Civilinė byla Nr. e2A-1125-852/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03632-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20; 3.3.1.19.1

                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inseda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Balgresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inseda“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I.        Ginčo esmė

2.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Balgresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inseda“ 1 002,57 Eur skolą, 17,30 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. lapkričio 14 d. sudarytos finansinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 22/104 (toliau – ir sutartis) pagrindu buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei, o atsakovei kilo pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pagal Sutarties 7.1, 7.2 punktus atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti po 50 Eur per mėnesį per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Paslaugų apmokėjimo įkainis buvo nuolat keičiamas rašytiniu šalių susitarimu. Rašytiniu 2024 m. gruodžio 5 d. susitarimu šalys susitarė dėl paslaugų kainos dydžio – 300 Eur už mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: Nr. BLG00004634, Nr. BLG00004624 ir Nr. BLG00004643, tačiau atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai ir už gautas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovė 2025 m. balandžio 23 d. raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2025 m. gegužės 23 d., tačiau atsakovė su ieškove už paslaugas, suteiktas iki sutarties nutraukimo, neatsiskaitė.

3.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės priteisė ieškovei 1 002,57 Eur skolą, 17,30 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad sprendimui už akių priimti yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas, t. y. atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

4.       Atsakovė UAB „Inseda“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinys) nebuvo įteiktas. Atsakovė apie pradėtą civilinę bylą sužinojo tik po to, kai gavo teismo sprendimą už akių. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė, nežinodama apie pradėtą civilinę bylą, neturėjo jokių galimybių dalyvauti teisminiame procese, teikti procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį) bei įrodymus. Taip pat nurodė, kad atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad ieškovė pagal šalių sudarytą finansinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 22/104 netinkamai teikė paslaugas: ieškovė laiku nepateikė GPM313 formos už 2025 m. gegužės 1 d. – 2025 m. gegužės 31 d. laikotarpį; ieškovė atsisakė suderinti skolų likučius su ESO; ieškovė neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo ir kt. Paslaugų teikėjo veikloje nuolat kartojosi trūkumai, kurie darė didelę neigiamą įtaką įstaigos veiklos sklandumui, darbuotojų ir klientų aptarnavimui bei pasitikėjimui buhalterinės apskaitos patikimumu. Tokie nuolatiniai netikslumai, komunikacijos stoka ir neapibrėžta atsakomybė apsunkino įstaigos veiklą bei didino administracinę naštą. Ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.718 straipsnio nuostatų ir paslaugas teikė netinkamai, nesilaikydama sutarties ir atsakovės nurodymų. Atsakovė nepriėmė ieškovės teiktų paslaugų laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 1 d.; ieškovė paslaugų (kai kurių paslaugų) arba neteikė visai, arba teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos (netinkamos), t. y. paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir ne laiku, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio iš atsakovės. Ieškovė, žinodama, jog atsakovė nepriėmė ieškovės sąskaitų ir ginčija ieškovės suteiktų paslaugų kokybę arba paslaugų teikimą apskritai, teikdama ieškinį privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius suteiktų paslaugų faktą bei aplinkybę, jog suteiktos paslaugos yra kokybiškos.

5.       Ieškovė atsiliepimu į prašymą peržiūrėti sprendimą už akių nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė nesuteikė paslaugų. Paaiškino, jog tam tikrų paslaugų atsakovei iš viso nereikėjo, o kai kurių paslaugų teikimas buvo negalimas dėl įvykusios kibernetinės atakos ir dingusių duomenų iš apskaitos programos „Rivilė“. Padidėjus darbų apimčiai 2025 metais (kitose su atsakove susijusiose įmonėse) buvo pradėtos derybos dėl paslaugų kainos pakeitimo kompleksiškai visose susijusiose įmonėse, kurių apskaitą tvarkė ieškovė MB „Balgresta“. Pagal žodinį susitarimą su atsakove UAB „Inseda“ (ir kitomis įmonėmis) nuo 2025 m. kovo 20 d. buvo pradėti dingusių duomenų apskaitos programoje atstatymo darbai, tačiau 2025 m. balandžio 30 d. jie buvo nutraukti. Taip pat atsakovė reikalavo pakeisti paslaugų sutartį ne tik pakeičiant paslaugų kainą, bet ir įtraukiant į sutartį punktus, neatitinkančius realaus ir pagarbaus įmonių tarpusavio bendradarbiavimo, konfidencialios informacijos neatskleidimo susitarimo. Kol vyko susirašinėjimas dėl sutarties pakeitimo, atsakovė (ir kitos susijusios įmonės) nesumokėjo už atliktus darbus už 2025 m. kovo mėnesį. Kilus ginčui ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė 2025 m. balandžio 23 d. informavo atsakovę apie galutinį finansinių paslaugų sutarties nutraukimą nuo 2025 m. gegužės 23 d. Todėl atsakovė UAB „Inseda“, kaip ir kitos susijusios įmonės, kurių apskaitą tvarkė ieškovė MB „Balgresta“, ir toliau nebemokėjo už paslaugas, nors iki tol pretenzijų dėl paslaugų neturėjo.

6.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

7.       Teismo

8.       Teismo

9.       Teismo

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės UAB „Inseda“ ieškovei MB „Balgresta“ 1 002,57 Eur skolą, 17,30 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 023 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

10.1.                      Teismas nustatė, kad tarp ieškovės MB „Balgresta“ ir atsakovės UAB „Inseda“ 2022 m. lapkričio 14 d. finansinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 22/104 pagrindu buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei, o atsakovei kilo pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl paslaugų kainos keitimo, suteiktų paslaugų apimties ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas.

10.2.                      Teismas pasisakydamas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, konstatavo, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, jog šalys sudarė rašytinės formos sutartį, kurios 10.2 punkte nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad sutarties keitimas įforminamas raštu surašant papildomą susitarimą prie šios sutarties. Žodinės išlygos ar susitarimai neturi galios. Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios.

