Nr. G 525/2022 (01) nurodoma, kad E. Ž. padaryti odos nubrozdinimai kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros 2022-02-20, 11:50 val. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas. Todėl pasisakyti , kuris ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ranka prisidengiant nuo smūgių, tiek ir suduodant smūgius. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais (t. 3, b. l. 5-7).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 336/2022 (01) nurodoma, kad E. Ž. šlapime rasta amfetamino pėdsakų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų, temazepamo pėdsakų, nordazepamo, nustatyta mažiausia koncentracija 1.26 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime GHB, lizergo rūgšties dietilamido (LSD) nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (t. 3, b. l. 9).

2022-02-20 alkotesterio kvite nustatytas E. Ž.1 .00 ‰ girtumo laipsnis (t. 3, b. l. 10)

 

III.                      Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

 

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus ir įvertinusi juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad E. Ž., būdamas nepakaltinamu, padarė jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. 

E. Ž. dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos negalėjo stoti prieš teismą ir duoti paaiškinimų, tačiau tai, kad būtent jis byloje nustatytomis aplinkybėmis nužudė savo motiną ir pasikėsino nužudyti V. U., patvirtina byloje esantys anksčiau jau išdėstyti įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, nukentėjusiojo V. U., iš dalies liudytojų A. V., R. G., A. R., L. R., A. J., E. P. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti, ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymas bejėgiškos būklės žmogaus, savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, dviejų ar daugiau žmonių yra nužudymą kvalifikuojantys požymiai, nurodyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktuose. Nužudymas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra: kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas inkriminuojamas tuo atveju, kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviem ar daugiau žmonių. Šis punktas taikytinas tais atvejais, kai kelių žmonių nužudymą lemia vieningas nusikalstamas sumanymas, nors pirma nužudomas vienas, paskui kitas ir nebūtinai tuo pačiu metu ar toje pačioje vietoje. Veika kvalifikuojama kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) ir rengimosi nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis arba kaip baigto nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis tais atvejais, kai kaltininkas nužudo vieną asmenį ir rengiasi ar pasikėsina nužudyti kitą esant bendram nusikalstamam sumanymui nužudyti du ar daugiau žmonių.

