(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjai Ž. V.,

vertėjai A. O.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

              Teismas

n u s t a t ė:

              Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 eurų turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

              Nurodo, kad Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) 2017 m. spalio 25 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo kasacine tvarka. Tarnyba 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu prašymą tenkino ir suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskirdama advokatą E. Š. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba tyčia paskyrė šį advokatą, nes jis dirba advokato A. Š., kuris atstovavo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam pirmininkui, su kuriuo pareiškėjos šeima bylinėjasi nuo 2000 metų, kontoroje. Pareiškėja susisiekė su advokatu ir jam nurodė aplinkybes dėl advokato A. Š. atstovavimo priešingai bylos šaliai. Advokatas E. Š. informavo Tarnybą apie galimą interesų konfliktą. Tarnyba 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, juo paskirdama G. A. P. Šiam advokatui 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė dokumentus kasaciniam skundui rengti. 2017 m. lapkričio 24 d. ji pakartotinai buvo atvykusi į advokato kontorą ir pateikė papildomus dokumentus. Advokatas pareiškėją patikino, kad kasacinis skundas bus parengtas laiku, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. telefonu ją informavo, kad kasacinio skundo rengti nėra pagrindo, o 2017 m. gruodžio 18 d. Tarnybai pateikė 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą nutraukti teisinę pagalbą. Pažymi, kad prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo pateiktas po to, kai ji 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybai pateikė skundą dėl advokato G. A. P. veiksmų ir neveikimo. Teigia, kad Tarnybos teisės skyriaus vedėja L. M., nagrinėdama jos 2017 m. gruodžio 15 d. skundą, tyčia neišreikalavo iš advokato G. A. P. jos 2017 m. lapkričio 23 ir 24 d. jam pateiktus dokumentus kasacinio skundo rengimui, nesusipažino su jais, tačiau dangstydama neteisėtus advokato veiksmus, sutiko su advokato G. A. P. prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jai nutraukimo priėmė tik 2018 m. sausio 2 d. Mano, kad šis Tarnybos sprendimas yra šališkas, neteisingas ir akivaizdžiai kenkia jos interesams. Nurodo, kad Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ji gavo tik 2018 m. sausio 12 d., t. y. likus vos 6 dienoms iki termino paduoti kasacinį skundą pabaigos. Pasak pareiškėjos, Tarnyba piktybiškai vilkino procesą, tikėdamasi, kad pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui ji nebesikreips į Tarnybą. Mano, kad Tarnyba turėjo tikslą padaryti jai žalą.

           Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad 2018 m. sausio 12 d. Tarnybos direktorei pateikė prašymą, kuriame prašė atidžiai susipažinti su jos 2017 m. spalio 25 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visa bylos medžiaga, įvertinti Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos veiksmus, panaikinti Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir skubos tvarka priimti sprendimą skirti naują advokatą kasacinio skundo parengimui. Teigia, kad Tarnybos direktorė šį prašymą ignoravo, tarnybinio patikrinimo neiniciavo. Pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. gavo Tarnybos atsakymą į 2018 m. sausio 12 d. prašymą, kurį rengė ta pati Tarnybos Teisės skyriaus vedėja, kurios veiksmai ir buvo skundžiami šiame prašyme. Taip pat 2018 m. sausio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4128-1222, kuriame pripažįstama, jog 2018 m. sausio 2 d. sprendimu buvo neteisėtai nutraukta antrinė teisinė pagalba, todėl paskirtas naujas advokatas A. T. Akcentuoja, kad pastarasis Tarnybos sprendimas buvo priimtas pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, nors, kaip paaiškėjo, pagrindas paduoti kasacinį skundą buvo. Advokatas A. T. kasacinį skundą parengė 2018 m. sausio 27 d., tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. vasario 8 d. netenkino prašymo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti ir kasacinio skundo nepriėmė. Dėl to liko galioti antstolio patvarkymas dėl iš varžytinių parduoto turto – žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

