Civilinė byla Nr. e2A-915-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00500-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.12.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-258-730/2020 pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovams L. K. J., V. J. ir individualiai įmonei „Du broliai“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pajamų už bendro turto nuomą priteisimo ir atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. M. nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais L. K. J. ir individualia įmone (toliau – IĮ) „Du broliai“, kurios savininkas yra V. J., priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatas-kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

2.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė atidalyti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais L. K. J. ir individualia įmone (toliau – IĮ) „Du broliai“ tokiu būdu: atsakovui L. K. J. priteisti 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsakovei IĮ „Du broliai“ priteisti 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti 125 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo L. K. J. už jam atitenkančias ieškovės nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti 125 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės IĮ „Du broliai“ bei subsidiariai iš šios įmonės savininko V. J. už atsakovei IĮ „Du broliai“ atitenkančias ieškovės nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų L. K. J. ir V. J. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovų L. K. J., V. J. bei IĮ „Du broliai“ bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos tam, kad jai priklausančios Turto dalys būtų atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai kompensaciją pinigais: pirma, ieškovė ir atsakovai L. K. J. bei IĮ „Du broliai“ nesutaria dėl Turto atidalijimo būdo; antra, ieškovė gyvena užsienyje, todėl, atidalijus Turtą natūra, ji vis tiek neturėtų galimybės pati naudotis Turtu; trečia, Turto atidalijimas natūra techniškai yra neįmanomas; ketvirta, ieškovės siūlomas Turto atidalijimo būdas išmokant jai kompensaciją pinigais yra racionaliausias ir priimtiniausias, kadangi visas Turtas būtų sutelktas vienos šeimos narių rankose. Ieškovės teigimu, bendra Turto vertė yra 1 000 000 Eur, todėl, atidalijus Turtą, jai turėtų būti išmokėta iš viso 250 000 Eur piniginė kompensacija.

4.       Atsakovė IĮ „Du broliai“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nekilnojamojo turto, pastato-kavinės su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kurių bendras plotas 815,34 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą projektą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai piniginę kompensaciją, kadangi tarp šalių jau yra nusistovėjusi naudojimosi Turtu tvarka, Turtas yra dalus, o ieškovės argumentas, jog ji gyvena ne Lietuvoje ir nesinaudoja Turtu, nepaneigia jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad, siekdama išimtinio atidalijimo būdo – piniginės kompensacijos priteisimo, ieškovė neįrodė, jog ginčo Turto negalima atidalyti kitais būdais, kurie mažiau varžytų kitų bendraturčių interesus.

7.       Teismo vertinimu ieškovės argumentas, kad ji negali naudotis Turtu iš esmės dėl to, jog gyvena užsienyje, negali būti laikomas pagrindu priteisti piniginę kompensaciją, kadangi ginčo Turtas nėra ieškovės vienintelis valdomas nekilnojamojo objektas Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2019 m. gruodžio 6 d. duomenimis, ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė tvirtino, jog Turto atidalijimas natūra techniškai neįmanomas, tačiau jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (pvz. specialisto parengtas projektas), išskyrus ieškovės atstovo paaiškinimus, nebuvo pateikti. 

9.       Kilus ginčui dėl Turto rinkos vertės, buvo atlikta ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad šalims priklausančio nekilnojamojo objekto vertė yra 699 000 Eur, atitinkamai ieškovei tenkančio turto dalies vertė – 174 750 Eur. Teismas nurodė, kad neįžvelgia pagrindo abejoti Teismo ekspertizės akte nurodyta ginčo Turto verte.

10.       Teismo vertinimu, kompensacijos ieškovei priteisimas komplikuotų teismo sprendimo vykdymą, kadangi: pirma, ieškovei priklausančio Turto dalies vertė yra didelė, t. y. apie 174 750 Eur; antra, IĮ „Du broliai“ ir V. J. valdomai turto daliai yra taikomas areštas; trečia, minėtų atsakovų Turto dalis hipotekos pagrindu yra įkeista akcinei bendrovei SEB bankui; ketvirta, atsakovas L. K. J. yra pensinio amžiaus ir valdo tik UAB „Du broliai“, kuri turi turto už 74 060 Eur, kurį daugiausia sudaro trumpalaikis turtas.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad, patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškovei iš esmės būtų suteiktas neproporcingas pranašumas kitų bendraturčių atžvilgiu, kadangi kiti Turto bendraturčiai turi tikslą ginčo Turtą parduoti ir nėra suinteresuoti ieškovės Turto dalies perėmimu, bei į tai, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės ginčo Turtą padalinti natūra, teismas ieškinį atmetė.

12.       Įvertinęs tai, kad ieškovė su atsakovų siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka iš esmės nesutinka, kad nei ieškovė, nei atsakovai neturi intereso naudotis ginčo Turtu, kad nustačius tokią naudojimosi Turtu tvarką, kokią siūlo atsakovai, būtų pažeisti ieškovės interesai ir nustatyta tvarka neatitiktų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) suformuoto naudojimosi tvarkos tikslo, kad šalys nevykdo bendraturčių pareigos, įtvirtintos CK 4.75 straipsnyje, valdant bendrą daiktą, bendradarbiauti, teismas sprendė, jog pagal atsakovų pateiktą projektą nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką nėra galimybių.

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo ir iš ieškovės priteisė: atsakovui V. J. 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui L. K. J. 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei IĮ „Du broliai“ 1 831,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmus ieškinio atsisakymą dalyje dėl 63 840 Eur negautų nuomos pajamų priteisimo solidariai iš atsakovų V. J. ir L. K. J. ir šioje dalyje bylą nutraukus, nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, į tai, kad ieškinio atsisakymą šioje dalyje nulėmė ne atsakovų veikimas (atsakovai šio ieškovės reikalavimo nepatenkino), ir į tai, kad ieškovė šio reikalavimo atsisakė iš esmės nemotyvuodama atsisakymo priežasčių, teismas darė išvadą, jog atsakovų patirtos išlaidos dalyje dėl reikalavimo dėl negautų 63 840 Eur nuomos pajamų turi būti atlygintos.

15.       Įvertinęs tai, kad ieškovė atsisakė 50 proc. ieškinyje atsakovams L. K. J. ir V. J. pareikštų reikalavimų, į atsakovams suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir advokatų darbo sąnaudas, į tai, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, teismas sprendė, jog yra pagrinds atsakovų L. K. J. ir V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 30 proc. ir priteisti iš ieškovės atsakovui V. J. 508,20 Eur, o atsakovui L. K. J. 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovės IĮ „Du broliai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas sumažino iki 15 proc. ir priteisė iš ieškovės 1 831,88 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat ieškovė prašo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1.                      Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos sąlygos ir pagrindai tenkinti patikslintą ieškinį ir atidalyti ginčo Turtą išmokant ieškovei piniginę kompensaciją: Turtas priklauso trims bendraturčiams, ginčo Turto objektų gausa (žemės sklypas, pastatas-kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kiti inžineriniai statiniai), nedidelė ieškovei tenkanti pastato-kavinės su administracinėmis ir viešbučio patalpomis dalis, ieškovės intereso naudotis Turtu nebuvimas, atsakovų galimybė sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Be to, turto atidalijimas išmokant ieškovei kompensaciją atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu (civilinė byla Nr. 3K-3-447-611/2016). 

16.2.                      Ginčijamame sprendime teismas padarė dvi vienas kitai prieštaraujančias išvadas. Pasisakydamas dėl priešieškiniu prašomos patvirtinti naudojimosi tvarkos, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei ieškovė, nei atsakovai neturi intereso naudotis ginčo objektu, naudojimosi tvarkos nustatymas nėra tikslingas. Tuo tarpu pasisakydamas dėl ieškovės prašomo taikyti Turto atidalijimo būdo, nurodė, kad pirmenybė teikiama atidalijimui natūra, tačiau, kadangi ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės ginčo Turtą atidalyti natūra, patikslintą ieškinį atmetė.

16.3.                      Atidalyti ginčo Turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti ieškovei kompensaciją yra racionalesnis sprendimas nei ginčo Turtą padalinti natūra, nes: ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo; šalys nevykdo bendraturčių pareigos, įtvirtintos CK 4.75 straipsnyje, valdant turtą bendradarbiauti; ginčo pastate yra įkurtas atsakovų viešbutis ir restoranas, todėl ginčo Turto padalinimas į tris dalis natūra sąlygotų žalą atsakovų verslui; ieškovė daugiau kaip dešimt metų negauna jokių pajamų iš jai priklausančios ginčo Turto dalies, o atsakovai tokias pajamas gauna tiesiogiai arba per su jais susijusius asmenis; pastato padalinimas į tris dalis pakenktų visų Turto bendrasavininkų interesams ir būtų nuostolingas; atidalijant pastatą, nėra galimybės padaryti tris atskiras vandentiekio, nuotekų šalinimo bei dujų sistemas nepadarant Turtui neproporcingos žalos; atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovei išmokant kompensaciją leistų sumažinti bendraturčių skaičių, be to, visas Turtas būtų sutelktas vienos šeimos rankose, tai padėtų Turtą lengviau valdyti ir tvarkyti; ieškovė gyvena užsienyje, jos sveikatos būklė neleidžia keliauti, todėl, atidalijus Turtą natūra, ieškovė neturėtų galimybės pati naudotis Turtu.