Byloje anksčiau išdėstytais įrodymais nustatytas priežastinis ryšys tarp I. Ž. mirties, V. U. padaryto sunkaus kūno sužalojimo bei E. Ž. veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Ž. buvo E. Ž. motina, t. y. ji įvykio metu buvo E. Ž. šeimos narė. Tiek I. Ž., tiek V. U. įvykio metu, kai jiems buvo duriami smūgiai peiliu: I. Ž. E. Ž. dūrė peiliu ne mažiau kaip 19 smūgių į krūtinės ląstą, veidą, rankas, pilvą, o V. U. ne mažiau kaip 2 smūgius į nugarą, jie abu miegojo, t. y. negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti E. Ž. Dėl išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad E. Ž. savo šeimos narei – miegančiai motinai I. Ž. dūrė peiliu ne mažiau kaip 19 smūgių į krūtinės ląstą, veidą, rankas, pilvą, tuo padarydamas specialisto išvada nustatytas durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešinėje, veide, rankose, pilve, dešinio plaučio ir dešinio inksto pažeidimus, ko pasėkoje nuo durtinių-pjautinių krūtinės ląstos, veido, rankų, pilvo sužalojimų, kurie komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, I. Ž. įvykio vietoje mirė, taip jis nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narę. Be to, kaip minėta, E. Ž. peiliu dūrė šalia motinos miegančiam šios sugyventiniui V. U. ne mažiau kaip 2 smūgius į nugarą, o nukentėjusiajam atsibudus nuo smūgių ir išbėgus į bendrą koridorių, kur slėpėsi už laiptinės koridoriuje esančių durų, jis persekiodamas V. U. išbėgo į laiptinę, stūmė V. U. laikomas duris, peiliu dūrė ne mažiau kaip 5 smūgius pro atsidariusių durų tarpą V. U. į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, kairįjį žastą, rankas, sėdmenį, tuo, kaip nustatyta specialisto išvada, padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas (galvos, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, kairio žasto, dešinės alkūnės, kairės plaštakos I-o tarpupirščio, kairio sėdmens), savo veiksmais padarydamas trauminį kraujo išsiliejimą į dešinės krūtinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, ir taip jis pasikėsino nužudyti V. U. Kėsinimasis nužudyti V. U. buvo akivaizdus, kadangi E. Ž. peiliu dūrė 2 smūgius į nugarą, vėliau jau nurodytomis aplinkybėmis peiliu dūrė ne mažiau kaip 5 smūgius pro atsidariusių durų tarpą V. U. į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, kairįjį žastą, rankas, sėdmenį. Šiuo atveju suduodamas peiliu (gyvybei pavojingu įrankiu) smūgius į gyvybei svarbias ir labiausiai pažeidžiamas V. U. kūno dalis, E. Ž. darė veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, nuo kurios V. U. galėjo ir mirti. Taigi aptarti E. Ž. veiksmai atitinka baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Byloje nustatyta, kad V. U. buvo pasikėsinta nužudyti iš karto po to, kai buvo peiliu subadyta E. Ž. motina. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad E. Ž., kaip nurodoma nutarime perduodant bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, turėjo vieningą tyčią nužudyti du asmenis. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje veika kvalifikuojama kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) ir pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis tais atvejais, kai kaltininkas nužudo vieną asmenį ir rengiasi ar pasikėsina nužudyti kitą esant bendram nusikalstamam sumanymui nužudyti du ar daugiau žmonių. O šiuo atveju E. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktus bei 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kas neatitinka nurodytos kasacinės instancijos praktikos. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Taigi spręsti apie E. Ž. vieningą sumanymą, tyčią nužudyti du asmenis šioje byloje negalima, nes byloje nustatyta, kad E. Ž. veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Byloje nėra galimybės spręsti dėl E. Ž. sumanymo pasikėsinti nužudyti V. U. jau po motinos nužudymo ar iki jo. Kiti bylos duomenys (nukentėjusiojo V. U., liudytojų A. J. parodymai) patvirtina tik tai, kad E. Ž. buvo supykęs ant mamos, sakė ,,mama prisidirbo“. Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad E. Ž. veika be pagrindo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir ši kvalifikuojanti aplinkybė iš E. Ž. nustatytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos šalintina, be to, papildomai pagal 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą E. Ž. veika nekvalifikuotina. Taip pat iš E. Ž. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos šalintinos aplinkybės, kurios nurodo apie E. Ž. tyčią atlikti baudžiamuoju įstatymu uždraustus veiksmus.

 

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Byloje 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. Ž. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2, b. l. 136-138).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2022 m. balandžio 21-gegužės 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-17/2022 konstatuota, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu E. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suvokti veikos pavojingumo ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. E. Ž. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VŠĮ Rokiškio PL), E. Ž. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. E. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo metu nebuvo patologinio afekto būsenoje, jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (t. 2, b. l. 148-154).

Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė, apklausiama teisiamajame posėdyje, patvirtino komisijos pateiktą išvadą ir paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu ir šiuo metu E. Ž. serga nurodytomis ligomis, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rekomenduota griežto stebėjimo sąlygomis, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas, nukentėjo du asmenys, taip pat atsižvelgė į patį ligos pobūdį, nes viso stebėjimo metu jis buvo nenuoseklaus, padriko mąstymo, nuolat išsakė kliedesinę aplinkos ir įvykių interpretaciją, buvo priešiškas, be kritikos, visiškai nesigailėjo dėl savo veiksmų motinos ir jos draugo atžvilgiu ir kalbėjo, kad netgi gerai padarė. Stebėta kritikos stoka, prognostinių galimybių stoka, be to, jis nė karto nebuvo stebėtas ir gydytas psichiatrų, psichiatrijos stacionare, tik kažkada vaikystėje konsultuotas vaikų psichiatro dėl emocijų sutrikimo. Paskutinius du metus, kai jau išryškėjo tikra psichozinė simptomatika, tai matyti iš liudytojo parodymų, bylos medžiagos ir iš jo paties pasakojimų, jam būtinas kuo ilgesnis gydymas stacionaro sąlygomis, ta prasme, kad griežto stebėjimo sąlygos laikui bėgant, aišku pagal psichikos būseną, pagal gydymo rezultatus, bus keičiamos į sustiprinto, vėliau į bendro stebėjimo sąlygas. Jis turi būti kuo ilgiau stebimas ir gydomas psichiatrų (t. 3, b. l. 131, 132).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymius, E. Ž. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas. E. Ž., atsižvelgiant į ekspertės paaiškinimus, ekspertizės akto Nr. 75U-I-17/2022 išvadas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios priverčiamosios medicinos priemonės terminas nenustatomas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