              Pareiškėja taip pat skundą grindžia, nurodydama aplinkybes apie bylinėjimąsi su sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ bei jos buvusiu pirmininku G. J. Teigia, kad Tarnyba savo neteisėtu veikimu ir neveikimu prisidėjo prie nusikalstamos veikos, daromos sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad dėl Tarnybos kaltės, tyčinio, sąmoningo proceso vilkinimo ji patyrė turtinę žalą – neteko jai priklausančio turto, kuris padėdavo išgyventi gaunant mažą pensiją. Taip pat pareiškėja patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją, kančias, neviltį, prarado pasitikėjimą Valstybe, valstybinės valdžios institucijomis (b. l. 1-4, 25-29).

              Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo (b. l. 9–11) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad atsižvelgdama į 2017 m. spalio 25 d. prašymą, Tarnyba 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo            2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant kasacinės instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas E. Š.. Tarnyba, atsižvelgdama į advokato E. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. prašyme nurodytas aplinkybes, kad nurodytose bylose priešingą šalį atstovavo advokato E. Š. kolega, advokatas A. Š. bei 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjos prašymą-skundą, kuriame keliamos abejonės dėl priežasčių, trukdančių tinkamai teikti antrinę teisinę pagalbą, skubos tvarka 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-21345 pakeitė advokatą E. Š. kitu advokatu – G. A. P. Tvirtina, jog aplinkybė, kad advokatas A. Š., kuris byloje atstovavo priešingą šalį, dirba toje pačioje kontoroje kartu su advokatu E. Š., iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir išdėstytų aplinkybių Tarnybai nebuvo žinoma. Taip pat paaiškina, kad Tarnybos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime neteisingas advokato telefono numeris buvo nurodytas dėl rašymo apsirikimo.

              Nurodo ir tai, kad Tarnyboje 2017 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjos prašymas-skundas, kuriame ji prašė Tarnybos paaiškinti: 1) kodėl ji iki paklausimo momento nėra gavusi naujo Tarnybos sprendimo ar motyvuoto advokato atsisakymo paruošti kasacinį skundą; 2) prašė paaiškinti, kas yra kaltas, kad iš trijų mėnesių Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarčiai apskųsti liko tik vienas mėnuo. Pareiškėja prašė Tarnybos pateikti advokato paaiškinimą ir išreikalauti advokatui pateiktų dokumentų kopijas. Tarnyboje 2017 m. gruodžio 18 d. taip pat buvo gautas advokato G. A. P. motyvuotas prašymas (išvada) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes, advokato nuomone, pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, pagrindų kasaciniam skundui pateikti nėra. Tarnyba, įvertinusi advokato išvadoje nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasi Tarnybos turima medžiaga 2018 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-4128-83 nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Apie tai Tarnyba informavo pareiškėją 2018 m. sausio 2 d. raštu.

              Tarnyboje 2018 m. sausio 12 d. gautas pareiškėjos prašymas-skundas, kuriame prašoma Tarnybos direktorės atidžiai susipažinus su pareiškėjos 2017 m. spalio 25 d. prašymu ir visa advokatui pateikta medžiaga, peržiūrėti 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719, jį panaikinti ir pakeisti advokatą. Pažymi, kad visą medžiagą, kuri galimai įrodytų pagrindą teikti kasacinį skundą, pareiškėja buvo teikusi ne Tarnybai, o advokatui. Tik gavusi pareiškėjos prašymą bei leidimą prašyti papildomos informacijos ir dokumentų, bei susipažinusi su jais, Tarnyba suabejojo advokato pateikta pirmine išvada ir, nesant pakankamų argumentų vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4128-1222 tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Tuo pačiu sprendimu Tarnyba nutarė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą G. A. P. kitu advokatu A. T. bei pripažinti netekusiu galios Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-l8-NT-4128-83. Tarnybos turimais duomenimis, advokatas A. T. parengė kasacinį skundą ir jį 2018 m. sausio 31 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. vasario 8 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą.

              Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą atsakovės atstovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012- 02-06 nutartis adm. b. Nr. A446-320-l2). Tarnyba nesutinka, kad dėl jos tyčios ir netinkamų veiksmų pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nurodo, kad Tarnyba visus pareiškėjos prašymus išnagrinėjo nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 patvirtintose „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 25 punkte numatyto termino ir apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją. Pažymi, kad Tarnybai 2018 m. sausio 2 d. nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėja į Tarnybą dėl sprendimo peržiūrėjimo kreipėsi tik po 10 dienų. Taip pat pažymi, kad gavusi 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjos prašymą peržiūrėti Tarnybos sprendimą, nepraleisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyto 5 darbo dienų termino, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą ir apie jį informavo pareiškėją. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Tarnyba veikė ir priėmė sprendimus įstatymų nustatytais terminais ir per kaip įmanoma trumpesnį laiką, t. y. vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas. Tarnybos nuomone, priimdama sprendimus ji elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl jos veiksmuose nėra neteisėtumo, kuris suteiktų teisę pareiškėjai į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

              Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimą remdamasi skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 146-152) išdėstytais motyvais.

              Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

              Teismas

k o n s t a t u o j a:

              Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) skiriant antrinę teisinę pagalbą ir iš to kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

              Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 25 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo   2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka (b. l. 47-51).

              Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu                            Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant kasacinės instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas E. Š. (b. l. 61-62).

              Tarnyboje 2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu gautas advokato E. Š. pranešimas, kuriame jis informavo Tarnybą, kad konsultacijos su pareiškėja metu paaiškėjo, jog nurodytose bylose priešingą šalį atstovavo jo kolega advokatas A. Š., kurio kontoroje jis dirba. Pareiškėja išreiškė susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, todėl siekdamas išvengti galimo interesų konflikto prašo kuo greičiau paskirti pareiškėjai kitą advokatą (b. l .63).

           Tarnyboje 2017 m. lapkričio 9 d. gautas pareiškėjos prašymas-skundas, kuriame buvo prašoma paaiškinti: kodėl parengti kasacinį skundą buvo paskirtas advokato A. Š. kontoroje dirbantis advokatas E. Š.; kodėl advokatui nebuvo pateiktas jos 2017 m. balandžio 28 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties; kodėl Tarnybos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime „atsitiktinai“ nurodytas neteisingas advokato E. Š. telefono numeris ir ar advokatas E. Š. yra pateikęs Tarnybai pareiškimą su prašymu pakeisti Tarnybos sprendimą. Taip pat pareiškėja prašė Tarnybos skubos tvarka paskirti jai kitą advokatą (b. l. 64)

              Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-21345 pakeitė advokatą E. Š. kitu advokatu G. A. P. (b. l. 67). Tarnyba apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8305 (b. l. 68-69). Šiame rašte Tarnyba, be kita ko, nurodė, kad apie priimtą sprendimą advokatus E. Š. ir G. A. P. informavo elektroniniu paštu.

            Tarnyboje 2017 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjos prašymas-skundas, kuriame ji prašė paaiškinti: 1) kodėl ji iki paklausimo momento nėra gavusi naujo Tarnybos sprendimo ar motyvuoto advokato G. A. P. atsisakymo paruošti kasacinį skundą; 2) kas yra kaltas, kad iš trijų mėnesių apskųsti Panevėžio apygardos teismo 2017-10-18 nutartį liko tik vienas; 3) prašė Tarnybos pateikti advokato paaiškinimą ir išreikalauti advokatui pateiktų dokumentų kopijas (b. l. 70).

              Tarnyboje 2017 m. gruodžio 18 d. gautas advokato G. A. P. prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes, advokato nuomone, pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus (b. l. 75-78). Tarnyba, įvertinusi advokato prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, konstatavo, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje yra neperspektyvus, todėl vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2018 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-4128-83 nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 79-82).

            Tarnyboje 2018 m. sausio 12 d. gautas Tarnybos direktorei adresuotas pareiškėjos prašymas-skundas, kuriame prašoma atidžiai susipažinus su pareiškėjos 2017 m. spalio 25 d. prašymu ir visa advokatui pateikta medžiaga, peržiūrėti 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719, jį panaikinti ir pakeisti advokatą G. A. P. kitu advokatu (b. l. 83). Tarnyba 2018 m. sausio   19 d. priėmė sprendimą dėl advokato pakeitimo, kuriuo nusprendė tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-4128-20719, paskiriant advokatą A. T. Tuo pačiu sprendimu Tarnyba pripažino netekusiu galios Tarnybos           2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-l8-NT-4128-83 (b. l. 84-85).

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t.y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

              Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

              Nagrinėjamu atveju pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų ir neveikimo, o būtent iš to, kad Tarnyba tyčia paskyrė netinkamą advokatą (E. Š.) antrinei teisinei pagalbai teikti, sprendime nurodė neteisingą jo telefono numerį, o vėliau nepagrįstai nutraukė teisinės pagalbos teikimą ir delsė priimti sprendimą tęsti antrinės pagalbos teikimą, todėl buvo praleistas terminas paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas antstolio patvarkymas dėl jai priklausančio turto – žemės sklypo su statiniais, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, varžytinių. Pareiškėjos teigimu, to pasekoje ji patyrė turtinę žalą - neteko turto, kuris jai padėjo išgyventi gaunant mažas pajamas. Taip pat pareiškėja patyrė emocinį sukrėtimą, depresiją, prarado pasitikėjimą valstybe, nusivylė valdžios institucijos veiksmais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais; toliau – Įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą.

              Įstatymo 18 straipsnio 1 punkte (2017 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Sprendimo turinio reikalavimus reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

              Dėl advokato E. Š. paskyrimo teikti antrinę teisinė pagalbą

              Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu, atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. spalio 25 d. prašymą, pareiškėjai buvo paskirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant kasacinės instancijos teisme.

              Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti, kad jis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai suteikti. Atitinkamai Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, įvertina pareiškėjo su prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėja kartu su 2017 m. spalio 25 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė pažymą apie gaunamas pajamas, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 atskirojo skundo kopiją (b. l. 52-60). Šiuose dokumentuose jokių duomenų, koks advokatas atstovauja priešingą šalį prašyme minimoje civilinėje byloje, nėra. Bylos duomenys rodo, kad Tarnybai aplinkybė, jog pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas E. Š. dirba advokato A. Š., kuris atstovauja priešingą šalį civilinėje byloje, tapo žinoma advokatui E. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku informavus apie tai Tarnybą bei paprašius, vengiant interesų konflikto, pakeisti jį kitu advokatu. Tarnyba, atsižvelgdama tiek į advokato E. Š., tiek į pačios pareiškėjos 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą-skundą, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, operatyviai, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d., priėmė sprendimą pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu (b. l. 67). Taigi, jokių tyčinių, neteisėtų Tarnybos veiksmų šiuo atveju nėra. Priešingai, Tarnyba paisė pareiškėjos interesų – nustačiusi, kad yra galimas interesų konfliktas, pakeitė paskirtą advokatą kitu.

            Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad neteisingą advokato E. Š. telefono numerį nurodė dėl rašymo klaidos. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ši aplinkybė jai nesutrukdė susisiekti su advokatu. Tai ji padarė 2018 m. lapkričio 6 d. Todėl šių Tarnybos veiksmų laikyti tyčiniais, sąlygojusiais pareiškėjos teisių suvaržymą, taip pat nėra pagrindo.

              Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo

              Pareiškėja skunde teigia, kad Tarnyba sprendimą nutraukti jai teisinę pagalbą rėmėsi vien tik advokato G. A. P. 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo motyvais ir nereikalavo iš advokato dokumentų, kuriuos ji pateikė jam 2017 m. lapkričio 23 ir 24 d., todėl priėmė neteisingą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.          

            Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai atstovavimas yra neperspektyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą.  Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.).

           LVAT, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

           Nagrinėjamu atveju Tarnyba atsiliepime pripažįsta, kad ji neišreikalavo iš advokato pareiškėjos jam perduotų dokumentų ir jų nevertino. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmė remdamasi išimtinai advokato G. A. P. motyvuotame prašyme nurodytais argumentais (b. l. 75-78). Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų tik tada, kai gavo pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. skundą-prašymą dėl 2018 m. sausio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo. Atsiliepime Tarnyba nurodo, kad gavusi iš advokato G.A. P. pareiškėjos jam pateiktą medžiagą ir su ja susipažinusi, Tarnyba suabejojo advokato pateikta pirmine išvada ir nesant pakankamų argumentų vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Tarnybos 2018 m. sausio 19 d. sprendime jokie motyvai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tęsimo (pateiktų dokumentų vertinimas) nėra nurodyti, todėl teismas neturi galimybės įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti, tuo pačiu sprendimu Tarnyba pripažino netekusiu galios 2018 m. sausio 2 d. sprendimą nutraukti teisinę pagalbą pareiškėjai. Nors Tarnyba šiuo atveju pati atkūrė padėtį, buvusią iki 2018 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo, tačiau neigiamų pasekmių pareiškėja neišvengė. Tarnybos 2018 m. sausio 19 d. sprendimas tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo priimtas pasibaigus terminui kasaciniam skundui paduoti (terminas baigėsi 2018 m. sausio 18 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatnaujino termino ir nepriėmė nagrinėti pareiškėjos kasacinio skundo, kuris buvo paduotas 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 22). Šių aplinkybių neginčija ir Tarnyba.        

          Taigi, darytina išvada, kad  Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo 2017 m. gruodžio 18 d. advokato G.A. P. prašymą nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tokiu būdu Tarnyba apribojo galimybę gauti pareiškėjai reikalingą antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kasacine tvarka bei apginant galbūt jos pažeistus interesus. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK  6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

            Įvertinęs aukščiau nurodytus Tarnybos veiksmus bei kilusias pasekmes pareiškėjai (kasacinis skundas nepriimtas, neatnaujinus jo padavimo teismui termino), teismas daro išvadą, kad pareiškėja galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nepagarbos, nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis jausmą, kurio negalima vertinti kaip trumpalaikio ir nežymaus. To nebūtų buvę, jei Tarnyba būtų tinkamai vykdžiusi pareigą spręsdama dėl antrinės pagalbos teikimo ištirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja šiuo atveju patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę (pažeidimas truko 17 dienų), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, teismas daro išvadą, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 170 eurų, kurie jai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

          Kaip minėta, pareiškėja skunde teigia, jog dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) patyrė ir turtinę žalą. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad dėl Tarnybos neveikimo  buvo nepriimtas kasacinis skundas, todėl liko galioti, jos manymu, neteisėtas antstolio patvarkymas dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais varžytinių. Pareiškėja teigia negalinti naudotis šiuo turtu ir gauti papildomų pajamų prie mažos pensijos.

          Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turėtų būti suprastinas, kaip siejantis žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y., kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, pareiškėja, kuri reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“).

           Byloje jokių įrodymų, kad dėl Tarnybos sprendimų viešojo administravimo srityje pareiškėja neteko turto ar patyrė kitų nuostolių, nėra. Pareiškėja taip pat nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydžio realumą. Todėl pagrindo priteisti pareiškėjai turtinę žalą nėra.

           Jei pareiškėja mano, kad jai žala padaryta dėl antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato galimai neteisėtų veiksmų, su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

           Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

              Pareiškėjos Ž. V. skundą tenkinti iš dalies.

              Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Ž. V. naudai 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

              Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                  Ina Kirkutienė