Civilinė byla Nr. 2YT-319-446/2023

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01347-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.   

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,     

dalyvaujant pareiškėjui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. N., A. Š., S. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas         

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po savo sesers N. N. jis priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas paaiškino, kad N. N. – jo sesuo. Tėvams mirus, jų nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį paveldėjo jis, jo sesuo N. N. ir brolis J. Š.. Jis savo dalį padovanojo dukrai S. Š., broliui mirus jo dalį paveldėjo jo sūnus A. Š.. Nei jo dukra, nei brolio sūnus niekada negyveno savo senelių namuose. N. N., pardavusi butą (duomenys neskelbtini), 2001 metais atsikraustė gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Jis padėjo seseriai tėvų name įsirengti dušą, tualetą, padėdavo jai įvairiuose buities, ūkio darbuose. 2015 metais sušlubavo sesers sveikata, ji gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose, todėl seserį parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau gydymo įstaigos, galėtų labiau pasirūpinti seserimi. Po kurio laiko sesuo išsinuomavo netoli jo namų butą, kur gyveno iki mirties. Jis rūpinosi seserimi, vežiodavo ją gydymo įstaigas, lankydavo ją ligoninėje. (duomenys neskelbtini) jo sesuo N. mirė. Jis organizavo sesers laidotuves, ją palaidojo (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri jos kapą. Vienintelis sesers turtas – dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtų iš tėvų. Šiuo turtu jis rūpinosi ir sesei gyvai esant ir po jos mirties. N. dukra gyvena (duomenys neskelbtini), mamai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi niekada nesirūpino, dėl šio turto paveldėjimo nesikreipė. Jis vienas rūpinasi tėvų namais, yra suinteresuotas išsaugoti juos kuo geresnės būklės, šiuo metu sodyboje leido gyventi žmogui, kuris ją ir prižiūri.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 43-45) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjos N. N. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Prašo pareiškėjo K. Š. pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, duomenų, informacijos apie palikėjos N. N. turto administravimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo R. N. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 56) nurodė, kad ji su K. Š. pareiškimu sutinka, ji savo mamos N. N. palikimo nepriėmė, pretenzijų į jos turtą nereiškia.

Suinteresuotas asmuo A. Š. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 59) nurodė, kad sutinka su K. Š. pareiškimu, į savo tetos N. N. palikimą pretenzijų nereiškia.

Suinteresuotas asmuo S. Š. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 67) nurodė, kad ji su K. Š. pareiškimu sutinka, į N. N. turtą pretenzijų nereiškia.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji kartu gyvena ir veda bendrą ūkį su pareiškėju K. Š. daugiau kaip dešimt metų. K. Š. seseriai N. N. gyvenant (duomenys neskelbtini), dažnai važiuodavo padėti jai įvairiuose namo remonto, sodo priežiūros darbuose. Kai N. susirgo, persikraustė gyventi arčiau brolio, į (duomenys neskelbtini). K. Š. vežiojo seserį į gydymo įstaigas, rūpinosi namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra, seserį palaidojo (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri jos kapą. Po sesers mirties toliau prižiūri sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), moka reikiamus komunalinius mokesčius, paremontuoja senus pastatus, prižiūri sodą. Kiek jai žinoma, N. N. dukra R. N. gyvena (duomenys neskelbtini), motinai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesirūpina.    

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš gyventojų registro išrašo (b. l. 4), medicininio mirties liudijimo (b. l. 3) matyti, kad N. N. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama išsituokusi, iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą R. N.. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 49) patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą – namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo palikėjos vaikai – K. Š., J. Š. ir N. N.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 51-52) matyti, kad 1/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol registruota N. N. vardu. Testamentų registro išrašas (b. l. 50) patvirtina, kad palikėjos N. N. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.     

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal N. N. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai, paveldintys, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdinai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.  

Pareiškėjas K. Š. – mirusios N. N. brolis, kuris, nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, gali paveldėti jos palikimą. Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 50) matyti, kad po N. N. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs sesers N. N. palikimo nėra, pirmos eilės įpėdinė – mirusios palikėjos dukra R. N. atsiliepime (b. l. 56) nurodė, kad ji savo motinos palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja. Duomenų apie kitus įstatyminius įpėdinius nėra.   

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad K. Š. po savo sesers N. N. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), – savo nuožiūra prižiūrėdamas ir tvarkydamas jį, rūpindamasis jo apsauga, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėjos N. N. brolio K. Š. veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – mirusios palikėjos dukra R. N. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdama atsiliepimą į pareiškėjo K. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtino, kad neprieštarauja, jog jos motinos palikimą priimtų motinos brolis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po N. N. mirties jos palikimą priėmė brolis K. Š..     

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl jam tenka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 69,85 Eur.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš K. Š. valstybei 69,85 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė