Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-113-890/2017

Proceso Nr. 4-06-3-04666-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2; 21.9.10                                                               

(S)

Registro objektas ROIK: 16063624551

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. vasario 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, A. K., dalyvaujant vertėjai (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinės atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 181 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, nebaigęs aukštojo išsilavinimo, gyv. duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,-

n u s t a t ė :

B. M. nuo 2016-09-20, 12.00 val. iki 2016-09-29, 12.00 val., adresu duomenys neskelbtini), panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, nes savo mažamečio sūnaus V. M., gim. duomenys neskelbtini), atžvilgiu nuolat vartoja necenzūrinius žodžius, jį pravardžiuoja, žemina, niekina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko sūnus patiria neigiamas emocijas, liūdesį, skaudžius išgyvenimus, jaučiasi tėvo nemylimas, jo bijo, nenori grįžti į namus. B. M. savo netinkamu elgesiu daro žalą mažamečio sūnaus psichikai, demonstruoja psichologinį smurtą, piktnaudžiauja savo valdžia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl protokole nurodyto pažeidimo nepripažino, parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaiko gerovės komisijos posėdį prisimena. Posėdžio metu sūnaus nepravardžiavo. Per komisijos posėdį tik klausė savo sūnaus V. M., kodėl jis rūko ir geria. Prieš trejus metus vieną kartą panaudojo fizinį smurtą (sudavė diržu), nes sūnus gėrė, rūkė. Sūnus neseniai išpiešė sieną „graffiti“, vagia, atiminėja iš klasiokų maistą. Jis stengiasi su sūnumi gražiai kalbėti. Sūnaus V. negražiai nevadina, tik klausia jo, kodėl jis apgaudinėja. Su žmona nesutaria, nes ji leidžia sūnui bendrauti su  netinkamais draugais. Paaiškino jog su sutuoktine L. M. santykiai blogi, sutuoktinė grasina jį išvaryti, nori išsiskirti. Per posėdį Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo atstovės iš sūnaus mokyklos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jie visi jį negražiai apkalbėjo.

Savo paaiškinime policijos pareigūnams B. M. nurodė, kad su sūnumi V. nebendrauja, nekalba, nes bijo, kad sūnus jį apkaltins, jam baisu, kad sūnus taip šneka apie jį. Anksčiau jis sūnaus nemušė, šaukdavo, kai sūnus jo neklausydavo, sakė sūnui, kad jis bus banditas, jei jo neklausys. Jis sūnaus reikalavo, kad jis gerai mokytųsi, kadangi sūnus jo neklausydavo, jis ant sūnaus pykdavo. Nei V., nei kitų savo vaikų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. V. visada meluoja ir nori jį apkaltinti (b.l. 14).

Teismui pateiktuose pareiškimuose B. M. teisina savo elgesį ir vardija netinkamus sūnaus V. M. elgesio atvejus.

L. V. K. teisme laikėsi nuomonės, išdėstytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos 2016-10-25 rašte (b.l. 6) ir papildomai parodė, jog 2016-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos (toliau – Komisija) posėdžio metu V. M. tėvas B. M. koneveikė vaiką dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko nederamo elgesio atvejus - vaikas negrįžta į namus, blogi draugai, neklauso tėvo. Priekaištavo sūnui dėl netinkamų draugų. Savo neapykantą posėdžio metu, girdint visiems Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai, išreiškė posakiu: „Argi galima mylėti vaiką banditą?“. Neatsižvelgdamas į vaiko išgyvenimus bei ašaras, B. M. vis liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų, kad nepaima šio vaiko iš šeimos ir neišveža jo iš namų nors metams. Įvertinus tokį negatyvų tėvo nusiteikimą prieš vaiką, buvo paprašyta įvardinti gerąsias vaiko savybes bei vaiko pareigas, ir atsakomybes, suteiktas namuose. B. M. teigė, kad apie tą vaiką jis negali nieko gero pasakyti, jis nieko namuose nedirbąs, nė už ką nesąs atsakingas, neturįs jokių pareigų ir dar jo, tėvo, neklausąs. Tėvas teigė, kad su tuo vaiku jis vargsta ketverius metus ir niekas to vaiko nepaima, jo nuomone, tokiais „banditais“ turėtų rūpintis valstybė, o ne tėvai. Komisijos posėdžio metu vaikas V. M. teigė, kad jis bijo tėvo, jam sunku būti namuose, nes nuolat tėvas priekaištauja, pyksta ant jo, tačiau vaikas puikiai jaučiasi mokykloje, kurioje nori praleisti daugiau laiko. Kad vaikas nekelia elgesio problemų mokykloje, patikino ir Komisijos posėdyje dalyvavusi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinė pedagogė L. D.. V. M. Komisijos posėdžio metu neneigė, kad jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, kad draugauja su draugais, kurie nėra labai geri, tačiau patikino, kad šią draugystę nutrauksiąs. V. mama L. M. negali apsaugoti vaiko nuo tėvo, kadangi dirba ir nedaug laiko būna namuose. Komisijos narių nuomone, vaikas nuolat patiria psichologinį smurtą namuose iš tėvo, kuris nemato jokios geros vaiko savybės ir turi vienintelį tikslą - perduoti vaiko auklėjimą ir atsakomybę institucijai. Be to, ji pakomentavo, jog B. M. šeimoje yra itin konfliktiški šeimos tarpusavio santykiai, dideli prieštaravimai tarp tėvo B. M. ir motinos L. M..    

