Baudžiamoji byla Nr. e1-557-900/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08894-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atliko 2021 m. sausio 11 d.,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
J. G. 2022 m. kovo 15 d. apie 1000 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės tarpduryje laikė rankoje iškeltą kirvį, grasino sutuoktinei Z. G. ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą sakydamas: „nužudysiu, tuoj, kūrva, nukirsiu, tuoj bus kraujo, naktį tave užmušiu, vis tiek tave užmušiu, bus žnekt, žnekt, žnekt“, kas sudarė nužudyti nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Kaltinamojo (įtariamojo) J. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 78-79), kuriuose nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena dviese su sutuoktine Z. G.. 2022 m. kovo 15 d. kaltinamasis namo kieme kirviu kapojo malkas. Tikslaus laiko neprisimena, bet gali būti apie 1530 val., sutuoktinė pradėjo jam priekaištauti, kad neva negerai sudėjo malkas. Prieš tai kaltinamasis buvo pas kaimyną, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Labai supyko dėl sutuoktinės priekaištų ir, laikydamas rankoje kirvį, jai pagrasino sakydamas, kad ją užmuš. Gali būti, kad pasakė ir kitus žodžius, nurodytus įtarime. Taip pasakė, nes buvo išgėręs ir įsiutęs dėl sutuoktinės priekaištavimo. Jei būtų buvęs blaivus, tai nieko panašaus net nebūtų įvykę. Tai buvo tik pykčio metu išsakyti žodžiai. Sutuoktinės tikrai nebūtų nei žudęs, nei dar ką nors (blogo) jai daręs. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Įvykis įvyko lauko virtuvėlės tarpduryje. Įvykį matė į svečius atvykusi dukra R. K..
Kaltinamojo (įtariamojo) J. G. paaiškinimais, užfiksuotais papildomos apklausos protokole (b. l. 87-88), kuriame nurodyta, kad nori patikslinti, jog 2022 m. kovo 15 d. ryte, galėjo būti 700 val., dviračiu išvažiavo pas kaimyną V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su kaimynu gėrė alų. Galėjo būti, kad namo kaltinamasis grįžo apie 1000 val. Tik grįžęs pamatė iš jam priklausančios lauko virtuvės išeinančias sutuoktinę Z. bei dukrą R.. Labai supyko tai pamatęs. Buvo neblaivus ir pyktis dar labiau paėmė. Kaltinamasis pasiėmė prie durų buvusį kirvį ir, laikydamas rankoje, pagrasino sutuoktinei Z., kad ją nužudys. Gali būti, kad pasakė visus kitus grasinančius žodžius, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Tarp sutuoktinių stojo dukra, o tiksliau ji jį pastūmė, tačiau nestipriai. Dukra jam fizinio skausmo nesukėlė. Numetęs kirvį kaltinamasis vėl išvažiavo pas draugą. Nors ankstesnėje apklausoje kaltinamasis sakė, kad su sutuoktine susipyko dėl malkų, tačiau galėjo susipainioti, nes su sutuoktine pykstasi dažnai. Gerai apgalvojęs prisiminė, kad įvykio dieną jie susipyko dėl to, jog sutuoktinė vaikšto po jo viralinę (lauko virtuvę). Mano, kad sutuoktinė galėjo išsigąsti jo grasinimų, nes jis šaukė ant jos ir rankose turėjo kirvį.
