Civilinė byla Nr. e2A-1046-343/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15962-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1.

 (S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. V. Š., V. Š., A. N., UAB „Aglita“, UAB „Jotvainis“, UAB „Rovotecha“, UAB „Lidaras“, UAB „Lirita“, UAB „Radistas“, UAB „MAK Projektai“, UAB „Empirija“, UAB „Gostena“, V. B. įmonei „Valsena", E. M., L. M. – M., R. V., A. S., A. Š. įmonei, O. V., L. V., A. V., I. V., N. R., N. R., D. D., V. R. D., R. B., J. B., A. B. dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. V. Š. ir V. Š. 743,23 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų: UAB „MAK projektai“ - 9,01 Eur, UAB „Aglita“ - 12,69Eur, A. Š. įmonės - 74,25Eur, V. B. įmonės „Valsena“ - 103,59 Eur, O. V. ir L. V. solidariai - 74,93 Eur, UAB „Radistas“ - 32,35 Eur, UAB „Lidaras“ - 104,68 Eur, A. S. - 5,19 Eur, AB „Lirita“ - 112,73 Eur, iš A. V. ir I. V. solidariai - 40,81 Eur, iš UAB „Rovotecha“ - 203,90 Eur, N. R. - 8,46 Eur, N. R. ir N. R. solidariai - 61,55 Eur, UAB „Jotvainis“ - 121,33 Eur, D. D. ir V. R. D. solidariai - 74,79 Eur, V. Š. ir A. Š. solidariai - 68,24 Eur, UAB „Aglita“ - 20,61 Eur, L. M.-M. - 9,42 Eur, E. M. - 11,06 Eur, A. N. - 21,84 Eur, UAB „Empirija“ - 13,78 Eur, R. B. - 21,84 Eur, J. B. - 21,84 Eur; 3) įpareigoti Įgaliotinę UAB „Jotvainis“ arba jos teisių bei pareigų perėmėją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė: ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - gamybinė patalpa adresu:   (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: rūsio patalpos nuo R-1 iki R-4; patalpos II-ame aukšte nuo 3-4 iki 3-8 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-23 (705/10000 iš 182,19 kv.m), 2-15 (705/10000 iš 17,37 kv.m), 3-1 (74/1000 iš 1,66 kv.m), 3-2 (74/1000 iš 3,67 kv.m), 3-3 (74/1000 iš 14,03 kv.m). Patalpos randasi pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio pastato bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros 2019 12 17 buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Viešame registre įrašas dėl jos galioja nuo 2020 08 06. Dalis atsakovų yra šios Jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad jos tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti Pastato bendrojo naudojimo objektus; 3 punkte ir 3.2 punkte nurodyta, kad sutarties dalykas yra bendrojo naudojimo objektai: bendrosios Pastato inžinerinės sistemos – vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, vandens ir kanalizacijos bendrojo naudojimo įrenginiai ir kt.; 6 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai šia Sutartimi įgalioja UAB „Jotvainis“ direktorių R. V. veikti kaip įgaliotinį, o įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu; 7.7. punkte nustatyta, kad įgaliotinis privalo atlyginti patalpų savininkams nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant Sutartį ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Dalis atsakovų nėra minėtos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, tačiau jie vis tiek yra bendro naudojimo daiktų bendrasavininkai ir privalo dalyvauti prižiūrint ir remontuojant bendro naudojimo daiktus bendrais LR Civilinio kodekso pagrindais.

3.       Ieškovui priklausanti pusrūsio patalpa buvo užlieta fekalinėmis nuotėkomis dviejose skirtingose vietose. Vienu atveju užliejimas įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. nesutvarkytos santechnikos, kitu atveju užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų ir už šią ieškovui padarytą žalą atsako visi pastato bendraturčiai.

4.       Pirmuoju atveju (reikalavimas dėl žalos priteisimo iš A.V. Š. ir V. Š.), 2020 10 27 fekalinėmis nuotėkomis buvo užlieta patalpa R-2. Užliejimas įvyko ties patalpa R-3. Po užliejimo buvo išsemta apie 10 kibirų fekalijų. Kažkas iš Š. dėl susidariusios problemos iškvietė santechniką A. M., kuris atvyko lapkričio mėnesį. A. M. su bendradarbiu apsižiūrinėjo užliejimą, kuris įvyko ties patalpa R-3, tačiau nieko nepadarė. Užliejimai kartojosi. Užliejimai vykdavo darbo dienomis, tuo metu, kai atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančiose patalpose buvo naudojamasi sanitariniu mazgu.

5.       2021 m. vasario 23 d. Š. pranešė, kad po klozetu, iš kur bėgdavo nuotekos, vamzdis yra sutvarkytas. Įbėgimai tikrai liovėsi. Kitoje vietoje, kur įlašėjimas gadina pakabinamų lubų plokštes, santechnikai nieko netvarkė. Jie tik pareiškė savo nuomonę, kad lašėjimas vyksta tuomet, kai yra naudojamasi dušu. Š. nuotekų sistema yra atskira. Š. vamzdynas patenka į patalpą R-2 ties siena, kuri ribojasi su patalpa R-1. A. Š. yra atsakingi už padarytą žalą, kadangi žala buvo padaryta dėl to, kad jų patalpoje buvo netvarkingas vamzdis. A. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie pažeidė bendro pobūdžio pareigą tinkamai prižiūrėti savo nuosavybę, ko pasėkoje jiems priklausančiuose vamzdynuose atsirado trūkumai ir buvo padaryta žala ieškovo turtui. A. Š. padaryta žala fiksuota Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/1, taip pat fotonuotraukose. Žalos dydis sudaro 743,23 Eur. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Faktinės ieškovo patirtos remonto išlaidos yra didesnės ir sudaro 807,94 Eur. Esant faktinėms aplinkybėms, kad vamzdžio alkūnė buvo pakeista prie Š. klozeto pirmo aukšto patalpoje, t.y. Š. nuosavybėje, o po vamzdžio sutvarkymo užliejimai liovėsi, laikytina, kad avarija ties patalpa R-3 įvyko dėl atsakovų Š. kaltės, nes tai jų asmeninis vamzdynas buvo sugedęs. Jei vamzdis būtų be trūkumų, tai yra sutvarkytas, pro jį skysčiai nebūtų pratekėję ir patalpų nebūtų užlieję. Esant minėtai situacijai laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys yra įrodytas. Kadangi žala padaryta dėl atsakovų Š. kaltės, t.y. dėl jiems priklausančio turto gedimo, todėl nurodytą žalą prašo priteisti solidariai.

6.       Dėl žalos priteisimo iš magistralinio nuotekų vamzdžio naudotojų /bendraturčių. Ieškovas nurodė, kad 2020 10 27 fekalinėmis nuotėkomis buvo užlieta patalpa R-2. Užliejimas įvyko patalpos viduryje. 2020 12 22 prasidėjo gausus fekalinių nuotekų bėgimas patalpoje R-2 iš lubų per patį patalpos vidurį. Fekalinių nuotėkų bėgimas buvo labai intensyvus, pribėgo apie 10 kibirų skysčio. Fekalijų prisipildė perdengimo plokščių ertmės. Vėliau fekalinės nuotėkos pradėjo sunktis per perdengimo plokščių plyšius dideliame plote, pradėjo bėgti ant patalpoje esančių pakabinamų lubų. Dalis pakabinamų lubų plokščių iškrito dėl sudrėkimo. Stipriai sušlapo bendro fekalinių nuotekų vamzdžio apdailos dėžė, padaryta iš gipso kartono. Buvo kreiptasi į R. V.. 2020 12 23 užliejimas pasikartojo. Buvo pakartotinai kreiptasi į R. V., kuris iškvietė santechniką A. M.. Gedimas nebuvo rastas. 2020 12 24 vėl buvo rastos nuotekų balos patalpoje, 2020 12 25 nuotekų bėgimas tęsėsi, 2020 12 26 stiprus bėgimas sustojo, vyko tik varvėjimas, 2021 02 06 problema atsinaujino, patalpa vėl buvo aplieta, išsemta 4-5 kibirai fekalijų, 2021 05 26 ginčo patalpoje vėl buvo rasta bala nuotekų su fekalijomis, pribėgę daug, apie 10 kibirų nuotekų, 2021 05 27 ir 28 dienomis stebėtas nedidelis nuotekų bėgimas. Visų minėtų užliejimų metu patalpos prisipildė drėgmės ir ypač bjaurių kvapų. Dėl nurodytos patalpos užliejimo iš magistralinio nuotekų vamzdžio yra atsakingi visi bendrasavininkai, nes trūkumai atsirado bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje. Neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesirūpinimu ir neremontavimu ginčo nuotekų vamzdžio nuo pat jo pastatymo momento. Ieškovas jau nuo 2018 metų kėlė klausimą, kad statinys yra prižiūrimas netinkamai, rašė elektroninius laiškus pastato prižiūrėtojui J. Ž. ir UAB „Jotvainis“ direktoriui R. V.. 2018 05 09 elektroniniame laiške buvo nurodomi konkretūs faktai, susiję su pastato netinkama priežiūra, 2018 06 18 elektroniniame laiške nurodoma, kad J. Ž. netinkamai vykdo pastato priežiūrą, dėl ko ieškovas atsisako mokėti už pastato techninę priežiūrą. Jei pastato inžinerinės sistemos remonto ir/ar atnaujinimo klausimas būtų sprendžiamas savalaikiai - žalos galima buvo išvengti. Statinio techninės priežiūros žurnalas yra galimai klastotas. Tai patvirtina, kad datos už 2018 metus apskirtai yra taisytos iš 2019. Žurnalas galimai buvo parengtas tik teismui. Pastatų kasmetinės apžiūros aktai laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2021 metų apskritai statinio techninės priežiūros žurnale neregistruoti. Sugretinus apžiūrų aktų duomenis ir žurnalų duomenis matomi akivaizdūs prieštaravimai. Akivaizdu, kad statinio priežiūra buvo nevykdoma arba buvo netinkamai vykdoma, o iš teismui pateiktų dokumentų negalima nustatyti objektyvios tiesos. Svarbiausia yra nuotekų vamzdžio stovio fiksavimas. Ginčo nuotekų stovas yra špižinis, nekeistas nuo statybos pabaigos 1964 metais. Tačiau statinio techniniame (techniniame – energetiniame) pase Nr. 2 nurodoma, kad vidaus kanalizacijos tinklai yra „plastmasiniai vamzdžiai dy 110 / techniškai tvarkingi“. Šis įrašas visiškai neatitinka tikrovės. Negyvenamojo pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2019 12 17. Tuo tarpu teismui pateikta Statinio techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta 2016 09 05 tarp UAB „Jotvainis“ ir J. Ž.. Duomenų apie šios sutarties pratęsimą teismui pateikta nėra. Kitos, keičiančios sutarties teismui pateikta nėra. Reikia įvertinti, ar apskritai 2016 09 05 sutartis galioja. Jei laikyti, kad ši sutartis buvo tęsiama, tai 2016 09 05 sutartis (nors ji buvo sudaryta tarp UAB „Jotvainis“ ir J. Ž., o ne tarp bendrasavininkų ir J. Ž.), tai sutarties 2.3.3. punkte buvo nustatyta, kad kasmetinės ir neeilinės apžiūros turi būti vykdomos atestuotos specialistų komisijos. Šiuo gi atveju komisijos nariais buvo techninis prižiūrėtojas J. Ž., V. B. ir R. L., kurie nėra atestuoti specialistai, neturi specialiųjų techninių žinių, jie yra UAB „Jotvainis“ darbuotojai, einantys atitinkamai administratorės ir prekybos vadovo pareigas, kaip tai fiksuota pačiuose aktuose. Jie abu yra R. V. pavaldume ir priklausomi nuo jo kaip darbdavio. Tai reiškia, kad komisija nebuvo nepriklausoma ir nešališka. Aktus tvirtina R. V., o tai reiškia, kad jo darbuotojai negali rašyti informacijos, kuri R. V. nepriimtina. Laikytina, kad statinio techninė priežiūra buvo nevykdoma arba buvo vykdoma netinkamai ir dėl to yra visų kitų bendrasavininkų kaltė, išskyrus ieškovo kaltę, nes jis ne kartą kėlė klausimą dėl statinio netinkamos priežiūros nuo 2018 metų. Po įvykusių užliejimų ieškovas ne kartą prašė minėtą vamzdį pirmame aukšte remontuoti arba pakeisti to vamzdžio atkarpą pirmame aukšte ir perdengimo plokštėje, kurioje santechnikai tą vamzdį atidengė. Ieškovo patalpoje esantys visi horizontalūs magistraliniai nuotekų vamzdžiai yra pakeisti plastikiniais. Įgaliotinis R. V. nuotekų vamzdžio remonto neorganizavo. Lėšos statinio priežiūrai nebuvo klaupiamos; statinio stebėjimai turėjo būti atliekami dažniau, nei kartą per mėnesį. To padaryta nebuvo; nors ieškovas pranešė apie jo patalpoje įvykusius užliejimus, kuriuos matė ir R. V., ir M. ir kiti asmenys – šis faktas nebuvo fiksuotas nei viename akte ir nebuvo fiksuotas techninės priežiūros žurnale; iki šiol nuotekų vamzdis pirmame aukšte yra apmūrytas ir neapžiūrėtas, nes to neįmanoma padaryti dėl esamo apmūrijimo. Dėl kaltės. CK 4.76 straipsnis nustato bendraturčiams pareigą bendrą turtą tvarkyti ir išlaikyti. Įstatymuose nustatytų pareigų bendraturčiai nevykdė, todėl laikytina, kad jų veiksmuose yra kaltė. Dėl priežastinio ryšio. Magistralinis nuotekų stovas buvo įrengtas 1964 metais, t.y. tuo metu, kai buvo statomas pastatas. Vamzdis yra nekeistas iki šiol. Vadinasi šiam vamzdžiui yra 59 metai. Jei pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir atsakingai, jei šio vamzdžio remontas būtų nustatytas planiškai, avarijos būtų buvę galima ir išvengti. Kadangi buvo netinkama statinio priežiūra, ko pasėkoje kilo avarija ir buvo sugadintas ieškovui priklausęs turtas, laikytina, kad šiuo atveju yra nustatytas priežastinis ryšys. Dėl žalos. Dėl avarijos, įvykusios bendro naudojimo nuotekų vamzdyje, ieškovo patalpai padaryta žala fiksuota Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/2, žalos dydis 1 364,83 Eur, padarytą žalą, t.y. užlietas patalpas patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Byloje yra pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šio protokolo fotonuotraukose akivaizdžiai matosi, kad vamzdis yra apibėgęs nuotėkomis, kurios jau yra sudžiūvę. Tai, kad patalpa buvo užlieta, kad perdangos plokštė buvo šlapia, kad nėra kitų vamzdžių, iš kurių į tą patalpą būtų galėję patekti skysčiai byloje patvirtino liudytoju apklaustas santechnikas A. M.. Apie patalpoje matytus užliejimus patvirtino ir atsakovas R. V.. Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/2 pateikiami duomenys bei fotofiksacija dėl sugadinimų, padarytų patalpos R-2 viduryje, apskaičiuota žala, kurios dydis sudaro 1364,83Eur, žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Žalą prašo priteisti iš atsakovų, apskaičiuojant proporcingai jų valdomo nekilnojamojo turto plotui.

7.       Ieškovas prašo įpareigoti įgaliotinį arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo V. V. P. patalpą ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu. Ieškovo nuomone, tai, kad šiuo metu užliejimai nesikartoja nepatvirtina to, kad nuotekų stovas yra kokybiškas. Jei tokio paties pobūdžio veiksniai vėl pasikartos, nuotekų stovo pralaidumas kažkurioje vietoje vėl lems ieškovo patalpų užliejimą. Jis laikosi pozicijos, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad nuotekų vamzdis yra geras. Vamzdžio patikrinimo metu nebuvo daromas hidraulinis bandymas, t.y. vamzdis nebuvo užaklintas ir į užaklintą vamzdį nebuvo pilamas vanduo, tokiu būdu vamzdį pripildant pilnai ir įsitikinant jo sandarumu.

8.       Atsakovai A. V. Š. ir V. Š. su patikslintame ieškinyje jiems pareikštu reikalavimu priteisti solidariai 743,23 Eur žalos atlyginimą, nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nei nurodė, nei įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl tai sudaro pagrindą patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Pirma, neegzistuoja ir nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai. Patikslintame ieškinyje neteisėti atsakovų veiksmai yra grindžiami bendro pobūdžio pareigos tinkamai prižiūrėti savo nuosavybę pažeidimu. Tačiau vien tai, kad gedimas įvyko atsakovams priklausančioje nuosavybėje savaime nepagrindžia fakto, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ar kitaip pažeidė bendro pobūdžio pareigą prižiūrėti savo nuosavybę. Faktą, jog šioje situacijoje neegzistuoja net menkiausias pagrindas spręsti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įrodo ir tai, kad net ir atvykę santechnikai, kompetentingi nustatyti vandentiekio gedimus ir turintys šios srities išsilavinimą, ne iš karto gebėjo nustatyti atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimą – jis buvo nustatytas tik po kelias dienas ir keliais epizodais trukusių vamzdžio apžiūrų 2021 02 23. Antra, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir negali egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti tariamai patirtos žalos. Trečia, ieškovas neįrodė žalos atsiradimo ir prašomo konkretaus žalos dydžio pagrįstumo fakto, todėl žala nepriteistina. Ieškovo žalą galėtų sudaryti tik atkuriamoji vertė, o ne naujomis medžiagomis atlikti nauji remonto darbai, nevertinant prieš užliejimą buvusios ieškovo turto būklės ir nusidėvėjimo. Ieškovo prašomas žalos dydis absoliučiai neatitinka bei prieštarauja teisingumo principui, žalos instituto esmei, kadangi naujai atliktais remonto darbais ieškovo patalpos buvo iš esmės pagerintos, o šiuos pagerinimus visiškai nepagrįstai siekiama padengti atsakovų sąskaita bei iš jų nepagrįstai praturtėti, pasipelnyti. Be to, egzistuoja pagrindas iš atsakovų prašomą priteisti žalą sumažinti. Visų pirma, nustatant prašomos priteisti žalos dydį nebuvo parinktas tinkamas bei pagrįstas medžiagų nusidėvėjimo procentas. 2021 09 03 Nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/1 ir 2021 09 14 lokalinėje sąmatoje yra nurodomas 0,8 % nusidėvėjimas per metus, kuris per 7 metus sudaro tik 1,37 Eur išskaičiavimą nuo bendros prašomos priteisti žalos sumos. Taikant tokį neproporcingai mažą ir neteisingą nusidėvėjimo procentą, naujomis medžiagomis atstatytas objektas bus kur kas vertingesnis, nei tas, kuris buvo apgadinimo metu, todėl tai reikštų ne tik ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovų sąskaita, bet ir neatitiktų teisingumo principo. Šiuo atveju svarbu ir būtina nustatyti turto atkuriamąją vertę – remonto darbų ir medžiagų vertę, buvusią jų sugadinimo (apliejimo) metu, kadangi būtent tik atkuriamoji vertė šiuo atveju gali būti laikoma ieškovo patirta žala. Todėl yra būtina nustatyti tikslų remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo procentą. 2021 10 11 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodoma, kad fizinio nusidėvėjimo procentas Patalpoje sudaro 60 %. Atitinkamai, būtent nurodytu 60 % nusidėvėjimo procentu galėtų būti pagrįsta remtis ir nustatant tikrąją atkuriamąją vertę, kuriai galėtų būti lygi ieškovo prašoma priteisti žala. Taigi, pritaikius pagrįstą ir proporcingą nusidėvėjimo procentą, žala yra mažintina ir negali viršyti 280 Eur. Antra, būtina įvertinti tai, kad vamzdžio trūkimas buvo nepastebimoje ir sunkiai prieinamoje vietoje, todėl gedimui nustatyti ir pašalinti, visų pirma, buvo reikalinga šias kliūtis pašalinti – atidengiant perdangos plokštę. Todėl ir šis faktas sudarytų dar vieną pagrindą sumažinti žalą, kadangi atsakovai neturėjo objektyvių galimybių nustatyti artėjančio ir jau įvykusio vamzdžio trūkimo. Trečia, privalo būti įvertinta ir tai, kad Patalpa yra rūsyje, todėl vidaus apdailos darbų ir medžiagų nusidėvėjimas yra dar spartesnis. Patalpa yra nešildoma. Įvertinus šiuos faktorius, Patalpoje vien dėl šių veiksnių kaupiasi drėgmė ir yra vėsu, dėl ko dar iki tariamo užliejimo medžiagos neabejotinai buvo prikaupusios drėgmės bei apgadintos. Todėl šie veiksniai taip pat ženkliai prisidėjo (prisideda) prie dar didesnio vidaus apdailos darbų nusidėvėjimo, todėl atkuriamoji sugadinto turto vertė turėtų būti dar mažesnė. Ketvirta, prašoma priteisti žala mažintina ir dėl to, kad net ir atvykę santechnikai, kompetentingi nustatyti vandentiekio gedimus ir turintys šios srities išsilavinimą, ne iš karto gebėjo nustatyti atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimą – jis buvo nustatytas tik po kelias dienas ir keliais epizodais trukusių vamzdžių apžiūrų. Atitinkamai, žalos nesumažinimas šiuo atveju lemtų per aukšto atidumo ir rūpestingumo standarto taikymą atsakovų atžvilgiu. Penkta, privaloma įvertinti ir tai, kad nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kaip Patalpa atrodė ir kokia buvo reali vidaus apdailos darbų būklė iki užliejimo dienos. Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad visi įvardyti ieškovo turto apgadinimai įvyko būtent dėl minimo Patalpos užliejimo. Ieškovas nepateikia ir jokių įrodymų dėl 2013 - 2014 m. iš tiesų atliktų vidaus apdailos darbų, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad vidaus apdailos darbai nebuvo daryti nurodomu metu, kvestionuotina ir tai, ar Patalpa jau užliejimo metu nebuvo blogos būklės ir didžiulio nusidėvėjimo, ar Patalpa nebuvo remontuota ženkliai seniau nei prieš 7 metus. Atitinkamai, tai taip pat lemia prašomos priteisti žalos sumažinimą. Atsižvelgiant į tai, jeigu būtų įrodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistuotų neabejotinas pagrindas sumažinti prašomą priteisti žalą iki 100 Eur.

9.       Atsakovai UAB „Jotvainis“, UAB „Rovotecha“, UAB „Aglita“, UAB „Lirita“, UAB „Radistas“, UAB „MAK Projektai“, UAB „Empirija“, A. N., A. V. Š., V. Š. su jiems pareikštais reikalavimais priteisti žalos atlyginimą ieškovui, apskaičiuotą proporcingai jų turimų patalpų plotui, nesutiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Atsiliepime nurodė, kad pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys ir žalą padariusio asmens kaltė. Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Kadangi ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindžia tariamais Vamzdžio trūkumais ir/ar gedimais, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti: (i) Vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų faktą; (ii) žalos padarymo faktą; (iii) faktą, kad žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su Vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, kurie ir lėmė žalos padarymo faktą; (iv) atsakovų kaltę. Atsakovų vertinimu, nėra nei nurodomos, nei įrodomos visos būtinosios civilinės atsakomybės atlyginimo sąlygos, todėl tai sudaro pagrindą patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Patikslintame ieškinyje deklaratyviai teigiama, jog už žalą, padarytą ieškovo turtui dėl tariamai vykusios avarijos Vamzdyje, yra atsakingi visi bendraturčiai, todėl iš nurodytų atsakovų yra reikalaujama priteisti 1 364,83 Eur tariamai patirtą žalą. T. V. avariją ieškovas grindžia tik savo subjektyvia ir, be kita ko, klaidinga nuomone, subjektyviais samprotavimais bei Vamzdžio amžiumi, nepaisydamas daugkartinių santechniko A. M. apžiūrų ir konstatuoto fakto, kad Vamzdis defektų neturi ir yra tvarkingas bei tinkamas naudoti, nepaisant Vamzdžio amžiaus. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti ne tik žalos dydį, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl Vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė žalos atsiradimą. Ieškovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama: dėl kokių konkrečių priežasčių yra padaryta žala, Vamzdžio trūkumų faktas, ar ji susijusi priežastiniu ryšiu su Vamzdžio trūkumais, kurie tariamai nulėmė nurodomos žalos padarymą. Bylos medžiagoje egzistuoja aibė įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog Vamzdis buvo ir yra techniškai tvarkingas bei jokių trūkumų neturi (neturėjo), kad statinio techninė priežiūra buvo atlikta ir Vamzdžio trūkumai nebuvo nustatyti. Vien šios aplinkybės nebuvimas lemia, kad žala nepriteistina. Atitinkamai, neįrodžius ir nesant Vamzdžio trūkumų ir / ar defektų, gedimų, egzistuoja pagrindas teigti, kad nėra ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jokių gedimų neturi ir yra tinkamas naudoti papildomai įrodo ir tai, kad visą šį bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo tariamo paskutinio Patalpos užliejimo (2021 05 28) iki pat šios dienos, Patalpos užliejimas ir tariami Vamzdžio pratekėjimai nevyko ir nesikartojo, nors Vamzdžiui jokie remonto darbai nebuvo atlikti. Jei, kaip teigia ieškovas, Vamzdis turėtų trūkumų ir / ar gedimų, Patalpos užliejimai kartotųsi, tačiau jau net daugiau nei 2,5 metų joks ieškovo Patalpos užliejimas nevyko. Tai suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad Vamzdžio būklė yra tinkama ir Vamzdis nėra susijęs su ieškovo deklaruojamais Patalpos užliejimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad net nėra aišku, kada tiksliai nuotraukos buvo darytos. Be to, bylos medžiagoje nėra konkrečių duomenų, įrodančių, dėl kokių priežasčių buvo aplieta Patalpa - kokie ir kieno veiksmai nulėmė Patalpos apliejimą.  Pažymi, kad teismų praktikoje yra konstatuojama tai, jog nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), užliejimas negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nepaisant to, 2022 01 03 atsakovo R. V. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Vamzdžio techninės būklės vertinimo komisija. Papildomai, 2022 01 05 antstolei S. V. buvo pateiktas prašymas konstatuoti faktines aplinkybes - užfiksuoti Vamzdžio techninę būklę, kurią atliks privačios avarinės tarnybos specialistas E. G. ir santechnikas A. M.. Vadovaujantis tuo, 2022 01 06 buvo atliktas dar vienas iš daugelio Vamzdžio patikrinimas bei surašytas Patikrinimo aktas, kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuojama, kad: „Nuotekų vamzdžio būklė: nustatyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdis sausas, jo sandarumas patikrintas vizualiai, pilant vandenį iš aštunto aukšto, video kameros pagalba nuleidžiant kamerą iš trečio aukšto į rūsio patalpas per nuotekų vamzdį. Nuotekų vamzdyje defektų nenustatyta, prabėgimų nepastebėta.“ Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo akte yra užfiksuotas vienareikšmiškas faktas, nustatytas kompetentingų asmenų patikrinimo metu, kad Vamzdį, patikrinus tiek vizualiai, pilant vandenį, tiek vaizdo kameros pagalba, nebuvo nustatyta jokių Vamzdžio defektų. Pažymi, kad santechnikas A. M. V. apžiūrai ir techninės būklės įvertinimui buvo kviestas ne vieną sykį (nuo pat Patalpos tariamo apliejimo pradžios ir šio laikotarpio eigoje), tačiau visų apžiūrų metu buvo vienareikšmiškai konstatuota, jog Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jokių defektų ar gedimų neturi ir yra tinkamas naudoti, be kita ko, ir nebuvo remontuojamas. Net ir pačiame ieškinyje buvo nurodoma, kad 2020 12 23 R. V. iškvietė santechniką A. M., kuris apžiūrėjęs Vamzdį „gedimo nerado“. 2021 m. vasario mėn. vykusių apžiūrų metu Vamzdžio gedimų taip pat nebuvo rasta. 2021 05 04 R. V. iniciatyva ir vėl buvo iškviestas santechnikas A. M., kuris, apžiūrėjęs Vamzdžio techninę būklę, nustatė, kad jokių Vamzdžio trūkumų nėra nustatyta, Vamzdis yra techniškai tvarkingas. Net ir paties ieškovo pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas ir jokių defektų neturi, o apie šį faktą ieškovas buvo informuotas ne tik tiesiogiai santechniko A. M., kuris ir apžiūrėjo Vamzdžio techninę būklę tiek Patalpoje, tiek aukščiau esančiose patalpose, bet ir bendrai vykdytoje komunikacijoje su Vamzdžio bendraturčiais (naudotojais). Antra, tariamai patirta žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su tariamu ir jokiais įrodymais nepagrįstu Vamzdžio trūkumu ir / ar Atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą šį reikalavimą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nors ieškovas ir teigia, kad Vamzdžio avarijos buvo įmanoma išvengti, tačiau, visų pirma, net neįrodo konkrečiai Vamzdžio tariamos avarijos fakto, o nenustačius Vamzdžio avarijos fakto, priežastinis ryšys su reikalaujama priteisti žala neegzistuoja ir negali egzistuoti. Todėl yra pagrindas teigti, kad nėra ir nebuvo įrodyti ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Trečia, neegzistuoja pagrindas teigti, kad ieškovas patyrė 1 364,83 Eur žalą, nes neegzistuoja nei vienas įrodymas, galintis ją pagrįsti. Sąmatoje yra skaičiuojama naujai atliktinų apdailos darbų ir medžiagų kaina, atskaitant nepagrįstai nedidelį nusidėvėjimo procentą (0,8% per metus), šioje situacijoje privalėjo būti taikomas Nekilnojamojo turto registro išraše įtvirtintas 60% fizinio nusidėvėjimo procentas. Be kita ko, visiškai nepagrįstai yra siekiama prisiteisti ir žalą dėl tariamai užlietos skalbimo mašinos. Ieškovas užsiima visiškai sugadintų elektroninių prietaisų remontu, todėl kvestionuotina, ar iki tariamo užliejimo skalbimo mašina, išvis veikė. Pažymi, kad nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos techninę būklę iki tariamo užliejimo. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos patyrimo fakto. Ketvirta, ieškovas privalėjo įrodinėti ir atsakovų kaltės egzistavimo faktą. Tuo tarpu, patikslintame ieškinyje tėra lakoniškai nurodoma, kad įstatymuose nustatytų pareigų bendraturčiai nevykdė, tinkamos statinio priežiūros ir remonto neorganizavo, senų vamzdžių atnaujinimo neorganizavo, planų nesudarinėjo, lėšų nerinko, todėl laikytina, kad atsakovų veiksmuose yra kaltė. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovai tinkamai vykdė savo, kaip bendraturčių pareigas, statinio techninė priežiūra buvo ir yra atliekama, vien faktas, kad atsakovai nesutinka su ieškovo subjektyviais samprotavimais ir pageidavimais remontuoti ir / ar keisti techniškai tvarkingą Vamzdį, neįrodo jų kaltės. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai konstatuojama: „Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma“. Su reikalavimu įpareigoti įgaliotinį UAB „Jotvainis“ arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo patalpą atsakovė UAB „Jotvainis“ nesutiko, prašė šį reikalavimą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, konstatavus faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, sandarus ir tinkamas naudoti, jokių defektų neturi, neegzistuoja pagrindas tenkinti ir šį reikalavimą.  Atsižvelgiant į tai, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jo pakeitimas nauju gali būti įgyvendintas tik bendru bendraturčių sutarimu, todėl teisė spręsti dėl tvarkingo Vamzdžio pakeitimo priklauso bendraturčiams, kurie bendrai valdo, naudoja ir disponuoja Vamzdžiu.

11.       A. O. V. ir L. V. su patikslintame ieškinyje jiems pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas apie pasikartojančius jo patalpų užliejimus 2020 metų pabaigoje ir 2021 metais, nepateikdamas beveik jokių duomenų, kad užliejimai vyko pastoviai ir eilę kartų. Jeigu ir buvo kažkoks prabėgimas pro magistralinį vamzdį, jis galėjo būti tik iš virš ieškovo esančios patalpos, priklausančios A. V. ir V. Š.. Kadangi problema nesikartoja, nors praėjo jau du metai, todėl specialistų patikrinimas ir konstatavimas, kad kanalizacijos vamzdis nėra pralaidus yra atitinkantis tikrovę ir patvirtintas laike, o ieškovo ieškinys galimas tik tiems atsakovams, kurių patalpos yra virš ieškovo patalpų ir dėl kurių veiksmų galėjo kilti pasekmės, dėl ko ieškovas ir kreipėsi į teismą. Be to, iš kitų bendrasavininkų žinoma, kad ieškovas tariamai remontuotiną pagal jo pageidavimus kanalizacijos stovą yra naujai stacionariai uždengęs apdailos plokštėmis, todėl akivaizdu, kad ir jis pats neplanuoja šio stovo remontuoti. Pastatas, kurio ketvirtame aukšte atsakovai turi patalpas, yra pakankamai didelis, patalpos, priklausančios atsakovams, yra priešingoje pastato dalyje nei ieškovo turimos patalpos, jos nėra virš ieškovo patalpų ir su jomis niekaip nesusisiekia, bei neturi jokių bendrų nei komunikacijų, nei bendrai naudojamų patalpų. Bendrasavininkų susirinkimuose sprendžiant pastato remonto, priežiūros ar kitus klausimus, bei atliekant patalpų bendros priežiūros, bendro remonto darbus išlaidos visada yra paskirstomos tarp tų bendrasavininkų, kurie naudojasi tomis remontuojamomis ar prižiūrimomis bendromis patalpomis, tuo tarpu iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas dėl kitų bendrasavininkų, kurių patalpos yra virš jo patalpų, galimai dėl jam padarytos žalos, bando prisiteisti pinigines sumas iš visų pastato bendrasavininkų, (sugalvojęs ir teismui pateikęs išgalvotus kanalizacijos stovo tariamus avarinius fekalijų pralaidumus, išgalvotomis datomis) tame tarpe ir iš atsakovų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo patalpoje esantis kanalizacijos stovas yra bendras daiktas ir dėl jam padarytos žalos turi atsakyti visi bendraturčiai proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje. Atsakovai ieškovo patalpose esančiu kanalizacijos stovu nesinaudoja, neturi nei poreikio, nei jokios galimybės šiuo daiktu naudotis, nes jų turimos patalpos yra kitoje pastato pusėje ir jie naudojasi kitais kanalizacijos stovais, kurie niekaip nesusiję su ieškovo ieškinyje nurodomu jo patalpose esančiu kanalizacijos stovu, bei į jų turimas patalpas Kauno vandenų tiekiamas vanduo yra nukanalizuojamas ne per ieškovo rūsyje esantį stovą, o visiškai kitu stovu. Todėl ieškovo ieškinys atsakovams yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad pastatas yra blogai administruojamas. Teigia, kad ieškovas ne vieną kartą bendrasavininkų susirinkimuose prieštarauja bet kokiems jungtinės veiklos bendrasavininkų sprendimams atlikti pastato tvarkymo, priežiūros ir remonto darbus, balsuodamas visada prieš, bei nurodydamas, kad atlikti pastato tvarkymo ir priežiūros bet kokius darbus, jo nuomone, netikslinga ir jis nesiruošia prisidėti piniginiais įnašais, apskaičiuotais pagal jo turimus patalpų plotus, už atliktus būtinus darbus, reikalingus prižiūrint ir administruojant pastatą. Ieškovas jau eilę metų piktybiškai neapmoka sąskaitų, išrašomų jam, kaip ir kitiems bendrasavininkams, pagal turimus pastato plotus, už einamuosius pastato priežiūros ir remonto darbus, kurias jam teikia pastato bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis, ko pasėkoje dėl susidariusių ilgalaikių ieškovo įsiskolinimų bendrasavininkams ir bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniams, šiuos įsiskolinimus turi išsiieškoti teikiant ieškinius teismui.

12.       Atsakovė UAB „Lidaras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra.

13.       A. N. R. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie įvykusį ieškovo patalpos užliejimą buvo informuotas, dalyvavo komisijoje, kaip specialistas su kamera apžiūrėjo vamzdį ir pylė vandenį iš viršaus. Jokio nubėgimo nebuvo. Kadangi kanalizacijos vamzdis neturi jokių sklendžių, jo patikrinimas vyko natūraliomis sąlygomis, t.y. vanduo nebuvo apačioje užsuktas. Bet tai neturi reikšmės, nes jei vanduo bėga, tai akivaizdžiai matyti. Špižinio vamzdžio „amžius“ – 100 metų. Bendraturčiai rūpinasi bendru turtu. Patalpos apliejimo klausimą ieškovas galėjo išspręsti su Š. Su jam pareikštu reikalavimu nesutinka.

14.       Kiti atsakovai atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno

16.       Teismas

17.       Ieškovas nurodė, jog jam buvo padaryta žala, užliejus nuotekomis rūsio patalpą R-2, kad patalpa buvo užlieta nuotekomis dviejose skirtingose vietose. Žalos priežastys yra skirtingos - vienu atveju užliejimas įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. nesutvarkytos santechnikos, kitu atveju užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų ir už šią ieškovui padarytą žalą atsako visi pastato bendraturčiai.

18.       Dėl užliejimo iš atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančios patalpos. Teismas nustatė, kad atsakovams A. V. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kuri yra virš ieškovo nuosavybės teise valdomų patalpų. Šalių pripažįstamą faktą, jog ieškovo rūsio patalpa buvo užlieta iš viršuje esančios atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančios patalpos ir užliejimas įvyko dėl atsakovų klozeto nuotekų vamzdžio gedimo, teismas laikė nustatytu, nes jį patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: pateiktos nuotraukos, UAB „S. C.“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtas nuostolių įvertinimas Nr. SC/21/06/0028/1, liudytojų S. T. ir A. M. parodymai. A. M. paaiškino, kad Š. kvietimu ardė ieškovo rūsio patalpos lubas ir perdangos plokštę, ieškojo gedimo. Visos lubos buvo margos. Gedimą rado, perdangoje buvo trūkusi nuotekų vamzdžio alkūnė, kurią jis pakeitė. Už darbą jam sumokėjo Š.

19.       Teismas 

20.       Pasisakydamas dėl žalos dydžio, teismas vadovavosi UAB „S. C.“ 2021 m. rugsėjo 3 d. nuostolių įvertinimu Nr. SC/21/06/0028/1. Vertinant nuostolio sumą, buvo remtasi nuostata, kad turtas turi būti atstatytas iki būsenos, buvusios iki užliejimo momento, t.y. iš apskaičiuotos remonto darbų sumos išskaičiavus nusidėvėjimą. Apžiūros metu pagal sugadinimų vietą ir pobūdį nustatyta, kad rūsio patalpoje R-2 vyko daugkartiniai užliejimai iš aukščiau esančių patalpų. Žala nėra padaryta vieno įvykio metu. Pagal sugadinimų koncentraciją ir pobūdį teismas sprendė, kad patalpos užliejamos dėl netvarkingo /nesandaraus kanalizacijos vamzdyno, labiausiai tikėtina - pirmame aukšte esančio sanitarinio mazgo. Apžiūros metu užfiksuota, kad patalpos lubos iš amstrong tipo plokščių, vamzdynų uždengimai padaryti iš gipso kartono plokščių ant metalinio karkaso, sienos dažytos. Vidaus apdailos darbai atlikti 2013-2014 metais, skaičiuojamas eksploatacijos laikas 7 metai. Apskaičiuota, kad sugadinimams pašalinti ir objektą atstatyti iki būsenos, buvusios iki užliejimų, remiantis SISTELA rekomenduojamais įkainiais, reikalinga  744,60 Eur suma. Iš apskaičiuotos remonto darbų sumos išskaičiavus nusidėvėjimą, nuostolio suma objektui yra vertinama 743,23 Eur suma. Taip pat teismas vadovavosi ir liudytojo S. T. parodymais, kuris paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė atlieka žalų vertinimą įvairiems objektams – pastatams, automobiliams. Vertina ir nuostolių atsiradimo priežastis. Iš nuotraukų matėsi, kad toje vietoje, kur yra padaryti sugadinimai, yra nuotekų vamzdis, kuris yra atidengtas. Kitų versijų, kodėl buvo sugadinta šita vieta, nėra. Nemano, jog užliejimas galėjo būti inscenizuotas. Patalpos nusidėvėjimo procentą vertino pagal normatyvinį rodiklį, kuris yra 0,8 proc. metams nuo medžiagų kainos, o nusidėvėjimas darbams netaikomas. Registro centro duomenų apie pastato nusidėvėjimą nevertino, nes jis taikomas pastato konstrukcijoms, o ne apdailos medžiagoms. Kad patalpos buvo remontuotos prieš 7 metus, nustatė iš savininko pateiktos informacijos ir tai pagal nuotraukas atrodo pakankamai pagrįstas terminas.

21.       Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sprendė, jog mažinti ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą jokio teisinio pagrindo nėra. Žalos dydis apskaičiuotas reikiamą kvalifikaciją turinčios specialistės, lokalinė sąmata parengta pagal 2021 m. kainas. Atsakovams nepateikus apskaičiuotą nuostolio dydį paneigiančių įrodymų, teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti skaičiavimų patikimumu.

22.       Apibendrindamas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas byloje įrodė visas tris atsakovų A.V. Š. ir V. Š. civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas, t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl sprendė, kad atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus 743,23 Eur dydžio nuostolius.

23.       Dėl užliejimų iš atsakovams priklausančio magistralinio nuotekų stovo. Teismas nustatė, kad atsakovams UAB „MAK projektai“, UAB „Aglita“, A. Š. įmonei, V. B. įmonei „Valsena“, O. V. ir L. V., UAB „Radistas“, UAB „Lidaras“, A. S., UAB „Lirita“, A. V. ir I. V., UAB „Rovotecha“, N. R. ir N. R., UAB „Jotvainis“, D. D. ir V. R. D., V. Š. ir A. Š., UAB „Aglita“, L. M.-M., E. M., A. N., UAB „Empirija“, R. B., J. B. priklauso patalpos, esančios pastate(duomenys neskelbtini). Dėl šio pastato bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros 2019 12 17 sudaryta Negyvenamojo pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria UAB „Jotvingis“ įgaliotas atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu.

24.       Teismas 

25.       Sprendime teismas nurodė ir tai, kad byloje apklaustų asmenų nuomonės dėl užliejimų priežasties išsiskyrė. Ieškovas ir liudytojas A. B. laikėsi nuomonės, kad ieškovo patalpų užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio gedimo, kadangi, kitaip, kaip per vamzdį, užliejimas negalimas. Liudytojas A. B. taip pat nurodė, jog jam yra aiškus ir užliejimo mechanizmas – užliejimas įvyko dėl neužsandarintos siūlės vamzdžio sujungimo vietoje, kur yra mova, kuri  randasi 0,5 m. nuo rūsio perdengimo plokštės, t.y. Š. patalpose. O sujungimo nesandarumo atsiradimo priežastis – Š. darytas remontas pirmo aukšto patalpose, nes remonto metu perdengimo plokštė galėjo vibruoti, iškristi cementas iš vamzdžio sujungimo siūlės. Mano, kad vamzdis buvo užsikimšęs, vanduo kilo aukštyn ir išbėgo per neužsandarintas siūles. Dėl to vamzdžio keisti nereikia, reikia tik užsandarinti siūles. Tuo tarpu atsakovės UAB „Jotvainis“ direktoriaus R. V. nuomone, vamzdis yra sandarus, o vanduo į ieškovo patalpą galėjo patekti iš grunto, todėl reikia daryti hidroizoliaciją aplink visą pastatą. Neatmeta galimybės, kad drėgmė galėjo kauptis perdangoje ir iš Š. buto, kadangi, Š. susitvarkius gedimą savo patalpose, bėgimas perdangos plokštėje baigėsi. Iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir atsakovas O. V.. Jo nuomone, jei vamzdis būtų nesandarus, iš jo pastoviai bėgtų, šlaptų. Bėgimas galėjo būti tik dėl Š. bute buvusių gedimų, kuriuos pašalinus, ieškovo patalpos užpylimai liovėsi. A. N. R. taip pat laikėsi nuomonės, jog patalpos apliejimo klausimą ieškovas turėjo spręsti su Š., kadangi jokio nubėgimo iš magistralinio vamzdžio nebuvo. Nuomonės, kad vamzdis yra geros būklės ir jo remontuoti ar keisti nereikia laikėsi ir kiti atsakovai, tokią savo poziciją grįsdami Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdo medžiaga, iš kurių matyti, jog joks vamzdžio gedimas nebuvo užfiksuotas nei vaizdo kameros pagalba, nei pilant vandenį iš viršaus, taip pat Statinio kasmetinių apžiūrų, kurias vykdė UAB „Jotvainis“ sudaryta komisija, aktais, statinio būklės nuolatiniais stebėjimais, kuriuos vykdė pastato techninis prižiūrėtojas J. Ž. ir kuriuose jokių įrašų apie pastebėtus kanalizacijos tinklų defektus nėra, taip pat pastato techninio prižiūrėtojo J. Ž. paaiškinimais.

26.       Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, dėl kokių priežasčių įvyko daugkartiniai užliejimai ieškovo rūsio patalpoje R-2, ties patalpos viduriu, koks jų susidarymo mechanizmas. Ieškovas taip pat nenurodė, kokia konkreti avarija ir dėl kokių priežasčių įvyko nuotekų vamzdyje – ar jis prakiuro, ar užsikimšo, ar tapo pralaidus dėl nusidėvėjimo ar kitokių priežasčių, kurioje vamzdžio vietoje įvyko gedimas. Šių aplinkybių detaliau netyrė ir nenustatinėjo ir ieškovo užsakymu žalos priežasties ir nuostolio dydį vertinusi UAB „S. C.“, kuri, įvertinusi tai, kad užliejimų vieta buvo aplink tą vamzdį, o kito vamzdyno nėra, sprendė, jog tai yra vienintelis užliejimo židinys. Teismas vertino, jog UAB „S. C.“ neatlikus jokių detalesnių tyrimų, netgi iš išorės detaliai neapžiūrėjus vamzdžio, vien pagal patalpoje padarytų sugadinimų vietą daryti kategoriškos išvados dėl užliejimo priežasties negalima.

27.       Teismas įvertino liudytojų A. M., A. B. (buvusios atsakove UAB „Gostena“, kurios atžvilgiu ieškovas reikalavimo atsisakė, direktoriaus), taip pat UAB „Jotvainos“ direktorius R. V. (pagal pradinį ieškinį dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu statusu) parodymus. Liudytojas A. M. parodė, kad jis du kartus buvo iškviestas į ieškovo rūsio patalpas dėl užliejimo; nurodžius, kad bėga iš vamzdžio iškalė lubose aplink kanalizacijos vamzdį; jokių bėgimo požymių nematė. Tačiau perdangos betonas buvo drėgnas, ėjo apžiūrėti vamzdžio ir į viršuje esantį (Š.) butą. Ten vamzdis buvo uždengtas, nebėgo. Antrą kartą jį iškvietė Š. Tą kartą gedimą rado, perdangos plokštėje buvo trūkusi nuotekų vamzdžio alkūnė, kurią jis pakeitė. Liudytojas A. B. parodė, kad dar 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje jam viskas buvo aišku dėl užliejimo priežasties, nes buvo apibėgusios lubų plokštės, šlapios grindys, fekalijų kvapas. Tuo metu vamzdis buvo uždengtas. 2020 m. gruodžio pabaigoje užliejimas pasikartojo, uždengimas buvo nuimtas, per skylę iš apačios matėsi, kad vamzdis apibėgęs, matėsi varvėjimas tuo nuotekų vamzdžiu žemyn. Kitų vamzdžių toje vietoje nėra. 2021 m. gegužės pabaigoje vėl bėgo, buvo šlapia, jautėsi fekalijų kvapas. Vamzdis buvo atidengtas, matė, kad apibėgę dar plačiau, pastatyti kibirai, aplieta dar didesnė dalis patalpos. Liudytojo nuomone, kitaip, kaip per vamzdį, užliejimas negalimas. Vamzdžio apžiūra 2021 m. sausio mėnesį įleidus kamerą buvo beprasmiška, nes vamzdis storas, įtrūkimų neįmanoma pamatyti. Leidžiant vandenį iš viršaus, labai trumpai, vamzdžio nesandarumo taip pat negalima pamatyti. Dabar užliejimų nėra. Atsakovės UAB „Jotvainis“ direktorius R. V. parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Jotvainis“ yra Įgaliotinis pagal 2019 12 17 Jungtinės veiklos sutartį. Jis, kaip UAB „Jotvainis“ vadovas, rūpinasi pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, tame tarpe ir bendro naudojimo vamzdyno priežiūra. Kanalizacijos vamzdynas nėra ir nebuvo prakiuręs, todėl remontuoti ar keisti vamzdį nėra jokio pagrindo. Jis buvo nuėjęs į rūsį apžiūrėti. Vamzdis buvo sausas, bet šalia vamzdžio perdangos plokštė buvo šlapia, ant lubų kabojo vanduo. A. M. negalėjo nustatyti iš kur bėga, nes vanduo bėgo per perdangos plokštę. Siekiant nustatyti užliejimo priežastį, buvo sudaryta komisija, kuri nenustatė vamzdžio gedimo. Jis ir pats turi patalpas rūsyje, rūsys nėra sausas, nes nėra drenažo, renkasi drėgmė perdangos plokštėje. Mano, kad vanduo į ieškovo patalpą galėjo patekti ir iš grunto. Daryti hidroizoliaciją aplink visą pastatą bendraturčiai nesutiko, kai kurie įsirengė hidroizoliaciją patys. Drėgmė perdangoje galėjo būti ir iš Š. buto. K. Š. susitvarkė gedimą savo patalpose (pakeitė alkūnę), bėgimas perdangos plokštėje baigėsi.

28.       

29.       Teismo vertino, jog atsakovų ir liudytojų paaiškinimai, kad nuotekų vamzdis yra geros būklės ir sandarus, o ieškovo patalpa galėjo būti užlieta iš grunto, arba bėgimas galėjo būti dėl Š. patalpose buvusių gedimų, iš esmės yra tik jų nuomonė. Jų reikšmė tokia pati, kaip ir ieškovo paaiškinimų, jog užliejimų priežastis – nenustatytas magistralinio vamzdžio gedimas. Akivaizdu, jog objektyviam užliejimų priežasties ir vandens prasiskverbimo per perdangos plokštę į ieškovo patalpą nustatymui reikalingos specialios žinios, kurių nei teismas, nei šalys, nei byloje apklausti liudytojai neturi. Kilus šalių ginčui dėl užliejimo priežasties, teismas siūlė ieškovui pasinaudoti teise teikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir teikti prašymą skirti ekspertizę, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, ekspertizės skirti neprašė, nors jam tenka minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, jog užliejimų priežastis – nenustatytas magistralinio vamzdžio gedimas.

30.       Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, kad kadangi bendraturčiai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, neorganizavo tinkamos statinio priežiūros ir remonto, senų vamzdžių atnaujinimo, nesudarinėjo planų, kaupiamųjų lėšų nerinko, todėl jų veiksmuose yra kaltė; bei tai, jog magistralinis nuotekų stovas buvo įrengtas 1964 metais, t.y. tuo metu, kai buvo statomas pastatas, vamzdis yra nekeistas iki šiol, o jei pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir atsakingai, jei šio vamzdžio remontas būtų nustatytas planiškai, avarijos būtų buvę galima išvengti ir tuo pačiu išvengti ieškovo turto sugadinimo, yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos; bei su jais susiję įrodymai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovo patalpos daugkartiniai užliejimai įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto (magistralinio nuotekų vamzdžio) trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių. Todėl teismas išsamiau dėl paminėtų ieškovo argumentų nepasisakė, nes sprendė, jog tik nustačius, jog ieškovo patalpos užliejimas įvyko dėl bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimo, būtų reikšminga nustatyti, ar buvo tinkamai vykdoma bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūra ir, ar konkretūs nustatyti netinkamos priežiūros faktai (pvz., laiku neatliekami periodiniai patikrinimai, netinkamai užfiksuota jų eiga, ar tinkamai neįvertintas poreikis atlikti vamzdžio remonto ar keitimo darbus) sąlygojo žalos atsiradimą (ieškovo patalpos užliejimą). Minėta, nagrinėjamu atveju bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimas nebuvo nustatytas.

31.       Teismas pažymėjo, kad kadangi ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindžia magistralinio vamzdžio trūkumais ir/ar gedimais, todėl šiuo atveju jis turėjo įrodyti: (i) vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų faktą; (ii) žalos padarymo faktą; (iii) faktą, kad žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, kurie ir lėmė žalos padarymo faktą; (iv) atsakovų kaltę. Taigi, šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, turėjo įrodyti ne tik patirtos žalos dydį ir faktą, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl magistralinio vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą. Tačiau vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų fakto neįrodė, taip pat neįrodė, jog patalpos užliejimu jam padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimus atsakovų (patalpų savininkų) atžvilgiu atmetė.

32.       Dėl reikalavimo įpareigoti Įgaliotinį pagal jungtinės veiklos sutartį pakeisti Vamzdį. Šį reikalavimą teismas atmetė, ieškovui neįrodžius, jog jo patalpos užliejimas įvyko dėl bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimo ir atmetus ieškinio reikalavimą bendraturčiams dėl žalos, padarytos užliejimu iš magistralinio nuotekų vamzdžio, išdėstytų argumentų pagrindu, t.y. neįrodžius, kad magistralinis nuotekų vamzdis yra techniškai netvarkingas ir nesandarus, todėl sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti Įgaliotinį pagal jungtinės veiklos sutartį organizuoti ir atlikti vamzdžio remontą.

33.       Teismas

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

34.       Ieškovas (toliau – ir apeliantas) V. P. apeliaciniame skunde (DOK-48777) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti reikalavimai priteisti žalos atlyginimą iš patalpų savininkų ir įpareigoti įgaliotinį organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

34.1.                      Teismas laikė pilnai įrodytu žalos faktą ir žalos dydį, o dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės nepasisakė, nurodydamas, kad tai neturi reikšmės, nes nebuvo įrodyta, kad daugkartiniai užliejimai įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto (magistralinio nuotakų vamzdžio) trūkumų. Apeliantas su tokia pozicija nesutinka. Visiškai nesvarbu, koks konkrečiai gedimas įvyko, svarbu tik nustatyti, kad patalpa buvo aplieta būtent iš magistralinio nuotekų vamzdžio.

34.2.                      Kad ieškovui priklausančios patalpos buvo aplietos iš magistralinio nuotekų vamzdžio patvirtina: 1) UAB „S. C.“ 2021 09 03 nuostolių įvertinime Nr. SC/21/06/0028/2 nurodyti duomenys, kad 2021 06 28 apžiūrėjus objektą pagal sugadinimų vietą ir pobūdį buvo nustatyta, kad patalpa R-2 yra užliejama periodiškai, pratekėjimų vietoje yra sugadinta vamzdyno apdaila ir apšiltinimas; 2) fotonuotraukos; 3) 2022 01 17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukos, kuriose matosi, kad vamzdis yra apibėgęs nuotėkomis, kurios jau yra sudžiūvusios; 4) 2022 02 01 teismo posėdyje duoti liudytojo A. M., kuris yra santechnikas, parodymai, kad matė, jog lubos ir grindys buvo šlapios, perdangos betonas buvo drėgnas, jokių bėgimo požymių nematė; 5) 2022 02 21 teismo posėdyje duoti liudytojo A. B. parodymai, kad 2020 m. gruodžio pabaigoje užliejimas pasikartojo, matėsi, kad vamzdis apibėgęs, matėsi varvėjimas tuo nuotekų vamzdžiu žemyn, kitų vamzdžių toje vietoje nėra, jautėsi fekalijų kvapas; 6) 2022 01 22 teismo posėdyje duoti liudytojo R. V. parodymai, kad matė, jog šalia vamzdžio perdangos plokštė buvo šlapia, ant lubų kabojo vanduo, vanduo bėgo per perdangos plokštę, vamzdis buvo sausas.

34.3.                      Byloje nebuvo prašoma skirti ekspertizę, nes yra sutrinkta pakankamai rašytinių įrodymų apie žalos padarymo faktą ir pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad žala buvo padaryta dėl magistralinio nuotekų stovo pralaidumo.

34.4.                      Priimdamas sprendimą teismas nutolo nuo teismų praktikos, kad ieškovui pakanka įrodyti tik tą aplinkybę, kur yra užpylimo židinys. Šiuo atveju įrodyta, kad tekėjo nuotekos iš magistralinio nuotekų vamzdžio.

34.5.                      Teismas

34.6.                      Teismas

34.7.                      Teismas

34.8.                      Teismas

34.9.                      Nesutinka su teismo pozicija, kad, esant vamzdžio nesandarumui, jis visada turi būti drėgnas, nes, esant vamzdžio nesandarumui ties sujungimais, jis gali būti sausas iki tol, kol jame susidaro kamštis ir tada pradeda kauptis vanduo vamzdyje, o vamzdžiui pilnai užsipildžius, susikaupusios nuotekos prasiveržia per artimiausią nesandarumą.

34.10.                      Bendraturčiai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, neorganizavo tinkamos statinio priežiūros ir remonto, senų vamzdžių atnaujinimo, nesudarinėjo planų, nerinko kaupiamųjų lėšų, todėl laikytina, kad jų veiksmuose yra kaltė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė, todėl priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą.

35.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-60312) prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

35.1.                      Sprendime pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių įvyko daugkartiniai užliejimai ieškovo rūsio patalpoje R-2, ties patalpos viduriu, koks jų susidarymo mechanizmas; kad UAB „S. C.“ neatlikus jokių detalesnių tyrimų, netgi iš išorės detaliai neapžiūrėjus vamzdžio, vien pagal patalpoje padarytų sugadinimų vietą daryti kategoriškos išvados dėl užliejimo priežasties negalima; kad ieškovas neįrodė vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų fakto, neįrodė, jog patalpos užliejimu padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu.

35.2.                      Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas pakartotinais (teiktais bylą nagrinėjant teisme) ir deklaratyviais teiginiais bei samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.

35.3.                      Nesutinka su argumentu, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Taigi, ieškovas vadovaujasi praktika, kai žalą sukėlė įrenginių trūkumai, esantys konkrečiam savininkui priklausančioje patalpoje, o ne esant įrenginių trūkumams, pastariesiems esant bendrąja pastato savininkų nuosavybe. Be to, net ieškovo cituojamoje praktikoje atsakomybė už žalą taikoma tik tada, jei užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, kai trūkumai realiai egzistuoja.

35.4.                      Bylos medžiagoje neegzistuoja nei vienas įrodymas, galintis pagrįsti, kad ieškovas neabejotinai ir faktiškai patyrė prašomą priteisti žalą ir kad patirta žala sudaro būtent tokio dydžio sumą.

35.5.                      Nėra pagrindo įpareigoti įgaliotinį organizuoti ir atlikti techniškai tvarkingo bei gedimo neturinčio Vamzdžio remontą, o įvykdyti ieškovo užgaidą pakeisti vamzdį yra reikalingas Vamzdžio bendraturčių sutikimas.

35.6.                      Akcentuoja, jog kai buvo vandens tiekimas į ieškovo patalpas nutrauktas, su lyg šia diena daugiau jokių užliejimų nesikartojo. Iš su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotuose kibiruose yra vanduo, o ne nuotekos ir fekalijos, kaip mėgina teigti ieškovas. Analogiška situacija matyti ir ant grindų – jos sulietos vandeniu, ne nuotekomis ar fekalijomis. Pažymi, jog Vamzdis ieškovo patalpoje buvo atidengtas jo paties reikalavimu.

35.7.                      Netinkamai yra apskaičiuotas nusidėvėjimo procentinis dydis. Jis turi būti toks, koks nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenyse, t.y. 60 procentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

37.       Apeliacinės

38.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo užliejant patalpas iš magistralinio nuotekų vamzdžio ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39.       Skundžiamos sprendimo dalies esmė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, neįrodė užliejimų priežasties, t.y. neįrodė, kad užliejimai įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio gedimo. Šio argumento pagrindu teismas atmetė ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

40.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - gamybinė patalpa adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: rūsio patalpos nuo R-1 iki R-4; patalpos II-ame aukšte nuo 3-4 iki 3-8 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-23 (705/10000 iš 182,19 kv.m), 2-15 (705/10000 iš 17,37 kv.m), 3-1 (74/1000 iš 1,66 kv.m), 3-2 (74/1000 iš 3,67 kv.m), 3-3 (74/1000 iš 14,03 kv.m). Patalpos randasi pastate, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso kitos patalpos, esančios minėtame pastate. Tiek ieškovas, tiek atsakovai taip pat yra viso šio pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

41.       Ieškovas nurodė, jog jam buvo padaryta žala, užliejus nuotekomis rūsio patalpą R-2, kad patalpa buvo užlieta nuotekomis dviejose skirtingose vietose. Žalos priežastys yra skirtingos - vienu atveju užliejimas įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. nesutvarkytos santechnikos, kitu atveju užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų ir už šią ieškovui padarytą žalą atsako visi pastato bendraturčiai. Žalą, padarytą dėl atsakovų Š. nesutvarkytos santechnikos, teismas priteisė; o reikalavimą priteisti žalą, padarytą dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų, pakeisti magistralinį nuotekų vamzdį atmetė. Būtent su šia sprendimo dalimi ieškovas nesutinka.

