Civilinė byla Nr. e2-349-1213/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23920-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.6.10.5.1; 2.6.10.9; 3.2.6.1; 3.2.3.8.

    (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Šilalė

            Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creatus LT“ atstovei advokatei Eglei Mockienei,

atsakovės I. D. atstovui advokatui Rimvydui Rakauskui,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creatus LT“ ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Creatus LT“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės I. D. priteisti 800 Eur skolą (nuomos mokestį), 26,72 Eur delspinigius, 300 Eur turtinę žalą, kurią sumažino iki 200 Eur, 400 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė (toliau - ir nuomotojas) 2023 m. spalio 6 d. su atsakove (toliau - ir nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovei naudoti prekybinei veiklai 2 metų laikotarpiui buvo išnuomotos 96,24 m2 ploto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo už patalpų nuomą kas mėnesį mokėti 1000 Eur nuomos mokestį, kuris buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 14 d. Pagal Sutarties 2.12. punktą, atsakovė įsipareigojo patalpose atlikti šiuos darbus: sienų perdažymą, šviestuvų pakeitimą, radiatorių apdailos sutvarkymą, kiliminės dangos padengimą, virtuvės baldų pakeitimą,- tame pačiame Sutarties punkte pažymėjus, kad, atsakovei neįvykdžius šio įsipareigojimo per penkis mėnesius nuo patalpų nuomos termino pradžios, nuomotojas turi teisę padidinti nuomos mokestį iki 1200 Eur per mėnesį likusiam nuomos laikotarpiui. Taigi, terminas aptartiems darbams įvykdyti suėjo 2024 m. kovo 6 d. Pagal Sutarties 8.5. punktą, šalys susitarė, kad Sutartis prieš terminą vienos iš šalių iniciatyva, nesikreipiant į teismą, gali būti nutraukta, raštu informuojant kitą Sutarties šalį prieš 2 mėnesius iki Sutarties nutraukimo dienos.

1.2.       Vykdydama Sutarties 5.2. punktą, atsakovė 2023-10-06 sumokėjo 2580 Eur depozitą ir šis mokėjimas nuomotojo buvo užskaitomas kaip atsakovės nuomos mokestis už pirmą ir du paskutinius patalpų nuomos mėnesius. Tame pačiame Sutarties punkte įtvirtinta, kad paskutinių 2 nuomos mėnesių mokestis (2000 Eur) gali būti nuomotojo nuožiūra panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti ir tokiu atveju atsakovė įsipareigojo nedelsiant įmokėti tokio dydžio papildomą avansinį mokėjimą, kad bendra nuomininko įmokėta suma, atskaičius sumas, panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti, būtų ne mažesnė nei vieno mėnesio nuomos mokestis. Be to, Sutarties šalys susitarė, kad, jeigu Sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės ar nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės anksčiau termino, aukščiau nurodyto nuomos mokesčio avanso neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama. Taigi paskutiniai du nuomos mėnesiai yra padengiami depozitu tik tuo atveju, jei Sutartis baigiama vykdyti po joje sutarto termino. Kadangi atsakovė nutraukė Sutartį anksčiau laiko, ji privalo sumokėti nuomos mokestį iki faktinio Sutarties nutraukimo dienos. Nuomos mokesčio „neišnaudotoji dalis“ yra 2000 Eur ir ji negrąžinama nuomininkui nutraukus Sutartį anksčiau laiko. Atsakovė žinojo ir suprato, jog depozito (kaip netesybų) dydis yra 2000 Eur. Brokerė padarė korektūros klaidą ruošdama Sutartį ir nepakeitė teksto iš 1 mėnesio į 2 mėnesius, bet tai nereiškia, jog nuomininko skolos nuomotojui lieka nesumokėtos, arba kad depozito dydis pasikeičia dėl nuomininko skolų.

1.3.       2024-05-02 šalys susirašinėjo dėl Sutarties nutraukimo nuostatų aiškinimo. 2024-05-06 atsakovė pateikė ieškovei Pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo sąlygų Nr. 01. Jame atsakovė pasiūlė ieškovei nutraukti Sutartį nuo 2024-07-01. 2024-06-17 atsakovė pateikė ieškovei Priedą prie pasiūlymo dėl Sutarties nutraukimo sąlygų Nr. 02. Jame atsakovė pareiškė norą nutraukti Sutartį nuo 2024-06-28. Atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo atsakovės pageidaujamomis sąlygomis, pagal kurias atsakovė pripažino nesumokėjusi nuomos mokesčio už 2024 m. birželio mėnesį bei dar pati pareikalavo nuomotojo sumokėti jai 1500 eurų. 2024-06-20 ieškovė pateikė Pretenziją atsakovei, kuria atmetė atsakovės pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, išdėstytą 2024-06-17 priede Nr. 2 ir pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už 2024 m. birželio mėnesio patalpų nuomą, delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti papildomus nuostolius. 2024-06-28 atsakovė pateikė atsakymą, kad su Pretenzija nesutinka, kad patalpos atlaisvintos, „raktai pašto dėžutėje, kurios raktai ant lentynos virtuvėje“, kad siunčia jos pasirašytą perdavimo aktą, patalpų po perdavimo foto bei pagerinimų sąskaitas. 2024-07-02 ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kad nesutinka su nuomininko parengto „Patalpų Perdavimo-Priėmimo (grąžinimo) akto“ redakcija, pareikalavo grąžinti patalpų durų ir sandėlio raktus, įspėdama, kad toliau skaičiuos nuomos mokestį. Nuomotojas pateikė ir savo siūlomą pasirašyti patalpų grąžinimo aktą. 2024-07-02 atsakovė atsiuntė el. laišką, kad durų raktus atiduos, kad sandėliuko raktai liko lentynoje, o nuomotojo parengtą aktą pasirašytų tik su sąlyga. 2024-07-08 ieškovė dar kartą pareiškė pretenzijas atsakovei dėl raktų negrąžinimo ir dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Atsakovė daugiau nebeatsakė. Papildomai ieškovė 2024-10-04 kreipėsi į atsakovę su paklausimu dėl dingusio iš patalpų įrėminto veidrodžio, kurio atsakovės 2024-06-28 atsiųstose jos grąžinamų patalpų fotofiksacijose nebebuvo. 2024-10-04 atsakovė atsakė dėl veidrodžio, kad jis skilo, todėl jį išmetė, o rėmą perdažė.

1.4.       Atsakovė, pasinaudodama savo teise, 2024-05-06 pateikė nuomotojui prašymą nutraukti Sutartį prieš terminą, nesikreipiant į teismą, t. y. nuomininko iniciatyva. Tačiau pagal Sutarties nuostatas, Sutartį šiuo atveju atsakovė galėjo reikalauti nutraukti ne anksčiau kaip nuo 2024-07-06 dienos. Netesybos dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą šiuo ginčo atveju yra 2000 Eur, - taip, kaip tai buvo apibrėžta Sutartyje. Tuo tarpu, iki 2024-07-06 atsakovės turėjo būti mokamas pilnas nuomos mokestis. Be to, kadangi nuomininkas nevykdė įsipareigojimo patalpose atlikti vieną iš darbų - radiatorių apdailos sutvarkymą, tai ši aplinkybė jau savaime indikuoja vienašališką Sutarties pažeidimą iš nuomininko pusės, kuris sudarytų pagrindą skaičiuoti nuomininkui padidintą patalpų nuomos mokestį. Visgi nuomotojas geranoriškai daro nuolaidą nuomininkui ir įsiskolinimą skaičiuoja pagal mažesnį nuomos mokesčio dydį. Atsakovė už 2024 m. birželio mėnesį nuomos mokestį privalėjo sumokėti iki birželio 5 dienos, tačiau iki šios dienos ieškovė vis dar nėra gavusi šio mokėjimo. Pažymėtina, kad savo veiksmais (šiuo atveju, neteisėtu neveikimu) atsakovė pasirašytos patalpų nuomos Sutarties sąlygas pažeidė vienašališkai. Kadangi atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau nuomos termino pabaigos ir neapmokėjo visų skolų, ieškovė vadovaudamasi Sutarties 6.1 punktu paskaičiavo 26,72 Eur dydžio delspinigius.

1.5.       Taipogi atsakovė pažeidė Sutarties 2.8. punkto nuostatą, pasibaigus Sutarčiai, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios gavo, su visa įranga, kuri buvo Sutarties pasirašymo metu pateikta nuomininkui. Pagal Sutarties 6.4. punktą atsakovė yra atsakinga už patalpoms padarytą žalą, nes grąžino jas nuomotojui be didelio įrėminto sieninio veidrodžio, kuris patalpose buvo iki Sutarties pasirašymo, taip pat buvo patalpose ir Sutarties galiojimo metu. Gavusi ieškovės pretenzijas dėl veidrodžio grąžinimo, atsakovė pareiškė, kad veidrodis suskilo, o jo rėmą nuomininkas persidažė. Tokiu būdu yra akivaizdi ir atsakovės padaryta patalpų įrangai žala, kurią atsakovė privalo atlyginti ieškovei. Ieškovė tikrai neleido atsakovei daryti su veidrodžiu ką nori. Atsakovė savavališkai perdažė veidrodį ir jį pašalino iš patalpų, nesuderinusi su ieškove. Ieškovei netinka perdažytas veidrodis su asmeniniu atsakovės logotipu. Ieškovė nurodė, jog panašių matmenų veidrodžių kainos internetinėse parduotuvėse yra apie 430, 540 ir daugiau eurų. Tuo tarpu ieškovė už dingusį iš patalpų veidrodį reikalauja atlyginti mažiau, t. y. 300 Eur žalą. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjus 100 Eur už veidrodį, ieškovė sumažino reikalavimą iki 200 Eur.

1.6.       Nuomotojas buvo priverstas kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, kylančius iš jo kaip nuomotojo teisių, todėl patyrė papildomų nuostolių, susijusių su teisinių paslaugų jam teikimu. Pabrėžė, kad prieš kreipdamasis į advokatę, nuomotojas įspėjo atsakovę, kad bus priverstas tą padaryti, jei ji gera valia neįvykdys savo sutartinių pareigų. Atsakovei buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuomotojo patirtas papildomas 400 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi nurodytos papildomos nuomotojo išlaidos vertintinos kaip nuostoliai, patirti dėl nesąžiningų ir neteisėtų nuomininko veiksmų, pažeidžiančių nuomotojo teises.

1.7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Eglė Mockienė nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta terminuota (dvejų metų laikotarpiui) nuomos sutartis atsakovės prekybinei veiklai vykdyti. Sudarant nuomos sutartį tarpininkavo turto brokerė, kuri patalpino skelbimą viešoje erdvėje, pristatė atsakovei ieškovę, parengė sutartį. Ieškovės įgaliotinė I. J. betarpiškai dalyvavo sudarant nuomos sutartį, perduodant patalpas, komunikuojant. Nuo pat pradžios atsakovė elgėsi aikštingai, reikliai, diktavo savo sąlygas. Sutarties sąlygos su atsakove buvo suderintos. Patalpų perdavimas turėjo įvykti spalio 14 d., tačiau realiai atsakovė įsikėlė į patalpas spalio 11 d. Atsakovė išsireikalavo, kad nuomos mokestis už spalio mėnesį būtų mažinamas proporcingai dienų skaičiui. Taigi pirmo mėnesio nuomos įmoka buvo 580 Eur, o likusi sumokėta 2000 Eur suma laikoma depozitu. Kadangi sutartis buvo terminuota, šalys joje įtvirtino ir netesybas, t.y. 2000 Eur depozitas, sutarčiai nutrūkus vienos šalies iniciatyva (šiuo atveju nuomininkės iniciatyva nesant nuomotojos kaltei) laikomas netesybomis. Iš pradžių ieškovė norėjo patalpas išnuomoti už 1200 Eur/mėn., tačiau derybų metu atsakovė nurodė, jog darys tam tikrus pakeitimus patalpose savo prekybinei veiklai, todėl nuomos mokestis buvo sumažintas iki 1000 Eur. Nuomininkė įsipareigojo atlikti nuomos sutarties 2.12 punkte nurodytus darbus. Atsakovė atliko beveik visus darbus, tik nebuvo pakeista radiatorių apdaila, tačiau tai nėra esminis trūkumas. Ieškovė visą laikotarpį daugeliu atveju buvo linkusi nusileisti, palaukti kai buvo vėluojama sumokėti mokestį. Ieškovė už gegužės mėnesį atsakovei paprašius leido sumokėti tik 800 Eur nuomos mokestį. Tai buvo žodinis susitarimas. Atsakovei ir už birželio mėnesį buvo leista sumokėti tik 800 Eur, tačiau šio mokesčio atsakovė nesumokėjo. Pačioje nuomos sutartyje ieškovė neįsipareigojo suteikti atsakovei kažkokį tai parkingą, ar kad prie patalpų yra įrengtas koks parkingas. Tai buvo tik geranoriški šalių pasikalbėjimai. Ieškovės įgaliotinė I. J. dėjo maksimalias pastangas kaip pagelbėti nuomininkei, kad jai būtų patogu naudotis išsinuomotomis patalpomis, t. y. ji aplankė kaimynus, verslo centrus, susižinojo kokios artimiausios parkingo aikštelės, kas yra jų valdytojai, kokios kainos, kokios galimybės išsipirkti abonementus. Atliko darbą, kurio neturėjo jokios pareigos atlikti. Nebuvo jokio susitarimo ar įsipareigojimo, kad nuomotojas kartu su patalpomis suteiks ir tam tikrą kiekį parkavimo vietų. Ieškovė net neturėjo tokios galimybės siūlyti prie patalpų parkingo, nes aplink visur tik privačių savininkų parkingai arba vieši. Patalpos buvo perduotos atsakovei tikrai ne su suskilusiu veidrodžiu. Veidrodis buvo tvarkingas, nepažeistas. Būtų nelogiška manyti, jog kabėjo suskilęs veidrodis ir jis atsakovei nekėlė jokių neigiamų emocijų. Atsakovė nepasitarusi su ieškove, negavusi jokio leidimo, pakeitė veidrodį, perdažė jo rėmą. Ieškovė negali priimti daikto, kuris pakeistas jai netinkamu būdu. Veidrodis juodu rėmu nėra tinkamas ieškovei. Veidrodis didelių matmenų, ne mažiau kaip 1 m. ant 2 m. Viešoje erdvėje veidrodžiai su panašiais rėmais kainuoja 400-500 Eur, o ieškovė reikalauja tik 300 Eur. Atsakovė vienašališkai nusprendė, jog už veidrodį ieškovei perves tik 100 Eur. Tuo tarpu atsakovės pateikta 239 Eur kaina, yra be atvežimo, užnešimo paslaugos ir pan. Atsakovė dėl nežinomų priežasčių nusprendė nutraukti sutartį nepasibaigus jos terminui. Ieškovė gavo įspėjimą apie sutarties nutraukimą, neturėjo jokios teisės prieštarauti tam. Pasak ieškovės, Sutartis galėjo būti nutraukta ne anksčiau kaip 2024 m. liepos 6 d. Būtent nuo šios datos ieškovė ir laiko Sutartį nutraukta. Ieškovei priklausytų nuomos mokestis ir už šešias liepos dienas, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškia, reikalauja sumokėti tik 800 Eur nuomos mokestį už birželį. Pasak ieškovės, Sutartis nutraukta remiantis Sutarties 8.5 punktu, o šio punkto pasekmės numatytos Sutarties 5.2 punkte. Atsakovė parašė, kad įmeta raktus į pašto dėžutę, tačiau atvykusi priimti patalpų ieškovė nerado visų raktų, todėl toliau vyko susirašinėjimas dėl raktų. Nuomos sutartis iš esmės pasibaigė tuo, kad šalys viena su kita apsikeitė vienašališkai pasirašytais priėmimo-perdavimo aktais. Ieškovei netiko atsakovės surašytas aktas, o atsakovė nesutiko pasirašyti ieškovės pateikto jai akto. Atsakovės sąžiningumo trūkumas jautėsi viso sutarties vykdymo metu, atsakovė daug ko nederino su ieškove, elgėsi kaip pati viena norėjo. Tuo tarpu ieškovė labai derinosi prie atsakovės, teikė jai įvairaus pobūdžio nuolaidas. Atsakovės poziciją, kad depozitas yra tik 1000 Eur, o ne 2000 Eur dydžio, paneigia būtent išankstinė ir Sutarties eigoje vykusi šalių komunikacija kartu su brokere bei tikroji šalių valia, tikrieji ketinimai. Atsakovė suprato, jog ji pasirašo Sutartį su 2000 Eur dydžio depozitu, kuris pagal Sutarties nuostatas, nutraukus Sutartį anksčiau termino, laikomas netesybomis ir negrąžinamas nuomininkei. Ieškovė dėl šios Sutarties nutraukimo patyrė daug didesnius nuostolius, nei prašo ieškiniu atlyginti. Kilus tarp šalių ginčui ieškovei teko kreiptis dėl teisinių paslaugų teikimo. Dėl to atsakovė taip pat ne kartą buvo įspėta. Papildomų nuostolių dydis pagrįstas. Papildomi nuostoliai yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. Sutarties nuostatų pažeidimu, kadangi atsakovė vienašališkai atsisakė sumokėti nuomos mokestį pagal Sutartį. Ieškovė kas mėnesį išrašydavo sąskaitas už nuomą ir jas atsakovei pateikdavo elektroniniu paštu. Sudarant nuomos sutartį atsakovė išsiprašė sąlygos, kad ji galėtų patalpas subnuomoti dėdės įmonei. Šiuo atveju pagal Sutartį atsakovė liko asmeniškai atsakinga ieškovei kaip nuomininkė. Tačiau prasidėjus vėlavimams mokėti nuomą, iš atsakovės pusės buvo reikalaujama perrašyti sąskaitą joje nurodytą sumą išskaidant į dvi dalis, nes ji neturi pinigų, negali atsiskaityti. Atsakovė prašė išrašyti sąskaitą dėl dalies nuomos mokesčio jos dėdei. Ieškovė sutiko išskaidyti tą sąskaitą, tačiau apmokėjimo vis tiek negavo nei iš subnuomininko. Nuo pat pradžių atsiskaitymas buvo reikalaujamas tik iš atsakovės. Tai kaip buhalterė atspindi debetą ir kreditą buhalteriniuose dokumentuose, tikrai nekeičia Sutarties esmės ir tikrojo šalių susitarimo ir Sutarties vykdymo įsipareigojimo. Buhalterinėje apskaitoje atsispindi likusi skolos suma.

2.       Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ji nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jų vertinimu bei argumentais. Atsakovė mano, jog nepagrįstai yra prašoma priteisti 800 Eur skolą. Sutarties 5.2 nuostata sudarė nuomotojui galimybę nederinant su nuomininku panaudoti dviejų nuomos mėnesių mokestį (2000 Eur depozitą), esantį pas nuomotoją, padengiant nuomininko bet kokius įsiskolinimus, atsirandančius pagal Sutartį. Pateiktas 2024-11-04 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (toliau – Aktas) rodo, kad būtent taip nuomos santykių metu ieškovė ir elgėsi: ji net nesant įsiskolinimo/pradelsimo išrašytų sąskaitų sumai sumažindavo minimą depozitą ir jį vėl padidindavo atsakovei apmokėjus sąskaitas. Minimo Akto stulpeliuose „Apyvarta“ ir „Likutis po operacijos“ nuo 2024.01.01 eilutės iki 2024.07.02 eilutės matyti, kad ieškovei išrašius sąskaitą už nuomą ar komunalinius mokesčius, tuoj pat yra sumažinama 2000 Eur suma (depozitas), esanti pas ieškovę, ir ji vėl atstatoma iki 2000 Eur, kai atitinkamus mokėjimus atlieka atsakovė. Taigi, atsakovė niekada nebuvo ieškovei skolinga, kadangi pastaroji, kaip pati nurodo Akte, iš karto nuskaitydavo išrašytos sąskaitos sumą iš turimo depozito sumos.

2.1.       Akto 2024.06.03 eilutėje „Apyvarta“ stulpelyje yra neteisingai nurodoma, jog sąskaita už 2024 m. birželio mėn. išrašyta 800,00 eurų sumai. Tačiau 2024-06-06 ieškovė atsiuntė koreguotą (naują) sąskaitą Nr. 437 atsakovei 460,00 eurų sumai ir sąskaitą Nr. 439 išrašytą kitam asmeniui 340,00 eurų sumai. Atsakovė apie atšauktą minimu el. laišku persiųstą sąskaitą Nr. 437 jokio pranešimo ar kreditinės sąskaitos nėra gavusi, todėl ji yra galiojanti ir būtent ji Akto 2024.06.03 eilutėje „Apyvarta“ stulpelyje turėtų būti nurodyta bei apskaityta.

2.2.       Pagal Sutarties 5.2 nuostatą, ieškovei padengus atsakovės įsiskolinimus, pastaroji turėjo įmokėti tokio dydžio papildomą avansinį mokėjimą, kad bendra nuomininko įmokėta suma, atskaičius sumas, panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui padengti, būtų ne mažesnė nei 1 (vieno) mėnesio nuomos mokestis. Iki 2024-06-28, kai ieškovės buvo išrašyta paskutinė sąskaita už komunalines paslaugas ir nuskaityta 93,19 Eur suma, ieškovės turima depozito suma buvo gerokai didesnė negu vieno mėnesio nuomos mokestis, todėl atsakovė neprivalėjo įmokėti jokio papildomo avansinio mokėjimo. Jeigu Sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės aukščiau nurodyto nuomos mokesčio avanso neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama, būtent, depozito likutis po paskutinės 2024-06-28 išrašytos sąskaitos bei jos sumos išskaitymo, galėjo būti ieškovės pasiliekamas kaip netesybos, tačiau ne 2000 Eur, kaip yra nurodyta Akto 2024.07.06 eilutėje „Apyvarta“ stulpelyje. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės jokios sąskaitos šiai sumai, todėl ji minimame Akte yra įrašyta ir apskaityta nepagrįstai. Tiek ieškinyje, tiek ir ieškovės atsakovei teiktoje pretenzijoje nepagrįstai nurodoma, jog netesybos dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą šio ginčo atveju yra 2000 Eur,- taip, kaip tai buvo apibrėžta Sutartyje, kadangi Sutartyje nėra toks netesybų dydis numatytas.

2.3.       Aktas rodo, kad ieškovė 2024-06-03 išrašytos sąskaitos sumą (nors turėjo būti 2024-06-06 išrašytos sąskaitos suma) tą pačią dieną išskaitė iš atsakovės sumokėto depozito, tai galima pamatyti Akto eilutėje 2024.06.03 stulpelyje “Likutis po operacijos”. Ieškovei išskaičius jos nurodomą sumą (800 Eur), atsakovės sumokėto depozito dydis nebuvo mažesnis nei Sutartyje nurodomas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydis, todėl ieškovė neprivalėjo atlikti jokio papildomo mokėjimo. Be to, Sutarties 5.2. p. antrame sakinyje buvo šalių nustatyta, kad šis mokėjimas (2000 Eur) užskaitomas kaip nuomos mokestis už du paskutinius nuomos mėnesius. Pranešusi apie Sutarties nutraukimą, atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 2024 m. gegužės mėn. ir buvo likę du paskutiniai nuomos mėnesiai (t.y. visas 2024 m. birželis ir liepos 06 d.) už kuriuos, atsakovė neprivalėjo mokėti. Taigi atsakovė ieškovei 2024 m. birželio 6 d. nebuvo skolinga jokios sumos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovės mokėti delspinigius.

2.4.       Atsakovė suskilusį veidrodį išmetė, įsidėjo naują bei perdažė veidrodžio rėmą, todėl, jog buvo gavusi šio turto savininko sutikimą. Pastaroji žodžiu buvo nurodžiusi, kad atsakovė gali daryti su veidrodžiu, ką nori. Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti 300 Eur dydžio žala, nes analogiškas tokių pačių matmenų naujas, nesuskilęs veidrodis kainuoja 239,12 Eur., todėl seno, suskilusio veidrodžio vertė negali siekti ir 100 Eur, tuo labiau, kad įvertinus jo būklę jo apskritai niekas nebūtų pirkęs. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovė iki šio atsiliepimo pateikimo dienos, sumokėjo ieškovei 100 Eur sumą, kaip žalos atlyginimą už prarastą seną suskilusį veidrodį.

2.5.       Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos Sutarties nuostatos. Ieškinyje atsakovės neteisėtais veiksmais laikomi apskritai susiklosčiusi ieškovei nepalanki situacija. Su tokia ieškovės pozicija atsakovė nesutinka, nes ji tinkamai vykdė savo pareigas ir net mėgino susidariusią situaciją išspręsti abipusio susitarimo būdu, kad tik šalys patirtų kuo mažesnius nepatogumus, tuo tarpu ieškovė nesileido į jokias kalbas apie susitarimą. CK 6.247 straipsnio nuostatos reikalauja nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (jei jie buvo) ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių buvimo ar nebuvimo. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ieškovės nurodomi papildomi nuostoliai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais jos atžvilgiu, todėl šį reikalavimą atsakovė prašo atmesti.

2.6.       Teismo posėdžio metu atsakovės I. D. atstovas advokatas Rimvydas Rakauskas paaiškino, kad palaiko atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Ieškovės atstovė pateikė daug neigiamos informacijos apie atsakovę, tačiau atsakovės elgesio vertinimas yra subjektyvus, priklausantis konkrečiai nuo ieškovės atstovės asmens. Ieškovė selektyviai išima tam tikras Sutarties nuostatas ir jas subjektyviai aiškina, neatsižvelgdama į visą Sutarties punkto ar visos Sutarties turinį. Atsakovė yra nurodžiusi, jog apie be problemų parkavimą prie nuomojamų patalpų buvo nurodyta skelbime. Visi ieškovės įgaliotinės nurodyti atlikti veiksmai, įdėtos pastangos ieškant parkingo, liudija, jog vis tik buvo susitarimas, kad atsakovė turės parkingą. Tačiau kadangi šis žodinis susitarimas (raštu sutartyje neįtrauktas) nebuvo užtikrintas, atsakovė pradėjo kalbėti apie Sutarties nutraukimą, nes už parkavimą susidarydavo beveik toks pats mokestis koks ir už nuomą. Veidrodis buvo suskilęs nuo pat nuomos termino pradžios ir būtent su ieškovės atstovės leidimu, atsakovė pakeitė stiklą ir nudažė juoda spalva rėmą, kad tiktų prie interjero. Kai buvo suremontuotos patalpos, ieškovės atstovė ne kartą buvo tose patalpose, netgi naudojosi tomis patalpomis vakarais savo veiklai, ir niekada nebuvo jokių pretenzijų apie jokį rėmą, kad jis netinka prie interjero ir pan. Tai, kad ieškovei veidrodis buvo nesvarbus galima spręsti ir iš to, kad tuomet kai buvo apsikeista priėmimo-perdavimo aktais, ieškovės pateiktame akte nėra kalbama apie veidrodį. Tik kai buvo ruošiamas ieškinys atsirado ir žala dėl veidrodžio. Atsakovei buvo leista daryti su veidrodžiu ką nori, o kadangi atsakovė veidrodį sutvarkė, todėl išsikraustydama jį išsivežė. Tačiau kada buvo pradėtos kelti aplinkybės, jog dingo veidrodis, atstovas pats skambino ieškovei ir siūlė grąžinti veidrodį, tačiau ieškovė nurodė, jog jai veidrodžio su juodu rėmu nereikia. Atsakovė nurodė, jog ieškovės atstovė pati vakarais po kelias valandas naudojo nuomojamas patalpas savo veiklai, todėl nuomos mokestis buvo sumažintas iki 800 Eur. Birželio mėnesio pirma sąskaita Nr. 437 su 800 Eur buvo atsiųsta birželio 3 d., vėliau birželio 6 d. buvo atsiųsta ta pati Nr. 437 pakoreguota sąskaita, nurodant 460 Eur sumą ir papildomai pridedant kitą sąskaitą 340 Eur sumai. Byloje nėra jokių duomenų, jog pastarosios sąskaitos būtų kreditinės, ar kad pirma sąskaita su 800 Eur yra galiojanti. Šiuo atveju yra galiojanti paskutinė sąskaita su 460 Eur. Atsakovė nuomos sutartį nutraukė vadovaujantis Sutarties 8.5 punktu pranešus prieš 2 mėnesius. Teikdama pasiūlymą nutraukti sutartį atsakovė nurodė, jog už paskutinius du mėnesius yra sumokėjusi 2000 Eur depozitu. Tačiau dėl nuomotojos daromo spaudimo atsakovė sumokėjo nuomą už gegužės mėnesį, nors jos įsitikinimu neturėjo mokėti. Atstovas mano, jog visą nuomos laikotarpį sąskaitos už nuomą visai sumai buvo išrašomos tik nuomininkei (ne subnuomininkui). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (nuomininkė) UAB „Creatus LT“, ir atsakovė (nuomotoja) I. D. 2023 m. spalio 6 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (anksčiau ir toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 96,24 m2 negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), dviejų metų laikotarpiui, numačius, kad Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną (Sutarties 9.1 punktas), tačiau nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti tik nuo 2023 m. spalio 14 d. (Sutarties 5.3 punktas). Patalpos išnuomotos prekybinei veiklai (Sutarties 1.2 punktas). Šalys sutarė, jog nuomininkas kiekvieną mėnesį moka 1000 Eur nuomos mokestį, kuris turi būti sumokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 d. (Sutarties 5.1 ir 5.4 punktai). Ieškovė perdavė atsakovei patalpas naudotis 2023 m. spalio 11 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu. Be kita ko, Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad iki 2023 m. spalio 6 d. nuomininkas sumoka nuomotojui 2580 Eur depozitą. Šis mokėjimas užskaitomas kaip nuomos mokestis už pirmą ir du paskutinius nuomos mėnesius. Paskutinių dviejų nuomos mėnesių nuomos mokestis (2000 Eur) gali būti nuomotojo nuožiūra panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti. Tokiu atveju nuomininkas įsipareigoja nedelsiant įmokėti tokio dydžio papildomą avansinį mokėjimą, kad bendra įmokėta suma atskaičius sumas panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti būtų ne mažesnė nei vieno mėnesio nuomos mokestis. Minėtu Sutarties punktu šalys taip pat sutarė, kad jeigu Sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės ar nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės anksčiau termino, aukščiau nurodyto nuomos mokesčio avanso neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama. UAB „Creatus LT“ pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2023 m. spalio 6 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 2580 Eur: 580 Eur nuomos mokestį už nepilną spalio mėnesį bei 2000 Eur depozitą. Atsakovė 2023 m. spalio 31 d. sumokėjo ieškovei 1000 Eur nuomos mokestį (už lapkritį), 2023 m. gruodžio 4 d. – 1000 Eur už gruodžio mėnesį, 2024 m. sausio 2 d. – 1000 Eur už sausį; 2024 m. vasario 1 d. – 1000 Eur už vasarį, 2024 m. vasario 29 d. – 1000 Eur už kovo mėnesį, 2024 m. balandžio 3 d. – 1000 Eur už balandį, 2024 m. gegužės 17 d. – 800 Eur už gegužės mėnesį. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

4.       Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą – civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys neatitinka nustatytų imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviosios teisės normomis ir šalių susitarimu nustatytos jų sąlygos. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgdamas į teismui pateiktą Sutartį, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai.

5.       Sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis), leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis, taip pat savo susitarimu panaikinti sutartines prievoles, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys terminuotą nuomos sutartį gali vienašališkai nutraukti tik CK 6.497, 6.498 straipsniuose numatytais atvejais ir tvarka, jeigu nuomos sutarties šalys nesusitarė kitaip. Paminėti straipsniai suteikia terminuotos patalpų nuomos sutarties šalims teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu priešinga šalis nevykdo iš nuomos teisinių santykių kylančių pareigų, kurių nevykdymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Kartais šalys susitaria dėl nuostatų, leidžiančių nutraukti terminuotą nuomos sutartį ir nesant kitos šalies kaltės, ar numatyti kitus sutarties nutraukimo pagrindus, tiesiogiai nenumatytus CK.

6.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 5.3, 7.3 punktais susitarė, kad patalpos išnuomojamos 2 metų nuomos terminui, nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 14 d. Nustatyta, kad patalpos atsakovei buvo perduotos Sutarties 7.1 punkte nustatyta tvarka 2023 m. spalio 11 d. Sutarties 8.5 punktu šalys susitarė, kad Sutartis prieš terminą vienos iš šalių iniciatyva nesikreipiant į teismą gali būti nutraukta raštu informuojant kitą šalį prieš du mėnesius iki Sutarties nutraukimo dienos. Taigi šiame punkte numatyta galimybė nutraukti Sutartį bet kurios Sutarties šalies iniciatyva nesant kitos šalies kaltei. Sutarties 8.3 punkte įtvirtinti iš esmės CK 6.498 straipsnyje nurodyti sutarties nutraukimo atvejai kai nuomotojas iš esmės pažeidžia sutartį. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė tvirtina, jog nuomotojas nevykdė dalies savo įsipareigojimų, t. y. nesuteikė parkavimosi vietų 3 automobiliams, tačiau teismo posėdžio metu jos atstovas patvirtino, jog Sutartis atsakovės buvo nutraukta vadovaujantis Sutarties 8.5 punktu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Sutartį nutraukė taip pat pagal Sutarties 8.5 punktą, laikytina, jog byloje ginčo, dėl Sutarties nutraukimo pagrindo nėra, t. y. Sutartis laikoma nutraukta nuomininko iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės.

7.       2024 m. gegužės 6 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą nuo 2024 m. liepos 1 d. nutraukti nuomos sutartį vadovaujantis Sutarties 8.5 punktu. Tačiau 2024 m. birželio 17 d. atsakovė pasiūlė Sutartį nutraukti nuo 2024 m. birželio 28 d. jau vadovaudamasi Sutarties 8.3.3. punktu. Ieškovė savo 2024 m. birželio 20 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, jog atsakovė gali reikalauti nutraukti Sutartį ne anksčiau kaip nuo 2024 m. liepos 6 d. (Sutarties 8.5 punktas) ir pažymėjo, jog nuomotojas nesutinka Sutarties nutraukti anksčiau. Taip pat pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti nuomos mokestį už birželio mėnesį. 2024 m. birželio 28 d. atsakovė atsiuntė ieškovei Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau ieškovė nesutikdama su minėtu aktu pateikė savo 2024 m. liepos 2 d. Patalpų perdavimo-priėmimo (grąžinimo) aktą.

8.       Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, jog nuomos sutartis iš esmės pasibaigė tuo, jog šalys apsikeitė vienašališkai pasirašytais priėmimo perdavimo aktais. Atsakovė laiko, jog nuomos sutartis nutraukta nuo 2024 m. birželio 28 d., tą pačią dieną atsakovė ieškovei atsiuntė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Tuo tarpu ieškovė tiek savo 2024 m. birželio 20 d. pretenzijoje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2024 m. liepos 6 d., tačiau 2024 m. liepos 2 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuris vadovaujantis Sutarties 7.4 punktu pasirašomas pasibaigus Sutarčiai.

9.       Sutarties turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog nuomininkė, nutraukdama Sutartį pagal 8.5 punktą, privalo informuoti nuomotoją prieš 2 mėnesius iki nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuomininkė 2024 m. gegužės 6 d. informavo nuomotoją apie Sutarties nutraukimą. Taigi, vadovaujantis Sutarties 8.5 punktu, Sutartis galėtų būti laikoma nutraukta tik nuo 2024 m. liepos 6 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė dar 2024 m. liepos 2 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, laikytina, jog būtent nuo šios datos, t. y. 2024 m. liepos 2 d., nuomos sutartis yra nutraukta. Taigi darytina išvada, jog atsakovės prievolė mokėti nuomos mokestį pasibaigė 2024 m. liepos 2 d. Vis tik pastebėtina, jog esminės reikšmės, aplinkybė ar Sutartis nutraukta nuo liepos 2 d. ar nuo liepos 6 d. neturi, nes ieškovė nuomos mokesčio už liepos mėnesį nereikalauja. Ieškovės reikalavimas yra priteisti nuomos mokestį už 2024 metų birželio mėnesį.

10.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė iki 2024 m. birželio mėnesio mokėjo ieškovei sutartą 1000 Eur dydžio nuomos mokestį (išskyrus, šalių susitarimu už gegužę – 800 Eur). Ieškovė, nurodė, jog ir už birželio mėnesį atsakovei buvo leista mokėti tik 800 Eur nuomos mokestį, tačiau šio mokesčio atsakovė nesumokėjo. Atsakovė taip pat neginčija fakto, jog už birželio mėnesį nuomos nemokėjo, tačiau tvirtina, jog ir neprivalo, nes Sutarties 5.2 punktas sudarė nuomotojui galimybę panaudoti 2000 Eur depozitą, esantį pas nuomotoją, padengiant nuomininko bet kokius įsiskolinimus atsirandančius pagal Sutartį. Taigi, pasak atsakovės, už paskutinius du mėnesius (birželio ir liepos mėnesį) ji neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio, nes 2000 Eur depozitas yra užskaitomas už paskutinius 2 nuomos mėnesius nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo momento. Atsakovė taip pat tvirtina, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šio ginčo atveju netesybos yra 2000 Eur. Tačiau teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

11.       Kaip minėta Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad iki 2023 m. spalio 6 d. nuomininkas sumoka nuomotojui 2580 Eur depozitą. Šis mokėjimas užskaitomas kaip nuomos mokestis už pirmą ir du paskutinius nuomos mėnesius. Paskutinių dviejų nuomos mėnesių nuomos mokestis (2000 Eur) gali būti nuomotojo nuožiūra panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti. Tokiu atveju nuomininkas įsipareigoja nedelsiant įmokėti tokio dydžio papildomą avansinį mokėjimą, kad bendra įmokėta suma atskaičius sumas panaudotas bet kokiam susidariusiam nuomininko įsiskolinimui nuomotojui padengti būtų ne mažesnė nei vieno mėnesio nuomos mokestis. Minėtu Sutarties punktu šalys taip pat sutarė, kad jeigu Sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės ar nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės anksčiau termino, aukščiau nurodyto nuomos mokesčio avanso neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama.

12.       Numatyta sąlyga, suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito (neišnaudotosios avanso dalies), vertintina kaip šalių susitarimas dėl netesybų nuomininkui taikymo, jei pastarasis nusprendžia nutraukti nuomos sutartį savo iniciatyva ne dėl nuomotojo kaltės nesibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui. Liudytoja turto brokerė M. N., rengusi Sutarties projektą, jį derinusi su atsakove, teisme nurodė, jog prieš Sutarties pasirašymą, Sutarties projektas buvo nusiųstas susipažinti atsakovei. Pastaroji prieš pasirašant Sutartį turėjo dar keletą pastebėjimų dėl Sutarties, prašymą Sutartį papildyti papildomu punktu. Liudytoja tvirtino, jog prieš pasirašant Sutartį ji atsakovei išaiškino depozito paskirtį: jei patalpas nuomininkė nuomoja visą nustatytą 2 metų terminą, tuomet depozitu dengiami paskutiniai nuomos mokesčiai už paskutinius du mėnesius, tačiau jeigu Sutartis nutraukiama anksčiau – tuomet depozitas laikomas netesybomis. Liudytoja M. N. aiškino, jog šalims Sutarties pasirašymo metu nebuvo jokių neaiškumų dėl jos sąlygų. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoja I. J., kuri yra įgaliotas ieškovės asmuo sudaryti sutartis, ir kuri pasirašė nuomos sutartį su atsakove. Minėta liudytoja aiškino, jog atsakovė suprato, kad depozitas lieka kaip netesybos nutraukus Sutartį anksčiau nei po dvejų metų.  

13.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.       Iš Sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 2000 Eur depozito (netesybų), jei nuomininkas Sutartį nutrauktų prieš terminą savo iniciatyva nesant nuomotojo kaltės, ką šiuo atveju nuomininkas (atsakovė) ir padarė. Bylos duomenimis, kuriuos patvirtino abi ginčo šalys, ieškovė iš atsakovės yra gavusi 2000 Eur depozitą. Ši suma, atsakovei 2024 m. gegužės 6 d. įspėjus ieškovę apie Sutarties nutraukimą anksčiau laiko, tapo sutartinėmis netesybomis, kuriomis ieškovei atlyginami nuostoliai Sutartį nutraukus prieš terminą. Taigi atsakovės teiginys, kad 2000 Eur depozitas turi būti užskaitytas už paskutinius 2 nuomos mėnesius, nepagrįstas. Sutarties analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog 2000 Eur suma galėtų būti užskaitoma už paskutinius 2 nuomos mėnesius tik jei Sutartis pasibaigtų suėjus 2 metų jos terminui. Atsakovei nutraukus Sutartį anksčiau laiko, ji privalo sumokėti nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos.

15.       Atsakovė taipogi tvirtina, jog 2024-11-04 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (toliau – Aktas) rodo, jog ieškovė, net nesant atsakovės įsiskolinimo, išrašytų sąskaitų sumai sumažindavo depozitą ir jį padidindavo atsakovei apmokėjus sąskaitas. Taip buvo padaryta ir birželio mėnesį, t. y. ieškovė 2024-06-03 išrašytos sąskaitos sumą tą pačią dieną išskaitė iš atsakovės sumokėto depozito. Taigi ieškovei išskaičius 800 Eur, atsakovės sumokėto depozito dydis nebuvo mažesnis nei Sutartyje nurodomas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydis, todėl atsakovė neprivalėjo atlikti jokio papildomo mokėjimo. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius.

16.       Visų pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 15 pastraipoje, 2000 Eur depozitas nuo 2024 m. gegužės 6 d. tapo netesybomis. Antra, kaip jau nurodyta, pagal Sutarties sąlygas depozitas galėjo būti naudojamas pradelstiems finansiniams nuomininkės įsipareigojimams pagal Sutartį padengti, tačiau byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovė niekada nevėlavo sumokėti nuomos mokesčio, t. y. jis buvo sumokamas už einamąjį mėnesį iki šio mėnesio 5 dienos, todėl nebuvo susidariusio įsiskolinimo, kuriam esant, nuomotojas, vadovaudamasis Sutarties 5.2 punktu, būtų galėjęs jį padengti depozitu. Taigi 2000 Eur dydžio depozitas (nuomos mokesčio avansas) iki 2024 m. gegužės 6 d. nebuvo nė iš dalies „išnaudotas“. Trečia, sutiktina su ieškovės atstovės išsakyta pozicija, jog buhalteriniai dokumentai, t. y. taip kaip juose buhalterė atspindi debetą ir kreditą, nekeičia tikrojo šalių susitarimo. Be to pastebėtina, jog tame pačiame 2024-11-04 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota, jog atsakovės skolos likutis 800 Eur.

