Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. eII-363-1181/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00337-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.18; 21.10.4

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,

sekretoriaujant Anželikai Kudriašovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo K. J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-1778-2023 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2023 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-1778-2023 K. J. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ši administracinė nuobauda K. J. J. paskirta už tai, kad jis 2022 m. birželio 16 d. 0.01 val., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204N, (toliau – ir deklaracija)) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Tuo (duomenys neskelbtini) K. J. J., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo        Nr. IX-675 (toliau – ir PMĮ) 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

 

II.                      Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

2.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. J. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba priimti naują nutarimą, atleidžiant Bendriją nuo deklaracijos pateikimo. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su jam paskirta administracine nuobauda – įspėjimu jis nesutinka. Pareiškėjo manymu, nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas neatitinka tikrovės, kadangi Bendrija nurodytoje vietoje neturi savo ofiso, raštinės, techninių priemonių, atskiros kanceliarijos, kompiuterių, spausdinimo priemonių, jis kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) elektroninėmis ryšio priemonėmis nesinaudoja, susirašinėjimas su juo vykdomas jo nurodytu adresu, minėtas nutarimas jam buvo atsiųstas paštu į jo gyvenamąją vietą. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių Bendrija samdo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) J. K., kurią jis įgaliojo vykdyti buhalterinę apskaitą, įskaitant ir ataskaitų pateikimą VMI, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir SODRA), valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“. Pareiškėjas pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) pasiteiravo dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo VMI už 2021 m. ir jam buvo pateiktas dokumento, kuriame nurodyta, kas tokias deklaracijas teikia, išrašas. Minėtame dokumente nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrijoms minėtų deklaracijų teikti VMI nereikia. Jam kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) nebuvo pranešta apie padarytą nusižengimą, vietoj to buvo pritaikyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 punkto nuostatos. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam VMI privalėjo pranešti apie viešo posėdžio, kuriame minėtas nutarimas priimtas rašytine tvarka, laiką ir vietą. Pareiškėjui be kita ko buvo sudėtinga susisiekti su nutarimą priėmusia (duomenys neskelbtini) R. R. jos darbo valandomis, kadangi ji dirbo nuotoliniu būdu. Pareiškėjo manymu, R. R. piktnaudžiavo valstybės tarnyba ir leidimu dirbti nuotoliniu būdu (b. l. 6–7).

3.       Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyrius į pareiškėjo skundą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsakydami į skundo argumentus nurodė, kad Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenimis nustatyta, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204N) už Bendriją pateikta pavėluotai – 2023 m. vasario 24 d. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas, o šiuo atveju, pavėluotas deklaracijos pateikimas ar nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėjo, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, jog mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisingai ir laiku pateikta teisinga, tiksli informacija apie ūkines operacijas, nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą, užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. Institucijos atstovas pažymi, jog ANK 608 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. ANK 615 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju surašytas skundžiamas nutarimas dėl administracinio nusižengimo kai protokolas nesurašomas buvo siunčiamas pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjas jį gavo. Pažymi, kad tokios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. VMI 2004 m. liepos 9 d. viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintose Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėse numatyta, kad Pelno nesiekiantys vienetai (toliau – ir PNV) pelno mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį ir vėlesnius mokestinius laikotarpius deklaruoja Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204N formoje. PNV gali būti laikinai atleidžiami nuo pelno mokesčio deklaracijų teikimo tokia pačia tvarka kaip ir pelno siekiantys vienetai, t. y. kai nevykdo veiklos ir pateikia prašymą VMI laikinai atleisti nuo deklaracijų ir (ar) kitų dokumentų pateikimo. Prašymas turi būti pateiktas per „Mano VMI“ iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Institucijos atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad priimtame nutarime nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas neatitinka tikrovės. Institucijos atstovas paaiškina, kad ANK 187 straipsnio pažeidimai dėl deklaracijų nepateikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra užfiksuojami automatiškai VMI sistemų, todėl normalu, jog pažeidimo užfiksavimo laikas nutarime yra nurodytas – 0.01 val. Be to, visi kiti nurodyti bendrovės rekvizitai yra deklaruoti mokesčių mokėtojų registre, dėl šios priežasties ir buvo nurodytas Bendrijos buveinės adresas kaip pažeidimo padarymo vieta. Institucijos atstovas pažymi, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204N) už 2021 m. turėjo būti pateikta iki 2022 m. birželio 15 d. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis su skundu nėra pateikęs duomenų apie įgaliojimą, kad Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarko (duomenys neskelbtini) J. K. VMI duomenimis J. K. yra nurodyta kaip „Mano VMI“ atstovė, tačiau ne kaip buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo (b. l. 16–17).

 

III.                      Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

 

4.       Pareiškėjas K. J. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 22 d. paštu į namus, esančius (duomenys neskelbtini), gavo VMI lydraštį su VMI nutarimu dėl jam paskirtos nuobaudos, kai protokolas nesurašomas. Institucijai pateikė savo prašymą, skundą, išdėstė argumentus, kodėl su nutarimu nesutinka, ir savo skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie posėdį, jo vykimo laiką ir vietą. Jei jam būtų pranešę apie VMI posėdį, jis būtų atvykęs ir pateikęs savo argumentus ir galbūt būtų nereikėję net teismo. Bendrija neturi pateikinėti Metinių pelno deklaracijų pagal 2014 m. dokumentą, nes jų Bendrija yra atleista nuo Metinių pelno deklaracijų pateikimo, šį fakta jam paaiškino buvęs (duomenys neskelbtini), kadangi praeitas (duomenys neskelbtini) mirė. Jis prašė VMI pateikti minėtą dokumentą (sutartį), tačiau jam jos nepateikė, o pateikė tik minėtos sutarties priedą, kuriame nurodyta, kad Bendrijos (duomenys neskelbtini) yra supažindinta ir turi teikti ne tik deklaracijas, bet ir kitus dokumentus bei vykdyti kitų teisių administravimą, jis pasirašė šį dokumentą gegužės 5 d. Liudytoja parodė, kad ji tariamai nežinojo, kad pateikinėja deklaracijas. Jis nežino, kokiu pagrindu jai yra leidžiama pateikti dokumentus už jų Bendriją, jei VMI neturi jo įgaliojimo. Jis taip pat nežino, kodėl (duomenys neskelbtini), žinojusi ir 2020 m. pasirašiusi, kad visus dokumentus ji žino ir turi pateikti sistemoje, nepateikė pranešimo dėl Metinės pelno deklaracijos. Ji šiandien (2023 m. gegužės 8 d.) paaiškino, kad galbūt tie laiškai kažkur užsimetė ir ji jam neparodė. Pagal 2014 m. sutartį, jie yra atleisti nuo deklaracijos pateikimo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad jų pateikti nereikia, juolab, ji jam pateikė išrašą. Gavęs nutarimą, iškart paklausė, kodėl deklaracija nepateikta laiku, ji jam pasakė, kad pateikė išrašą iš įstatymo, jog deklaracijų pateikinėti nereikia. Su J. K. buvo sudaryta darbo sutartis, ji yra samdoma (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktas įgaliojimas. Jis iš J. K. 2022 m. pradžioje gavo lapą, esantį 5 bylos lape, o deklaracijas reikėjo pateikti iki 2022 m. birželio galo. Jį patikino, kad deklaracijų pateikti nereikėjo, jis taip pat paklausė buvusio (duomenys neskelbtini), jam atsakė, kad nežino, nes jam nereikėjo pateikinėti. Įtarimų jam nekilo, nes (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tas deklaravimas yra galiojantis. Jis neturėjo pagrindo netikėti ja kaip specialiste, juolab, ji pateikė dokumentą. Jis supranta, kad Bendrijos (duomenys neskelbtini) atsakingas už viską, tačiau (duomenys neskelbtini) taip pat yra atsakinga. Ji jam pati pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir turi viską matyti. Ji pridūrė, kad ji žino taisykles geriau nei VMI, todėl jis neturėjo pagrindo nepasitikėti (duomenys neskelbtini). Mokesčių inspektorius, priėmęs nutarimą jį nubausti, nenurodė vykusio viešojo posėdžio vietos ir laiko, jam nebuvo suteikta tokia teisė, nors įstatymiškai ji jam suteikta. Jis pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) Bendrija nevykdo jokios komercinės veiklos ir, pagal ankstesnio (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, deklaracijų teikti nereikia. Žino, kad egzistuoja 2014 m. sutartis, jis jos neturi. Sutartis nebuvo rasta, todėl ir nebuvo pateikta jam. Jis nežino, kaip buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jei net nebuvo tyrimo. Prašo teismo įvertinti visas aplinkybes, mano, kad VMI nutarimas yra naikintinas ir byla perduotina svarstyti iš naujo.

5.       Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog Bendrijos (duomenys neskelbtini) buvo skirta nuobauda už pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą. Ji minėtos deklaracijos nepateikė, tačiau pažymi, kad egzistuoja skirtingos nuomonės. Ji kalbėjo su VMI ir auditoriais, perspėjimo dėl deklaracijos pateikimo iš VMI negavo, nors VMI teigė, kad jį pateikė, galbūt ji galėjo praleisti minėtą perspėjimą arba jis jos nepasiekė. Deklaraciją šiuo metu yra pateikusi. Pažymi, kad deklaracijų teikimas nėra jos pareiga, tačiau pagal nutylėjimą visas deklaracijas teikia ji.

6.       Iš EDS išrašo dėl Bendrijos PLN204N deklaracijos matyti, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija, kurią pildo pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, pateikta 2023 m. vasario 24 d. 15.49 val. Formos kodas: PLN204N. Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas): (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojo pavadinimas: (duomenys neskelbtini). Mokestinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 22).

7.       Iš Mokesčių mokėtojų registro ekrano nuotraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra K. J. J. „Mano VMI“ atstovai – J. K. ir E. S. (b. l. 23).

8.       Iš Mokesčių mokėtojų registro ekrano nuotraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buveinės adresas ir adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

9.       Iš 2023 m. gegužės 5 d. K. J. J. prašymo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas prašo VMI išduoti 2014 m. sausio 2 d. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą nuorašą. Papildomai pažymi, kad minėto dokumento pagrindu, Bendrijai nereikia pateikinėti VMI Metinės pelno deklaracijos (b. l. 31).

10.       Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimamos dirbti į (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos (pareigos) – (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis įsigalioja ir ji pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34).

11.       Iš (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp Bendrijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Bendrijos (duomenys neskelbtini) K. J. J., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis dėl dokumentų administravimo – teksto surinkimo, dokumentų spausdinimo, skenavimo, tvarkymo paslaugų suteikimo bendrovei laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. Paslaugos kaina –300 Eur (b. l. 36).

12.       Iš 2014 m. sausio 2 d. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedo Nr. (duomenys neskelbtini) „Duomenys apie elektroninio deklaravimo informacinės sistemos vartotoją“ matyti, kad Bendrija įgalioja EDS vartotoją – J. K., atstovauti EDS sistemoje suteikiant teises: 1) elektroniniu parašu pasirašyti visus dokumentus; 2) elektroniniu būdu pateikti visus dokumentus; 3) peržiūrėti visus dokumentus; 4) peržiūrėti ir užsakyti visas pažymas; 5) vykdyti kitų EDS vartotojų teisių administravimą. Nustatytos teisės galioja nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotą laikotarpį (b. l. 37).

13.       Iš 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros serijos RS Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini). Prekės pavadinimas – dokumentų administravimas. Mokėjimo suma – 300 Eur (b. l. 38).

14.       Iš 2023 m. sausio 13 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp Bendrijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Bendrijos (duomenys neskelbtini) K. J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis dėl dokumentų administravimo – teksto surinkimo, dokumentų spausdinimo, skenavimo, tvarkymo paslaugų suteikimo bendrovei laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio. Paslaugos kaina –300 Eur (b. l. 39).

 

IV.                      Teismo argumentai ir išvados

 

Pareiškėjo K. J. J. skundas tenkinamas

 

15.       Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       ANK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

17.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. birželio 15 d. VMI nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204N) už 2021 m. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėta deklaracija už 2021 m. buvo pateikta tik 2023 m. vasario 24 d. (b. l. 22). Patikrinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog 2022 m. birželio 16 d. 0.01 val. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nebuvo pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204N) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Taigi, formaliai šių aplinkybių visuma atitinka ANK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau pažymėtina, kad siekiant asmenį pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, turi būti nustatomi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, be kita ko, ir asmens kaltė. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).

18.       ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad K. J. J. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčia. Minėta, administracinis nusižengimas taip pat gali būti padaromas dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje yra diferencijuojamos neatsargumo formos, t. y. administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos, K. J. J. ir J. K. parodymų negalima išvada, kad K. J. J. numatė, kad dėl jo veiksmų (nagrinėjamu atveju – deklaracijos įstatyme nustatytu terminu nepateikimo) gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių kilimo, todėl pats minėtoje normoje nurodytų veiksmų neatlikimas asmenims gali sukelti šio straipsnio sankcijoje numatytus padarinius. Tačiau, minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad K. J. J. numatė ar galėjo (turėjo) numatyti kokius nors padarinius, galinčius kilti dėl deklaracijos nepateikimo. ANK 9 straipsnio 3 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau teismas neturi pagrindo K. J. J. veiksmuose įžvelgti ir nerūpestingumą.

19.       Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad K. J. J., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rūpinosi, kad minėtos bendrijos dokumentai būtų tvarkomi ir duomenys, privalomai teiktini valstybės įstaigoms pagal kompetenciją, būtų teikiami. Šią teismo išvadą patvirtina ne tik paties K. J. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis, atstovaudamas bendriją, buhalterinės apskaitos tvarkymui ir įvairių deklaracijų valstybės institucijoms teikimui sudarė darbo sutartį su J. K., kuriai buvo pavestos bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigos. Iš Mokesčių mokėtojų registro ekrano nuotraukos matyti, kad nors (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra K. J. J., tačiau „Mano VMI“ atstovai – J. K. ir E. S. (b. l. 23). Be to, iš K. J. J. pateikto 2014 m. sausio 2 d. Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Priedo „Duomenys apie elektroninio deklaravimo informacinės sistemos vartotoją“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad elektroninio deklaravimo sistemoje K. J. J. (duomenys neskelbtini) bendrijos vardu veikti įgaliojimai yra suteikti būtent J. K. Taigi, iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. J. J., nors ir būdamas bendrijos (duomenys neskelbtini), taip pat būdamas atsakingas, be kita ko, ir už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija, vis dėl to negalėjo suvokti, kad privalomai teiktina deklaracija nėra pateikta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

20.       K. J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įvairių privalomai teiktinų valstybės institucijoms duomenų teikimą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) J. K. J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal nutylėjimą deklaracijų teikimas įeidavo į jos pareigas, todėl ji turėjo VMI pateikti ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Tačiau ji ne kartą konsultavosi tiek su VMI atstovais, tiek su auditoriais, ir tarp minėtų asmenų nėra vieningos nuomonės, ar pelno nesiekiantiems asmenims reikia teikti Metines pelno mokesčio deklaracijas. Be to, J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nepamena, kur rado informaciją apie tai, kad Metinių pelno mokesčio deklaracijų teikimui yra taikomos išimtys, ji šią informaciją pateikė bendrijos (duomenys neskelbtini) K. J. J. (b. l. 5), t. y. deklaraciją teikia visi (taip pat ir pelno nesiekiantys) juridiniai asmenys, išskyrus daugiabučių namų savininkų bendrijas, gyvenamųjų namų statybos bendrijas, (duomenys neskelbtini) bendrijas, sodininkų bendrijas, šaulių sąjungas, politines partijas, religines bendruomenes, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, šeimynas, profesines sąjungas ar susivienijimus. J. K. atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš VMI negavo jokio pranešimo ir (ar) priminimo, kad bendrija turi pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją arba, jeigu tokį pranešimą gavo, galbūt jis pasimetė jos el. pašte.

21.       Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, taip pat atsižvelgęs į Institucijos priimant skundžiamą nutarimą neįvertintą K. J. J. amžių ((duomenys neskelbtini) metai, kuris turėjo būti pripažintas K. J. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas)), į tai, kad K. J. J. ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad privalomai valstybės institucijoms teiktini duomenys būtų pateikti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, į tai, kad tarp K. J. J. ir J. K. buvo susitarimas, jog J. K., vykdydama K. J. J. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) funkcijas, be kitų atliekamų veiksmų teiks ir deklaracijos, į tai, kad būtent J. K. VMI buvo registruota elektroninio deklaravimo sistemos vartotoja ir būtent jai buvo suteikti įgaliojimai, be kita ko, ir elektroniniu būdu pateikti visus dokumentus bei vykdyti kitų elektroninio deklaravimo sistemos vartotojų teisių administravimą, į tai, kad J. K. K. J. J. ne tik informavo, jog (duomenys neskelbtini) bendrija Metinės pelno mokesčio deklaracijos teikti VMI neprivalo, tačiau jam pateikė net oficialų išaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos patenka į asmenų, kuriems taikoma išimtis dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo, sąrašą, į tai, kad iškart po sužinojimo apie pareigą Metinę pelno mokesčio deklaraciją teikti, ši deklaracija buvo pateikta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ir K. J. J. nerūpestingumo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kadangi, minėta, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokios K. J. J. kaltės formos, nėra pagrindo pripažinti K. J. J. padariusiu ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutraukiama.

22.       Be kitų argumentų, pareiškėjas tiek savo skunde nurodė, tiek teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo Institucijoje vietą ir laiką. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. ANK 615 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju K. J. J. buvo surašytas ne administracinio nusižengimo protokolas, o nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, todėl su administracinio nusižengimo bylos medžiaga jam buvo leista susipažinti po šio procesinio sprendimo priėmimo. Pastebėtina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti skundą ir pasisakyti teisme. Nagrinėjamu atveju byla pagal K. J. J. skundą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir teismas turėjo galimybę išsiaiškinti jo poziciją dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, teisė gauti informaciją ir teisė būti išklausytam.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

 

nutaria:

 

K. J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-1778-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną K. J. J. nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                        Zina Vilnienė