Civilinė byla Nr. e2A-2846-936/2025

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00585-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. G. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui asociacijai Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui (toliau – ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, Būrelis) prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo nutarimą S. G. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024 - 2025 m. medžioklės sezonui (t. y. vienam medžioklės sezonui); 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo nutarimą A. V. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024 - 2026 m. medžioklės sezonui (t. y. dvejiems medžioklės sezonams); priteisti ieškovams iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų (toliau ir – Įstatai) 10.1 punktu dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbta, jog „Informuojame, kad š. m. gruodžio 29 d. 18 val. adresu Turgaus g. 2, Joniškis, kviečiamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių neeilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. 3 nutarimo svarstymas. 2. Kiti einamieji klausimai. Medžiotojų būrelio valdyba. Užs. Nr. 542293“. Neįvykus visuotiniam narių susirinkimui, buvo skelbiamas pakartotinis neeilinis visuotinis susirinkimas. Dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbta, kad „Informuojame, kad š. m. sausio 19 d. 18 vai. adresu Turgau g. 2, Joniškis, kviečiamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių pakartotinis neeilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. 3 nutarimo svarstymas. 2. Kiti einamieji klausimai. Medžiotojų būrelio valdyba. Užs. Nr. 542929“. Šiame Būrelio nariai buvo supažindinti su tikrąja 2024 m. sausio 19  d. susirinkimo darbotvarke, kurioje, be kita ko, kaip paaiškėjo susirinkimo metu, buvo numatyti ir šie klausimai: 1) būrelio narių S. G. ir A. V. pašalinimas iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio; 2) Skyrimas būrelio nariams S. G. ir A. V. nuobaudos, tai yra neišduoti medžioklės lapo iki 3 (trejų) metų. Kadangi (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su tikrąja darbotvarke bei pasiruošti susirinkimui, tai tokiu būdu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių neturtinės teisės, kurios yra įtvirtintos Asociacijų įstatyme bei galiojančiuose (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatuose.

1.2.                      Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu nutarta: S. G. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024 - 2025 m. medžioklės sezonui (t. y. vienam medžioklės sezonui); A. V. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024 - 2026 m. medžioklės sezonui (t. y. dvejiems medžioklės sezonams). Pažymėta, kad aukščiau įvardintiems būrelio nariams nedraudžiama dalyvauti bendrose medžioklėse su varovais bei medžioti sėlinant ar iš bokštelių, atliekant įrašus, kaip reikalauja medžioklės taisyklės, bet kuriame kito būrelio nario/medžiotojo Medžioklės lape. Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu ieškovams S. G. ir A. V. skirtos visuomeninio poveikio priemonės. Apie šiuos susirinkimo nutarimus ieškovams žodžiu pranešta 2024 m. sausio 19 d., o (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 24-1 ieškovų atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui elektroniniu paštu pateiktas 2024 m. vasario 22 d.

1.3.                      Ieškovai teigia, kad susirinkimo sušaukimo procedūra neatitinka Įstatuose reglamentuotos tvarkos, todėl susirinkimas laikytinas neteisėtu ir jo metu priimti nutarimai naikintini. Nei viename iš pranešimų apie (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių neeilinį visuotinį susirinkimą neužsiminta, kad susirinkime bus svarstomi ieškovų pašalinimo iš būrelio ar visuomeninių poveikio priemonių taikymo klausimai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 5.4. punkte nustatyta, kad būrelio susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais, todėl negalėjo susirinkime būti svarstoma, nei priimami sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio ar visuomeninio poveikio priemonių jiems skyrimo. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pranešimuose nebuvo paskelbta darbotvarkė, o susirinkimo metu svarstyti klausimai, kurie nebuvo skelbti pranešime (narių pašalinimas iš būrelio, suspendavimas, visuomeninio poveikio priemonių taikymas). Pažymėta, kad iki šiol ieškovai nėra gavę viso Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. 3 nutarimų protokolo. Taigi, susirinkimo sušaukimo bei organizavimo procedūros yra neabejotinai pažeistos.

1.4.                      Atsakovas, į visuotinio susirinkimo tikrąją darbotvarkę įtraukdamas klausimą dėl Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., nutarimų protokolo Nr. 3 svarstymą, kuriame yra siūlomas narių pašalinimas, aiškiai ir iš anksto nesuformulavo pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešė asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Juolab neidentifikuoti patys nariai, kurių atžvilgiu ketinta taikyti poveikio priemones. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba ir pirmininkas į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, tik deklaruodami, kad bus svarstomas Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. 3 nutarimas bei kiti einamieji klausimai, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan.

1.5.                      (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. įvykęs visuotinis susirinkimas yra neteisėtas, nes yra pažeista būrelio susirinkimo organizavimo bei visuomeninio poveikio priemonių būrelio nariui taikymo tvarka, numatyta šio būrelio įstatų 5.4 punkte (būrelio susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais). (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės (4.7. punktas): svarstymas būrelio valdyboje (4.7.1. punktas); narystės būrelyje sustabdymas (4.7.2. punktas); pašalinimas iš būrelio (4.7.3. punktas). Nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui. Būrelio visuotinio susirinkimo nutarimas perduodamas MŽD Joniškio skyriaus valdybai (Įstatų 4.8. punktas). Įstatuose yra numatytos konkrečios visuomeninio poveikio priemonės, kurios už nustatytus pažeidimus ir turi būti taikomos būrelio nariams. Visų pirma, nėra nustatytas joks ieškovų Įstatų bei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Nei suspendavimas, nei asmeninių Medžioklės lapų neišdavimas nėra būrelio Įstatuose numatyti kaip visuomeninio poveikio priemonės. Būrelis taikydamas visuomeninio poveikio priemones taip pat turėtų būti nuoseklus bei turi taikyti Įstatuose numatytas ir ne tokias griežtas sankcijas. Priimti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio neeilinio susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose civilinėse bylose, yra nepagrįsti, neteisėti, pripažintini negaliojančiais, todėl naikintini.

2.       Atsakovas Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovai, Būrelio nariai, pylė repelentus į kito Būrelio nario įrengtą žvėrių viliojimo vietą, ir dėl to ginčo byloje nėra. Būrelio pirmininkas gavęs informaciją apie ieškovų veiksmus, inicijavo atsakovo valdybos posėdį, kurio darbotvarkėje buvo numatyta įvertinti ieškovų padarytą pažeidimą, kadangi tokie ieškovų veiksmai yra nesuderinami su Būrelio veiklos tikslais ir Būrelio narių pareigomis, o, jiems pasitvirtinus, – spręsti dėl Būrelio įstatuose numatytų visuomeninio poveikio priemonių taikymo.

2.2.                      Apie 2023 m. lapkričio 19 d. vykstantį atsakovo valdybos posėdį ir jame sprendžiamą klausimą, ieškovai informuoti telefonu. S. G. 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje dalyvavo, savo veiksmų motyvų nepaaiškino, bet kaltės dėl svarstytų veiksmų neneigė, o A. V., nors nedalyvavo, tačiau taip pat savo veiksmų neneigė. Taigi ieškovams apie šį posėdį buvo žinoma. Atsakovo valdybos nariai vienbalsiu sutarimu pasisakė už ieškovų pašalinimą iš Būrelio bei, vadovaudamiesi Įstatų 4.84 ir 5.2. punktais, nutarė sušaukti neeilinį visuotinį Būrelio narių susirinkimą. Ieškovas S. G. minimame posėdyje dalyvavo, todėl manytina, kad abu ieškovai, kurie savo veiksmus derina, buvo tinkamai informuoti apie priimtą Būrelio valdybos sprendimą.

2.3.                      2023 m. gruodžio 1 d. Būrelio valdyba posėdyje nutarė sušvelninti 2024 m. sausio 19 d. Būrelio visuotiniam narių susirinkimui pateiktą siūlymą dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių ir nusprendė siūlyti Būrelio visuotiniam narių susirinkimui ieškovams neišduoti asmeninio medžioklės lapo iki 3 metų. Ieškovai į šį valdybos posėdį kviečiami nebuvo, tačiau atsakovo valdybai nusprendus Būrelio visuotiniam narių susirinkimui siūlyti ieškovams taikytini švelnesnę nei pirminę poveikio priemonę, nekilo grėsmė ieškovų teisėtiems interesams bei materialiųjų teisių užtikrinimui, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebuvo pažeisti.

2.4.                      2023 m. gruodžio 29 d. sušauktas neeilinis Būrelio visuotinis narių neįvyko dėl nesusidariusio kvorumo, todėl 2024 m. sausio 22 d. buvo sušauktas pakartotinis neeilinis Būrelio narių visuotinis susirinkimas. Paminėjo, kad ieškovai nevykusiame 2023 m. gruodžio 29 d. neeiliniame Būrelio narių susirinkime dalyvavo, todėl jiems buvo žinoma, koks klausimas svarstomas. Apie šiuos susirinkimus pranešta tinkamai, įstatuose nustatyta tvarka: abiejų susirinkimų data, laikas ir darbotvarkė buvo atitinkamai prieš 34 dienas iki 2023 m. gruodžio 29 d. planuoto susirinkimo ir 17 dienų iki numatytos 2024 m. sausio 22 d. susirinkimo datos paskelbta dienraštyje „Šiaulių kraštas“. Papildomai paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje, Būrelio nariams skirtoje, grupėje.

2.5.                      Ieškovai 2024 m. sausio 22 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, todėl ieškovų argumentas, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie visuotinį narių susirinkimą bei neturėjo galimybės pateikti pasiaiškinimų, yra nepagrįstas.

2.6.                      2024 m. sausio 22 d. visuotiniame narių susirinkime nuspręsta ieškovams neišduoti asmeninio medžioklės lapo 2024–2025 m. medžioklės sezonui. Pažymėjo, kad tai neapribojo ieškovų galimybės medžioti Būrelio medžioklės plotų vienete, naudotis kitomis Būrelio teikiamomis paslaugomis ar kitokiu būdu įgyvendinti jų, kaip Būrelio narių, teises. Asmeninių medžioklės lapų neišdavimas ieškovams neužkerta kelio medžioti įsirašius į kitų Būrelio narių medžioklės lapus. Aplinkybė, jog 2024 m. sausio 22 d. visuotinio narių susirinkimo metu ar visuotiniame narių susirinkimo protokole neįvardytos konkrečios Įstatų nuostatos, kurias pažeidė ieškovai, nelaikytina tokia aplinkybe, dėl kurios ieškovai galėjo nesuvokti galimų veiksmų pasekmių ir jų teisinio vertinimo.

2.7.                      Ieškovų veiksmai, t. y. repelentų pylimas Būrelio nario V. C.  įrenginėjamoje viliojimo vietoje, siekiant atbaidyti medžiojamuosius žvėris nuo V. C. žvėrių viliojimo vietos, yra ne kas kita kaip veikimas, nesuderinamas su Būrelio tikslais, Būrelio narių pareigomis bei Būrelį diskredituojanti veikla (Įstatų 3.1.1, 3.1.2, 4.5, 4,7 punktai). Taip pat ieškovai savo veiksmais galėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 58.3.3, 58.28 bei 58.35 punktus, kadangi siekdami atbaidyti medžiojamuosius gyvūnus nuo Būrelio nario įrengtos viliojimo vietos, naudojo galimai nuodingas ar potencialiai pavojingas chemines medžiagas, taip pat pripildami gyvūnus atbaidančių medžiagų į kito Būrelio nario biotechninį įrenginį – viliojimo vietą – ją sugadino. Medžioklės taisyklių pažeidimas laikytinas ir Būrelio įstatų pažeidimu.

2.8.                      Atsakovas nesutinka, kad ieškovams negalėjo būti taikoma 2024 m. sausio 22 d. visuotiniame narių susirinkime paskirta visuomeninio poveikio priemonė. Nurodė, kad ieškovams pritaikyta poveikio priemonė turi svarstymo valdyboje požymių, taip pat narystės Būrelyje sustabdymo elementų, kurios numatytos Įstatuose, be to, yra daug švelnesnė, nei svarstymas valdyboje ar narystės sustabdymas. Pažymėjo, kad būrelis, kaip asociacija, turi diskreciją spręsti dėl drausminio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams. Asociacijos diskrecijos teisė aiškintina ir kaip suteikiant teisę asociacijos visuotiniam narių susirinkimui, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, proporcingumo ir teisingumo principus, taikyti švelnesnę visuomeninio poveikio priemonę, negu tiesiogiai įtvirtinta įstatuose. Ieškovams pritaikytos poveikio priemonės atitinka teismų praktikoje joms keliamus proporcingumo kriterijus.

3.       Ieškovai S. G. ir A. V. pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė:

3.1.                      Nuo 2019 m. ieškovai, kaip Būrelio nariai, prižiūrėjo jų grupei (Bučiūnų-Darginių) priskirtą (duomenys neskelbtini) mišką. 2023 m. spalio mėn. ieškovai A. V. ir S. G. pastebėjo, kad jų grupės narių prižiūrimame (duomenys neskelbtini) miško jaunuolyne apie 80 m nuo S. G. bokštelio yra pastatyta vaizdo stebėjimo kamera ir išpilti ant žemės pašarai – grūdų atliekos ir cukriniai runkeliai, tai yra įrengta neteisėta gyvūnų viliojimo vieta. Ieškovai žinojo, kad nei vienas iš Bučiūnų-Darginių grupės narių šėryklos neįrenginėjo. Šėrykla įrengta pažeidžiant Medžioklės taisyklių 58.33 punktą (išpilta ant žemės) bei neegzistavo aplinkybės, dėl kurių galėjo būti įrengta šėrykla, t. y. nepalankių gyvūnams natūraliai maitintis sąlygų, bei poreikio atitraukti nuo žemės ūkio pasėlių, atsakovas nebuvo priėmęs įrengti gyvūnų šėryklą. Be to, gyvūnų šėrykla turėjo būti įrengta daugiau kaip 100 m atstumu nuo S. G. bokštelio, tačiau toks atstumas neišlaikytas, ieškovas S. G. apie šėryklą neinformuotas. Taigi, visi požymiai rodė, kad (duomenys neskelbtini) miške pašarai išpilti ir vaizdo kamera įrengta neteisėtai, galimai pasirengta brakonieriavimui. 2023 m. 11 mėn. ieškovai A. V. ir S. G. ant grūdų atliekų užpylė gyvūnus atbaidančius repelentus, oficialiai, legaliai pirktus parduotuvėje. Repelentų, atbaidančių gyvūnus nuo neaišku kieno, kokiais tikslais ir su kokiais pašarais įrengtos gyvūnų viliojimo vietos/ šėryklos pylimas niekaip neprieštarauja nei Būrelio veiklos tikslams, nei narių pareigoms, nei Medžioklės taisyklių nuostatoms.

3.2.                      2023 m. lapkričio 19 d. ieškovai A. V. ir S. G. gavo informaciją iš būrelio vadovo S. G., kad minėta gyvūnų viliojimo vieta / gyvūnų šėrykla (duomenys neskelbtini) miške priklauso būrelio nariui V. C. ir kad jų pašalinimas iš būrelio bus sprendžiamas visuotiniame susirinkime. 2023 m. lapkričio 20 d. ieškovas S. G. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) miške atsivežė būrelio vadovą S. G., kartu dalyvavo ir liudininkas V. K.. Tačiau S. G. nurodė, kad šios situacijos negali išspręsti, nes pasak jo (duomenys neskelbtini) būrelio valdyba nusprendė sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą. 2023 m. lapkričio 22 d. Bučiūnų-Darginių grupės vadovas Ž. V. elektroniniu paštu informavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovą S. G., kad reikalinga sušaukti valdybos posėdį dėl V. C. padaryto pažeidimo, numatyto Medžioklės taisyklių 58.33. punkte. 2023 m. gruodžio 1 d. vyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kuriame V. C. pažeidimas, numatytas Medžioklės taisyklių 58.33. punkte net nebuvo svarstomas, tačiau (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas S. G. jau siūlė A. V. ir S. G. sušvelninti siūlomas nuobaudas. Ieškovų vertinimu, tarp vadovo S. G. ir V. C. įvyko kažkokie susitarimai. Atkreipė dėmesį, kad iki 2024 m. sausio 19 d. ieškovai S. G. ir A. V. negavo 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolo ir nežinojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės.

3.3.                      Bučiūnų-Darginių grupės vadovo Ž. V. iškviesti aplinkos apsaugos pareigūnai aptariamą įvykį užfiksavo 2023 m. lapkričio 22 d. atvykę į (duomenys neskelbtini) mišką ir pripažino, kad ieškovai A. V. ir S. G. jokio pažeidimo nepadarė, o pažeidimą padarė gyvūnų viliojimo vietą/šėryklą įrengęs V. C.. Apie tai atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas žinojo. Nepaisant to 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu ieškovams buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės, kurios net nėra numatytos atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatuose.

3.4.                      Iki šiol nei ieškovams, nei teismui nėra žinomas visas 2023 m. lapkričio 19 d. vykusio Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 turinys ir valdybos priimti nutarimai, o skelbime buvo nurodyta Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė „Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. 3 nutarimo svarstymas“, ieškovams iki šiol nėra žinoma, ar sutampa 2024 m. sausio 19 d. vykusio Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pakartotinio neeilinio Visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta darbotvarkė su Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. 3 nutarimais. Kiek ieškovams yra žinoma, Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. 3 nutarimas buvo pašalinti ieškovus iš Būrelio narių. Taigi, apie tokį darbotvarkės klausimą ieškovams buvo būtina žinoti, kad tinkamai pasirengti visuotiniam narių susirinkimui. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 19 d. vykusio Būrelio valdybos posėdžio metu visi Būrelio valdybos nariai vienbalsiai pritarė griežčiausios visuomeninio poveikio priemonės - pašalinimo iš Būrelio narių - ieškovams taikymui. Atkreiptas dėmesys, kad Būrelio valdybos nariai, balsuodami dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių, nežinojo šio įvykio tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl ir balsavo pagal jiems pateiktą klaidingą informaciją apie nuodų pylimą ant pašarų gyvūnams.

4.       Atsakovas Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis triplike palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė:

4.1.                      Ieškovai, siekdami apsaugoti Būrelio interesus, apie galimą Medžioklės taisyklių pažeidimą privalėjo nedelsiant informuoti Būrelio valdybą ir Aplinkos apsaugos departamentą, kurio kompetencija ir yra susijusi su galimų Medžioklės taisyklių pažeidimų nagrinėjimu, o ne imtis neteisėtų veiksmų. Ieškovai nusprendė pilti aplinkai ir žvėrims kenksmingus repelentus į viliojimo vietą, užuot pranešę apie galimą medžioklės taisyklių pažeidimą.

4.2.                      Priešingai, nei ieškovų, V. C. padarytas pažeidimas yra formalus ir nei gamtai, nei kitų Būrelio narių interesams įtakos neturėjo. Būrelyje tvarka dėl pasiskirstymo miškų priežiūros grupėmis yra taikoma tik „baltojo bado“ metu, tačiau ginčo įvykio metu ši tvarka negaliojo, o jei ir būtų galiojusi, ieškovų veiksmų neteisėtumo, V. C. padarytas administracinis nusižengimas nepaneigtų. Pažymėjo, kad nedraudžiama gyvūnų viliojimo vietos įsirengti kitoje miškų priežiūros grupėje, nei Būrelio narys yra priskirtas.

4.3.                      V. C. (duomenys neskelbtini) miške įrengtas biotechninis įrenginys – žvėrių viliojimo vieta, už kurios įrengimą mažesniu, nei 100 metrų atstumu nuo medžiotojo medžioklės bokštelio, administracinė atsakomybė nenumatyta. Atstumas nuo V. C. įrengtos žvėrių viliojimo vietos iki S. G. medžioklės bokštelio neturi teisinės reikšmės, kadangi Medžioklės taisyklių 58.3112 punktas žvėrių viliojimo vietos įrengimo atveju nėra taikomas.

4.4.                      Nagrinėjamu atveju, visuomeninio poveikio priemonės ieškovams pritaikytos pagal Būrelio įstatų 4.7 punktą, nurodantį, jog Būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už Būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Ieškovų veiksmai yra ne kas kita, kaip veikimas, nesuderinamas su Būrelio tikslais, Būrelio narių pareigomis bei Būrelį diskredituojanti veikla.

4.5.                      Švelnesnei visuomeninio poveikio priemonei, nei numatyta Būrelio įstatuose, pritaikyti, nereikalaujama, skirtingai nei dublike nurodo ieškovai, pakeisti Būrelio įstatų. Draudimo taikyti švelnesnę, nei įstatai nustato, visuomeninio poveikio priemonę, jei atsižvelgiant į susidariusią situaciją, švelnesnės poveikio priemonės taikymas atitinka protingumo ir proporcingumo principus, nenumato nei teisės aktai, nei, nagrinėjamu atveju, Būrelio įstatai.

4.6.                      Visuomeninio poveikio priemonės ieškovams buvo pritaikytos užtikrinant procedūrines garantijas, t. y. jiems buvo suteikta galimybė dalyvauti 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje. Šiame posėdyje dalyvavo S. G., kitas ieškovas nepanoro dalyvauti. Taip pat ieškovai 2024 m. sausio 19 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, todėl ieškovų argumentas, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie visuotinį narių susirinkimą bei neturėjo galimybės pateikti pasiaiškinimų, yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo nutarimą S. G. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024-2025 m. medžioklės sezonui; 2) pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo nutarimą A. V. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024-2026 m. medžioklės sezonui; 3) priteisė iš atsakovo ieškovui S. G. 669 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei ieškovui A. V. 1548 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) valstybei iš atsakovo priteisė 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdant Būrelio susirinkimą būtina laikytis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Įstatuose imperatyviai nustatytos tvarkos. Jos nesilaikymas vertintinas kaip imperatyvių įstatymo normų ir juridinio asmens steigimo dokumente (Įstatuose) įtvirtintų normų pažeidimas, kas leidžia pripažinti neteisėtu susirinkimo vedimą ir pripažinti negaliojančiais jame priimtus sprendimus. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų, priimtų 2006 m. birželio 9 d. visuotiniame susirinkime, 4.7. punkte nurodyta, kad Būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą, taikomos visuomeninio poveikio priemonės: 4.7.1. svarstymas būrelio valdyboje; 4.7.2. narystės būrelyje sustabdymas; 4.7.3. pašalinimas iš būrelio. 4.8. punkte numatyta, kad nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui.

5.2.                      Teismas padarė išvadą, kad 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdyba iš esmės nepriėmė sprendimo dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių kaip numatyta būrelio Įstatų 4.13 punkte, o tik nutarė šaukti visuotinį susirinkimą, spręsti dėl nuobaudų taikymo ir pasiūlė juos pašalinti iš Būrelio narių. Tai yra būrelio Įstatų pažeidimas, nes būtent valdyba turėjo priimti konkretų sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo, o būrelio visuotinis narių susirinkimas turėjo priimti sprendimą pritarti ar nepritarti tokiam valdybos sprendimui. Šiuo atveju valdyba iš viso nepriėmė sprendimo.

5.3.                      2023 m. gruodžio 1 d. įvyko Būrelio valdybos posėdis, tačiau ir šio valdybos posėdžio metu būrelio valdyba iš esmės nepriėmė sprendimo (nutarimo, kaip nurodoma Įstatuose) dėl „bausmės“ (švelnesnės) skyrimo ieškovams, kaip tai numatyta Įstatų 4.8 punktu, o tik nutarė siūlyti visuotiniam narių susirinkimui taikyti kitokią visuomeninio poveikio priemonę – neišduoti ieškovams medžioklės lapų (iki trejų metų). Taigi, konkretaus sprendimo dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo valdyba nepriėmė.

5.4.                      Nors apie planuojamus susirinkimus buvo paskelbta iš esmės pagal nustatytą tvarką, teismo vertinimu, toks visuotinio susirinkimo darbotvarkės formulavimas, atsižvelgiant ir į anksčiau nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio metu nutarimai dėl būrelio narių pašalinimo iš esmės nebuvo priimti, yra ydingas ir nesudarė galimybės ieškovams iš anksto žinoti apie jų pašalinimo iš būrelio klausimo nagrinėjimą. Apie valdybos ketinimą pakeisti siūlymą visuotiniam susirinkimui dėl poveikio priemonių taikymo ieškovai atskirai nebuvo informuoti, o tiek pirmajame (2023 m. lapkričio 25 d.), tiek antrajame (2024 m. sausio 5 d.) pranešimuose spaudoje apie būsimų Būrelio narių visuotinio susirinkimų darbotvarkę buvo pranešama identišku tekstu, kas taip pat nesudarė galimybės suvokti apie nagrinėjamų klausimų turinį. Priešingai teigti pagrindo nesudaro ir Atsakovo pateikti duomenys apie Būrelio pirmininko pokalbius su atsakovais telefonu, kadangi jų turinys nėra žinomas. Šio ydingumo nepašalina ir tai, jog S. G. dalyvavo valdybos posėdyje, kadangi, kaip anksčiau minėta, jo metu konkretus sprendimas ieškovų atžvilgiu priimtas nebuvo, o iki planuotų (neįvykusio ir vėliau, 2024 m. sausio 19 d. įvykusio) visuotinių būrelio narių susirinkimo jam teikti pasiūlymai dar ir keitėsi. Būtent apie neegzistuojančią tvirtą valdybos poziciją, konkrečių sprendimų nebuvimą, patvirtina ir valdybos visuotiniam susirinkimui svarstyti ketintų pateikti siūlymų nestabilumas, jų kaita.

5.5.                      Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė buvo formuluojama itin abstrakčiai, abiem atvejais nurodant tą patį valdybos nutarimą (jo numerį), kuris, kaip anksčiau konstatuota, iš esmės net nebuvo priimtas. Su valdybos posėdžio protokolais nebuvo sudaryta galimybės susipažinti, tam 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio metu iškelta sąlyga ieškovams pateikti rašytinius paaiškinimus. Iki įvykusio visuotinio susirinkimo valdybos pozicija dėl galimai taikytinų ieškovų atžvilgiu poveikio priemonių keitėsi, tačiau pranešimų apie susirinkimą turinys išliko tas pats. Toks sprendimus turinčio priimti Būrelio organo pozicijos nestabilumas tik sudaro prielaidą abejoti, ar jo pozicija negali ir vėl keistis, galimai šį kartą ieškovų nenaudai. Juolab, kad 2024 m. sausio 19 d. vykusio visuotinio susirinkimo protokolu (surašytu 2024 m. sausio 22 d.) užfiksuota jau kitokia, nei pranešimuose spaudoje skelbta, darbotvarkė, joje nurodomas jau dviejų valdybos posėdžių protokolų svarstymas. Iš taip nekonkrečiai suformuluotų susirinkimo darbotvarkės klausimų ieškovams negalima buvo iš anksto žinoti, koks konkretus klausimas susirinkimo metu bus nagrinėjamas (dėl kokių poveikio priemonių galimai bus sprendžiama), taigi, ir tinkamai pasiruošti susirinkimui ir teikti paaiškinimus. Iš turimos informacijos, galimai teiktos telefonu, pokalbių, ieškovai galėjo tik numanyti, kokie klausimai bus nagrinėjami. O klausimas dėl poveikio priemonės – medžioklės lapo neišdavimo – iš esmės be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime. Šiuo aspektu taip pat vertintina, jog ir dėl sprendimo balsuojantiems kitiems atsakovo nariams nebuvo sudarytos pakankamos galimybės tinkamai apsispręsti. Tiek ieškovams, tiek susirinkime dalyvavusiems atsakovo nariams užkirstas kelias svarstyti apie kitas galimas poveikio priemonių rūšis. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad poveikio priemonių taikymo ieškovams klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus, tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų atžvilgiu, nėra tinkama.

5.6.                      Be to, teismo manymu, reikšminga ir tai, kad sprendžiant poveikio priemonių taikymo Būrelio nariams klausimą taip ir nebuvo suformuluotas aiškus materialinis jų taikymo pagrindas, nepateikti tokį pagrindą patvirtinantys duomenys, nesudarytos tinkamos sąlygos su jais susipažinti ir pasirengti šio klausimo svarstymui tiek ieškovams, tiek ir visuotiniame susirinkime balsavusiems nariams. 2024 m. sausio 22 d. protokole užfiksuota, jog daroma prielaida, kad ieškovai pažeidė atitinkamus Medžioklės taisyklių punktų reikalavimus, taigi, siūlymas grindžiamas prielaida. Buvo nepaisoma kitų Būrelio narių interesų gauti svarstytinam klausimui reikšmingą informaciją ir susiformuoti atitinkamai pozicijai ir nuomonei dėl galimai padarytų pažeidimų, taip pat ir diferencijuoti galimai taikytinas poveikio priemones arba apsispręsti dėl jų taikymo reikalingumo apskritai.

5.7.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nagrinėjama situacija susiklostė nesant Būrelio veikloje aiškiai nustatytų taisyklių dėl viliojimo vietų (šėryklų, biotechninių įrenginių) įrengimo ir kitų Būrelio narių informavimo apie tai tvarkos. Byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas akcentavo, kad Būrelyje nėra nusistovėjusios tvarkos pogrupių vadovams pranešti apie jų priežiūrai priskirtuose miškuose atliekamus veiksmus. Ginčo, dėl to, kad ieškovai paskleidė tam tikrą medžiagą ant kito Būrelio nario atvežto pašaro, byloje nėra, neginčijo to ir ieškovai, nurodydami, kad buvo purkštas repelentas gyvūnams atbaidyti. Šalys skirtingai aiškina šio veiksmo tikslus ir motyvus.

5.8.                      Ieškovų piktavališkumo ar siekio pakenkti Būreliui ar konkrečiam jo nariui, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors atsakovo atstovas teismui nurodė, kad V. C. rengdamas viliojimo vietą tai derino su juo, tikslios vietos, kur V. C. darys šėrimo vietą, jis nežinojo, iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškovai nežinojo ir negalėjo tiksliai žinoti, kieno yra aptariami papilti pašarai, net jei ir buvo galima tai įtarti iš ankstesnių įvykių tarp Būrelio narių eigos. Teismas sutiko, kad ieškovai turėjo pranešti Būreliui, o ne savavališkai imtis veiksmų, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Būrelyje egzistavo tvarka, kaip yra veikiama aptikus teisės aktų reikalavimų neatitinkančią šėryklą (viliojimo vietą ar pan.).

5.9.                      Pastebėta, kad liudytojui Ž. V. sužinojus apie situaciją ir pranešus Būrelio pirmininkui apie padarytą nelegalią šėryklą, S. G. nurodė, kad nėra jokio pažeidimo, „tegul vyrai šeria žvėris“. Taigi, turint omenyje ir aplinkybę, kad V. C. aptariamus veiksmus atliko, kaip anksčiau nustatyta, su Būrelio pirmininko žinia, spręstina, jog pranešimas Būrelio pirmininkui apie ieškovų manymu netinkamai įrengtą viliojimo vietą (šėryklą) galimai nebūtų pakeitęs situacijos. Būrelio pirmininkas nesutiko, kad tai pažeidimas, nors, kaip pats nurodė, tiksliai vietos, kurioje pašarus ketina pilti V. C., nežinojo. Taigi, nors ieškovai prieš imdamiesi veiksmų savarankiškai, Būrelio valdymo organų neinformavo, atsižvelgiant į atsakovo atstovo poziciją, jog V. C. veiksmuose pažeidimų neįžvelgia, mažai tikėtina Būrelio valdymo organus galėjus imtis reikšmingų ir efektyvių sprendimų šiam klausimui spręsti. Tuo tarpu teisės aktų reikalavimų neatitinkantis V. C. elgesys buvo patvirtintas 2023 m. lapkričio 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimu, kuriuo V. C. paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad žvėrių viliojimo vietoje, pašarus išpylė ant žemės, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.36 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje.