17.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašoma priteisti 800 Eur nuomos mokesčio suma už birželį, pažymėjo, jog ieškovė 2024 m. birželio 6 d. atsakovei atsiuntė koreguotą sąskaitą Nr. 437, ne 800 Eur, o 460 Eur sumai.

18.       Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta 2024 m. birželio 3 d. sąskaita – faktūra Nr. MV 437 išrašyta atsakovei 800 Eur sumai. Taip pat byloje yra 2024 m. birželio 3 d sąskaita – faktūra Nr. MV 437 išrašyta atsakovei 460 Eur sumai, ir 2024 m. birželio 6 d. sąskaita – faktūra Nr. MV 439 išrašyta R. G. įmonei 340 Eur sumai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė leido atsakovei subnuomoti patalpas savo dėdei R. G.. Ši aplinkybė užfiksuota ir Sutarties 4.2 punkte, kuriuo šalys sutarė, jog nuomininkas subnuomos išnuomotas patalpas R. G. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pasak atstovės, atsakovė nurodė, jog neturi pinigų ir paprašė birželio mėnesio 800 Eur dydžio sąskaitą perrašyti, šią sumą išdalinant į dvi dalis, t. y. dalį atsakovei, o kitą dalį subnuomininkui R. G. įmonei. Ieškovė sutiko, perrašė sąskaitą, tačiau nei atsakovė, nei subnuomininkas minėtų sąskaitų neapmokėjo.  

19.       CK 6.490 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog subnuomos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Taigi subnuomos sutarties sudarymas teisių ir pareigų apimties pagal pirminę nuomos sutartį nepanaikina ir nepakeičia. Akivaizdu, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, prieš nuomotoją atsako nuomininkas. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovės sudaryta subnuomos sutartis nepaneigia atsakovės atsakomybės prieš ieškovę. Ieškovė turi teisę reikalauti visų mokėjimų iš atsakovės (nuomininkės), nes ji yra pagrindinės nuomos sutarties šalis. Be to, byloje nuomos mokesčio dydis už birželio mėnesį, iš esmės atsakovės nebuvo ginčijamas.

20.       Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Tarp atsakovės, kaip nuomininkės, ir ieškovės, kaip nuomotojos, susiklostė faktiniai nuomos santykiai, už patalpų nuomą atsakovė turi mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už 2024 metų birželio mėnesį, todėl ieškovės prašymas priteisti 800 Eur nuomos mokesčio skolos už 2024 m. birželio mėnesį yra teisėtas ir pagrįstas, iš atsakovės priteistina 800 Eur dydžio nuomos mokesčio suma.

Dėl delspinigių

21.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 26,72 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2024-06-06 iki 2024-11-19, t. y. už 167 dienas, taikant 0,02 procentų dydį nuo 800 Eur sumos. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog 800 Eur neprivalėjo mokėti, jie buvo išskaityti iš sumokėto depozito, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas.

22.       CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai, t. y. sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Skolininko pareiga prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 1 dalyje.

23.       Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad nuomininkas laiku nesumokėjęs Sutartyje nustatytų mokėjimų, moka delspinigius, sudarančius 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dėl jo kaltės uždelstą dieną. 

24.       Nagrinėjamu atveju netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Teismui nustačius, jog atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, t. y. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, spręstina, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26,72 Eur delspinigius tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos už veidrodį

25.       CK 6.246 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši teisės norma - specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismų praktikoje nurodoma, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021 26 punktas). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019 20 punktas). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 20 punktas).

26.       Pagal CK 6.499 straipsnį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi, tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

27.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

28.       Ieškovė nurodo, jog atsakovė pažeidė Sutarties 2.8 punktą, pasibaigus Sutarčiai, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, su visa įranga, kuri buvo sutarties pasirašymo metu pateikta nuomininkui. Pagal Sutarties 6.4 punktą atsakovė yra atsakinga už patalpoms padarytą žalą, nes grąžino jas nuomotojui be didelio įrėminto sieninio veidrodžio, kuris patalpose buvo iki Sutarties pasirašymo, taip pat buvo patalpose ir Sutarties galiojimo metu. Ieškovė už dingusį veidrodį reikalauja atlyginti 300 Eur žalą, tačiau atsižvelgusi į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė geranoriškai už veidrodį sumokėjo 100 Eur, prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 200 Eur.

29.       Atsakovė iš esmės neginčija aplinkybės, jog veidrodžio stiklą išmetė, įsidėjo naują bei veidrodžio rėmą nudažė juodai. Tačiau nurodė, jog minėtus veiksmus atliko dėl to, jog veidrodis buvo suskilęs nuo pat nuomos pradžios ir žodžiu buvo gavusi ieškovės, t. y. turto savininkės sutikimą daryti su veidrodžiu ką nori. O kadangi atsakovė veidrodį sutvarkė, todėl išsikraustydama jį išsivežė. Tuo tarpu ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovė savavališkai perdažė veidrodį ir jį pašalino iš patalpų, nesuderinusi su ieškove.

30.       Byloje esantis turto brokerės M. N. elektroninis susirašinėjimas su I. J. patvirtina, jog perduotose atsakovei patalpose buvo veidrodis su aukso spalvos rėmu. Iš prie susirašinėjimo pridėtų nuotraukų matyti, jog veidrodis yra tvarkingas, akivaizdžiai matomo kažkokio skilimo nematyti. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog atsakovė paklausta dėl dingusio veidrodžio parašė ieškovei, jog veidrodis buvo netinkamas naudoti, skilęs per visą ilgį, todėl jį išmetė, nusipirko naują, o seną rėmą perdažė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog patalpos atsakovei buvo perduotos atsakovei tikrai ne su suskilusiu veidrodžiu. Veidrodis buvo tvarkingas, nepažeistas ir atsakovė nepasitarusi su ieškove, negavusi jos leidimo, pakeitė veidrodį, jį perdažė, o išsikraustydama jį išsivežė su savimi. Liudytoja I. J. teisme nurodė, jog nuomininkei įsikeliant į patalpas, kabėjo veidrodis auksiniais rėmais. Truputį (nežymiai) veidrodžio stiklo kamputis buvo pažeistas. Tvirtino, jog atsakovė jos tikrai neatsiklausė ar galima veidrodį perdažyti, juolab jį išsivežti. Liudytoja I. J. paaiškino, jog veidrodis buvo įsigytas prieš daugiau nei 10 metų, todėl nepamena kiek už jį mokėjo, veidrodžio įsigijimo dokumentų taip pat neturi. Liudytoja nekilnojamojo turto brokerė M. N. teisme aiškino, jog prieš sudarant Sutartį su atsakove, pastarajai aprodė nuomojamas patalpas. Tuomet ji tikrai matė veidrodį auksiniais rėmais, jokių veidrodžio skilimų nepamena. 2024 m. gegužės 6 d. fotografuodama patalpas naujų nuomininkų paieškai, ji matė tą patį veidrodį, tačiau veidrodis jau buvo su juodu rėmu. Liudytoja M. N. teisme aiškino, jog po patalpų perdavimo, ieškovė pastebėjo, kad veidrodžio patalpose nebėra ir ją informavo. Kiek ji suprato, ieškovė nebuvo davusi leidimo keisti veidrodžio rėmo spalvos ir atsakovė tai padarė savavališkai. 

