Civilinė byla Nr. e2A-1274-653/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24059-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Jelenos Šiškinos (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL TRADE LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plokštinių pamatų meistrai“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) GLOBAL TRADE LT“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plokštinių pamatų meistrai“ 7 900 Eur skolą, 182,19 Eur palūkanų, 9,25 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. balandžio 6 d. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus. Ieškovė, atlikusi atitinkamus statybos rangos darbus, pateikdavo atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Ieškovė paaiškino, kad šalims bendradarbiaujant pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovė, atlikusi rangos darbus, buvo pateikusi apmokėjimui 2022 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0075 1 000 Eur sumai (be PVM) (atsakovė prievolę sumokėti už atliktus darbus yra įvykdžiusi), 2022 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0077 2 920 Eur sumai (be PVM) (atsakovė prievolę sumokėti už atliktus darbus yra įvykdžiusi), 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0079 1 350 Eur sumai (atsakovė prievolę sumokėti už atliktus darbus yra įvykdžiusi), 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 000094 300 Eur sumai (be PVM) (atsakovė prievolės sumokėti už atliktus darbus nėra įvykdžiusi), 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 000093 7 600 Eur sumai (be PVM) (atsakovė prievolės sumokėti už atliktus darbus nėra įvykdžiusi). Taigi atsakovė už atliktus darbus ieškovei yra skolinga 7 900 Eur.

2.       Atsakovei buvo pateiktas atliktų darbų aktas, tačiau atsakovė nepateikė jokių pastabų bei nenurodė jokių defektų. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas sumokės, tačiau įsiskolinimo ieškovei nėra padengusi, nors ieškovės atliktų darbų rezultatu naudojasi nuo jo perdavimo momento.

3.       Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės vertinimu, jei darbų priėmimo-perdavimo aktai nepasirašyti, laikytina, kad darbai nebuvo atlikti ir priimti.

4.       Ieškovė dublike nurodė, kad sutartus darbus atliko, darbai buvo atlikti kokybiškai ir perduoti atsakovei. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, neginčijo pareigos sumokėti už atliktus ir perduotus darbus. Papildomai pažymėjo, kad PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus ieškovė siuntė atsakovei, tačiau atsakovė į laiškus nieko neatsakė, prieštaravimų nereiškė, neatsiuntė pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų.

5.       Atsakovė triplike papildomai pabrėžė, kad nėra įrodyta, jog darbai yra atlikti ir atlikti kokybiškai. Pretenzijas atsakovė ieškovei reiškė žodžiu, atsisakymas mokėti taip pat buvo išreikštas žodžiu ir apie atsisakymą buvo pranešta elektroniniu paštu. Šiuo metu darbai yra nebaigti, yra nukrypimų nuo projekto. Darbai, už kuriuos sumokėta, taip pat nėra atlikti kokybiškai, neatitinka statybos techninių reikalavimų normų.

6.       Atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog antro aukšto visos sienos perimetru aplink pakeltos 20 cm, todėl nebeatitiko stogo konstrukcijos. Paaiškino, kad pagal brėžinį turėjo būti 1 910 mm, o sumūryta 2 110 mm, antro aukšto sienų nuokrypis sudaro apie 30 mm per 2 metrus, antro aukšto vidinės sienos nebaigtos mūryti, buvo pakeltos tik iki durų sąramų. Nesutvarkyti ir stogo šlaitai, palikti dantyti blokeliai, nepabaigta perdanga, nesutvarkyta laiptų anga. Taip pat į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo sugadinta stogo skarda, nevienodu žingsniu susukti varžtai, sugadinta priešvėjinė skarda, skarda subraižyta, prigręžiota nereikalingų skylių, netaisyklingai susukti skardvaržtai, montuojant stogo dangą, stogo dangoje matomos kiaurymės, nesandarumai, montuojant stogo skardą skardvaržtais nepataikyta į laikančiąją medieną, stoglangio palašinė sumontuota neteisingai, stogo danga prie stoglangio privesta nekokybiškai, stogo dangos lakštai sugadinti kerpant, stogo pakalimai neprisukti. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus taisė pati atsakovė, jos išlaidos taisymui, vertinant darbuotojų darbo laiką, sudaro 9 890 Eur.

7.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės vadovas papildomai paaiškino, kad dėl darbų susitiko su R. P., jis aprodė objektą, aptarė kainas. Nurodė, kad atsakovė atsiskaitydavo už dalimis atliktus darbus. Kai atsakovė neapmokėjo už atliktus stogo ir stoglangių darbus, ieškovas kreipėsi į R. P., kuris dėl apmokėjimo pasiūlė kreiptis į R. P.. Atsakovės vadovas pasiūlė susitikti objekte apžiūrėti atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovės vadovui nuvykus į sutartą vietą, atsakovės atstovų joje nebuvo. Nurodė, kad dėl darbų kainos susitarė žodžiu prieš atliekant darbus, ji atsispindėjo raštu tik ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose. Darbų priėmimą vykdydavo R. P.. Po darbų apžiūros ieškovė išrašydavo sąskaitą faktūrą ir kartu su darbų aktu išsiųsdavo atsakovei elektroniniu paštu. Atsakovė ir dėl apmokėtų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašydavo.

8.       Atsakovės vadovas R. P. papildomai paaiškino, kad ieškovė dėl darbų tarėsi su R. P., atsakovės vadovas derybose nedalyvavo. Nurodė, kad R. P., neįsigilinęs ieškovės vadovui patvirtino, kad atlikti darbai neturi trūkumų, tačiau atsakovės darbuotojai tęsiant darbus maždaug po mėnesio pastebėjo atliktų darbų broką. Paaiškino, kad neprisimena, kada darė atliktų darbų nuotraukas. Nurodė, kad jas siuntė ieškovės vadovui. Paaiškino, kad jis ar R. P. neturi atestatų vertinti darbų kokybę, techninis prižiūrėtojas nebuvo samdytas, o statybos žurnalas nebuvo pildytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ ieškovės UAB „GLOBAL TRADE LT“ naudai 6 550 Eur skolą, 130,64 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 353,92 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinio netenkinti; grąžinti ieškovei permokėtą žyminį mokestį – 55 Eur; priteisti iš atsakovės valstybės naudai 17,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

10.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad 2022 m. pavasarį atsakovė pas ieškovę užsakė atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Dėl darbų pobūdžio ir kainos derėjosi ieškovės vadovas L. P. su atsakovės atstovu R. P. žodžiu. Sutartų sąlygų šalys neįformino raštu. Iš pradžių atsakovė užsakė atlikti betoninio žiedo įrengimo, antro aukšto mūro darbus, vėliau – stogo ir stoglangių įrengimo darbus. Šalių suderėta darbų kaina atsispindėjo ieškovės išrašomose sąskaitose – už žiedo įrengimo darbus 2 920 Eur (be PVM), už blokų mūrijimą 1 350 Eur (be PVM), už stogo įrengimą 6 250 Eur (be PVM), už stoglangių įrengimą 300 Eur (be PVM). Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

11.       Teismas nustatė, kad šalys atskirai neaptarė darbų priėmimo tvarkos. Pagal nusistovėjusią praktiką šalių teisiniuose santykiuose, ar ieškovė darbus atliko tinkamai, vietoje, objekte (duomenys neskelbtini), tikrino ir vertino atsakovės atstovas R. P., kurio išsakyto teigiamo vertinimo pagrindu ieškovė išrašydavo atsakovei sąskaitą už atliktus darbus ir ją pateikdavo apmokėti atsakovei. Šias ieškovės išrašytas ir pasirašytas sąskaitas pasirašydavo ne R. P., o atsakovės vadovas R. P.. Remdamasis ieškovės vadovo paaiškinimais, teismas nustatė, kad šalys buvo sutarę, jog apmokėjimas bus vykdomas po kiekvienų darbų atlikimo.

12.       Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0077 2 920 Eur (be PVM) sumai už žiedo įrengimo darbus, o 2022 m. balandžio 28 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GTLT 0079 1 350 Eur (be PVM) sumai už mūro darbus. Šias sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo 2022 m. balandžio 29 d. sumokėdama 3 000 Eur grynais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 2003320), o 2022 m. gegužės 11 d. sumokėdama 1 270 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 369). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, teikdama pastarąsias sąskaitas faktūras atsakovei, taip pat būtų siuntusi atsakovei pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo patikslinti nei ieškovės, nei atsakovės vadovas. 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė atsakovei išrašė dar dvi sąskaitas: Nr. GTLT 0093 už stogo įrengimą ir ekstra darbus 7 600 Eur sumai ir Nr. GTKT 0094 už stoglangių įrengimą 300 Eur sumai. Šių sąskaitų faktūrų atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi iki šiol, dėl ko ginčo tarp šalių nėra.

13.       Iš ieškovės vadovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – ieškovės vadovo susirašinėjimo telefonu su R. P. teismas nustatė, kad ieškovė prašė atsakovės atstovą R. P. paaiškinti, kodėl atsakovė neapmoka pastarųjų sąskaitų, tačiau joks atsakymas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. dėl sąskaitų neapmokėjimo priežasčių jai nebuvo pateiktas. Ieškovės vadovui buvo nurodyta tik susisiekti su atsakovės vadovu R. P.. Ieškovės vadovui susisiekus su atsakovės vadovu R. P. telefonu, jam buvo nurodyta, kad stogą reikės visą perdaryti. Ieškovės vadovas, tikėdamasis gauti paaiškinimus, kas padaryta blogai, nuvyko į objektą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės atstovų ten nebuvo. Teismas vertino, kad byloje surinktų įrodymų – ieškovės vadovo, atsakovės vadovo paaiškinimų, nepakanka nustatyti, ar ieškovės atliktų darbų trūkumai ieškovei buvo detalizuoti vėliau, o jeigu buvo, – kada, kokie konkrečiai, kokiu būdu. Po ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipimosi į atsakovę dėl skolos likučio suderinimo 2022 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTLT 0093 atsakovės nepriimta, nes darbai atlikti nekokybiškai ir nėra baigti, atsakovė atlieka trūkumų taisymą.

14.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovei pranešus apie atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus, juos apžiūrėjo, patikrino ir priėmė atsakovės atstovas R. P., kuris, nenustatęs jokių jų trūkumų, nurodė ieškovei, jog galima išrašyti sąskaitas atsakovei. Dėl to ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras kartu išrašydama darbų perdavimo-priėmimo aktus. Tačiau atsakovės vadovas R. P. atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė, ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, taip pat jų ir negrąžino ieškovei su pastabomis dėl nustatytų darbų atlikimo trūkumų. Vertino, kad atsakovė faktiškai priėmusi ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), ieškovei jai pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepagrįstai nepasirašė, taip vengdama atsiskaityti.

15.       Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą atsakovė atsisakyti priimti ieškovės atliktus statybos darbus galėjo tik trimis įstatymo nustatytais atvejais: jei ieškovė būtų pažeidusi galutinį darbų atlikimo terminą ir darbų priėmimas atsakovei prarastų prasmę, jeigu privalomų bandymų ir matavimų rezultatai būtų neigiami ir/arba, jeigu būtų nustatyti tokie darbų trūkumai, dėl kurių darbų rezultato nebūtų galima naudoti pagal sulygtą paskirtį, o šių trūkumų nei atsakovė, nei ieškovė ar kiti pasitelkti tretieji asmenys negalėtų pašalinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, neįrodinėjo nė vieno iš šių pagrindų. Priešingai, atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad darbus ieškovė atliko labai greitai ir, kad atsakovė niekada neprašė ieškovės pašalinti jos atliktų darbų trūkumų, o juos iš dalies pašalino pati atsakovė. Taip pat atsakovė nesiėmė veiksmų nutraukti su ieškove sudarytą statybos rangos sutartį.

16.       Teismo akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo atsakovė reikalavo konkrečiu terminu pašalinti kokius nors. Teismo vertinimu, atsakovė, faktiškai priėmusi darbus be jokių išlygų, vengė įforminti jau įvykusį darbų perdavimą priėmimą raštu, siekiant išvengti prievolės mokėti už priimtus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nuspendė priteisti iš atsakovės UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ ieškovės UAB „GLOBAL TRADE LT“ naudai 6 550 Eur skolą, 130,64 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 353,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) šaukti ir byloje liudytoju apklausti atsakovės UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotoją R. P. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

17.1.                      Ieškovė neatliko dalies stogo ir stoglangių įrengimo darbų, o ieškovės atlikti nurodyti darbai buvo nekokybiški, todėl atsakovė jų nepriėmė. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti. Ieškovė faktiškai neperdavė dalies darbų rezultatų ir nepateikė jokių rašytinių, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių darbų perdavimą-priėmimą. Pirmosios instancijos teismas ginčo darbų perdavimo-priėmimo faktą pripažino įrodytu, iš esmės remdamasis tik ieškovės atstovo žodiniais paaiškinimais, kurie negalėjo sudaryti teisinio pagrindo konstatuoti ginčo stogo ir stoglangių įrengimo darbų visiško ir tinkamo atlikimo ir jų perdavimo atsakovei.

17.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertindamas neobjektyviai, suteikdamas nepagrįstą pranašumą ieškovės, jos atstovų žodiniams paaiškinimams. Teismas neatsižvelgė į atsakovės, jos atstovo žodinius paaiškinimus, todėl teismo atliktas įrodymų vertinimas kelia abejonių dėl teismo nešališkumo ir teisingo bylos nagrinėjimo principų laikymosi.

17.3.                      Teismas neapklausė pagrindinio ginčo teisinių santykių dalyvio – atsakovės atstovo R. P., kuris, ieškovės teigimu, faktiškai priimdavo visus darbus objekte. Šis asmuo galėjo suteikti bylai esminės informacijos apie ginčo darbų perdavimą-priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, byloje nepagrįstai neapklausęs ir neišklausęs atsakovės atstovo R. P. paaiškinimų ginčo klausimu, neištyrė ginčo aplinkybių objektyviai ir išsamiai. Tokiu būdu teismas pažeidė objektyvumo principą ir teisingo proceso reikalavimus.

18.       Ieškovė UAB ,,GLOBAL TRADE LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė, kaip rangovė, tinkamai įvykdė savo pareigą, atliko užsakovės užsakytus statybos rangos darbus, apie jų atlikimą informavo atsakovės atstovą, kuris darbus faktiškai priėmė. Atsakovės atstovas, priėmęs darbus, jokių pastabų dėl darbų kokybės ir ieškovei nepateikė. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nurodė, jog atliks mokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o vėlavimo apmokėti už darbus priežastis – piniginių lėšų trūkumas.

18.2.                      Ieškovė, atlikusi statybos rangos darbus, juos faktiškai perdavė atsakovei, pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, o atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo pasirašyti aktus, nenurodė, kad atsisako priimti perduotus darbus, nepateikė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovė taip pat neginčijo atliktų darbų aktų.

18.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertino ne tik ieškovės atstovo paaiškinimus, tačiau ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tyrė aplinkybes, susijusias su šalis siejusiais teisiniais santykiais, kokiu būdu ir tvarka būdavo atliekamas atliktų darbų priėmimas, perdavimas.

18.4.                      Ieškovė nepasinaudojo procesine teise ir neteikė prašymo pirmos instancijos teismui apklausti liudytoju R. P.. Toks procesinis prašymas negali būti teikiamas apeliacinės instancijos teismui. Be to, R. P. parodymai neatitiktų patikimo taisyklės, nes R. P. yra R. P. brolis, kuris yra apeliantės direktorius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

19.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

20.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą kaip liudytoją apklausti atsakovės UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotoją R. P.. Atsakovės vertinimu, liudytojas gali nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su darbų perdavimu ir priėmimu.

22.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad atsakovė turėjo galimybę teikti procesinį prašymą dėl įrodymų rinkimo, įskaitant ir prašymą dėl liudytojų apklausos, bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, tačiau ja nepasinaudojo. Antra, įvertinus byloje esančią medžiagą, spręstina, kad visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo darbų perdavimu ir priėmimu galima nustatyti iš byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo apklausa, kaip įrodinėjimo priemonė, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje būtų perteklinė, neatitiktų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas apklausti liudytoją atsakovės darbuotoją, netenkinamas (CPK 314 straipsnis.).

23.       CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

24.       CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „GLOBAL TRADE LT“ įsipareigojo atsakovei „Plokštinių pamatų meistrai“ atlikti betoninio žiedo įrengimo, antro aukšto mūro, stogo ir stoglangių įrengimo statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartą kainą – už žiedo įrengimo darbus 2 920 Eur (be PVM), už blokų mūrijimą 1 350 Eur (be PVM), už stogo įrengimą 6 250 Eur (be PVM), už stoglangių įrengimą 300 Eur (be PVM). Rašytinės sutarties šalys nesudarė.

26.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė 2022 m. balandžio 18 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0077 2 920 Eur (be PVM) sumai už žiedo įrengimo darbus, o 2022 m. balandžio 28 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTLT 0079 1 350 Eur (be PVM) sumai už mūro darbus. Šias sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo 2022 m. balandžio 29 d. sumokėdama 3 000 Eur grynais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 2003320), o 2022 m. gegužės 11 d. sumokėdama 1 270 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 369). Iš ieškovės vadovo L. P. ir atsakovės darbuotojo R. P. susirašinėjimo SMS žinutėmis kopijos matyti, kad R. P. 2022 m rugpjūčio 18 d. nurodė, jog atsiskaitys už atliktus stogo ir stoglangių darbus, kai gaus planuojamas gauti lėšas.

27.       Aptarti rašytiniai įrodymai ir juose esantys duomenys apie sąskaitų faktūrų išrašymo ir apmokėjimo datas patvirtina ieškovės vadovo paaiškinimus, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai ieškovė apie dalį atliktų darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), informuodavo atsakovės darbuotoją R. P.. R. P., apžiūrėjęs atliktus darbus, juos faktiškai priimdavo ir nenustačius atliktų darbų trūkumų – informuodavo ieškovę, jog ieškovė gali pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovei apmokėjimui. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras už stogo įrengimo darbus ir kartu su atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais juos pateikė atsakovei po to, kai darbus apžiūrėjo, patikrino ir priėmė atsakovės atstovas R. P..

28.       Atsakovė tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad ieškovės pateiktų 2022 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė ir už stogo ir stoglangių įrengimo darbus neatsiskaitė, nes atsakovė neatliko dalies sutartų darbų, o atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su šia atsakovės pozicija neturi pagrindo sutikti.

29.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

30.       CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

31.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovė, teigdama, kad stogo ir stoglangių įrengimo darbai buvo atlikti dalinai, o atlikti darbai turi kokybės neatitikimų, nepateikė patikimų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės apie darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarką ir ieškovės vadovo ir R. P. susirašinėjimo SMS žinutėmis kopija patvirtina, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir patvirtino, kad už juos apmokės sutartą kainą.

32.       Papildomai pažymėtina, kad atsakovė, atsisakydama priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, negrąžino ieškovei darbų priėmimo-perdavimo aktų, juose raštu pažymint darbų atsisakymo priimti priežastis ir atliktų darbų trūkumus. Iš byloje esančios susirašinėjimo tarp ieškovės vadovo ir R. P. nuotraukos matyti, kad ieškovės vadovas kreipėsi į atsakovės vadovą dėl delsimo apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras už stogo ir stoglangių įrengimą, o R. P. 2022 m. rugsėjo 7 d. pasiūlė ieškovės vadovui dėl apmokėjimo susisiekti su atsakovės vadovu R. P.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys paaiškino, kad atsakovės vadovas žodžiu informavo ieškovės vadovą apie atliktų darbų trūkumus, nurodė, kad darbus reikės perdaryti. Atsakovės vadovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad po darbų priėmimo nustatė atsakovės atliktų darbų broką (skylių stogo dangoje buvimas, netinkamas skardvaržtų sudėjimas stogo dangoje, kas, stoglangio sumontavimas nepaliekant reikiamų tarpų, netinkamas skardos prikirpimas ir/ar išlenkimas, skardos sudėjimas ne pagal bangas, jos sulamdymams, kraigo nelygumas, netinkamai atlikti mūrijimo darbai ir kt.), šias aplinkybes grindė brėžiniais, nuotraukomis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įsitikinti ir nustatyti, kada atsakovė nustatė nurodytus darbų trūkumus, ar dėl šių konkrečių trūkumų kreipėsi su pretenzija į atsakovę, jei taip – kada. Be to, atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) nenurodė konkrečių atliktų darbų trūkumų, neteikė įrodymų, patvirtinančių pranešimą ieškovui apie konkrečius darbų trūkumus priimant darbus. Toks atsakovo procesinės pozicijos nenuoseklumas papildomai vertinamas atsakovo nenaudai vertinant atsakovo paaiškinimus.

33.       Šiame kontekste aktualus ir CK 6.665 straipsnis, kuris numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

34.       Atsakovė teigia, kad savo lėšomis šalino atsakovės atliktų stogo ir stoglangių įrengimo darbų trūkumus. Kaip minėta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų įtvirtinta atsakovės teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė tiek, kad jos nurodyti darbų trūkumai yra atsakovės netinkamai atliktų darbų rezultatas, tiek, kad tokie trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbą (paslėpti trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, CK 6.665 straipsnis, CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad atsakovė nepaneigė pareigos apmokėti už ieškovės atliktus stogo ir stoglangių įrengimo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini).

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes dėl rangos sutarties sudarymo, sutarties dalyko ir sutarties vykdymo sąlygų, darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos, atliktų darbų kokybės ir to įtakos teisės atsisakyti priimti atliktus darbus atsiradimui. Teismas nuosekliai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadas motyvavo byloje esančių įrodymų visuma, motyvuotai argumentavo, kodėl nesiremia tam tikrais šalių pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas su teismo prieitomis išvadomis savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

36.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37.       Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

40.       Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nurodė, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė advokato 2025 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008/2025 ir apmokėjimą už ją patvirtinančią pavedimo kopiją.

41.       Nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. III ketvirčio mėnesinis bruto užmokestis (be individualių įmonių), kuris yra – 2 237,90 Eur. Maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma sudaro 2 909,27 Eur ((2 237,90 Eur × 1,3). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka realumo, būtinumo, protingumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“ apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GLOBAL TRADE LT“, juridinio asmens kodas 302934562, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plokštinių pamatų meistrai“, juridinio asmens kodas 303704386, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Jelena Šiškina