Civilinė byla Nr. e2A-1125-459/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07267-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.2;

2.3.5.2.1; 3.1.7.8.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. spalio 31 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nutraukti santuoką tarp jos ir A. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašas atliktas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; nepilnamečio vaiko J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo sūnui 2 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 rugpjūčio 13 d. (iki ieškinio teismui pateikimo); nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi pagal iš anksto suderintą laiką su ieškove, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir norą; palikti santuokos metu turėtą pavardę – G.; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditinius įsipareigojimus kreditorėms AB „Swedbank“, AB Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutuoktiniai vykdys solidariai.

2.       Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovas šeimą paliko 2013 metais, ji liko viena su sūnumi ir didelėmis skolomis, kurias moka viena pati, nors skolos kreditoriams atsirado gyvenant kartu su atsakovu. Atsakovas neteikė šeimai jokios paramos, tik pastaruosius  dvejus metus, nors ir nereguliariai pradėjo teikti sūnui išlaikymą ir per pastaruosius 3 metus sūnaus išlaikymui sumokėjo 2500 Eur. Nurodė, kad bendro turto su atsakovu nebeturi, butas buvo parduotas iš varžytynių, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso paveldėto žemės sklypo ½ dalis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sūnus gyvena su ja, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, sūnus bendrauja su tėvu, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove nebegyvena nuo 2012 metų. Gyvena kartu su A. M.. Su sūnumi bendrauja, sūnus dažnai lankosi jų namuose, išlaikymą sūnui mokėjo. Buvo sutarta su ieškove, kad per mėnesį mokės po 150 Eur ir tuos pinigus jis atiduodavo tiesiogiai sūnui. Kartais, pertraukomis tarp kontaktų, negalėdavo sumokėti, bet yra nupirkęs kompiuterį, sumokėjęs už mokyklinę uniformą. Nurodo, kad nežino ieškovės nurodytų kreditorių, išskyrus „Swedbank“, kuriam skolą pripažįsta. Nurodė, kad jis pats neturi jokių kreditorių ir jam nėra daugiau nieko žinoma apie kitus kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė. Nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. Nustatyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pagal suderintą laiką, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir norą. Priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo ½ dalis po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovės nuosavybe. Nustatyta, kad prievolės pagal 2006 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis); pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2208-676 ir 2013 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14002-328/2012 dėl 1294 Eur ir 1138,82 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3302-897/2014 dėl 224,37 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-253-613/2014 dėl 931,57 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai; pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-12367-618/2009 dėl 614,88 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „General Financing“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14972-791/2010 dėl 278,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą dėl 580,91 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai; pagal 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-18762-991/2015 dėl 587,02 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3605-792/2011 dėl 503,05 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis) yra bendros ieškovės ir atsakovo skolos ir vykdomos solidariai. Nustatyta, kad prievolės, kylančios iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovui paskirtos baudos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu atsakovui už administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iš atsakovo priteisto žalos atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iš atsakovo priteistas 6 806,07 Eur žalos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra asmeninės atsakovo prievolės. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Teismo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rūpinimosi vienas kitu, bendro atsiradusių finansinių problemų sprendimo, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.2.                      Nurodė, kad visos ieškovės nurodytos skolos (prievolės) yra bendros sutuoktinių prievolės, kurios atsirado sutuoktiniams tiek dar gyvenant kartu, tiek dėl jų bendro turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovės vardu, todėl reikalavimai buvo reiškiami tik ieškovei. Tai įrodo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-255/2011 dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2014 m. priimti teismų sprendimai todėl, kad buvo naikinami teismo įsakymai dėl jų neįteikimo adresu (duomenys neskelbtini), o ne todėl, kad skolos atsirado 2014 metais. Pažymėtina, kad atsakovas pats patvirtino, kad skolos susidarė tuo laikotarpiu, kol bankas pardavinėjo butą iš varžytynių. Ta aplinkybė, kad jis jau buvo išėjęs gyventi kitur, neatleidžia jo nuo pareigos dengti dėl jų bendro turto išlaikymo susidariusias skolas bei vykdyti santuokos metu atsiradusius kreditinius įsiskolinimus. Padarė išvadą, kad atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų skolų bendrumo ir jų solidariosios prievolės.

4.3.                      Nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovas teikia sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 150 Eur. Atsakovas pripažino, kad paskutinį kartą išlaikymą mokėjo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat nurodo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį sūnui davė 150 Eur. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek teismui išklausius šalių nepilnametį sūnų, nustatyta, kad atsakovas visuomet išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais, sumą perduodamas tiesiogiai sūnui. Atsakovas pripažino, kad tarpuose tarp kontraktų jis negalėdavo duoti sūnui pinigų, bet kai tik turėdavo, duodavo daugiau, nupirko kompiuterį, užmokėjo už mokyklinę uniformą. Todėl padarė išvadą, kad tarp šalių iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo ginčo dėl sūnaus išlaikymo ir jo dydžio, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas iki ieškinio padavimo dienos neteikė sūnui išlaikymo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

4.4.                      Nurodė, kad vertinant šalių turtinę padėtį, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, todėl atsakovui nenuginčijus, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, neįrodytas ir jo argumentas, kad jis negali teikti vaiko išlaikymui tokios pat sumos kaip ir ieškovė, t. y. 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovas A. G. (toliau – Apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo ir piniginės prievolės vykdymo pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas teikia 150 Eur išlaikymą sūnui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą ir išlaikymo pakeitimą. Šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio galiojo iki ieškinio padavimo momento. Tai duoda pagrindą teigti, kad šioje byloje ieškovė kėlė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams. LR CK III knygos normos nereglamentuoja vaiko tėvų susitarimo dėl išlaikymo formos, kai sutuoktiniai santuokos nenutraukė ir gyvenimo skyrium neįformino įstatymo numatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad žodinis susitarimas yra leidžiamas ir neprieštarauja įstatymui. Nagrinėjamuoju atveju įrodinėjimo dalyku buvo atsakovo turtinės padėties iš esmės pagerėjimas arba vaiko poreikių iš esmės padidėjimas. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir teismas negalėjo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo.

5.2.                      Nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai pareiškė, kad negali prisiimti atsakomybės už ieškovės pinigines prievoles, kurios atsirado po to, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės prievolės pobūdžio yra visiškai nemotyvuotas. Be to, teismas vykdomąjį raštą išduoda pagal įsiteisėjusio teismo sprendimą. Vadinasi, klausimą dėl turtinės prievolės pobūdžio ieškovė galėjo išspręsti vykdomajame procese įstatymo numatyta tvarka, todėl teismas ginčijamu sprendimu įsikišo į jau užbaigtą civilinį procesą, kuriame priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas. Teismas ginčijamu sprendimu įtraukė naują skolininką (kitą sutuoktinį) į jau užbaigtus procesus, o tai reiškia procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

6.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

6.1.                      Nurodo, kad sūnui šiuo metu jau 16 metų (nagrinėjamu metu jau 17 metų), jis mokosi vidurinėje mokykloje, papildomai lanko Kickboxing treniruotes, ir tai reikalauja papildomų išlaidų. Už treniruočių lankymą, be specialios aprangos, kas mėnesį turi mokėti 39 Eur. Sūnui taip pat būtini rūbai, avalynė, maistas, vaistai, vitaminai, ugdymo priemonės ir t. t. Jo išlaikymui per mėnesį būtina minimali 400 Eur suma.

6.2.                      Nurodo, kadangi išlaikymas sūnui iš atsakovo iki šiol teismo priteistas nebuvo, apie jo dydžio pakeitimą pagal LR CK 3.201 nustatytą tvarką negali būti ir kalbos. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė byloje materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, o ne jo dydžio pakeitimą.

6.3.                      Nurodo, kad su atsakovu santuokos metu įsigytas ir buvęs jų bendroje jungtinėje nuosavybėje butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytynių buvo parduotas 2013 m. spalio mėnesį, todėl iki tol už buto komunalines paslaugas turėjo mokėti kartu su atsakovu.

6.4.                      Nurodo, kad kreditoriai UAB „Gelvora“ ir UAB „Mokilizingas“ byloje įtraukti nupirkus dalį šalių skolų iš kreditorių AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“, UAB „Bite Lietuva“ – pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir padalytos solidariosios prievolės, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

10.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto nepilnamečiam vaikui 200 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. 

11.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą ir išlaikymo pakeitimą. Šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio galiojo iki ieškinio padavimo momento. Tai duoda pagrindą teigti, kad šioje byloje ieškovė kėlė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams. LR CK III knygos normos nereglamentuoja vaiko tėvų susitarimo dėl išlaikymo formos, kai sutuoktiniai santuokos nenutraukė ir gyvenimo skyrium neįformino įstatymo numatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad žodinis susitarimas yra leidžiamas ir neprieštarauja įstatymui. Nagrinėjamuoju atveju įrodinėjimo dalyku buvo atsakovo turtinės padėties iš esmės pagerėjimas arba vaiko poreikių iš esmės padidėjimas. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir teismas negalėjo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo.

12.       Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga negali pritarti apelianto nurodytiems argumentams. Pirmiausia atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė teikdama ieškinį kėlė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsiradus papildomiems vaiko poreikiams.

13.       Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio (Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas) 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi teismas sumažinti arba padidinti gali tik tokį išlaikymą, kuris jau buvo teismo priteistas. Nagrinėjamu atveju, iki skundžiamo sprendimo priėmimo, joks išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistas nebuvo, tarp šalių buvo sudarytas tik neoficialus žodinis susitarimas, kurio, remiantis bylos duomenis, atsakovas ne visada ir laikėsi, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, o ne išlaikymo pakeitimą.

14.       Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra 400 eurų.

15.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokytoja, jos vidutinis darbo užmokestis 2018 metais yra 596,17 Eur. Pagal ieškovės apskaičiuotas išlaidas išlaikymui vaikui išleidžia 420–460 Eur per mėnesį. Iš jų nurodo, kad 60 Eur komunalinėms išlaidoms. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečiam vaikui jau yra 17 metų, jis mokosi vidurinėje mokykloje, papildomai lanko Kickboxing treniruotes, ir tai reikalauja papildomų išlaidų. Už treniruočių lankymą, be specialios aprangos, kas mėnesį turi mokėti 39 Eur. Sūnui taip pat būtini rūbai, avalynė, maistas, vaistai, vitaminai, ugdymo priemonės ir t. t. Jo išlaikymui per mėnesį būtina minimali 400 Eur suma.

16.       Atsakovas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią į UAB „Elektrolita“ priimtas dirbti montuotoju, atliekamos darbo funkcijos – elektros montavimas, mokama 525 Eur per mėnesį, numatyta, kad gali būti mokami priedai ir premijos, numatytos komandiruotės. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jau septyneri metai dirba pagal terminuotas darbo sutartis užsienyje, gauna 500–1000 Eur darbo užmokestį, jam apmokamos apgyvendinimo išlaidos ir pan. UAB „Alimaksa“ kaip tarpininkas jam suranda darbą užsienyje, kur jis dirba po keletą mėnesių su laivų statyba susijusiose įmonėse elektromechaniku. Nors atsakovas buvo įpareigotas, tačiau nepateikė visų duomenų apie gaunamas / gautas pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, nustatytą nedarbingumą ar kitas aplinkybes.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus specialiųjų poreikių neturi. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (tiek rašytinius, tiek išklausius teismo posėdžio garso įrašą), darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymas per mėnesį (CPK 178 straipsnis), kuris laikytinas protingo ir realaus dydžio, taip pat nenustatyta, kad atsakovui tokį išlaikymą teikti būtų nepakeliama našta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė po 200 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl prievolių padalijimo

18.       Apeliantas nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai pareiškė, kad negali prisiimti atsakomybės už ieškovės pinigines prievoles, kurios atsirado po to, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės prievolės pobūdžio yra visiškai nemotyvuotas. Be to, teismas vykdomąjį raštą išduoda pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl klausimą dėl turtinės prievolės pobūdžio ieškovė galėjo išspręsti vykdomajame procese įstatymo numatyta tvarka, todėl teismas ginčijamu sprendimu įsikišo į jau užbaigtą civilinį procesą, kuriame priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas. Teismas ginčijamu sprendimu įtraukė naują skolininką (kitą sutuoktinį) į jau užbaigtus procesus, o tai reiškia procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

19.       Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir pažymi, kad tai, jog šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, nereiškia, kad pasibaigė ir šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad butas, kuris buvo įgytas santuokos metu, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytynių (2013 m. spalio 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ta aplinkybė, kad apeliantas jau buvo išėjęs gyventi kitur, neatleidžia jo nuo pareigos solidariai kartu su ieškove dengti dėl jų bendro turto išlaikymo susidariusias skolas bei vykdyti santuokos metu atsiradusius kreditinius įsiskolinimus.

20.       Pažymėtina, kad visos ieškovės nurodytos prievolės atsirado sutuoktiniams tiek dar gyvenant kartu, tiek dėl jų bendro turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors butas buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas tik ieškovės vardu, todėl ir reikalavimai buvo reiškiami tik ieškovei. Tai įrodo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-255/2011 dėl skolininko turto dalies nustatymo, joje pripažinta, kad skolininkui atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė naują skolininką (sutuoktinį) į jau užbaigtus civilinius procesus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi dėl santuokos metu įgyto turto išlaikymo prievolės kyla abiem sutuoktiniams, o ne tik tam, kurio vardu yra registruotas turtas.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, tiek nustatydamas šalių turto balansą, tiek padalydamas sutuoktinių bendro turto aktyvą bei pasyvą, tiek nustatydamas sutuoktinių prievolių pobūdį, tinkamai motyvavo savo išvadas bei rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika.

22.       Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ teikė šildymo paslaugas butui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, prievolės, susijusios su bendro ūkio tvarkymo išlaidomis, šeimos namų ūkio išlaikymo, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Kadangi jos susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, turėjo būti vykdomos solidariai. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

23.       Tas pats pasakytina apie šalių prievolę trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“, kuris tiekė geriamąjį vandenį ir tvarkė nuotekas gyvenamajame bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims, apie šalių prievolę trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris tiekė elektros energiją gyvenamajame bute ir prievolę trečiajam asmeniui AB „Teo LT“ (AB „Teo LT“ vėliau pakeistas į išieškotoją UAB „Gelvora“), kuris teikė televizijos paslaugas bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. Už suteiktas paslaugas ieškovei priskaičiuotos skolos. Kadangi visos paslaugos tiektos butui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims, prievolė atsiskaityti su paslaugų teikėjais yra bendra solidari šalių prievolė.

24.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepimus į ieškinį pateikė tik tretieji asmenys UAB „Gelvora“ ir UAB „General Financing“, tačiau sutikimo modifikuoti prievolę neišreiškė. Kiti tretieji asmenys apskritai atsiliepimų nepateikė. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti solidariąją prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriaus tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti solidariąją sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis) (2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievoles, susijusias su šalių išvaržyto buto išlaikymu, pripažino solidariomis šalių prievolėmis.

25.       Ieškovė nurodo, kad kreditoriai UAB „Gelvora“ ir UAB „Mokilizingas“ byloje įtraukti nupirkus dalį šalių skolų iš kreditorių AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“, UAB „Bitė Lietuva“ – pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mokilizingas“ skola atsirado pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą, UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado pagal 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14972-791/2010, UAB „General Financing“ skola atsirado pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-12367-618/2009, matyti, kad visos šios skolos atsirado dar šalims faktiškai gyvenant kartu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad šios prievolės būtų prisiimtos ne šeimos interesams tenkinti, o ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims nepavyko verslas ir jų pečius užgulė skolos, todėl 2008 m. buvo imamas vartojimo kreditas iš UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“ perpirko skolas iš kitų kreditorių, o UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį įsigyjant jos ir atsakovo telefono aparatus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenuginčijo ieškovės nurodytų skolų bendrumo ir jų solidariosios prievolės ir kad prievolės tretiesiems asmenims UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „Bitė Lietuva“ pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos solidariomis šalių prievolėmis.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą prievolių padalijimo dalyje apskritai nepripažįsta nei bendrų su ieškove prievolių, nei savo asmeninių skolų ir prievolių, visiškai jų nenurodydamas, kas laikytina nesąžiningu elgesiu ne tik su ieškove, bet ir su trečiaisiais asmenimis. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas nenurodydamas savo asmeninių prievolių laikytinas nesąžiningu, nes pirmosios instancijos teismas duomenis apie atsakovo prievoles privalėjo rinkti savo iniciatyva.

28.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ buvo nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 54 MGL (2700 Eur) bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu atsakovui už administracinius teisės pažeidimus paskirta nuobauda – 100 Lt bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iš atsakovo, kaip autoįvykio kaltininko, priteista 5426,35 Lt žalos atlyginimo, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iš atsakovo už kaltais veiksmais padarytą žalą priteista 6 806,07 Eur, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos.

29.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias prievoles, remdamasis kasacinio teismo praktika, pripažino asmeninėmis apelianto prievolėmis, kadangi asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimais priteistų baudų, prievolių pobūdį ir atsiradimo priežastis, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, darytina išvada, kad prievolių vykdymas pagal nurodytus teismų sprendimus yra atsakovo asmeninis.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines, procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. 

32.       Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą Nr. NTP-7-5797 už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuota 94,25 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 94,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

          Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.) 94,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos                                                                                                               Raimonda Andrulienė

                                                                                                                           Albina Pupeikienė

                                                                                                                           Aušra Maškevičienė