Civilinė byla Nr. e2-671-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02133-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei, Rasai Jakubovskajai, Violetai Kamašinienei,

            dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ atstovams nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ įgaliotam asmeniui Giedriui Mikuliui, advokatei Laurai Smalinskaitei, atsakovui O. B. (O. B.), atsakovo O. B. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei, atsakovui V. Č., atsakovo V. Č. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovų „Krynicki Recykling S.A.“, A. K. (A. K.), P. K. (P. K.) atstovui advokatui Eimantui Šimuliui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovams Ievai Šadurskienei, Eugenijui Cikanavičiui, Vidmantui Malinauskui, Rimui Kiseliui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Audriui Zykevičiui, Arvydui Bagdanskui, Rasai Peleckytei, Viktorui Mindžiuliui,

            nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“, patikslintą ieškinį atsakovams V. Č., O. B. (O. B.), A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), „Krynicki Recykling S.A.“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovės „Lithuanian glass recycling“ (toliau – BUAB „Lithuanian glass recycling“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį kelis kartus patikslino, prašydama: 1) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų „Krynicki Recykling S.A.“, A. K., P. K., V. Č. ir O. B. 400 988,82 Eur žalos kreditoriams atlyginimą; 2) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų „Krynicki Recykling S.A.“, A. K., P. K., V. Č. ir O. B. 1 813 602,08 Eur už 5 519,168 t bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ buvo įsteigta 2008 metais. Bendrovės steigėjai, pasirašydami bendrovės steigimo sutartį, bendrovės akcijas pasidalino taip: steigėja uždaroji akcinė bendrovė „Monmarkas“ (toliau – UAB „Monmarkas“) pasirašė 50 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų ir steigėja „Krynicki Recykling S.A.“ pasirašė 50 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. 2008 m. rugsėjo 3 d. akcininkai steigiamuoju sprendimu bendrovės valdybos nariais išrinko A. K., P. K. ir O. B.. Valdybos pirmininku buvo išrinktas A. K., o bendrovės vadovu 4 metų laikotarpiui išrinktas V. Č., su kuriuo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ir kuris, kaip paaiškėjo, vadovo pareigas ėjo iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ir kuris faktiškai vadovo pareigas ėjo iki pat bankroto bendrovei iškėlimo. 2009 m. gegužės 18 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė BUAB „Lithuanian glass recycling“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, suteikianti teisę Kaišiadorių r., Vilūnų k., vykdyti stiklo atliekų surinkimą ir rūšiavimą; stiklo atliekų perdirbimą (atnaujinimą); stiklo atliekų saugojimą; stiklo pakuotės eksportą. UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos nutraukimo plane buvo numatytas didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis iš viso turėjo būti 2 083,3 t, iš jų 1 500 tonų stiklo atliekų. Pagal 2009 m. kovo 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bendrovė buvo išsinuomojusi gamybinę teritoriją ir pastatus Kaišiadorių r., Vilūnų k., Ežero g. 11, kurioje buvo ir tebėra sandėliuojamos bendrovei priklausančios įvairaus stiklo atliekos. BUAB „Lithuanian glass recycling“, remiantis bendrovės balansu už 2012 finansinius metus, jau buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) įtvirtinta prasme, tačiau atsakovai (nei bendrovės vadovas, nei valdyba, nei bendrovės akcininkai) nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, priešingai, įmonė veiklą tęsė ir šios veiklos tęsimas nebuvo pateisinamas verslo rizika ir verslo perspektyvomis, nes bendrovės nuostoliai ir žala kreditoriams tik didėjo. 2013 m., prieš pat bankroto bylos iškėlimą, tikėtina, siekiant išvengti atsakomybės dėl žalos bendrovės kreditoriams atlyginimo, nemokios bendrovės akcijos buvo perleistos naujajam įgijėjui uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“ (toliau – UAB „Juridinė paslauga“). 2013 m. spalio 21 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla. 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 Vilniaus apygardos teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu. Pažymi, kad bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimų suma sudaro 400 988,82 Eur, iš kurių 323 891,98 Eur kreditorių reikalavimai susidarę iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir 77 096,84 Eur patalpų, kuriose bendrovė toliau laiko įvairaus stiklo atliekas, savininko reikalavimas bankrutavusiai bendrovei dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už naudojimąsi jam priklausančiomis patalpomis Kaišiadorių r., Vilūnų k. Pabrėžia, kad kreditorių reikalavimai nebus padengti, nes bendrovė neturi realizuotino turto ar lėšų finansiniams reikalavimams tenkinti, dėl to, ieškovės įsitikinimu, neteisėti bendrovės valdymo organų veiksmai (neveikiamas), kuomet savalaikiai nebuvo inicijuotas bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimas, lėmė tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriai patyrė žalą, kuri atitinka ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydį, dėl kurios atsakovai, kaip juridinio asmens valdymo organai ir dalyviai, atsako savo turtu subsidiariai pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį. Taip pat nurodo, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijoje buvo palikti itin dideli kiekiai stiklo atliekų, įskaitant ir pavojingo stiklo atliekas, kurioms sutvarkyti bankrutavusi bendrovė neturi lėšų, o jos veiklos nutraukimo planas nebuvo užtikrintas finansinėmis priemonėmis, dėl to šiai dienai yra likę pavojingi aplinkai sąvartynai, t. y. Kaišiadorių r., Vilūnų k., Ežero g. 11, atviroje kiemo teritorijoje, krūvose ant kietos dangos ir gamybinėje teritorijoje esančiose patalpose sukauptos ir saugomos nerūšiuotos stiklo pakuotės atliekos, langų stiklas, susmulkintas nerūšiuotas stiklas, plastiko atliekos ir mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius). Pagal atliktus skaičiavimus iš viso minimoje teritorijoje apytiksliai saugoma 5 143 t įvairaus stiklo atliekų. Taip pat nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. UAB „Lithuanian glass recycling“ (kaip pirkėjas) ir UAB „Monmarkas“ (kaip pardavėjas) sudarė stiklo atliekų konteinerių aptarnavimo sutartį Nr. 76, pagal kurią UAB „Monmarkas“ įsipareigojo perduoti stiklo atliekas pagal jų susidarymo kiekį pardavėjo veikloje, aptarnauti pirkėjo nuomojamus konteinerius, o pirkėjas įsipareigojo perdirbti ir eksportuoti stiklo atliekas savo nuožiūra. 2014 m. lapkričio 24 d. UAB „Monmarkas“ bankroto administratorius informavo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kad į Vilniuje, Savanorių pr. 197, buvo suvežti BUAB „Monmarkas“ konteineriai su BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančiomis antrinėmis žaliavomis (įvairus stiklas). Trūkstant BUAB „Monmarkas“ apyvartinių lėšų, stiklo atliekos nebuvo nugabentos į BUAB „Lithuanian glass recycling“ aikštelę Kaišiadorių rajone. BUAB „Lithuanian glass recycling“ vadovybė apie tai buvo informuota, bet atsisakė pasiimti stiklą, motyvuodami tuo, kad neturi savo transporto, transporto paslaugas perka iš kitų įmonių, kurioms ir taip skolinga. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-124 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra konstatavo, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“, neturėdama leidimo, teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, iš viso laikė 376,168 tonas įvairaus stiklo atliekų, iš kurio: 198,26 t langų stiklo atliekų; 6,948 t automobilių stiklo atliekų; 22,864 t kineskopo dūžio atliekų; 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų. BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorė organizavo dalies BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančių atliekų sutvarkymą, kurių metu iš viso buvo utilizuota 58,85 t atliekų, tačiau už šias paslaugas bendrovė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su atliekas tvarkančia įmone, kuri išrašė ir apmokėjimui pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitas 178 021,25 Eur sumoje. Kiti atliekų tvarkytojai atsisako teikti atliekų sutvarkymo paslaugas nemokiai bendrovei. Buvo gauti pasiūlymai, kuriais remiantis nustatyta, kad visoms, likusioms 5 460,318 t BUAB „Lithuanian glass recycling“ veikloje sukauptoms atliekoms sutvarkyti reikalinga 1 856 508,12 Eur. Dėl bendro 5 519,168 t atliekų, kurios kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai susidarymo atsakingi bendrovės valdymo organai, kurie sąmoningai privedė bendrovę prie bankroto ir veiklos teritorijoje paliko itin didelį kiekį įvairaus stiklo atliekų, tuo padarant 2 034 529,37 Eur žalą (bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo 220 891,29 Eur žalos, susijusios su atliekų sutvarkymu). Ieškovė papildomai pažymi, kad bankroto administratoriui susipažinus su perduotais BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos dokumentais nustatyta, jog bendrovės valdyba iš esmės neatliko jokių jai priskirtų funkcijų – neveikė. Atsakovų, kaip bendrovės valdymo organų neteisėti veiksmai, pasireiškė jiems priskirtų pareigų, kurias nustato įstatymai ir steigimo dokumentai, nevykdymo ir (ar) netinkamo jų vykdymo; atsakovų fiduciarinių pareigų (pareigos elgtis protingai ir sąžiningai bei lojalumo) pažeidimu, nesiekė užkirsti kelią žalai atsirasti, nevertino bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansų būklės, nesvarstė reorganizavimo galimybės. Tiek bendrovės vadovas, tiek kolegialus valdymo organas – valdyba, pažeidė pareigą laiku inicijuoti įmonės bankrotą, kuomet bendrovė jau akivaizdžiai buvo nemoki 2011 metais, dėl to visi šie neteisėti veiksmai sukėlė žalą, kurią sudaro bendrovės bankroto procese patvirtinta kreditorių reikalavimų suma. Pabrėžia ir tai, kad 2017 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl to galima preziumuoti, kad neatsikaitymas su kreditoriais nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto, dėl to priežastinis ryšys tarp neteisėtų valdymo organų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas. Ieškovės nuomone, šiuo atveju tiek bendrovės valdybos, tiek vadovo atsakomybė yra solidari. Pažymi, kad solidarioji atsakomybė turėtų būti taikoma ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkams, kurie atsižvelgus į vadovavimo (akcijų turėjimo) laikotarpius ir bendrais veiksmais pasireiškusį tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto. Ieškovės įsitikinimu žalą už bendrovės veiklos laikotarpiu sukauptų atliekų sutvarkymą privalo atlyginti aplinkai ir visuomenei pavojingą veiklą vykdę ir bendrovę tyčia prie bankroto privedę BUAB „Lithuanian glass recycling“ valdymo organai (vadovas ir valdyba) ir savininkai (akcininkai), kurie netinkamai organizuodami bendrovės veiklą pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nedaryti žalos. Pabrėžia, kad iš BUAB „Lithuanian glass recycling“ vykdytos veiklos dividendų forma turtinę naudą gavo būtent bendrovės akcininkai, kurie taip pat buvo atsakingi už bendrovės ilgalaikės veiklos politikos formavimą. Tačiau šiuo atveju bendrovės akcininkai, užsiimdami itin rizikinga veikla, nesistengė užkirsti kelio žalai atsirasti, ir net priešingai – matydami, jog bendrovės veikla nebeneša turtinės naudos, užuot svarstę jų kompetencijoje esančius sprendimus, dėl nuostolių padengimo, bendrovės restruktūrizavimo ar būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išsigabeno bendrovės veikloje naudotą įrangą, paliekant bendrovėje itin didelius kiekius aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų atliekų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė tenkinti ieškinį.

3.       Atsakovai A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovų A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ atžvilgiu atmesti ir priteisti atsakovams iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad patikslintas ieškinys, kaip ir pradinis ieškinys, yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai. Atsakovų nuomone, vertinant ieškinio pagrįstumą ir ieškovės bankroto administratoriaus ir kitų bylos dalyvių sąžiningumą esminės reikšmės turi faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės įsteigimu, tolesne veikla ir valdymu, taip pat bankroto bylos iškėlimo ir bankroto proceso eiga. Pažymi, kad „Krynicki Recykling S.A.“ veikia apie 20 metų antrinių žaliavų perdirbimo srityje ir yra viena iš Rytų Europos regiono atliekų tvarkymo sektoriaus lyderių. Dar iki UAB „Lithuanian glass recycling“ įsteigimo, atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ didesne ar mažesne apimtimi veikė ir Lietuvos rinkoje, tiesiogiai sudarydama sandorius su Lietuvos įmonėmis, veikiančiomis atliekų tvarkymo srityje. Viena tokių įmonių buvo UAB „Monmarkas“, vadovaujama atsakovo O. B.. 2008 m. atsakovai O. B. ir V. Č. bei Baltarusijos pilietis Y. P. pasiūlė atsakovei „Krynicki Recykling S.A.“ steigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri užsiimtų stiklo atliekų surinkimu, rūšiavimu ir pardavimu. Buvo sutarta, kad naujos įmonės steigėjais bus atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ ir UAB „Monmarkas“, kurie įmonės akcijas pasidalins lygiomis dalimis. Taip pat buvo sutarta, jog atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ perduos naujai bendrovei nuomos pagrindais naudotis stiklo rūšiavimo technologinę įrangą, o UAB „Monmarkas“ ras įmonės veiklai tinkamą sklypą ir užtikrins įmonės tinkamą valdymą bei žaliavos įmonei tiekimą. 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta akcininkų sutartis, kurios pagrindu 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo įsteigta UAB „Lithuanian glass recycling“. Šios bendrovės vadovu paskirtas atsakovas V. Č.. 2009 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ perdavė bendrovei naudotis stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo linija. Nuo pat UAB „Lithuanian glass recycling“ įsteigimo iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo įmonės kasdienę veiklą kartu organizavo, kontroliavo ir vadovavo du asmenys – bendrovės vadovas V. Č. ir UAB „Monmarkas“ vadovas ir ieškovės valdybos narys O. B., veikęs kaip faktinis UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovas. Atsakovai A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ tiesiogiai ieškovės kasdienėje veikloje nedalyvavo, jos neorganizavo ir jai nevadovavo, ir duomenis apie ieškovės veiklą ir finansinę padėtį gaudavo iš atsakovų V. Č. ir O. B.. UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrutavo ir po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, paaiškėjo, jog atsakovai (bendrovės vadovas V. Č. ir faktinis bendrovės vadovas ir valdybos narys O. B.) valdė įmonę netinkamai, galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir galimai sąmoningai padarė įmonei didelę turtinę žalą, o atsakovams A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ neteikė visos reikšmingos ir tikrovę atitinkančios informacijos apie ieškovės veiklą ir finansinę situaciją. Pažymi, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dalies šių atsakovų minimų veiksmų, kurie ir privedė bendrovę prie bankroto, kuriame atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ atsakingiems asmenims pareiškė civilinį ieškinį. Po bankroto bylos iškėlimo taip pat paaiškėjo, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ sudarinėjo itin didelės vertės abejotino ekonominio naudingumo sandorius su įmonėmis, kurios buvo susijusios su O. B. ir V. Č. (UAB „Monmarkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bioservice“ (toliau – UAB „Bioservice“), uždaroji akcinė bendrovė „YMAX LT“ (toliau – UAB „YMAX LT“), atsakovas V. Č. galimai taip pat 2011–2012 metais pasisavino ieškovės lėšas iš įmonės kasos. Po to, kai uždaroji akcinė bendrovė „Boneka“ (toliau – UAB „Boneka“) kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lithuanian glass recycling“, atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ išsivežė ieškovei perduotą ir ilgą laiką faktiškai neatlygintinai naudotą stiklo perdirbimo liniją. Atsakovų vertinimu, ieškovė nepagrindė ieškinyje nė vienos iš bendrųjų ir specialiųjų civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu sąlygų egzistavimo. Atsakovai A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad priešingai ieškovės teiginiams, vien tai, jog Vilniaus apygardos teismas pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu, savaime nepatvirtina, kad ieškovę prie bankroto kokiais nors neteisėtais tyčiniais veiksmais privedė būtent ieškovės akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“ arba buvę valdybos nariai A. K. ir P. K., nes bankroto administratorius bankroto byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo, byloje įrodyti tik ieškovės vadovo V. Č. nesąžiningi veiksmai. Be to, atsakovai apskritai nebuvo informuoti apie vykstantį teismo procesą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir apie tai atsitiktinai sužinojo atsakovas A. K., kuris buvo iškviestas į teismo posėdį liudytoju. Atsakovai A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ ne tik niekaip neprisidėjo prie ieškovės bankroto ir žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymo, tačiau priešingai – suteikė ieškovei didelę neatlygintiną turtinę naudą, ir patis patyrė mažiausiai 219 471 Eur turtinę žalą ir didelę reputacinę žalą. Pažymi ir tai, kad atsakovai nėra gavę jokių dividendų iš ieškovės, kaip dukterinės įmonės. Pabrėžia, kad įstatymas apskritai nesuteikia kompetencijos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o ši pareiga išimtinai priklauso vadovui. Nurodo, kad ieškovė neįrodo ir neanalizuoja įmonės finansinės padėties pokyčių ir neįrodinėja, kada atsakovams A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ neva atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nepateikė jokių skaičiavimų, kaip nuo šios pareigos atsiradimo momento pasikeitė (pablogėjo) ieškovės finansinė būklė (turto ir įsipareigojimų santykis). Atsakovų nuomone, ieškovė taip pat neįrodė dėl likusių nesutvarkytų stiklo atliekų patirtos žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio. Pažymi, kad vien pats stiklo atliekų buvimo ieškovės veiklos vykdymo teritorijoje po ieškovės bankroto bylos iškėlimo faktas negali būti laikomas ieškovės patirta žala. Aplinkybė, kad iškėlus bankrotą ieškovė turėjo nesutvarkytų stiklo atliekų, yra įprastos kasdienės ieškovės veiklos, kurioje nei buvusi ieškovės akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“, nei iki 2012 m. rugsėjo 2 d. ieškovės valdybos narių pareigas ėję A. K. ir P. K. visiškai nedalyvavo, natūrali pasekmė, o ne neteisėtų veiksmų padarinys. Byloje neįrodyta ir nenurodyta konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, jog stiklo atliekas ieškovė sukaupė dėl kokių nors atsakovų A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ veiksmų, neįrodytas priežastinis ryšys tarp kokių nors atsakovų atliktų veiksmų ir ieškovės tariamai patirtos žalos. Teigia, kad, atsakovų žiniomis, atliekos Vilniuje, Savanorių pr. 197, apskritai nepriklauso ieškovei, nes ieškovė niekada nesinaudojo šia teritorija ir jokios veiklos joje nevykdė. Atsakovų manymu, kadangi aikštelę nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. valdė uždaroji akcinė bendrovė „Urs technologies“, su kuria jokių komercinių santykių ieškovė neturėjo, darytina išvada, kad būtent ši įmonė jai priklausančias atliekas ir suvežė į minimą aikštelę. Atliekos į teritoriją, kurios ieškovė nevaldė, galimai ir tikėtinai buvo atvežtos jau ieškovei iškėlus bankroto bylą ir ieškovei seniai nebevykdant jokios komercinės veiklos, dėl to ieškovė jų negalėjo priimti. Vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis Vilniuje, Savanorių pr. 197, esančios atliekos buvo priskirtos ieškovei, yra 2014 m. lapkričio 24 d. BUAB „Monmarkas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Alternatyva verslui“ (toliau – UAB „Alternatyva verslui“) vadovo S. L. raštas, tačiau šis raštas nepagrįstas. Pažymi, kad patiems atsakovams siekiant išsiaiškinti atliekų atsiradimo teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, aplinkybes, paaiškėjo, kad visi BUAB „Monmarkas“ veiklos dokumentai yra neaiškiomis aplinkybėmis dingę ir įstatymo nustatyta tvarka po įmonės likvidavimo administratoriaus nebuvo perduoti į archyvą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad galimai siekiama nuslėpti aplinkybes, susijusias su atliekų atvežimu į Vilniuje, Savanorių pr. 197, esančią teritoriją ir atliekų priklausomybe. Taip pat atsakovai abejoja, ar teritorijoje Kaišiadorių r., Vilūnų km., Ežero g. 11, po ieškovės bankroto iš tikrųjų buvo ir yra likęs ieškovės nurodomas atliekų kiekis, ir kad visos jos priklauso būtent ieškovei. Pažymi, kad šie ieškovės teiginiai grindžiami vieninteliu dokumentu – 2015 m. rugsėjo 10 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros patikrinimo aktu Nr. KPS-114, nors šis dokumentas buvo surašytas praėjus dvejiems metams po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir veiklos nutraukimo ir likus daugiau nei trejiems metams iki ieškinio šioje byloje pareiškimo. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad teritorijoje esančios atliekos tikrai priklauso ieškovei. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikti oficialūs dokumentai rodo, kad atliekų kiekiai buvo ženkliai (kelis kartus) mažesni. Be to, atsakovų turimais duomenimis, atliekų, esančių ieškovės naudotoje gamybinėje teritorijoje, kiekis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2018 m. spalio 18 d. kito – atliekos į teritoriją buvo atvežamos ir iš jos išvežamos. Atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad pastatai Kaišiadorių r., Vilūnų k., Ežero g. 11, kuriuose savo gamybinę veiklą vykdė ieškovė, nuo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosavybės teise priklauso buvusiai ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo efektas“ akcininkei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ (toliau – UAB „Verenta“). Tai reiškia, kad šios stiklo atliekos, esančios minimoje teritorijoje, kurioje jau ilgiau kaip 4 metus veikia UAB „Verenta“, galimai priklauso ne ieškovei, tačiau su ieškovės bankroto administratoriumi susijusiai UAB „Verenta“, o ieškovė galimai nesąžiningai siekia atsakovų lėšomis sutvarkyti ieškovei nepriklausančias atliekas arba pasipelnyti prisiteisdama lėšas atliekų, kurių faktiškai nebėra, tvarkymui. Atsakovai taip pat abejoja, kad ieškovė iš tiesų sutvarkė 58,85 t atliekų, už kurias prašo priteisti 178 021,25 Eur sutvarkymo išlaidas, ir šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės nurodytais visų likusių atliekų sutvarkymo kaštais, nurodydami, jog ieškovės nurodyti atliekų tvarkymo įkainiai – 340 ir 350 Eur už toną – visiškai neatitinka realiai egzistuojančių rinkos kainų ir jas viršija net kelis kartus, o UAB „Žalvaris“ neva sutvarkė atliekas už 3 025 Eur už vienos tonos atliekų sutvarkymą – įkainį. Atsakovų vertinimu, šiuo metu vienos tonos stiklo atliekų tvarkymo kaina Lietuvos rinkoje siekia iki 85 Eur, dėl to, atsakovų vertinimu, šios aplinkybės rodo ieškovės nesąžiningumą ir siekį dirbtinai padidinti tariamai ieškovės patirtos žalos dydį, todėl turi būti laikytina, jog ieškovė neįrodė, jog dirbtinai padidintų 5 519,168 t atliekų tvarkymas iš tikrųjų kainuotų 2 034 529,37 Eur. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta 77 096,84 Eur tariamai patirta žala dėl nuomos išlaidų už patalpų Kaišiadorių r., Vilūnų k., nuomą. Ieškovė nepagrindė nei šios tariamai patirtos žalos fakto, nei jos dydžio, o susidariusi bendra mokėtina suma yra ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo efektas“ neveikimo padarinys, nes bankroto administratorė per 5,5 metų laikotarpį, praėjusį nuo bankroto bylos iškėlimo, nesutvarkė atliekų ir neatlaisvino patalpų, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymą. Atsakovai taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kurį ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi. Atsakovų vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ vadovas G. M., siekdamas prisiteisti tariamai padarytos žalos atlyginimą iš atsakovių, galimai veikia kartu su verslininku D. U. ir jo vadovaujamomis įmonėmis, dėl to teismas turėtų atsižvelgti į tai, vertindamas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių realumą, ir ieškinį atsakovų A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ atžvilgiu atmesti.

4.       Atsakovas O. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai visa apimtimi. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 pripažino UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad įmonės vadovo veiksmai atitinka įstatymo numatytus tyčinio bankroto požymius, t. y. įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimų dydžio, ir konstatuota, jog nors bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir įmonė kurį laiką nevykdė jokios ūkinės–komercinės veiklos, tačiau įmonės valdymo organai nevykdė įstatymo numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto iškėlimo, taip pat įmonės valdymo organai priėmė ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu teismas pripažino, jog neteisėtus veiksmus atliko bendrovės vadovas V. Č., vadovo pareigas ėjęs nuo bendrovės įsteigimo iki pat bankroto bylos jai iškėlimo. Teismas konkrečiai konstatavo, jog atsakovas V. Č. administracijos vadovo elgesiu savo pareigas arba netinkamai vykdė arba nevykdė. Pažymi, kad nors bankroto administratorius įrodinėja, jog bendrovės valdyba iš esmės neatliko jokių jai priskirtų funkcijų – neveikė, tačiau faktiškai atsakovas O. B. apie bendrovės finansinius reikalus žinojo labai mažai, o kai bendrovės buhaltere tapo S. K., apie bendrovės finansinę būklę sužinoti negalėjo visiškai. Bendrovės vadovas klausiamas apie bendrovės reikalus informacijos jam neteikė, atsakydavo, jog bendrovės veikloje viskas gerai arba valdybos pirmininkas (A. K.) sprendžia, jog tai ne atsakovo O. B. reikalas. Atsakovas nepamena, kad valdyba nors kartą būtų susirinkusi ir svarsčiusi ir sprendusi bendrovės klausimus, susijusius su netinkamu įmonės vadovo pareigų vykdymu, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymu, apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo ir pateikimo. Atsakovo žiniomis, atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ gabeno į Lietuvą labai didelius kiekius atliekų po automobilių stiklo perdirbimo ir tik vėliau suprato, jog šiai bendrovei buvo finansiškai naudinga likučius utilizuoti Lietuvoje. Atsakovas O. B. bandė prieštarauti tam, dėl to jo santykiai su bendrovės vadovu ir kitais valdybos nariais tapo blogi. Atsakovo vertinimu, ieškovės finansinę padėtį buvo galima ištaisyti, jeigu nebūtų į Lenkiją išgabenta akcininko „Krynicki Recykling S.A.“ suteikta naudotis spalvoto stiklo ir (ar) bespalvio stiklo duženų rūšiavimo linija (įrenginys), nes šios aplinkybės tapo lemtingos aplinkybės bendrovės veiklai, po kurios bendrovės gamybinė ir komercinė veikla nutrūko, nutrūko ir pajamų gavimas. Atsakovas pabrėžia, kad jis neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ir negalėjo nei žinoti, nei pakeisti bendrovės veiklos, jos veiklos rezultato, dėl to su žala neturi priežastinio ryšio. Dėl šių aplinkybių, ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas.

5.       Atsakovas V. Č. atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad aukščiausias bendrovės valdymo organas buvo visuotinis akcininkų susirinkimas, o taip pat bendrovėje buvo valdyba. Atsakovas V. Č. nebuvo nei bendrovės akcininkas, nei valdybos narys. Pats atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir civilinės atsakomybės sąlygos jo atžvilgiu neįrodytos. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra konstatavo, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“, neturėdama leidimo, teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, laiko 376,168 t įvairaus stiklo atliekų, tačiau atsakovas nežino iš kur tokia išvada padaryta, nes įmonei jau tuo metu buvo iškelta bankroto byla, o atsakovas V. Č. jau daugiau kaip metai nebuvo šios įmonės direktoriumi.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės ieškinys dalyje už bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą yra pagrįstas, dėl to turi būti tenkintas, o dėl ieškinio reikalavimo dėl žalos kreditoriams atlyginimo, prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad nuo 2009 metų Kaišiadorių r., Vilūnų k., ieškovė vykdė ūkinę veiklą – stiklo atliekų surinkimą, rūšiavimą, perdirbimą ir saugojimą. Bendrovei buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 4/40, kurio sąlygų bendrovė nesilaikė ir šiuo metu atviroje kiemo teritorijoje vis dar nėra sutvarkytas didelis kiekis stiklo atliekų, kuris daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, nes dalis stiklo atliekų užteršta gyvsidabriu. Trečiojo asmens turimais duomenimis esamos atliekos buvo sukauptos dar iki iškeliant bendrovei bankroto bylą, dėl to ieškinio reikalavimai, susiję su žalos atlyginimu už bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą yra pagrįsti, todėl teismas turi juos tenkinti.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašo spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsiliepime į ieškinį prašo spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Pažymi, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, kam tenka pareiga sutvarkyti bankrutuojančios įmonės turimas atliekas, t. y. pareiga sumokėti už atliekų sutvarkymą teisės aktuose nustatyta atliekų turėtojui. Dėl to nagrinėjamoje byloje turėtų būti įvertinti ir bankroto administratoriaus veiksmai dėl susidariusių atliekų nesutvarkymo.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovų A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ atstovas palaikė atsiliepimuose ir kituose atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atsakovų A. K., P. K. ir „Krynicki Recykling S.A.“ atžvilgiu atmesti.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovas V. Č. ir jo atstovas palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atsakovo V. Č. atžvilgiu atmesti.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovas O. B. ir jo atstovė palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atsakovo O. B. atžvilgiu atmesti.

13.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovai palaikė ieškovės ieškinį dalyje už bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą, o kitoje ieškinio dalyje prašo spręsti teismo nuožiūra.

14.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5485-560/2013 iškelta ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo efektas“. 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtina bendra 3 338 527,10 Lt visų kreditorinių reikalavimų suma, 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimis kreditoriniai reikalavimai patikslinti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 pripažintas BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų „Krynicki Recykling S.A.“ ir P. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1266-450/2019 paliko šią nutartį nepakeistą. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-124 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atliko neplaninį BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritorijos patikrinimą, kuriuo nustatė, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“, neturėdama leidimo teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, laiko 198,26 t langų stiklo atliekų; 6,948 t automobilių stiklo atliekų; 22,864 t kineskopo dūžio atliekų; 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, taip pat nustatė kitus pažeidimus, dėl pažeidimų buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2.-15. 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktu Nr. KPS-114 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra atliko neplaninį BUAB „Lithuanian glass recycling“ gamybinės teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k., ir nustatė, kad gamybinėje teritorijoje apytiksliai saugoma 5 143 t stiklo, stiklo pakuotės, plastiko ir gumos bei kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, taip pat gamybinėje teritorijoje šalia pastato sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos, kurių paskutinio planinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Byloje pateikta: 2008 m. rugsėjo 3 d. dalininkų (UAB „Monmarkas“ ir „Krynicki Recykling S.A.“) sutartis dėl UAB „Lithuanian glass recycling“ įsteigimo, kuria sutarties šalys susitarė įsteigti privačią UAB „Lithuanian glass recycling“; 2008 m. rugsėjo 3 d. priimtas UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkų steigiamasis sprendimas, kuriuo patvirtinti steigiamos bendrovės įstatai, išrinkti bendrovės valdybos nariai 4 metų laikotarpiui (A. K., P. K. ir O. B.); 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „Lithuanian glass recycling“ valdybos sprendimas, kuriuo bendrovės valdyba nusprendė valdybos pirmininku 4 metų laikotarpiui išrinkti A. K. ir bendrovės vadovu 4 metų laikotarpiui išrinkti V. Č.; 2018 m. rugsėjo 10 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti UAB „Lithuanian glass recycling“ įstatai; 2008 m. rugsėjo 26 d. pasirašyta nuomos sutartis Nr. 2008-09-26, kuria UAB „Vilniaus mediena“ išnuomojo UAB „Monmarkas“ aikštelę ir pagalbines patalpas persirengimui–biurui Vilniuje, Savanorių pr. 197; 2009 m. kovo 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria A. J. išnuomojo UAB „Lithuanian glass recycling“ pastatus Kaišiadorių r., Vilūnų k.; 2009 m. balandžio 22 d. „K. R. S.A.“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo linijos nuomos sutartis, kuria „Krynicki Recykling S.A.“ perdavė UAB „Lithuanian glass recycling“ naudojimusi įrenginį – stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo liniją (įrenginio vertė 2 269 000 zlotų); 2009 m. gegužės 18 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr.4/40 su priedais, išduotas UAB „Lithuanian glass recycling“ dėl ūkinės veiklos vykdymo Kaišiadorių r., Vilūnų k.; 2009 m. birželio 2 d. patvirtintas UAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų naudojimo ūkinėje veikloje techninis reglamentas; 2009 m. birželio 30 d. tinkamų perdirbti atliekų tvarkymo sutartis Nr. 2009-06-30 tarp UAB „Lithuanian glass recycling“ ir UAB „Monmarkas“, kuria sutarties šalys susitarė dėl antrinių žaliavų tvarkymo ir šalinimo; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. gruodžio 3 d., 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. gruodžio 12 d., 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. vasario 18 d., 2013 m. gegužės 13 d., 2013 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. rugsėjo 27 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2016 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktai (UAB „Lithuanian glass recycling“ Kaišiadorių r., Vilūnų k., veiklos teritorijos patikrinimai) ir patikrinimo pagrindu surašyti privalomi nurodymai; UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teisinio audito išvados (2008–2014 m.), kurias pateikė Advokatų R. M. ir Ž. K. kontora; 2010 m. liepos 16 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 124, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 513 straipsnio 14 dalį, 512 straipsnio 2 dalį; 2010 m. gruodžio 13 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 218, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 51 straipsnio 1 dalį, 513 straipsnio 14 dalį; 2011 m. kovo 22 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 51 straipsnio 2 dalį, 513 straipsnio 15 dalį; 2011 m. kovo 25 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį; 2011 m. balandžio 2 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 51 straipsnio 2 dalį, 5114 straipsnio 1 dalį; 2011 m. rugsėjo 26 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį; 2011 m. lapkričio 8 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį; 5114 straipsnio 1 dalį; 2013 m. vasario 19 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį; 5114 straipsnio 1 dalį; 2012 m. gegužės 15 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 34, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį; 2012 m. lapkričio 16 d. Kauno KAAD Kaišiadorių r. agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 126, kuriuo UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui V. Č. skirta bauda pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį; Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūros 2013 m. birželio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo V. Č. atžvilgiu dėl ATPK 513 straipsnio 1 dalies su administraciniu nurodymu; 2016 m. vasario 9 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-50911355-16, kuriuo UAB „Verslo efektas“ darbuotojui G. M. skirta bauda dėl ATPK 5114 straipsnio 1 dalies; 2010 m. spalio 1 d. stiklo atliekų konteinerių aptarnavimo sutartis Nr. 76, sudaryta tarp UAB „Monmarkas“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ dėl konteinerių, skirtų stiklo atliekų perdirbimui ir laikymui, eksploatavimo: stiklo atliekų pakrovimo, iškrovimo darbų, konteinerių su stiklo atliekomis pristatymo į Vilūnus, konteinerių priežiūra, valymas, techninė priežiūra ir aptarnavimas; 2011 m. vyr. finansininko tarnybiniai pranešimai UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovui, elektroninis susirašinėjimas (apie buhalterei neperduotus bendrovės kasos dokumentus, sąskaitas, apie į bendrovės kasą negrąžintus kasos išlaidų orderius, kurių pagrindu buvo išmokėti pinigai); UAB „Lithuanian glass recycling“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (iš kurios matyti, jog ataskaitinių metų bendrosios pajamos buvo 59 538 Lt), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (iš kurios matyti, jog ataskaitinių metų bendrosios pajamos buvo – 108 376 Lt, tačiau likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoj yra 305 673 Lt); 2011 m. balandžio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijoje (Kaišiadorių r., Vilūnų k.,) stiklo perdirbimo ceche naikinamos (perdirbamos) dienos šviesos lempos, buvo rasta lempų šukių; 2011 m. balandžio 22 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus cheminių tyrimų protokolai; 2011 m. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimų protokolas Nr. 3AT-144 su rezultatais; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. raštas dėl UAB „Lithuanian glass recycling“ patikrinimo, kuriame nurodyta, jog darbo inspekcijos inspektoriai 2011 m. balandžio 22 d. atliko patikrinimą UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijoje Kaišiadorių r., Vilūnų k., ir nustatė, kad įmonėje dirbo 5 darbuotojai, kurie apklausos metu nurodė, kad įmonėje perdirba įvairius buitinius stiklus, savo paaiškinimą pateikė bendrovės vadovas V. Č., patikrinimo metu buvo nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kuriuos darbo inspekcija įpareigojo darbdaviui pašalinti; 2011 m. balandžio 26 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus raštas dėl cheminių oro tyrimų (Kaišiadorių r., Vilūnų k.), protokolas apie rastą ore gyvsidabrį; 2011 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros privalomasis nurodymas Nr. 6, kuriuo institucija įpareigojo UAB „Lithuanian glass recycling“ imtis visų priemonių užtikrinančių, kad Kaišiadorių r., Vilūnų k., trečiame sandėlyje ir prie jo įvažiavimo stiklo atliekos užterštos gyvsidabriu būtų tinkamai saugomos, nemaišomos su kitomis atliekomis ir nepervežamos iki papildomo nurodymo; 2011 m. gegužės 16 d. UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo V. Č. atsakymas į privalomąjį nurodymą Nr. 6; 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros raštas Nr. KR17-235 Aplinkos apsaugos agentūrai dėl UAB „Lithuanian glass recycling“, kuriame nurodyta, jog patikrinus UAB „Lithuanian glass recycling“ dokumentus, nustatyta, jog 2011 m. balandžio 19 d. bendrovė gavo 25,020 t atliekų iš Latvijos bendrovės SIA „Lampu demerkurizacijos centrs“, siunčiamos atliekos identifikuotos kaip nepavojingos, tačiau stiklo atliekos užterštos gyvsidabriu, dėl to yra pagrindo manyti, kad jos įvežtos pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių atliekų importą, reikalavimus; 2011 m. gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros raštas Nr. (2.3)-A4-1539 dėl stiklo duženų užterštų gyvsidabriu, kuriame nurodyta, jog laboratorijoje ištyrus stiklo atliekų mėginius iš UAB „Lithuanian glass recycling“ Kaišiadorių r., Vilūnų k., šios atliekos priskirtinos pavojingoms atliekoms (nustatyta gyvsidabrio koncentracija), dėl to prašoma pagal kompetenciją įvertinti susidariusią situaciją; 2011 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas dėl gyventojų apsaugos su siūlymais, kai paaiškėjo, jog UAB „Lithuanian glass recycling“ Kaišiadorių r., Vilūnų k., teritorija užteršta gyvsidabriu; „Krynicki Recykling S.A.“ pranešimas UAB „Lithuanian glass recycling“ dėl 2012 m. spalio 31 d. balanso patvirtinimo (353 359,78 zlotų sumai) ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros už linijos (įrangos) nuomą; 2012 m. balandžio 4 d., 2012 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 12 d., 2012 m. gegužės 25 d., 2012 m. birželio 6 d., 2012 m. birželio 9 d., 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. liepos 16 d., 2012 m. liepos 26 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d., 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2012 m. rugsėjo 11 d., 2012 m. rugsėjo 19 d., 2012 m. spalio 17 d., 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. lapkričio 9 d., 2012 m. lapkričio 10 d., 2012 m. lapkričio 16 d., krovinio važtaraščiai dėl įvairaus stiklo (stiklo pakuočių), stiklo atliekų, stiklo duženų siuntimo (siuntėjas – UAB „Monmarkas“, gavėjas – UAB „Lithuanian glass recycling“, nurodyta informacija apie vežėją, krovinio perdavimą ir gavimą, nurodyta iškrovimo vieta: Kaišiadorių r., Vilūnai); 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 2 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 24 d., 2012 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 25 d., 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. balandžio 30 d. UAB „Monmarkas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Lithuanian glass recycling“ už stiklo įkrovos granules, įvairių įrangų (krautuvo, konteinerio, vagonėlio) ir krovininio automobilio nuomą; 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Monmarkas“ išrašyta UAB „Aurika“ PVM sąskaita faktūra dėl preskonteinerių nuomos; 2013 m. kovo 15 d. įgaliojimas naudoti stiklo duženų rūšiavimo ir valymo liniją prie lizingo sutarties Nr. 2013/0/292, kuria „SGB-TRANS-LEASING P. T. Leasingowe“ įgaliojo (leido naudoti) „Krynicki Recykling S.A.“ stiklo duženų rūšiavimo ir valymo liniją; 2013 m. balandžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. LEX/APR/13/04/18 su priedais, kuria UAB „Boneka“ perleido UAB „Glassget“ teisę (išskyrus pareigas) išreikalauti iš skolininkų šios sutarties prieduose nurodytas skolas, t. y. reikalavimo teisę į skolininką UAB „Lithuanian glass recycling“; 2013 m. liepos 3 d. UAB „Alternatyva verslui“ akcininkų sąrašas; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartis Nr. 2013-08-01 tarp UAB „Vilniaus mediena“ ir UAB „URS Technologies“, kuria UAB „Vilniaus mediena“ išnuomojo UAB „URS Technologies“ asfaltuotą aikštelę su metaline estakada, buitines patalpas ir patalpas biurui Vilniuje, Savanorių pr. 197; 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Verslo efektas“ akcininkų sąrašas – UAB „Verenta“ ir A. K. (po 50 proc. akcijų), 2013 m. rugpjūčio 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Verslo efektas“ bendrovės direktoriumi išrinktas G. M.; 2013 m. rugsėjo 6 d. antstolio Ginto Badikonio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/13/777, kuriuo antstolis, UAB „Alternatyva verslui“ pavedimu, konstatavo faktines aplinkybes dėl esamos įrangos ir turto; 2013 m. rugsėjo 6 d. UAB „Boneka“ ieškinio dėl bankroto bylos UAB „Lithuanian glass recycling“ iškėlimo kopija; 2013 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp „Krynicki Recykling S.A.“ ir UAB „Boneka“, kuria UAB „Boneka“ nusipirko 50 proc. UAB „Lithuanian glass recycling“ akcijų; 2013 m. gruodžio 17 d. gamybinių šiukšlių surinkimo ir utilizavimo sutartis tarp A. J. (kaip užsakovas) ir UAB „Verenta“ (kaip rangovas), kuria UAB „Verenta“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika Vilūnų kaimo gamybinėse patalpose ir teritorijoje atlikti Gamybinių šiukšlių surinkimo ir utilizavimo darbus nurodytus Lokalinėje sąmatoje ir perduoti rezultatą užsakovui (darbų atlikimo vieta Vilūnų k., Kaišiadorių r.), pateikta lokalinė sąmata 2 229 077,73 Lt sumai; 2013 m. gruodžio 19 d. kreditoriaus A. J. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo, kuriame nurodyta, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ iki bankroto bylos iškėlimo dienos A. J. buvo skolinga 2 281 911,27 Eur, kuriuos sudaro nuostoliai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir skola už nuomą pagal 2009 m. kovo 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Ekobars“ pažyma dėl atliekų priėmimo, kurioje nurodyta, jog nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. bendrovė priėmė iš BUAB „Monmarkas“ nerūšiuotų plastiko atliekų, langinio stiklo dūžio atliekų, stiklo taros dūžius. Pažymėjo, kad visos atliekos buvo surinktos iš teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 197; 2014 m. vasario 28 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr.1 pagal darbotvarkę (kreditorinių susirinkimo pirmininko išrinkimo, bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, pavedimo sutarties patvirtinimo, informacijos teikimo tvarkos patvirtinimo, kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos patvirtinimo, administravimo išlaidų patvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turto realizavimo ir aplinkos sutvarkymo, įmonės likvidavimo patvirtinimo); 2014 m. kovo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal A. J. pareiškimą pagal BK 186 straipsnį dėl UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovų apgaulingų veiksmų, kuriais pareiškėjui padaryta turtinė žala; 2014 m. liepos 2 d. antstolio Daliaus Traigio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0241-14-26 dėl UAB „Vilniaus mediena“ teritorijoje (Vilniuje, Savanorių pr. 197) esančių atliekų; 2014 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo turto (Kaišiadorių r., Vilūnų k.) pirkimo–pardavimo sutartis (nepilna), kuria pardavėjai (A. J. ir D. J.) pardavė UAB „Verenta“ nekilnojamąjį turtą Kaišiadorių r., Vilūnų k. (pirkėjas sutartyje patvirtino, kad jam yra žinomas teritorijos ir pastatų patalpose esančių atliekų ir gamybinių šiukšlių kiekis, dėl to pirkėjas nereiškia jokių pretenzijų; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-686, kuriuo nustatyta, kad pramoninėje teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, yra į kaupus supilta įvairių atliekų (buvo išmatuoti atliekų kaupai, bendras atliekų kiekis – 453,411 t); 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Verenta“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“, kuria UAB „Verenta“ išnuomojo BUAB „Lithuanian glass recycling“ 3 107,12 m2 bendro ploto patalpas Kaišiadorių r., Vilūnų k.; 2014 m. lapkričio 24 d. BUAB „Monmarkas“ bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ įgalioto asmens S. L. raštas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl nepateiktų BUAB „Monmarkas“ atliekų apskaitos žurnalų ir tai, kad į BUAB „Monmarkas“ teritoriją Savanorių pr. 197 buvo suvežti BUAB „Monmarkas“ konteineriai su UAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančiomis antrinėmis žaliavomis (įvairus stiklas), kurios dėl lėšų trūkumo nebuvo nugabentos į UAB „Lithuanian glass recycling“ aikštelę Kaišiadorių rajone, o pati UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovybė atsisakė pasiimti stiklą; 2015 m. kovo 9 d. UAB „Vilniaus mediena“ raštas Nr. 03, kuriuo bendrovė informavo, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. UAB „Vilniaus mediena“ neturėjo sudarytų su BUAB „Lithuanian glass recycling“ jokių sutarčių; 2015 m. balandžio 22 d. UAB „EMP recycling“ siūlymas BUAUB „Lithuanian glass recycling“ sutvarkyti kineskopų stiklo atliekas Vilniuje, Savanorių pr. 197, ir Kaišiadorių r., Vilūnų k.; 2015 m. birželio 1 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. teritorijos aerofotografinės nuotraukų fragmentai; 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto Nr. KPS-114 priedai; 2015 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas dėl stiklo atliekų tvarkymo Vilūnų kaime (apie BUAB „Lithuanian glass recycling“ gamybinėje teritorijoje Kaišiadorių r., Vilūnų k., esančią padėtį); 2015 m. gruodžio mėn. Stiklo atliekų priėmimo pagal kiekį ar (ir) kokybę aktas Nr. 12, kuriame nurodytos UAB „Verenta“ parduotos UAB „Kauno stiklas“ stiklo atliekos; 2015 m. gruodžio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimų protokolai su priedais (tikrinamas objektas – UAB „Lithuanian glass recycling“ Kaišiadorių r., Vilūnų k. esančios stiklo atliekos, kuriose aptikta ir gyvsidabrio koncentracija); 2016 m. sausio 1 d. UAB „Verenta“ pažyma apie išvežtas stiklo atliekas, kuriuo UAB „Verenta“ informavo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorių apie tai, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. išvežė iš teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k., 484 t stiklo dūžio atliekų ir jas pridavė į Aleksoto stiklo fabriką, taip pat 80 t stiklo dūžio buvo išvežta į UAB „Stiklo poros“, iš viso buvo sutvarkyta 564 t stiklo dūžio atliekų; Ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus 2016 m. vasario 29 d. prašymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai kopija; 2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Seimui, Vyriausybės kanceliarijai, Aplinkos apsaugos komitetui ir bankroto administratoriui G. M. dėl pateikto siūlymo tobulinti atliekų tvarkymo sistemą; 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Verslo efektas“ įgaliojimas G. U.; 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Alternatyva verslui“ įgaliojimas G. U.; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-810/2016, kuria panaikinta bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgaliotam asmeniui G. M. skirta bauda už Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento privalomųjų nurodymų nevykdymą (t. y. jog nepašalino nuo teritorijos BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos metu sukauptas stiklo, stiklo pakuotės ir kitas atliekas); 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „Verslo efektas“ visuotinis akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo pakeitimo (nurodyti UAB „Verslo efektas“ akcininkai – A. K. ir D. D. (po 50 proc. akcijų); 2017 m. vasario 13 d. sutartis dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo tarp UAB „Žalvaris“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ su priedais; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas Nr. KSP-9 (dėl gamybinės teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k., patikrinimo), nustatyta, kad nuo paskutinio patikrinimo laikomų atliekų kiekiai nepasikeitė, gamybinėje teritorijoje šalia pastato sukrauta ir saugoma apie 23 t galimai pavojingų televizorių kineskopų mechaniškai apdorotų atliekų; 2017 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl stiklo atliekų tvarkymo Vilūnų kaime (apie ministerijoje vykusi pasitarimą dėl susidariusios problemos BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijoje, kurioje yra likusios atliekos); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo aktas Nr. KSP-17 (dėl gamybinės teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k., patikrinimo), nustatyta, kad po paskutinio patikrinimo teritorijoje sumažėjo laikomų atliekų kiekiai. Iš teritorijos išvežta 13,6 t galimai pavojingų televizorių kineskopų mechaniškai apdorotų atliekų. Atliekos perduotos į UAB „Žalvaris“; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2017 m. kovo 9 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-7 ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorei UAB „Verslo efektas“ dėl įvairios informacijos apie BUAB „Lithuanian glass recycling“ pateikimo ir 2017 m. balandžio 5 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus atsakymas; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2017 m. balandžio 20 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-14 ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorei UAB „Verslo efektas“ dėl sukauptų BUAB „Lithuanian glass recycling“ pavojingų atliekų pašalinimo iš teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k. ir 2017 m. gegužės 17 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus atsakymas; UAB „Žalvaris“ sąskaitos išankstiniam apmokėjimui BUAB „Lithuanian glass recycling“ už mechaninio atliekų apdorojimo atliekų utilizavimą (2017 m. gegužės 2 d. sąskaita Nr. 20170502 (6 866,75 Eur); 2017 m. kovo 17 d. sąskaita Nr. 20170317 (171 154,50 Eur) su priedais (pavojingų atliekų lydraščio formos, perdavimo–priėmimo aktai, krovinio važtaraščiai); 2017 m. gegužės 17 d. ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus raštas „Dėl privalomojo nurodymų Nr. KSP-14“ su priedais; 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00552-16, pradėtą pagal bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ direktoriaus G. M. pareiškimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. sausio 5 d. nutarimas netenkinti skundo; 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1712-556/2017, šioje byloje teiktų 2015 m. balandžio 30 d. skundo, 2015 m. spalio 22 d. atsiliepimo į patikslintą skundą, 2016 m. sausio 22 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, 2016 m. vasario 1 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2016 m. vasario 23 d. atsiliepimo kopijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos BUAB „Lithuanian glass recycling“ skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono 2015 m. kovo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-15 panaikinimo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-502 panaikinimo; 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Verenta“ PVM sąskaita faktūra BUAB „Lithuanian glass recycling“ už patalpų nuomą 77 096,84 Eur sumai; 2018 m. gegužės 30 d. UAB „Ecoservice“ komercinis pasiūlymas BUAB „Lithuanian glass recycling“ dėl atliekų sutvarkymo Kaišiadorių r., Vilūnų k., Ežero g. 11 (t. y. 5 519,16 t, tvarkymo kaina 340 Eur/t); 2018 m. birželio 26 d. UAB „Žalvaris“ komercinis pasiūlymas BUAB „Lithuanian glass recycling“ dėl atliekų sutvarkymo (Tvarkymo kaina 350 Eur/t); tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių kopijos; „Krynicki Recykling S.A.“ finansiniai dokumentai (2017 m. finansinė atskaitomybė ir nepriklausomo auditoriaus išvada; finansinė ataskaita už ataskaitinius metus nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.; ataskaita už 2018 m. III ketvirtį; 2018 m. rugsėjo 26 d. nepriklausomo auditoriaus išvada), informacija apie bendrovę iš internetinės svetainės; 2019 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Verenta“ ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kuria UAB „Verenta“ išnuomojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 1 000 m2 bendro ploto patalpas Kaišiadorių r., Vilūnų k.; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Verslo efektas“ (2019 m. kovo 6 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Monmarkas“ (2019 m. kovo 7 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Verenta“ (2019 m. kovo 7 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Bioservice“ (2019 m. kovo 7 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Juridinė paslauga“ (2019 m. kovo 7 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Astola“ (2019 m. kovo 14 d.); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „YMAX LT“ (2019 m. kovo 14 d.); 2019 m. kovo 15 d. UAB „Vilmedica“ pranešimas Nr. 19-01 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo atliekų, kuriuo buvo prašoma priversti BUAB „Monmarkas“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ administratorius išvalyti aikštelę Vilniuje, Šaltupio g. 7B; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „URS Technologies“ (2019 m. balandžio 7 d.); 2019 m. balandžio 11 d. G. M. rašytinis paaiškinimas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai dėl aikštelės Vilniuje, Šaltupio g. 7B; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl nekilnojamojo turto Kaišiadorių r., Kruonio sen., Vilūnų k., Ežero g. 13; http://www.bankrotodep.lt informacija apie UAB „Bioservice“ (nurodyta, kad bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iškeltas bankrotas, administravimą atlieka UAB „Alternatyva verslui“, konkretus asmuo, kuriam pavesta administruoti įmonę – A. M.); https://rekvizitai.vz.lt informacija (lankytų nuomonės ir komentarai) apie UAB „Juridinė paslauga“; BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių ir debitorių sąrašai; televizijos laidos „Gamtos inspektoriai“ ištrauka; UAB „Ecoservice“ atliekų tvarkymo apskaitos metinė ataskaita su priedais; 2019 m. balandžio 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos neeilinio posėdžio protokolas Nr. ES-2, kuriame buvo svarstytas asociacijos „Žiežmarių miesto bendruomenės“ 2019 m. kovo 25 d. prašymas dėl Kaišiadorių r., Vilūnų k. (teritorijoje, kurioje veiklą vykdė BUAB „Lithuanian glass recycling“), esančių pavojingų atliekų; 2019 m. gegužės 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinis pranešimas apie UAB „Lithuanian glass recycling“ atliktus patikrinimus ir nustatytas aplinkybes (iš viso buvo atlikta 6 planiniai patikrinimai ir 10 neplaninių patikrinimų); 2019 m. gegužės 8 d. www.alfa.lt žurnalisto A. R. straipsnis, kurioje rašoma apie nesėkmingą Lenkijos verslininkų (K. R. S.A) investavimą Lietuvoje; 2019 m. rugpjūčio 5 d. www.15min.lt straipsnis apie Salininkų gyventojų skundus dėl įmonės „Atliekų rūšiavimo centras“; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Aronesta“ (2019 m. rugpjūčio 19 d.); 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „Kauno stiklas“ raštas ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai dėl iš UAB „Verenta“ pirktų neapmokestinamų stiklo pakuotės atliekų, už pakuotės atliekas buvo sumokėta 8 783,45 Eur, jokių kitų sandorių UAB „Kauno stiklas“ su UAB „Verenta“ 2015 m. sausio 1 d.–2016 m. balandžio 11 d. neturėjo; 2019 m. rugsėjo 12 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvada dėl bankroto administratoriaus UAB „Alternatyvi verslui“ neplaninio veiklos patikrinimo (nustatyti pažeidimai – neperduota dalies saugotinų įmonės dokumentų archyvui, nors jais disponavo, nepateikė įmonės bankroto ataskaitos tarnybai per nustatytus terminus, nesudarė ir neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už laikotarpį nuo 2013–2018 metus), siūloma UAB „Alternatyva verslui“ administratoriui skirti nuobaudą – įspėjimą, 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymas dėl nuobaudos bankroto administratoriui skyrimo; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ (2019 m. rugsėjo 17 d.) ir šios bendrovės akcininkų sąrašas; 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Ecoservice“ pasiūlymas dėl atliekų galutinio sutvarkymo Kaišiadorių r. (nurodytos konkrečių atliekų sutvarkymo kainos); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas, kuriame padarytos išvados, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusioje gamybinėje teritorijoje (Kaišiadorių r., Vilūnų k.) laikoma krūvose 914,813 t stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygų ir šios bankrutavusios bendrovės bankroto administratorius nesiima priemonių, kad stiklo atliekos būtų pašalintos, taip pat pasikeitus BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų veiklos nutraukimo plane pateiktiems duomenims, BUAB „Lithuanian glass recycling“ turi pakeisti planą; 2019 m. gruodžio 5 d. UAB „Kauno stiklas“ raštas Nr. 885 Aplinkos apsaugos departamentui, kuriame nurodyta, jog bendrovės laboratorijos darbuotojos apžiūrėjo BUAB „Lithuanian glass recycling“ (Kaišiadorių r., Vilūnų k.) teritorijoje esančias stiklo atliekas, rasta apie 50 t stiklo pakuotės atliekų, kurias išvalius galima panaudoti stiklo pakuotės gamybai, kitos atliekos susmulkintos ir vizualiai detaliau įvertinti šių atliekų kilmės negali; 2020 m. sausio 17 d. UAB „Ecoservice“ raštas Nr. 40-ECO-VLN BUAB „Lithuanian glass recycling“ dėl pateikto pasiūlymo atliekų galutiniam sutvarkymui, kuriame nurodyta, jog dėl pasikeitusių rinkos veiksnių, pateikti sutarties projekto, sąlygomis nurodytomis 2018 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktuose pasiūlymuose, negalės; 2020 m. sausio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas Nr. PN11-11 BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriui Giedriui Mikuliui, kad šis išvežtų iš žemės sklypo Vilniuje, Šaltupio g. 7B, BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančias stiklo atliekas ir perduotų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas; 2020 m. vasario 6 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos vyriausiosios specialistės R. P. tarnybinis pranešimas apie teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197 (Šaltupio g. 7B) laikomas BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekas; 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Verenta“ reikalavimas su priedais BUAB „Lithuanian glass recycling“ atlyginti patirtas išlaidas, sutvarkant atliekas; 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės elektroninis laiškas dėl informacijos suteikimo, kuriuo informavo, jog 2020 m. sausio 23 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02681-16 teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažįstant V. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), taip pat informavo apie tai, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pagal „Krynicki recycling S.A.“ atstovo 2019 m. lapkričio 8 d. prašymą; 2020 m. liepos 14 d. UAB „Kauno stiklas“ atsakymas į BUAB „Lithuanian glass recycling“ dėl stiklo atliekų, kuriame nurodyta, jog šios bendrovės chemijos laboratorijos darbuotojos apžiūrėjo BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritorijoje esančias stiklo atliekas ir nustatė, kad stiklo pakuotės atliekos (apie 50 t) yra gausiai užterštos keramika, ir norint jas panaudoti, reikalingas papildomas apdorojimas, bendrovė šių atliekų neplanuoja, o kitos objekte esančios stiklo atliekos yra neaiškios kilmės ir stiklo pakuotės gamyboje negali būti naudojamos; 2020 m. liepos 10 d. UAB „Ecoservice“ komercinis pasiūlymas ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai atliekų Kaišiadorių r. sutvarkymui (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos); 2020 m. liepos 14 d. UAB „Ekobazė“ komercinis pasiūlymas ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai dėl atliekų naikinimo (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos); UAB „Lithuanian glass recycling“ su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi suderintas bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas.

16.       Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Atsakovai reikalavimo dėl 323 891,98 Eur žalos dydžio, susijusio su kreditoriniais reikalavimais, neginčija.

Dėl bendrovės akcininkės ir valdymo organų atsakomybės už padarytą žalą įmonei

17.       Bankroto administratorius ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia bendrovės akcininkui, valdybos nariams ir vadovui. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų 400 988,82 Eur žalos kreditoriams atlyginimą (323 891,98 Eur kreditorių reikalavimai patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir 77 096,84 Eur patalpų, kuriose bendrovė laiko įvairaus stiklo atliekas, nuomos) ir 1 813 602,08 Eur už 5 519,168 t bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą. 

18.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19.       Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalį uždaroji akcinė bendrovė privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Byloje nagrinėjamu atveju bendrovėje veikė ir valdyba (ABĮ 19 straipsnio 2 dalis).

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad, sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės būtina atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

21.       CK 2.50 straipsnio 3 dalis įtvirtina juridinio asmens dalyvio atsakomybę, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-247-684/2019). 

22.       Byloje nagrinėjamu atveju 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo pasirašyta UAB „Monmarkas“ ir „Krynicki Recykling S.A.“ sutartis dėl UAB „Lithuanian glass recycling“ įsteigimo, 2008 m. rugsėjo 3 d. įvyko UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkų steigiamasis sprendimas. Kadangi UAB „Monmarkas“ buvo likviduota dėl bankroto, reikalavimas reiškiamas vieninteliam akcininkui „Krynicki Recykling S.A.“.

23.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareigą elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-247-684/2019).

24.       Atsakovės „Krynicki Recykling S.A.“ argumentus, kad ne tik nebuvo šaukiami ir nevyko akcininkų susirinkimai ir akcininkė nesidomėjo bendrovės (ieškovės) vykdoma veikla, paneigia byloje esantys įrodymai (CPK 183 straipsnis). Tai, kad ieškovės akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“ vežė ir žinojo apie įvežtus stiklo duženų ir plastiko kiekius, patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr. e1-713-1015/2020 duomenys, kurioje 2020 m. sausio 30 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir atsakovas V. Č. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus UAB „Lithuanian glass recycling“ apskaitos tvarkymo. Nors atsakovas V. Č. minėtoje baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą neigė, kad atsakovė „Krynicki Recykling S.A.“ vežė ieškovei perdirbti stiklo atliekas, teigdamas, jog stiklo atliekos nebuvo priimtos ir grąžintos atgal, tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta išvada, jog bendrovės vadovas neužfiksavo ūkinių operacijų su bendrove „Krynicki Recykling S.A.“, iš viso 93,86 t atliekų. Minėtoje baudžiamojoje byloje pagal FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 04/10-2-5-7755 buvo nustatyta, kad „Krynicki Recykling S.A.“ atstovo advokato A. Š. 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateiktais duomenimis, „K. R. S. A.“ išrašyti tarptautinio vežimo dokumentai CMR Nr. 224994, CMR Nr. 224996, CMR Nr. 224998 ir CMR Nr. 225001 buvo išrašyti tuo pagrindu, kad pagal juos buvo transportuojamos stiklo atliekos iš Lenkijos į Lietuvą. Advokatas teigė, kad tuo metu „K. R. S. A.“ neturėjo tokių stiklo perdirbimo technologijų, todėl stiklo atliekas vežė į UAB „Lithuanian glass recycling“ perdirbti. Vidinis „Krynicki Recykling S.A.“ dokumentas (vadinamą W) patvirtino, kad stiklo atliekos buvo išvežtos iš „Krynicki Recykling S.A.“, o kiekvieno CMR 24 langelyje yra UAB „Lithuanian glass recycling“ patvirtinimas, kad stiklo atliekų krovinys yra gautas ir pristatytas į įmonės teritoriją. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad jokių ryšių, išskyrus įrangos nuomą, „Krynicki Recykling S.A.“ su ieškove neturėjo ir bendrovės veikla nesidomėjo.

25.       Pažymėtina ir tai, kad A. K. netiesiogiai valdė 31,44 procentus „Krynicki Recykling S.A.“ visų akcijų: jam asmeniškai priklausė 3,65 procentų akcijų, o DAWEI LIMITED (priklausė 27,79 proc. „Krynicki Recykling S.A.“ akcijų) buvo jo tiesiogiai kontroliuojamas subjektas. Be to, atsakovas A. K. buvo „Krynicki Recykling S.A.“ valdybos pirmininkas. A. K. buvo „Krynicki Recykling S.A.“ atstovas steigiant UAB „Lithuania glass recycling“. Aplinkybės, jog A. K. neturėjo įgaliojimų veikti kaip ieškovės akcininkės atstovas nepaneigtos, todėl labiau tikėtina, kad A. K. bendruose susirinkimuose veikė ir kaip ieškovės akcininkės atstovas, ir kaip valdybos narys, kas taip pat paneigia aplinkybę dėl atsakovės „Krynicki Recykling S.A.“ nesidomėjimu ieškovės veikla.

