Byla Nr. 1S-287-307/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria išspręstas bausmių, V. K. paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, subendrinimo klausimas.
Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. V. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 28 d.
Be to, V. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu V. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu prašė subendrinti V. K. pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžius paskirtas bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi minėtą teikimą tenkino ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam V. K. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams ir V. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į V. K. skirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį, ir jo kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2016 m. lapkričio 10 d.
Nuteistasis V. K. skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą, t. y. griežtesne Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme apimant bausmę, paskirtą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu.
Skunde nuteistasis nurodo, kad po nuosprendžių subendrinimo jam paskirta per didelė galutinė bausmė, žemesnysis teismas pasunkino jo padėtį ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant nutartyje aptartus klausimus.
Nuteistojo teigimu, žemesnysis teismas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su jau subendrinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl prie galutinės subendrintos bausmės jam pridėta dalis už nesunkų nusikaltimą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri, bausmes skiriant vienu nuosprendžiu, turėjo būti apimta. Taigi, pasak nuteistojo, jis buvo naubaustas griežčiau vien dėl to, kad bylos buvo nagrinėjamos atskirais procesais.
Skunde nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas privalėjo vadovautis 2005 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi byloje Nr. 2K-282/2005, kurioje laikomasi BK 63 straipsnio reikalavimų ir nurodoma, kad esant nusikalstamų veikų daugetui, turi būti bendrinamos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o ne jau subendrintos bausmės.
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, nustatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-133/2012). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Pažymėtina, kad šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad V. K. iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio priėmimo dar padarė kitus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (abi veikos padarytos 2014 m. kovo 30 d.), dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Šiuo metu abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl Šiaulių apygardos teismas pagrįstai subendrino jais paskirtas bausmes ir BK 63 straipsnyje įtvirtintų skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo nuostatų nepažeidė.
Nuteistojo V. K. skundo argumentai dėl jam paskirtos neteisingai subendrintos galutinės bausmės yra nepagrįsti. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) ir 199 straipsnio 2 dalyje (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (apysunkis nusikaltimas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši apėmimo būdu subendrinta bausmė pagrįstai subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (apysunkis nusikaltimas) ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) padarytas nusikalstamas veikas paskirta apėmimo būdu subendrinta bausme. Šiaulių apygardos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytas bausmių bendrinimo dalinio jų sudėjimo būdu taisykles, t. y. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnė apėmimo būdu subendrinta bausmė.
Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis: Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtą griežtesnę apėmimo būdu subendrintą penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių tvarka subendrino su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams penkiems mėnesiams bausme, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėjo dalį apėmimo būdu subendrintos švelnesnės bausmės, paskirtos pastaruoju nuosprendžiu, prieš tai šią bausmę subendrinęs su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Taigi apygardos teismas skundžiama nutartimi subendrindamas bausmes, V. K. paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiais, teisingai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatas, nepažeisdamas reikalavimo galutinę subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų paskirta priimant byloje vieną nuosprendį. Nuteistojo skundo argumentas, kad prie galutinės subendrintos bausmės jam pridėta dalis už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, yra nepagrįstas, nes ši bausmė prieš bendrinant abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes jau buvo apimta bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam V. K. paskirtas bausmes tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, jų nepažeidė, o nuteistojo skundas yra nepagrįstas. Skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Albinas Bielskis