5.10.                      Nesutarimas dėl pašarų kiekio, jo paskirties ar teisinio vertinimo, tik dar kartą patvirtina nesant Būrelio veikloje aiškiai nustatytų taisyklių dėl viliojimo vietų (šėryklų, biotechninių įrenginių) įrengimo ir kitų Būrelio narių informavimo apie tai tvarkos. Tokia praktika, kai nenumatytas privalomas informavimas apie rengiamas minėtas vietas, vertintina kaip ydinga ir pavojinga, taip pat sudaranti prielaidas kitiems Būrelio nariams apie tai nežinant pažeisti teisės aktų reikalavimus.

5.11.                      Nors nagrinėjant bylą atsakovo paaiškinimuose nuolat buvo nurodoma, kad ant V. C. išpiltų pašarų buvo pilami nuodai, nuodijami gyvūnai, byloje nenustatyta jokios gyvajai gamtai ar augalijai ieškovų veiksmais padarytos žalos. Paskleista medžiaga nebuvo kažkaip specialiai ištirta, o iš į bylą pateikto repelento aprašymo matyti, kad jis ilgalaikio poveikio neturi ir sukuria tik laikino pobūdžio gyvūnų atbaidymo efektą.

5.12.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas visuotiniame narių susirinkime svarstytus ieškovų veiksmus vertina pagal tariamą šių pažeidimų pavojingumo laipsnį, potencialiai galėjusius sukelti grėsmę ir neigiamas pasekmes, nors realiai jokių neigiamų pasekmių (gamtai, gyvūnijai ar pan.) padaryti veiksmai nesukėlė. Atsakovo dėstomi argumentai apie galimai sumenksiantį Būrelio autoritetą, ieškovų veiksmus kaip diskredituojančius Būrelį, priešingus jo tikslams ir kt., vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra atsakovo niekaip plačiau detalizuoti. Teismas nenustatė, kokie konkretūs ieškovų Būrelio taisyklių pažeidimai pagrįstai įvertinti nepagarbiu elgesiu būrelio narių atžvilgiu, juolab diskredituojančiu Būrelio veiklą. Atsakovas ieškovų veiksmus laiko šiurkščiais, galinčiais sukelti neigiamas pasekmes Būreliui, tačiau pažeidimų (ieškovų ir V. C.) svarbą, priklausomai nuo juos padariusių asmenų, vertina skirtingai.

5.13.                      Teismo vertinimu, ieškovų atlikti veiksmai nepasižymi išskirtiniu šiurkštumu, nepagarba ar panašiai, lyginant juos su kito Būrelio nario – V. C. veiksmais, yra iš esmės tapatūs atsižvelgiant į jų pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes, sąlygoti labiau nesusipratimo, komunikacijos tarp būrelio ir atskirų jo pogrupio narių trūkumo. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovai neneigė atlikę aptariamus veiksmus (nepaisant to, kad tarp šalių išsiskyrė jų vertinimas), dėl ko Būrelio valdyba iš esmės neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovai savo veiksmus tęs, neformalus situacijos išsiaiškinimas nebus veiksmingas, dėl to ieškovų atžvilgiu būtina taikyti poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, kad V. C. skirta administracinė nuobauda įspėjimas, o ieškovams administracinė nuobauda (ar kitos administracinio poveikio priemonės) netaikytos, tačiau pritaikytos asociacijos poveikio priemonės – apribota teisė medžioti, vertintina, kad ieškovai atsidūrė iš esmės nepalankesnėje situacijoje, o lygiateisiškumo principo nebuvo laikytasi.

5.14.                      Pritaikytomis poveikio priemonėmis ieškovų teisė medžioti nors ir nebuvo visiškai sustabdyta (ar panaikinta), tačiau apribota gana reikšmingai, kadangi jos įgyvendinimas tapo priklausomas nuo kitų asmenų, jų sprendimų, planų, sutikimų ir kt. Be to, vien pats visuomeninio poveikio priemonės taikymas daugelį metų asociacijos nariu esančiam asmeniui sukelia neigiamas pasekmes jo kaip medžiotojo autoritetui, neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos kitų asociacijos narių nuomonei apie narį, kuriam taikytos poveikio priemonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6.       Atsakovas Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Teismas, vertindamas 2023 m. lapkričio 19 d. bei 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos sprendimų priėmimo faktą ir grįsdamas tuo sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, priėmė siurprizinį sprendimą ir tokiu būdu pažeidė dispozityvumo principą. Teismas, vertindamas valdybos sprendimų priėmimo faktą, be kita ko, nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, kadangi reikalavimas, pagal kurį turėjo būti vertinama procedūra, taikoma valdybos sprendimų (nutarimų) priėmimui, ieškovų ieškinyje nebuvo pareikštas. Be to, ir teismo posėdžiuose šie klausimai nagrinėjami nebuvo, taigi, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė į aptariamus teismo argumentus atsikirsti ar pateikti paaiškinimus. Teismas, nesuteikdamas teisės atsakovui pasisakyti dėl valdybos sprendimų priėmimo fakto, sprendime rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovai ieškinio negrindė bei tokių aplinkybių net nenurodė.

6.2.                      Teismas, vertindamas aplinkybę, ar 2023 m. lapkričio 19 d. bei 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžiuose buvo priimti sprendimai / nutarimai ir grįsdamas ja Sprendimą, netinkamai interpretavo ir taikė Įstatų 4.8. bei 4.13. punktų nuostatas. Teismas aptariamų argumentų objektyviais duomenimis nepagrindė, todėl prioritetas turi būti teikiamas ne formaliam vertinimui, o turinio prieš formą viršenybės principo taikymui. Akivaizdu, kad 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdis buvo fiksuojamas protokolo Nr. 3 dalyje „Nutarta“ atsakovo valdybos nariai priėmė sprendimą ieškovus šalinti iš atsakovo narių. Nors valdyba atskiro sprendimo dėl ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių nepriėmė, toks valdybos sprendimas yra fiksuotas protokole ir turi būti laikomas Įstatų reikalavimus atitinkančiu sprendimu. Atskiro sprendimo priėmimo būtinybės nenumato nei Įstatai, nei kiti teisės aktai, todėl nepriklausai nuo to, kad valdybos posėdyje 2023 m. lapkričio 19 d. priimtas sprendimas įformintas protokole Nr. 3, o ne atskirame sprendime, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovo valdyba dėl ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių, sprendimo nepriėmė. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, jog valdyba pasiūlė susirinkimui ieškovus šalinti iš atsakovo narių, tačiau atsakovo vertinimu, tai tik formalumas, kuris nepaneigia valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 turinio esmės. Analogiškai, kaip ir 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 atveju, akivaizdu, kad atsakovo valdyba priėmė sprendimą sušvelninti pirminiu nutarimu skirtą poveikio priemonę.

6.3.                      Sprendimą motyvavo selektyviai, ieškovams naudingais argumentais, kuriuos paneigia atsakovo teikti įrodymai, todėl teismas pažeidė rungimosi principą. Apie 2023 m. lapkričio 19 d. vykstantį atsakovo valdybos posėdį ir jame sprendžiamą klausimą ieškovai buvo informuoti telefoninio pokalbio su atsakovo pirmininku metu ir pakviesti į šį posėdį, kad galėtų pateikti savo poziciją. Šiame valdybos posėdyje dalyvavo tik ieškovas S. G., tačiau abu ieškovai kaltės dėl svarstytų veiksmų neneigė. 

6.4.                      Ž. V., kuris yra ieškovo A. V. sūnus, ginčo metu, buvo atsakovo valdybos narys, todėl neįtikima, kad ieškovai, vienas iš kurių minėtame valdybos posėdyje dalyvavo, galėjo nežinoti, koks klausimas neeiliniame susirinkime bus svarstomas. Apeliantas faktą, jog iš tiesų ieškovams buvo žinoma apie tiek valdybos posėdžiuose, tiek susirinkime svarstytiną klausimą, patvirtino pateikdamas atsakovo pirmininko mobilaus ryšio operatoriaus skambučių išklotinę. Ieškovai apie svarstytiną klausimą buvo informuoti, šis klausimas ir buvo svarstomas susirinkime, o tai, kad ieškovams nebuvo pranešta apie 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdį, kuriame poveikio priemonė buvo sušvelninta, nepažeidžia ieškovų teisės pasiaiškinti ar pasiruošti susirinkimo svarstymui, kadangi nuspręsta taikyti priemonė yra švelnesnė, negu nuspręsta taikyti 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje ir vargu ar išvis turėtų būti laikoma poveikio priemone.

6.5.                      Atsakovas akcentuoja, kad Būrelio valdybos susirinkime buvo svarstomas V. C. prašymas. Prašyme yra nurodyta tik tai, kad vienas iš Ieškovų yra raginamas „ne purkšti, o pilti ant pašarų“. Taigi, kokias medžiagas ieškovai pylė ant V. C. žvėrių viliojimo vietos, nėra įvardyta. Be kita ko, susirinkimo protokole Nr. 24-1 yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas nusprendė nesikreipti į Aplinkos apsaugos departamentą dėl to, kad nėra įrodymų, kokias medžiagas ieškovai pylė ant gyvūnų viliojimo vietos. Teismas neatkreipė dėmesio į šiuos atsakovo argumentus, tačiau selektyviai rėmėsi vien ieškovų ir liudytojo Ž. V., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais. Teismas rėmėsi ieškovų pateiktu standartiniu repelentų aprašymu, kuris nepatvirtina ir nepaneigia jokių nei ieškovo, nei atsakovo argumentų ir negali būti laikytinas įrodymu.

6.6.                      Pagal Įstatus atsakovo valdyba turėjo priimti sprendimą dėl konkrečios poveikio priemonės taikymo ieškovams ir teikti šį sprendimą tvirtinti susirinkimui, ką ieškovas ir padarė. Susirinkimas yra aukščiausias atsakovo valdymo organas, todėl valdybos sprendimų nėra saistomas. Taigi, bet kokiu atveju susirinkimas turėjo teisę su valdybos pateiktu sprendimu sutikti arba nesutikti, taip pat modifikuoti valdybos pasiūlymą, t. y. tvirtinti iš dalies valdybos siūlytą poveikio priemonę.

6.7.                      Teismas ieškovų veiksmuose, jiems pilant neaiškios kilmės medžiagas ant kito atsakovo nario įrenginėjamo biotechninio įrenginio, jokio piktavališkumo ar nekolegiško elgesio, kuris būtų pagrindas taikyti poveikio priemones, neįžvelgė, tačiau tokios išvados padarytos selektyviai. Atsakovo nariai laikosi nusistovėjus praktikos, jog apie planuojamą rengti jaukyklą pranešama miškininkui P. S., o šis dėl jaukyklos įrengimo informuoja miškų urėdiją. Tai patvirtina V. C. parodymai, duoti liudytojo apklausos metu. Reikalavimas atsakovo pirmininkui žinoti konkrečią jaukyklos įrengimo vietą, nėra įtvirtintas jokiuose atsakovo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Teismo posėdžių metu tiek atsakovas, tiek liudytojai patvirtino, kad yra vadovaujamasi praktika, jog apie pastebėtus naujus biotechninius įrenginius yra priimta informuoti atsakovo pirmininką bei komunikuoti apie tai tarpusavyje. Tai yra nusistovėjusi praktika, kuria vadovaujasi, be kita ko, ir ieškovai – tai patvirtino liudytojas D. B. liudytojo apklausos metu, nurodydamas, kad įprastai ieškovai būna gana aktyvūs ir aptikus naujus medžioklės bokštelius (duomenys neskelbtini) miške ar įrenginėjamą jaukyklą, su kitais atsakovo nariais kontaktuoja. Teismas komentuojamą motyvą argumentavo prielaidomis ir teigė, kad mažai tikėtina, jog net ieškovams informavus atsakovo valdymo organus apie V. C. biotechninį įrenginį, būtų imtasi efektyvių veiksmų pažeidimo pašalinimui.

6.8.                      Atsakovas buvo nurodęs, jog ieškovų veiksmai – repelentų atsakovo nario V. C. įrenginėjamoje viliojimo vietoje pylimas, siekiant atbaidyti medžiojamuosius žvėris, nuo V. C. žvėrių viliojimo vietos, yra ne kas kita, kaip veikimas, nesuderinamas su atsakovo tikslais, atsakovo narių pareigomis bei atsakovą diskredituojanti veikla. Cheminių preparatų pylimas, siekiant pakenti kitam medžiotojui – sugadinti viliojimo vietą nuo jos atbaidant medžiojamuosius žvėris, prieštarauja elementariai medžioklės kultūrai ir etikai. Be to, cheminių preparatų natūralioje gamtoje naudojimas nėra suderinamas su atsakovo siekiu ugdyti taurų medžiotojų požiūrį į gamtą. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės aiškiai pagrindžia atsakovo veiksmų nesuderinamumą su atsakovo propaguojamomis vertybėmis ir jo reputacija. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip asociacija, naudodamasis asociacijų laisvės garantija, pats sprendžia, kokį atsakovo narių elgesį toleruoti ir vertinti, kaip nesuderinamą su asociacijos tikslais.

6.9.                      Atsakovo manymu, toks argumentavimas, kuriuo teismas vertina ieškovų veiksmus etikos požiūriu, reiškia kišimąsi į atsakovo, kaip asociacijos veiklą, riboja asociacijos teisę nusistatyti tam tikrus etikos, moralės standartus atsakovo nariams bei tarytum pats primeta tam tikrą standartą, kurio atsakovas turėtų laikytis. Teismas, spręsdamas, jog ieškovų veiksmai nebuvo tokie šiurkštūs, už kuriuos būtų proporcinga taikyti poveikio priemones, nepagrįstai kišosi į atsakovo, kaip asociacijos veiklą ir taip pažeidė atsakovo autonomiją bei asociacijų laisvės garantiją, kuri reiškia teisę pačiai asociacijai nusistatyti toleruotino elgesio standartą. Taip pat paneigė paties susirinkimo funkcijų – spręsti svarbiausius su asociacija susijusius klausimus, esmę.

6.10.                      Joniškio LMŽD yra nurodęs, jog repelentų, nepriklausomai nuodingų, ar tik atbaidančių gyvūnus nuo pašaro, pylimas ant kito būrelio nario laukinių gyvūnų viliojimo vietos ar šėryklos, reiškia ne tik šiurkštų medžioklės etikos bei tradicijų pažeidimą, bet taip pat yra ir elgesys, akivaizdžiai nesuderinamas su medžiotojų/būrelio narių kolegiško elgesio reikalavimais, pakertantis būrelio narių pasitikėjimą, todėl menkina ne tik medžiotojų būrelio, bet ir visų medžiotojų autoritetą, taigi, jeigu, asociacijos narių nuomone, asociacijos nario elgesys yra nesuderinamas su tos asociacijos nusistatytais teisėto ir etiško elgesio standartais, asociacija turi teisę taikyti poveikio priemones jos taisyklių ir etikos normų nesilaikantiems nariams. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek asociacijų laisvės principas, tiek ir pati asociacijų idėja.

6.11.                      Atsakovas asmeninio medžioklės lapo laikino neišdavimo nelaiko poveikio priemone. Asmeninio medžioklės lapo laikinas neišdavimas ieškovams yra viso labo atsakovo, kaip medžioklės būrelio, teisės spręsti kam išduoti medžioklės lapą, o kam jo neišduoti, įgyvendinimas. Atsakovui pritaikius aptariamą priemonę, ieškovai jokių realių padarinių nepatyrė, priešingai, nei sprendime nurodo teismas. Ieškovų teisė medžioti, jiems neišdavus asmeninių medžioklės lapų, nėra paneigta, kadangi tokiu atveju, ieškovai turi teisę medžioti svečio teisėmis, kartu su kitais atsakovo medžiotojais, turinčiais asmeninius medžioklės lapus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovams asmeninių medžioklės lapų laikinas neišdavimas yra proporcinga priemonė ieškovams pažeidus Įstatus. O teismo sprendimo argumentai, kuriais jis kišasi į asociacijos vidaus veiklą, suponuoja atsakovo, kaip asociacijos, asociacijų laisvės principo pažeidimą.

7.       Ieškovai S. G. ir A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Ieškovai pažymi, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl to, ar buvo įrengta V. C. viliojimo vieta, ar šėrykla. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurie nurodė, kad buvo pripilta apie 500 kg pašarų, o viliojimo vietoje galima pilti tik iki 100 kg pašarų, todėl ši vieta laikytina kaip šėrykla. Atitinkamai gyvūnų šėrykla turėjo būti įrengta daugiau kaip 100 m atstumu nuo S. G. bokštelio. Apie tokią aplinkybe turėjo būt informuotas Bučiūnų - Darginių grupės vadovas Ž. V. ir šios grupės nariai, o ieškovas S. G. perspėtas, kad nemedžioti iš šio bokštelio, nes kitokiu atveju būdų padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas.

7.2.                      Kad atsakovo pirmininkas telefonu skambino ieškovams ir kvietė į valdybos posėdį ginčo nėra, tačiau nesutiktina su atsakovo teiginiu, jog ieškovai savo veiksmų motyvų nepaaiškino ir kaltės dėl svarstytų veiksmų neneigė. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kodėl atliko tokius veiksmus, kaltę neigė. Teismas visiškai pagrįstai sprendime kritiškai vertino atsakovo bandymus papildyti atsakovo dokumentų turinį telefoninių pokalbių turiniu, kadangi jis nėra žinomas. Priešingai negu nurodo atsakovas, ieškovai siekė išaiškinti Medžioklės taisyklių pažeidimus ir galimą pažeidėją ar pažeidėjus. Tai patvirtina jų teisme duoti parodymai.

7.3.                      Priešingai negu nurodo atsakovas, kad ieškovai neva tai keršijo V. C., labiau tikėtina, jog tai V. C., galbūt ir su atsakovo pirmininko žinia, surengė ieškovams provokaciją, įsirengdamas nelegalią gyvūnų viliojimo vietą / šėryklą arčiau nei 100 m iki S. G. medžioklės bokštelio. Pažymėjo, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnus iškvietė atsakovo Bučiūnų - Darginių grupės vadovas Ž. V.. Pareigūnai vertino ne tik V. C., bet ir ieškovų S. G., A. V. veiksmus, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukė tik V. C., kurį nubaudė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už Medžioklės taisyklių 58.33 punkto pažeidimą. Pažymėjo, kad Medžioklės taisyklių draudimas pilti pašarus ant žemės galioja jau seniai, beveik 10 metų, priešingai nei bando pateikti apeliantas.

7.4.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuotiniame narių susirinkime ieškovams buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl savo veiksmų bei taikytinų priemonių, tačiau, nors ieškovas S. G. pasisakė visuotiniame susirinkime, niekas jo neklausė ir nebandė išsiaiškinti faktinių aplinkybių. Ieškovams nebuvo suprantamas nei kaltinimas, nei buvo sudarytos sąlygos pasiruošti visuotiniam susirinkimui.

7.5.                      Pildami repelentus ieškovai ne tik kad nežinojo, kad čia V. C. šėrykla, bet net nežinojo, ar čia jų būrelio nario įrengta šėrykla. Visi požymiai rodė, kad tai brakonierių darbas. Atsakovas kaltina ieškovus, kad jie atsakovo valdymo organams iš karto nepranešė apie biotechninį įrenginį, o savavališkai patys ėmėsi priemonių, tačiau būrelyje nėra nustatytos griežtos tvarkos nei dėl biotechninių priemonių įrengimo, nei dėl pranešimo apie neteisėtus būrelio narių ar brakonierių veiksmus. Ieškovai dėl subrakonieriauto elnio bei šernų buvo kreipęsi į atsakovo valdymo organus, tačiau jokie veiksmai, tyrimai nebuvo atliekami.

7.6.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo padaryta prielaida dėl galimo ieškovų Medžioklės taisyklių pažeidimo, bet į pareigūnus nesikreipta dėl įrodymų nepakankamumo ir nuspręsta asmeninių medžioklės lapų ieškovams neišduoti dėl Įstatų pažeidimo, o tai dar kartą patvirtina apie būrelyje tvyrantį chaosą bei nustatytos tvarkos nebuvimą. Ieškovai viso proceso metu laikosi pozicijos, kad ne tik ieškovams, bet ir kitiems būrelio nariams nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti visuotiniam narių susirinkimui, kad nebuvo atliekamas joks tyrimas, aplinkybių tikrinimas, kad nesuprantama, kuo ieškovai aplamai yra kaltinami ir visuomeninio poveikio priemonė pritaikyta nesant teisinio pagrindo.

7.7.                      Ieškovai nuo ieškinio pateikimo teismui įrodinėja, kad atsakovo 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimai neišduoti ieškovams asmeninių medžioklės lapų yra neteisėti, prašė juos pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjančiam teismui priklauso prerogatyva kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas išėjo už ieškinio ribų ir priėmė siurprizinį sprendimą, yra nepagrįsti. Tik 2024 m. sausio 19 d. pakartotiniame neeiliniame visuotiniame susirinkime jau buvo atskleista tikroji darbotvarkė, kuri iki tol buvo nurodyta atsakovo valdybos posėdžių protokoluose Nr. 3 ir Nr. 4. Taigi, teismas neišvengiamai turėjo vertinti ir atsakovo valdybos nutarimus procedūriniu aspektu, nors jų teisėtumo klausimo ir nesprendė. Teismas sprendime konstatavo, kad valdybos sprendimo ieškovas neskundžia, todėl teismas jo teisėtumo klausimo nesprendžia. Ieškovai tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, o teismas, nors ir buvo aktyvus, tačiau nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų.

