Baudžiamoji byla  Nr. 1A-19/2006

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.;                        

                                                                                         2.3.7.2.; 1.2.18.6.; 1.1.12.1.; 2.1.3.2.(S)             

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

gynėjui Virginijui Papirčiui,

išteisintajam S.O. ,

civilinio ieškovo atstovei Aldonai Brylinai,

vertėjai Joanai Liutvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ (toliau-AB „Lietuvos energija“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S.O. išteisintas, pagal BK 184 str. 2 d. (pagal visus epizodus), nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

              Baudžiamasis procesas S.O. atžvilgiu pagal BK 223 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d., nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

              Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

            S.O. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) "Baltic-SHEM" generaliniu direktoriumi, iššvaistė UAB "Baltic-SHEM" 1998 m. sausio 26 d. trišale sutartimi Nr.LE-BE-SG/9801/566 tarp AB "Lietuvos energija", "Belenergo" ir UAB "Baltic-SHEM" dėl elektros energijos tiekimo, 1998 m. sausio 26 d. papildomu susitarimu Nr.2 ir 1998 m. birželio 1 d. papildomu susitarimu Nr.3 dėl elektros energijos tiekimo į Baltarusijos Respubliką ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją patikėtą ir buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą-AB "Lietuvos energija" turtą- pinigines lėšas už produkciją, Baltarusijos Respublikos įmonių pateiktą kaip apmokėjimą už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją, pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB "Lietuvos energija" ir jas neteisėtai, neatlygintinai perduodamas tretiesiems asmenims, o būtent:

jis, turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusį turtą-pinigines lėšas, panaudoti UAB "Baltic-SHEM" skoloms padengti, pasirašytais susitarimais bei koncerno "Belenergo" 1998 m. rugsėjo 14 d. teletaipograma Nr.5835, 1998 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tarp UAB "Baltic-SHEM" ir Baltarusijos Respublikos įmonės "Vudeksport", 1998 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tarp RAB "Vudeksport" ir UAB "Rubiko" patikėtas UAB "Baltic-SHEM" ir jo žinioje buvusias pinigines lėšas-75000 JAV dolerių (300000 Lt) už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją, pasirašydamas Vilniuje 1998 m. rugsėjo 16 d. tarp UAB "Baltic-SHEM" ir "Rubiko" faktoringo sutartį, susitarė, kad už bendrovei "Rubiko" perleidžiamus 75000 JAV dolerių bendrovė "Rubiko" sumokės "Baltic-SHEM" 37500 JAV dolerių.               S.O., duodamas 1998 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr.In250/01 neteisėtą nurodymą bendrovei "Rubiko" 37500 JAV dolerių, kuriuos privalėjo konvertuoti ir pervesti į AB "Lietuvos energija" sąskaitą, vietoje to juos pervesti Kipre registruotai kompanijai "A.V.A.General Trading Private Co. Ltd" ir šiomis piniginėmis lėšomis padengti UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimą kompanijai "A.V.A.General Trading Private Co. Ltd" pagal 1998 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį, 1998 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu Nr.20 bendrovei "Rubiko" pervedus 37500 JAV dolerių (150000 Lt) kompanijai "A.V.A.General Trading Private Co. Ltd", iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB "Lietuvos energija" priklausantį turtą - 150000 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 1998 m. liepos 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis Nr.ln163/01 ir Nr.ln163/02 tarp UAB "Baltic-SHEM" ir Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Olimpinio fondo (toliau-Fondas) nuostolingai ir neatlygintinai-neužsitikrindamas jokių turtinių ar piniginių atsiskaitymų, susitardamas už koncerno "Belenergo" 1 000 000 JAV dolerių skolą už elektros energiją, patiektą koncernui pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr.LE-BE-SG/9801/566, pervesti pinigines lėšas į Fondo sąskaitą, koncernui "Belenergo" 1998 m. rugpjūčio 3 d., rugpjūčio 31 d., rugsėjo 1 d., rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimais Nr.82, 95, 97 ir 100 pervedus į Fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „BelBiznesBank“ iš viso 48733426000 Baltarusijos rublių (BYR), t.y. pinigų sumą, ekvivalenčią 1 000 000 JAV dolerių, fiktyvios 1998 m. liepos 20 d. sutarties Nr.P-01 tarp Fondo ir Rusijos Federacijos firmos "Poprad"' dėl 50000 t mazuto pirkimo-pardavimo pagrindu neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr.In180/02 nurodydamas Fondo vadovui M.Z. pervesti 6,965 milijardo BYR (663333,32 Lt) ir neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr.In184/01 nurodydamas M.Z. pervesti 14,925 milijardo BYR (1194000 Lt) į firmos "Poprad" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Maskvos banke „Dialog-Optim“, Fondui 1998 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimais Nr.21, 24, 25 ir 26 iš viso pervedus 21,89 milijardus BYR (1847918,28 Lt) į firmos "Poprad" sąskaitą, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB „Lietuvos energija“ turtą-1847918,28 Lt.

Tęsdamas savo veiksmus, jis, S.O. , 1998 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr.In163/03 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir Fondo, nuostolingai ir neatlygintinai-neužsitikrindamas jokių turtinių ar piniginių atsiskaitymų, susitardamas už koncerno „Belenergo“ 1 000 000 JAV dolerių skolą už elektros energiją, patiektą koncernui pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr.LE-BE-SG/9801/566, pervesti pinigines lėšas į Fondo sąskaitą ir „Belenergo“ pinigus pervedus į Fondo sąskaitą, fiktyvios 1998 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr.P-02 tarp Fondo ir Baltarusijos Respublikos firmos „Romifk ir K“ dėl 50000 t mazuto pirkimo pardavimo pagrindu, neteisėtai 1998 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. In186/01 nurodydamas M.Z. pervesti 19,9 mlrd. BYR (1585657.36 Lt) į firmos „Romifk ir K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Minsko banke „MinskKompleksBank“, Fondui 1998 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimais Nr.27. 28, 29 ir 30 iš viso pervedus 19.9 milijardus BYR (1585657.36 Lt) į „Romifk ir K“ sąskaitą, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB „Lietuvos energija“ turtą-1585657,36 Lt.

Tęsdamas savo veiksmus, jis, S.O. , neteisėtai 1998 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr.ln188/01 nurodydamas M.Z. pervesti 6,5 mlrd. BYR (516898 Lt) į Baltarusijos Respublikos organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ sąskaitą, Fondui 1998 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu Nr.31 pervedus 6,5 milijardus BYR (516898 Lt) į organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Minsko banke „Priorbank“, 1998 m. balandžio 3 d. susitarimo Nr.NF/J-110 tarp Baltarusijos geležinkelio, organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ ir kompanijos „Transservis“ pagrindu 1998 m. rugsėjo 4 d. iš labdaros programos sąskaitos 6.5 mlrd. BYR pervedus į Baltarusijos geležinkelio gydytojų-sanitarų tarnybos sąskaitą ir gydytojų-sanitarų tarnybai pinigines lėšas panaudojus Baltarusijos geležinkelio reikmėms, S.O. , neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB „Lietuvos energija“ priklausantį turtą-516898 Lt.

              Tęsdamas savo veiksmus, jis, S.O. 1998 m. liepos 23 d. sutarties Nr. 1/07-98 tarp „Baltic-SHEM“ ir Fondo dėl šio Fondo organizuojamų labdaros priemonių finansavimo ir vystymo pagrindu, neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr.In180/02. rugpjūčio 31 d. raštu Nr.184/01, rugsėjo 2 d. raštu Nr.In186/01 ir rugsėjo 3 d. raštu Nr.In188/01 nurodydamas neatlygintinai iš viso 443426000 BYR (35864,12 Lt) panaudoti labdaros tikslams, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB „Lietuvos energija“ turtą-35864,12 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusi turtą-pinigines lėšas, panaudoti UAB „Baltic-SHEM“ nesumokėtoms palūkanoms pagal 1998 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį padengti, 1999 m. balandžio 22 d. komiso sutartimi Nr.11/04 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Palmira s.r.o.“ pavesdamas kompanijai „Palmira s.r.o.“ UAB „Baltic-SHEM“ vardu atlikti prekybinius ir kitokius sandorius UAB „Baltic-SHEM“ naudai, šios sutarties bei sudarytų sandorių ir S.O. raštiškų nurodymų pagrindu tretiesiems asmenims pervedus į kompanijos „Palmira s.r.o.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Komerčni banka“ pinigines lėšas už realizuotą produkciją, Baltarusijos Respublikos įmonių pateiktą kaip apmokėjimą už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją.

S.O. 1999 m. balandžio 23 d. papildomu susitarimu Nr.D3-11/04 taip UAB „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Palmira s.r.o.“ neteisėtai pavesdamas padengti UAB „Baltic-SHEM“ 40000 JAV dolerių įsiskolinimą kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co. Ltd“, 1999 m. gegužės 19 d. kompanijai „Palmira s.r.o.“ pervedus į OOO „Evroenergoimpeks“ sąskaitą banke „Aizkraukles banką“ Rygoje 40000 JAV dolerių, o pastarajai 1999 m. birželio 21 d. pervedus pinigines lėšas kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co. Ltd“ į sąskaitą Kipro banke „Helenic bank“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą-AB „Lietuvos energija“ turtą-160000 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad būdamas UAB „Baltic-SHEM“ generaliniu direktoriumi, iššvaistė UAB „Baltic-SHEM“ 1998 m. kovo 18 d. protokolu tarp AB „Lietuvos energija“, kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“, UAB „Baltic-SHEM“, 1998 m. kovo 25 d. sutartimi Nr.120 tarp kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ ir UAB „Baltic-SHEM“ bei 1998 m. kovo 25 d. protokolu tarp AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Baltic-SHEM“ patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą-AB „Lietuvos energija“ turtą- pinigines lėšas, už į Baltarusijos Respubliką AB „Lietuvos energija“ pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr.LE-LI/9708/232 tarp AB „Lietuvos energija“ ir kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“, 1997 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr.L-LIB-B/9708, 1997 m. gruodžio 18 d. sutarti Nr.709 patiektą 1997 m. rugsėjo-lapkričio mėn. elektros energiją, privalėdamas iki 1998 m. birželio 2 d. atsiskaityti su AB „Lietuvos energija“ 2654477,26 JAV dolerių (10617909,04 Lt), trečiųjų asmenų pervestas pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“ ir jas neteisėtai, neatlygintinai perduodamas tretiesiems asmenims, o būtent:

jis, turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusį turtą-pinigines lėšas, panaudoti UAB „Baltic-SHEM“ skoloms padengti, 1998 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr.2-KV tarp „Minskenergo“, „Baltic-SHEM“ ir „Belaruskalij“, 1998 m. lapkričio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo pagal sutartį Nr.2-KV akto tarp „Minskenergo“, „Baltic-SHEM“ ir „Belaruskalij“, 1998 m. lapkričio 19 d. sutarties tarp „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Gilroy Consulting Ltd“ dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindu susitardamas dėl 500 000 JAV dolerių (2 000 000 Lt) už patiektą elektros energiją pervedimo, 1998 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr.GRL-98/U tarp kompanijų „Gilroy Consulting Ltd“ ir „Inter Ina Ltd“ dėl reikalavimo teisės perleidimo, 1998 m. gruodžio 4 d. susitarimo tarp įmonės „Belaruskalij“ ir kompanijos „Inter Ina Ltd“ dėl kalio trąšų atkrovimo įmonės „Belaruskalij“ įsiskolinimo padengimui pagrindu kompanijai „Inter Ina Ltd“ 1998 m. gruodžio 22 d. pervedus į kompanijos „Gilroy Consulting Ltd“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Rygos banke „Parex banka“ 849985 JAV dolerių, jis, S.O. , privalėdamas pinigines lėšas konvertuoti ir litus pervesti į AB „Lietuvos energija“ sąskaitą už elektros energiją, davė neteisėtą nurodymą kompanijai „Gilroy Consulting Ltd“ 460000 JAV dolerių pervesti tretiesiems asmenims-firmai „SGEM de Colombia Ltda“ UAB „Baltic-SHEM“ skolos pagal 1995 m. birželio 14 d. subkontraktą Nr.643/0503856/50160/10 bei 1996 m. rugsėjo 4 d. papildymą Nr.l padengimui, ir 1998 m. gruodžio 23 d. kompanijai „Gilroy Consulting Ltd“ pervedus 460000 JAV dolerių (1840000 Lt) į firmos „SGEM de Colombia Ltda“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Banco de Bagota International“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą - AB „Lietuvos energija“ turtą - 1840000 Lt.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad būdamas UAB „Baltic-SHEM“ generaliniu direktoriumi, siekdamas nuslėpti UAB „Baltic-SHEM“ veiklos, vykdant 1998 m. sausio 26 d. sutartimi Nr.LE-BE-SG/9801/566 nustatytus ir perimtus kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi Nr.LE-LI/9708/232 nustatytus įsipareigojimus, teisingus rezultatus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. „Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo“ Nr.I-2654 4 str. nustatytą reikalavimą visas ūkines finansines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, 9 str. ir 14 str. reikalavimą buhalterinėje apskaitoje nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, apgaulingai tvarkė UAB „Baltic-SHEM“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrųjų UAB „Baltic-SHEM“ veiklos rezultatų, ūkinės, komercinės, finansinės būklės, o būtent:

jis, nuo 1998 m. iki 2002 m. liepos 8 d. paslėpė UAB „Baltic-SHEM“ buhalterinės apskaitos dokumentus:

