Civilinė byla Nr. e2-1124-330/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02377-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2204-567/2017 pagal ieškovų P. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Binsera“ skundus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovai P. M. ir UAB „Binsera“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pripažinti negaliojančiu (panaikinti) UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą (nutarimą) dėl UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.
- Ieškovas P. M. nurodė, kad nebuvo informuotas nei apie 2016 m. rugsėjo 16 d. vyksiantį įmonės kreditorių susirinkimą, nei apie šiame susirinkime priimtus sprendimus. Paaiškino kreditorių susirinkimo protokolą gavęs iš viešojo registro. Susipažinus su bendrovės kreditorių susirinkimo protokolu, paaiškėjo, kad bendrovės akcininkas Giammoro Limited išsiuntė bendrovės kreditoriams pasiūlymą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Šiame kreditorių susirinkime sprendimą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmė tik vienas bendrovės kreditorius – KASSAPAN INC., turintis 92,78619301 proc. visų finansinių reikalavimų, nurodytų prie protokolo pridėtame kreditorių sąraše. Ieškovas nurodė esąs BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ kreditorius, tačiau į kreditorių sąrašą įtrauktas nebuvo ir apie kreditorių susirinkimo sušaukimą informacijos negavo. Dėl šios priežasties neteko galimybės išreikšti savo nuomonę dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Jo nuomone, informacija apie ketinimus vykdyti neteismines bankroto procedūras, ieškovui, esančiam tiek bendrovės kreditoriumi, tiek ir bendrovės generaliniu direktoriumi, galėjo būti nepateikiama sąmoningai. Ieškovas tvirtino, kad įmonės kreditorių sąrašas nebuvo sudarytas tinkamai. Sąrašas nepasirašytas, be to, į jį nebuvo įtraukti visi kreditoriai.
- Ieškovė UAB „Binsera“ nurodė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. gavo UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto administratoriaus pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procese. Ieškovė tvirtino 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime nedalyvavusi ir informacijos apie šio susirinkimo sušaukimą negavusi, todėl buvo pažeistos jos, kaip įmonės kreditorės, teisės. Neturėdama informacijos apie 2016 m. rugsėjo 16 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, ieškovė neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl siūlymo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Tvirtino, kad tik iš Juridinių asmenų registro gavus 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą, paaiškėjo, kad atsakovės akcininkas Giammoro Limited išsiuntė bendrovės kreditoriams pasiūlymą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Ieškovės nuomone, tokiu būdu ji buvo eliminuota iš proceso priimant sprendimą įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Ieškovė teigė, jog tokie procedūriniai pažeidimai turėtų būti pripažįstami esminiais, o neteisėtai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas.
- Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė skundžiamo kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo 443,17 Eur. Patvirtino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo informuotas, o apie ginčijamo nutarimo priėmimą sužinojo, kai 2016 m. lapkričio 18 d. gavo Vilniaus apygardos teismo pranešimą.
- Atsakovė UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ su ieškovų skundais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė faktiškai nemokia tapo 2009 metais, o 2010 metais įmonės mokumas dar labiau sumažėjo - įsipareigojimai daugiau nei 5 kartus viršijo bendrovės turto balansinę vertę. Pagal 2015 metų balansą UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ turto vertė sudarė tik 32 524 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams - 1 118 970 Eur sumą. Tačiau ir esant faktinio nemokumo situacijai, įmonės vadovas nevykdė pareigos inicijuoti bankroto procesą. Todėl akcininkas įmonės kreditoriams išsiuntė pasiūlymą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. 2016 m. rugsėjo 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu atsakovo kreditoriai nutarė vykdyti UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. Buvo paskirtas įmonės bankroto administratorius, kuris nustatė, kad ieškovo P. M. atstovaujama įmonė sudarė jai nenaudingus sandorius.
- Atsakovės nuomone, įmonei dar anksčiau turėjo būti pradėtas bankroto procesas, todėl nemokios bendrovės bankroto procedūrų nutraukimas būtų žalingas įmonei ir jos kreditoriams; panaikinus ginčijamą nutarimą būtų atkurtas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas, kas sudarytų dideles sumas ir toliau blogintų įmonės padėtį, kartu mažintų kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Atsakovė nurodė, jog šaukiant kreditorių susirinkimą, galėjo būti padaryti procedūriniai pažeidimai, bet jie nesudaro absoliutaus pagrindo susirinkimo metu priimtų sprendimų anuliavimui. Kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas būtų neproporcingas padarytam procesiniam pažeidimui, sukeltų daugiau žalos kreditoriams nei duotų naudos, o tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas. Nurodė, kad ieškovai skundus pateikė siekdami asmeninės naudos.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovų P. M. ir UAB „Binsera“ skundus patenkino – UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka panaikino ir nutraukė UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka.