7.8.                      Nagrinėjamu atveju atsakovo Įstatuose nebuvo nustatytos tokios poveikio priemonės, kokias taikė atsakovas, o tai reiškia, kad atsakovas neturėjo teisės taikyti šias poveikio priemones. Be to, atsakovas pažeidė narių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, kadangi Medžioklės taisyklių pažeidėjui aplamai jokių poveikio priemonė netaikė, o šį pažeidimą išaiškinusiems ieškovams taikė poveikio priemones.

7.9.                      Teismas, vertindamas atsakovo valdybos 2023­ m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimų priėmimo faktą ir grįsdamas tuo sprendimą, už ieškinio ribų neišėjo. Šie atsakovo valdybos sprendimai yra tiesiogiai susiję su atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimais, kadangi valdybos sprendimuose buvo siūloma visuotinio susirinkimo darbotvarkė bei siūlomos ieškovams taikyti visuomeninio poveikio priemonės. Be to, teismas atsakovo valdybos sprendimų teisėtumo klausimo nesprendė, jų nepanaikino ir patenkino tik ieškinio reikalavimus, panaikindamas atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimus.

7.10.                      Kadangi atsakovo valdyba nutarimų dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo ieškovų atžvilgiu nepriėmė ir nepateikė jų tvirtinti visuotiniam susirinkimui, tai atsakovo valdybos nutarimų ieškovai ir neskundė, nes siūlymai taikyti visuomeninio poveikio priemones jiems jokių pasekmių nesukėlė. Ieškovai ginčijo tik visuotinio susirinkimo nutarimus, kuriais jiems buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovas visuomeninio poveikio priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė esmingai pažeisdamas bendro pobūdžio standartus, Įstatuose numatytas procedūras (tame tarpe ir Įstatų 4.8., 4.13. punktuose) ir net nesuformavęs aiškaus materialinio taikymo pagrindo. Nors Įstatų 4.8. punktas aiškiai nurodo, jog nutarimus priima valdyba, o visuotinis susirinkimas tik tvirtina, tačiau šio ginčo atveju nutarimą dėl visuomeninio poveikio priemonių priėmė atsakovo visuotinis susirinkimas.

7.11.                      Asociacijų laisvės principas nebuvo pažeistas, kadangi bet kokį savo sprendimą asociacijos organai turi motyvuoti, būti nuoseklūs, taikyti visiems asociacijos nariams vienodus standartus bei nepažeisti lygiateisiškumo principo. Nesutiktina su tokia atsakovo pozicija, kad atsakovas tik pats gali nuspręsti, kokį atsakovo elgesį toleruoti ir vertinti, kaip nesuderinamą su asociacijos tikslais. Asociacijų laisvės garantijos nesuteikia teisės asociacijai bausti savo narius pagal principą „myliu, nemyliu“.

7.12.                      Vertinant 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 turinį, darytina išvada, kad valdybos nariai nepriėmė sprendimo ieškovus šalinti iš atsakovo narių ir valdybos protokole nėra fiksuotas toks sprendimas. Analogiška situacija ir su 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 4, kadangi valdybos nariai nutarė sušvelninti siūlomą bausmę pašalinimą iš būrelio ir nutarė siūlyti visuotiniam susirinkimui neišduoti medžioklės lapų iki 3 metų ieškovams. Tačiau neskyrė ieškovams jokios visuomeninio poveikio priemonės. Iš 2024 m. sausio 22 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 24-1 matyti, kad yra į darbotvarkę įtraukti du visuomeninio poveikio priemonių siūlymai: šalinti ieškovus iš būrelio arba neišduoti ieškovams medžioklės lapų iki 3 metų. Neišduoti nariams asmeninių medžioklės lapų nėra numatyta atsakovo Įstatuose, tai tokia visuomeninio poveikio priemonė aplamai negalėjo būti taikoma. Taigi, iš viso galėjo būti svarstomas tik ieškovų šalinimo ar nešalinimo iš būrelio klausimas.

7.13.                      Būrelio pirmininkas ir valdyba privalo žinoti visas šėryklų vietas, medžioklės bokštelių, biotechninių priemonių vietas, kad būtų užtikrintos saugios medžioklės. Be to, apie tai turi būti informuojami ir medžioklėse dalyvaujantys medžiotojai. Medžioklės privalo būti koordinuojamos, kad neįvyktų nelaimingi atsitikimai bei nebūtų padaryti medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Tai turi užtikrinti būrelio pirmininkas ir valdyba, o ne girininkas ar urėdija. Jeigu atsakovas neturi tokios tvarkos, taisyklių, tai už tai yra atsakingi atsakovo pirmininkas ir valdyba.

7.14.                      Visuomeninio poveikio priemonės turi būti numatytos būrelio įstatuose ir visiems nariams taikomos vienodai. Netoleruotina, kai pažeidimą išaiškinusieji asociacijos nariai baudžiami visuomeninio poveikio priemone, o asociacijos narys pažeidėjas iš viso nebaudžiamas. Joniškio LMŽD yra šališkas juridinis asmuo, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis yra pavaldus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriui, ką rodo vien atsakovo pavadinimas. Joniškio LMŽD raštas vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė.

7.15.                      Apeliantas teigia, kad apskritai asmeninio medžioklės lapo laikino neišdavimo nelaiko poveikio priemone, tačiau neaišku, kodėl tada taikyta tokia poveikio priemonė ieškovams. Pažymėjo, kad svečio teisėmis ieškovai gali medžioti ir kituose medžiotojų būreliuose, klubuose, tačiau už tai yra imamas svečio mokestis. Ieškovai sąžiningai moka būrelio nario mokesčius, tikslinius įnašus, vykdo visas kitas nario pareigas, todėl nori medžioti savo būrelyje lygiomis teisėmis bei galimybėmis su kitais atsakovo nariais, kadangi jokių nei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, nei Įstatų pažeidimų nepadarė.

7.16.                      Pažymėjo, kad ieškovai Įstatų nepažeidė. Asmeninių medžioklės lapų laikinas neišdavimas nėra proporcinga priemonė ir aplamai tokia priemonė negalėjo būti taikoma, kadangi ji nėra numatyta būrelio įstatuose. Būrelis turi būti nuoseklus ir laikytis lygiateisiškumo principo. Teismas savo argumentais nesikiša į būrelio (asociacijos) vidaus veiklą, bylą išnagrinėjo ieškinio ribose. Teismas asociacijos laisvės principo nepažeidė, kadangi asociacija negali laisvės principo iškelti aukščiau kitų principų (lygiateisiškumo, proporcingumo) ir kriterijų, numatytų teisės aktuose, būrelio Įstatuose, suformuotoje teismų praktikoje.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

10.       Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl siurprizinio teismo sprendimo (ne)priėmimo

11.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2023 m. lapkričio 19 d. bei 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos sprendimų priėmimo faktą ir grįsdamas tuo sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, priėmė siurprizinį sprendimą ir tokiu būdu pažeidė dispozityvumo principą.

12.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

13.       Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

14.       Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

15.       Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 34 punktą).

16.       Kita vertus, vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024).

17.       Ginčo atveju, ieškovai pareiškė reikalavimą panaikinti 2024 m. sausio 19 d. Būrelio visuotinio narių susirinkime priimtus sprendimus taikyti visuomeninio poveikio priemones - neišduoti ieškovams S. G. ir A. V. asmeninių medžioklės lapų atitinkamiems laikotarpiams. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad neeilinis visuotinis Būrelio narių susirinkimas sušauktas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, taip pat pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės nėra numatytos Įstatuose bei nenustatytas joks ieškovų veiksmų teisės aktų pažeidimas, t. y. materialusis pagrindas panaikinti Būrelio visuotinio susirinkimo sprendimus.

18.       CK 2.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

19.       Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (toliau – ir AĮ) (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (AĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (AĮ 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems CK, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (AĮ 11 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. 

20.       Įstatų 4.8 punkte nustatyta, kad nutarimus dėl visuomeninių poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui. Būrelio visuotinio susirinkimo nutarimas perduodamas MŽD Joniškio skyriaus vadovybei. Įstatų 4.13 punkte nustatyta, kad klausimą dėl būrelio nario pašalinimo pirmiausia sprendžia būrelio valdyba ir savo sprendimą tvirtinimui pateikia svartyti visuotiniam būrelio susirinkimui. Visuotinio būrelio susirinkimo nutarimas dėl pašalinimo iš būrelio per 10 dienų pateikiamas MŽD Joniškio skyriaus valdybai. Atsakymas medžiotojui turi būti pateikiamas per 30 dienų nuo šių įstatų IV skirsnio 4.8 punkte išvardintų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

21.       Atsižvelgiant į Būrelio Įstatų nuostatas, konkrečiai 4.8 ir 4.13 punktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Būrelio valdybos 2023 m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. priimtus nutarimus procedūriniu aspektu, kadangi būtent valdyba pirmiausia sprendžia dėl visuomeninių poveikių priemonių taikymo ir šie nutarimai yra neatsiejamai susiję su neeilinio visuotinio Būrelio susirinkimo sušaukimo pagrindu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo teisę pasisakyti, ar valdyba nutarimus dėl pašalinimo iš narių ir nuobaudos sušvelninimo priėmė laikydamasi Įstatuose nustatytų procedūrų, t. y. šiuo atveju, ar Būrelio valdyba apskirtai priėmė nutarimą dėl visuomeninių poveikio priemonių taikymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino minimų nutarimų teisėtumo, tačiau įvertino nutarimų priėmimo procedūrą, kaip prielaidą neeiliniam visuotiniam narių susirinkimui sušaukti. Šiuo atveju būtent ieškovai ir ginčijo neeilinio visuotinio Būrelio narių susirinkimo sprendimą, kuris priimtas atsižvelgiant į 2023 m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Būrelio valdybos priimtus nutarimus, dėl procedūrinių pažeidimų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišėjo už ieškinio ribų, kurios nurodytos šios nutarties 17 punkte, atitinkamai sprendimas negali būti pripažįstamas siurpriziniu, nes teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, kurie proceso dalyviams buvo žinomi ir dėl kurių šalys galėjo pasisakyti, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką.