26.       2009 m. balandžio 22 d. „Krynicki Recykling S.A.“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ pasirašė stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo linijos nuomos sutartį, kuria „Krynicki Recykling S.A.“ perdavė UAB „Lithuanian glass recycling“ naudojimuisi įrenginį – stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo liniją. Nors akcininkai tiesiogiai ir nevykdė valdymo funkcijos, tačiau būtent atsakovės „Krynicki Recykling S.A.“ sprendimas atsiimti nuomotą įrangą lėmė bendrovės veiklos pabaigą, nes kitos stiklo atliekų perdirbimo įrangos ieškovė neturėjo ir pagal tuo metu buvusią finansinę situaciją įsigyti nuosavybės teise (ar nuomos, išperkamosios nuomos pagrindu) negalėjo. Nenutraukusi neterminuotos, 2009 m. balandžio 22 d. „Krynicki Recykling S.A.“ ir UAB „Lithuanian glass recycling“ pasirašytos stiklo pakuočių ir automobilių stiklo perdirbimo linijos nuomos sutarties, „Krynicki Recykling S.A.“, apie planuojamą įrangos atsiėmimą neinformavusi bendrovės vadovo išvežė išnuomotą stiklo perdirbimo įrangą, taip paralyžiuodama bendrovės veiklą ir, be abejo, suprasdama, kad be stiklo perdirbimo įrangos bendrovė tęsti veiklos ir sutvarkyti sukauptų stiklo atliekų negalės. Tai, kad stiklo perdirbimo įranga buvo išvežta be išankstinio įspėjimo, nenutraukus nuomos sutarties sutartyje nustatyta tvarka, patvirtinta atsakovo V. Č. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimais, kurie teigė, jog stiklo atliekų perdirbimo įrangos išmontavimas ir išvežimas tuo metu su įranga dirbusiems darbuotojams buvo tiek netikėtas, kad buvo kviečiama policija. Taigi, nešališki stebėtojai (bendrovės darbuotojai) tokius veiksmus vertino kaip vykdomą nusikaltimą.

27.       Motyvus dėl akcininkės nesąžiningumo patvirtina ir atsakovės „Krynicki Recykling S.A.“ atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad „Krynicki Recykling S.A.“ įrangą atsiėmė, nes manė, jog negalės atsiimti nuomotos įrangos arba atsiėmimas užtruks ilgą laiką, jeigu ieškovei būtų iškelta bankroto byla. Nors juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, tačiau nagrinėjamu atveju, nebuvo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos, bankroto iniciavimo ar 2008 m. rugsėjo 3 d. dalininkų sutarties pakeitimo (nutraukimo). Svarbu tai, kad pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. dalininkų sutartį akcininkai buvo sutarę, kad „Krynicki Recykling S.A.“ privalo užtikrinti bendrovei teisę naudotis ir gauti naudą iš vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. savo sumontuotos spalvoto ir (ar) bespalvio stiklo duženų rūšiavimo linijos pramoniniame sklype, kurį suteikia UAB „Monmartas“. Taigi, akcininkai susitarė, kokiu būdu bus užtikrinta steigiamos bendrovės veikla ir jos tęstinumas: vienas iš akcininkų suteikia įrangą, kitas – žemės sklypą. Pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. dalininkų sutarties 5 punktą šalys įsipareigojo neatlikti jokių faktinių ir teisinių veiksmų, kurių pagrindu kuri nors šalis pažeistų esmę arba teises turto elementams, kurie remiantis šio paragrafo nuostatomis buvo suteikiami šalies bendrovei remiantis bet kokiu juridiniu dokumentu. Taigi, galiojo akcininkų susitarimas, kurio vėliau viena iš akcininkių, turinti 50 procentų akcijų, t. y. akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“ nepaisė. Nepaisė reikalavimo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi, priešingai, priėmė vienasmenį sprendimą dėl įrangos atsiėmimo, veikė nesąžiningai, išimtinai savo interesais, jiems suteikdama prioritetą, taip galutinai sužlugdydama ieškovės ūkinę – komercinę veiklą.

28.       Į bylą pateiktas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, pasirašytas bendrovės vadovo V. Č., kuriame buvo konkrečiai detalizuota, kokie darbai turės būti atlikti nutraukiant įmonės veiklą, t. y. bendrovei nutraukus veiklą, tvarkomos stiklo atliekos bus baigtos rūšiuoti arba parduotos atliekas tvarkančioms įmonėms, gauta žaliava parduota; atliekos turinčios komercinę vertę, bendrovei nutraukus veiklą, bus realizuojamos parduodant. Akcininkei „Krynicki Recykling S.A.“ atsiėmus įrangą, Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas negalėjo būti įgyvendintas, stiklo atliekos negalėjo būti baigtos rūšiuoti, kadangi kitos įrangos, užtikrinančios veiklos tęstinumą, nebuvo.

29.       Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės „Krynicki Recykling S.A.“ veiksmų nesąžiningumą, kuris yra vienas iš pagrindų atsakovės prievolei atlyginti nuostolius savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad esminis subsidiariosios civilinės atsakomybės bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Byloje nagrinėjamu atveju, pagrindinis skolininkas – bankrutuojanti bendrovė neturi finansinių galimybių sutvarkyti paliktas stiklo duženas (susimaišiusias su kitomis atliekomis).

30.       Tam, kad juridinio asmens dalyviui kiltų civilinė atsakomybė, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: nesąžiningus, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės ir priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Byloje nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti bendrovės akcininkės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kadangi nesant atsakovės nesąžiningų veiksmų, neatsiėmus įrangos, įmonė, nors ir turėjusi finansinių sunkumų, būtų galėjusi tvarkyti sukauptas stiklo atliekas, būtų buvusi faktinė galimybė jas sutvarkyti, jos nebūtų likę sukauptos, ir tokiu būdu nebūtų padaryti nuostoliai ieškovei.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo (tai reiškia ir dėl kolegialaus įmonės valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019).

32.       Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

33.       Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta valdybos narių atsakomybė už priimtus sprendimus, nepriklausomai nuo, kad jiems pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos, kaip bendrovės valdymo organo, nariai turi laikytis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų fiduciarinių pareigų: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

34.       Pagal į bylą pateiktus įrodymus 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkų steigiamasis sprendimas, kuriuo patvirtinti steigiamos bendrovės įstatai, išrinkti bendrovės valdybos nariai 4 metų laikotarpiui (A. K., P. K. ir O. B.). Pagal šalių paaiškinimu, net ir pasibaigus valdybos paskyrimo terminui (4 metams) de facto valdybos nariai toliau vykdė tas pačias funkcijas.

35.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-386-378/2018).

36.       Teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai valdybos nariai (P. K., A. K., O. B.) ir bendrovės vadovas bendru sutarimu priimdavo sprendimus dėl įmonės veiklos. Teismo posėdžio metu atsakovai neneigė, kad tokie susitikimai buvo dažni, nuolatinio pobūdžio, vykdavo tiek Lietuvoje, tiek Lenkijos Respublikoje, dalyvaujant ne tik valdybos nariams ir direktoriui, bet ir kitiems atsakovo „Krynicki Recykling S.A.“ atstovams (darbuotojams). Nors nei akcininkų, nei valdybos posėdžiai nebuvo šaukiami oficialiai, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, nebuvo laikomasi formalios posėdžio vedimo tvarkos, darbotvarkės sudarymo, posėdžiai nebuvo protokoluojami, tačiau būtent šių susirinkimų metu de facto buvo priimami visi sprendimai dėl kasdienės įmonės veiklos, neatribojant ir neišskiriant įstatyme nustatytų juridinio asmens dalyvių ir valdymo nario funkcijų (Akcinių bendrovių įstatymo 19, 20, 27, 29, 35 straipsniai).

37.       Atsakovų A. K., P. K. atstovų argumentus, kad dėl kalbos barjero tokie susitikimai negalėjo vykti dažnai, paneigia tiek atsakovo O. B., tiek atsakovo V. Č. nuoseklūs paaiškinimai dėl susirinkimų vykimo ir sprendimų priėmimo įmonės veikloje. Teismo įsitikinimu, bendrovės vadovas asmeniškai priėmė organizacinius sprendimus tik dėl kasdienės įmonės veiklos, o visus sprendimus dėl bendrovės veiklos tęstinumo, veiklos krypčių priėmė valdybos nariai, vykdydami ne įmonės vadovo veiklos kontrolę, o de facto kartu su vadovu aktyviai valdydami bendrovę, taip viršydami ABĮ 34 straipsnyje valdybai priskirtas funkcijas. Taigi, spręsdami dėl įmonės veiklos, žinojo apie kaupiamas stiklo ir kitas atliekas, atliekų kaupimą ne tik uždarose patalpose, nors pagal leidimą veikla galėjo būti vykdoma tik uždarose patalpose (kadangi lankėsi bendrovėje, tai buvo matoma vizualiai), apie Kaišiadorių rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliktus planinius ir neplaninius patikrinimus, apie tai, kad iš esmės visu bendrovės veiklos periodu sukauptos stiklo atliekos viršijo leistiną perdirbamų atliekų kiekį (tik 2009 m. rugpjūčio 10 d. atlikto planinio patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta), tačiau neužtikrino tinkamos bendrovės veiklos. 

38.       Pažymėtina, kad bendrovės vadovui V. Č. nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo surašyta 13 privalomųjų nurodymų dėl sukauptų stiklo atliekų, stiklo pakuotės ir kitų atliekų pašalinimo iš įmonės teritorijos, veiklą vykdyti tik uždarose patalpose, tinkamai tvarkyti dokumentaciją (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. gruodžio 3 d., 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. gruodžio 12 d., 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. vasario 18 d., 2013 m. gegužės 13 d., 2013 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. rugsėjo 27 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2016 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktai). Iš viso per šį laikotarpį bendrovės vadovui paskirta 23 000 Lt dydžio baudų.

39.       2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros rašte nurodyta, jog patikrinus UAB „Lithuanian glass recycling“ dokumentus, nustatyta, jog 2011 m. balandžio 19 d. bendrovė gavo 25,020 t atliekų iš Latvijos bendrovės SIA „Lampu demerkurizacijos centrs“, siunčiamos atliekos identifikuotos kaip nepavojingos, tačiau stiklo atliekos užterštos gyvsidabriu; 2011 m. gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros rašte dėl stiklo duženų užterštų gyvsidabriu nurodyta, jog laboratorijoje ištyrus stiklo atliekų mėginius iš UAB „Lithuanian glass recycling“ Kaišiadorių r., Vilūnų k., šios atliekos priskirtinos pavojingoms atliekoms (nustatyta gyvsidabrio koncentracija).

40.       Teismo vertinimu, tokia pozicija, kad bendrovė tęsia savo veiklą, nuolat pažeisdama išduotą 2009 m. gegužės 18 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir 2009 m. birželio 2 d. patvirtintą UAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų naudojimo techninis reglamentą, o bendrovės vadovas sumoka baudas buvo priimtas ir derintas bendru visų atsakovų (valdybos narių ir bendrovės vadovo) sprendimu. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad gauta nauda dėl iš Lenkijos Respublikos išvežtų stiklo atliekų, kurių negalima buvo perdirbti Lenkijoje, buvo didesnė nei paskirtos baudos, todėl tokia veikla buvo tęsiama. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, bendrovės vadovas – atsakovas V. Č., gavęs net ir ženkliai mažesnes baudas arba net ir vieną baudą, būtų sprendęs dėl bendrovės veiklos tęsimo leidimo ribose, neteisėtos veiklos nutraukimo arba net darbo santykių nutraukimo, o ne mokėjęs itin dideles baudas, kurių bendra suma sudarė 23 000 Lt. Pagal LITEKO formuojamą išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas V. Č. darbo užmokestis UAB „Lithuania glass recycling“ buvo 1 200 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o paskirtų baudų suma sudarė dvejų su puse metų darbo užmokesčio, kurį atsakovas V. Č. gavo „į rankas“. Nelogiška būtų vertinti, kad bendrovės vadovas būtų tęsęs darbo santykius iš esmės be darbo užmokesčio kelerius metus, o bendrovės valdybos nariai nebūtų buvę informuoti apie surašytus privalomuosius nurodymus ir skirtas baudas bei nebūtų vertinę tokios situacijos.

41.       Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad valdyba priėmė konkretų verslo sprendimą, kuris nepasiekė siekiamo rezultato ir už kurį neprivalėtų atsakyti. 

42.       Ypatingą svarba nagrinėjamoje byloje įrodinėjant vadovui reiškimų reikalavimų pagrįstumą turi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.B2-997-603/2017, kuria UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas bei galimai apgaulingas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi byloje nustatytų aplinkybių visuma aiškiai rodė, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas minėtoje nutartyje pripažino, kad įmonės vadovas neužtikrino tinkamo UAB „Lithuanian glass recycling“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo bei įmonės įsipareigojimų dydžio.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 išaiškino, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų, būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto. Taigi, kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Įrodinėjimo našta perkeliama kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo.

44.       Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskirtai nebegali būti kvestionuojami. Jam taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas. Pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi išskirtinę reikšmę juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste. Tyčinio bankroto bylos procese nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.B2-997-603/2017 buvo įvertintas atsakovo V. Č. vadovavimas įmonei ir konstatuotas netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas ir, nors atsakovas V. Č., atsikirsdamas į reiškiamus reikalavimus šioje byloje, pasisakė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau neįrodė, kad žala bendrovei būtų atsiradusi net ir nesant tyčinio bankroto (CPK 178 straipsnis).

45.       Solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme, kurio atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

46.       Įvertinus aptartas faktines aplinkybes dėl bendrovės valdymo, darytina išvada, kad tiek valdyba, tiek akcininkai, tiek vadovas žinojo apie įmonės faktinę, sistemingai blogėjančią finansinę situaciją (vėliau ir nemokumą) visu bendrovės veiklos laikotarpiu, kaupiamas ir netvarkomas stiklo atliekas, tačiau įmonės veiklos nestabdė. Visi atsakovai de facto valdė bendrovę, tačiau direktoriui neperdavus finansinių dokumentų bankroto administratoriui nėra galimybių įvertinti atskirus kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikotarpius.

47.       Teismo nuomone, visi atsakovai de facto valdydami bendrovę, priimdami netinkamus sprendimus, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo, tikslingai siekdami privesti prie bankroto, prisidėjo prie žalos kreditoriams atsiradimo, jokio pagrindo priskirti tam tikras žalos kreditoriams dalis atskiriems atsakovams nenustatyta, jie bendrininkavo siaurąja prasme (subjektyvusis bendrininkavimas), tiek bendrovės vadovas, tiek valdybos nariai, tiek vienintelė akcininkė savo veiksmais, padarė žalą bendrovei, todėl yra įstatyminis pagrindas taikyti CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją.

48.       Įvertinus nurodytus teisinius argumentus ir faktines aplinkybes ir tai, kad atsakovai teisminio nagrinėjimo metu bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų priteisimo neginčijo, ieškovei iš atsakovų priteisima 323 891,98 Eur, t. y. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.

Dėl žalos dydžio dėl paliktų nesutvarkytų atliekų

49.       Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

50.       Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum), taip pat remiasi bendruoju principu, kad sprendimas dėl pažeidimo konstatavimo uždeda valstybei teisinę pareigą padaryti pažeidimui galą ir atlyginti dėl jo padarinių tokiu būdu, kad, kiek tai įmanoma, būtų atkurta situacija, egzistavusi iki pažeidimo (žr. F. K. of Greece and Others v. Greece (GC), no. 25701/94, par. 72).

51.       Pagal CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

52.       Byloje nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimo tikslas būtų pasiektas, jeigu būtų sutvarkytos užteršta teritorija ir pašalintos atliekos iš patalpų, kad ne tik neliktų stiklo, kineskopų dūžio, plastiko atliekų, sumaišytų su dirvožemiu ir keramika, bet teritorija būtų sutvarkyta taip, kaip buvo iki veiklos vykdymo, t. y. pašalinti bet kokie veiklos vykdymo pėdsakai, taip užtikrinant ne tik ieškovės grąžinimą į poziciją, kurioje ji būtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs, bet ir pašalinta rizika aplinkai ir žmonių sveikatai.

53.       Šalys pateikė įrodymus dėl kainos, mokėtinos už atliekų sutvarkymą, kurie iš esmės skiriasi paslaugos kaina.

54.       Nors pagal UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos nutraukimo planą buvo numatytas didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis: iš viso 2 083,3 t, iš jų 1 500 t stiklo atliekų, tačiau bendrovei nutraukus veiklą realiai atliekos nebuvo sutvarkytos, į bylą pateikti įrodymai apie nesutvarkytų atliekų kiekius, užfiksuotus 2014–2015 m. (artimiausiu laikotarpiu po bankroto bylos iškėlimo 2013 m. spalio 21 d.) ir 2019 metais.

55.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad pramoninėje teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, yra į kaupus supilta įvairių atliekų (buvo išmatuoti atliekų kaupai, bendras atliekų kiekis – 453,411 t. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-124 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atliko neplaninį BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritorijos patikrinimą ir nustatė, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 197, laiko 198,26 t langų stiklo atliekų; 6,948 t automobilių stiklo atliekų; 22, 864 t kineskopo dūžio atliekų; 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų. 2015 m. rugsėjo 10 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra atliko neplaninį BUAB „Lithuanian glass recycling“ gamybinės teritorijos Kaišiadorių r., Vilūnų k., ir surašė patikrinimo aktą Nr. KPS-114, nustačiusi, kad gamybinėje teritorijoje apytiksliai saugoma 5 143 t stiklo, stiklo pakuotės, plastiko ir gumos bei kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, taip pat gamybinėje teritorijoje šalia pastato sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte padarytos išvados, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusioje gamybinėje teritorijoje (Kaišiadorių r., Vilūnų k.) bendras teritorijoje ir patalpose laikomų atliekų kiekis gali siekti 4104–4512 t, nuo 2015 metų išvežta ir perduota atliekų tvarkytojams 630,50 t, patalpose laikoma 3190 t, patalpose laikomų atliekų kiekiai nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo nesikeitė. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, atlikdami neplaninį patikrinimą, 2015 m. kovo 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR- 14.7-124, kuriame nurodė, kad, atlikus teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 197, patikrinimą nustatyta, kad aikštelėje laikomos į kaupus supiltos 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilių stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų dūžio atliekų, 148,096 tonos mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų.

56.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi buvo išnagrinėtas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ direktoriaus G. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-15 ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-502. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-502. Byloje buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, 2015 m. kovo 20 d. atlikdami neplaninį patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. VR- 14.7-124, kuriame nurodė, kad atlikus teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 197, patikrinimą nustatyta, kad aikštelėje laikomos į kaupus supiltos 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilių stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų dūžio atliekų, 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų. Teismas nustatė, jog minėtos atliekos priklausė ieškovei.

57.       Teismo vertinimu, tvarkytinų atliekų kiekis, esantis Kaišiadorių r., Vilūnų k., nustatytinas pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte užfiksuotą atliekų kiekį (bendras kiekis 5143 t), o atliekų kiekis, esantis aikštelėje Vilniuje, Savanorių pr. 197, pagal 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnų surašytą patikrinimo aktą Nr. VR- 14.7-124, kuriame nurodyta, kad, atlikus teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 197, patikrinimą nustatyta, jog aikštelėje laikomos į kaupus supiltos 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilių stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų dūžio atliekų, 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų (bendras kiekis 376,17 t). 

58.       Pažymėtina, kad dėl per ilgą laiką su atliekomis susimaišiusio dirvožemio, keramikos, nustatyti tikslų tvarkytinų atliekų kiekį neįmanoma, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovo nurodytas paliktų nesutvarkytų atliekų kiekis tvarkytinų atliekų kiekis iš esmės atitinka minėtų institucijų užfiksuotus atliekų kiekius, todėl laikytina, kad nesutvarkytų atliekų kiekis yra apie 5 519 tonos.

59.       Pagal ieškovo pateiktus paslaugų tiekėjų UAB „Ecoservis“ ir UAB „Žalvaris“ pasiūlymus dėl atliekų sutvarkymo 1 tonos atliekų sutvarkymas kainuotų 340 Eur už toną. Pagal atsakovų pateiktą 2020 m. liepos 10 d. UAB „Ecoservice“ komercinį pasiūlymą atliekų Kaišiadorių r. sutvarkymo (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos) kaina – 215 968,14 Eur; pagal 2020 m. liepos 14 d. UAB „Ekobazė“ komercinį pasiūlymą dėl atliekų naikinimo (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos) kaina – 293 939,36 Eur.

60.       Teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais dėl atliekų sutvarkymo kainos, kadangi UAB „Žalvaris“ pateiktose 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. išankstinėje sąskaitose dėl atliekų sutvarkymo nurodytas atliekų kodas nesietinas su byloje nagrinėjamu reikalavimu. UAB „Žalvaris“ pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodytas tvarkytinų atliekų kodas 19 12 12. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 25 d. raštu Nr. (17-2)-D8-5305 pateiktą išaiškinimą apie rūšiuojamojo surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų klasifikavimą klasifikuojant surenkamas atliekas vadovaujamasi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2011, Nr. 57-2721), 1 priede pateikiamu atliekų sąrašu. Atliekoms su kodu Nr. 19 12 12 priskiriamos kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, nenurodytos kode Nr. 19 12 11, t. y. kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių atliekų. Plastikas, guma ir stiklas turi atskirus kodu (Nr. 19 12 04 ir Nr. 19 12 05), tačiau į pateiktą pasiūlymą atliekų, kurių yra daugiausia, kodai neįtraukti, todėl laikytina, kad minėtu įrodymu negalima vadovautis, nustatant atliekų sutvarkymo kainą. 2018 m. gegužės 30 ieškovei buvo pateiktas UAB „Ecoservis“ pasiūlymas dėl atliekų sutvarkymo: 340 Eur už toną, tačiau ieškovui papildomai užklausus UAB „Ecoservis“ dėl paslaugų kainos ir nurodžius konkrečius, aktualius atliekų kodus, 2020 m. sausio 17 d. ieškovui buvo atsakyta, kad bendrovė dėl pasikeitusių rinkos sąlygų paslaugos negalės suteikti.

61.       Tuo tarpu pagal atsakovui tos pačios bendrovės pateiktą 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Ecoservice“ komercinį pasiūlymą dėl atliekų sutvarkymo Kaišiadorių rajone ir Vilniuje (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos, tame tarpe ir kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos) paslaugos kaina – 215 968,14 Eur be PVM, į paslaugos kainą įeina: pakrovimas, išvežimas, sutvarkymas, utilizavimas, tačiau neįeina aikštelių šlavimas (likutinio išsibarsčiusio stiklo surinkimas ir utilizavimas). Teismo vertinimu, tai, kad UAB „Ecoservis“ atsisakė suteikti ieškovei atliekų sutvarkymo paslaugą gali būti siejama su tuo, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, atsiskaitymo galimybės yra ribotos. Įmonei turint tokią informaciją, bet koks rinkos dalyvis, vadovaudamasis paprasčiausia verslo logika, atsisakytų suteikti didelės vertės paslaugą bankrutuojančiai bendrovei, neturėdamas garantijų dėl apmokėjimo. Pagal atsakovės pateiktą 2020 m. liepos 14 d. UAB „Ekobazė“ komercinį pasiūlymą dėl atliekų sutvarkymo (nurodytos konkrečių atliekų rūšių sutvarkymo kainos) paslaugos kaina – 293 939,36 Eur be PVM. Be to, nurodyta, kad užsakovams suteikiam nestandartiniai individualūs techniniai sprendimai.

62.       Tai, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti sumos yra ženkliai didesnės nei rinkoje esantys pasiūlymai ir realiai reikalingi kaštai patvirtina ir tai, kad UAB „Verenta“ 686,60 t atliekų sutvarkė už 13 232,71 Eur, t. y. 19,27 Eur už 1 toną. Atsakovo pateikta vidutinė atliekų, išskyrus kineskopų, sutvarkymo kaina – 37,20 Eur.

63.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius galimą paslaugos kainą aktualiu laikotarpiu (ieškovo gauti pasiūlymai buvo prieš dvejus ir daugiau nei dvejus metus), tai, kad komerciniuose pasiūlymuose apibrėžtos konkrečios atliekos ir jų rūšys, atitinkančios sukauptas atliekas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti sumą reikalingą atliekų sutvarkymui, vadovaujasi atsakovo pateiktais įrodymais. Nors 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Ecoservice“ komerciniame pasiūlyme paslaugos kaina mažesnė, tačiau pasiūlymas teiktas daugiau nei prieš pusę metų, o aktualiu laikotarpiu teiktas pasiūlymas (2020 m. liepos 10 d.) yra ženkliai didesnės kainos. Jeigu 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Ecoservis“ pasiūlyme atliekų, esančių Kaišiadorių raj. savivaldybėje sutvarkymo kaina – 194 000 Eur be PVM, Vilniuje esančių atliekų sutvarkymo kaina 14 600 be PVM, tai 2020 m. liepos 10 d. to pačios bendrovės pasiūlyme atliekų, esančių Kaišiadorių raj. savivaldybėje sutvarkymo kaina – 234 000 be PVM, Vilniuje esančių atliekų sutvarkymo kaina 17 279 Eur be PVM. Abejuose komerciniuose pasiūlymuose į neįtrauktas aikštelių šlavimas (likutinio išsibarsčiusio stiklo surinkimas ir utilizavimas), o šiuo atveju reikės sutvarkyti ne tik aikštelę, bet ir uždaras patalpas, o tam reikės individulių techninių sprendimų, kurie nurodyti UAB „Ekobazė“ 2020 m. liepos 14 d. teiktame pasiūlyme. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Ekobazė“ pasiūlymas pateiktas aktualiu laikotarpiu, t. y tik prieš 1 mėnesį. Įvertinus nurodytą, teismas, nustatydamas sumą, reikalingą atliekų sutvarkymui, vadovaujasi UAB „Ekobazė“ pateiktu pasiūlymu ir priteisia ieškovei iš atsakovų 355 666,63 Eur (293 939,36 Eur + 61 727,27 Eur PVM) tikslu grąžinti ieškovę į tokią padėtį, kuri turėjo būti įmonei pabaigus veiklą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

Dėl patalpų nuomos mokesčio priteisimo

64.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-281/2015, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

65.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 77 096,84 Eur už patalpų, kuriose laikomos bendrovės sukauptos stiklo atliekos, nuomą. Reikalavimas grindžiamas UAB „Verenta“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bankrutavusiai bendrovei dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už naudojimąsi patalpomis Kaišiadorių r., Vilūnų k. 

66.       Pasisakant dėl 77 096,84 Eur UAB „Verenta“ reikalavimo dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už naudojimąsi patalpomis Kaišiadorių r., Vilūnų k. pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pažymėtina, kad priešingai nei teigia atsakovai, jog nuomos sutartis nebuvo sudaryta, sutartis buvo pasirašyta, kadangi į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Verenta“ ir BUAB „Lithuanian glass recycling“, kuria UAB „Verenta“ išnuomojo BUAB „Lithuanian glass recycling“ 3 107,12 m2 bendro ploto patalpas Kaišiadorių r., Vilūnų trejų metų laikotarpiui.