• UAB „Baltic-SHEM“ vyriausiajai buhalterei O.Š. nepateikė visų pirminių dokumentų pagal skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartis su „Belenergo“, Minsko Olimpiniu fondu (pagal 1998 m. liepos 20 d. sutartį Nr.In163/01), „Beloruskij metalurgičeskij zavod“ ir ZAO „Promkomplektacija“ (pagal 1999 m. gegužės 14 d. sutartį Nr.891785 ir 1999 m. birželio 30 d. sutartį Nr.l3/Y), „Capital & Business Management International“ (pagal 1999 m. birželio 30 d. sutarti b/n), „Mogiliovskij avtomobilnij zavod“ (pagal 1999 m. spalio 25 d. sutartį Nr.10/99), „Chojnikskij syrokombinat“ (pagal 1999 m. balandžio 12 d. sutartį Nr.10/Y), „TransRail Holding AG“ (pagal 1999 m. balandžio 1 d. sutartį Nr.01/04-01), dėl ko buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos finansinės operacijos - išvardintų įmonių atsiskaitymai pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr.LE-BE-SG/9801/566;
• bendrovės vyriausiajai buhalterei O.Š. nepateikė visų pirminių dokumentų dėl perimtų kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ įsipareigojimų vykdymo pagal sutartis su „Belaruskalij“ (pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr.l-KB, 1998 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr.2-KB, 1999 m. balandžio 8 d. sutartį Nr.1-4/99), įmone „Zabudova“ (pagal 1999 m. kovo 25 d. sutartį Nr.2239), įmone „Darida“ (pagal 1999 m. kovo 25 d. sutartį Nr.2238), „Beloruskij  metalurgičeskij  zavod“  ir kompanija „Southdlme Overseas Company“ (pagal 1999 m. gegužės 14 d. sutartį Nr.891785 ir 1999 m. rugsėjo 6 d. susitarimą), dėl ko UAB „Baltic-SHEM“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos finansinės operacijos- išvardintų įmonių atsiskaitymai, dengiant 3133205,52 JAV dolerių „Minskenergo“ įsiskolinimą (pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.l20);
• bendrovės vyriausiajai buhalterei O.Š. nepateikė 1999 m. balandžio 22 d. komiso sutarties Nr.11/04 pagrindu sudaryto 1999 m. balandžio 23 d. papildomo susitarimo Nr.D3-11/04 bei šio susitarimo pagrindu atliktų finansinių operacijų (40000 JAV dolerių pervedimą kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co.Ltd“) pirminių dokumentų bei 1996 m. rugsėjo 4 d. papildymo Nr.l prie subkontrakto Nr.643/0503856/50160/10 pagrindu suteiktos 3 700 000 JAV dolerių paskolos sugrąžinimo finansinių operacijų pirminių dokumentų ir 1999 m. rugpjūčio 25 d. akto Nr.5 apie atsiskaitymus su įmone „Energomašeksport“, o šios finansinės operacijos nefiksuotos UAB „Baltic-SHEM“ apskaitos dokumentuose, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrųjų UAB „Baltic-SHEM“ veiklos rezultatų, ūkinės, komercinės, finansinės būklės.

              Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S.O. , pagal BK 184 str. 2 d., išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal BK 223 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d., nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

              Generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, priimti naują nuosprendį pripažįstant S.O. kaltu pagal BK 184 str. 2 d., dėl 150000 Lt, 3986337,6 Lt, 160000 Lt ir 1840000 Lt iššvaistymo, bei pagal kiekvieną iš šių epizodų skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmes. Taip pat prašo pripažinti S.O. kaltu pagal BK 222 str. l d., dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, ir paskirti 18750 Lt (150 MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 ir 65 str., paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir 18750 Lt (150 MGL) baudą, o, vadovaujantis BK 78 str. ir 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymu Nr.VIII-1619 "Dėl amnestijos akto" l str. l d. 3 p., S.O. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleisti. Taip pat prašo priteisti AB „Lietuvos energijos“ 6136337,6 Lt civilinį ieškinį.

              Prokuroras teigia, kad S.O. išteisintas nepagrįstai. Nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatas. Teismas nepagrįstai nenustatė bylos aplinkybių, svarbių priimtam sprendimui pagrįsti, ir nemotyvuodamas įrodymų vertinimo iš karto padarė nepagrįstą išvadą dėl S.O. išteisinimo. Taip pat teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus, neištyrė išsamiai ir nešališkai bei neįvertino teisingai įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nepaneigė įrodymų, kuriais byloje buvo grindžiamas kaltinimas, nemotyvavo išteisinimo. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik vienpusišku įrodymų išvardinimu ir jų įvertinimu, nors byloje buvo ištirti įrodymai, turintys svarbios reikšmės teismo išvadoms, teismas nuosprendyje jų nenurodė, taip pat nepagrįstai nenurodė, kuo remdamasis priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus.

Teismas dėl kaltinimų pagal BK 184 str. 2 d., kaip išteisinimo motyvus nurodė tai, kad kaltinimuose nurodytas kaip iššvaistytas svetimas turtas tikrumoje priklausė ne AB „Lietuvos energija“, bet UAB „Baltic-SHEM“, bei kad ši bendrovė nuostolių AB „Lietuvos energija“ nepadarė. Šias išvadas teismas grindė 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties Nr.LE-BE-SG/9801/566 ir jos papildomų susitarimų Nr.2 ir Nr.3 ydingumu ir jų parengimo nekvalifikuotumu. Tačiau teismas, darydamas išvadą, kad minėta sutartis buvo netinkama ir neįvykdoma, kad atsakingiems pareigūnams buvo žinoma apie tai, kad Baltarusija neturi pinigų atsiskaitymui už elektros energiją ir kad bus atsiskaitoma prekėmis, nepagrįstai neįvertino dėl kokių priežasčių ir aplinkybių ši sutartis ir jos papildomi susitarimai buvo sudaryti, koks buvo UAB "Baltic-SHEM" ir S.O. vaidmuo jų vykdyme. Liudytojai J.K. , A.J, R.R. , Z.R. , R.Ru. parodė, kad AB "Lietuvos energija" 1998 m. sausio 26 d. sutartį sudarė dėl elektros energijos tiekimo Baltarusijai ir pasirinko atsiskaitymui tarpininką–UAB "Baltic-SHEM" todėl, kad "Belenergo"-elektros energijos pirkėjas Baltarusijos pusėje, negalėjo atsiskaityti konvertuojama valiuta, nes jos neturėjo. Baltarusija galėjo atsiskaityti tik prekėmis, gaminamomis Baltarusijos įmonių-elektros energijos vartotojų. Kadangi AB "Lietuvos energija" pagal savo veiklos pobūdį neturėjo galimybių gaunamas už elektros energiją prekes paversti piniginėmis lėšomis, šiam tikslui ir buvo į sutartį įtraukta UAB "Baltic-SHEM". Už šį darbą buvo numatytas UAB "Baltic-SHEM" atlygis, sutartyje ir papildomame susitarime Nr.2 apibrėžtas kaip tiekiamos elektros energijos tarifų skirtumas, vidutiniškai lygus %(duomenys neskelbtini). Prokuroras nurodo, kad 1997 m. rugpjūčio mėn. AB „Lietuvos energija" organizavo konkursą elektros energijos tiekimui. Šiame konkurse dalyvavo ir UAB "Baltic-SHEM" bei pateikė savo pasiūlymus. Nors UAB "Baltic-SHEM" netapo konkurso nugalėtoja, tačiau atsisakius sutartį pasirašyti vienoms firmoms ar nutraukus sutartį su kita, dalyvauti atsiskaitymuose už tiekiamą Baltarusijai elektros energiją buvo pasiūlyta UAB "Baltic-SHEM", kurios vadovas S.O. , pasirašydamas 1998 m. sausio 26 d. sutartį ir jos papildomus susitarimus, patvirtino, kad su sutartinėmis sąlygomis sutinka. Todėl prokuroras teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad S.O. surado atsakingi pareigūnai iš Ūkio ministerijos ir pasiūlė dalyvauti atsiskaitymuose už elektros energiją su Baltarusija, o po to visą atsakomybę sukrovė S.O. .

Nuosprendyje nurodyta, kad UAB "Baltic-SHEM" pagal 1998 m. sausio 26 d. kontraktą Nr. LE-BE-SG/9801/566 1998-1999 metais per koncerną "Belenergo" už elektros energiją padarė užskaitų už 58552568,84 JAV dolerių (234210275,3 Lt). Už atliktas užskaitas "Belenergo" su Baltarusijos įmonėmis-elektros energijos vartotojais, su UAB "Baltic-SHEM" ar jos kontrahentais atsiskaitė už 146158208 Lt, o neatsiskaitė už 87032718,52 Lt. UAB "Baltic-SHEM" priklauso 3454187,29 JAV dolerių (13816749 Lt). UAB "Baltic-SHEM" gavo 11530958 Lt pajamų arba 18,6% gautinų pajamų, įvykdžius atsiskaitymus. Todėl teismas konstatavo, kad UAB "Baltic-SHEM" už jau atliktą darbą turėjo teisę pasiimti 13816749 Lt, o pasiėmė 11530958 Lt, t.y. mažiau nei priklausė. Tačiau prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nenurodė, kodėl UAB "Baltic-SHEM" priklauso būtent 3454187,29 JAV dolerių ir kokiu būdu šis skaičius gaunamas, nes revizijos aktuose ar jų prieduose tokio skaičiaus nėra. Be to, tai nėra %(duomenys neskelbtini) nuo teismo nuosprendžio išvadose nurodytų 234210275,3 Lt ar 146158208 Lt sumos.

Nors liudytojas R.B. parodė, kad UAB „Baltic-SHEM" atsiskaitė už 21967332,74 JAV dolerių, o priklausytų gauti 3454187,29 JAV dolerių (13816749,16 Lt), tačiau šis liudytojas nepaaiškino, kokiu būdu buvo gauta būtent 13816749,16 Lt suma, kadangi ši suma nėra 13,5% nuo liudytojo nurodytos atsiskaitymo su AB "Lietuvos energija" sumos-21967332,74 JAV dolerių. Taip pat ši suma-13816749,16 Lt nenurodyta revizijos aktuose. Todėl prokuroras teigia, kad teismas, nors nuosprendyje įvardino įrodymais nepagrįstą sumą, tačiau iš principo netiesiogiai pripažino, jog UAB „Baltic-SHEM" įgijo teisę gauti pajamas tik už realiai AB "Lietuvos energijai" suteiktas paslaugas, t.y. nuo sumos, už kurią UAB "Baltic-SHEM" atsiskaitė už elektros energiją su AB "Lietuvos energija". Ši suma-21967332,74 JAV dolerių (87869330,96 Lt), nurodyta suvestiniame 2002 m. rugsėjo 30 d. revizijos akte Nr.180-28-2 ir paaiškinamosiose lentelėse. Tačiau nepagrįstai nenustatyta ar ši suma paskaičiuota teisingai, nes teismas nurodė, kad pagal trišalę sutartį AB "Lietuvos energija" už patiektą elektros energiją iš Baltarusijos gavo 21376627 JAV dolerių per UAB "Baltic-SHEM", t.y. pripažino mažesnę sumą.

Teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos teisminio tyrimo metu. Todėl nepagrįstai neįvertinti bylos įrodymai:

• 1998 m. sausio 26 d. sutarties Nr.LE-BE-SG/9801/566 nuostata, kad UAB "Baltic-SHEM" vaidmuo yra atsiskaitymas su AB "Lietuvos energija";
• papildomo susitarimo Nr.2 nuostatos apie tai, kad UAB "Baltic-SHEM" pateikia AB "Lietuvos energijai" sąskaitą faktūrą už paslaugas realizuojant Baltarusijos įmonių produkciją ir konvertuojant gautas pajamas į litus sumai, kurią sudaro tarifų skirtumas;
• 1998 m. birželio 1 d. papildomo susitarimo Nr.3 nuostatos apie tai, kad už patiektą elektros energiją visos prekės užskaitų grandinėje yra AB "Lietuvos energijos" nuosavybė;
• muitinės deklaracijos apie 1998-1999 metais realizuotos Baltarusijai elektros energijos kiekius, kuriose fiksuota, jog elektros energijos pirkėjas yra "Belenergo";
• 2002 m. rugsėjo 30 d. suvestinio revizijos akto Nr.180-28-2 išvados, kad būtent dėl UAB "Baltic-SHEM" veiksmų ši bendrovė negalėjo nei laiku, nei už visą patiektą elektros energiją atsiskaityti, kadangi pasirašė sutartis su kontrahentais ir jiems suteikė įgaliojimus vykdyti atsiskaitymus, perleisdavo reikalavimo teisę į Baltarusijos ūkio subjektų skolą, nustatydama žymiai ilgesnius atsiskaitymo terminus nei nustatyti pačios UAB "Baltic-SHEM" atsiskaitymo su AB "Lietuvos energija" terminai, nenustatydama atsiskaitymo už realizuotą Baltarusijos įmonių produkciją garantijų, atsakomybės už nesavalaikį atsiskaitymą su UAB "Baltic-SHEM", dėl sudarytų sudėtingų atsiskaitymo schemų, prarasdama bent kokią jų kontrolę;
• Finansų ministerijos 1999 m. balandžio 19 d. raštu Nr.06-08-12437/5807 pateiktas išaiškinimas, kad paslaugos už prekių pardavimą AB "Lietuvos energijoje" pripažįstamos sąnaudomis, susijusiomis su pajamų uždirbimu, tik remiantis UAB "Baltic-SHEM" išrašytomis sąskaitomis faktūromis už atliktas prekių pardavimo paslaugas, o UAB "Baltic-SHEM" apskaitoje pajamos už tarpininkavimą bus pripažintos tik atlikus šias paslaugas ir išrašius sąskaitą faktūrą ;
• liudytojo R.B. parodymai apie tai, kad papildomame susitarime Nr.2 nurodyta, jog UAB "Baltic-SHEM" turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras, o galiojantys norminiai aktai nustato, kad PVM sąskaitų faktūrų negalima išrašyti už neatliktas paslaugas, todėl UAB "Baltic-SHEM“ už nesuteiktas paslaugas neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų faktūrų;
• Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išvada apie tai, kad už "operatoriaus" paslaugas UAB "Baltic-SHEM" galėjo gauti komisinius tik tuo atveju, jei pati bendrovė atliko prekių realizavimo ar pinigų konvertavimo paslaugas.

Teismas konstatavo, jog vykdant atsiskaitymus pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr. LE-BE-SG/9801/566 pagal UAB "Baltic-SHEM" pateiktas PVM sąskaitas faktūras tarp šios bendrovės ir AB "Lietuvos energijos" buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai dėl apmokėjimo už UAB "Baltic-SHEM" suteiktas paslaugas, kuriais šioms paslaugoms apmokėti buvo užskaityti 11530960,19 Lt. Šios piniginės lėšos pilnai panaudotos, visa gautinų piniginių lėšų suma sumažinant UAB "Baltic-SHEM" skolą AB "Lietuvos energijai" pagal trišalį kontraktą Nr.LE-BE-SG/9801/566. Šis vertinimas grindžiamas AB "Lietuvos energijos" atsakymu apie tai, kad pasirašytų tarpusavio atsiskaitymų aktų pagrindu sumos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, buvo užskaitytos bendrovei UAB "Baltic-SHEM" kaip jos paslaugų apmokėjimas. Iš viso UAB "Baltic-SHEM" paslaugoms 1998-1999 metų laikotarpiu apmokėti buvo užskaityta 11530960,19 Lt. Tačiau nors teismas nurodė šiuos įrodymus bei konstatavo, kad UAB "Baltic-SHEM" gautina už suteiktas paslaugas pinigų suma jau buvo gauta ir jau panaudota sumažinti įsiskolinimą "Lietuvos energijai", išvadose dėl S.O. išteisinimo daroma priešinga išvada, nenurodant jokių šios priešingos išvados motyvų.

Liudytoja O.Š. , buvusi UAB "Baltic-SHEM" vyr.buhalterė, parodė, kad bendrovei pagal trišalę sutartį priklausė %(duomenys neskelbtini) sumos, gaunamos už realizuotą elektros energiją. Paprastai pinigų neimdavo, o mažindavo įsiskolinimą. Ikiteisminio tyrimo metu O.Š. parodė, kad pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį dėl UAB "Baltic-SHEM" suteiktų paslaugų apmokėjimo buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pateiktos AB "Lietuvos energijai". Jų pagrindu buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai ir ta suma, kurią turėjo teisę gauti UAB "Baltic-SHEM", buvo sumažintas UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimas AB "Lietuvos energijai". Iš viso UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimas AB "Lietuvos energijai" buvo sumažintas 11530958,19 Lt.

Liudytoja S.V. , AB "Lietuvos energijos" buhalterė, parodė, kad UAB "Baltic-SHEM" pateikė PVM sąskaitas faktūras už 11 500 000 JAV dolerių, kuriuos S.O. teisėtai paėmė už atliktą darbą. Teismas vadovavosi šiais liudytojos parodymais, nepagrįstai neatsižvelgdamas, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė priešingai, t.y., kad 1530960,19 Lt suma, priklausančia UAB "Baltic-SHEM" už atliktas paslaugas, pagal pasirašytus tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus buvo sumažintas bendrovės UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimas AB "Lietuvos energijai" už elektros energiją. Be to ji pateikė AB "Lietuvos energijos" sąskaitos Nr.2400 1998m. gruodžio mėn. žiniaraštį Nr.16, 1999 m. sąskaitos Nr.2400 išrašą iš Didžiosios knygos, kuriuose parodytas įsiskolinimas už elektros energiją AB "Lietuvos energijai" ir kaip buvo sumažintas UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimas AB "Lietuvos energijai". Be to, UAB „Baltic-SHEM" buhalterinės apskaitos pirminių ir suvestinių dokumentų apžiūrų metu nustatyta, kad 1999 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos bendrovės pajamos už paslaugas pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį iš viso 10730958,19 Lt ir ta pačia suma sumažintas bendrovės įsiskolinimas AB „Lietuvos energijai“ ir 1998 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos bendrovės pajamos už paslaugas pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį iš viso 800000 Lt, šia suma sumažintas bendrovės įsiskolinimas AB "Lietuvos energijai. Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais, jų neanalizavo ir nepateikė jokių motyvų, kodėl juos atmetė. Teisminio nagrinėjimo metu šie įrodymai nepaneigti, nei į juos, nei į kitas aplinkybes, teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" bei 1999 m. birželio 18 d. nutarime Nr.19 dėl minėto nutarimo papildymo, nurodyta, kad turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr.LE-BE-SG/9801/566 bei papildomą susitarimą Nr.2 UAB "Baltic-SHEM" priklausė gauti už prekių realizavimo ir valiutos konvertavimo paslaugas %(duomenys neskelbtini) nuo atsiskaitymo už elektros energiją sumos. Šios UAB "Baltic-SHEM" teisės neginčijo nei kaltinimas, nei kiti proceso dalyviai. Buvo tik sprendžiamas klausimas kada bendrovė gali disponuoti tarifų skirtumu. Prokuroras nurodo, kad byloje surinkti įrodymai tai patvirtina. Netiesioginę išvadą padarė ir pats teismas, kad UAB "Baltic-SHEM" įgijo teisę disponuoti %(duomenys neskelbtini) nuo realaus atsiskaitymo su AB "Lietuvos energija" sumos. UAB „Baltic-SHEM" už suteiktas paslaugas norėdama gauti jai priklausantį apmokėjimą, privalėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus iš viso kaip bendrovės paslaugų apmokėjimas buvo užskaityta 11530960,19 Lt. Šios piniginės lėšos realiai iš AB "Lietuvos energijos" nebuvo pervestos UAB "Baltic-SHEM", bet šia priklausančia gauti pinigų suma buvo sumažinta UAB "Baltic-SHEM" skola pagal 1998 m. sausio 26 d. trišalę sutartį. Todėl prokuroras teigia, kad epizoduose dėl 150 000 Lt, 4 000 000 Lt ir dėl 160 000 Lt iššvaistymo nurodytos piniginės lėšos buvo svetimas – AB "Lietuvos energijos" turtas, jis nepriklausė UAB "Baltic-SHEM" ar pačiam S.O. nuosavybės teise ir negalėjo priklausyti, nes visas priklausančias gauti pinigines lėšas UAB "Baltic-SHEM" gavo ir jau panaudojo. Be to, inkriminuotos piniginės lėšos viršija priklausančią gauti pinigų sumą.

Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai teigia, kad S.O. neiššvaistė svetimo turto, nes turėjo teisę pasiimti už atliktą darbą 13816749 Lt, o pasiėmė mažiau. Nors teismo nurodyta suma yra ginčytina, tačiau UAB "Baltic-S'HEM" teisę į šį atlygį įgyjama 1998 m. sausio 26 d. sutarties Nr. LE-BE-SG/9801/566 ir papildomų susitarimų pagrindu, bet ne iš "Liberty" perimtų įsipareigojimų vykdymo pagrindu. Nors S.O. buvo kaltinamas dėl 1 840 000 Lt iššvaistymo, UAB „Baltic-SHEM" ir paties S.O. įgalinimai dėl šio turto teisiškai buvo apibrėžti visai kitomis sutartimis. Tačiau teismas, išdėstęs šias kaltinimo aplinkybes, nepagrįstai nemotyvavo įrodymų vertinimo ir padarė nepagrįstą išvadą dėl S.O. išteisinimo. Todėl prokuroras teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 3 d. reikalavimus, neįvertino įrodymų, surinktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nemotyvavo išvadų dėl S.O. išteisinimo šiame kaltinimo epizode.

Valstybės kontrolės 1999 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje Nr.160-16-1 bei 2002 m. kovo 15 d. revizijos akte Nr.180-28 konstatuota, kad UAB "Baltic-SHEM", 1998 m. kovo 25 d. perimdama kompanijos "Liberty" įsiskolinimą už elektros energiją, įgytų teisę gauti 396646,01 JAV dolerių arba 1586584,04 Lt, tik su ta sąlyga, jei už patiektą elektros energiją būtų atsiskaityta. Tačiau už perimą "Liberty" įsiskolinimą UAB "Baltic-SHEM" tik 1999 m. liepos 16 d. pervedė 159896 Lt AB "Lietuvos energija“ ir daugiau jokių atsiskaitymo nevykdė. Šią išvadą patvirtina minėtos revizijos išvados bei liudytojų S.V. ir O.Š. parodymai. Be to, UAB "Baltic-SHEM" apskaitoje parodyta, jog bendrovės įsiskolinimas AB "Lietuvos energija" yra 10786340,76 Lt. Už atliktas paslaugas pagal perimtus kompanijos "Liberty" įsipareigojimus UAB "Baltic-SHEM" neišrašė PVM sąskaitų faktūrų AB "Lietuvos energijai". Tai patvirtina AB "Lietuvos energijos" atsakymas, jog jokių susitarimų su UAB "Baltic-SHEM" dėl šios bendrovės paslaugų pagal perimtus kompanijos "Liberty" įsipareigojimus apmokėjimo nebuvo. Todėl prokuroras teigia, kad piniginės lėšos, gautos vykdant perimtus kompanijos "Liberty" įsipareigojimus, UAB "Baltic-SHEM" nepriklausė nuosavybės teise, S.O. šis turtas buvo svetimas turtas. Tačiau teismas, nepaneigdamas įrodymų pagrindžiančių kaltinimą S.O. šiame epizode, nemotyvuotai atmetė šiuos įrodymus ir nuosprendyje padarė jokiais įrodymais neparemtas išvadas.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad surinkti įrodymai nepaneigia S.O. aiškinimo, kad buvo panaudoti UAB "Baltic-SHEM" priklausantys pinigai. Taip pat, teismas, išteisindamas S.O. , nepagrįstai rėmėsi tik jo paties parodymais, nemotyvuotai atmesdamas kaltinančių įrodymų visumą. Nepagrįstai neanalizuoti S.O. kaltinantys įrodymai, neįvertinti liudytojų J.N. , V.V. , V.G. , J.F. , K.U. ir P.J. parodymai, Latvijos Respublikos teisinės pagalbos atsakymu pateikti duomenys, 1999 m. rugpjūčio 25 d. atsiskaitymų pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.120 bei aktas tarp "Minskenergo" ir UAB "Baltic-SHEM". Teismas neištyrė išsamiai ir nešališkai paties S.O. parodymų, nepagrįstai rėmėsi tik S.O. parodymais, duotais teisme, neatsižvelgdamas į jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisme S.O. teigė, kad 460 000 JAV dolerių buvo pervesti "SGEM de Colombia Ltda" bendrovės "Baltic-SHEM" maržos sąskaita, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė priešingai. Ikiteisminio tyrimo metu S.O. parodė, kad "Gilroy" pervedė į UAB "Baltic-SHEM" sąskaitą 40000 JAV dolerių, jokio kito atsiskaitymo už 1 000 000 JAV dolerių užskaitą nebuvo. Be 40000 JAV dolerių, kita įsiskolinimo dalis buvo dengiama vekseliais, jokio kito atsiskaitymo nebuvo. Šie parodymai dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigti kratos metu bendrovėje neradus jokių vekselių bei liudytojos O.Š. parodymais. UAB "Baltic-SHEM" kratos metu bendrovės kompiuterių kietuosiuose diskuose buvo rastas failas "RAB/RASTAI/Tugaev2.doc" su 1998 m. gruodžio 21 d. laiško Nr.In273/01, adresuoto Tugajevui ir pasirašyto S.O. pavarde, tekstu. Laišku pranešama apie 460000 JAV dolerių pervedimą į "SGEM de Colombia Ltda" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke "Banco de Bogota International Corporation" ir nurodyta, jog pridedamas "Gilroy" pavedimas. UAB "Baltic-SHEM" buvo paimti siunčiamų ir gaunamų raštų registracijos lapai, kurių apžiūra patvirtina, jog UAB "Baltic-SHEM" atstovybėje Vilniuje vedamoje siunčiamų raštų registracijos dalyje anglų kalba yra įregistruotas 1998 m. gruodžio 21 d. raštas Nr.In273/01, adresuotas Mr. Tugaev, atspausdintas ant firminio blanko Nr.001046. Be to, ir pats S.O. parodė, kad "Gilroy" atsiskaitė su UAB "Baltic-SHEM" pinigais, t.y. pervedė 500 000 JAV dolerių, iš kurių 460 000, pervesti "SGEM de Colombia Ltda".

Liudytojas V.G. teisme parodė, kad buvo gauti 500 000 JAV dolerių, iš kurių 460 000 JAV dolerių, buvo pervesti "SGEM de Colombia Ltda". Šis faktas jam žinomas iš paties S.O. žodžių, nes jokių dokumentų nematė. O ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad P.J. pateikė vekselius ir kad būtent dėl atsiskaitymo vekseliais sutarę S.O. ir P.J. , kad vekseliai būtent ir bus 500 000 JAV dolerių "Gilroy" įsiskolinimo padengimas.

Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo prieštaringų ir nenuoseklių S.O. parodymų bei neįvertino 2001 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytų aplinkybių apie tai, kad civilinėje byloje dėl perimtų kompanijos "Liberty" įsipareigojimų neįvykdymo S.O. pasirašytame rašte buvo teigiama, jog UAB „Baltic-SHEM" negali įvykdyti savo įsipareigojimų, kadangi su bendrove neatsiskaitė debitoriai. Nurodo, kad 2001 m. gruodžio mėnesį (t.y. vėliau nei jo 2001 m. spalio 12 ir 16 d.d. apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai) S.O. raštu tvirtino teismui, jog „Minskenergo" debitoriai Baltarusijoje netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir nepateikė prekių užskaitai už suvartotą elektros energiją, o UAB „Baltic-SHEM" dėl to negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nurodė, kad S.O. , pasirašydamas sutartį, neturėjo tyčios iššvaistyti svetimą turtą, ėmėsi visų priemonių įvykdyti trišalę sutartį, kuri praktiškai buvo neįvykdoma ir labai rizikinga. Byloje nustatyta, kad jau pasirašant trišalę sutartį buvo aišku, kad ji neįvykdoma. Todėl prokuroras mano, kad ir ši teismo išvada nepatvirtinta teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, nenurodyti motyvai, kodėl teismas atmetė vienus įrodymus, o kitus įrodymus priėmė. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik paties S.O. parodymais, juos įvertino nekritiškai ir neatsižvelgė į aplinkybes, galėjusias iš esmės paveikti teismo išvadas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr.8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" bei 1999 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 19 dėl minėto nutarimo papildymo, nurodyta, kad iššvaistymas padaromas esant tiesioginei tyčiai, tačiau galimas ir esant netiesioginei tyčiai. Nors S.O. veiksmai iššvaistymo epizoduose kvalifikuoti kaip padarytus netiesiogine tyčia, tačiau teismas šios kvalifikacijos nepagrįstai nenagrinėjo, teigdamas, kad S.O. veiksmuose nėra tyčios, kad jis pinigus panaudojo teisėtai ir nuostolio AB "Lietuvos energijai" nepadarė bei kad jis panaudojo UAB "Baltic-SHEM" priklausančius pinigus. Tačiau prokuroras teigia, kad S.O. , privalėdamas už realizuotą elektros energiją gautas pinigines lėšas pervesti į AB "Lietuvos energija" sąskaitas, nuslėpė dalies pinigų gavimo faktą, neatvaizdavo pinigų gavimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje aiškindamas, jog su UAB "Baltic-SHEM" neatsiskaitė debitoriai, todėl ir ši bendrovė negalėjo atsiskaityti su AB "Lietuvos energija", ir, neturėdamas tam teisės, gautus pinigus naudojo savo nuožiūra. Pinigų panaudojimo faktai taip pat nuslėpti nuo buhalterinės apskaitos ir joje neatvaizduoti. Taip pat prokuroras teigia, kad S.O. nesiėmė priemonių galimoms pasekmėms- neatsiskaitymui su AB "Lietuvos energija" išvengti.

Prokuroras nurodo, kad sutarčių su "Rubiko" ir Minsko Olimpiniu fondu sudarymo iniciatorius buvo S.O. , jis pats pasirašė šias sutartis ir mokėjimo pavedimus bei davė tiesioginius nurodymus dėl piniginių lėšų pervedimo. Šie kaltinimo įrodymai nepaneigti. Nurodymą dėl 37500 JAV dolerių pervedimo į Kiprą S.O. davė todėl, nes reikėjo padengti UAB "Baltic-SHEM" skolą, susiformavusią dėl bendrovės veiklos, nesusijusios su atsiskaitymais už realizuotą elektros energiją. Nors padarytos veikos metu UAB "Baltic-SHEM" skola buvo nedengiama, nes nevyko atsiskaitymai, o S.O. gautas už realizuotas baltarusiškas prekes pinigines lėšas sąmoningai panaudojo ne savo įsipareigojimams vykdyti. Analogišką nurodymą S.O. davė ir dėl 160000 Lt (40000 JAV dolerių) pervedimo į Kiprą iš bendrovės "Palmira s.r.o.", nors šias pinigines lėšas privalėjo gauti į UAB "Baltic-SHEM" sąskaitą ir jas panaudoti atsiskaitymui su AB "Lietuvos energija".

Teigia, kad išteisintojo S.O. veiksmai patvirtina jo sąmoningą siekį panaudoti gautas pinigines lėšas bendrovės skoloms dengti pasinaudojant bendrovei nepriklausančiais pinigais. Byloje surinkti duomenys apie išteisintojo S.O. išsilavinimą, darbo bei gyvenimo patirtį duoda pagrindą teigti, kad jis galėjo ir privalėjo suvokti kokius turi atlikti veiksmus, kad piniginės lėšos teisėtai būtų užskaitomos UAB "Baltic-SHEM" už atliktas paslaugas, susijusias su atsiskaitymais už elektros energiją, t.y. pateikti PVM sąskaitas faktūras, ką jis kitais atvejais ir darė. Todėl nurodydamas pervesti pinigines lėšas ne bendrovės įsipareigojimams pagal 1998 m. sausio 26 d. trišalę sutartį ar 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.120 vykdyti, S.O. galėjo ir turėjo suvokti, jog negalės atsiskaityti su AB "Lietuvos energija".

Išteisintasis 1998 m. liepos 20 d. sutartimis Nr.In163/01 ir Nr.In163/02, neužsitikrindamas jokių turtinių ar piniginių atsiskaitymų, pagal jas nuostolingai ir neatlygintinai perleido Minsko Olimpiniam fondui 1 000 000 JAV dolerių reikalavimo teisę. Valstybės kontrolės revizijos išvados ir minėtų sutarčių analizė parodo, kad Minsko Olimpinis fondas, gavęs pinigus, neturi jokių įsipareigojimų UAB "Baltic-SHEM". Jokie Olimpinio fondo įsipareigojimai UAB "Baltic-SHEM" nenustatyti ir 1998 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi Nr.In163/03. Nei pinigų pervedimas į minėtą fondą, nei vėliau vykdyti tolimesni pinigų pervedimai nebuvo pateikiami atvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Nors teisme S.O. teigė, kad Olimpinis fondas yra iki šiol skolingas, tačiau nei iki ikiteisminio tyrimo byloje pradžios, nei jau pradėjus tyrimą nesiėmė jokių priemonių, kad menamą skolą iš šio fondo susigrąžinti. Išteisintasis teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šio fondo skolą. Dalį kaltinime nurodytų piniginių lėšų-35864,12 Lt, jas perduodamas šiam fondui kaip labdarą, iš anksto turėjo tikslą negrąžinti, t.y. nesumokėti AB "Lietuvos energijai". Byloje surinkti įrodymai dėl šio epizodo nepaneigti, o jais paneigiama teismo išvada, kad S.O. ėmėsi visų įmanomų priemonių įvykdyti trišalę sutartį. Todėl prokuroras teigia, kad išteisintasis, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir matydamas, kad gali neįvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Teismas, spręsdamas tyčios klausimą dėl 1840000 Lt iššvaistymo, nepagrįstai neišnagrinėjo visų surinktų ir nepaneigtų kaltinančių įrodymų, neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai įvertinti S.O. padarytą veiką, todėl priėmė nemotyvuotą išvadą dėl jo išteisinimo.

Prokuroras teigia, kad S.O. puikiai žinojo, kad pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.120 ir su ja susijusius susitarimus, kuriuos jis pats ir pasirašė, privalėjo pilnai atsiskaityti su AB "Lietuvos energija" iki 1998 m. birželio 2 d., tačiau nei iki šios datos, nei vėliau nepervedė nei cento. Nors 1998 m. gruodžio mėn. jis turėjo galimybę gauti pinigines lėšas ir dalį įsiskolinimo AB "Lietuvos energijai" sugrąžinti, tačiau davė neteisėtą nurodymą pervesti pinigines lėšas į Kolumbiją. Be to, šias pinigines operacijas išteisintasis nuslėpė ne tik savo bendrovėje, nepateikdamas jokių dokumentų apskaitai, tačiau ir nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo, melagingai nurodydamas, kad jokie pinigai nebuvo gauti, todėl jis negalėjęs ir atsiskaityti. Tik pateikus neginčijamus įrodymus, S.O. prisipažino padaręs minėtus veiksmus. Visi kaltinantys įrodymai, dėl pinigų iššvaistymo, teisme nepaneigti, jokių veiksmų, kad išvengti galimų pasekmių, t.y. neatsiskaitymo, išteisintasis nesiėmė, o jokio pagrindo tikėtis galimų pasekmių išvengti S.O. neturėjo. Todėl prokuroras teigia, kad išteisintojo veikoje yra įrodyta netiesioginė tyčia.

Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas dalyje dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d., pažeidė BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus, nepaneigdamas kaltinančių įrodymų, nemotyvuotai konstatavo, jog S.O. veikoje nenustatyta tyčia. Nors teismas pripažino išteisintojo veikos pavojingumą bei atsiradusias pasekmes, tačiau nepagrįstai traktavo tai kaip neatsargumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.13 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas“ 5 p. nurodyta, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas ar buhalterinės apskaitos duomenų ar rezultatų iškraipymas, pavyzdžiui, dvigubos buhalterijos vedimas, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų klastojimas, ūkinių finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose bei kt. Veika laikoma padaryta tyčia tuo atveju, kai asmuo sąmoningai netvarko buhalterinės apskaitos arba tvarko ją netinkamai, numato, kad tuo bus trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus bei įvertinti turtą ir to siekia arba sąmoningai leidžia šioms pasekmėms kilti. Prokuroras nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB "Baltic-SHEM" buhalterinė apskaita buvo vedama iškraipant tikruosius buhalterinės apskaitos duomenis ir rezultatus, kai kurios ūkinės finansinės operacijos nebuvo fiksuojamos apskaitos dokumentuose. Jau po 1999 m. atlikto Valstybės kontrolės patikrinimo tapo žinoma, jog bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai. Pats išteisintasis ir liudytojas V.G. parodė, kad bendrovėje 1999 m. pirmajame pusmetyje buvo atliekamas auditas, kurio metu buvo išdėstytos problemos, nurodyta pertvarkyti buhalterijos darbą, tačiau S.O. jokių priemonių nesiėmė.