- Teismas nustatė, kad apie UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta ieškovams P. M. ir UAB „Binsera“, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kurie yra atsakovo kreditoriai. Teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“, žinodama apie šią aplinkybę, trukdančią pradėti neteisminį bankrotą, nėra sąžininga teisinių santykių dalyvė ir jai negali būti taikoma bankroto procedūra ne teismo tvarka, nes šiai įmonei dėl galimo bankroto proceso pradėjimo ir vykdymo reikalinga teisminė kontrolė.
- Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai nesilaikė įstatyme įtvirtintų sąlygų bankroto procedūroms ne teismo tvarka vykdyti. Teismo vertinimu, tokie procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, kadangi jais paneigta ieškovų ir trečiojo asmens, kaip turinčių teisinį suinteresuotumą dalyvauti neteisminio bankroto inicijavimo procese, teisė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais prieš pradedant bankroto procedūrą, bei galimybė prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus, taip pat ir dėl įmonės (ne) mokumo, siekti savo teisių gynimo.
- Teismas, nustatęs ne teismo tvarka vykdomo bankroto procedūrų pažeidimus, priėmė sprendimą nevertinti kitų keliamų klausimų, galinčių turėti įtakos pradėto proceso (ne) teisėtumui, kadangi vien nustatyti procedūrų pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti. Pažymėjo, kad tokia tvarka vykdomo bankroto proceso nutraukimas nesudaro kliūčių įstatyme išvardytiems asmenims inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teismine tvarka.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovų P. M. ir UAB „Binsera“ skundų netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas netinkamai įvertino procedūrinių pažeidimų pobūdį. Nustatęs, jog pažeidimas buvo esminis, iš tikrųjų nevertino, kokias teisines pasekmes sukėlė toks procedūrinis pažeidimas. Finansiniai rodikliai patvirtina, kad įmonė yra nemoki ir nepajėgs atstatyti mokumo. Ieškovų ir trečiojo asmens dalyvavimas kreditorių susirinkime, įvertinus jų finansinių reikalavimų dydžius, nebūtų nulėmęs priešingo sprendimo priėmimo. Apskųstojo nutarimo priėmimas neriboja galimybės ieškovus ir trečiąjį asmenį įtraukti į kreditorių sąrašą. Ieškovai nepaaiškino, kodėl teisminis bankroto procesas įmonei būtų naudingesnis. Juolab kad įmonės bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, jau yra pažengusios. Neįmanoma išvengti situacijos, jog sprendimus bankroto procese priiminės vienintelis kreditorius, turintis daugiau nei 90 proc. visų įmonės finansinių reikalavimų.
- Teismas nevertino pažeidimo ir teisių gynimo priemonių proporcingumo. Teismas neįvertino, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso nutraukimas įmonei sukels neigiamų padarinių. Bendrovė negalėtų ginti savo teisių pradėtuose teisminiuose procesuose, padidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams.
- Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai pradėtu teisminiu procesu siekia asmeninės naudos. Palikus nutartį nepakeistą, ieškovas P. M. išvengtų atsakomybės įmonės iniciatyva pradėtoje civilinėje byloje, kurioje ieškovui pareikšti reikalavimai dėl įmonės turto iššvaistymo. Ieškovai neįrodinėjo, kad nėra pagrindo įmonės bankroto procesui.
- Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. M. prašo atsakovės BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovė akivaizdžiai ignoruoja teisės aktuose nustatytą neteisminio bankroto inicijavimo tvarką. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi įstatymo norma. Siekiant inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka, būtina užtikrinti visų kreditorių teises.
- Kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nebuvimas. Nagrinėjamu atveju tokia sąlyga neegzistuoja. Sprendimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmė vienas kreditorius, nederindamas šio sprendimo su kitais kreditoriais.
- Atsakovės argumentai dėl įmonės nemokumo, bankroto proceso būtinumo, nekilnojamojo turto perleidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai šiais klausimais nepasisakė.
- 2017 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
- Atsakovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2017 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus: 2017 m. gegužės 2 d. pasiūlymą vykdyti UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procesą ne teismo tvarka, 2017 m. gegužės 10 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo dalyvių sąrašą, 2017 m. gegužės 10 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą, kreditoriaus Kassapan Inc. balsavimo biuletenį, Kassapan įgaliojimą, akcininko A. K. sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, pašto siuntų sąrašą. Atsakovės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovai, teikdami skundus, siekia asmeninių tikslų.
- Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pateiktų įrodymų ryšį su atsakovės atskirojo skundo argumentais, įvertinęs aplinkybę, jog tokie įrodymai pagal jų gavimo datą negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
- Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, ir kuria nutrauktas bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino neteisėtu, konstatavęs ĮBĮ įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros inicijavimo tvarkos pažeidimą – įmonės kreditorių neinformavimą apie siūlymą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Atsakovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvadomis, jog nurodytas procedūrinis pažeidimas lemia tiek apskųstojo kreditorių nutarimo, tiek jo pagrindu pradėto neteisminio bankroto proceso neteisėtumą.
- Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).
- Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Atitinkamai apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Atsižvelgdamas į šiuos bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, bruožus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad egzistuoja akivaizdus nesutarimas tarp įmonės skolininkės ir dalies kreditorių (ieškovų), o atsakovės (įmonės skolininkės) neteisminis bankroto procesas pradėtas nesąžiningai, t. y. nuslepiant ketinimus ir veiksmus, susijusius su įmonės neteisminio bankroto proceso inicijavimu. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde iš esmės neneigia aplinkybės, jog ieškovai yra jos kreditoriai ir kad jiems nebuvo pranešta apie neteisminio bankroto proceso inicijavimą. Priešingai, teisindama akivaizdžius procedūrinius pažeidimus, apeliantė akcentuoja ieškovų įtakos sprendimams bankroto procese (tiek teisminiame, tiek neteisminiame) mažareikšmiškumą.
- Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad tokių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo. Kita vertus, apeliantės bankroto teisminės priežiūros būtinumą pagrindžia jau vien jos reiškiama pozicija, kuria iš esmės paneigiamas mažesniųjų kreditorių vaidmuo priimant sprendimus bankroto procese. Tai leidžia daryti pagrįstai manyti, kad vykdant procedūras ne teismo tvarka nebus ketinama tarp kreditorių siekti kompromiso, kas savaime neatitinka neteisminio bankroto tikslų.
- ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, nes pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga buvo įgyvendinta netinkamai. Byloje neginčijama, kad siūlant priimti nutarimą dėl įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka bei informuojant apie 2016 m. rugsėjo 16 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka klausimas, vadovautasi neaktualiu įmonės kreditorių sąrašu. Tokiu būdu mažiausiai trys kreditoriai (ieškovai ir trečiasis asmuo), 2016 m. rugsėjo 16 d. turėję reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“, nebuvo informuoti nei apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nei apie 2016 m. rugsėjo 16 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procedūra ne teismo tvarka 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu buvo inicijuota nesilaikant procedūrinių reikalavimų, neužtikrinant visų įmonės kreditorių informavimo apie šio klausimo svarstymą, ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta.
- Apeliantė nurodo, kad konstatuotas procedūrinis pažeidimas yra neesminis, kadangi kitų kreditorių (ieškovų ir trečiojo asmens) dalyvavimas niekaip nebūtų pakeitęs balsavimo rezultato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar tam tikras procedūrinis pažeidimas gali būti laikomas esminiu, turi būti atsižvelgiama į svarstomo klausimo pobūdį, jo sukeliamas teisines pasekmes ir tai, ar konkretus pažeidimas galėjo pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, kadangi jais paneigta dalies kreditorių teisė įvertinti įmonės perspektyvas prieš pradedant bankroto procedūrą, galėjo būti sutrukdyta kitiems kreditoriams prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus (inter alia dėl įmonės mokumo).
- Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. e2-632-178/2015).
- Kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko, reikalaujantis visus kreditorius tinkamai ir laiku informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, negali būti pažeidžiamas vien dėl to, kad konkretaus kreditoriaus finansinis reikalavimas įmonei skolininkei nėra didelis. Be to, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą, nesiejama su turimo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu ir jo procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše.
- Apeliantė atskirajame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus dėl akivaizdaus įmonės nemokumo, neteisėtų įmonės vadovo veiksmų ir netinkamo pareigų vykdymo, akcentuoja neteisminio bankroto proceso prioritetą, galimo teisminio bankroto proceso nenaudingumą bei aplinkybę, jog ieškovai, pateikę skundus, siekia kitų (asmeninių) tikslų. Apeliantė nurodė, kad teismas kreditorių susirinkimo (ne) teisėtumo šiais aspektais nevertino. Apeliacinis teismas pažymi, jog nurodyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminį ĮBĮ įtvirtintų bankroto proceso ne teismo tvarka procedūrų pažeidimą, neturėjo pareigos vertinti įmonės nemokumo ar pritarti atsakovės pozicijai dėl neteisminio bankroto proceso naudos, kadangi vien nustatytas procedūrų pažeidimas sudarė pagrindą skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimui. Kaip jau minėta, panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
- Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ neteisminio bankroto procedūra, pradėta 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, yra neteisėta, todėl įmonės bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, nutrauktinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų skundus ir UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka panaikino, o UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, atitinkanti suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis