KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos respublikos vardu

2017 m. sausio 23 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,

nuteistajam R. L.,

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir nukentėjusiojo L. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 36 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš R. L. nukentėjusiajam L. B. priteista 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 200 eurų proceso išlaidų atstovo išlaidoms padengti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 10 val. 48 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, po konflikto dėl avarinės situacijos sukėlimo, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą L. B., taip nukentėjusiajam padarė viršutinės lūpos audinių patinimą, muštą žaizdą lūpos gleivinėje, nežymiai paslankų viršutinės dešinės pusės pirmą kandį, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtą baudą ir priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nuoširdžiai gailėjosi, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl neaišku, kodėl apylinkės teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatavo, kad kaltė pripažinta, bet nebuvo nuoširdaus gailėjimosi. Apeliantas pripažįsta, kad prieštaravo dėl išlaidų advokato pagalbai dydžio bei dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau teismas šias nukentėjusiojo prašomas sumas sumažino, taip pritardamas, kad jos neadekvačios. Nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė, todėl net ir priteista neturtinė žala yra per didelė. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs, tyrėjai buvo patvirtinę, jog vienas kitam jokių pretenzijų neturi, tačiau vėliau nukentėjusysis galėjo būti paveiktas kitų asmenų ir nusprendė pasipelnyti, susitaikymą apskundė. Teismas išsiaiškino, jog konfliktas kilo dėl L. B. sukeltos avarinės situacijos ir dėl to iššaukto didelio susijaudinimo, todėl gali būti taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Pripažinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, galėjo būti skiriama mažesnė piniginė bauda.

Apeliantas nurodo, kad skirta bauda ir priteista neturtinė žala jam yra nepakeliama finansinė našta, nes jis yra tik iš dalies darbingas, išlaiko mažametį sūnų bei moksleivę dukrą. Nors teisme teigė, kad gauna 2000 eurų pajamų, tačiau nesugebėjo paaiškinti, jog tos pajamos gaunamos iš nekilnojamojo turto nuomos ir iškart atiduodamos dėl kredito už to paties nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl vienintelės pajamos yra nedarbingumo išmoka.

Nukentėjusysis L. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį iš dalies pakeisti, skirti griežtesnę bausmę bei visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai. Nurodo, kad R. L. teisme švelnino savo padėtį, teigdamas, jog sudavė ne kumščiu, o delnu, be to, pats teismas nenustatė, jog R. L. gailėjosi. Padaryta įžūli nusikalstama veika, dienos metu, prisidengiant išgalvota dingstimi, o tai rodo nuteistojo pavojingumą, todėl nebuvo pagrindo skirti švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

L. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo ir pasekmių. Nusikaltimas padarytas dienos metu, gatvėje, nekreipiant dėmesio, kad aplink yra žmonių, jis, L. B., buvo pažemintas, paniekintas, įbaugintas, patyrė fizinį skausmą, vėliau dvi savaites klibėjo dantys, patyrė nepatogumų dėl maitinimosi, iškart po įvykio R. L. neatsiprašė, elgėsi nepagarbiai, bandė apgauti, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir tik padavus skundą atnaujintas. Nukentėjusysis teigia, kad iš pradžių buvo kalbama apie 3000 eurų sumą dėl žalos atlyginimo ir su tokia suma būtų sutikęs, tačiau nuteistasis net neketino žalos atlyginti, o tik norėjo išvengti atsakomybės. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo kreipėsi į advokatą, reikėjo skųsti veiksmus, ruošti civilinį ieškinį, atstovo reikėjo ir teismo posėdyje. Dėl R. L. įtakos Tauragėje dirbę advokatai nesutiko atstovauti byloje, todėl teko kreiptis į kitos vietovės advokatą. Sumokėtas honoraras atitinka protingumo kriterijus. Teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl sumažino išlaidas advokato pagalbai, kadangi atstovas gaišo laiką kelionėje, teismo posėdyje, susipažindamas su bylos medžiaga, vyko konsultacijos dėl dokumentų ruošimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose keliamas R. L. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos vertinimo bei bausmės skyrimo klausimai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. L., konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi, nors R. L. kaltę ir pripažino, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo pateiktu bylos aplinkybių vertinimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis 2K-7-107/2013). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. L. pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau apklausiamas papildomai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad po konflikto dėl avarinės situacijos, automobiliams sustojus sankryžoje, priėjęs prie savo automobilyje sėdėjusio nukentėjusiojo L. B., kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą. Teisiamajame posėdyje R. L. patvirtino nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, apgailestavo dėl savo elgesio, atsiprašė, sutiko su civiliniu ieškiniu, tik prieštaravo dėl šio dydžio. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras per baigiamąsias kalbas taip pat prašė R. L. dėl prisipažinimo ir gailėjimosi taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visą tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas R. L. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, kad galėtų būti pripažįstama ir BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusysis nuteistojo atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs pastarąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tiek R. L., tiek L. B. vienas kito veiksmus kelyje vertino kaip avarinę situaciją, automobiliams sustojus prieš sankryžą, R. L. pats išlipo iš savo transporto priemonės ir nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio aiškintis, kas nutiko, bei, įvykus konfliktui, sudavė L. B. į veidą. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nustačius R. L. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš naujo svarstytinas ir bausmės dydžio klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, yra iš dalies darbingas, skyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad R. L. turėjo būti skirta griežtesnė bausmė, tačiau šie argumentai atmestini. Skirdamas bausmę R. L., parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, R. L. kaltę, jo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas nežymiai mažinti skirtą bausmę ir nuteistajam už padarytą nusikaltimą skirti 30 MGL dydžio baudą, kurią, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, mažinti trečdaliu.

Tiek nuteistas, tiek nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose kelia neturtinės žalos dydžio klausimus, R. L. teigia, jog priteista neturtinė žala per didelė, o L. B. vertina, jog ji per maža.

Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 850 eurų suma, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju R. L. padaryta nusikalstama veika nesunki, tai rodo nedidelį veikos pavojingumą, duomenų apie padarytą turtinę žalą nėra, kita vertus nuteistojo tyčiniai, įžūlūs veiksmai, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus dėl patirto sužalojimo, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena apie sunkią turtinę padėtį, nedarbingumą bei išlaikomus asmenis, tačiau kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų nustatant priteistinos žalos dydį, yra vertinama bylos aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė du kvitus, patvirtinančius 100 eurų sumokėjimą už dokumento surašymą bei 420 eurų sumokėjimą už atstovavimą. Nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista 200 eurų atstovo išlaidoms padengti, toks sprendimas motyvuotas.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Baudžiamajame procese asmenys yra laisvi rinkdamiesi gynėją ar atstovą advokatą, darbo užmokesčio dydžio klausimas yra jų susitarimo reikalas, tačiau tai nereiškia, jog iškilus proceso išlaidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais ir priteistų visas turėtas išlaidas, priešingai, teismas įvertintų, ar jos yra adekvačios, ar atitinka vyraujančią praktiką ir pan. Kolegija šiuo atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai proceso išlaidomis pripažino ir nukentėjusiajam priteisė 200 eurų iš prašytų priteisti 520 eurų. Kaip matyti iš pateiktų kvitų, didžiąją dalį prašomos priteisti sumos sudaro atstovavimo išlaidos (420 eurų). Baudžiamoji byla nedidelė, R. L. dar ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, padarytas nusikaltimas nesunkus, procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo sudėtingas, vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų dydis yra protingas ir pakankamas.

Kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti:

R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį  paskirtą 36 MGL dydžio baudą sumažinti iki 30 MGL.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 eurų).

Nukentėjusiojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                          Savinijus Katauskas

Teisėjos                                                                                                                                        Violeta Miliuvienė

                                                                                                                                                      Dalius Jocys