Liudytoja O.Š. parodė, kad ji negavo dalies dokumentų, todėl finansinių operacijų neatvaizdavo apskaitos dokumentuose. UAB "Baltic-SHEM" buvo atliktos kratos, kurių metu nebuvo rasti dokumentai su duomenimis apie kaltinime S.O. nurodytas finansines operacijas. Liudytojas V.G. parodė, kad nors vedė atliekamų užskaitų apskaitą, apie kai kurias užskaitas žinojo tik iš S.O. žodžių, jokių dokumentų apie jas neturėjo. UAB "Baltic-SHEM" buhalterinių atskaitomybės dokumentų apžiūros patvirtina, kad kaltinime nurodyti dokumentai bendrovėje nebuvo rasti, o juose esančios operacijos neatvaizduotos buhalterinėje apskaitos dokumentuose. Valstybės kontrolės revizijų aktuose išvardinti revizoriams pateikti dokumentų originalai. Šių įrodymų teismas nepaneigė. S.O. teisme, atsakydamas į klausimą kodėl nepareikalavo, jog "Rubiko", "Palmira s.r.o.", Minsko Olimpinis fondas, "Gilroy" pervestų bendrovei priklausančias gauti pinigines lėšas į UAB "Baltic-SHEM" sąskaitas, bet nurodė pinigus pervesti tretiesiems asmenims, aiškino, kad tai buvo netikslinga, nes tikslingiau buvo pinigus pervesti tiesiogiai. Be to, jis negalėjo paaiškinti, kodėl apskaitos dokumentuose nėra kaltinime nurodytų pirminių dokumentų bei kodėl tam tikri duomenys neatvaizduoti suvestiniuose bendrovės dokumentuose.

Prokuroras teigia, kad S.O. inkriminuoti veiksmai glaudžiai susiję - piniginės lėšos buvo iššvaistytos, o atliktos finansinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neparodytos, aiškinant, jog neva nebuvo ir pačių atsiskaitymų. Liudytojas R.B. parodė, kad už įmonės finansinę veiklą, buhalterinės atskaitomybės tvarkymą bei jos organizavimą atsakingas vadovas, kuris turi nustatyti dokumentų pateikimo, jų apskaitos įmonėje tvarką, o buhalteris gautų dokumentų pagrindu turi tinkamai parengti atskaitomybę. Tačiau bendrovėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo, perdavimo bendrovės padaliniams tvarka. Nuo 1999 m. iki 2002 m. UAB "Baltic-SHEM" buvo atliekami Valstybės kontrolės patikrinimai ir revizijos, kurių metu buvo patikrintas ir bendrovės buhalterinės apskaitos vedimas. Nors Valstybės kontrolės aktuose buvo nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tačiau 2000 m. ir 2001 m. UAB "Baltic-SHEM" apskaitos suvestiniuose dokumentuose, balansuose, kuriuose esančių įrašų teisingumą parašais patvirtino pats S.O. , nefiksuojamos kaltinime nurodytos ūkinės finansinės operacijos. Išteisintasis susipažino ir pasirašė minėtus Valstybės kontrolės aktus, žinojo padarytas išvadas, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių priemonių buhalteriniai apskaitai sutvarkyti, tuo leisdamas atsirasti pasekmėms, dėl kurių jam pateiktas kaltinimas. Todėl prokuroras teigia, kad S.O. veikos padarytos netiesiogine tyčia ir nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galėjusias turėti reikšmės teismo išvadoms.

Be to, teismas nuosprendyje neteisėtai ir nepagrįstai susiaurino S.O. pareikšto kaltinimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo apimtį. Išteisintasis buvo kaltinamas padaręs tęstinę nusikalstamą veiką nuo 1998 m. iki 2002 m. liepos 8d., t.y., tuo, kad nepateikė kaltinime išvardintų dokumentų, dėl ko bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo netiksliai fiksuojamos 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties ir perimtų kompanijos "Liberty" įsipareigojimų vykdymo pasėkoje įvykusios ūkinės finansinės operacijos bei apgaulingai tvarkė UAB "Baltic-SHEM" buhalterinę apskaitą. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad S.O. veikos padarytos nuo 1998 m. iki 1999 m., todėl kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 223 str. l d., jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad pažeidžiant teisinių aktų reikalavimus UAB "Baltic-SHEM" buhalterinėje apskaitoje buvo padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai iki 2001 m. sausio 1 d., o kai kurie pažeidimai tęsėsi iki 2002 m. liepos 8 d. Liudytojos L.M. ir O.Š. parodymais patvirtinta, kad pats S.O. 2001 m. ir 2002 m. pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo pateikti UAB "Baltic-SHEM" bankroto administratoriui. Šios aplinkybės patvirtinamos UAB "Baltic-SHEM" dokumentų apžiūromis. Atsiskaitymų suderinimas tarp UAB "Baltic-SHEM" ir kompanijos "Capital&Business management International" įformintas 2001 m. sausio 2 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau toks dokumentas nepateiktas UAB "Baltic-SHEM" buhalterijai, o susitarimo duomenys apskaitoje neatvaizduoti. Teismas nepagrįstai nenurodė motyvų, kodėl neįvertino S.O. inkriminuotų nuo 2000 m. iki 2002 m. padarytų nusikalstamų veiksmų bei kodėl kaltinantys įrodymai, dėl šių veikų padarymo, buvo atmesti. Todėl prokuroras mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S.O. veiksmai atitinka BK 223 str. l d., numatantį atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas nepagrįstai iš kaltinimo S.O. pašalino inkriminuotus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus, už kuriuos S.O. baudžiamosios atsakomybės terminai iki šiol nėra suėję, todėl šiame kaltinimo epizode pagal BK 222 str. l d. S.O. išteisintas nepagrįstai.

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos energija“ apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje, kurioje S.O. išteisintas pagal BK 184 str.2 d. ir dalyje, kurioje AB "Lietuvos energija" civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, pakeisti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, patenkinant AB "Lietuvos energija" civilinį ieškinį.

Mano, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų, nuosprendis pagrįstas nekritiškai įvertintais įrodymais ir nemotyvuotų kaltinančių įrodymų atmetimu. Teismas nepagrįstai nenurodė kuo remdamasis atsižvelgė į vienus įrodymus ir atmetė kitus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas iš viso nenurodė išvadų dėl kaltinamojo išteisinimo epizode, kur S.O. kaltinamas 1 840 000 Lt išvaistymu pagal perimtą įsiskolinimą iš kompanijos „Liberty International LTD“. Teismas įrodymus įvertino šališkai, panaudodamas iš specialistų išvadų ar liudytojų parodymų jų fragmentus, ištraukdamas juos iš bendro konteksto, neatsižvelgdamas į viso dokumento arba liudijimo esmę, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto R.B. parodymus apie tai, kad pagal Papildomą susitarimą N.2 prie 1998 m. sausio 26 d. kontrakto Nr.LE-BE-SG/9801/566, UAB "Baltic-SHEM" gali pateikti PVM sąskaitą-faktūrą tik suteikus paslaugas, išrašyti PVM sąskaitos-faktūrą už neįvykdytas operacijas draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Šis specialistas taip pat paaiškino, kad 62 084 276,64 Lt atlyginimo už "Operatoriaus" paslaugas suma, apskaičiuota trišaliuose kiekvieno mėnesio tiekimo aktuose, yra teorinė. Atlyginimas UAB "Baltic-SHEM" priklausytų nuo atsiskaitymo sumos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos esminius paaiškinimus bei padarė nepagrįstą išvada, kad iš Valstybės kontrolės akto matyti, kad „už Baltarusijos patiektą elektros energiją pagal sutartį UAB "Baltic-SHEM“ galėjo pasiimti net virš 62 000 000 litų, nepriklausomai nuo atlikto darbo“. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2001 m. vasario 28 d. akte Nr.180-28 Valstybės kontrolės specialistė R.B. nurodo į aplinkybę, paneigiančią teismo išvadą, kad atlyginimas UAB "Baltic-SHEM" nepriklauso nuo jos atliktų paslaugų, tai yra nuo to už kokią sumą ji atsiskaitys ar iš viso neatsiskaitys su AB "Lietuvos energija". Specialistė R.B. nurodė, jog revizijos metu nustatyta, kad UAB "Baltic-SHEM"gavo į savo sąskaitą 3 374 380 JAV dolerių lėšų iš koncerno „Belenergo“, o į AB "Lietuvos energiją"pervedė tik jų dalį, palikus sau %(duomenys neskelbtini) maržą. R.B. mano, kad šią % (duomenys neskelbtini) maržą UAB "Baltic-SHEM" paliko sau nepagrįstai, nes neatliko jokių Papildomame susitarime Nr.2 numatytų produkcijos realizavimo ar valiutos konvertavimo paslaugų. Tai reiškia, kad teisė į atlyginimą sėjama su realiu paslaugų atlikimu ir realiu atsiskaitymu su AB "Lietuvos energija". Būtent taip traktavo kontraktą ir prie jo esantį Papildomą susitarimą Nr.2 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo 2001 m. vasario 28 d. akte Nr.180-28 nurodytą kaip nepagrįstai paimtą 455 541 JAV dolerių (1897 520 Lt) atlyginimą, priteisė jį iš UAB "Baltic-SHEM" AB "Lietuvos energija" naudai. Todėl civilinis ieškovas teigia, kad atlyginimas UAB „Baltic-SHEM“ priklauso tik už realiai atliktus darbus.

Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visus liudytojos S.V. parodymus, o panaudojo tik jų ištrauką. S.V. parodė, kad AB „Lietuvos energija“ apskaitoje buvo fiksuojama visa suma, už kurią buvo realizuota elektros energija koncernui „Belenergo“ bei AB „Lietuvos energija“ įsipareigojimai nuo šios sumos bendrovei „Baltic-SHEM“ už šios bendrovės suteiktas paslaugas. AB „Lietuvos energija“ įsipareigojimas buvo lygus % (duomenys neskelbtini) nuo realizacijos sumos. Tokia apskaita buhalterijoje buvo vedama pagal kiekvieno mėnesio realizavimus. Kai 1998- 1999 metais buvo gaunamos iš UAB „Baltic-SHEM“ PVM sąskaitos-faktūros su nurodyta pinigų suma už UAB „Baltic-SHEM“ atliktas paslaugas, ta suma buvo mažinamas AB "Lietuvos energija" įsipareigojimas UAB "Baltic-SHEM". Buvo pasirašomi tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai ir jų pagrindu aktuose nurodytos sumos atvaizduojamos bendrovės apskaitoje. Paminėta suma-11 530 960,19 Lt, buvo sumažinta UAB „Baltic-SHEM" skola už realizuotą elektros energiją pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr.LE-BE-SG/9801/566. Realiai UAB "Baltic-SHEM" bendrovė "Lietuvos energija" pinigų nesumokėjo už suteiktas paslaugas, bet bendrovei "Baltic-SHEM" priklausančia pagal trišalį kontraktą gauti pinigų suma buvo sumažinti šios bendrovės įsipareigojimai. Šiuos parodymus patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš jų matyti, kad UAB „Baltic-SHEM" sąskaitose-faktūrose nurodytomis sumomis buvo sumažinti AB „Lietuvos energija" įsipareigojimai UAB „Baltic-SHEM" bei šios bendrovės bendras įsiskolinimas bendrovei „Lietuvos energija“. Todėl civilinis ieškovas teigia, kad pagal šiuos S.V. parodymus bei rašytinius įrodymus, matyti, kad S.O. , duodamas nurodymus pervesti pinigus tretiesiems asmenims, valdė ne UAB „Baltic-SHEM" atlyginimu, o AB „Lietuvos energija“ pinigais, nes atlyginimo suma, dėl kurios buvo pateiktos sąskaitos ir pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai buvo sumažintas UAB "Baltic-Shem" įsiskolinimas bendrovei "Lietuvos energija". Ši suma negali būti panaudota du kartus - pirmą kartą mažinant įsiskolinimą, kitą kartą panaudojant ją pinigais. Atlyginimo panaudojimo faktą bendrovės UAB „Baltic-SHEM“ įsiskolinimo sumažinimui patvirtina UAB "Baltic-SHEM“ vyr. buhalterės O.Š. parodymai bei UAB „Baltic-SHEM“ buhalterinės apskaitos dokumentai Tačiau teismas šių, kaltinimą patvirtinančių įrodymų nuosprendyje nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertino.