16.4.                      Nurodydamas, kad ginčo Turtas nėra vienintelis ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas Lietuvoje, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, jog ji iš esmės negalėtų naudotis ginčo Turto, nes gyvena užsienyje. Kitas teismo nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje, yra žemės sklypai. Negalima sugretinti žemės sklypų bei pastato-kavinės su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kurių paskirtis yra skirtinga, valdymo. Ieškovei gyvenant ne Lietuvoje, neįmanoma organizuoti ir vykdyti klientų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ginčo patalpose.

16.5.                      Teismas nepagrįstai pareigą įrodyti, kad atidalyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio daikto natūra techniškai nėra galimybės, perkėlė ieškovei, be to, nepagrįstai pažymėjo, jog ieškovė turėjo pateikti specialistų parengtą projektą, pagrindžiantį, kad atidalyti ginčo Turtą natūra nėra galimybės. Tokio projekto rengimas šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingai didintų bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu būtent atsakovai laikėsi pozicijos, kad ginčo pastatas yra dalus ir egzistuoja techninis sprendimas ginčo pastate įrengti atskirus apskaitos prietaisus bei komunalines sistemas, tačiau šios savo pozicijos niekaip nepagrindė.

16.6.                      Teismo išvada, kad visos ginčo šalys yra suinteresuotos ginčo Turto pardavimu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms: atsakovai pateikė priešieškinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo; bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. J. pardavė savo ginčo Turto dalį IĮ „Du broliai“; atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo Turtą aktyviai bandoma parduoti, yra tik gynybinė pozicija; naudą iš ginčo Turto per IĮ „Du broliai“ gauna atsakovas L. K. J., todėl jis neturi ketinimo šį Turtą parduoti. Atsakovai ginčo pastatą, įskaitant ir ieškovei priklausančią dalį, naudoja kaip vientisą objektą ir iš to gauna pajamas, todėl jie yra suinteresuoti naudotis ginčo objektu.

16.7.                      Teismo ekspertui Turto vertinime padarius išvadą, kad turto vertė yra 699 000 Eur, t. y. mažesnė nei nurodyta ieškovės patikslintame ieškinyje, teismas patikslintą ieškinį turėjo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei 174 750 Eur kompensaciją už jai priklausančią Turto dalį.

16.8.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas L. K. J., kuris turi daug nekilnojamojo turto ir pelningai veikiančią įmonę UAB „Du broliai“, nebūtų pajėgus išmokėti kompensaciją ieškovei. Atsakovai IĮ „Du broliai“ ir V. J. taip pat nėra nepajėgūs išmokėti ieškovei kompensaciją. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas V. J. turi net 18 nekilnojamojo turto objektų, o IĮ „Du broliai“ dirba sėkmingai. Išrašai iš Turto areštų registro, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali pagrįsti atsakovų blogos finansinės padėties.

17.       Atsakovė IĮ „Du broliai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1.                      Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma (Nekilnojamojo turto registro išrašas, pastato inventorinės bylos duomenys, UAB „Topo erdvės“ paruoštas patalpų padalinimo planas bei patalpų eksplikacijos) patvirtina, kad ginčo Turtas fiziškai yra dalus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimtinį Turto atidalijimo būdą.

17.2.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai turi suinteresuotumą ir poreikį valdyti ginčo Turtą, o Turto atidalijimas natūra sąlygotų žalą atsakovų verslui, prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovų nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai turi bendrą verslą ginčo Turte arba kad apskritai turi bendrą verslą. UAB „Du broliai“ ir IĮ „Du broliai“ yra du skirtingiems asmenims priklausantys juridiniai asmenys. Net ir prieš 16 metų, kai veikė viešbutis ir restoranas, bendro verslo nebuvo, nes kiekvienas bendraturtis vykdė savarankišką veiklą, tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta buvusi UAB „Du broliai“ darbuotoja V. P.. Faktą, kad atsakovai ginčo Turte nevykdė jokios veiklos bei negavo jokių pajamų patvirtinto ir 2018 m. gruodžio 31 d. bei 2019 m. sausio 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos pažymos. 

17.3.                      Ieškovė jokiais leistinais įrodymais neįrodė, kad ji negali naudotis ginčo Turtu. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 44 žemės sklypai. 2014 metais buvo atliktos sklypų padalinimo procedūros, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės gyvenimas ne Lietuvoje netrukdo jai valdyti turto ir realizuoti savo teisių.

17.4.                      Nesuprantamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismo išvada, jog atsakovai siekia parduoti ginčo Turtą, yra nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė IĮ „Du broliai“ siūlė visiems bendraturčiams sudaryti sutartį su Nekilnojamojo turto agentūra „Baltic Sotheby`s“, kuri apsiėmė parduoti ginčo Turtą, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad visi bendraturčiai išreiškė valią parduoti Turtą. Priešieškinis buvo pateiktas ne todėl, kad atsakovei ginčo Turtas būtų reikalingas, o tik siekiant įteisinti ilgus metus faktiškai galiojančią naudojimosi Turtu tvarką, kurią ieškovės atstovas neigė, taip pat atsakovų siekį įrodyti aplinkybę, kad Turtas yra dalus. Prašydama priteisti kompensaciją, ieškovė siekia patenkinti išimtinai tik savo interesus ir ignoruoja kitų bendraturčių siekį Turtą parduoti.

17.5.                      Į bylą pateikti Hipotekos registro ir Arešto aktų registro duomenys bei atsakovo V. J. 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai V. J. ir IĮ „Du broliai“ neturi galimybės prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ieškovei. Ginčo Turtas jokių pajamų negeneruoja, patiriamos tik Turto išlaikymo išlaidos, įskaitant ir nekilnojamojo turto mokestį, prie kurių ieškovė neprisideda, todėl geriausias ginčo sprendimo būdas yra Turtą parduoti.

18.       Atsakovas L. K. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1.                      Ieškovė neįrodė, kad ginčo Turtas yra nedalus ar kad jo neįmanoma atidalyti be neproporcingos žalos. Tvirtindama, kad Turto nedalumą patvirtina tai, jog ginčo pastate vandentiekis, nuotekų šalinimas bei dujos yra tiekiamos bendrai, ieškovė neatsižvelgia į tai, jog bet kurio pastato bendrasavininkams šio pastato pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir yra skirta tenkinti visų bendrasavininkų poreikius. Pastato dalies savininkui tiekiamo vandens, elektros energijos ir dujų apskaita gali būti atskirta nuo kitų savininkų apskaitos įrengiant papildomus skaitiklius. Ieškovė nepaneigė, kad techninis sprendimas dėl papildomų apskaitos prietaisų įrengimo yra neįmanomas. Ieškovės teiginys, kad Turto padalinimas natūra sutrikdytų atsakovų verslą, taip pat neatitinka tiesos. Atsakovai sutinka Turtą parduoti.

18.2.                      Tvirtindama, kad ji daugiau kaip dešimt metų negauna jokių pajamų iš jai priklausančios Turto dalies, ieškovė neįvertina to, jog ji nepatiria ir jokių savo Turto dalies išlaikymo išlaidų. Tuo tarpu atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo investicijas į ginčo pastato remontą, ir duomenis apie išlaidas prižiūrint ir naudojant Turtą.

18.3.                      Atsakovas L. K. J. yra pensininkas, šiuo metu niekur nedirba, jam tik priklauso UAB „Du broliai“ akcijos, todėl jis neturi galimybių sumokėti ieškovės prašomą priteisti kompensaciją. Jeigu reiktų atsiskaityti su ieškove, atsakovui tektų parduoti vienintelį turimą gyvenamąjį būstą ir prekybos paskirties pastatą (kavinė „Perlas“), kuriame vykdoma veikla ir iš tos veiklos gaunamos pajamos pragyvenimui.

19.       Ieškovė G. M. apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo prašo panaikinti papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime yra aiškiai konstatuota, kad, atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pirmosios instancijos teismui išsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priimti papildomą sprendimą nebuvo įstatyminio pagrindo.

19.2.                      Atsakovai prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl reikalavimo priteisti 63 840 Eur negautų pajamų pateikė praleidę CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą (bylos dalis nutraukta 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi) ir neprašė jo atnaujinti, todėl atsakovų prašymai priimti papildomą sprendimą apskritai negalėjo būti nagrinėjami.

19.3.                      Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu atsakovei IĮ „Du broliai“ priteisė 1 831,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi reikalavimas priteisti negautas pajamas atsakovės IĮ „Du broliai“ atžvilgiu nebuvo pareikštas.

19.4.                      Ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas buvo atsisakyta ne dėl ieškovės nesąžiningumo, nerūpestingumo ar aplaidaus elgesio, o dėl paties pirmosios instancijos teismo CPK nuostatas pažeidžiančių procesinių veiksmų, kuriais ieškovei buvo užkirstas kelias įrodyti minėto reikalavimo pagrįstumą (teismas atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus).

19.5.                      Ne visos atsakovės IĮ „Du broliai“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo tinkamai pagrįstos. Atsakovė nepagrindė 7 649,72 Eur prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės tinkamai pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sumažinus iki 15 proc., susidaro tik 852,96 Eur suma. Atsižvelgiant, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ir ieškinio, ir priešieškinio pagrįstumo klausimas, darytina išvada, jog 50 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 820,85 Eur) turėjo būti priteista ieškovei iš atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) IĮ „Du broliai“, kas suponuoja išvadą, jog atsakovei apskritai nebuvo pagrindo priteisti jokios bylinėjimosi išlaidų sumos.

19.6.                      Atsakovo L. K. J. prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos taip pat nebuvo tinkamai pagrįstos. Vien pinigų priėmimo kvitas neįrodo, kad atsakovas jame nurodytą sumą advokatui sumokėjo būtent už šioje byloje teiktas teisines paslaugas.

20.       Atsakovė IĮ „Du broliai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1.                      Papildomas sprendimas priimtas 2020 m. kovo 13 d., o apeliacinis skundas dėl jo pateiktas tik 2020 m. balandžio 6 d. (prašymas atnaujinti praleistą terminą nepateiktas), todėl apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti priimtas.

20.2.                      Ieškovei atsisakius dalies pareikštų reikalavimų, 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimu neužsibaigė bylos nagrinėjimas iš esmės, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas gali būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismui neišsprendus dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas papildomas sprendimas.

20.3.                      Būtent nepagrįsto reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo pateikimas ir nesąžiningas atsakovės procesinis elgesys sąlygojo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.4.                      Atsakovas V. J. yra fizinis asmuo, o jo IĮ „Du broliai“ yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio turtas yra individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu, todėl ieškovei patikslintu ieškiniu į bylą įtraukus atsakove IĮ „Du broliai“ dokumentai buvo ruošiami ir atstovavimo paslaugos teikiamos V. J. bei jo individualiai įmonei.

20.5.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nepaneigė, kad atsakovai realiai patyrė prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pinigų priėmimo kvitus reikia vertinti kartu su PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose detaliai nurodytos faktiškai suteiktos teisinės paslaugos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22.       Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais L. K. J. ir IĮ „Du broliai“, kurios savininkas yra V. J., priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatas–kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

23.       Žemės sklypas bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 198/792 dalys žemės sklypo (25 proc. viso žemės sklypo); G. M. nuosavybės teise priklauso 198/792 dalys žemės sklypo (25 proc. viso žemės sklypo); IĮ „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 396/792 dalys žemės sklypo (50 proc. viso žemės sklypo). Pastatas bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis pastato (25 proc. viso pastato); G. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis pastato (25 proc. viso pastato); IĮ „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato (sudaro 50 proc. viso pastato). Kiti inžineriniai statiniai bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis kitų inžinerinių tinklų; G. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis kitų inžinerinių tinklų; IĮ „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis kitų inžinerinių tinklų.

24.       Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai kompensaciją pinigais, taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. K. J. ir V. J. 63 840 Eur turto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

25.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų L. K. J. ir V. J. 63 840 Eur turto nuomos pajamų buvo nutraukta.

26.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu tiek ieškinio, kuriuo prašoma atidalyti ginčo Turtą išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, tiek atsakovės IĮ „Du broliai“ priešieškinio, kuriuo prašoma nustatyti nekilnojamojo turto, pastato-kavinės su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą projektą, netenkino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu

27.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos patikslintas ieškinys, t. y. reikalavimas atidalyti ginčo Turtą išmokant kompensaciją pinigais, todėl, neišeinant už skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

28.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendraturčio teisės atsidalyti turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisiant kompensaciją pinigais.