10.3.                      Teismas nustatė, kad sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad už šioje sutartyje ir jos prieduose numatytas suteiktas finansinės apskaitos paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas. Vykdytojo nustatyta kaina buvo 50 Eur už mėnesį. Pagal sutarties 7.2 punktą į 7.1. punkte nurodytą sumą neįtrauktas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskaičiuotinas PVM. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. Priedu Nr. 3 prie sutarties buvo pakeistas sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 200 Eur per mėnesį. Sutarties pakeitimas pasirašytas tik ieškovės įgaliotos atstovės, o atsakovės įgalioto atstovo sutarties pakeitimas nepasirašytas. Taip pat nustatė, kad 2024 m. sausio 30 d. Priedu Nr. 4 prie sutarties pakeistas sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 240 Eur per mėnesį. Sutarties pakeitimas pasirašytas tik ieškovės įgaliotos atstovės, o atsakovės įgalioto atstovo sutarties pakeitimas nepasirašytas. Be to, 2024 m. gruodžio 5 d. Priedu Nr. 5 prie sutarties pakeistas sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 300 Eur per mėnesį. Sutarties pakeitimas pasirašytas tik ieškovės įgaliotos atstovės, o atsakovės įgalioto atstovo sutarties pakeitimas nepasirašytas. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. sausio 9 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Inseda“ atsiskaitė su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą BLG Nr. 00004182, sumokėdama 290,40 Eur; 2025 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004291 363 Eur sumai su PVM už buhalterines paslaugas, suteiktas 2025 sausio mėnesį; 2025 m. vasario 28 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004398 363 Eur sumai su PVM už buhalterines paslaugas, suteiktas 2025 m. vasario mėnesį; 2025 m. kovo 14 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Inseda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą BLG Nr. 00004398, sumokėjo 145,20 Eur; 2025 m. balandžio 1 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004634 363 Eur sumai su PVM už buhalterines paslaugas, suteiktas 2025 m. kovo mėnesį; 2025 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004624 363 Eur sumai su PVM už buhalterines paslaugas, suteiktas 2025 m. balandžio mėnesį; 2025 m. gegužės 23 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004643 276,57 Eur sumai su PVM už buhalterines paslaugas, suteiktas 2025 m. gegužės mėnesį iki sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad už suteiktas paslaugas 2025 m. sausio – vasario mėn. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 363 Eur sumai su PVM atsakovė su ieškove atsiskaitė, ginčo byloje dėl to nebuvo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutartinių santykių tarp šalių trukmę, t. y. tai, kad nuo 2022 m. lapkričio 14 d. sutarties 7.1 punkte numatyta paslaugų kaina buvo keičiama ne vieną kartą, t. y. 2023 m. sausio 30 d. priedu Nr. 3, 2024 m. sausio 30 d. priedu Nr. 4 ir galiausiai 2024 m. gruodžio 5 d. priedu Nr. 5, įvertinęs, kad nei vienas iš ankstesnių sutarties pakeitimų nebuvo pasirašytas atsakovės įgalioto atstovo, tačiau atsakovė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras su didesniais įkainiais apmokėjo ir sutarties kainos pakeitimų kaip negaliojančių neginčijo, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė apmokėjo ir ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už 2025 m. sausio – vasario mėn., sprendė, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 5 d. Priedas Nr. 5, kuriuo dar kartą pakeista paslaugų kaina, yra sudarytas. Atsakovės atstovo argumentą, kad ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kiekvieną 363 Eur sumai su PVM, už suteiktas paslaugas 2025 m. sausio – vasario mėn. atsakovė apmokėjo siekdama išvengti konflikto, teismas vertino kaip visiškai deklaratyvų ir nepagrįstą.

10.4.                      Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika, kuomet net ir atsakovės įgaliotam atstovui nepasirašius sutarties priedų, kuriais keičiama paslaugų kaina, šalių sutartiniai santykiai tęsėsi su atitinkamais paslaugų kainos pakeitimais. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatavo, jog nors 2024 m. gruodžio 5 d. priedas Nr. 5, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 300 Eur per mėnesį, atsakovės įgalioto atstovo nepasirašytas, atsakovei konkliudentiniais veiksmais patvirtinus šio priedo sudarymą, toks sutarties pakeitimas yra galiojantis ir sukelia atsakovei prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal priede Nr. 5 numatytą paslaugų kainą.

10.5.                      Teismas, pasisakydamas dėl skolos už suteiktas paslaugas nurodė, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 002,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas 2025 m. kovo – gegužės mėn. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija BLG Nr. 00004634, Nr. 00004624 ir Nr. 00004643. Atsakovė nesutikdama su nurodyta skola teigė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu dalies paslaugų neteikė visiškai arba jas teikė netinkamai, todėl atlygis už paslaugas ieškovei nepriklauso. Teismas pažymėjo, jog CK 6.720 straipsnis numato, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (3 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal sutarties 3.1 punktą ieškovė įsipareigojo laikydamasi teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų rinkinių rengimą bei teikimą JAR, nuostatų ir terminų, vadovaudamasi bendraisiais apskaitos principais, užsakovo (atsakovės) taikomuose finansinės atskaitomybės standartuose nustatytais reikalavimais, užsakovo (atsakovės) nustatyta ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka ir užsakovo (atsakovės) pateiktais dokumentais bei informacija, preziumuojant, kad pateikta informacija yra visapusiška ir tiksli, atlikti šias pareigas ir teikti sutarties priede Nr. 1 nurodytas finansinės apskaitos paslaugas. 

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal sutarties priedą Nr. 1 ieškovė įsipareigojo teikti šias paslaugas: 1. Pirkimo sąskaitų suvedimas į Rivilę 1k./sav.; 2. Pirkėjų – tiekėjų skolų ataskaitos (1 k./sav.); 3. Apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimas (1 k./sav.); 4. Likučių suderinimas su klientais (sausio 1 d., liepos 1 d.) (kas 6 mėn. su visais); 5. Darbo užmokesčio skaičiavimas (iki 10 d.); 6. SODROS ataskaitos (iki 15 d.); 7. GPM deklaracijos (iki 15 d.); 8. Statistikos formos (kas 3 mėn. ir kas 12 mėn.); 9. Reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); 10. Prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); 11. Kuro nurašymas (iki 30 d.); 12. Paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); 13. Paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); 14. Paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas (iki 30 d.); 15. Pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); 16. Balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Atsakovės teigimu šiuo atveju ieškovė neteikė 4, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 punktuose nurodytų paslaugų, be to netinkamai teikė kitas paslaugas, t. y. laiku nepateikė GPM313 formos už 2025 m. gegužės mėn., atsisakė suderinti skolų likučius su ESO, neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė susirašinėjimą el. paštu, kad 2025 m. kovo 18 d. ieškovei buvo persiųstas ESO įspėjimas dėl skolos, į kurį ieškovė atsakė, jog nėra gavusi sąskaitos; 2025 m. balandžio 29 d. atsakovės vadovas nurodė susiderinti likučius ESO sąskaitų sistemoje, į ką ieškovė atsakė, kad šiuo metu dėl žinomos priežasties vadovautis apskaitoje rodomais duomenimis negalima, kol nebus atstatyti duomenys, suderinimas negalimas, šiuo metu iš apskaitos ištrauktas suderinimo aktas bus neteisingas, kai bus atstatyti duomenys, suderins. Atsakovė taip pat pateikė 2025 m. birželio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priminimą pateikti GPM313 už 2025 m. gegužės mėn. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, nurodė, jog likučių derinimas tapo neįmanomu dėl duomenų dingimo programoje „Rivilė“ dėl kibernetinės atakos; statistinės formos nebuvo teikiamos, nes ginčo laikotarpiu tokių statistinių ataskaitų teikti nereikėjo; reprezentacijų nurašymo aktai nebuvo rengiami, nes atsakovė reprezentacinių aktų nepateikė per visą sutarties galiojimo laikotarpį; atsakovė prekių neturėjo ir nepirko, todėl prekių nurašymo aktų rašyti nereikėjo; paskolų tarp įmonių duomenys atsispindi siųstuose balansuose; pelno nuostolių ataskaitų ir balansų siuntimas 2025 m. buvo neįmanomas dėl duomenų nebuvimo; GPM313 deklaracija už 2025 m. gegužės mėn. turėjo būti pateikta iki 2025 m. birželio 15 d., t. y. jau po sutarties nutraukimo; ieškovė neatsisakė suderinti likučio, o negalėjo to padaryti dėl kibernetinės atakos metu dingusių duomenų; ESO sąskaitos atsakovė nebuvo pateikusi, o prisijungimo prie atsakovės paskyros ESO ieškovė niekada neturėjo, todėl ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ji be pagrindo neformavo mokėjimo pavedimų yra neteisingas.

10.7.                      Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius paslaugų suteikimą: atsakovės įplaukų operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario iki 2025 m. gegužės 23 d.; gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; atsakovės išmokų operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; 2025 m. vasario 20 d. parengtą bandomąjį balansą už 2024 metus; pranešimus apie pateiktas GPM313 deklaracijas už 2025 m. sausio – balandžio mėn.; didžiosios knygos operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d. Pagal sutarties 5.1 punktą atsakovė įsipareigojo sutarties 1 priede numatytais terminais, mėnesiui pasibaigus iki sekančio mėnesio 10 dienos 12.00 val., bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki mokestinių ar kitų ataskaitų pateikimo už praėjusį laikotarpį valstybinėms institucijoms ar kitiems subjektams pateikimo termino pateikti ieškovei visus paskutinius pasibaigusio mėnesio apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją. Pagal sutarties 2.3 punktą atsitiktinė dokumentų, naudojamų ar naudotų finansinės apskaitos paslaugoms teikti, praradimo rizika tenka tai šaliai, kuri turėjo dokumentus jų dingimo metu.

10.8.                      Teismas, remiantis bylos duomenimis nustatė, kad 2025 m. kovo 12 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą dėl ataskaitų pateikimo vėlavimo dėl kibernetinio saugumo incidento, kuriame nurodyta, kad dėl kibernetinio saugumo incidento, įvykusio 2025 m. kovo 3 d. 15:00 val., buvo prarasta apskaitos programos duomenų bazė, saugota UAB „Rakrėjus“ serveryje, dėl ko vėluos pateikti privalomas ataskaitas ir duomenis, numatytus pagal teisės aktus. Teismo posėdžio metu abiejų šalių atstovai patvirtino, kad ieškovė teikė paslaugas atsakovei naudodamasi atsakovės jai suteikta prieiga prie buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“, o įvykus kibernetinei atakai dalis jau suvestų duomenų buvo prarasta, dėl šių duomenų atkūrimo buvo sudarytos kitos sutartys.

10.9.                      Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad už apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos pateikimą buvo atsakinga atsakovė, vadinasi ieškovė privalėjo teikti sutarties priede Nr. 1 numatytas paslaugas pagal atsakovės pateiktus dokumentus. Ieškovė neginčijo, kad dalies sutarties priede Nr. 1 paslaugų faktiškai neteikė, kadangi poreikio jas teikti atsakovei nebuvo, atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei dokumentų, pagal kuriuos ieškovė turėtų atlikti reprezentacijų ar prekių nurašymą, be to dalies paslaugų nebuvo galima teikti tinkamai dėl prarastų duomenų atsakovės buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“. Iš sutarties ir jos priedo Nr. 1 matyti, kad šalys susitarė dėl fiksuotos paslaugų kainos per mėnesį bei susitarė kokios konkrečios paslaugos ir kokiu periodiškumu turi būti teikiamos. Iš priedo Nr. 1 matyti, kad ne visos paslaugos turėjo būti teikiamos kas savaitę ar kas mėnesį, be to šalys sutartimi nesusitarė, kad nesant poreikio gauti/teikti tam tikras priede Nr. 1 nurodytas paslaugas, paslaugų kaina gali būti mažinama. Atsakovė teigė, kad ieškovė tam tikrų paslaugų visiškai neteikė, o ieškovė to neginčijo, tačiau nurodė, jog poreikio teikti šias paslaugas atsakovei nebuvo. Atsakovė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei ginčo laikotarpiu neteikiant tam tikrų paslaugų, nors poreikis šias paslaugas gauti buvo, informavo apie tai ieškovę, reiškė ieškovei pretenzijas dėl neteikiamų paslaugų, nepateikė. Atsakovė nurodė ir teikė į bylą įrodymus tik apie tai, kad ieškovė laiku nepateikė GPM313 formos už 2025 m. gegužės mėn., atsisakė suderinti skolų likučius su ESO, neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta nuo 2025 m. gegužės 23 d. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad GPM313 deklaracija už praėjusį mėnesį turi būti pateikta iki kito mėnesio 15 d., todėl šiuo atveju GPM313 deklaracija už 2025 m. gegužės mėn. turėjo būti pateikta iki 2025 m. birželio 15 d.

10.10.                      Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sutiko su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju ieškovė nebeturėjo pareigos pateikti GPM313 deklaraciją už 2025 m. gegužės mėn. atsakovės vardu, kadangi sutartiniai santykiai tarp šalių nutrūko dar nepasibaigus 2025 m. gegužės mėn. Kaip matyti iš sutarties priedo Nr. 1. likučių suderinimas su klientais turėjo būti atliekamas kas 6 mėnesius, t. y. sausio 1 d. ir liepos 1 d. Iš to seka, kad ginčo laikotarpiu likučių derinimas su klientais neprivalėjo būti atliekamas. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad konkrečiai likutis su ESO nebuvo suderintas dėl dingusių ir dar neatstatytų duomenų atsakovės buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“. Atsakovės argumentas ir pateiktas el. laiškas, jog ieškovė neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo, konkrečiai pavedimo ESO, teismo vertinimu taip pat neįrodo, kad ieškovė paslaugas teikė netinkamai, nes iš sutarties ir susirašinėjimo turinio matyti, kad tam, kad ieškovė galėtų suformuoti apmokėjimo pavedimą banke atsakovė turėjo pateikti atitinkamą sąskaitą. Atsakovės atstovas neginčijo, kad dėl kibernetinės atakos dalis atsakovės buhalterinės apskaitos programoje suvestų duomenų buvo dingę, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog dalis paslaugų negalėjo būti teikiama tinkamai dėl trūkstamų duomenų atsakovės buhalterinės apskaitos programoje. Pagal sutarties 2.3 punktą dokumentų/duomenų praradimo rizika tenka atsakovei, kuriai priklauso buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, todėl teismas vertino, jog būtent atsakovei tenka atsakomybė ir už tai, kad ieškovė negalėjo tinkamai teikti tam tikrų paslaugų dėl dingusių duomenų.

10.11.                      Teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė ginčo laikotarpiu teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, jo paskaičiavimu suteikė 37,50 proc. paslaugų, tačiau ir už faktiškai suteiktas bei atsakovės pripažįstamas paslaugas, atsakovė mokėti atsisakė, kas, teismo vertinimu, rodo atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, jog byloje nepaneigta ieškovės teisė į sutartimi ir jos priedu Nr. 5 sutarto fiksuoto užmokesčio už buhalterinės apskaitos paslaugas, suteiktas atsakovei 2025 m. kovo – gegužės mėn., sumokėjimą, todėl ieškovės ieškinį tenkino.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė UAB „Inseda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba atmesti dalyje dėl reikalavimo priteisti pinigines lėšas už nesuteiktas ir/arba nekokybiškai suteiktas paslaugas. Apeliantė nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

11.1.                      Pažymi, jog 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė finansinės apskaitos paslaugų sutartį. Pagal Sutarties 7.1 p., už šioje sutartyje ir jos prieduose numatytas suteiktas finansinės apskaitos paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas. Ieškovės nustatyta kaina buvo 50 Eur už mėnesį. Valandinis ieškovės specialisto darbo įkainis 30 eurų taikomas kai atliekami papildomi darbai nenumatyti šioje sutartyje. Pabrėžė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 23 d. ieškovė neteikė visų sutartų paslaugų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, kuris yra „Teikiamų paslaugų sąrašas“, kuriame buvo konkrečiai išvardintos paslaugos, kurias turi teikti ieškovė. Pasak apeliantės, ieškovė ginčo laikotarpiu neteikė didžiosios dalies sutartų teikti paslaugų, o konkrečiai, paslaugų nurodytų sąraše kaip: likučių suderinimas su klientais (sausio 1 d., liepos 1 d.); statistikos formos (kas 3 mėn. ir kas 12 mėn.); reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas (iki 30 d.); pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Pažymėjo, jog byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės pilną sumą, ieškovei nesuteikus visų sutartų paslaugų pagal sutartį. Atsakovė teigia, kad ieškovė pagal sutartį suteikė 37,50 proc. sutartyje numatytų paslaugų.