Lietuvos energetikos instituto išvadoje atlikta 1998 m. sausio 26 d. sutarties Nr. LE-BE-SG/9801/566 analizė, nurodant sutarties trūkumus, o specialistas Š.V. savo išvadoje ir teisme parodė, kad 1998 m. sausio 26 d. sutartis Nr.LE-BE-SG/9801/566 yra ydinga, joje nėra jokių įsipareigojimų, pinigai buvo mokami už tai, kad "Operatorius" nieko nedaro, sandorius yra niekinis savo turiniu, niekinis dėl dalyko. Civilinis ieškovas mano, kad ši išvada paneigia išteisinamojo nuosprendžio išvadas, nes vadovaujantis šio specialisto išvada ir atsižvelgiant į Civilinio kodekso numatytas niekinio sandorio pasekmes, UAB "Baltic-Shem" ne tik nepriklauso joks atlyginimas, bet ji turi grąžinti visą, ką yra gavusi pagal sutartį. Nors teismas vadovavosi buvusių Ūkio ministerijos pareigūnų ir AB "Lietuvos energija" darbuotojų parodymais, kuriuose išdėstyta nuomonė dėl 1998 m. sausio 26 d. sutarties Nr.LE-BE-SG/9801/566 vertinimo ir UAB "Baltic-Shem" teisės į atlyginimą, apibūdintos Baltarusijos Respublikos rinkos sąlygos kontrakto vykdymo metu, nurodytos priemonės, kurių buvo imtasi įsiskolinimui sumažinti ir panašiai. Tačiau civilinio ieškovo nuomone, šie duomenys nors ir apibūdina veikos padarymo aplinkybes, negali būti vertinami, kaip įrodymai, paneigiantys faktą, kad S.O. disponavo būtent AB "Lietuvos energija" lėšomis. Be to, teismas, spręsdamas turto nuosavybės ir teisės disponuoti juo klausimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, nes šis klausimas yra teisinio pobūdžio ir jokių kitokių specialių žinių, išskyrus teisines, nereikalauja. Todėl specialistų, atlikusių finansines revizijas, išvados ir pareigūnų nuomonės įrodomosios reikšmės neturi.

Civilinis ieškovas teigia, jog, kadangi AB "Lietuvos energija" ir išteisintojo pozicijos, dėl 1998 m. sausio 26 d. kontrakto Nr.LE-BE-SG/9801/566 sąlygų dėl atlyginimo, nesutampa, o kontrakte nėra tiesiogiai apibrėžta kokiu būdu ir kada AB "Lietuvos energija" apmoka už suteiktas paslaugas, todėl aiškinant šios dalies kontrakto sąlygas teismas turėjo vadovautis CK 6.193 str., kuris, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str., taikomas aiškinant sutartis, neatsižvelgiant į jų sudarymo momentą. Pagal CK 6.193 str. 5 d., aiškinant sutartį turi būti atsižvelgta į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Todėl, aiškinant sutarties sąlygas dėl atlyginimo, būtina atsižvelgti kokiu būdu ir kada AB "Lietuvos energija" faktiškai apmokėdavo už suteiktas paslaugas. Civilinis ieškovas nurodo, kad iš byloje esančių AB "Lietuvos energija" ir UAB "Baltic-Shem" finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad sutarties vykdymo metu, sąskaitos už Operatoriaus paslaugas buvo pateikiamos tik jas atlikus. Po PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo buvo sudaromi tarpusavio atsiskaitymų aktai dėl sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų užskaitymo kaip Operatoriaus atlyginimą. Šių sumų įvardijimas kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas, paneigia išteisintojo versiją, kad tai buvo kainų skirtumas, priklausantis UAB "Baltic-Shem" avansu. Tokiu būdu suma, kurią turėjo teisę palikti UAB "Baltic-Shem" už Operatoriaus paslaugas, tiesiogiai priklausė nuo sumos, kuria UAB "Baltic-Shem" faktiškai atsiskaitė su AB "Lietuvos energija". Nei sutarties sąlygos, nei vėlesnis sutarties faktiškas vykdymas neleidžia daryti išvados, kad atlyginimas už Operatoriaus paslaugas užskaitomas arba paliekamas UAB "Baltic-Shem" avansu. Todėl tam, kad Operatorius įsigytų teisę į atlyginimą už Baltarusijos subjektų prekių realizavimą, piniginės lėšos, gautos juos realizavus, turėjo pasiekti AB „Lietuvos energija". Toks sutarties aiškinimas atitinka protingumo kriterijus bei logikos dėsnius. Priešingu atveju, pagal išteisintojo logiką būtų, kad UAB "Baltic-Shem" avansu įsigijus teisę į visą 62 084 276,64 Lt atlyginimą, jo pareiga atsiskaityti lieka alternatyvi. Kaip buvo panaudojama Operatoriaus teisė į atlyginimą atvaizduoja AB „Lietuvos energija" ir UAB "Baltic-SHEM" vykdyta šio atlyginimo panaudojimo buhalterinė apskaita. Tai matyti iš byloje esančių AB „Lietuvos energija" ir UAB "Baltic-Shem" finansinės apskaitos dokumentų bei liudytojų S.V. bei O.Š. parodymų, pagal kuriuos, už atliktas paslaugas AB „Lietuvos energija" pinigų nepervesdavo, o pasirašytų tarpusavio aktų ir PVM sąskaitų- faktūrų suma sumažindavo UAB "Baltic-SHEM" įsiskolinimą bendrovei "Lietuvos energija". UAB "Baltic-Shem" savo buhalterinėje apskaitoje nurodytų dokumentų pagrindu, kuriuos, kaip įmonės vadovas, pasirašydavo ir išteisintasis, taip pat sumažindavo savo įsiskolinimą AB „Lietuvos energija". Šis faktas įrodo vienodą abejų šalių kontrakto sąlygų dėl Operatoriaus atlyginimo supratimą kontrakto vykdymo metu-atlyginimas avansu Operatoriui nepriklauso, sutarto atlyginimo suma buvo mažinamas Operatoriaus įsiskolinimas bendrovei "Lietuvos energija". Todėl pinigų pervedimo tretiesiems asmenims momentu, išteisintasis disponavo AB „Lietuvos energija" pinigais, kadangi UAB "Baltic-Shem" teisės į atlyginimą neturėjo, nes atlyginimo suma, dėl kurios buvo pateiktos sąskaitos ir pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, buvo sumažintas UAB "Baltic-Shem" įsiskolinimas bendrovei "Lietuvos energija". Ši suma negali būti panaudota du kartus - pirmą kartą mažinant įsiskolinimą, kitą kartą panaudojant ją pinigais. Be to atlyginimas avansu nepriklauso. Todėl teismo išvada, kad pervesdamas tretiesiems asmenims pinigus, gautus už Baltarusijos ūkio subjektų prekes, jis disponavo UAB "Baltic-Shem" priklausančiu atlyginimu, nepagrįsta, nes prieštarauja faktinėms sutarties vykdymo aplinkybėms. Faktą, kad buvo išvaistyti ne UAB "Baltic-Shem", o būtent AB „Lietuvos energija" pinigai, patvirtina ir Papildomas susitarimas Nr.3 prie 1998 m. sausio 26 d. kontrakto NR.LE-BE-SG/9801/566. Pagal šio susitarimo 2 p., visos prekės įskaitos grandinėje, kol už jas neatsiskaityta su AB „Lietuvos energija", yra AB „Lietuvos energija" nuosavybė. Todėl pinigai gauti už tas prekes, taip pat yra AB „Lietuvos energija" nuosavybė.

Teismas nuosprendyje pagal BK 184 str. 2 d. nepagrįstai nenurodė jokių motyvų, kuriais S.O. išteisintas epizode dėl 1 840 000 Lt išvaistymo, pervedant juos kompanijai "SGEM de Columbija LTDa". Šiomis lėšomis išteisintasis valdė pagal 1998 m. kovo 18 ir 25 d.d. protokolus, kuriais UAB "Baltic-SHEM" perėmė kompanijos "Liberty International LTD" įsipareigojimus prieš AB "Lietuvos energija" pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. LE-LI/9708/232. Šios sutarties ir protokolų sąlygos, pagal kuriuos buvo perimtas įsiskolinimas, tame skaičiuje ir atlyginimo atžvilgiu, skiriasi nuo 1998 m. sausio 26 d. kontrakto NR. LE-BE-SG/9801/566 sąlygų. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sutiko su išteisintojo versija, jog kompanijai „SGEM de Columbija“  pervesti 1 840 000 Lt, priklausė UAB "Baltic-Shem" kaip atlyginimas už paslaugas. Civilinis ieškovas nurodo, kad iš 1998 m. kovo mėn. 18 ir 25 d.d. protokolų, pagal kuriuos buvo perimtas įsiskolinimas, matyti, kad jie nenumatė jokio atlyginimo mokėjimo UAB "Baltic-Shem" iš AB „Lietuvos energija" pusės. 1998 m. kovo mėn. 18 d. protokolo 6 punkte užfiksuota, kad UAB "Baltic-Shem" perimta skola sudaro 2 654 477, 26 JAV dolerių plius vėlesniu protokolu suderinta suma delspinigių. Vėlesnio, 1998 m. kovo mėn. 25 d. protokolo 3 p. nurodyta perimto įsiskolinimo suma kartu su delspinigiais, sudaro 2 736 559,19 JAV dolerių ir ją UAB "Baltic-Shem" įsipareigojo sumokėti AB „Lietuvos energija" per 75 kalendorines dienas nuo protokolo pasirašymo. Jokių nuorodų į atlyginimo sumokėjimais AB „Lietuvos energija" pusės nėra nei protokoluose, nei pačiame 1997 m. rugpjūčio 29 d. kontrakte Nr.LE-LI/9708/232, pagal kurį įsiskolinimas buvo perimtas. Nebuvo ir realių UAB "Baltic-Shem" arba AB „Lietuvos energija" veiksmų šių protokolų vykdymo metu, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad AB „Lietuvos energija" įsipareigojo sumokėti UAB "Baltic-Shem" atlyginimą už paslaugas. Todėl civilinis ieškovas teigia, kad UAB "Baltic-Shem" neturėjo jokios teisės į atlyginimą iš AB "Lietuvos energija" pusės ir išteisintasis disponavo AB "Lietuvos energija" pinigais neteisėtai.

Iš priklausančios, pagal protokolus, 2 736 559 JAV dolerių sumos AB „Lietuvos energija"gavo tik 39 974 JAV dolerių. Likusi suma buvo priteista iš UAB "Baltic-Shem" 2001 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, neatsižvelgiant į tai, kad atvykę į teismo posėdį koncerno "Belenergo" ir GS "Minskenergo" atstovai teigė, kad savo prievoles įvykdė pilnai ir su UAB "Baltic-Shem" yra atlikta užskaitų už 3 133 205,52 JAV dolerių, UAB "Baltic-Shem"atstovai teigė, kad negali atsiskaityti su AB "Lietuvos energija" dėl to, kad koncernas "Belenergo" ir GS " Minsenergo" neatliko užskaitų ir Baltarusijos subjektai neatsiskaitė taip pat dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Civilinis ieškovas, atsižvelgdamas į esančius baudžiamojoje byloje įrodymus apie koncerno "Belenergo" ir GS "Minskenergo" atsiskaitymą su UAB "Baltic-Shem" už 3 133 205,52 JAV dolerių, teigia, kad UAB "Baltic-Shem" pareiškimai civilinės bylos nagrinėjimo metų buvo melagingi, siekiant nuslėpti tiesą apie pinigų išvaistymą. S.O. versija ir teismo išvada apie tai, kad pervesta kompanijai „SGEM de Columbija“ 460 000 JAV dolerių (1 840 000 Lt) suma priklauso UAB "Baltic-Shem“ kaip atlyginimas, neparemta ne tik jokiais įrodymais, bet ir logikos dėsniais, priešingu atveju iš        1 000 000 JAV dolerių sumos, kuria buvo atsiskaityta su UAB "Baltic-Shem" pagal užskaitą su įmone "Belaruskalij", bendrovei "Lietuvos energija" lieka fiktyvūs vekseliai, pagal kuriuos kaltinamasis net nebandė atgauti skolos, suprasdamas jų fiktyvumą. Todėl civilinis ieškovas teigia, kad S.O. visuose epizoduose neteisėtai disponavo ir išvaistė ne UAB "Baltic-Shem", o AB "Lietuvos energija" pinigines lėšas, kurias jis privalo grąžinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė S.O. inkriminuojamų nusikalstamų veikų  padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai  jį pagal  BK 184 str. 2 d. išteisino, o pagal BK 223 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d.) baudžiamąją bylą S.O. atžvilgiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų, pagrindžiančių šias išvadas apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Didelės apimties apeliaciniuose skunduose apygardos teismo išvados ginčijamos tiek įrodymų, tiek teisės taikymo aspektu. Be to, skunduose apeliuojama į BK pažeidimus, kurie prokuroro ir civilinio ieškovo nuomone, buvo padaryti nagrinėjant bylą apygardos teisme.

Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimų nepažeidė. Nuosprendyje akcentuojama, kad dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 184 str. 2 d. S.O. veiksmuose nėra tyčios, o tuo pačiu kaltės. Be to, teismas padarė išvadą, kad tarifų skirtumas priklausė ne AB ,,Lietuvos energija“, o UAB ,,Baltic-SHEM“. Šios teismo išvados yra esminės ir jų nepaneigus nėra prasmės aptarti visos eilės įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, specialistų išvadų, kuriomis apeliantai grindžia išteisintojo kaltę ir kurie, jų nuomone, yra neįvertinti skundžiamame nuosprendyje. Apygardos teismo nuosprendyje aptartos visos S.O. pareikštame kaltinime nurodytos jo nusikalstamos veikos, tarp jų ir UAB ,,Baltic-CHEM“ įsipareigojimai pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį tarp AB ,,Lietuvos energija“ ir kompanijos ,,Liberty International Holding Ltd“ (toliau ,,Liberty“), ir padaryta pagrįsta apibendrinanti išvada, kad S.O. kaltės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į visumą teisinių santykių, atsiradusių 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties Nr. LE-BE-SG/9801/566 ir 1998 m. sausio 26 d. bei 1998 m. birželio 1 d. papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 3, o taip pat kitų susitarimų pagrindu ir jų galiojimo laikotarpiu, o ne pagal atskirus kaltinimo epizodus.

Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad sprendžiant turto priklausymo nuosavybės teise klausimą, o tuo pačiu galimybės disponuoti šiuo turtu klausimą,  reikia vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Šie klausimai yra išimtinai teisinio pobūdžio. Jo išsprendimui jokių kitų žinių, išskyrus teisines, nereikia. Pritartina ir tai skundo nuostatai (nors ji ir prieštarauja  kitiems skundo teiginiams) specialistų, atlikusių finansines revizijas, išvados ir liudytojais apklaustų įvairaus lygio pareigūnų subjektyvių nuomonių jau aptartu klausimu įrodomoji vertė yra ribota.

Apeliantai neginčija, kad įsipareigojimai tarp AB ,,Lietuvos energija“, UAB ,,Baltic-SHEM“ ir ,,Belenergo“ atsirado iš civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK. Taip pat akivaizdu, kad tuo atveju kai viena iš sutarties šalių ar ją atstovaujančių asmenų sąmoningais veiksmais padaro žalą kitos šalies interesams, paminėti civiliniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius. Tačiau šiuo atveju civilinių teisinių santykių kriminalizavimas yra dirbtinis.

Byloje yra skirtingos specialistų išvados ir paaiškinimai bei liudytojų parodymai dėl UAB ,,Baltic –SHEM“ teisės pasilikti sau %(duomenys neskelbtini) lėšų. Prieštaravimų, esančių jau paminėtuose įrodymų šaltiniuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pašalinti nepavyko, kadangi jau nurodyta sutartis ir papildomi susitarimai savo turiniu yra itin neaiškūs ir prieštaringi.  Iš to seka, kad Valstybės kontrolės atliktų UAB ,,Baltic-SHEM“ revizijų aktai, specialistų R.B., Š.V. paaiškinimai bei Lietuvos energetikos instituto specialistų išvados ar AB ,,Lietuvos energija“ vyr. finansininko pavaduotojos S.V. parodymai dėl sutarties ir papildomų susitarimų turinio negali būti vertinami vienpusiškai, t.y. tik kaltinimui naudinga prasme.

Akivaizdu, kad paminėta sutartis bei papildomi susitarimai nėra niekiniai, nes byloje nėra nustatyta jokių CK IV-ame skyriuje numatytų pagrindų, darančių sandorius niekiniais. Sutartis ir papildomi susitarimai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti. Priešingai, šalys sandorius patvirtino atlikdamas CK 1.79 str. 2 d. numatytus veiksmus.

Esant tokioms aplinkybėms, sutartys turi būti aiškinamos CK nustatyta tvarka. CK 6.193 nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.

Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Tačiau iš prokuratūros ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų seka, kad UAB ,,Baltic-SHEM“ per visą sutarties ir papildomų susitarimų galiojimo laikotarpį faktiškai neturėjo teisės gauti jokio pelno, nes susiklosčiusioje ekonominėje situacijoje, sekant tokia logika, UAB ,,Baltic-SHEM“ faktiškai  turėjo dirbti visuomeniniais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju į S.O. pareikštą kaltinimą reikėtų įtraukti ir visas sumas, kurias bendrovė išmokėjo darbuotojams kaip darbo užmokestį, mokesčius, sumokėtus Valstybei ir pan., nes %(duomenys neskelbtini) marža tuo momentu buvo iš esmės vienintelis bendrovės pajamų šaltinis iš ūkinės veiklos.

Tokiu atveju S.O. reikėtų inkriminuoti ne tik svetimo turto iššvaistymą, bet ir jo pasisavinimą. Todėl teiginiai, esą UAB ,,Baltic-SHEM“ galėjo gauti %(duomenys neskelbtini) tik nuo realiai pervestos AB ,,Lietuvos energija“ sumos, prieštarauja elementariai ekonominei logikai ir tikriesiems sutarties šalių ketinimams. Pažymėtina, kad apeliantai visai  nevertina arba sąmoningai nutyli ankstesnį dvišalį AB ,,Lietuvos energija“ ir ,,Belenergo“ susitarimą, prie kurio vėliau trišalės sutarties pagrindu, kaip tarpininkė, verčiant prekes, gautas iš ,,Belenergo“ už parduotą elektros energiją į konvertuojamą valiutą, prisijungė ,,Baltic-SHEM“. Iš visos baudžiamosios bylos matyti, kad AB ,,Lietuvos energija“ to daryti pagal galiojančius įstatymus neturėjo teisės. Todėl UAB ,,Baltic-SHEM“ atsiradimas šiuo atveju yra klasikinis tarpininkavimo perparduodant prekę pavyzdys su papildomu įsipareigojimu paversti atlygį už parduotą elektros energiją į konvertuojamą valiutą. Kolegija nemato prasmės gilintis į prokuratūros teiginius apie paminėto UAB-o atsiradimo trišaliame sandoryje aplinkybes, nes tai neturi jokios reikšmės vertinant S.O. kaltės ir atsakomybės klausimus. Pažymėtina tik tai, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo A.J. (AB ,,Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojo), kurio negalima įtarti noru padėti S.O. ar paminėtos sutarties pasirašymo aplinkybių nežinojimu, parodymais, jog UAB ,,Baltic-SHEM“pasirinko būtent Ūkio ministerija.

Byloje yra ne viena specialistų išvada ir paaiškinimai apie UAB ,,Baltic-SHEM“ per koncerną ,,Belergo“ atliktas elektros energijos užskaitas ir šio koncerno įsiskolinimo sumažinimas                    ,,Operatoriui“ bei ,,Operatoriui“ priklausančias sumas. Iš tikrųjų šios sumos atskirais atvejais skiriasi. Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto R.B. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo pabaigoje (b.l. 226-230, t. 32) ir apygardos teisme (b.l. 114-115 t. 35). Paminėtas specialistas pakankamai išsamiai ir motyvuotai paaiškino kodėl atsirado paminėti skirtumai papildomų užskaitų įtraukimas, vartotojams suteiktas diskontas, įsipareigojimų perdavimas UAB ,,Alsen“ ir UAB ,,Stela Vitae“, atsiskaitymai pagal užskaitas, priimtas firmos ,,Palmira s.r.o.“ ir kt.). Šio specialisto teiginiai yra vienareikšmiški – faktiškai UAB ,,Baltic-SHEM“ su AB ,,Lietuvos energija“ atsiskaitė už 21 907 332,74 JAV dolerių. Iš šios sumos UAB ,,Baltic-SHEM“ priklausytų 3454187 JAV dolerių (13816749,16 Lt), o faktiškai išrašė sąskaitų-faktūrų už 11530958 Lt. Taigi, tai nesudaro %(duomenys neskelbtini) nuo AB ,,Lietuvos energija“ pervestos sumos. Būtent tokią išvadą ir padarė apygardos teismas. Tai, kad nuosprendyje aptariant specialistų išvadas, revizijos aktus (tarp jų ir tarpinius) nurodytos kitokios sumos (kurios dėl jau paminėtų priežasčių skyrėsi pačiuose aktuose ir išvadose) nedaro nuosprendžio  prieštaringu ar nesuprantamu.

Prokuroro apeliaciniame skunde abejojama teismo nuosprendyje įvardintos sumos (21967332,74 JAV dolerių), o tuo pačiu ir specialisto paaiškinimų pagrįstumu. Tačiau šios abejonės faktiškai tik deklaruojamos, o ne pagrindžiamos objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad teismas,  vertindamas įrodymus, turi teisę tikėti ar atmesti specialistų išvadas ar paaiškinimus, o ne pats atlikti aritmetinius milijoninių sumų skaičiavimus, kurių beje savo apeliaciniame skunde neatlieka ir pats prokuroras. Kolegijos nuomone abejoti paminėto specialisto skaičiavimų teisingumu ar jo kompetencija nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama 1998 m. sausio 26 d. sutarties Nr. LE-BE-S6/9801/566 ir papildomų susitarimų ir kitų su šios sutarties vykdymu susijusių duomenų vertinimui. Be jokios abejonės ši sutartis buvo ydinga. Tačiau ji įstatymo nustatyta tvarka ar šalių susitarimu iki 2000 m. sausio 1 d. nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia ir buvo vykdoma. Didžioji dalis specialistų ir liudytojų, kurie nurodyti skundžiamame nuosprendyje, pripažįsta, kad paminėta sutartis ir papildomi susitarimai nepaneigia, jog UAB ,,Baltic-SHEM“ priklausė %(duomenys neskelbtini) AB ,,Lietuvos energija“ pajamų dalis, nepriklausomai nuo to už kokią sumą faktiškai ,,Operatorius“ atsiskaitys su AB ,,Lietuvos energija“ ir  kokios bus ,,Operatoriaus“ paslaugos už Baltarusijos įmonių produkcijos realizaciją ir valiutos konvertavimą. Tai konstatuojama Valstybės kontrolės specialisto 2001 m. vasario 28 d. akte Nr. 180-28.

Be to, iš specialistų išvadų seka, kad UAB ,,Baltic-SHEM“ atskaičiuodavo sau %(duomenys neskelbtini) ne nuo kiekvieno realizuotų prekių sandorio, bet nuo bendros įplaukų sumos, kas neprieštaravo 1998 m. sausio 28 d. sutarčiai. Su tokiomis išvadomis kolegija sutinka. Dėl tos priežasties nebėra prasmės vertinti prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl S.O. kaltės pagal atskirus jam inkriminuojamus nusikaltimus, nes visi sutartiniai teisiniai santykiai atsirado, tęsėsi ir buvo nutraukti tik vienos trišalės sutarties ir  papildomų susitarimų prie jos pagrindu.

Tai pasakytina ir apie įsipareigojimus, perimtus iš kompanijos ,,Liberty International Holdings Ltd“. Iš tikrųjų šis įsipareigojimas (skola) buvo perimta  ne aptariamos trišalės sutarties ar papildomų susitarimų pagrindu. Tačiau iš reikalavimo perleidimo sutarties ir 1998 m. kovo 25 d. protokolo tarp AB ,,Lietuvos energija“ ir UAB ,,Baltic-SHEM“ matyti, kad apie šį realiai neįvykdomą įsipareigojimą žinojo tiek AB ,,Lietuvos energija“, tiek Ūkio ministerijos atsakingi pareigūnai. Manyti, kad didesnę nei 3 milijonai JAV dolerių skolą perėmęs ūkio subjektas ketino šį įsipareigojimą įvykdyti be jokio atlyginimo, t.y. labdaros pagrindais, kaip tai bandoma įrodyti civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, būtų neteisinga. Šis įsipareigojimas kilo iš analogiškų teisinių santykių, tarp elektros energijos pardavėjo, pirkėjo ir tarpininko. Todėl šiam sandoriui taip pat taikytinos CK 6.193 str. nuostatos.

Civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, remiantis papildomu susitarimu Nr. 3, teigiama, jog UAB ,,Baltic-SHEM“ sutiko su šio susitarimo 2 punkto nuostatomis, kad už elektros energiją gautos prekės, o tuo pačiu ir lėšos, gautos už jų pardavimą, priklauso AB ,,Lietuvos energija“. Tačiau tai yra tik iš dalies teisinga, nes išteisintasis niekada ir neginčijo, kad šios lėšos priklauso AB ,,Lietuvos energija“, tačiau tik dalyje tarifo, numatyto papildomame susitarime ((duomenys neskelbtini)). Tačiau skirtumas tarp šio tarifo ir  tarifo ((duomenys neskelbtini)), pagal kurį elektros energiją pirko koncernas ,,Belenergo“, be jokios abejonės priklausė UAB ,,Baltic-SHEM“ ir juo paminėta bendrovė galėjo disponuoti savo nuožiūra, tame tarpe perleisti kaip labdarą, dengti savo įsiskolinimus ir pan.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apygardos teismas neaptarė tyčios klausimo. Šis skundo argumentas tik iš dalies atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S.O. veiksmuose nėra kaltės. Sutinkamai su BK 2 str. 3 d. viena iš būtinų sąlygų nuteisti asmenį už nusikalstamos veikos padarymą yra kaltė. Nėra kaltės apskritai. Kaltė turi savo turinį. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Tai akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte. Kaltė yra pagrindinis nusikalstamų veikų subjektyvinis požymis. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 184 str. 2 d. S.O. veikoje nėra tyčios. Tai reiškia, kad išteisintojo veiksmuose nėra tiesioginės ir netiesioginės tyčios. Todėl laikytina, jog apygardos teismas detaliau neaptardamas tyčios rūšių, nepažeidė BPK 305 str. 3 d. reikalavimų.

              Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl S.O. kaltė dėl svetimo turto išvaistymo negali būti siejama su neatsargumu. Kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir todėl jų nekartoja.

              Pažymėtina tik tai, kad netgi laikant, jog UAB ,,Baltic-SHEM“ įgijo teisę gauti pajamas ((duomenys neskelbtini)%.) tik nuo sumos už kurią ji atsiskaitė su AB ,,Lietuvos energija“ (nors tai, kolegijos nuomone, yra paneigta), būtina nustatyti, jog išteisintasis šią aplinkybę suvokė ir tyčia perleido tretiesiems asmenims svetimą turtą. Jo objektyviai atlikti veiksmai to nepatvirtina. Kitų neginčijamų įrodymų byloje nėra. Maža to, didžioji dalis specialistų ir liudytojų, susijusių su 1998 m. vasario 26 d. trišalės sutarties ir papildomų susitarimų sudarymu, vykdymu ir vertinimu, buvo ir yra  įsitikinę, kad UAB ,,Baltic-SHEM“ turėjo teisę pasilikti sau %(duomenys neskelbtini) tarifų skirtumą, nepriklausomai nuo to, už kokią sumą faktiškai atsiskaitys su AB ,,Lietuvos energija“. Įvertinus elementarią ekonominę logiką daryti išvadą, jog S.O. turėjo turėti priešingą supratimą, pagrindo nėra.

              Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad ir patys apeliantai dėl UAB ,,Baltic-SHEM“ teisės disponuoti (duomenys neskelbtini) % elektros energijos tarifų skirtumu nėra absoliučiai tikri, nes priešingu atveju nebebūtų prasmės ginčyti nuosprendžio ir kitu pagrindu (teigiant, jog UAB ,,Baltic-SHEM“ priklausančiu atlyginimu buvo mažinamas įsiskolinimas AB ,,Lietuvos energija“) ar aptarinėti tuos specialistų ir liudytojų paaiškinimų, išvadų ar parodymų fragmentus, kurie tariamai patvirtina S.O. kaltę, nutylint apie kitus tos pačios rūšies įrodymų šaltinius.

Byloje nustatyta, kad gauti pilną atsiskaitymą už Baltarusijai perduotą elektros energiją AB ,,Lietuvos energija“ neturėjo jokių galimybių . Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės akceptuotas (duomenys neskelbtini)% dydžio diskontas parduodant ,,Belenergo“ skolą. Sekant  apeliantų logika, reikėtų manyti, jog UAB ,,Baltic-SHEM“ ir šiuo atveju turėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus už ,,virtualų“ įsiskolinimo sumažinimą, kitaip tariant, - veltui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių susitarimų, patvirtinančių tokius civilinio ieškovo teiginius. Tai, kad AB ,,Lietuvos energija“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus savo buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo kaip įsiskolinimo sumažinimą yra šios bendrovės vidinės apskaitos reikalas. Kolegijos nuomone grįsti šia apskaita S.O. kaltę yra mažų mažiausiai nesolidu ir negarbinga.                      

Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, šioje dalyje apygardos teismo išvados nėra nei nenuoseklios, nei prieštaringos. Apeliantai šiuo atveju maišo atskirų liudytojų parodymus ar specialistų išvadų teiginiais, kurie nurodyti skundžiamame nuosprendyje aptariant šių asmenų parodymus, paaiškinimus bei išvadas su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą. Tas pats pasakytina ir apie prokuroro skundo teiginį, esą teismas netiesiogiai pripažino, kad UAB ,,Baltic-SHEM“ galėjo gauti atlygį tik už realiai atliktas paslaugas.

Apeliantai ginčydami apygardos teismo išvadas, remiasi Vilniaus apygardos teismo sprendimais civilinėse bylose (b.l. 180-182, 183-186 t. 6). Tačiau jokios priešpriešos tarp šių sprendimų ir skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio nėra, kadangi civilinėje teisėje galima atsakomybė ir be kaltės. Kaltė civilinėje teisėje yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tačiau baudžiamojoje teisėje atsakomybė be kaltės yra neįmanoma. Tą ir nurodė apygardos teismas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S.O. ėmėsi visų priemonių surasti firmas ir įmones, kurios perims Baltarusijos skolas ar sugebės realizuoti produkciją, gautą barteriu už tiekiamą elektros energiją. Tačiau atsižvelgiant į Baltarusijos nemokumą, nuostoliai buvo neišvengiami ir objektyviai pateisinami. Pažymėtina, kad šių nuostolių dydį iš esmės nulėmė ir pačios Lietuvos Respublikos atsakingų pareigūnų nesuvokiama pozicija šiuo klausimu. Nuosprendyje išsamiai aptarti liudytojų, tame tarpe ir AB ,,Lietuvos energija“ buvusių vadovų, parodymai, iš kurių matyti, jog Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos nebuvo suinteresuotos, jog Baltarusijos skola būtų sumažinta ar padengta. Tai vaizdžiai iliustruoja Ūkio ministerijos vadovų sprendimas neleisti padengti ar bent ženkliai sumažinti aptariamą įsiskolinimą iš Baltarusijos gautu mazutu už rinkoje  priimtiną kainą, nors iš kitų šaltinių tas pats mazutas (tik blogesnės kokybės) buvo perkamas už beveik dvigubai didesnę kainą.

Apeliaciniuose skunduose taip pat daug dėmesio skiriama liudytojų parodymų, specialistų išvadų ir paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme, analizei. Kolegija sutinka, kad šiuos parodymuose ir  paaiškinimuose yra prieštaravimų, tačiau grįsti apkaltinamąjį nuosprendį atskirais šių įrodymų šaltinių fragmentais, kurie palankūs kaltinimui, nutylint išteisintojo poziciją pateisinančius parodymus ir paaiškinimus, negalima.

Kartu kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad įtariamasis, kaltinamasis yra nevaržomas galimybės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus ar atsisakyti juos duoti.

Konstitucine nekaltumo prezumpcijos samprata, įtvirtinta  Konstitucijos 31 str. 1 d., reiškia, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai  institucijai. Įtariamasis ar kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.  Tai reiškia, kad ne kaltinamasis turi paneigti kaltinančios institucijos teikiamus jos nuomone kaltę pagrindžiančius įrodymus, o kaltinimas turi paneigti kaltinamojo ar įtariamojo gynybinę poziciją apie jo nekaltumą. To, kolegijos nuomone, prokuroras nepadarė. Be to, BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad prokuroro surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi. Jie gali būti reikšmingi tik tikrinant ar vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, ekspertizės aktus, specialistų išvadas. Jeigu yra skirtumų ir prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas  gali išsiaiškinti juos. Tačiau priimdamas nuosprendį, teismas negali konstatuoti, kaip tai siūlo apeliantai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi, todėl jais remiamasi priimant nuosprendį.

BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 25 punkte nurodyta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

Apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio.

Apskaitos dokumento sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., užpilama cheminiu reaktyvu, išplėšiama, ir pan.).

Taigi, visi BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti veiksmai ar neveikimas gali būti panaudojami tik tyčia.

Iš S.O. pareikšto kaltinimo seka, kad jis apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaltinančios institucijos nuomone, pasireiškė kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, kuris klaidingai prilygintas šių dokumentų nepateikimui UAB ,,Baltic-SHEM“ vyriausiajai buhalterei O.Š. Tokiu būdu, išteisintajam pareikšto kaltinimo struktūra leidžia teigti, kad S.O. jam inkriminuojamus veiksmus ar neveikimą galėjo padaryti tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, nes nepateikti pirminių apskaitos dokumentų galima veikiant abejomis, jau paminėtomis kaltės formomis, o paslėpti – tik tyčiniais veiksmais.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta patikimų įrodymų, kad S.O. tyčia paslėpė apskaitos dokumentus. Šių dokumentų sunaikinimu jis nebuvo kaltinamas.

Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad esant itin plačiai sutartinių įsipareigojimų sferai su kitais ūkio subjektais, S.O. nepajėgė kontroliuoti visų pirminės apskaitos dokumentų srauto, o tuo pačiu buhalterinės apskaitos teisingumo. Nepaneigta ir tai, kad pirminiai apskaitos dokumentai galėjo dingti specialiai atsiskaitymams už elektros energiją įsteigtame skyriuje, kuriam vadovavo V.G. . Todėl apygardos teismas pagrįstai S.O. nusikalstamą veiką iš BK 222 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 223 str. 1 d. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje ir numatyta atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterines apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Jau paminėtame senato nutarime nurodyta, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterines apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterines apskaitos tvarkymą pagal Buhalterines apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterines apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Taigi, S.O. negali atsakyti už buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą arba bendrininkvimą padarant šias nusikaltimas veikas, nes ikiteisminis tyrimas bendrovės vyr. buhalterės O.Š. atžvilgiu yra nutrauktas (b.l. 205-207 t. 33). Todėl S.O. galėtų atsakyti tik už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, padarytą dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Tačiau už šios nusikalstamos veikos padarymą yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai (BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p.p.).

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad S.O. nusikalstama veika, susijusi su pirminių apskaitos dokumentų nepateikimu, turi būti kvalifikuojama kaip tęstinė nusikalstama veika, todėl esą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai šiuo atveju negali būti taikomi.

Šie prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti.

BK 95 str. 2 d. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad S.O. nuo 1998 m. iki 2002 m. liepos 8 d. paslėpė firmos ,,Baltic-SHEM“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau toliau aprašant nusikalstamą veiką (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimą), kaltinamajame akte nurodyta, kad jis nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagal 1998-1999 m. sutartis ir papildomus susitarimus. Jokių nusikaltimų, padarytų 2000-2002 m. laikotarpyje, kaip teigiama apeliaciniame skunde, išteisintajam neinkriminuota.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Nuolatinių  ir ilgalaikių paslaugų ūkinių operacijų (elektros, dujų, ryšių, nuomos ir kitų pagal sutartis) apskaitos dokumentai už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, surašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

Taigi, minėtame įstatyme aiškiai apibrėžti terminai, per kuriuos atsakingi asmenys privalo patvirtinti ūkines operacijas patvirtinančius dokumentus . Nepateikus šių dokumentų per įstatyme nustatytą laiką, esant BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatytoms sąlygoms, nusikaltimas laikomas baigtu. Nėra pagrindo išvadai, kad toks nusikaltimas gali tęstis neapibrėžtą laiką ir net po 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties ir papildomų susitarimų nutraukimo (2000 m. sausio 1 d.) ar bankroto UAB ,,Baltic-SHEM“ paskelbimo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

           Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos energija“ apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Valdimaras Bavėjanas

Teisėjai:                                                                                                  Violeta Ražinskaitė

                                                                                                                Aloyzas Kruopys