Nukentėjusiosios Z. G. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokole (b. l. 7-8, 36-37, 40-41), kuriuose teigiama, kad J. G. yra jos sutuoktinis. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dviese gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
2022 m. kovo 15 d. apie 1530 val. (laikas nurodytas taip, kaip yra protokole-pareiškime) ji su į svečius atvykusia dukra R. K. ėjo į rūkyklą. Rūkykla yra virš viralinės (lauko virtuvės). Sukabino išrūkyti mėsą ir nusileido kopėčiomis į apačią. Tuo metu tarpduryje į viralinę (lauko virtuvę) iš lauko pasirodė J. G.. Nukentėjusiosios manymu, sutuoktinis buvo neblaivus, nes, kiek žino, ryte apie 700 val. jis išėjo pas kaimyną ir vartojo alkoholį. Pamačiusi tarpduryje sutuoktinį, nukentėjusioji į jį net nepažvelgė, tačiau mano, kad jis tikrai buvo neblaivus. Sutuoktinis kiekvieną dieną ryte išeina ir grįžta neblaivus. J., pamatęs moteris, griebė kirvį, padėtą viralinėje (lauko virtuvėje) prie durų, ir iškėlęs jį sakė: „tuoj, kūrva, nukirsiu, tuoj bus kraujo, naktį tave užmušiu, vis tiek tave užmušiu, bus žnekt, žnekt, žnekti“. Sakė ir kitokių grasinančių žodžių, visų jų neprisimena. Dukra R. nestipriai pastūmė tėvą, kad jis atsitrauktų. Kirvis iškrito J. iš rankų. Šiaip ne taip nukentėjusiajai paspruko, bet labai išsigando, nes tokie sutuoktinio veiksmai (turėtų būti - grasinimai) atrodė realūs. Sutuoktinio veiksmai kartojasi labai dažnai, kelis kartus į dieną. Mano, kad vieną dieną tikrai gali įvykti nelaimė ir sutuoktinis ką nors jai padarys.
J. bandė išsitraukti pagalį, tačiau nesėkmingai. Nukentėjusioji girdėjo, kaip J. grasino dukrai R.: „gausi, kūrva, ir tu, mauk, kūrva, lauk, ko čia atvažiavai? Ar neturi ko ėsti?“.
Tada J. pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Apie 1500 val. grįžo. Po kiek laiko nukentėjusioji jo rankose pamatė peilį. Mano, kad J. pasiėmė peilį iš name esančios spintelės. Nematė, kada vyras pasiėmė peilį. Nukentėjusioji girdėjo, kaip sutuoktinis, laikydamas rankoje peilį, sakė dukrai: „ar nori, kūrva, ir tau suvarysiu?“. Dukra pasakė: „jeigu nori, durk“. Po to J. metė peilį ant žemės ir pasakė, kad išpjaus visus. Ji (neaišku kas) pasakė, kad jis nekeltų peilio, tačiau jis vis vien pakėlė peilį ir nunešė padėti į name esančios spintelės stalčių.
Iš gretimo namo išėjo kaimynė I. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). J. pradėjo konfliktuoti su ja. Sutuoktinis išvadino kaimynę įvairiais necenzūriniai žodžiais, grasino nukirsti jai galvą, padegti. Grasindamas kaimynei, J. rankose neturėjo jokių įrankių. Su kaimyne J. seniai konfliktuoja, todėl nukentėjusioji nuėjo namo. Sutuoktinis nuėjo ir pasiėmė iš namo kitą peilį, išėjo į lauką ir, laikydamas rankoje peilį, sakė dukrai dingti. Neapsikentusi tokio sutuoktinio elgesio, nukentėjusioji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį.
Atvykę policijos pareigūnai sutuoktinį sulaikė.
Liudytojos R. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 56-57), kuriame rašoma, kad J. G. ir Z. G. yra jos tėvai. Tėvai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. K. 2022 m. vasario 14 d. apie 1130 val. atvažiavo pas tėvus ir liko iki 2022 m. kovo 15 d. Ji su mama apie 1000 val. ėjo į rūkyklą sukabinti rūkyti mėsa. Rūkykla yra virš viralinės (lauko virtuvės). Sukabinusios mėsą, kopėčiomis nusileido į apačią. Tarpduryje į viralinę (lauko virtuvę) pamatė savo tėvą. Iš tėvo akių bei kalbos akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Jas pamatęs, tėvas griebė kirvį, padėtą viralinėje (lauko virtuvėje) prie durų, ir iškėlęs grasino juo mamai. Kiek girdėjo, tėvas sakė, kad mamą nužudys, nukirs, užmuš bei daugybę kitų grasinančių žodžių, kurių visų neprisimena. Mama labai išsigando. Liudytoja R. K. tėvą nestipriai pastūmė nuo mamos, kad jis atstotų, Kirvis iškrito tėvui iš rankų. Mama atsitraukė į šoną. Tėvas bandė išsitraukti pagalį, bet neištraukė. Traukdamas pagalį, tėvas grasino liudytojai R. K.: „gausi, kūrva, ir tu, ko čia atvažiavai? Ar neturi ko ėsti? Mauk, kūrva, lauk“. Tada tėvas pasiėmė dviratį ir išvažiavo, grįžo apie 1500 val. Tik grįžęs tėvas nuėjo į namą, pasiėmė peilį, išėjo į lauką, laikydamas rankoje peilį, atsisėdo ant suoliuko ir klausė: „ar nori, kūrva, ir tau suvarysiu tą peilį?. Taip pat sakė kitų grasinančių žodžių, kurių ji net neprisimena. Liudytoja R. K. atsakė, kad ji leidžia (suvaryti jai peilį). Tėvas metė peilį ant žemės ir pasakė, kad visus išpjaus. Mama prašė, kad jis nebeimtų peilio nuo žemės, tačiau tėvas pasiėmė peilį ir nunešęs padėjo namuose.
Tėvas vėl išėjo į lauką. Kieme pasirodė kaimynė I. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pamatęs kaimynę tėvas pradėjo konfliktuoti su ja. Tėvas nesutaria su kaimyne nuo senų laikų ir su ja vis konfliktuoja. Tėvas išvadino kaimynę įvairiais necenzūriniais žodžiais. Liudytoja R. K. neprisimena, ar jai grasino. Konfliktuodamas su kaimyne tėvas neturėjo rankoje jokių įrankių.
Po to tėvas vėl nuėjo į namus ir pasiėmė kitą peilį. Išėjęs į lauką grasino liudytojai R. K. sakydamas: „nori, suvarysiu peilį tau?“. Jie apsižodžiavo. Mama iškvietė policiją. Tėvas mamai dažnai grasina, tačiau ji ne visada kreipiasi pagalbos. Liudytoja R. K. negali pasakyti, kiek tėvo grasinimai mamai buvo realūs. Mano, kad kokią dieną jis jai ką nors (blogo) padarys, nes, kiek žino iš mamos pasakojimų, tėvas griebia tai peilį, tai kirvį ir vaiko ją. Liudytoja R. K. nebijo tėvo grasinimų ir neišsigando. Nemano, kad tėvo grasinimai jos atžvilgiu buvo realūs.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiojo patrulio G. Ž. 2022 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 32), kuriame rašoma, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nukentėjusioji Z. G. nurodė, jog neblaivus sutuoktinis J. G. pasiėmė kirvį, peilį, geležinę štangą ją vaikėsi po kiemą. Įvykio vietoje J. G. nustatytas 1,30 promilių girtumas.
BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (b. l. 26-29), iš kurio matyti, kad Z. G. 2022 m. kovo 15 d. 1546 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog neblaivus sutuoktinis konfliktuoja, grasina, turėjo kirvį ir peilį, tai tęsiasi jau ilgą laiką, dabar jis yra namuose.
Įvykio vietos apžiūros 2022 m. kovo 15 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 16-25).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 145 str. 1 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesius su intensyvia priežiūra – kaltinamojo kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje nuo 2300 val. iki 600 val., bei įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 15 d. 1650 val. iki 2022 m. kovo 17 d. 1230 val. ir laikyti, kad jis atliko 2 arešto paras. Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. G. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 120-123).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo (duomenys neskelbtini) m. nedirba (b. l. 104). Administracine tvarka pastaruosius 5 metus nebaustas (b. l. 107). Teistas 2020 m. birželio 18 d. už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 109-111, 114-116, 119). Bausmę atliko. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Bausmės dydis parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Iki šiol kaltinamasis buvo vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją ir fizinio skausmo sukėlimą anūkui T. M.. Arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą. Teismas parodo kaltinamajam itin atsargų pasitikėjimą ir arešto bausmės vykdymą atideda. Skiria intensyvią priežiūrą bei nustato pareigas (BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 7, 10 p.).
Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2022 m. kovo 15 d. 1650 val. iki 2022 m. kovo 17 d. 1230 val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 68-71). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 94-99 ) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, paskui panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, 45 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 30 parų arešto bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį J. G. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jį prilyginant dviems arešto paroms.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 1 metus atidėti arešto bausmės vykdymą ir skiri 1 metų intensyvią priežiūrą. Įpareigoti J. G. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 2300 val. iki 600 val., išskyrus jei nebuvimas namuose yra susijęs su darbu ir/ar jo sveikatos priežiūra (gydymu), ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
J. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, paskui panaikinti.
Išaiškinti J. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.
Teisėja Alma Berniūnaitė