Nepilnametis liudytojas V. M. teisme parodė, kad jis mokosi 6 klasėje. Prisimena posėdį, kuris vyko savivaldybėje, per posėdį tėtis negražiai apie jį kalbėjo. Nežino, kodėl jis taip kalba, stengiasi gerai elgtis. Tėtis su broliais gražiau bendrauja. Tėtis, būna, kad pakelia balsą, yra buvę, kad baudė fiziškai, dieną prieš posėdį pakėlė už galvos. Sakė mamai, bet mama nieko negali padaryti. Kai nėra mamos namie, bijo grįžti namo, nes tėtis ant jo šaukia. Kai mamos nėra, laukia lauke, naktį miega, mama sako neiti į kambarį. Tėtis pyksta dėl dviejų jo draugų, jie nepatinka tėčiui. Tie draugai mokosi kitoje mokykloje, yra 2 metais vyresni už jį. Pripažino, jog prieš metus rūkė ir gerdavo, dabar to nedaro. Kartais pameluoja tėčiui, bet nežino kodėl.  

Savo 2016-09-29 rašytame paaiškinime V. M. nurodė, kad tėtis su juo būna piktas, šaukia ant jo, jis jo bijo. Maždaug prieš savaitę jį mušė su diržu, nes nebuvo pakrautas telefonas, vadina jį valkata, bomžu, debilu, sakė, kad jis jam nereikalingas. Prie visų sako, kad jis blogas, geria ir rūko, tėtis su juo blogai kalba, todėl jis vėlai grįžta namo, sutiktų miegoti vaikų centre, kai mama dirba naktinėje pamainoje (b.l. 11-12).

Iš 2016-11-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad institucija praneša Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jog B. M. galimai naudoja psichologinį smurtą sūnaus V. M. atžvilgiu – nuolat jį žemina, pravardžiuoja, niekina, kaltina, nepagarbiai elgiasi, tyčiojasi iš jo, neigiamai vertina. Dėl tokio tėvo elgesio vaikas patiria neigiamas emocijas, liūdesį, bijo tėvo, nenori grįžti į namus (b.l. 5).

2016-10-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rašte „D. V. M.“ nurodyta, kad 2016-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu V. M. tėvas B. M. koneveikė vaiką dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko netinkamo elgesio atvejus, priekaištavo sūnui dėl netinkamų draugų, savo neapykantą posėdžio metu (girdint Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai) išreiškė posakiu „argi galima mylėti vaiką banditą?“. Neatsižvelgdamas į vaiko ašaras ir išgyvenimus, jis toliau liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų, kad nepaima šio vaiko iš šeimos ir neišveža jo iš namų nors metams, Komisijos narių nuomone, vaikas nuolat patiria psichologinį smurtą namuose iš tėvo, kuris nemato jokios geros vaiko savybės ir turi vienintelį tikslą – perduoti vaiko auklėjimą ir atsakomybę institucijai (b.l. 6).

Iš Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2016-10-13 rašto matyti, kad mokinys V. M. apibūdinamas kaip gerai lankantis pamokas, berniukas judrus, bet jo elgesys nėra piktybiškas ar agresyvus, į pastabas reaguoja. Su klasės draugais sutaria gerai, dažniausiai yra geros nuotaikos. V. M. tėvas apie V. atsiliepia blogai, su juo nesutaria, taiko įvairias bausmes. Berniukas skundėsi, kad tėvas yra linkęs suduoti be priežasties, kabinėjasi dėl buitinių smulkmenų, santykiai su tėvu prasti, nes anot V., tėtis šaukia, kartais būna išgėręs, berniukas vengia bendrauti su tėčiu (b.l. 7-8).