67.       Pagal minėtos sutarties 1.2 punktą šalys susitarė, kad pasibaigus trejų metų terminui sutartis gali būti pratęsta dar vieneriems metams, jeigu šalys neišreikš valios jos nutraukti ir apie tai neinformuos viena kitos per 30 dienų terminą iki numatyto sutarties termino pasibaigimo. Duomenų, kad šalys būtų nutraukę nuomos sutartį nėra, todėl pagal sutarties nuostatas sutartis galiojo iki 2018 m. lapkričio 14 d.

68.       Pagal Sutarties 4.1 punktą buvo numatyta, kad nuomininkas moka nuomos mokestį kas mėnesį, po 5 592,82 Lt plius PVM. Be to, nuomininkas įsipareigojo kompensuoti nuomotojo sumokėtus valstybinės žemės nuomos mokesčius pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės nustatytos tarifus, mokėti komunalinius mokesčius (4.2–4,4 punktai). Pagal 4.6 punktą nuomininkas privalo atsikaityti per 5 kalendorine dienas nuo sąskaitos gavimo, o neapmokėjus – mokama 0,2 proc. delspinigiai nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluoto mokėjimo dieną. Vertinant minėtas sutarties nuostatas, akivaizdu, jog mokėjimų terminai buvo svarbūs, tačiau nuomotojas PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo visu nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, kas vertinant protingo žmogaus požiūriu, yra nesuprantama, jeigu sutarties šalis sietų realiai egzistuojantys nuomos santykiai. 

69.       Pagal teismų praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ir nors, remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. ar šalis sieja pirkimo ir pardavimo ar komiso, nuomos ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita–faktūra negali atsirasti prievolė atskaityti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas G. H., C-342/87, Rink. 1989, p. 4227).

70.       2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra nepasirašyta nei sąskaitą išrašiusio asmens, nei paslaugas gavusio asmens, ir nors pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnį, įtvirtinantį būtinus PVM sąskaitos faktūros rekvizitus, parašas nenurodytas kaip vienas iš privalomų šio dokumento rekvizitų, tačiau visų kitų aplinkybių kontekste kyla abejonių dėl išrašymo aplinkybių ir skolos susidarymo, kadangi nėra duomenų ir apie sąskaitos gavimą (pasirašymą, patvirtinant kada gauta sutartis).

71.       Vertinant atsakingo bankroto administratoriaus, kuris yra profesionalus veikėjas, atstovaujančio kreditorių interesus, požiūriu, gavus 77 096,84 Eur skolą patvirtinantį dokumentą turėtų būti siekiama išsiaiškinti tiek skolos susidarymo aplinkybes, tiek inicijuoti procedūras bendrovės bankroto procese. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas Įmonių bankroto įstatymu priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Įmonių bankroto įstatymo, galiojusio ginčo laikotarpiu, BĮ 36 straipsnio 2 dalis). Būtent bankroto administratorius turi pareigą kreditoriams motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (tame tarpe ir patalpų nuomos) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kreditorių susirinkimo sprendimo svarbą patvirtina ir tai, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Šiuo atveju nėra duomenų, kad administravimo išlaidų sąmata, į kurią būtų įtrauktas nuomos mokestis pagal 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, būtų patvirtinta kreditorių susirinkime, o lėšos nuomai būtų įtrauktos į bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų sąrašą.

72.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2B-5485-560/2016 G. M. prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tenkino iš dalies – iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime, patvirtino 13 000 Lt plius PVM dydžio bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, skirtas buhalterinėms ir audito paslaugoms arba teisinėms ryšio, kanceliarinėms prekėms, banko paslaugoms ir kitom paslaugoms. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašydamas patvirtinti išlaidas aplinkai tvarkyti ir saugoti pagal faktą, nenurodė, kokia preliminariai suma gali būti skirta šiam tikslui, neatliko bent preliminarių paskaičiavimų dėl minėtų išlaidų ir nepagrindė prašymo. Duomenų, kad teismui vėliau būtų pateikta kitų administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta kreditorių susirinkime, susijusi su atliekų saugojimu, nei šioje byloje, nei bankroto byloje nepateikta. Taigi, bankroto administratorius žinojo teismo argumentus dėl atsisakymo tvirtinti administravimo išlaidas, tačiau 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties neteikė kreditorių susirinkimui, todėl tikėtina, jog 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta kartu su 2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra turint tikslą padidinti ieškinio sumą ir pareikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo buvusiai akcininkei ir valdymo organams.

73.       Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalį (galiojusią ginčo laikotarpiu) bankroto administratorių skiria teismas nutartimi, kuri yra procesinis administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Taigi, teismui materialinį teisinį reikalavimą pavedimo sutarties pagrindu dėl administravimo išlaidų priteisimo turi teisę reikšti bankroto administratorius, o ne bankrutuojanti bendrovė, kas yra šiuo atveju. 

74.       Įvertinus nurodytą, reikalavimas priteisti 77 096,84 Eur atmetamas.

                                           Dėl ieškinio senaties taikymo

75.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

76.       Ieškiniams dėl žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

77.       Byloje nagrinėjamu atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodo, kad apie teisės pažeidimą sužinojo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-997-603/2017 UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą pripažinus tyčiniu, todėl 2018 m. lapkričio 15 d. pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškinio senaties termino nepraleido.

78.       Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą).

79.       Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 400 988,82 Eur žalos kreditoriams atlyginimą ir 1 813 602,08 Eur už 5 519,168 t bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą, nagrinėjamu atveju reikėtų išskirti reikalavimus dėl žalos kreditoriams ir už bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą atlyginimo, vertinant reikalavimus dėl ieškinio senaties taikymo kiekvienam atskirai.

80.       Teismui pripažinus, kad visi atsakovai de facto vadovavo bendrovei, pritartina ieškovės pozicijai, jog reikalavimo atlyginti žalą kreditoriams sužinojimo momentas yra Vilniaus apygardos teismui 2017 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.B2-997-603/2017 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi ieškinys pareikštas 2018 m. lapkričio 15 d., konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimo nepraleistas.

81.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo dėl atliekų sutvarkymo turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.B2-997-603/2017 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo.

82.       Pagal į bylą pateiktus įrodymus akivaizdu, kad bankroto administratorius ženkliai anksčiau žinojo apie sukauptas ir nesutvarkytas atliekas ir tai, kad nėra jokių finansinių galimybių, bendrovei neturint turto, jas sutvarkyti.

83.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi buvo išnagrinėtas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ direktoriaus G. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-15 ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-502. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-502. Byloje buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, atlikdami neplaninį patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. VR- 14.7-124, kuriame nurodė, kad atlikus teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 197, patikrinimą nustatyta, kad aikštelėje laikomos į kaupus supiltos 198,26 tonos langų stiklo atliekų, 6,948 tonos automobilių stiklo atliekų, 22,864 tonos kineskopų dūžio atliekų, 148,096 tonos mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų. Vadovaujantis patikrinimo akto Nr. VR- 14.7-124 išvadomis buvo surašytas 2015 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.12-15. Bankroto administratoriaus iniciatyva buvo iškviestas antstolis D. T., kuris 2014 m. spalio 31 d. konstatavo faktą apie rastas teritorijoje galimai pavojingas atliekas.

84.       Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog ne vėliau nei 2014 m. spalio 31 d., antstoliui užfiksavus nesutvarkytas atliekas, bankroto administratorius sužinojo apie jo administruojamos bendrovės teisių pažeidimą. Kadangi ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2018 m. lapkričio 15 d., todėl laikytina, jog trejų metų ieškininės senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra praleistas terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

85.       CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje suformuota taisyklė, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Be to, turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

86.       Teismo nuomone, byloje nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas atnaujinamas teismo ex officio (savo iniciatyva), akcentuojant ginamos vertybės (užterštos aplinkos) svarbą, ir tai, kad šiuo atveju viešasis interesas nusveria privatų interesą. Nors bankroto administratoriaus pasyvumas, įvertinus susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, laiku kreiptis teisminės gynybos, yra nepateisinamas, tačiau tai negali sudaryti prielaidų atsakovams išvengti civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad būtų egzistavusios objektyvios aplinkybės, trukdžiusios bankroto administratoriui savalaikiai kreiptis į teismą. Taigi, darytina išvada, jog bankroto administratoriaus, kaip bankrutuojančios įmonės interesus ginantis subjektas, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ginti bankrutuojančios įmonės interesų, savo pareigas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, tačiau bankroto administratoriaus nepateisinamas nerūpestingumas negali būti kliūtis ginti visai visuomenei svarbų gėrį.

87.       Priešingu atveju, būtų pažeistas teisingumo principas ir nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Didėjant toksiškų medžiagų patekimo į aplinką tikimybei, užteršiamas dirvožemis, vanduo, oras ir kyla reali grėsmė aplinkai, todėl daroma žala ne tik privačiam subjektui  (bankrutuojančiai įmonei), bet ir visuomenės daliai, kuri daugelį metų gyvena šalia atliekomis užterštų teritorijų, jai neužtikrinama saugaus ir tinkamo gyvenimo sąlygos.

88.       Pažymėtina ir tai, kad teismui ex officio neatnaujinus ieškinio senaties termino, likusių po ūkinės veiklos atliekų sutvarkymo ir neigiamų pasekmių aplinkai pašalinimo našta nepagrįstai būtų perkelta ant valstybės, t. y. ant mokesčių mokėtojų, pečių, o tokia situacija negali būti toleruojama. Be to, nebūtų užtikrinta efektyvi aplinkos apsaugos ir taršos pažeidimų prevencija bei aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo tikslai.

89.       Įvertinus nurodytą, ginamos vertybės svarbą ir tai, kad būtent senaties termino atnaujinimas lemtų teisingo sprendimo priėmimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

                                                     Dėl bylinėjimosi išlaidų

90.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų pateikė tik vienas iš proceso dalyvių, t. y. atsakovas „Krynicki Recykling S.A.“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

91.       Kasacinės instancijos teismas pasisako, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Advokatūros įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019).

92.       Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77  „Dėl teisingumo  ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar   advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)  maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta,   kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą  ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas,  šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo  ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar   advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.

93.        Atsakovo „Krynicki Recykling S.A.“ atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir   įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas patyrė 75 253 Eur atstovavimo išlaidų ir 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų dėl atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo.

94.       Nagrinėjamu atveju, nors ieškinio suma didelė, byla didelės apimties, nagrinėta nuo 2018 metų, atsakovų atstovas aktyviai dalyvavo renkant byloje įrodymus, tačiau specialių žinių nereikėjo, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, nebuvo skirtos teismo ekspertizės ar kviesti specialistai, nereikėjo išvykti į kitą vietovę nei registruota advokato darbo vieta. Kiti atsakovai nepateikė prašymo ir įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl tikėtina, kad atsakovo „Krynicki Recykling S.A.“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ne už vieno atsakovo atstovavimą. Teismo vertinimu, tokio dydžio atstovavimo išlaidų atsiradimą galėjo lemti ir tai, kad tas pats advokatas atstovauja atsakovus ir kituose teisminiuose procesuose, ikiteisminiame tyrime, t. y. atstovavimo santykiai turi tęstinį pobūdį. Tokio dydžio atstovavimo išlaidos negali būti vertinamos kaip realios ir objektyviai pagrįstos, o jų atlyginimas negali būti perkeltas ant pralaimėjusios bylą šalies pečių. Atsižvelgdamas į realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, teismas atsakovo „Krynicki Recykling S.A.“ patirtas atstovavimo išlaidas mažina iki 10 000 Eur.

95.       Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

96.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

97.       Įvertinus nurodytą, atsakovei iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

98.       Kadangi patenkinta 30,68 % ieškovės reikalavimų, atsakovei „Krynicki Recykling S.A.“ iš ieškovės administravimui lėšų priteistina 69,32 % jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 6 958 Eur (6 932 Eur atstovavimo išlaidų ir 26 Eur žyminio mokesčio).

99.       Iš atsakovų valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista,      t. y. žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Iš atsakovų valstybei naudai priteistina po 1 214,40 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

          ieškinį tenkinti iš dalies.

          Priteisti ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“, j. a. k. 301851672, solidariai iš atsakovų V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (O. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), P. K. (P. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), „Krynicki Recykling S.A.“, j. a. k. 519544043, 679 558,61 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt aštuoni Eur 61 ct) žalos atlyginimą.

          Priteisti atsakovei „Krynicki Recykling S.A.“, j. a. k. 519544043, iš ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“, j. a. k. 301851672, administravimui skirtų lėšų 6 958 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt aštuoni Eur) bylinėjimosi išlaidų.

          Priteisti valstybei iš atsakovų V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (O. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), P. K. (P. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), „Krynicki Recykling S.A.“, j. a. k. 519544043, po 1 214,40 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiolika Eur) iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų.     

          Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

          Grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.02-2-00552-16.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                               Loreta Braždienė