Civilinė byla Nr. 2S-270-258/2013
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
129.6;122.2;122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų L. V., R. D. ir L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovams L. N., L. V., R. D., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų UAB „Tromina“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario mėn. 4 d. sprendimu iš atsakovų L. N., L. V. ir R. D. solidariai priteistas 59 402 Lt žalos atlyginimas, 1782 Lt bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 594 Lt) ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai.
Atsakovai L. V., R. D. ir L. N. kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodė, kad visų trijų atsakovų socialinė, turtinė ir ekonominė padėtis yra ypatingai sunki, nes yra susidariusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą.
L. N. nuo (duomenys neskelbtini) metų yra išsituokusi ir augina bei viena išlaiko 18 metų sūnų D. N., kuris mokosi gimnazijoje. Ji sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 1000 Lt, kurie būtini minimaliems jo poreikiams patenkinti. Atsakovės buvęs sutuoktinis visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nemoka teismo sprendimu priteistų išmokų vaikui. Pačios atsakovės sveikatos būklė yra prasta ir ji nuolat turi gydytis tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai (dešinio inksto nekroptozė, skrandžio lėtinė erozija, lėtinė anemija, disfunkcinis kraujavimas ir kt.). Dėl sveikatos problemų dažnai būna nedarbinga. Tai patvirtina 2011-11-10 ir 2011-12-13 VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės išduoti epikrizės nuorašai. Atsakovė prižiūri ir slaugo savo sergančią motiną, kuri turi invalidumo grupę ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
L. V. augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, o atsakovo sutuoktinė nuo 2011-09-21 iki 2013-08-25 yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, kuris nėra pakankamas išlaikyti šeimą. Pagal 2009 m. būsto kreditavimo sutartį atsakovas yra įsipareigojęs sumokėti bankui 42 836,76 Eur. Jo turimas butas yra įkeistas bankui.
R. D. išlaiko du savo ir du globojamus nepilnamečius vaikus, be to, kas mėnesį moka bankui kredito įmokas. Jis gauna mažą darbo užmokestį, kuris nėra pakankamas išlaikyti šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimu civilinėje byloje priteistos 59 402 Lt nuostolių atlyginimo ir 1782 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą išdėstant atsakovams L. V., R. D. ir L. N. 12 (dvylikai) mėnesių, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai, pateikdami prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, išsamiai neatskleidė savo materialinės padėties. Sodros duomenimis, atsakovės L. N. darbo užmokestis už 2012 m. vasario mėn. sudarė 6701,63 Lt (neišskaičius mokesčių), 2012 m. kovo mėn. 8292,20 Lt (neišskaičius mokesčių), 2012 m. balandžio mėn. - 9361,97 Lt (neišskaičius mokesčių), 2012 m. gegužės mėn. 9654,87 Lt (neišskaičius mokesčių). Nuo 2011-11-01 iki 2012-01-31 ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Turi 1998 m. automobilį. Įsipareigojimų bankui neturi. L. N. sūnus D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pilnametis. Nors prašyme nurodyta, jog L. N. slaugo sunkiai sergančią motiną, kuriai nustatytas invalidumas, tačiau kartu su prašymu tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pateiktas tik L. N. motinos pensininko pažymėjimas.
Atsakovas L. V. dirba dviejose darbovietėse bei vykdo individualią veiklą. VšĮ Respublikiniame kurčiųjų reabilitacijos centre jis 2012 m. sausio mėn. gavo 2359,28 Lt (neišskaičius mokesčių), vasario - 2772,92 Lt, kovo mėn. - 1685,20 Lt, balandžio ir gegužės mėn. - po 1378,80 Lt (neišskaičius mokesčių). Lietuvos kurčiųjų draugijoje atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1390,80 Lt (neišskaičius mokesčių) į mėnesį. L. V. kartu su sutuoktine turimas 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Pagal 2009 m. būsto kreditavimo sutartį atsakovas yra įsipareigojęs sumokėti bankui 42 836,76 Eur sumą. Turi 1998 m. automobilį. L. V. augina vieną nepilnametį vaiką – J. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas R. D. nuo (duomenys neskelbtini) yra Maxima LT, UAB darbuotojas ir gauna 1959,75 Lt (neišskaičius mokesčių). R. D. kartu su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatyta hipoteka, ir po dalį trijų sklypų Vilniaus rajone pagal paveldėjimo teisės liudijimą, du automobiliai (1999 m. ir 1988 m. gamybos). Kredito likutis AB SEB bankui sudaro 8 857,22 Eur, kas mėnesį mokant 57,43 Eur įmoką.
R. D. augina keturis nepilnamečius vaikus: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), J. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei globotinius G. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-05-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribojus tėvų valdžią E. ir G. tėvams, nepilnamečiams vaikams G ir E. yra nustatyta nuolatinė globa ir jų globėjais paskirti R. D. ir jo sutuoktinė D. D. E. ir G. išlaikymui iš R. D. ir L. D. priteistas išlaikymas po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pavedant šiomis lėšomis disponuoti globėjui R. D. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į socialiai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovo interesų iš esmės nepažeis, atsakovų prašymas dėl teismo sprendimu priteistos sumos vykdymo išdėstymo dalimis yra tenkintinas iš dalies, sprendimu priteistos ir neapmokėtos 59 402 Lt nuostolių atlyginimo ir 1782 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėnesių (LR CPK 178 str., 284 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai L. V., R. D. ir L. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį ir priimti naują nutartį išdėstant atsakovams priklausančių mokėti 59 402,00 Lt žalos atlyginimo ir 1 782,00Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą per 5 metus, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo atskirojo skundo tenkinimo dienos. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nors L. N. sūnus pilnametis, tačiau jam dar nėra 24 metu, jis šiuo metu mokosi, taigi jam reikalingas išlaikymas. Pati L. N. turi didelių sveikatos problemų, slaugos neįgalią motiną. L. V. ir R. D. ne tik turi didelių finansinių įsipareigojimų, bet ir privalo išlaikyti savo šeimas, jų pajamos nedidelės. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 5 metams ieškovas dėl savo geros turtinės padėties nė nepajustų, o atsakovams tai būti pakankamas laiko tarpas jų turtinei padėčiai pasikeisti: L. N. jau nebeturės pareigos išlaikyti savo sūnų, L. V. per tą laiką sumažins įsipareigojimus kredito įstaigoms, be to, galbūt atsakovams pavyks padidinti savo pajamas ir tokiu būdu atsakovai galės lengviau įvykdyti prievoles ieškovui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Mineraliniai vandenys“ prašė atsakovų atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas nutartyje vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš atsakovų ir jų šeimos turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kurios galėtų turėtų reikšmės sprendžiant dėl išimtinio atvejo išdėstant teismo sprendimo vykdymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo vien turtinė padėtis negali lemti būtinumo išdėstyti sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl teismas pagrįstai įvertino ir ieškovo interesus bei atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies. Kiti atsakovų nurodyti argumentai dėl mažai tikėtino atsakovų pajamų didėjimo per vienerius metus ir paties ieškovo turtinės padėties per artimiausius metus beturi jokios teisinės reikšmės, nes grindžiami tik atsakovų prielaidomis, taip pat neįvertinus jiems tenkančios solidarios atsakomybės dėl žalos padarymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundas nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Aiškinant LR CPK 284 str. 1 d. normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259 str., 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 42 str. 5 d.). Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra ir šio instituto taikymas siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo visų trijų atsakovų turtinę padėtį. Nors L. N. nurodė turinti sūnų, kuris, nors ir pilnametis, bet mokosi, taigi jam reikalingas išlaikymas, tačiau byloje yra duomenys tik apie tai, kad D. N. 2011-2012 metais mokėsi Vilniaus J. P. II gimnazijoje IV kalsėje (12 vid. mokyklos klasėje) (t.1, b.l. 85), tačiau nėra duomenų, ar jis tęsia mokslus baigęs vidurinę mokyklą. Nors atsakovė išsiskyrusi, pareiga išlaikyti sūnų ji turėtų dalis su sūnaus tėvu. Būdamas pilnamečiu jos sūnus turi teisę pats prašyti išlaikymo iš savo tėvo. Nors atsakovė pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, tačiau iš jų negalima spręsti apie tolesniam ligų gydymui reikalingą laiką (nedarbingumą) ir lėšas. Teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę dėl jos motinos, tačiau, į bylą pateikus tik dokumentą, liudijantį atsakovės motinos pensijinį amžių, iš jo negalima daryti išvados apie jai reikalingos slaugos poreikį (t.2, b.l.90). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo atsakovės pateiktus duomenis apie jos turinę padėtį, jokių naujų aplinkybių ar įrodymų dėl savo finansinių galimybių atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Iš atsakovų L. V. ir R. D. pateiktų dokumentų matyti, kad jie turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, kad pareiga išlaikyti šeimą atsakovai dalinasi su sutuoktinėmis, atsakovo R. D. globojamiems vaikams iš jų motinos ir tėvo priteistas išlaikymas (t.2, b.l. 103-105), abu atsakovai dirba (t.2, b.l. 102, 111-112, 178-179,-185182), turi turto (t.2, b.l.139-171).
Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi atsakovai turi finansinių sunkumų ir jų turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad jie galėtų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą įvykdyti iš karto, tačiau pakankama, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, jie galėtų teismo sprendimą įvykdyti per 1 metus. Pažymėtina, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl jų turtinės padėties po penkerių metų, neturi reikšmės, nes sprendžiamas klausimą ne dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, o dėl išdėstymo. Taigi jį vykdyti atsakovai turėtų per jiems skirtą laiką, o ne po jo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovė buvo pateikusi prašymą¸ jei teismas tenkintų ieškinį, išdėstyti L. N. priteistos sumos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui, tačiau atsakovų L. V. ir R. D. atstovui tokio prašymo ir nuomonės dėl jo nepareiškus, teismas jo nenagrinėjo (t.1, b.l.214-219). Bylos duomenys rodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2011-02-04, taigi nuo jo priėmimo praėjo jau dveji metai, t.y. laikotarpis, kuriam buvo prašoma jo vykdymą išdėstyti. Be to, nuo Vilniaus miesto 1 teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria teismo sprendimo vykdymas išdėstytas metams, vienerių metų laikotarpis jau beveik praėjo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išimtinumą bei ieškovo teisėtą interesą, kokia bebūtų jo turtinė padėtis, gauti teismo sprendimo įvykdymą per kiek galima greitesnį laikotarpį, apeliantų atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovų L. V., R. D. ir L. N. atskirąjį skundą atmesti.
Teisėja Rita Kisielienė