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ 2016-10-03 rašte nurodyta, kad B. M. jo sutuoktinė L. M. stokoja tėvystės įgūdžių, tačiau keisti savo požiūrį, auklėjimo metodus, bendravimo su vaikais būdą, nėra linkę; intervencijų šeimoje metu pastebiams tėvo žodinis agresyvus elgesys, įžeidinėjimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas sūnaus V. M. atžvilgiu; tėvas V. M. akivaizdoje vartoja vaiką žeminančius epitetus, į tėvo elgesį V. M. reaguoja jautriai, susigraudina, stengiasi pasišalinti iš aplinkos, kurioje yra tėvas. Manoma, kad tėvo nepagarbus bendravimo būdas bei auklėjimas vaiko atžvilgiu galėjo sukelti neigiamų pasekmių tolimesniam vaiko augimui ir vystymuisi, kas pastebėtinai pasireiškia V. M. elgsenoje (b.l. 9-10).

Vaiko gerovės komisijos 2016-09-20 vykusio posėdžio protokole nurodyta, kad buvo svarstytas vidutinės priežiūros priemonės skyrimo V. M. klausimas, svarstymo metu pasisakė įvairių institucijų atstovai, taip pat vaiko tėvas B. M., posėdžio nustatyta, kad nėra pagrindo skirti nei minimalios, nei vidutinės priežiūros priemones V. M., tačiau būtina sudaryti vaikui palankias gyvenimo sąlygas ir nutarta kreiptis Vaiko gerovės komisijai į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tėvo psichologinio smurto, ir siekiant užtikrinti vaiko saugumą rekomenduoti Vaiko teisių apsaugos skyriui išimti vaiką iš šeimos.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už tokią pačią veiką, padarytą tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Nors B. M. teisme ir paaiškinimuose policijos pareigūnams savo kaltę neigė, aiškino, kad sūnus V. jį apkalba, meluoja, sūnus pats nederamai elgiasi, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagai, todėl yra vertintini kritiškai, kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

B. M. paaiškinimus paneigia nuoseklūs liudytojos V. K. parodymai, kurie sutampa su rašytiniais byloje esančiais duomenimis - institucijų raštais (b.l. 5-10), kuriuose tvirtinama, kad B. M. netinkamai naudoja tėvo valdžią sūnaus V. atžvilgiu, nes nuolat vartoja necenzūrinius žodžius, jį pravardžiuoja, žemina, niekina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko sūnus patiria neigiamas emocijas, liūdesį, skaudžius išgyvenimus, jaučiasi tėvo nemylimas, jo bijo, nenori grįžti į namus. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. patvirtino, jog ir 2016-09-20 vykusio komisijos posėdžio metu B. M. ne tik komisijos narių, bet ir vaiko bei žmonos akivaizdoje apie sūnų V. atsiliepė neigiamai, koneveikė vaiką dėl jo netinkamo elgesio, vardindamas vaiko nederamo elgesio atvejus, savo neapykantą posėdžio metu, girdint visiems Komisijos nariams, vaikui ir jo mamai, išreiškė posakiu: „Argi galima mylėti vaiką banditą?“. Neatsižvelgdamas į vaiko išgyvenimus bei ašaras, B. M. vis liejo pyktį ant vaiko ir visų institucijų. Tokius liudytojos teiginius patvirtina tiek 2016-09-21 Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, tiek institucijų raštai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ar B. M. nubaudimu. L. V. M. teisme patvirtino, jog tėtis komisijos posėdžio metu apie jį kalbėjo negražiai, jis stengiasi gerai elgtis, bet tėtis namuose ant jo šaukia, jis bijo grįžti namo, yra buvę, kad tėtis jį baudė fiziškai, dieną prieš posėdį pakėlė už galvos.

Įvertinęs visų šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog B. M. savo netinkamu elgesiu daro žalą mažamečio sūnaus psichikai, piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Dėl tokio B. M. elgesio negali būti užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vaiko vystymąsi, todėl tokie veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., sudėties požymius.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. M. buvo surašytas pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 181 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu B. M. veika atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANK PĮĮTĮ), patvirtintos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. B. M. veika, kvalifikuota pagal ATPK 181 str. 2 d. atitinka ANK 73 str. 2 d. numatyto nusižengimo požymius, už šią veiką numatyta tokia pati administracinė atsakomybė, todėl B. M. veika neperkvalifikuojama pagal 2017-01-01 įsigaliojusį ANK, patvirtintą 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, ir skirtina ATPK nustatyta nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, kadangi jis panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir tokį pažeidimą padarė būdamas baustas už tokį patį pažeidimą (b.l. 16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra sulaukęs daugiau nei 65 metų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tai, jog yra sulaukęs daugiau nei 65 metų, byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskiriant (duomenys neskelbtini) str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, artimą minimaliam dydžiui.

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas

n u t a r i a :

B. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 10 EUR dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16063624551, įmokos kodą 1001.   

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per  Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Eglė Žakevičiūtė