 

IV.                      Kiti klausimai

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškė nukentėjusysis V. U. (t. 1, b. l. 189-191), dėl turtinės žalos atlyginimo – Vilniaus teritorinė ligonių kasa (t. 2, b. l. 13-19). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2011). Atsižvelgiant į nurodytą, byloje pateikti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

E. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 20 d. 07.29 val. (t. 2, b. l. 60). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. kovo 29 d. nutartimi E. Ž. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi E. Ž. perkeltas trims mėnesiams iš ekspertizės įstaigos – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus į kitą specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pratęstas E. Ž. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrinę ligoninę terminas, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminas pratęstas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą E. Ž. paliktinas galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti

Baudžiamojoje byloje spręstinas daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: 1) džinsai su diržu; 2) megztinis, maikė, striukė; 3) nuoplovos nuo grindų; 4) peilis; 5) nuoplova su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu; 6) seilių pavyzdys, kurie 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006764) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 115-117), šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti: 1) kelnės, marškinėliai, liemenėlė, kelnaitės; 2) batai; 3) pagalvės užvalkalas; 4) nuoplova, 2 vnt.; 5) nuorūka, 6 vnt.; 6) žiebtuvėlis, 2 vnt.; 7) seilių pavyzdys, kurie 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006819) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 118-121), šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti: 1) planšetinis kompiuteris „Huawei AGS-L09“ su SIM; 2) MRT „Samsung GT-Y8200“; 3) MRT „Nokia RM-1187“ su dviem SIM; 4) MRT „Honor H-L04“; 5) MRT „Nuos Optium“ be SIM; 6) MRT „Nokia 6300“ be SIM; 7) MRT „Nokia RM-1134“ be SIM; 8) MRT „Nokia 6151“ su SIM; 9) MRT „LG-E410“ su micro SD kortele; 10) MRT „Samsung GT-S5230“ be SIM; 11) MRT „Iphone A1428“ be SIM; 12) MRT „Iphone A1332“; 13) raktas su pakabuku ir magnetu; 14) euras; 15) MRT „Nokia“ su Tele2 SIM, kurie 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu (kvitas B serija BBB Nr. LS006819) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 118-121), šiai nutarčiai įsiteisėjus grąžintini E. Ž., daiktus perduodant E. Ž.-D.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

n u t a r i a :

pripažinti, kad E. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarė būdamas nepakaltinamu.

Taikyti E. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi E. Ž. pratęstą procesinę prievartos priemonę – jo atidavimą į specialiąją įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę palikti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. U. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: 1) džinsus su diržu; 2) megztinį, maikę, striukę; 3) nuoplovas nuo grindų; 4) peilį; 5) nuoplovą su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu; 6) seilių pavyzdį nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtus: 1) kelnes, marškinėlius, liemenėlę, kelnaites; 2) batus; 3) pagalvės užvalkalą; 4) nuoplovas, 2 vnt.; 5) nuorūkas, 6 vnt.; 6) žiebtuvėlį, 2 vnt.; 7) seilių pavyzdį šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtus: 1) planšetinį kompiuterį „Huawei AGS-L09“ su SIM; 2) MRT „Samsung GT-Y8200“; 3) MRT „Nokia RM-1187“ su dviem SIM; 4) MRT „Honor H-L04“; 5) MRT „Nuos Optium“ be SIM; 6) MRT „Nokia 6300“ be SIM; 7) MRT „Nokia RM-1134“ be SIM; 8) MRT „Nokia 6151“ su SIM; 9) MRT „LG-E410“ su micro SD kortele; 10) MRT „Samsung GT-S5230“ be SIM; 11) MRT „Iphone A1428“ be SIM; 12) MRT „Iphone A1332“; 13) raktą su pakabuku ir magnetu; 14) eurą; 15) MRT „Nokia“ su Tele2 SIM nutarčiai įsiteisėjus grąžinti E. Ž., daiktus perduodant E. Ž.-D.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjos                                                                                                    Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

 

                                                                                                          Ieva Gavelytė-Kalytienė

 

                                                                                                          Nida Vigelienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BPK
  • BK 129 str. Nužudymas
  • BK 98 str. Priverčiamosios medicinos priemonės
  • 2K-77/2011
  • BPK 140 str. Laikinas sulaikymas
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį