Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-10-06][nuasmeninta nutartis byloje][AS-1167-662-2025].docx
Bylos nr.: AS-1167-662/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Užsieniečių teisinė padėtis
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas



Administracinė byla Nr. AS-1167-662/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04478-2025-5

        Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas M. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 25S168576, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760426004, galiojantį iki 2026 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad kitu atveju patirs didelę žalą, nes jis negalės pradėti studijuoti bakalauro programos Kazimiero Simonavičiaus universitete ir privalės išvykti iš Lietuvos į trečiąją valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, ir ten iš naujo turės pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl naujo leidimo gavimo pareiškėjui tektų vykti į Malaiziją, o tai pareikalautų iš jo kaip studento neproporcingas išlaidas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu Sprendimas nebus sustabdytas, jis negalės Kazimiero Simonavičiaus universitete pradėti studijuoti nuo rugsėjo 1 d., geriausiu atveju studijos bus nukeltos vieną semestrą. Pareiškėjas akcentavo, kad galimybė studijuoti bakalauro programą jam yra labai svarbi – tam jis ilgai ruošėsi, planavo, yra susimokėjęs už studijas, atvykęs į Lietuvą studijų laukė net penkis mėnesius. Jis nurodė, kad viso stojimo į universitetą ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai, pagal teisės aktų reikalavimus, laikydamasis universiteto nurodymų ir rekomendacijų.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo M. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad jie nesudaro pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog netaikius šios priemonės, pareiškėjas patirs žalą – negalės studijuoti verslo administravimo bakalauro studijų programoje, į kurią priimtas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., privalės išvykti į trečiąją ne Europos Sąjungos valstybę ir vėl turės pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. spalio 25 d. rašte Kazimiero Simonavičiaus universitetas pažymėjo, jog atvykus studijuoti po 2025 m. vasario 28 d., registracija bus atidėta sekančiam semestrui. Teismas pažymėjo, kad sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priimtas 2025 m. vasario 11 d., išduotas 2025 m. vasario 21 d., tačiau į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko 2025 m. kovo 12 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius laikė deklaratyviais, nepagrįstais įrodymais bei konstatavo, kad jie savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. 

 

III.

 

Pareiškėjas M. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas pažymi, kad nors į studijas jis buvo priimtas laiku, tačiau užtrukus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesui, pareiškėjas į Lietuvą atvyko jau prasidėjus paskaitoms, todėl jo studijos buvo nukeltos į 2025 m. rugsėjo mėn. Tačiau pareiškėjui būnant Lietuvoje ir laukiant studijų pradžios, likus mėnesiui Migracijos departamentas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai nustatė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įteikimo pareiškėjui datą. Teismas laikė, kad leidimas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. vasario 21 d., tačiau ši data yra tik leidimo pagaminimo data, o galimybė jį atsiimti buvo sudaryta daug vėliau (apie galimybę atsiimti leidimą informuotas 2025 m. kovo 3 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas nutartyje padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas studijuoti atvyko pavėlavęs dėl savo kaltės, nors iš tikro pavėlavo dėl to, kad jam buvo pavėluotai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas nurodo, kad tam, jog jis galėtų studijuoti universitete 2025 m. rugsėjo mėn., jis privalėjo atvykti į Lietuvą 2025 m. kovo mėn. ir pateikti universitetui dokumentų originalus, todėl elgėsi sąžiningai ir atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu asmuo neatvyko studijuoti.

Pareiškėjas pabrėžia, kad patirs didelę žalą, jeigu nebus sustabdytas Sprendimo vykdymas. Pareiškėjas privalės išvykti į kitą šalį (Malaiziją), patirs neproporcingų išlaidų, negalės studijuoti bakalauro programos universitete už kurią sumokėjo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatęs, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad elgėsi sąžiningai, laiku studijuoti neatvyko dėl užsitęsusios leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūros. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai nustatė faktą, kada jam buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs didelę neturtinę žalą, kadangi negalės laiku pradėti studijuoti, nors susimokėjo už mokslus, be to, turės išvykti į trečiąją šalį iš kurios galės pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir dėl to patirs neproporcingai didelių išlaidų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatvyko studijuoti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus (pareiškėjas negalės laiku pradėti studijuoti, patirs neproporcingų išlaidų išvykdamas į trečią šalį), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas deklaratyviais teiginiais grindžia būtinąją sąlygą prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad vien tikimybė, kad pareiškėjas negalės laiku pradėti savo studijų, taip pat savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-626-815/2024.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad sąžiningai vykdė savo pareigas, tačiau pradėti laiku studijuoti negalėjo dėl užsitęsusios leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, sprendžiant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybės klausimą (nustatant būtinąsias reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygas), todėl šiame ginčo etape nėra aktualūs.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

  Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Arūnas Dirvonas

 

 

        Milda Vainienė