11.2.                      Apeliantė nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog dalis paslaugų negalėjo būti teikiama tinkamai dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl trūkstamų duomenų apeliantės buhalterinės apskaitos programoje. Pažymi, kad teismas turėjo duomenis, kiek konkrečiai paslaugų suteikė ieškovė. Šalys buvo susitarusios dėl 16 skirtingų paslaugų teikimo, tačiau ieškovė 10 iš jų neteikė ir to nepagrindė jokiais įrodymais, iš to seka, kad ieškovė suteikė tik 37,50 proc. sutartų paslaugų. Nepaisant to, teismas priteisė pilną sumą neatsižvelgdamas į nesuteiktų paslaugų kiekį. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo aiškiai nustatyti suteiktų paslaugų apimtį ir šią apimtį tiesiogiai susieti su priteistinu atlygiu, t. y. priteisti tik proporcingą atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Teismui to nepadarius, sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas ir nemotyvuotas. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-27-370/2025 suformuotus išaiškinimus, jog kilus ginčui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal paslaugų sutartį turi būti tiriamos aplinkybės dėl paslaugų sutarties sudarymo ir faktinio paslaugų suteikimo.

11.3.                      Apeliantė teigia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu neteikė šių konkrečių paslaugų: pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Minėti dokumentai turėjo būti rengiami kiekvieną mėnesį, t. y. po vieną kartą per mėnesį. Ieškovė pripažino, jog ji iš tiesų neteikė minėtų paslaugų, nepaisant to, teismas tenkino ieškinį visiškai. Apeliantė paaiškina, kad sutartyje nurodyta fiksuota mėnesinio atlygio suma buvo nustatyta ieškovės ir apskaičiuota atsižvelgiant į visą paslaugų apimtį. Kitaip tariant, šalių sutarta pinigų suma buvo apskaičiuota įvertinus tai, kad ieškovė teiks visas paslaugas išvardintas sutarties priede Nr. 1, kurį pasirašė UAB „Inseda“ ir MB „Balgresta“. Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovei nesuteikus dalies paslaugų atsakovė privalės vis tiek bet kuriuo atveju sumokėti visą sutartą mėnesinio atlygio sumą. Atsakovė, pasirašydama finansinės apskaitos sutartį su ieškove pirko visą paslaugų paketą, o ne selektyvų, savarankiškai ieškovės pasirinktų paslaugų teikimą. Ieškovei nesuteikus dalies paslaugų ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti visos kainos, patvirtina ir teisinis reguliavimas. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, o tuo atveju, jeigu nesuteiktos visos paslaugos – paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti viso atlygio. 

11.4.                      Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nenurodęs ir nenustatęs atsakovės nesuteiktų paslaugų vertės, neturėjo teisinio pagrindo priteisti pilną atlyginimą. Teismas nenurodė pagrindo, kodėl priteisė ieškovei atlygį už faktiškai nesuteiktas kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitos ir balansų rengimo paslaugas. Teismas sprendime nurodė tik tiek, kad „konkrečiai likutis su ESO nebuvo suderintas dėl dingusių ir dar neatstatytų duomenų atsakovės buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“. Teismas nepagrindė, kaip konkrečiai yra susiję dingę duomenys su ieškovės nesuteiktomis paslaugomis. Net jeigu būtų matyti, kad 2025 m. kovo 3 d. 15:00 val. dingo duomenys, lieka neaišku, dėl kurių konkrečiai priežasčių ieškovė nerengė kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitos ir balansų už 2025 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Ieškovė neturėjo teisės atsisakyti teikti paslaugų vien dėl tos priežasties, kad buvo dingę duomenys už pirmąsias tris kovo mėnesio dienas.

11.5.                      Apeliantė pažymi, kad 2025 m. kovo 1 ir 2 d. buvo šeštadienis ir sekmadienis, kai buhalterinių duomenų apskritai paprastai nėra (arba yra labai mažai išimtiniais atvejais), todėl iš esmės tik viena diena (2025 m. kovo 3 d.) buvo vienintelė darbo diena, kurios duomenų ieškovė galimai neturėjo. Ieškovė turėjo visas galimybes parengti 2025 m. kovo mėnesio pelno nuostolių ataskaitą ir balansą, nes po 2025 m. kovo 3 d. jai buvo prieinami visi ginčo laikotarpio apskaitos duomenys. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad 2025 m. balandžio mėnesio duomenys būtų dingę. Nepaisant to, ieškovė minėtų dokumentų lygiai taip pat neparengė. Galiausiai, ieškovė privalėjo rengti dokumentus ir iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. už laikotarpį iki 2025 m. gegužės 23 d.

11.6.                      Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties 2.3 punktu, kuriame numatyta, jog atsitiktinė duomenų, naudojamų ar naudotų finansinės apskaitos paslaugoms teikti, praradimo rizika tenka tai šaliai, kuri turėjo dokumentus jų dingimo metu. Minėta sutarties nuostata nėra skirta tam, kad ieškovė galėtų prisiteisti atlygį už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Šis sutarties punktas yra skirtas tam, kad atitinkama šalis butų atleista nuo civilinės atsakomybės nuostolių atsiradimo pagrindu. Ieškovė negali reikalauti atlygio už jos pačios nesuteiktas paslaugas remiantis šiuo punktu. Kaip minėta, ieškovė galbūt galėtų pasiteisinti, jog ji negalėjo suteikti ataskaitų už laikotarpį iki duomenų dingimo, t. y. iki 2025 m. kovo 3 d., tačiau bet kuriuo atveju ieškovė turėjo tęsti paslaugų teikimą ir rengti sutartus dokumentus bent jau nuo tos dienos, kai duomenys nebebuvo dingę.

11.7.                      Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė ginčo laikotarpiu ieškovė neteikė šių konkrečių paslaugų: statistikos formos; reprezentacijos nurašymo aktų; prekių nurašymo aktų; paskolų tarp įmonių ataskaitos; paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaitos; paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodė, dėl kokios konkrečios priežasties buvo priteistos sumos už aukščiau nurodytas ieškovės nesuteiktas paslaugas. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikrų buhalterinių paslaugų nesuteikimas būtų objektyviai nulemtas atsakovės pirminių dokumentų nepateikimo, ši aplinkybė savaime nesukuria ieškovei teisės reikalauti pilno, sutartyje nustatyto fiksuoto mėnesinio atlygio. Pabrėžia, jog šalių sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis, kuriai taikomos CK 6.716 – 6.724 straipsnių nuostatos, grindžiamos ekvivalentiškumo ir atlygintinumo principais. Fiksuotas mėnesinis atlygis pagal savo teisinę prigimtį reiškia kainą už visą sutartyje apibrėžtą paslaugų apimtį, o ne garantuotą mokėjimą nepriklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų apimties ar jų rezultato. Aplinkybė, kad paslaugų teikėjas negalėjo suteikti dalies paslaugų dėl užsakovo neveikimo, nepakeičia paslaugų sutarties pobūdžio ir nepanaikina esminės atlygintinų paslaugų taisyklės – atlygis mokamas už suteiktas, o ne už nesuteiktas paslaugas.

11.8.                      Apeliantė nurodo, jog teismas taip pat visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad dalį paslaugų (net ir tas paslaugas, kurias suteikė), ieškovė teikė nekokybiškai. Paslaugų teikėjo veikloje nuolat kartojosi trūkumai, kurie darė didelę neigiamą įtaką įstaigos veiklos sklandumui, darbuotojų ir klientų aptarnavimui bei pasitikėjimui buhalterinės apskaitos patikimumu. Ieškovė nevykdė arba vykdė netinkamai ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl buhalterinių paslaugų teikimo: ieškovė laiku nepateikė GPM313 formos už 2025 m. gegužės 1 d. – 2025 m. gegužės 31 d. laikotarpį; ieškovė atsisakė suderinti skolų likučius su ESO; ieškovė neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo. Ieškovė nuolat teikdavo nekokybiškas paslaugas, o atsakovė turėjo nuolat prašyti ištaisyti teikiamų paslaugų trūkumus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad net ir tas paslaugas, kurias ieškovė „suteikė“, ieškovė teikė nekokybiškai, netinkamai. Akivaizdu, kad ieškovė neturi teisės reikalauti pilno (viso) atlygio už netinkamai (nekokybiškai) suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas minėtų argumentų neįvertino, nenustatė netinkamai teiktų paslaugų vertės, bei tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12.       Ieškovė MB) „Balgresta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Ieškovė paaiškina, kad finansinių paslaugų sutartyje aiškiai nurodoma, kad ieškovė paslaugas teikia vadovaujantis atsakovės pateiktais pirminiais apskaitos dokumentais. Sutarties priede Nr. 1 (teikiamų paslaugų sąrašas) išvardintos konkrečios paslaugos, kurios, esant poreikiui, bus teikiamos už sutartą paslaugos kainą, t. y. papildomai neapmokestinant. Tačiau, nebuvo susitarta, kad konkrečios, įvardintos paslaugos bus teikiamos kiekvieną mėnesį. Buvo susitarta, kad šios paslaugos bus teikiamos esant poreikiui. Pvz., jei atsakovė konkretų mėnesį nepateikė paskolos sutarties, tai paskola ir nebus įtraukta į apskaitą, nepirko ilgalaikio turto – jis nebus įtrauktas ir pan., t. y. tik atsakovei atlikus konkrečią ūkinę operaciją ji bus apskaitoma ir teikiamos ataskaitos. Atsakovė turėjo ieškovei pateikti pirminius apskaitos dokumentus ir tik tada ieškovė būtų rengusi atitinkamus apskaitos duomenis. Ta aplinkybė, kad konkrečių komercinių – ūkinių operacijų nebuvo atlikta neleidžia atsakovei mokėti mažiau už suteiktas paslaugas, nes atskirai nei viena paslauga nebuvo įkainota, o buvo susitarta dėl bendros paslaugų teikimo kainos. Sutarties 7.1 punkte aiškiai nurodyta paslaugų mėnesio kaina, nevertinant kiek paslaugų buvo suteikta konkretų mėnesį. Papildomas valandinis įkainis nurodomas toms paslaugoms, kurios neįtrauktos į paslaugų sutartį ir jos priedą.

12.2.                      Ieškovė teigia, kad pagal suvestus duomenis, buvo laiku pateiktos ataskaitos VMI ir Sodrai. Ši aplinkybė nebuvo ginčijama, pastabų ieškovė negavo. Tačiau patvirtinti ar paneigti šio fakto ieškovė šiuo metu negali, nes nėra įgaliota gauti informaciją šiose institucijose po to, kai paslaugų sutartis buvo nutraukta. Patvirtinimus apie 2025 metų ataskaitų pridavimą, gautus iš VMI į el. paštą ieškovė pateikė teismui. Į ieškovei prieinamus paštus Sodros pranešimai nebuvo siunčiami. Jei deklaracijos būtų buvę teikiamos ne laiku, atsakovei būtų skirtos baudos. Per paslaugų teikimo laikotarpį tokių baudų atsakovė negavo.

12.3.                      Ieškovė nurodo, jog paslaugų teikimo laikotarpiu atsakovė pretenzijų neturėjo. Nuo 2025 m. kovo 3 d., įvykus kibernetinei atakai ir dingus duomenims apskaitos programoje „Rivilė“, likučių derinimas, ataskaitų rengimas tapo neįmanomu. Dėl duomenų nebuvimo likučiai ir ataskaitos būtų buvusios klaidingos. Su atsakove buvo sutarta, kad šie darbai bus atnaujinti po duomenų atstatymo, o esant poreikiui kai kurios ataskaitos buvo teikiamos duomenis renkant rankiniu būdu iš išlikusių dokumentų kopijų. Dėl konkrečių paslaugų pagal sąrašą ieškovė pažymi, kad likučių derinimas yra ne vienkartinis (momentinis), o tęstinis darbas. Kai suvedamos į apskaitą visos sąskaitos, mokėjimai už periodą, galima derinti likučius. UAB „Anvus“ klientai yra tarpusavyje susijusios įmonės, kurių visų balansai buvo siunčiami vadovui kas mėnesį, ir visi rezultatai aiškiai matomi. Formalus likučių derinimas nereikalingas. Atsakovės teiginiai, kad likučiai nebuvo derinami su klientais dėl ieškovės darbuotojų kaltės, neatitinka realybės. Į ginčo periodą nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d., nepatenka nei liepos l d., nei sausio l d., todėl ieškovė paminėtu laikotarpiu neturėjo pareigos derinti likučių. Nurodo, jog statistikos formų sąrašą ir jų teikimo periodiškumą patvirtina Valstybės duomenų agentūra ir kiekvienų metų pradžioje pateikia juridiniams asmenims. Vadovaujantis šiais nurodymais teikiamos ataskaitos Valstybės duomenų agentūrai. Nagrinėjamuoju periodu statistinių ataskaitų teikti nereikėjo. 

12.4.                      Ieškovė paaiškina, kad reprezentacijos aktus rengia atsakovė, kaip ir numatyta sutartyje, o ieškovė juose išvardintas sąskaitas įtraukia į apskaitą vadovaudamasis reprezentacinių sąnaudų pripažinimo tvarka. Ieškovė nedalyvauja atsakovės ūkinėje veikloje, nežino, kada ir kokios išlaidos faktiškai patiriamos, ieškovė vadovaujasi atsakovės pateiktais dokumentais. Pati ieškovė negali rašyti reprezentacinių aktų. Nagrinėjamuoju periodu atsakovė reprezentacinių aktų nepateikė, todėl nebuvo tokių išlaidų kurias reikėjo įtraukti į apskaitą. Dėl prekių nurašymo aktų nurodo, jog atsakovė prekių neturėjo, jokių prekių nepirko, kurios būtų pajamuojamos ir kurias reikėtų nurašyti, todėl nurašymo aktų rašyti nereikėjo. Dėl paslaugų, sąraše pažymėtų 9.5 – 9.7 punktais, nurodo, jog paskolų tarp įmonių duomenys atsispindi siųstuose balansuose – biudžetuose kas mėnesį ir metiniame. Ieškovė nedalyvauja atsakovės ūkinėje veikloje, apskaitą vykdo pagal pateiktus dokumentus. Paskolų sutartis rengia atsakovė, o ieškovė tik įveda duomenis į apskaitos programą. Ginčo laikotarpiu paskolų sutarčių atsakovė nepateikė. Dėl paslaugų nurodytų sąrašo 9.8 – 9.9. punktuose nurodo, jog kas savaitę, antradieniais iki 17 val. buvo siunčiamos pinigų srautų ataskaitos. Mėnesiui pasibaigus – balansai ir pelno ataskaitos. Paaiškina, kad 2025 metais ataskaitų siuntimas buvo neįmanomas dėl duomenų nebuvimo.

12.5.                      Ieškovė teigia, kad situacija dėl duomenų dingimo pasekmių atsakovei buvo žinoma. Buvo sutarta, kad ataskaitos bus teikiamos atstačius duomenis. Atsakovei turi būti suprantama, kad ataskaitos suformuojamos programoje automatizuotai, į programą suvedus pirminius duomenis, programa šiuos duomenis sugeneruoja ir duoda apdorotą dokumentą – suvestinę. Todėl be pirminių duomenų suvedimo programoje jokia ataskaita negalima. Bet kokia ataskaita būtų neteisinga, jeigu nebūtų suvesti pirminiai duomenys. Iš pirminių duomenų yra formuojamos ataskaitos, todėl jokių ginčų dėl paslaugų kainos tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, kol nebuvo nutraukta paslaugų sutartis.

12.6.                      Ieškovė nurodo, kad paslaugų apimties skaičiavimas pagal sąraše išvardintų paslaugų skaičių (16) ir procentinės dalies skaičiavimas konkrečiai paslaugai yra nesuderinamas su realybe ir apskaitos suvokimu. Kaip pavyzdys – darbo užmokesčio skaičiavimas apima darbuotojo duomenų įvedimą į apskaitos programą, jo darbo sutarties sukūrimą, darbo grafiko šablono paruošimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščio suformavimą, duomenų patikrinimą Sodroje (liga, nedraudiminiai laikotarpiai) ir jų suformavimą apskaitos programoje, darbo užmokesčio priskaitymą, žiniaraščio formavimą, jo pateikimą vadovui tvirtinti el. paštu, mokėjimo pavedimo įkėlimą į banką, išmokėjimo įvedimą į programą. Dalis šių darbų atliekama kiekvieną mėnesį, o dalis tik tada, kai yra duomenų pasikeitimai. Skolų ataskaitos formavimas, kai suvesti duomenys – viena užduotis programoje pasirenkant norimos ataskaitos pavadinimą ir laikotarpį. Finansinių paslaugų sutartyje numatyta bendra paslaugų kaina, paslaugos dalys nevertintos atskirai pinigine išraiška, nebuvo tartasi ir dėl mėnesio paslaugų paketo kintamos kainos, jei kažkurios paslaugos tą mėnesį įmonei nereikėtų. Taip pat su atsakove buvo aptartos ir duomenų dingimo apskaitos programoje dėl kibernetinės atakos pasekmės, atsakovė jokių pretenzijų dėl to neturėjo, suprato situaciją, dėl kainos nesiderėjo. Finansinių paslaugų teikimo rezultatas – mėnesio ir metinių deklaracijų paruošimas ir pateikimas. Ginčo laikotarpiu šios deklaracijos ir ataskaitos buvo paruoštos ir tai rodo, kad rezultatas buvo pasiektas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dingus duomenims apskaitos programoje, ieškovė vis tiek privalėjo parengti numatytas ataskaitas. Ieškovė pažymi, kad pati atsakovė yra kalta dėl duomenų dingimo, nes pasirinko netinkamą duomenų saugotoją. Finansinių paslaugų sutarties esmė – paslaugų teikimas pagal pateiktus pirminius dokumentus- o jei atsakovė neteikia pirminių dokumentų, ieškovė neturi ką įvesti į apskaitos programą.

12.7.                      Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė nebendradarbiavo vykdant sutartį. Paaiškina, kad komunikacija su atsakove buvo nuolat vykdoma tiek telefonu, tiek el. paštu, tiek gyvai susitikus. Visi klausimai buvo aptariami ir priimami atitinkami sprendimai. Jokio neapibrėžtumo nebuvo, jokios administracinės naštos atsakovė nepatyrė. Priešingai – atsakovei nuolat buvo pateikiama aktuali informacija ir derinami sprendimai. Atsakovės pateiktas priedas Nr. 3 – VMI raginimas pateikti GPM 313 deklaraciją už 2025 m. gegužės mėnesį, ši deklaracija yra teikiama nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 birželio 16 d. Ieškovė nutraukė finansinių paslaugų sutartį 2025 m. gegužės 23 d., todėl ji niekaip negalėjo pateikti šios deklaracijos. Tai padaryti privalėjo vadovo įgaliotas apskaitos tvarkymą perėmęs asmuo. Pažymi, jog ieškovė neatsisakė suderinti likučio, kaip teigiama atsakovės pateiktame priede Nr. 4, o eilinį kartą paaiškino atsakovei, kas yra likučių derinimas. Nesant apskaitos duomenų, dingusių dėl kibernetinės atakos, derinimas yra neįmanomas. Nurodo, jog ieškovė formavo pavedimus banke pagal gautas sąskaitas –  faktūras. Kaip matoma atsakovės pateiktame priede Nr. 5, 2025 m. kovo 18 d., 13:55 val. į paštą apskaita@inseda.lt D. Ž. persiuntė iš ESO gautą laišką apie neapmokėtą sąskaitą. Laiške buvo nuoroda į prisijungimą prie ESO savitarnos, tačiau įgaliojimo prisijungti prie ESO savitarnos ieškovė niekada neturėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė sąmoningai siekia nemokėti už suteiktas paslaugas ir teikia teismui tiesos neatitinkančius, klaidinančius „įrodymus“ apie nekokybiškai suteiktas paslaugas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

13.       CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14.       Byloje yra kilęs ginčas dėl finansinės apskaitos paslaugų sutarties vykdymo.

15.       Byloje yra nustatyta, kad ieškovė MB „Balgresta“ ir atsakovė UAB „Inseda“ 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė finansinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 22/104, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti finansinės apskaitos paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas. 

16.       Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 1002,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas pagal sutartį, 17,30 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nurodydama, kad atsakovė neapmokėjo 2025 m. kovo – gegužės mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serija BLG Nr. 00004634, Nr. 00004624 ir Nr. 00004643.

17.       Nesutikdama su ieškiniu atsakovė iš esmės rėmėsi dviem argumentais, t. y.:

17.1.                      atsakovė tvirtino, kad sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti tik už faktiškai suteiktas konkrečiais sutartyje įvardintas paslaugas, o ieškovė ginčo laikotarpiu visų paslaugų nesuteikė; atsakovės vertinimu, ieškovė suteikė tik 37,50 proc. paslaugų, todėl atlyginimas turi būti mažinamas proporcingai nesuteiktų paslaugų apimčiai;

17.2.                      atsakovė tvirtino, kad ieškovė paslaugas teikė nekokybiškai, t. y. ne pagal sutartį, ir dėl to jai nekilo pareiga atsiskaityti.

18.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškinio reikalavimus tenkino visiškai, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, t. y. nesutinka su teismo vertinimu, kad jai kyla pareiga sumokėti visą sutartyje numatytą atlygį, ginčija teismo išvadas apie sutarties aiškinimą ir nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl suteiktų paslaugų fakto ir kokybės. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pasiskys atskirai.

Dėl sutarties turinio aiškinimo

19.       Atsakovė, teigdama, kad sutartimi buvo įsipareigojusi apmokėti ne už paslaugų paketą, bet tik už faktiškai suteiktas paslaugas, kurios yra įvardinto sutartyje, remiasi sutarties 7.1 punktu.

20.       Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad už šioje sutartyje ir jos prieduose numatytas suteiktas finansinės apskaitos paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas. Vykdytojo nustatyta kaina yra 50 Eur už mėnesį. Pagal Sutarties 7.2 punktą į 7.1. punkte nurodytą sumą neįtrauktas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskaičiuotinas PVM.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad aiškinant 7.1 punkte numatytą kainos nustatymo principą, numatantį, jog „užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas“, turi būti vertinama ne tik minėta gramatinė formuluotė, bet visas sutarties tekstas ir sutarties vykdymo praktika. Peržiūrėjus visą sutarties tekstą yra aišku, kad šalys sutartyje atskirai nepatarė, kokių darbo laiko sąnaudų reikalauja kiekviena pagal sutartį teikiama paslauga ir taip pat neaptarė, kiek konkrečiai yra įvertinta ši kiekviena paslauga. Visa tai leidžia labai patikimai spręsti, kad šalys vis dėl to susitarė taikyti fiksuotą kainą už paslaugų paketą, t. y. vertino kad numatytoms paslaugos atlikti reikalinga darbo laiko norma atitinka šalių sutartą konkrečią kainą, o Sutarties 7.1 punkto formuluotė, jog bus mokama už sugaištą laiką, yra deklaratyvi – sutartyje nėra jokių susitarimų dėl sugaišto laiko normos nustatymo ir įvertinimo. Susitarimą dėl fiksuotos kainos patvirtina ir ilgalaikė sutarties vykdymo praktika – sutartis, kaip minėta, yra vykdoma nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, bet nėra jokių įrodymų, kad per visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė būtų kada nors prašiusi ieškovės pagrįsti sugaišto darbo laiko sąnaudas ir kainą. Tokie kriterijai niekada neatsispindėjo ir ieškovės išrašytose sąskaitose.

22.       Byloje nustatyta, kad sutarties 7.1 punktas šalių susitarimu buvo keičiamas net 3 kartus, t. y. 2023 m. sausio 30 d. Priedu Nr. 3 prie Sutarties Nr. 22/104 pakeistas Sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 200 Eur per mėnesį; 2024 m. sausio 30 d. Priedu Nr. 4 prie Sutarties Nr. 22/104 pakeistas Sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 240 Eur per mėnesį; 2024 m. gruodžio 5 d. Priedu Nr. 5 prie Sutarties Nr. 22/104 pakeistas Sutarties 7.1 punktas, pagal kurį nustatyta paslaugų kaina 300 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sutarties pakeitimai yra pasirašyti tik ieškovės, o atsakovės įgaliotas atstovas sutarties keitimo dokumente nepasirašė. Nepaisant to, teismas vertino, kad sutarties pakeitimai neturi valios trūkumų, nes atsakovė vykdė susitarimus ir apmokėdavo pateiktas sąskaitas pagal patikslintą paslaugų kainą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiam vertinimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad keičiant sutarties 7.1 punktą, niekada nebuvo tikslinamas kainos nustatymo principas, numatantis, kad „užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas“, taigi byloje neįrodyta, kad atsakovė derėjosi ir reikalavo sutarčiai taikyti „sugaišto laiko sąnaudų“ principą, ar kad susitarimas dėl atsikaitymo ir kainos atsakovei buvo neaiškus. Teismas teisingai vertino, kad atsakovė paaiškinimus apie kitokį sutarties turinį pradėjo teikti tik kilus ginčui, todėl tokie jos paaiškinimai neatspindi tikrųjų sutarties šalių ketinimų, o rodo tik tai, kad atsakovė taip siekia išvengti susitarimo vykdymo.

Dėl pagal sutartį suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės

23.       Apeliantė teigia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nesuteikė visų sutarties Prie de Nr. 1 numatytų 16 paslaugų, o kai kurios iš jų buvo teikiamos nekokybiškai.

24.       Patikrinęs bylą nurodytais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą pažymi, kad kaip jau minėta, sudaryta sutartimi, skirtingai nei teigia atsakovė, šalys nesusitarė dėl galimybės mažinti atlyginimą ieškovei priklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų kiekio. Todėl apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas turėjo įvertinti kiek paslaugų ieškovė suteikė ir mažinti atlyginimą proporcingai, t. y. laikydamas, kad ieškovė kiekvieną ataskaitinį laikotarpį turėjo suteikti visas 16 paslaugų, numatytų sutarties priede Nr. 1.

25.       Be to, apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ginčo laikotarpiu dalies paslaugų pagal sutartį ieškovė negalėjo teikti dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir nėra susijusios su ieškovės kalte. Todėl nėra pagrindo spręsti apie esminį sutarties pažeidimą, ar ieškovės sutartinės atsakomybės taikymą  mažinant kainą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netyrė konkrečių paslaugų suteikimo aplinkybių ir nenustatė bylai reikšmingų faktų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ginčijo sutarties priedo Nr. 1, 4, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 punktuose nurodytų paslaugų suteikimo faktą ir aplinkybes. Teismas nustatė, kad pagal sutarties priedą Nr. 1 ieškovė įsipareigojo teikti šias paslaugas: 1. Pirkimo sąskaitų suvedimas į „Rivilę“ 1 k./sav. (iki pirmadienio 17.00 val.); 2. Pirkėjų-tiekėjų skolų ataskaitos (1 k./sav. (iki antradienio 17:00 val.)); 3.Apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimas (1 k./sav. (iki ketvirtadienio 17:00 val.)); 4. Likučių suderinimas su klientais (sausio 1 d., liepos 1 d.) (kas 6 mėn. su visais); 5. Darbo užmokesčio skaičiavimas (iki 10 d.); 6. SODROS ataskaitos (iki 15 d.); 7. GPM deklaracijos (iki 15 d.); 8. Statistikos formos (kas 3 mėn. ir kas 12 mėn.); 9. Reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); 10. Prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); 11. Kuro nurašymas (iki 30 d.); 12. Paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); 13. Paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); 14. Paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas (iki 30 d.); 15. Pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); 16. Balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Taip pat teismas įvertino, kad ieškovė pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius paslaugų suteikimą: atsakovės įplaukų operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario iki 2025 m. gegužės 23 d.; gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; atsakovės išmokų operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d.; 2025 m. vasario 20 d. parengtą bandomąjį balansą už 2024 metus; pranešimus apie pateiktas GPM313 deklaracijas už 2025 m. sausio – balandžio mėn.; didžiosios knygos operacijas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės 23 d. Teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 12 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą dėl ataskaitų pateikimo vėlavimo dėl kibernetinio saugumo incidento, kuriame nurodyta, kad dėl kibernetinio saugumo incidento, įvykusio 2025 m. kovo 3 d. 15:00 val., buvo prarasta apskaitos programos duomenų bazė, saugota UAB „Rakrėjus“ serveryje, dėl ko vėluos pateikti privalomas ataskaitas ir duomenis, numatytus pagal teisės aktus. Teismo pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė teikė paslaugas atsakovei naudodamasi atsakovės jai suteikta prieiga prie buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“, o įvykus kibernetinei atakai dalis jau suvestų duomenų buvo prarasta. Teismas teisingai vertino, kad ieškovė privalėjo teikti sutarties priede Nr. 1 numatytas paslaugas pagal atsakovės pateiktus dokumentus, o dalies paslaugų nebuvo galima teikti tinkamai dėl prarastų duomenų atsakovės buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“, už kuriuos ieškovė nebuvo atsakinga. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog dalies sutarties priede Nr. 1 numatytų paslaugų ieškovė negalėjo teikti, nes nebuvo poreikio jas teikti ir atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei dokumentų, o atsakovė turėdama pareigą įrodyti jos pačios nurodytas aplinkybes, tai paneigiančių įrodymų nepateikė, t. y. nepagrindė, kad ieškovei ginčo laikotarpiu neteikiant tam tikrų paslaugų, buvo poreikis šias paslaugas gauti, kad ji informavo apie tai ieškovę, reiškė ieškovei pretenzijas dėl neteikiamų paslaugų. Atsakovė nurodė ir teikė į bylą įrodymus tik apie tai, kad ieškovė laiku nepateikė GPM313 formos už 2025 m. gegužės mėn., atsisakė suderinti skolų likučius su ESO, neatliko apmokėjimo tiekėjams pavedimų banke formavimo. Šias aplinkybe pirmosios instancijos teismas taip pat patikrino ir pagrįstai nurodė, kad GPM313 formos už 2025 m. gegužės mėn. ieškovė neturėjo teikti, nes sutartis buvo nutraukta nesuėjus terminui šiai deklaracijai teikti, kad likučių suderinimas su klientais turėjo būti atliekamas kas 6 mėnesius, t. y. sausio 1 d. ir liepos 1 d., todėl ginčo laikotarpiu likučių derinimas neprivalėjo būti atliekamas, kad ieškovė nesuformavo pavedimo banke atsiskaitymui su ESO, nes atsakovė nepateikė atitinkamos sąskaitos.

27.       Apeliantė papildomai nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovė neteikė kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitos ir balansų rengimo paslaugų. Apeliantė teigia, kad net jeigu būtų galima matyti, kad 2025 m. kovo 3 d. 15:00 val. dingo duomenys, lieka neaišku, dėl kurių konkrečiai priežasčių ieškovė nerengė kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitos ir balansų už 2025 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Patikrinęs šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas  neturi pagrindo kitaip vertinti šių paslaugų teikimo aplinkybes, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė pagrįstai teigia, kad tokių paslaugų teikimas yra tęstinis procesas dėl ko balansai ir ataskaitos negalėjo būti formuojamos trūkstant duomenų. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d.) neteikė šių konkrečių paslaugų: 71.1. Statistikos formos (kas 3 mėn. ir kas 12 mėn.); 71.2. Reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); 71.3. Prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); 71.4. Paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); 71.5. Paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); 71.6. Paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas (iki 30 d). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantės nurodytų nesuteiktų paslaugų apimties, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieškovei priklausančio atlyginimo už suteiktas finansinės apskaitos paslaugas. Kaip pagrįstai nustatyta byloje, dalis paslaugų ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos ne dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, taip pat ir dėl to, kad dalies paslaugų atsakovei apskritai nebuvo poreikio teikti. Ieškovė pagrįstai teigia, kad likučių derinimas nebuvo galimas dėl 2025 m. kovo 3 d. įvykusio kibernetinio incidento, dėl kurio buhalteriniai duomenys programoje „Rivilė“ dingo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad toks derinimas iki duomenų atstatymo būtų buvęs netikslus, nelogiškas ir beprasmis, todėl ieškovė pagrįstai neįvykdė šios paslaugos pagal sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad statistinės formos neteiktos dėl to, kad ginčo laikotarpiu šių paslaugų, t. y. statistinių ataskaitų teikti nereikėjo. Vertinant aplinkybes, dėl nurašymo aktų, taip pat matyti, jog šių aktų rengimo paslaugų atsakovei nereikėjo - atsakovė nepateikė ieškovei dokumentų, pagal kuriuos pastaroji turėtų atlikti reprezentacijų ar prekių nurašymą. Dėl duomenų apie paskolas byloje nustatyta, kad paskolų tarp įmonių duomenys matomi pateiktuose balansuose.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, remiantis byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, į bylą nepateikė faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus būtų vykdžiusi netinkamai, ar tai, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo teikiamos atsakovei, pastarajai būtų buvusios objektyviai reikalingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu ar iki jo būtų reiškusi konkrečias pretenzijas dėl paslaugų kokybės ar apimties. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo laikotarpiu jai buvo būtina gauti tas paslaugas, kurių ieškovė nesuteikė. Priešingai, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tam tikrų paslaugų gavimo poreikio apskritai nebuvo, o kitų paslaugų suteikimas buvo negalimas ir netikslingas dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausiusių aplinkybių, kurių atsiradimo ir su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo riziką buvo prisiėmusi atsakovė. Pastebėtina, kad ir pati atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde pripažįsta duomenų dingimo aplinkybių svarbą nurodydama, jog tai gali pateisinti tam tikrų paslaugų nesuteikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo visas galimybes pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius nesutikimo su ieškovės reikalavimais aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovė, kaip verslo subjektas, kuriam keliami atitinkamai aukštesni rūpestingumo, protingumo bei atidumo reikalavimai, sudarant sutartį su ieškove turėjo pareigą tinkamai įsivertinti savo interesus ir derantis dėl konkrečių sutarties sąlygų nusimatyti galimas rizikas dėl sutarties vykdymo, įskaitant atvejus, kuomet paslaugų teikimo apimtis gali kisti. Sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl fiksuoto, kasmėnesinio atlygio už teikiamas paslaugas ir nenumatė jokių išlygų, kurios leistų šį atlyginimą mažinti priklausomai nuo konkrečiu laikotarpiu faktiškai suteiktų paslaugų apimties. Todėl atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ne visos potencialiai galimos paslaugos buvo suteiktos, kaip pagrindu mažinti mokėtiną atlygį ieškovei, juolab, kuomet byloje yra įrodyta, kad tam tikros paslaugos nebuvo suteiktos dėl objektyvių priežasčių.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į aplinkybes, pateisinančias ieškovės tam tikros dalies sutartimi sulygtų paslaugų nesuteikimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei taikytina sutartinės civilinės atsakomybės forma – kainos sumažinimas. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą atsakomybės perkėlimą ieškovei už aplinkybes, kurių ji negalėjo kontroliuoti, taip pat už paslaugų nesuteikimą, kurių atsakovei net nereikėjo.

31.       Teismas taip pat pažymi, jog CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo kainą ir apmokėjimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remiantis nurodytu reguliavimu ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikros paslaugos pagal sutartį nebuvo suteiktos būtent dėl aplinkybių, už kurias atsakinga atsakovė (klientė), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į pilną sutartimi sulygtą atlyginimą. Šiuo aspektu svarbus ir sutarties 3.9 punktas, nurodantis, kad vykdytojas neatsako už tai, jei užsakovas, inter alia, ne laiku pateikia arba nepateikia būtinų paslaugoms teikti dokumentų ar duomenų, arba neatlieka kitų veiksmų, kuriuos pagal sutartį privalo atlikti užsakovas. Taigi ši, sutartyje expressis verbis įtvirtinta nuostata aiškiai nustato ir dar kartą patvirtina tai, kad ieškovė nėra atsakinga už paslaugų nesuteikimą tuo atveju, kuomet toks paslaugų nesuteikimas yra nulemtas atsakovės veiksmų ar neveikimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant klausimą, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisų Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

33.       Apeliantė nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų dėl kitų teismo išspręstų reikalavimų.

Dėl procesinės ginčo baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai aiškino sutartį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas daro išvadą, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

36.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

37.       Šiuo atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą visa apimtimi, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

38.       Ieškovė MB „Balgresta“ pateikė prašymą priteisti 2000 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio už advokato pagalbą, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inseda“ apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Balgresta“, juridinio asmens kodas 304244955, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inseda“, juridinio asmens kodas 304458005, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                    Andrius Verikas