29.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK

30.       CK

31.       Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų, ji reikalavimą atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai kompensaciją pinigais iš esmės grindžia tuo, kad šis turto atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra racionaliausias, kadangi ji gyvena užsienyje, todėl neturi galimybės naudotis ginčo Turtu, o interesą naudotis Turtu turi atsakovai, be to, apeliantės teigimu, turtas (kavinė–viešbutis) yra nedalus, o techninis pastato pritaikymas trijų bendraturčių veiklai (viešbučio veiklai) yra pernelyg sudėtingas.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad skunde keliamas šalių įrodinėjimo pareigos tinkamo paskirstymo klausimas, pažymėtina, jog bylos dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neegzistuoja.

34.       Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

35.       Atsižvelgdama į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad būtent apeliantė, kuri prašo priteisti kompensaciją pinigais, privalo įrodyti, jog šiuo atveju galimas tik išimtinis atidalijimo būdas – atidalijimas išmokant kompensaciją, o galimybės taikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, nėra, ir kad ji šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

36.       Iš į bylą pateiktos patalpų eksplikacijos, inventorinės bylos (e. bylos t. 1, b. l. 147–150, 154–158) bei ekspertizės akte nurodytų duomenų (e. bylos t. 3, b. l. 98–139), matyti, kad ginčo objektas (pastatas–kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis) yra 815,34 m2 ploto, jį sudaro 67 patalpos, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 203,80 m2. 

37.       Nors apeliantė tvirtina, kad pastato atidalijimas natūra techniškai neįmanomas, nes dėl atidalijimo būtų patirtos neproporcingos išlaidos, kadangi reiktų įrengti tris naujas šildymo sistemas, taip pat reiktų perdaryti elektros, vandens tiekimo, dujų bei nuotekų šalinimo sistemas, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, išskyrus apeliantės atstovo paaiškinimus, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta, todėl laikytina, jog ši aplinkybė nebuvo įrodyta (CPK 12 ir 178 straipsniai).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, akcentuodama tai, kad nagrinėjamu atveju būtina įrengti tris atskiras šildymo sistemas ir perdaryti elektros, vandens tiekimo, dujų bei nuotekų šalinimo sistemas, apeliantė nepagrįstai ignoruoja tai, jog pastato dalies savininkui tiekiamo vandens, elektros energijos ir dujų apskaita gali būti atskirta nuo kitų savininkų apskaitos tiesiog įrengiant papildomus apskaitos prietaisus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia galimybė šiuo atveju techniškai yra neįmanoma.

39.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

40.       Atsižvelgiant į ginčo Turto struktūrą, parametrus, bendraturčių skaičių bei į jiems priklausančio Turto dalių dydžius, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Turto negalima atidalyti be neproporcingos žalos jam padarymo, todėl, siekiant nustatyti, ar ginčo Turtas techniškai yra dalus, šiuo atveju buvo reikalingos specialios žinios. Skiriant teismo ekspertizę ginčo Turto vertei nustatyti, apeliantė galėjo teismui siūlyti ekspertui papildomai užduoti klausimą, ar įmanoma techniškai ginčo Turtą padalinti be neproporcingos žalos, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Jokie kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys apeliantės įrodinėjamą aplinkybę dėl Turto nedalumo, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo pateikti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės ieškovė, kuriai šiuo atveju teko įrodinėjimo našta, tinkamai nepagrindė.

41.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, atidalijant daiktą, paprastai visada jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 48 punktas). Tai reiškia, kad vien tam tikros žalos turtui padarymas negali būti pagrindas spręsti, jog turto atidalijimas natūra yra negalimas.

42.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktas, jog asmuo gyvena kitoje valstybėje ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės, kurią sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat ir teisė jį valdyti ar juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

43.       Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad neįrodžius kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog konkrečiu atveju būtų pagrįsta turtą atidalyti priteisiant kompensaciją, tai, jog turto bendrasavininkis neturi intereso naudotis bendrąja daline nuosavybe, nes gyvena užsienyje, nevertinama kaip teisiškai svarbi aplinkybė. Be to, pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovų piktybiško trukdymo ieškovė neturi galimybės naudotis, valdyti ar disponuoti jai priklausančia Turto dalimi.

44.       Priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas L. K. J. ir atsakovė IĮ „Du broliai“ ginčo Turtą pastaruoju metu naudotų komerciniais tikslais ir iš to gautų pajamų, kas leistų daryti išvadą, jog atsakovai turi bendrą interesą naudotis ginčo Turtu. 

45.       Aplinkybę, kad IĮ „Du broliai“ ir V. J. ginčo Turte laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nevykdė jokios komercinės veiklos bei negavo jokių pajamų patvirtinta į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. (8.6)-D3-J-1931r-3785 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra“ bei 2019 m. sausio 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. (4.28)-D3-27 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra“, kuriose nurodoma, jog nei IĮ „Du broliai“, nei V. J. minėtu laikotarpiu Palangos miesto savivaldybės administracijai vietinės rinkliavos, kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą būtina mokėti visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, teikiantiems viešbučio tipo ar specialaus apgyvendinimo paslaugas, nemokėjo ir nedeklaravo jos pagal Palangos miesto savivaldybės nustatytą tvarką (e. bylos t. 1, b. l. 67, 73). 

46.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad Turto padalinimas į tris dalis sukeltų žalą atsakovų verslui, patiems atsakovams to nepripažįstant ir net neigiant, jog jie apskritai vysto bendrą verslą ginčo Turte, taip pat vertintinas kaip stokojantis loginio pagrįstumo. 

47.       Apeliantė nepagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog visos ginčo šalys yra suinteresuotos ginčo Turto pardavimu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nuosekliai tvirtinto, jog yra pasirengę jiems priklausančias ginčo Turto dalis parduoti. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo šiais atsakovų teiginiais abejoti. 

48.       Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo (e. bylos t. 3, b. l. 184–187) ir sutarties su nekilnojamojo turto agentūra „Baltic Sotheby`s projekto (e. bylos t. 3, b. l. 182–183; 188–189) matyti, kad bylos nagrinėjimo metu (2019 m. rugpjūčio mėn.) atsakovė IĮ „Du broliai“ kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Baltic Sotheby`s“ dėl ginčo Turto pardavimo. Įvertinus turtą ir atsižvelgus į Teismo ekspertizės akte nurodytą Turto kainą, su minėta nekilnojamojo turto agentūra buvo sutarta, kad Turtą bus bandoma parduoti už 690 000 Eur (sėkmės atveju 3,5 proc. nuo pardavimo kainos turėtų būti sumokama kaip komisinis mokestis). Atsakovas L. K. J. su tokiu pasiūlymu sutiko, ką patvirtina į bylą pateiktas jo advokatės el. laiškas, tačiau ieškovės atstovas ir atsakovės IĮ „Du broliai“ advokatės, ir nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby`s“ atstovės el. laiškus, kuriuose buvo pateiktas pasiūlymas ir sutarties su minėta nekilnojamojo turto agentūra, projektas, ignoravo, o tai patvirtina ieškovės nenorą bendradarbiauti su atsakovais sprendžiant klausimus, susijusius su ginčo Turtu.

49.       Be to, iš į bylą pateikto susirašinėjimo su ieškove (e. bylos t. 1, b. l. 151–152), vykusio dar iki šios civilinės bylos inicijavimo, matyti, kad atsakovas V. J. siūlė pačiai ieškovei pirkti iš jo ginčo Turto dalį, kas taip pat patvirtina tai, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, atsakovai nėra suinteresuoti išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo Turtą ir juo labiau neturi intereso perimti savo nuosavybėn ieškovės Turto dalį.

50.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013).

51.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, prašydama priteisti kompensaciją, apeliantė siekia patenkinti išimtinai tik savo interesus, nerodo jokių pastangų ir noro bendradarbiauti su atsakovais bei ignoruoja kitų bendraturčių siekį ginčo Turtą parduoti, todėl, tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas išimtinai tik ieškovės interesams, o likusių bendraturčių, kurie nėra suinteresuoti ieškovės Turto dalies perėmimu ir siekia ginčo Turtą parduoti, interesai nepagrįstai būtų ignoruojami.

52.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, teigiama, kad Turto atidalijimas išmokant apeliantei kompensaciją atitiktų kasacinio teismo praktiką.

