Administracinė byla Nr. eAS-159-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00225-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „15min“ atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo
2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aktsiaselts Ekspress Grupp skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „15min“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Aktsiaselts Ekspress Grupp (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas:1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1S-167 (2023) „Nustatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir taikyti sankcijas Aktsiaselts Ekspress Grupp“ (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nusprendus, jog pareiškėjas vis dėlto pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 
9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepanaikinus skundžiamo nutarimo pilna apimtimi, panaikinti arba sumažinti skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytą baudą bei nustatyti ne trumpesnį nei 6 mėnesių terminą skundžiamo nutarimo 3 punkto įpareigojimui įvykdyti.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo byloje pagal pareiškėjo skundą įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Nutarimo 3 punkto – įpareigoti Aktsiaselts Ekspress Grupp ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje kt.gov.lt dienos nutraukti pažeidimą arba atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes – galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos, nes skunde pareiškėjas tikėtinai pagrindžia Nutarimo neteisėtumą ir netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs sunkiai atitaisomą didelę žalą. Paaiškino, kad jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta ir pareiškėjas privalės įgyvendinti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto įpareigojimą, šis ginčas iš esmės neteks prasmės, o pareiškėjo sugrąžinti į ankstesnę padėtį nebebus įmanoma. Ginčo objektu tapusi koncentracija yra susijusi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lrytas“ (akcijų) nuosavybės įgijimu. Atitinkamai, įpareigojimas nutraukti pažeidimą arba atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, iš esmės suponuoja, jog pareiškėjas turėtų atsisakyti UAB „Lrytas“ akcijų nuosavybės ir jas perleisti trečiajam asmeniui, arba atlikti kitus veiksmus, tokius, kaip, pavyzdžiui, koncentracijų kontrolės procedūros iniciavimas, retroaktyviai prašant leidimo sandoriui, kuriam, pareiškėjo įsitikinimu, leidimo nereikia. Bet kuriuo atveju, Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto įpareigojimo tikslas yra atkurti situaciją iki koncentracijos, tuo pačiu apribojant jau įgytą pareiškėjo nuosavybės teisę į UAB „Lrytas“ akcijas. Įgyvendinus šį įpareigojimą, jo sukurtos pasekmės negalėtų būti pašalintos tuo atveju, jeigu ginčas būtų išspręstas pareiškėjo naudai – pareiškėjas nebegalėtų susigrąžinti perleisto verslo, panaikinti jau atliktus veiksmus ir pan., todėl žala būtų neatitaisoma, t. y., pareiškėjo grąžinimas į buvusią padėti taptų neįmanomas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino ir sustabdė Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas vertino, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinus, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Lrytas“ integracija yra baigta, yra pakankamai akivaizdu, kad veiksmų, kuriais būtų atkurta ankstesnė padėtis arba pašalintos koncentracijos pasekmės, įvykdymas, objektyviai pareikalautų reikšmingų organizacinių ir finansinių išteklių, todėl, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, įvertinus, kad ankstesnės padėties atkūrimas iš esmės nebūtų įmanomas, gali būti padaryta didelė žala, kurios atitaisymas būtų itin sudėtingas.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, todėl ją pritaikius, įvertinus ir jos taikymo laikotarpį (iki kol bus išnagrinėtas ginčas teisme), nebus pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyra bei viešasis interesas.

III.

Atsakovas Konkurencijos taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teigia, jog pareiškėjo skunde suformuluoti argumentai dėl Nutarimo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstumo turėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie neva atsirasiančią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, tuo atveju, jei teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Konkurencijos tarybos teigimu, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su pareiškėjo deklaratyviais pasvarstymais, net nevertino tokių teiginių pagrįstumo bei neanalizavo, kokius duomenis, pagrindžiančius šiuos teiginius, byloje yra pateikęs pareiškėjas.

Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba įpareigojo pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus, kuriais būtų šalinamas Konkurencijos tarybos nustatytas
pažeidimas – t. y., koncentracijos įgyvendinimas be išankstinio Konkurencijos tarybos leidimo. Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu Konkurencijos taryba paliko galimybę pačiam pareiškėjui apsispręsti, kaip jis pašalins Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą: pirma, ar pareiškėjas pateiks pranešimą apie koncentraciją ir taip inicijuos jau įgyvendintos koncentracijos pasekmių konkurencijai vertinimo procedūrą (atitinka įpareigojimo formuluotę „nutraukti pažeidimą“), antra, ar pareiškėjas atliks veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes (atitinka įpareigojimo formuluotę „atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes“). 

Atsakovo vertinimu, vien savaime pranešimo apie koncentraciją pateikimas negali sukelti pareiškėjui neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, kadangi pranešimo apie koncentraciją pateikimas reiškia tik koncentracijos nagrinėjimo procedūros pradžią. Konkurencijos tarybos vertinimu,  pirmosios instancijos teismas nutartyje nedetalizavo ir išsamiau nevertino įpareigojimų formuluočių, kad įpareigojimas gali būti įvykdomas ne tik atsisakant akcijų nuosavybės, bet ir inicijuojant atskirą koncentracijos nagrinėjimo procedūrą, kuri savaime jokių neigiamų ir tuo labiau neatitaisomų pasekmių pareiškėjui nesukelia. Tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kaip šios procedūros inicijavimas pareiškėjui gali sukelti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Konkurencijos taryba akcentuoja, jog, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą pagal Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą, nuspręstų panaikinti pirmosios instancijos teismo teismo nutartį, pareiškėjas galėtų keiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kitame teisminiame procese, kuriame būtų nagrinėjamas Konkurencijos tarybos atsisakymas duoti leidimą vykdyti koncentraciją (jeigu apskritai Konkurencijos taryba nustatytų neigiamas tokios koncentracijos pasekmes).

Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nutartimi pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, Konkurencijos taryba neteko teisės reikalauti, kad pareiškėjas pašalintų pažeidimą arba pateikdamas pranešimą apie koncentraciją, arba atkurdamas padėtį iki koncentracijos. Konkurencijos tarybos nuomone, tokiu savo sprendimu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pirmosios instancijos teismas neproporcingai ir pažeidžiant viešąjį interesą apribojo Konkurencijos tarybos funkcijas patikrinti, ar pareiškėjo įgyvendinta koncentracija nesukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių konkurencijai. Kitaip tariant, nors pareiškėjui, siekiant nutraukti pažeidimą pateikiant pranešimą apie koncentraciją, nekyla jokių neigiamų pasekmių, Konkurencijos taryba netenka galimybės nedelsiant patikrinti, ar pareiškėjo įgyvendinta koncentracija nesukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių konkurencijai.

Konkurencijos taryba taip pat pabrėžia, jog nuo koncentracijos neteisėto įgyvendinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, įsigytas ūkio subjektas jau yra integruotas į pareiškėjo veiklą, o rinka per kelerius bylinėjimosi metus gali būti itin pasikeitusi, todėl įvykdytos koncentracijos nagrinėjimas ir įvertinimas tokiu atveju galėtų tapti beprasmis, kadangi atkurti padėtį, buvusią iki nepraneštos koncentracijos įgyvendinimo gali būti labai sudėtinga arba apskritai neįmanoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

UAB ,,15 min“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamu atveju, pažymi, jog nei iš Nutarimo, nei iš Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto pareiškėjai nekyla pareiga būtinai perleisti UAB „Lrytas“ akcijas. Tai yra tik viena iš galimybių, kurią gali rinktis pareiškėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog pareiškėjas gali pasirinkti, kokiu būdu ištaisyti Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą, ir UAB „Lrytas“ akcijų perleidimas yra tik viena iš galimybių, bet ne pareiga. UAB ,,15min“ nuomone, kadangi pareiškėjas skundžia Nutarimą, galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas nori išlaikyti UAB „Lrytas“ akcijas. Tokiu būdu pareiškėjas pašalinti Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą gali pateikdamas Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją ir gavęs Konkurencijos tarybos leidimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę stabdant Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą yra ne siekis užtikrinti palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą ar apsaugoti savo teisę į nuosavybę, o siekis išvengti pranešimo apie koncentraciją teikimo ir užkirsti galimybę Konkurencijos tarybai operatyviai įvertinti koncentraciją ir jos galimas pasekmes konkurencijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog pareiškėjas nepagrindė, jog pareiga nutraukti pažeidimą sukeltų realią didelę žalą pareiškėjui. Pareiškėjas nepagrindė, kaip pranešimo apie koncentraciją pateikimas ir leidimo koncentracijai gavimas, galėtų sukelti realią žalą pareiškėjo interesams. Pranešimo apie koncentraciją pateikimas Konkurencijos tarybai iš esmės gali būti susijęs su turtinio pobūdžio pasekmėmis, t. y., išlaidomis, susijusiomis su pranešimo apie koncentraciją rengimu ir teikimu Konkurencijos tarybai. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog turtinio pobūdžio pasekmės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjui būtų padaryta didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti Nutarimo 3 punkto galiojimą lemia situaciją, kai pareiškėjui iki galutinio teismo sprendimo suteikiama teisė kontroliuoti UAB „Lrytas“ tuo pačiu užkertant kelią Konkurencijos tarybai nagrinėti koncentraciją ir įvertinti, ar dėl koncentracijos galėjo būti padaryta žala konkurencijai ir vartotojams. Tokiu būdu yra paneigiamas viešasis interesas. Atsižvelgus į galimas iš esmės turtinio pobūdžio pasekmes, pareiškėjai toks viešojo intereso paneigimas nėra pagrįstas ir proporcingas. Todėl, UAB ,,15min“ vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas stabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas Aktsiaselts Ekspress Grupp atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atmesti atskiruosius skundus ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikytos, palikti galioti.

Pareiškėjo vertinimu, Konkurencijos taryba atskirajame skunde nekorektiškai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Konkurencijos taryba, atskirajame skunde pacituodama/paminėdama tam tikras Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, remiasi jomis nevertindama, ar šios nutartys kaip precedentai pagrindžia Konkurencijos tarybos daromas išvadas. Pareiškėjo vertinimu, atitinkamomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis yra remiamasi atsietai nuo atitinkamų ginčų faktinių aplinkybių, ginčo argumentų, selektyviai parenkant citatas bei neatsižvelgiant į kitus tose pačiose nutartyse išdėstytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus. Pareiškėjas pabrėžia, jog Konkurencijos taryba remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis tokiuose ginčuose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kur teisės aktas nebūdavo ginčijamas iš esmės, pareiškėjai nenurodydavo aiškaus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikydavo pagrindo arba nurodydavo tokias aplinkybes, kurios negali pagrįsti prielaidų pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonei egzistavimą.

Pareiškėjo vertinimu, priešingai nei suponuojama Konkurencijos tarybos ir trečiojo asmens atskiruosiuose atskiruosiuose skunduose, vertindamas pareiškėjo skundo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik formalius skundo formos ir turinio kriterijus, tačiau ir akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų nebuvimą. Nei Konkurencijos taryba, nei trečiasis suinteresuotas asmuo savo atskiruosiuose skunduose nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejonei, jog nagrinėjamu atveju skundo reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai suponuoja, jog pareiškėjo skundo argumentai negalėjo būti vertinami priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes jie turėtų būti vertinami sprendžiant ginčą iš esmės. Skundą paduodantis asmuo neišvengiamai skundo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą sieja su argumentais, kuriais yra ginčijamas teisės aktas, kadangi taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę yra vertinamas būtent skundo pagrįstumas ir pareiškėjui palankaus rezultato tikimybė. Tačiau preliminarus vertinimo pobūdis suponuoja, jog teismas nepriima sprendimo dėl atitinkamų argumentų, t. y., ar tokie argumentai yra laikytini įrodytais ir, ar tokiems argumentams pasitvirtinus bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, skundžiamas teisės aktas būtų panaikintas. Preliminaraus vertinimo kontekste yra analizuojama, ar atitinkamai argumentai gali sudaryti pakankamą pagrindą skundžiamo teisės akto panaikinimui bei tai, ar nėra akivaizdaus skundo nepagrįstumo požymių.

Pareiškėjas nurodo, jog Konkurencijos taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai ignoruoja, jog skundžiamu teisės aktu buvo konstatuotas pažeidimas ir paskirta sankcija. Pareiškėjo supratimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad spręsdamas dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, teismas be kitų aplinkybių turi atsižvelgti ir į ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą. Tiek Konkurencijos taryba, suponuodama, jog skundžiamu Nutarimu yra tik pradedama administracinė procedūra, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo (teigdamas, kad skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas apskritai jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia) savo skunduose neatsižvelgia į tai, jog skundžiamu Nutarimu yra konstatuojamas pažeidimas, o ginčo objektu tapęs skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas yra Konkurencijos įstatymo
35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sankcija.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nei Konkurencijos taryba, nei trečiasis suinteresuotas asmuo taip ir nepaaiškina, kaip galėtų būti įvykdytas pareiškėjui palankaus teismo sprendimas tuo atveju, jeigu skundžiamu Nutarimu paskirta sankcija būtų įvykdyta pilna apimtimi. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas – iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto įvykdymas iš esmės paneigtų praktinę šio teisminio ginčo reikšmę, kadangi pareiškėjas būtų atlikęs ankstesnį status quo grąžinančius veiksmus ir/ar kitus ginčijamo pažeidimo pripažinimą ir pašalinimą suponuojančius veiksmus iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės paskelbimo. Pažymi, jog pastarosios aplinkybės neginčija nei Konkurencijos taryba, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Jie tik įrodinėja, jog pareiškėjas gali tikėtis parduoti „už rinkos kainą“ UAB „Lrytas“ akcijas arba gauti leidimą koncentracijai, nors tai niekaip nesuponuoja išvados, jog tokiu atveju pareiškėjo teisės būtų efektyviai apgintos šiame teismo procese (ir pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas – įvykdytas).

Pareiškėjas akcentuoja, jog ginčas dėl skundžiamo nutarimo yra iš esmės susijęs su klausimu, ar pareiškėjas turėjo pareigą gauti Konkurencijos tarybos leidimą koncentracijai, ar ne. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto formuluotę pagrįstai vertino kaip įpareigojimą, reikalaujantį iš pareiškėjo atliktį ankstesnį status quo grąžinančius veiksmus ir/ar kitus ginčijamo pažeidimo pripažinimą ir pašalinimą suponuojančius veiksmus iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės paskelbimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą visiškai pagrįstai vertino skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto formuluotę pilnoje apimtyje, nespekuliuodamas kaip šį įpareigojimą pareiškėjas turėtų įgyvendinti.

Pareiškėjas pabrėžia, jog vertinant aplinkybę, kad informaciją apie koncentraciją Konkurencijos taryba buvo gavusi iš karto po sandorio, toks koncentracijos vertinimas galėjo būti ne tik, kad inicijuotas, bet jau ir užbaigtas. Kitaip tariant, jeigu viešasis interesas būtų suprantamas kaip sandorių, sukeliančių neigiamas pasekmes rinkai, identifikavimas ir įvertinimas, tai toks interesas jau galėjo būti apgintas/realizuotas per laikotarpį, kuris yra trumpesnis arba bent jau ne ilgesnis nei tas, kuris užtrūko priimant skundžiamą Nutarimą. Tai reiškia, jog pačios koncentracijos vertinimo klausimas galėjo būti jau išspręstas, jeigu pati Konkurencijos taryba būtų tai laikiusi prioritetiniu klausimu.

Pareiškėjo vertinimu, Konkurencijos taryba yra neteisi teigdama, jog viešasis interesas reikalauja koncentraciją nagrinėti kuo greičiau, nelaukiant teismo sprendimo ginče dėl to, ar pareiškėjas apskritai turėjo pareigą kreiptis į Konkurencijos tarybą. Konkurencijos taryba atskirajame skunde teigia, jog viešas interesas reikalauja kuo greičiau pradėti nagrinėti įvykusią koncentraciją. Kita vertus, Konkurencijos taryba atskirajame skunde taip pat teigia, jog tuo atveju, jei pareiškėjui tokio nagrinėjimo išvados bus nepalankios, jis galės kreiptis į teismą su nauju skundu prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Iš esmės tai reiškia, kad vietoj vieno proceso paraleliai vyks du arba net trys procesai – (i) teisminis ginčas dėl to, ar pareiškėjui reikėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, (ii) koncentracijos nagrinėjimas Konkurencijos taryboje ir (iii) ginčas dėl Konkurencijos tarybos tyrimo išvadų, jeigu jos būtų pareiškėjui nepalankios. Tačiau tai akivaizdžiai nesuderinama su procesinio ekonomiškumo principais, kadangi pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju koncentracijos nagrinėjimas Konkurencijos taryboje būtų visiškai beprasmis (neteisėtas) procesas, lygiai taip pat kaip ir kiti, su šiuo procesu kilę ginčai.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens
UAB ,,15min“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,15min“ atsiliepime į atsakovo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą nurodo, jog palaiko Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 
2024 m. sausio 30 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 
2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y., jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, atskiruosiuose skunduose, atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas per savo kontroliuojamą įmonę UAB „Satyre“ įsigijo 100 procentų UAB „Lrytas“ akcijų. Konkurencijos taryba Nutarimu:
1) nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netiesiogiai, per UAB Satyre, įsigydamas 100 procentų UAB „Lrytas“ akcijų, apie tai nepranešęs Konkurencijos tarybai ir negavęs Konkurencijos tarybos leidimo (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 p.); 2) skyrė 140 460 Eur baudą (Nutarimo rezoliucinės dalies
2 p.); 3) įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje kt.gov.lt dienos nutraukti pažeidimą arba atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta ir pareiškėjas privalės įgyvendinti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto įpareigojimą, šis ginčas iš esmės neteks prasmės, o pareiškėjo sugrąžinti į ankstesnę padėtį nebebus įmanoma. Pareiškėjas pabrėžė, jog  ginčo objektu tapusi koncentracija yra susijusi su UAB „Lrytas“ (akcijų) nuosavybės įgijimu, todėl, atitinkamai, įpareigojimas nutraukti pažeidimą arba atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, iš esmės suponuoja, jog pareiškėjas turėtų atsisakyti
UAB „Lrytas“ akcijų nuosavybės ir jas perleisti trečiajam asmeniui, arba atlikti kitus veiksmus, tokius, kaip, pavyzdžiui, koncentracijų kontrolės procedūros iniciavimas, retroaktyviai prašant leidimo sandoriui, kuriam, pareiškėjo įsitikinimu, leidimo nereikia.

Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius nustatantis teisinis reguliavimas gina tarpusavyje konkuruojančias vertybes – privačios nuosavybės apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.) ir laisvę vertis ūkine veikla draudžiant monopolizuoti gamybą ar rinką.  Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo bei vykdyti valstybinę konkurencijos politiką yra įpareigota Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymu Konkurencijos tarybai yra suteikti įgaliojimai įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas (Konkurencijos įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).

Vertinant pareiškėjo argumentą, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas turėtų atsisakyti UAB „Lrytas“ akcijų nuosavybės ir jas perleisti trečiajam asmeniui, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (pati savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės neįrodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįrodė ir nepagrindė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pritaikyta be teisėto pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atskirieji skundai patenkinami, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjui išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones arba priimti nutartį panaikinti šias priemones, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 12 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo  Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,15 min“ atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1S-167 (2023) „Nustatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir taikyti sankcijas Aktsiaselts Ekspress Grupp“ rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimas iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo Aktsiaselts Ekspress Grupp prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                     Audrius Bakaveckas

                                                                                                     Arūnas Dirvonas

                                             Milda Vainienė