Dėl žalos atlyginimo

42.       Ieškovas reikalavimą priteisti žalą iš bendraturčių grindžia magistralinio nuotekų vamzdžio trūkumais ir/ar gedimais, todėl šiuo atveju jis turi įrodyti: 1) vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų faktą; 2) žalos padarymo faktą; 3) faktą, kad žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, kurie ir lėmė žalos padarymo faktą; 4) atsakovų kaltę. Kadangi vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų fakto ieškovas neįrodė, taip pat neįrodė, jog patalpos užliejimu jam padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, teismas ieškinio reikalavimus atsakovų (patalpų savininkų) atžvilgiu atmetė.

43.       Apeliantas nesutinka su sprendime padaryta išvada, jog jis neįrodė nuotekų vamzdžio trūkumų. Pirma, jo nuomone, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jam pakanka įrodyti tik tą aplinkybę, kur yra užpylimo židinys. Šiuo atveju įrodyta, kad tekėjo nuotekos iš magistralinio nuotekų vamzdžio. Antra, jis įrodė, kad nuotekos tekėjo iš magistralinio vamzdžio, dėl ko buvo aplietos jo patalpos ir tai patvirtina: 1) UAB „S. C.“ 2021 09 03 nuostolių įvertinime Nr. SC/21/06/0028/2 nurodyti duomenys, kad 2021 06 28 apžiūrėjus objektą pagal sugadinimų vietą ir pobūdį buvo nustatyta, kad patalpa R-2 yra užliejama periodiškai, pratekėjimų vietoje yra sugadinta vamzdyno apdaila ir apšiltinimas; 2) fotonuotraukos; 3) 2022 01 17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukos, kuriose matosi, kad vamzdis yra apibėgęs nuotėkomis, kurios jau yra sudžiūvusios; 4) 2022 02 01 teismo posėdyje duoti liudytojo A. M., kuris yra santechnikas, parodymai, kad matė, jog lubos ir grindys buvo šlapios, perdangos betonas buvo drėgnas, jokių bėgimo požymių nematė; 5) 2022 02 21 teismo posėdyje duoti liudytojo A. B. parodymai, kad 2020 m. gruodžio pabaigoje užliejimas pasikartojo, matėsi, kad vamzdis apibėgęs, matėsi varvėjimas tuo nuotekų vamzdžiu žemyn, kitų vamzdžių toje vietoje nėra, jautėsi fekalijų kvapas; 6) 2022 01 22 teismo posėdyje duoti liudytojo R. V. parodymai, kad matė, jog šalia vamzdžio perdangos plokštė buvo šlapia, ant lubų kabojo vanduo, vanduo bėgo per perdangos plokštę, vamzdis buvo sausas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

44.       Pirma, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą bendraturčiams, vadovaujasi praktika, kai žalą sukėlė įrenginių trūkumai, esantys konkrečiam savininkui priklausančioje patalpoje, o ne esant įrenginių, pastariesiems esant bendrąja pastato savininkų nuosavybe, trūkumams. Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (asmenys) remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263,6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 12 13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). Apelianto cituojamoje praktikoje buvo teikiami išaiškinimai skirtingu, nei šioje byloje taikytinu civilinės atsakomybės pagrindu, t.y. aiškinant ir taikant CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą griežtosios civilinės atsakomybės rūšį, kai žalą sukėlė įrenginių trūkumai, esantys konkrečiam savininkui priklausančioje patalpoje.

45.       Antra, ieškovas neįrodė, kad į jo patalpą tekėjo nuotekos iš magistralinio nuotekų vamzdžio. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

46.       Apeliacinės

47.       Pažymėtina, kad apeliantas nepasisako dėl kitų liudytojų, kurie parodė, kad kanalizacijos vamzdis buvo tvarkingas, parodymų. Liudytojas A. M. parodė, kad jis du kartus buvo iškviestas į ieškovo rūsio patalpas dėl užliejimo, iškalė lubose aplink kanalizacijos vamzdį skylę, jokių bėgimo požymių nematė; Š. bute gedimą rado, perdangos plokštėje buvo trūkusi nuotekų vamzdžio alkūnė, kurią jis pakeitė. R. V. paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė atsakovė UAB „Jotvainis“ yra Įgaliotinis pagal 2019 12 17 Jungtinės veiklos sutartį. Ji rūpinasi pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, tame tarpe ir bendro naudojimo vamzdyno priežiūra. Kanalizacijos vamzdynas nėra ir nebuvo prakiuręs, todėl remontuoti ar keisti vamzdį nėra jokio pagrindo. Jis buvo nuėjęs į rūsį apžiūrėti, vamzdis buvo sausas, bet šalia vamzdžio perdangos plokštė buvo šlapia, ant lubų kabojo vanduo. Siekiant nustatyti užliejimo priežastį, buvo sudaryta komisija, kuri nenustatė vamzdžio gedimo. Mano, kad vanduo į ieškovo patalpą galėjo patekti ir iš grunto. Drėgmė perdangoje galėjo būti ir iš Š. buto. K. Š. susitvarkė gedimą savo patalpose (pakeitė alkūnę), bėgimas perdangos plokštėje baigėsi. Iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir atsakovai O. V., N. R.. Nuomonės, kad vamzdis yra geros būklės ir jo remontuoti ar keisti nereikia laikėsi ir kiti atsakovai, tokią savo poziciją grįsdami Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdo medžiaga, iš kurių matyti, jog joks vamzdžio gedimas nebuvo užfiksuotas nei vaizdo kameros pagalba, nei pilant vandenį iš viršaus, taip pat Statinio kasmetinių apžiūrų, kurias vykdė UAB „Jotvainis“ sudaryta komisija, aktais, statinio būklės nuolatiniais stebėjimais, kuriuos vykdė pastato techninis prižiūrėtojas J. Ž. ir kuriuose jokių įrašų apie pastebėtus kanalizacijos tinklų defektus nėra, taip pat pastato techninio prižiūrėtojo J. Ž. paaiškinimais.

48.       Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino, jog prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėta vaizdinė medžiaga yra nekokybiška, neinformatyvi. 2022 01 06 apžiūros, kurios pagrindu surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, metu iš esmės buvo tikrinama tik horizontalioji magistralinio nuotekų stovo dalis, kuri yra ieškovo patalpoje ir yra naujai suremontuota, o vertikali nuotekų stovo dalis, kuri yra virš ieškovo patalpos iš esmės tikrinama nebuvo. Šie argumentai patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovas ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą įrodyti magistralinio nuotekų vamzdžio gedimą, t.y. jis galėjo ir turėjo pareigą pasirūpinti tinkamais įrodymais, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, sprendė, jog jis neįrodo magistralinio nuotekų vamzdžio trūkumų.

49.       Apeliantas tvirtina, kad bendraturčiai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, neorganizavo tinkamos statinio priežiūros ir remonto, senų vamzdžių atnaujinimo, nesudarinėjo planų, nerinko kaupiamųjų lėšų, todėl laikytina, kad jų veiksmuose yra kaltė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė, todėl priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes, ieškovui neįrodžius magistralinio nuotekų vamzdžio konkretaus gedimo ar trūkumo, nėra galimybės nustatyti kaltės.

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes,

51.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog

Dėl reikalavimo įpareigoti Įgaliotinį pagal jungtinės veiklos sutartį pakeisti vamzdį

52.       Reikalavimą įpareigoti pakeisti magistralinį nuotekų vamzdį teismas atmetė, ieškovui neįrodžius, jog jo patalpos užliejimas įvyko dėl bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimo ir atmetus ieškinio reikalavimą bendraturčiams dėl žalos, padarytos užliejimu iš magistralinio nuotekų vamzdžio, išdėstytų argumentų pagrindu, t.y. neįrodžius, kad magistralinis nuotekų vamzdis yra techniškai netvarkingas ir nesandarus.

53.       Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Dėl to, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti magistralinio nuotekų vamzdžio gedimą, šios savo pareigos neįvykdė pasisakyta aukščiau, todėl teisėjų kolegija nesikartoja.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

55.       Taigi, šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, turėjo įrodyti ne tik patirtos žalos dydį ir faktą, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl magistralinio nuotekų vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą. Tačiau ieškovas vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų fakto neįrodė, taip pat neįrodė, jog patalpos užliejimu jam padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atsakovų (patalpų savininkų) atžvilgiu atmetė. 

56.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

57.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58.        Atsakovai A. V. Š., V. Š., A. N., UAB „Aglita“, UAB „Jotvainis“, UAB „Rovotecha“, UAB „Lirita“, UAB „Radistas“, UAB „MAK Projektai“, UAB „Empirija“, R. V. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas, turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jas sudaro 4235 Eur. Jas patvirtina 2024 05 31 PVM sąskaita faktūra MA Nr.2024-05-241, apmokėta 2024 07 03. Apmokėjimą patvirtina sąskaitos išrašas. Išlaidas apmokėjo atsakovė UAB „Jotvainis“, todėl jai jos ir priteisiamos.

Teismas

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Jotvainis“, juridinio asmens kodas 232126450, iš ieškovo V. V. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4235 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) advokato pagalbos išlaidas.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                          Diana Labokaitė 

                                                                                                                              Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                              Albina Rimdeikaitė