Dėl asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo procedūrų

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad poveikio priemonių taikymo ieškovams klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus, tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų atžvilgiu, nėra tinkama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 1) iš esmės Būrelio valdyba 2023 m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. posėdžiuose nepriėmė jokių konkrečių sprendimų, o tik siūlymus dėl pašalinimo iš narių ar sušvelninimo – neišduoti medžioklės lapų iki 3 metų, kas neatitinka Įstatų 4.13 ir 4.8 punktų; 2) visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės formulavimas ydingas, nesudarė pagrindų suprasti nagrinėjamų klausimų turinį, faktiškai pakartotinio susirinkime buvo kitokia darbotvarkė, nei skelbta spaudoje; 3) nebuvo suformuluotas aiškus materialinis jų poveikio priemonių taikymo pagrindas; 4) nebuvo sudarytos sąlygos Būrelio nariams tinkamai apsispręsti dėl svarstytų klausimų, taip pat gauti informaciją dėl galimai padarytų pažeidimų.

24.       Apeliantas, nesutikdamas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad: 1) nepagrįstai sureikšminta valdybos sprendimo forma, neatsižvelgta į sprendimo turinį; 2) apie Būrelio valdybos 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdį ieškovams buvo žinoma ir jie galėjo pateikti paaiškinimus; 3) visuotinis Būrelio narių susirinkimas turėjo teisę su valdybos pateiktu sprendimu sutikti ar nesutikti, ar modifikuoti pasiūlymą.

25.       Iš 2023 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 nustatyta, kad posėdžio metu buvo svarstomas V. C. prašymas. Valdybos nariams buvo perskaitytas prašymas, taip pat V. C. telefone parodė vaizdo ir garso įrašą, kaip daromas pažeidimas. Valdybos narių buvo paprašyta kiekvienam asmeniškai įvertinti pažeidimą ir įvardinti siūlomą nuobaudą medžiotojams pylusiems repelentus ant natūralios kilmės masalo. Šeši valdybos nariai, dalyvavę posėdyje, pasisakė už ieškovų šalinimą iš Būrelio. Nutarta sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir spręsti dėl nuobaudos skyrimo A. V. ir S. G., valdyba siūlė juos šalinti iš Būrelio narių. Taip pat nurodyta, kad apie vykstanti posėdį ir sprendžiamą klausimą telefonu buvo informuoti ir pakviesti atvykti į posėdį pasiaiškinti A. V. ir S. G.. A. V. į posėdį atvykti negalėjo dėl asmeninių priežasčių, telefoninio pokalbio metu kaltės neneigė. S. G. į posėdį atvyko, kaltės neneigė, paaiškinti savo poelgio motyvų nesugebėjo. 

26.       Įstatų 10.1 punkte nustatyta, kad būrelio skelbimai, pranešimai bei kita vieša informacija, skelbiama dienraštyje „Šiaulių kraštas“. 2023 m. lapkričio 25 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbta apie 2023 m. gruodžio 29 d. šaukiamą neeilinį visuotinį Būrelio narių susirinkimą, jo darbotvarkėje buvo nurodomi klausimai: „1. Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. 3 nutarimo svarstymas; 2. Kiti einamieji kausimai“. Posėdis neįvyko, nesusirinkus kvorumui, kad būtų galima priimti sprendimus. Posėdžio protokolas teismui nepateiktas.

27.       2023 m. gruodžio 1 d. įvyko Būrelio valdybos posėdis, iš kurio protokolo Nr. 4 matyti, jog svarstytas klausimas dėl valdybos posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 19 d., posėdžio protokolo nutarimo dėl nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojams S. G. ir A. V. pakeitimo. Nutarta „sušvelninti siūlytą bausmę pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojams S. G. ir A. V.. Visuotiniam susirinkimui siūloma neišduoti medžioklės lapo iki 3 (trejų) metų“.

28.       2024 m. sausio 5 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo skelbiama apie 2024 m. sausio 19 d. vyksiantį Būrelio narių pakartotinį neeilinį visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje nurodomi klausimai: „1. Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. 3 nutarimo svarstymas; 2. Kiti einamieji kausimai“.

29.       Būrelio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 24-1, nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 31 narys iš 58. Bendru sutarimu patvirtinta darbotvarkė: 1) valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., nutarimo protokolo Nr. 3 svarstymas; 2) valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo protokolo Nr. 4 svarstymas. Inicijuoto susirinkimo santraukoje nurodoma, kad „Būrelio valdyba (žiur. 2 priedą 2023-11-19 protokolas Nr.3) pagal medžiotojo V. C. prašymą išanalizavusi prie žvėrių šėryklos įrengtos kameros užfiksuotą vaizdo/garso įrašą, kuriame uždengus vaizdo kamerą girdimas vieno iš būrelio (A. V. balsas valdybos narių atpažintas) nario pokalbis su kitu asmeniu dalyvavusiu veikoje įvardijant jo vardą (S.), bei galimai iš savanaudiškų paskatų atliekant veikas nesuderinamus su medžiotojo veiklos etika/morale nutarė, šalinti medžiotojus/būrelio narius: A. V. ir S. G.. Paprašyti būrelio valdybos parašyti paaiškinimus, kodėl uždengė vaizdo kamerą, kokias veikas atliko bei kokiomis medžiagomis/priemonėmis apdorojo žvėrims baltuoju bado metu skirtą pašarą šėrykloje, aukščiau įvardinti būrelio nariai paaiškinti raštu/žodžiu visuotinio susirinkimo metu atsisakė <...> darytina prielaida, kad aukščiau minėti būrelio nariai galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr.258 patvirtintų Medžiokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus p.58.3.3; p.58.28; p.58.35 reikalavimus <...> Nesulaukus išsamių raštiškų/žodinių paaiškinimų bei nesant pakankamai įrodymu galimai vykdant neteisėtas veikas būrelio valdyba nutarė nesikreipti į Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyrių. Vėliau būrelio valdyba atsižvelgdama į tai, kad aukščiau įvardinti būrelio nariai yra seni medžiotojai prisidėję gerinant būrelio veiklą bei iš dalies žodžiu valdybos nariams posėdžio metu pripažino klydę atlikdami neapgalvotą veiksmą ir tikėdama tuo, kad toliau nebus kurstoma nesantaika tarp būrelio narių, o emocijomis paremtas nesusipratimas bus baigtas taikos sutartimi, 2023-12-01 posėdžio protokolu Nr.4. pakeitė savo sprendimą ir priėmė adekvatų nutarimą iš dalies suspenduodama medžiotojų veiklą“. Visuotinis būrelio narių susirinkimas valdybos sprendimui pritarė iš dalies ir nutarė: S. G. neišduoti asmeninio medžioklės lapo 2024-2025 m. medžioklės sezonui (t. y. vienam medžioklės sezonui). O A. V. neišduoti asmeninio medžioklės lapo 2024-2026 m. medžioklės sezonui (t. y. dvejiems medžioklės sezonams). Pažymėtina, kad ieškovams nedraudžiama dalyvauti bendrose medžioklėse su varovais bei medžioti sėlinant, ar iš bokštelių atliekant įrašus, kaip reikalauja medžioklės taisyklės, bet kuriame kito būrelio nario/medžiotojo medžioklės lape.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pakartotinai atkreipia dėmesį, kad Įstatų 4.8 punkte nustatyta, kad nutarimus dėl visuomeninių poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti visuotiniam susirinkimui, tokia pat nuostata ir dėl pašalinimo iš Būrelio narių (Įstatų 4.13 punktas). Nagrinėjamu atveju Būrelio valdyba nei 2023 m. lapkričio 19 d., nei 2023 m. gruodžio 1 d. posėdžiuose tiesiogiai neįvardino, kad skiria visuomeninę poveikio priemonę, o tai suformuluota kaip siūlymas. Tačiau iš paties protokolų turinio aišku, kad iš pradžių valdyba buvo nutarusi skirti pašalinimą iš Būrelio (tokius siūlymus pateikė valdybos nariai), vėliau nutarta šią priemonę sušvelninti, ieškovams neišduodant medžioklės lapų iki trijų metų. Nors protokoluose nurodoma, kad visuotiniam narių susirinkimui siūloma skirti ieškovams atitinkamas visuomeninio poveikio priemones, tačiau pats turinys leidžia daryti išvadą, kad buvo teikta tvirtinti ar netvirtinti Būrelio valdybos priimtą nutarimą. Būtent pagal Būrelio Įstatus visuotinis narių susirinkimas sprendžia dėl poveikių priemonių skyrimo ir neskyrimo, kadangi jis gali tvirtinti ar netvirtinti valdybos siūlymo skirti visuomeninę poveikio priemonę (Įstatų 4.8 ir 4.13 punktai). Tokią išvadą patvirtina ir atsakovo neeilinio visuotinio susirinkimo protokole nurodoma informacija, t. y. nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdyba nutarė šalinti ieškovus iš būrelio narių, o 2023 m. gruodžio 1 d. posėdyje nutarė pakeisti savo sprendimą ir priimti adekvatų nutarimą iš dalies suspenduojant medžiotojų veiklą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertindamas atsakovės valdybos priimtus nutarimus, neatsižvelgė į šių nutarimų turinį, Įstatų nuostatas ir neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimo turinį, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovo valdyba nepriėmė sprendimų dėl visuomeninių poveikio priemonių taikymo.

31.       Paminėtina, kad Įstatų 5.2 punkte nustatyta, kad neeilinį visuotinį narių susirinkimą gali sušaukti būrelio valdyba. Apie šaukiamą būrelio susirinkimą ir jo darbotvarkę būrelio nariai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Jei susirinkime nėra kvorumo, per 15 kalendorinių dienų turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimas, nesvarbu kiek pakartotiniame susirinkime dalyvauja narių (Įstatų 5.3 punktas). Būrelio susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais (Įstatų 5.4 punktas).

32.       Asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).

33.       Šiuo atveju nustatyta, kad spaudoje skelbtuose pranešimuose nurodyta ta pati susirinkimo darbotvarkė, t. y. dėl Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. 3 nutarimo svarstymo, tačiau pačiame 2024 m. sausio 19 d. susirinkime buvo patvirtinta nauja darbotvarkė, įtraukant ir valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo protokolo Nr. 4 svarstymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spaudoje paskelbtoje darbotvarkėje numatyti svarstyti klausimai buvo abstraktūs, neleidžiantys suprasti, koks klausimas bus nagrinėjamas neeiliniame visuotiniame narių susirinkime. Paminėtina, kad nesant viešai paskelbtos darbotvarkės su papildomu klausimu, kuriuo Būrelio valdyba sušvelnino skirtą visuomeninio poveikio priemonę, turėjo būti sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo dėl narių pašalinimo nagrinėjimui.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors dėl neeilinio visuotinio Būrelio narių 2024 m. sausio 19 d. susirinkimo antrojo darbotvarkės klausimo nebuvo paskelbta informacija ir apie jį bei iki visuotinio susirinkimo posėdžio pradžios nei ieškovams, nei kitiems Būrelio nariams nebuvo žinoma, tačiau šiuo nutarimu iš esmės buvo taikyta švelnesnė visuomeninio poveikio priemonė nei pašalinimas iš Būrelio narių, taip pat 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas priimtas dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau nurodytos 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 3. Taip pat spręstina, kad aplinkybės, dėl kurių buvo surengtas 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdis, ieškovams buvo / turėjo būti žinomos, kadangi vienas iš ieškovų, t. y. S. G., dalyvavo valdybos posėdyje, pats nurodė, kad teikė paaiškinimus dėl susidariusios situacijos, vėliau netgi kvietė Būrelio pirmininką apžiūrėti tą vietą, o A. V. nedalyvavo posėdyje, tačiau teigiama, kad buvo informuotas telefonu, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis yra Ž. V., kuris buvo Būrelio valdybos narys, tėvas, todėl abejotina, kad jis negalėjo nežinoti, kokie sprendimai priimti valdybos posėdyje ir kokie klausimai bus svarstomi neeiliniame visuotiniame narių susirinkime. Taip pat posėdžio metu ieškovas S. G. nurodė, kad iš būrelio valdybos nario D. B. gavo pranešimą telefonu, kad daugiau nebemedžios, nubalsavo išmesti.

35.       Visgi spręstina, kad ieškovai negalėjo tinkamai pasirengti 2024 m. sausio 19 d. neeiliniame visuotiniame Būrelio susirinkime nagrinėjamam klausimui dėl 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje priimto nutarimo tvirtinimo, kadangi atsakovas neišdavė ieškovams 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 3, iškėlė sąlygą, kad ieškovai pateiktų rašytinius paaiškinimus, tas fiksuota atsakovo valdybos 2023 m. gruodžio 1 d. protokole. Iš ieškovų, Būrelio pirmininko paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šis protokolas ieškovams pateiktas tik jų atstovo – advokato prašymu, ir tai ne visas, o tik pirmasis lapas, visas turinys pateiktas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat minėta, kad nėra įrodymų, kad atsakovas informavo ieškovus apie 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo priėmimą. Taigi ieškovai nebuvo tinkamai informuoti, kokie buvo jų pašalinimo pagrindai, be kita ko, ir pagrindai, kuriais remiantis atsakovo valdyba nusprendė taikyti kitokią visuomeninio poveikio priemonę, atitinkamai ieškovai negalėjo tinkamai pasiruošti visuotiniam susirinkimui, su jų statusu susijusio klausimo nagrinėjimui. Byloje nėra duomenų, kad kitiems Būrelio nariams iki neeilinio visuotinio Būrelio narių susirinkimo buvo suteikta galimybė susipažinti su paskelbtu spaudoje darbotvarkės klausimu, taip jiems suteikiant galimybę pasiruošti dėl nagrinėjamų klausimų. Paminėtina, kad Įstatuose nėra nustatyta, kokia tvarka valdyba teikia nariams susipažinti su priimtais valdybos nutarimais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. lapkričio 19 d. valdyba savo sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio motyvuoja Įstatų 4.12.6 ir 4.12.7 punktų pažeidimu, tačiau ieškovams tokie motyvai nebuvo žinomi ir atskleisti, kas atitinkamai apribojo jų galimybę pasiruošti numatytų klausimų nagrinėjimui, be to, jau visuotiniame narių susirinkime matyti, kad sprendimas buvo paremtas prielaida, kad padaryti Medžioklės taisyklių 58.3.3, 58.28 ir 58.35 punktų pažeidimai. Taip pat 2024 m. sausio 19 d. neeiliniame visuotiniame Būrelio susirinkimo protokole nurodoma, kad ieškovai susirinkimo metu atsisakė paaiškinti aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas Ž. V. nurodė, kad visuotiniame susirinkime pasisakė S. G., buvo sudėtinga, nes visi rėkavo, o ieškovas A. V. teigė, kad jam niekas nedavė pasisakyti. Taip pat 2024 m. sausio 19 d. Būrelio narių susirinkimo protokole perteiktos aplinkybės neatitinka to, kas buvo nagrinėjama 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje, t. y. V. C. buvo prašęs įvertinti medžiotojų veiksmus, kurie pylė repelentus žvėrims atbaidyti ant naujai įrengiamos žvėrių viliojimo vietos natūraliu masalu, o jau 2024 m. sausio 19 d. susirinkime kalbama apie žvėrių šėryklą ir teigiama, kad tai buvo atlikta „baltojo bado“ metu, nors iš pateikto Ž. V. 2023 m. lapkričio 22 d. pranešimo ir jame esančios nuotraukos, akivaizdžiai matyti, kad sniego dangos nebuvo, t. y. neegzistavo „baltojo bado“ aplinkybės, kad būtų reikėję šerti žvėris. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad galimai Būrelio nariai buvo netinkamai supažindinti posėdžio metu dėl susiklosčiusios situacijos, kas galėjo turėti reikšmingos įtakos sprendimo priėmimui. Šiame punkte nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad klausimai susiję su ieškovams paskirtų visuomeninių poveikio priemonių taikymo atsakovo organizuoti neužtikrinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.

Dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų neišduoti ieškovams medžioklės lapų

36.       Būrelio, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Taigi Būrelio, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl nariams taikytinų visuomenių poveikio priemonių.

37.       Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-7-470/2009). Taikyti įstatymus, kitus teisės aktus ir juos aiškinti yra ne tik teismo teisė, bet ir pareiga (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tik atskleidus tikrąją teisės normos prasmę ir tikslą, įmanoma ją tinkamai taikyti ir teisingai išspręsti teisinį ginčą. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis), todėl ir aiškindami įstatymus ir kitus teisės aktus jie, nors ir gali atsižvelgti, tačiau nėra saistomi kitų asmenų, taip pat ir priėmusių tam tikrą teisės aktą, nuomonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012).

38.       Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir argumentus, atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ieškovų veiksmų atitikties Įstatų nuostatoms, skirtų poveikio priemonių proporcingumo.

39.       Kaip minėta, atsakovas turi teisę reglamentuoti ir spręsti dėl visuomeninių poveikių priemonių taikymo savo nariams. Nagrinėjamu atveju Įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas būrelio valdyboje (4.7.1 punktas); narystės būrelyje sustabdymas (4.7.2 punktas); pašalinimas iš būrelio (4.7.3 punktas).

40.       Taigi Įstatuose konkrečiai nustatyta, kokios visuomeninio poveikio priemonės gali būti skiriamos Būrelio valdybos ir kurios tvirtinamos Būrelio visuotinio susirinkimo. Ginčo atveju Būrelio valdyba skyrė Įstatuose nenustatytą visuomeninę poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad asociacija turi teisę spręsti dėl švelnesnės visuomeninio poveikio priemonės skyrimo, tačiau tokio poveikio priemonės turėtų būti numatytos įstatuose. Kitokių, įstatuose nenustatytų, poveikio priemonių taikymas neatitiktų asociacijos ir jos narių  interesų pusiausvyros. Asociacijos diskrecija pačiai nusistatyti poveikių priemonių savo nariams taikymo sąlygas ir poveikio priemones įgyvendinama būtent asociacijai iš anksto savo įstatuose nustatant, kokios poveikio priemonės taikomos ir kas gali nulemti tokių poveikių priemonių taikymą ir kokia tvarka tai turi būti atliekama. Tačiau asociacijos teisė pačiai nustatyti minėtas poveikio priemones ir tvarką nereiškia, kad asociacijos nariams gali būti skiriamos poveikio priemonės, nenustatytos įstatuose, bet asociacijos narių daugumai nutarus, kad konkretus asmens veiksmas galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokią sankciją. Priešingas aiškinimas neužtikrintų asociacijos narių teisėto lūkesčio žinoti, kokios visuomeninio poveikio priemonės jiems gali būti taikomos.

41.       Pažymėtina, kad pats apeliantas neturi nuoseklios pozicijos dėl Būrelio visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų, kadangi apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad draudimas gauti medžioklės lapus net nelaikytinas visuomenine poveikio priemone, nors atsiliepime į ieškinį pritaikytas poveikio priemones bandė interpretuoti lyg jos turėtų Įstatų 4.7.1 ir 4.7.2 punktų požymių. Šiuo atveju toks interpretavimas nelaikytinas teisingu, kadangi įstatuose konkrečiai įvardintos visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas; narystės sustabdymas; pašalinimas. Svarbu paminėti, kad pirmiausia atsakovo valdyba nutarė ieškovus pašalinti iš narių, t. y. taikė visuomeninę poveikio priemonę, o vėliau nusprendė tokią priemonę sušvelninti, dėl ko negalima daryti išvados, kad tai nėra visuomeninio poveikio priemonė. Be to, draudimas gauti medžioklės lapus, akivaizdu, kad turi įtaką ieškovų galimybei medžioti, t. y. turi visus poveikio priemonės požymius.

42.       Apeliacinės instancijos teismas detaliai nevertina paskirtos poveikio priemonės proporcingumo, kadangi, kaip minėta, tokia poveikio priemonė negalėjo būti taikoma, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja, kad šiuo atveju poveikio priemonių taikymas nebuvo proporcingas padarytam pažeidimui, nesant ieškovų piktavališkumo ar siekio pakenkti Būreliui ar konkrečiam jo nariui, taip pat ir dėl konkrečios tvarkos (taisyklių) dėl informavimo Būrelio narius apie šėryklų/viliojimo vietų įrengimą nebūvimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad šiuo atveju skiriant visuomeninio poveikio priemones nebuvo išlaikytas Būrelio narių lygiateisiškumas, V. C. skirta administracinė nuobauda įspėjimas už pašarų išpylimą ant žemės, tačiau Būrelio valdyba net nesvarstė tokių veiksmų, o nuspręsta apriboti teisę medžioti ieškovams, kurių veiksmuose Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neįžvelgė pažeidimų, nors visuotinis narių susirinkimo sprendimas būtent paremtas prielaida dėl padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų. Paminėtina, kad apeliantas net pateisina V. C. elgesį, argumentuodamas nusistovėjusia praktika, nepaisant to, kad tokiais veiksmais pažeidžiami teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

43.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas). Nagrinėjamu atveju matyti, kad sprendimas paremtas byloje buvusiais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais, įvertinti tiek ieškovų, tiek atsakovų argumentai, o tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą.

44.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovams buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės, kurios nenustatytos Įstatuose, todėl neeilinio visuotinio Būrelio narių susirinkimo nutarimai prieštarauja juridinio asmens dokumentams, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė panaikinti Būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo nutarimus: S. G. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024-2025 m. medžioklės sezonui ir A. V. neišduoti asmeninio Medžioklės lapo 2024-2026 m. medžioklės sezonui.

Dėl bylos baigties

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – ieškovui S. G. 750 Eur ir A. V. 750 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 157700959, ieškovui S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš apelianto Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 157700959, ieškovui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Jorūnė Pukinskienė

                                                Urmila Valiukienė

                                        Linas Zinkevičius