Byla Nr. 1S-165-387/2019

Proceso Nr. 1-01-2-00008-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Šiukštos, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, 

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad A. K., A. O., A. R. ir E. P. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (toliau – Pataisos namų), dėl savanaudiškų paskatų, pripažįstant kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles (toliau – kriminalinės subkultūros taisyklės) bei jų laikantis, siekiant tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nuteistųjų lyderių poziciją, taip pat disponuoti nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, iš anksto susitarus bendrai daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas realizuoti nuteistiesiems, prievartauti iš nuteistųjų turtą, žaloti nuteistuosius), nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario (duomenys neskelbtini) organizavus (įkūrus) nusikalstamą susivienijimą, įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistuosius A. Z., R. P., A. K., S. D., A. L., R. G., R. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), V. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), A. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), D. V., T. M., E. Ž., A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), A. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), G. Ž., A. G., D. R., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B., ir jį - E. Z., suburiant juos bendrai nusikalstamai veiklai, nustatant vidinės tvarkos taisykles, galiojančias tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviams, tiek ir kitiems Pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nustatant nusikalstamos veiklos kryptis, susivienijimo struktūrą, paskirstant nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis ir nuo įkūrimo iki 2017 metų vidurio A. K., A. O. ir A. R., nuo 2015 metų balandžio - ir A. Z., o nuo 2016 m. lapkričio ir R. P., vadovavus nusikalstamam susivienijimui, E. Z. nuo įkūrimo dėl savanaudiškų paskatų, pripažindamas kriminalinės subkultūros taisykles bei jų laikydamasis, siekdamas tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą, geresnes bausmės atlikimo sąlygas, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2012 metų gruodžio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su bendrininkais periodiškai dalyvavo Pataisos namuose nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių bei kitų nuteistųjų pasitarimuose, kurių metu nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir dalyviai, propaguodami Pataisos namuose kriminalinės subkultūros taisykles ir jų laikydamiesi, sprendė pagrindinius Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų klausimus, taip pat vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų jam paskirtus vaidmenis ir užduotis, kurių tikslas buvo užtikrinti saugią nusikalstamo susivienijimo veiklą: siekiant užtikrinti susivienijimo vadovų pozicijų išsaugojimą ir susivienijimo tikslų pasiekimą, nuteistųjų kontrolę, saugią susivienijimo dalyvių veiklą, nuolatos palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę, baugino šių taisyklių nesilaikančius ar dėl įtakos konkuruojančius nuteistuosius ir taikė fizines bausmes nuteistiesiems. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių naudai, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas Pataisos namų nuteistųjų lyderių pozicijų išsaugojimą ir nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, tai yra dėl savanaudiškų paskatų padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai.

2.       E. Z. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., S. D., A. L., D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas savo bei nusikalstamo susivienijimo vadovų kaip (duomenys neskelbtini) (toliau – Pataisos namų) nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų paskirtas užduotis, padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent: 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., A. K., A. O., A. R. ir E. P., turėdami tikslą susidoroti su dėl įtakos Pataisos namuose konkuruojančiais V. G. ir D. B., suplanavo sutrikdyti sveikatą Pataisos namų (duomenys neskelbtini) patalpose gyvenantiems, A. K., A. O., A. R. bei jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių autoriteto nepaisantiems ir dėl įtakos Pataisos namų nuteistiesiems konkuruojantiems V. G. ir D. B.. Tuo tikslu 2012 metų gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., (duomenys neskelbtini) patalpose A. K. surengė pasitarimą, kuriame taip pat dalyvavo A. O., E. P., A. L., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Pasitarimo dalyviams A. K., pritariant A. O., A. R. ir E. P., nurodė artimiausiu metu stipriai sumušti V. G. bei D. B., kad šie nebegrįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini) patalpas. Tuo tikslu E. P. ir A. R., būdami (duomenys neskelbtini) brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kurie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu. 2012 m. gegužės 17 d. apie 14-15 val. A. K. gavus duomenų, jog V. G. savo brigadoje yra vienas, bei skubiai sušaukus Pataisos namų (duomenys neskelbtini) brigados patalpose susirinkimą, susirinko jis – E. Z., A. K., E. P., A. L., A. O., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. A. K. susirinkimo metu, pasinaudodamas tuo, jog D. B. nebuvo (duomenys neskelbtini) brigados patalpose, nurodė bendrininkams nedelsiant stipriai sužaloti V. G., taip pat nurodė užtikrinti, kad užpuolimo metu niekas negalėtų patekti į (duomenys neskelbtini) brigados patalpas. Vykdydami A. K. nurodymą ir veikdami pagal planą E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, apsiginklavę (duomenys neskelbtini) brigadoje laikytais metaliniais strypais bei duriančiai - pjaunančiu įrankiu, perlipę per (duomenys neskelbtini) brigados langą į kiemą, nubėgo į (duomenys neskelbtini) brigados patalpas, kai tuo metu, siekdami užsitikrinti sau alibi bei stebėti aplinką, A. K., E. P. ir D. P. išėjo į lauką, o A. R. liko (duomenys neskelbtini) būrio patalpose. E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, įsiveržę į (duomenys neskelbtini) brigados patalpas, užpuolė lovoje gulintį V. G., atimdami jam galimybę apsiginti ar aktyviai pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, mušdami rankomis, kojomis, metaliniais strypais, o D. V. dar ir smūgiuodamas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, sudavė daugybinius smūgius V. G. į galvą, kūną ir galūnes: ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė dešinės plaštakos II-o piršto 1-os falangos, atvirą kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos, kairio alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinį, dešinio blauzdikaulio skeveldrinius lūžius, taip pat vienuolika trauminių poveikių padarė durtines-pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, blauzdose, taip pat ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė muštines žaizdas galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvą viršugalvyje, taip pat nenustatytu skaičiumi trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus rankose ir kojose, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis - nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. Z., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės V. G..

3.       Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. Z. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta įtariamojo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 18 d. nutartimi E. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2018 m. spalio 1 d. dėl E. Z. išduotas Europos arešto orderis. E. Z. buvo sulaikytas Vokietijoje ir 2019 m. kovo 19 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirti įtariamajam E. Z. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

4.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu paskyrus kaltinamajam E. Z. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5.       Kaltinamojo E. Z. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.  

5.1.                      Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

5.2.                      Skunde gynėjas nurodo, kad nutartyje abstrakčiai išvardinti faktiniai duomenų šaltiniai, kurie esą patvirtina, jog E. Z. galimai įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė sąsajas su kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamomis veikomis, todėl teismas turėjo pagrįsti teiginį, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis įvykdė nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, E. Z. į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukinėjamas vienerius metus, t. y. nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario. Nesunkus V. G. sveikatos sutrikdymas padarytas 2012 m. gegužės 17 d. Neaišku, ar E. Z. tuo laiku jau buvo įtrauktas į nusikalstamo susivienijimo veiklą, ar vis dar vyko įtraukimo procesas. E. Z. 2012 metų gale buvo paleistas iš pataisos namų, o nusikalstamas susivienijimas egzistavo iki 2017 metų vidurio. Įtariamuoju E. Z. buvo pripažintas tik 2018 m. rugsėjo 13 d., dėl kitų asmenų tokie procesiniai sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau. Gynėjo nuomone, po šešerių metų priimtas nutarimas pripažinti E. Z. įtariamuoju leidžia teigti, kad byloje nėra duomenų apie jo nusikalstamą veiklą. Byloje esantys faktiniai duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad E. Z. pagrįstai kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą.

5.3.                      Skunde gynėjas teigia, kad tikimybė, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nebus priimtas, itin didelė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, gynėjo nuomone, manymas, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) grindžiamas ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Skunde gynėjas nurodo ir tai, jog po bausmės atlikimo E. Z. nebuvo pranešta apie įtarimus, jam nebuvo taikomi apribojimai išvykti iš Lietuvos. Jo išvykimas į užsienį negali būti siejamas su Lietuvoje vykdytais ikiteisminiais tyrimais ir ketinimu pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodytos užsienio valstybės yra Europos Sąjungos narės, jose galioja Europos arešto orderis. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, tačiau paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, jis galėtų pradėti dirbti. Nors nutartyje teigiama, kad nėra pakankamų garantijų, jog giminaičiai galėtų sulaikyti jį nuo ketinimo bėgti (slėptis), tačiau parinkus jam kardomąsias priemonės – intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar namų areštą, policijos pareigūnai kontroliuotų E. Z. elgesį, stebėtų, kad jis neišvyktų iš Lietuvos. Kaltinamasis Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, galėtų gyventi su motina. Gynėjo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Patikimos informacijos, kad E. Z. galėtų padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, byloje nėra.        

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas atmetamas

6.       Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaltinamojo gynėjas skunde neigia duomenų, pagrindžiančių E. Z. pareikštą kaltinimą, pakankamumą, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Z. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: liudytojų D. P., G. L., V. T., R. L. ir kt. parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pratęsiant kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminą, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu.

7.       Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam E. Z. pratęsė nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.1.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.2.                      BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

7.3.                      Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, įvertino tai, kad E. Z. kaltinamas padaręs ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis E. Z., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. E. Z. praeityje ne kartą teistas, išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Jis turi gyvenamąją vietą, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka paneigti prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės susijusios su kaltinamojo turimais ryšiais užsienyje ‑ kaltinamasis praeityje ne kartą teistas užsienio valstybėse (dėl E. Z. 2014 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 28 d., 2018 m. gegužės 9 d. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Nyderlandų Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje). Skunde nurodoma, kad kaltinamojo ryšiai užsienio valstybėse apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, susijusios su kaltinamojo galimybėmis būnant laisvėje bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Nors byloje nenustatyta, jog kaltinamasis išvyko į užsienį ketindamas pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų, tačiau jau minėtos aplinkybės, rodančios tvirtų socialinių ryšių nebuvimą bei turimus ryšius užsienyje, patvirtina egzistuojančią riziką, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. Z., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.4.                      BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

7.5.                      Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas E. Z. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš jam pareikštų kaltinimų matyti, kad jo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime. Praeityje E. Z. buvo ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei nusikaltimus nuosavybei. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, E. Z. jas galimai padarė dėl savanaudiškų paskatų. Bylos duomenimis kaltinamasis Lietuvoje niekada nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Įvertinus ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, darytina išvada, jog nusikalstamų veikų darymas ir iš to gaunamos pajamos galimai buvo pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, pritaria apygardos teismo išvadai, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis E. Z. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8.       Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati E. Z. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Įvertinus E. Z. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę, netvirtus socialinius ryšius bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. Z. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (taip pat ir intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, namų areštą), nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikaltimų.

9.       Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                             Linas Šiukšta

 Algimantas Valantinas

 Linas Žukauskas