Administracinė byla Nr. A-1319-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02296-2015-1

                                          Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN). Buvo laikomas 5 būrio 504 kambaryje, kartu buvo apgyvendintas su 10-12 asmenų, todėl gyvenamojo ploto teko labai mažai.Kambaryje buvo dar 6 dviejų aukštų lovos, du dideli stalai, 6 spintelės, 4 ilgi suolai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. gruodžio 1 d., pradėjęs atidžiau studijuoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus. Prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad su reiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kybartų PN bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kambaryje Nr. 504, kurio plotas 36,66 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam teko 3,055 kv. m. gyvenamojo ploto, o apvalinant šį skaičių t. y. 3,1 kv. m.
4. Nurodė, kad Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 metais pagal tuo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus. Pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigoje numatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, bausmę atliekant nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 20 d., nes Kybartų PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis.
7. Teismas atsakovo atstovo prašymą pareiškėjo daliai skundo taikyti trijų metų senaties terminą tenkino. Pasisakė, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2009 m. vasario 26 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kybartų PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašyme suformuluoto prašymo taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pritaikius trejų metų senaties terminą teismas sprendė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 20 d.
8. Spręsdamas dėl ploto normos užtikrinimo pareiškėjui, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. M. į Kybartų PN atvyko 2009 m. vasario 26 d. Pareiškėjas buvo paskirtas į gyvenamąjį kambarį Nr. 504, kurio plotas yra 36,66 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Atlikęs paskaičiavimą ir padalinęs gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 36,66/12), nustatė, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,1 kv. m. Atsižvelgiant į gautus duomenis darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas atitiko teisės aktuose nustatytai minimaliai gyvenamojo ploto normai, t. y. nebuvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.
10. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, teismas nustatė, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu rūkė, be to, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų pataisos namų administracijai dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ar dėl kitų asmenų rūkymo bendro naudojimo patalpose neteikė, todėl darė išvada, jog Kybartų PN neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo gyvenamosiose patalpose kartu su rūkančiais asmenimis neatliko.

III.

11. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują, kurio pagrindui būtų priteistas 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
12. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu taikyti jo reikalavimui ieškinio senaties terminą, kadangi byloje nėra duomenų, kad jam būtų užtikrintos sąlygos susipažinti su teisės aktais. Pareiškėjo manymu, toks teismo sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos žmogaus teisių teismo praktikai.
13. Pareiškėjas akcentavo, kad nesutinka, jog jo atžvilgiu nebuvo pažeista jo teisė atlikti bausmę patalpose, kurios atitinka minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Nurodo, kad kambaryje Nr. 504 buvo baldai kurie užėmė plotą, todėl pareiškėjui teko tik apie 1,2 kv. m. laisvo grindų ploto.
14. Kybartų pataisos namai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas teisingai vertino, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktą dokumentinę medžiagą įsigilino į teisės aktus.
15. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi tai, kad pareiškėjas prieš tai jau 5 kartus realiai atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir jam objektyviai bausmės atlikimo sąlygos turėjo būti žinomos. Akcentavo, kad visi teisės aktai, kuriuose buvo reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas buvo skelbiami viešai. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais , gauti reikiamą informaciją iš pataisos namų administracijos, lankytis bibliotekose ir t. t.
16. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose esančiame kambaryje, o bendrabučio tipo patalpose gyvenamieji kambariai nėra rakinami. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosios patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.
19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl senaties taikymo daliai skundo, teigdamas, jog nėra duomenų, kad jam būtų užtikrintos sąlygos susipažinti su teisės aktais, todėl senaties terminas negali būti taikomas.
20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
22. Ieškinio senatis yra nustatyta Lietuvos nacionalinėje teisėje, todėl nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ją gali taikyti. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortą, nepatogumus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jei pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo į teismą laiku (pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos domėtis teisės aktais anksčiau) nepagrįstos. Pareiškėjo motyvas dėl negalėjimo kreiptis į teismą laiku, kadangi tuo metu nežinojo apie savo teisių pažeidimą, atmestinas, kadangi būdamas apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo realias galimybes, domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų nesuteiktos sąlygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis dėl teisinės pagalbos.
24. Todėl, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.
25. Atitinkamai, toliau nagrinėtinas pareiškėjo skundas dalyje dėl buvusių gyvenimo sąlygų Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 20 d.
26. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis žalą kildina dėl jo laikymo gyvenamojoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nesant duomenų, bei pareiškėjui skunde nenurodant tokių aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į Kybartų PN administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašęs užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma, nes jo tokia teisė pažeista – pareiškėjo skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas, kadangi šiuo atveju nėra nustatytas nė vienas pataisos namų atliktas ir žalingą pareiškėjo sveikatai poveikį daręs pažeidimas.
27. Dėl pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo kalinimo jam neužtikrinant teisės į minimalią ploto normą pataisos namų kambaryje Nr. 504.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertinant ar buvo atliktas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
29. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 504, kurios plotas 36,66 kv. m. ir jame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, nesutiktina su pirmosios instancijos pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo minimalios jam tenkančios ploto normos pažeidimo. Kadangi atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko kiek mažesnis nei 3,1 kv. m. plotas, t. y. 3,055 kv. m. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą pataisos namuose ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 20 d.), buvo pažeista.
30. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minimali gyvenamojo ploto riba, nustatyta asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeista nežymiai. Be to, akcentuotina, kad bausmės atlikimo pataisos įstaigos bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla ir buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Vertintina ir tai, kad buvimo pataisos įstaigoje laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.
31. Administracinėje byloje nenustatyta, kad būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose, taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą.
32. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija. Tačiau atsakovo pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, Kybartų pataisos namų psichologinės grupės išraše pažymėta, kad pareiškėjas dėl konsultacijų nesikreipė, Kybartų pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje pažymėta, kad pareiškėjui fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis ginčo laikotarpiu diagnozuota nebuvo, todėl pareiškėjo pablogėjusią sveikatos būklę įrodančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į tai teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atžvilgiu buvusį ploto normos pažeidimo mastą, bei pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo atžvilgiu atsakovo elgesys su juo gali būti vertintinas kaip žiaurus ar kankinantis.
34. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
35. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 20 d.  buvo pažeista R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kybartų pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą).

Pareiškėjo R. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Gintaras Kryževičius