31.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, jog veidrodis buvo skilęs dar iki nuomos sutarties pradžios. Atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Taigi teismas, įvertinęs nurodytus rašytinius įrodymus, šalių išdėstytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra atsakinga už veidrodžio pakeitimą, jo rėmo perdažymą. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog veidrodžio pakeitimai padaryti atsakovei naudojantis išnuomotomis patalpomis ir netinkamai jomis naudojantis. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo, teismas nenustatė. Nors atsakovė tvirtino, jog buvo gavusi ieškovės leidimą pakeisti veidrodį, perdažyti jo rėmą, tačiau teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka šiam atsakovės įrodinėjamam faktui patvirtinti. Be to, galima daryti išvadą, jog savo veiksmų neteisėtumą atsakovė pripažįsta pati konkliudentiniais veiksmais, t. y. bylos nagrinėjimo metu dalinai atlyginusi ieškovės patirtą dėl neteisėto veidrodžio pasisavinimo žalą. Į bylą pateiktas patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, jog atsakovė 2024 m. gruodžio 17 d. ieškovei pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „žalos atlyginimas už seną suskilusį veidrodį (duomenys neskelbtini)“.

32.       Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovė byloje įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 - 6.249 straipsniai) - atsakovė neteisėtai veikė, pažeisdama sutartį, ir dėl to ieškovei kilo žala – buvo pakeistas veidrodžio stiklas, perdažytas rėmas ir galiausiai veidrodis atsakovės pasisavintas, taigi, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės turtui padarytą žalą visiškai (CK 6.251 straipsnis).

33.       Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog panašių išmatavimų naujas veidrodis internetinėse parduotuvėse kainuoja 430 Eur, 540 Eur. Tačiau už dingusį veidrodį reikalauja atlyginti mažiau, t. y. 300 Eur, atsakovei sumokėjus 100 Eur, sumažino reikalavimą iki 200 Eur. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog panašus naujas veidrodis kainuotų apie 200 Eur. Taip pat pateikė rašytinį įrodymą, jog toks naujas veidrodis internetinėje parduotuvėje kainuoja 239,12 Eur.  

34.       Sprendžiant dėl veidrodžio vertės, atsižvelgtina ir į tai, jog kaip nurodė liudytoja I. J., veidrodis buvo daugiau nei 10 metų senumo, jo stiklo kamputis buvo nežymiai įskilęs, kas teismo vertinimu, iš dalies galėjo sąlygoti veidrodžio skilimą. Be to, tiksliai nėra žinoma kokia buvo veidrodžio būklė atsakovei išsinuomojus patalpas. Priėmimo-perdavimo aktuose šis veidrodis neaptartas. Liudytoja I. J. nurodė, nepamenanti už kiek įsigijo veidrodį bei neturi jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat sutiktina su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, jog ieškovės pateikti nauji veidrodžiai, kurių kainomis ji remiasi įrodinėdama žalą, iš tiesų nėra labai panašūs į ieškovės patalpose buvusį veidrodį. Šiuo atveju atsakovės pateiktas internetinėje parduotuvėje esantis naujas veidrodis, kurio vertė 239 Eur, yra daug labiau panašus į ieškovės turėtą veidrodį. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių pateiktų naujo veidrodžio kainų vidurkį, nesant duomenų apie realų veidrodžio buvusį nusidėvėjimą, teismas sprendžia, jog atsakovės ieškovei atlygintinas žalos dydis vertintinas 150 Eur. Kadangi atsakovė jau yra sumokėjusi 100 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 50 Eur dydžio žalos atlyginimas ieškovei.

Dėl nuostolių atlyginimo

35.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur nuostolių, kuriuos sudaro konsultavimasis, pretenzijos rengimo išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos teisės doktrinoje apibrėžiamos kaip įstatyme nustatytų rūšių byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo (valstybės) pozityviosios faktinės ar realios būsimos paprastai piniginės proceso išlaidos, kurios yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 108 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaidos, ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka. Tokios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 119 punktas). Taigi išlaidos, šalies patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau vertintinos kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

36.       Byloje nustatyta, jog atsakovė pažeidė šalių Sutarties nuostatas – neatsiskaitė su ieškove nesumokėdama nuomos nustatytais terminais. Šie veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, ieškovė patyrė nuostolius (pretenzijos rengimo išlaidos), kuriuos atsakovė privalo atlyginti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovė patyrė žalą, kuri pasireiškia patirtomis išlaidomis, siekiant sureguliuoti ginčą ne teismo tvarka – tai pretenzijos rengimo išlaidos – 400 Eur. Ieškovei nebūtų reikėję kreiptis teisinės pagalbos ir teikti atsakovei pretenziją dėl skolos, jei atsakovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus bei laikiusis teisės aktų reikalavimų. Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Akivaizdu, jog atsakovės veiksmuose egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokiu būdu ieškovės tokio pobūdžio išlaidos, patirtos už pretenzijos surašymą (400 Eur), atsakovei neginčijant jų dydžio pagrįstumo, pripažintinos ieškovės nuostoliais ir priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

37.       Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad į esminius šalių klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl procesinių palūkanų

38.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40.       Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 35 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat turėjo 1500 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų: už konsultavimą, ieškinio parengimą, pateikimą teismui advokatei sumokėjo iš viso 900 Eur, už kitus advokatės rengtus procesinius dokumentus (prašymus, pareiškimą), atstovavimą teismo posėdžiuose – 600 Eur. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Taigi iš viso ieškovė patyrė 1535 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41.       Atsakovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 840 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 490 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, susijusias konsultacijas; 210 Eur ir 140 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Išlaidos pagrįstos prie prašymo pridėtais įrodymais.

42.       Teismas, susipažinęs su pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovės bei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.

43.       Ieškovės ieškinys patenkintas 90 procentų, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 1381,50 Eur (1535 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų (840 Eur x 10 proc.). Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1297,50 Eur (1381,50 Eur – 84 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

44.       Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (90 proc.), iš atsakovės atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 14,27 Eur suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Likusi dalis turėtų būti priteistina iš ieškovės, tačiau neviršija minimalios priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės neišieškotina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) skolą (nuomos mokestį), 26,72 Eur (dvidešimt šešių eurų 72 centų) delspinigius, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žalos atlyginimą, 400 Eur (keturių šimtų eurų) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1276,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1297,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creatus LT“, juridinio asmens kodas 121904041, adresas Vilnius, Šnipiškių g. 2, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT45 70414 0600 0109 7231, AB SEB banke, naudai.

Priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,27 Eur (keturiolikos eurų 27 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                     Monika Vyšniauskienė