53.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

54.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantės nurodomoje civilinėje byloje bendrosios dalinės nuosavybės teise net šešiems bendraturčiams priklausė gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 75,21 m2 (gyvenamasis plotas 38,92 m2), inžineriniai statiniai, garažas bei prie namo esantis žemės sklypas, todėl teismas, įvertinęs didelį ginčo turto bendraturčių skaičių, ginčo turto objektų gausą, nedideles šalims tenkančias gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, šalių interesų naudotis ginčo turtu nebuvimą ir priešingos šalies galimybę sumokėti kitiems bendraturčiams kompensaciją, tuo konkrečiu atveju nusprendė taikyti šimtinį atidalijimo būdą, t. y. priteisti kompensaciją pinigais vietoj turto atidalijimo natūra.

55.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos, darytina išvada, jog kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

56.       Kasacinio teismo praktikoje dėl turto atidalijimo taip pat nurodoma, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

57.       Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidalyti Turtą priteisiant ieškovei kompensaciją pinigais, teisiškai nereikšminga tampa ir ta aplinkybė, ar atsakovai būtų finansiškai pajėgūs išmokėti ieškovei kompensaciją, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija detaliau nepasisako ir atsakovų finansinės situacijos nevertina. 

58.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai pagrindė skundžiamą sprendimą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

60.       Apeliantė, tvirtindama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime buvo išspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomą sprendimą.

61.       Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad papildomas sprendimas priimtas 2020 m. kovo 13 d., o apeliacinis skundas teisme gautas 2020 m. balandžio 6 d., tai reiškia, kad, kaip ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė IĮ „Du broliai“, apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus CPK 277 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą papildomo sprendimo apskundimo terminą. Nors prašymas atnaujinti praleistą terminą ir nebuvo pateiktas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos 2020 m. balandžio 8 d. rezoliucija buvo priimtas, darytina išvada, jog, įvertinęs tai, kad papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai buvo nurodytas papildomo sprendimo apskundimo apeliaciniu skundu terminas, bei tai, kad terminas praleistas nežymiai, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva praleistą terminą atnaujino (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

62.       Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

63.       Iš Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. vasario 10 d. sprendimo turinio matyti, kad, kaip ir nurodo apeliantė, išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nurodydamas: „Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovų priešieškinis atmetami, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.“ (sprendimo 40 punktas).

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus, į advokatų laiko sąnaudas rengiant šalims procesinius dokumentus bei į bylos išnagrinėjimo rezultatą, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė dalies reikalavimų (priteisti 63 840 Eur iš Turto negautų nuomos pajamų) ir atsisakė, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių būdas, kai šalims yra paliekama pačioms padengti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo bei protingumo principus.

65.       Iš bylos medžiagos matyti, kad, Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. vasario 10 d. sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės, atsakovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų išspręstas bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus dėl ieškovės reikalavimo priteisti 63 840 Eur negautų nuomos pajamų, atlyginimo klausimas.

66.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, priėmęs byloje sprendimą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

67.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

68.       Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. vasario 10 d. sprendime išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apskritai nebuvo pagrindo tenkinti atsakovų prašymą priimti papildomą sprendimą.

69.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas šį ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų V. J., L. K. J. ir IĮ „Du broliai“ prašymus priimti papildomą sprendimą atmesti.

70.       Konstatavus, kad nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, susiję su patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir jų pagrindimu, kaip neturintys įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai, nevertinami.

Dėl procesinės bylos baigties

71.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovės G. M. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Tuo tarpu apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomas sprendimas naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų V. J., L. K. J. ir IĮ „Du broliai“ prašymai priimti papildomą sprendimą atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

73.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo, neatlyginamos. Duomenų, kad ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo rengimą, byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

74.       Atsakovas L. K. J. apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

75.       Atsakovė IĮ „Du broliai“ su atsiliepimais į apeliacinius skundu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo parengimą ji patyrė 2 178 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo patyrė 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

76.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomo sprendimo buvo tenkintas, atsakovės IĮ „Du broliai“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į minėtą apeliacinį skundą rengimą, neatlyginamos.

77.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

78.       Didžiausia rekomenduojama priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudaro 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur × 1,3).

79.       Atsižvelgiant Rekomendacijų 8.11 papunktyje įtvirtintą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną dydį, šioje civilinėje byloje kilusio ginčo ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad tiek atsakovės IĮ „Du broliai“ advokatė dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokatės laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos 1 500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų V. J., L. K. J. ir individualios įmonės „Du broliai“ prašymus priimti papildomą sprendimą atmesti.

Priteisti atsakovei individualiai įmonei „Du broliai“ (juridinio asmens kodas 152412668) iš ieškovės G. M. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė

                                                                        Agnė Tikniūtė