Civilinė byla Nr. e2A-2835-863/2025
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02596-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECHVITAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TECHVITAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kevija“ 4 093,51 Eur skolą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal 2024 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. TECH202404863 ir Nr. TECH202404864 pardavė atsakovei prekių už bendrai 4 593,51 Eur sumą. Abiejų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas suėjo 2024 m. birželio 20 d. Pagal 2024 m. spalio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovė geranoriškai sumokėjo 500 Eur, likusi neapmokėta suma sudaro 4 093,51 Eur. Atsakovė į raginimus sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereaguoja, todėl 4 093,51 Eur skola, kartu su procesinėmis palūkanomis ir byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis turi būti iš jos priteista.
2. Atsakovė UAB „Kevija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neginčija susidariusio įsiskolinimo fakto ir sutinka su ieškovės reikalavimais dėl skolos ir palūkų priteisimo, tačiau remdamasi bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais prašė ieškovės byloje patirtas atstovavimo išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio parengimą sumažinti iki 400 Eur. Kartu pareiškė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 10 mėnesių laikotarpiui, nurodydama, kad 2023 m. patyrė 324 885 Eur nuostolį, kurį lėmė užsakovų bankrotai, užsitęsęs projektų įgyvendinimas nė dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, jog nors šiuo metu finansinė padėtis dar yra sunki, tačiau įmonė veiklą vykdo, vykdomų užsakymų vertė – 307 407,20 Eur, todėl išdėsčius 10 mėnesių laikotarpiui susidariusios skolos mokėjimą, atsakovė turės visas galimybes atsiskaityti su ieškove. Atsakovės manymu, skolos / sprendimo vykdymo išdėstymas 10 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodė, kad nevengia skolos mokėjimo ir nori įvykdyti savo įsipareigojimus. Kad atsakovė nevengia vykdyti įsipareigojimų ir dalimis atsiskaito su kreditoriais neva patvirtina šios aplinkybės: sudarius bylose taikos sutartis ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis atsakovė jau yra įvykdžiusi įsipareigojimus šiose civilinėse bylose Nr. e2-5211-867/2024; e2-2163-1180/2024; eL2-775-1054/2024; APS-108-19507/2024; eL2-944-1213/2024; eL2-1547-384/2024. Taip pat nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų, paskelbtų www.rekvizitai.lt, matyti, kad ieškovės finansinė būklė yra gera, ji 2023 m. dirbo pelningai, grynasis pelnas sudarė 89 892 Eur, todėl išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovė turės visas galimybes skolą sumokėti, taip pat sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis teisėtų ieškovės interesų.
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kategoriškai nesutiko, kaip ir nesutiko su atsakovės vertinimu dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir prašė skirti atsakovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog dėl atsakovės nesąžiningų ir piktybiškų veiksmų ilgą laiką nesumokant skolos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir pradžioje pasirinko pigiausią procesą – į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo. Atsakovė, vėl gi, siekdama vilkinti laiką, pateikė nemotyvuotus prieštaravimus teismui, nurodydama, kad su pareiškimu nesutinka. Dėl tokio atsakovės elgesio nesumokant skolos bei pačiai pasirenkant brangesnį procesą, ieškovė buvo priversta teismui pateikti ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovė tik tuomet pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį dėl skolos pripažino – kas reiškia, kad realiai jokio prieštaravimo dėl ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovė paprasčiausiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, negana to, kad vilkino skolos sumokėjimą iki ieškovės kreipimosi į teismą, bet ir po to teisme elgėsi nesąžiningai, siekė kuo ilgiau ištęsti teismo procesą, todėl atsakovei nesąžiningai pateikus prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo ir teismo įsakymo, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, prašė paskirti atsakovei 2 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei. Ieškovė, atsižvelgiant į piktybišką atsakovės elgesį, neturi pagrindo tikėtis, kad skolą atsakovė mokės dalimis. Atkreipė dėmesį, kad skola atsirado prieš beveik metus laiko, atsakovė net dalimis jos nemokėjo (išskyrus po pusės metų sumokėtus 500 Eur). Net po ieškovės kreipimosi į teismą 2024 m. gruodžio 12 d. atsakovė nėra ieškovei sumokėjusi nė vieno euro, kas nerodo atsakovės ketinimų sumokėti skolą rimtumo ir patikimumo; jei atsakovė skolą dalimis būtų mokėjusi nuo 2024 m. gegužės 21 d., tai per jau praėjusius beveik 10 mėnesių, skolą jau būtų sumokėjusi. Pastebėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai apie vykdomus užsakymus yra neinformatyvūs, neaiškios sutarčių sudarymo datos, atsiskaitymo tvarkos ir pan., o deklaruojamos aplinkybės apie neįvardintų užsakovų bankrotus ir delsimą atsiskaityti neįrodytos ir neturi jokios reikšmės bylai išspręsti; atsakovė yra verslininkė ir ieškovė neprivalo finansuoti ir nėra atsakinga už atsakovės verslo sprendimus, projektus ir pan. Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nulemtos atsakovės neteisėto elgesio, jų dydis nesiekia net dešimtadalio rekomenduotinų išlaidų, todėl jų mažinimas nepriimtinas ir netoleruotinas.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pasisakydama dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą papildomai nurodė, kad vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaito su kreditoriais, pasilikdama tik dalį apyvartinių lėšų, reikalingų veiklos vykdymui. Nukreipus priverstinį išieškojimą į apyvartines lėšas, atsakovės veikla būtų sutrikdyta. Dėl ieškovės prašymo skirti jai (atsakovei) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, jog pareikšdama prieštaravimus ar atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise. Nei prieštaravimų, nei atsiliepimo į ieškinį pateikimas negali būti vertinimas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, priešingai, atsakovė vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, ginasi nuo jai pareikštų reikalavimų, prašydama sumažinti bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Todėl ieškovės prašymas skirti baudą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovėsv4 093,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 423 Eur bylinėjimosi išlaidas; prašymų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkino.
6. Išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prekių atsakovei pardavimą, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ginčo dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio nekėlė, teismas priteisė iš atsakovės visą ieškovės paskaičiuotą įsiskolinimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Pasisakydamas dėl teismo sprendimo išdėstymo, teismas remdamasis šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir viešai prieinamais duomenimis apie atsakovės skolą SODRAI (4 969,72 Eur) sprendė, jog sprendimo priėmimo metu atsakovė turi mokumo problemų, tačiau kartu pažymėjo, kad sudėtinga atsakovės finansinė padėtis nėra besąlyginis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Įvertinęs ilgą neatsiskaitymo su ieškove laikotarpį, tai, kad nuo kreipimosi į teismą supaprastinto proceso tvarka atsakovė jokių įmokų atsakovei neatliko ir nepateikė objektyvių ir realiai pagrįstų įrodymų, jog iš tiesų būtų pajėgi gera valia įvykdyti piniginę prievolę per papildomą terminą, prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo atmetė.
8. Spęsdamas ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, bylos medžiagą ir šalių procesinį elgesį, padarė išvadą , kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pateikti prieštaravimai dėl teismo priimto teismo įsakymo ir vėlesnis sutikimas su ieškiniu negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nesąžiningas elgesys, atsakovė įgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) jai suteiktas teises, todėl ieškovės prašymą skirti atsakovei baudą atmetė.
9. Paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus dydžius, jų neviršija, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Kevija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant ieškovės naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti; sprendimo dalį, kuria atsisakyta taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, panaikinti ir šį prašymą tenkinti, išdėstant sprendimo vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, o sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ginčijama dalis keistina – tenkinant atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sumažinant ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį.
10.2. Nors atsakovės finansinė situacija sudėtinga, tačiau atsakovė aktyviai vykdo veiklą ir jau įvykdė kreditoriams/tiekėjams/užsakovams sutikus dalimis išdėstytus prisiimtus įsipareigojimus, tai matyti iš atsakovės pagal taikos sutartis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų civilinėse bylose Nr. eL2-9629-1209/2023; e2-9466-1800/2023, eL2-775-1054/2024, e2-2163-1180/2024, eL2-944-1213/2024, eL2-1547-384/2024. Tai parodo, kad atsakovė nevengia savo sutartinių įsipareigojimų ir juos pagal savo finansines galimybes vykdo. Pradėjus šioje civilinėje byloje visos priteistos sumos išieškojimą, neabejotinai bus sutrikdyta atsakovės ūkinė – komercinė veikla, dėl ko atsakovė bus nebepajėgi vykdyti veiklos dėl antstolio taikytų areštų apyvartinėms lėšoms ir dėl tokios situacijos nukentės ne tik jos kreditorių, tačiau ir darbuotojų interesai.
10.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės tiek vykdomų projektų apimtys, tiek finansinė padėtis nėra statiška, ji yra dinaminė ir kintanti, ir pažyma tik patvirtina apie tai, kad įmonė vykdo veiklą, įgyvendina projektus, iš kurių gauna pajamų. Būtent atsakovė, įgyvendindama projektus ir vykdydama veiklą, turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir ieškove.
10.4. Atsižvelgiant į bylos metu nustatytas aplinkybes – sunkią atsakovės turtinę padėtį, vykdomus projektus ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams paminėtose civilinėse bylose, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodydamas, kad prašymo tenkinimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovės ir atsakovės interesų.
10.5. Vien tai, kad ieškovės už jai suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėtas užmokestis neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, į tai, kad joje rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos iki 700 Eur.
11. Ieškovė UAB „TECHVITAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, skirti atsakovei 2 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Įvertinus skolos susidarymo faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovės skola ieškovei susidarė daugiau nei prieš metus laiko, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. Nors atsakovė teigia, kad skolą gali grąžinti dalimis, tačiau nuo 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovė ieškovei nesumokėjo nė vieno cento skolos dalies. Jei atsakovė tikrai būtų turėjusi geranorišką ketinimą bent dalimis mokėti skolą, ji tai jau galėjo daryti ir jau skolą per jos deklaruojamą 10 mėnesių terminą būtų sumokėjusi. Net reikšdama atitinkamą prašyme teisme, atsakovė skolos taip ir nepradėjo mokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės interesus atsakovė pažeidžia jau ilgą laiką ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei turėtų būti suteiktas dar papildomas terminas skolai apmokėti. Juolab, kad atsakovė nepateikė objektyvių ir realiai pagrįstų įrodymų, jog iš tiesų būtų pajėgi gera valia įvykdyti prievolę per papildomą terminą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu, o iš viešai prieinamų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis gerėja, o priešingai, po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo atsakovės skola SODRAI padidėjo iki 5 501,04 Eur, papildomai atsirado 4 352,28 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
11.2. Tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo, sąlyginai nedidelės – 4 093,51 Eur skolos sumokėjimas laike užsitęstų apie dvejus metus (jau vieneri metai praėjo), kas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė ir ieškovė neprivalo finansuoti ir nėra atsakinga už atsakovės verslo sprendimus, projektus ir pan., juo labiau finansuoti atsakovės tam, kad ji atsiskaitinėtų su kitais kreditoriais.
11.3. Atsakovė buvo įspėta, kad geruoju nesumokėjus skolos, ieškovė kreipsis į teismą, dėl ko atsakovė turės papildomų bylinėjimosi išlaidų. Vienok, tai atsakovės nepaskatino sumokėti skolos. Ieškovė pradžioje pasirinko pigiausią procesą ir į teismą kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl ko ji patyrė 363 Eur (300 Eur + PVM) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (palyginimui Rekomendacijose maksimalus priteistinas advokato išlaidų dydis pareiškimo pateikimo metu galėjo būti 549,10 Eur). Negana to, atsakovė, vietoj to, kad tartųsi su ieškove dėl jos atžvilgiu priimto teismo įsakymo vykdymo, mokėtų skolą, pati atsakovė sąmoningai pasirinko pareikšti nepagrįstus prieštaravimus, dėl ko turėjo žinoti ir suvokti, kad ieškovė bus priversta teikti ieškinį, kas, vėl gi, lems bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Ieškovė už ieškinio parengimą patyrė 605 Eur (500 Eur + PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (palyginimui Rekomendacijose maksimalus priteistinas advokato išlaidų dydis ieškinio pateikimo metu galėjo būti 5 594,75 Eur). Atsakovė, atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, turėjo žinoti apie numatomo proceso eigą ir galimas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tai, kad bylai nagrinėti gali būti nustatyta ruoštis parengiamųjų dokumentų būdu, kas, vėl gi, lemia tokių išlaidų atsiradimą. Dar daugiau – atsakovė sąmoningai teikia nepagrįstą ir formaliai surašytą apeliacinį skundą, dėl ko suvokia, kad bylinėjimosi išlaidos dar išaugs, nes ieškovė privalo teikti atsiliepimą į šį skundą.
11.4. Akivaizdu, kad atsakovė paprasčiausiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, negana to, kad vilkino skolos sumokėjimą iki ieškovės kreipimosi į teismą, bet ir po to teisme elgiasi nesąžiningai, siekia kuo ilgiau ištęsti teismo sprendimo įsiteisėjimą, todėl atsakovei nesąžiningai pateikus prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo ir teismo įsakymo, nesąžiningai pateikus apeliacinį skundą, ir taip sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sudaro pagrindą paskirti atsakovei 2 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, dalių dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netaikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (ne)taikymo
15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
16. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų apeliantės prašymo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinimui. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo su prašymo nagrinėjimu susijusių faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, akcentuodama, jog ginčijamas sprendimas priimtas išimtinai tik vienos šalies (ieškovo) argumentų pagrindu. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
20. Pažymėtina, jog byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės priimamu klausimu išklausymas yra jų teisės į teisingą teismą užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju ginčijamu klausimu (dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo) abi šalys pasisakė paruošiamuosiuose dokumentuose, pati apeliantė tokį prašymą pareiškė ir jį grindė atsiliepime ir triplike išdėstytomis aplinkybėmis bei prie atsiliepimo pateikta užsakymų lentele, kurią kritiškai dublike įvertino ieškovė, nesutikdama su prielaidų prašymo tenkinimui buvimu, savo poziciją grįsdama viešaisiais duomenimis apie atsakovės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vertino abiejų šalių nurodytus argumentus, pasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir ieškovės nurodytų viešųjų duomenų apie atsakovės finansinę būklę, todėl stokoja pagrįstumo apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai ieškovės argumentų pagrindu.
21. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, kad teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliantės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui.
24. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visetą, atsakovės finansinę būklę įvertino kaip sudėtingą, nurodydamas, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovė turi mokumo problemų, kas CPK 284 straipsnio reglamentavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste sudaro prielaidas, bet, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra besąlyginis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
25. Kaip minėta, vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo, būtina nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovės įsiskolinimas ieškovei susidarė dar 2024 m. gegužės mėnesį, iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo tik nedidėlę dalį įsiskolinimo – 500 Eur, per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį įsiskolinimas nebuvo nė kiek sumažintas. Be atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos užsakymų lentelės, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, turimas, gaunamas ir (ar) planuojamas gauti pajamas, iš kurių galėtų būti dengiama priteista skola, ją išdėsčius, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis, jog atsakovė nepateikė objektyvių ir realiai pagrįstų įrodymų, jog iš tiesų bus pajėgi gera valia įvykdyti prievolę per papildomą terminą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos finansinė padėtis nėra statiška, ji yra dinaminė ir kintanti ir pažyma tik patvirtina apie tai, kad įmonė vykdo veiklą, įgyvendina projektus, iš kurių gauna pajamų, visgi jokių įrodymų, patvirtinančių vykdomos veiklos apimtis ir disponuojamas bei planuojamas gauti pajamas atsakovė taip ir nepateikė. Kas, įvertinus tai, jog iki šiol įsiskolinimo dydis nei kiek nesumažėjo, t. y. atsakovė net iš dalies jo nesumažino, leidžia konstatuoti, jog nėra jokių teisinių prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai įvykdytas. Tuo labiau, jog, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, atsakovei po ginčijamo sprendimo priėmimo Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-729-513/2025) ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.
26. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui.
Dėl byloje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo
27. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovei, kaip bylą laimėjusiai šaliai, iš viso priteisė 1 423 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 1 331 Eur sudaro advokato atstovavimo išlaidos. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija ieškovės patirtų išlaidų dydį, teigdama, jog bylos sudėtingumo ir specialių žinių poreikio kriterijus nagrinėjamu atveju atitiktų 700 Eur advokato pagalbos išlaidos.
31. Vertinant atsakovės poziciją dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėtina, jog nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, teismų praktikoje nepateisinamas ir netoleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijų 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai. Taigi, nors nei CPK, nei Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).
33. Sutiktina su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamu atveju išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo ieškovės atstovo didelių darbo sąnaudų, tačiau tai negali būti vertinama kaip pagrindas per se (savaime) ieškovės išlaidas sumažinti iki apeliantės pageidaujamos ribos. Atkreiptinas dėmesys, jog visos ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra patirtos dėl atsakovės kaltės ir nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių už konkrečius procesinius dokumentus priteistinų dydžių, priešingai, yra žymiai mažesnės, kaip pvz. vien už ieškinio parengimą rekomenduotinas priteistinų išlaidų dydis, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, viršija 5 000 Eur, o nagrinėjamu atveju advokato pagalbos išlaidos už visą atstovavimą pirmojoje instancijoje, apimančios, be kita ko pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio bei dubliko parengimą, sudaro 1 331 Eur, todėl šias, iš esmės minimalias, atstovavimo išlaidas mažinti neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų bei asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
36. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinėje instancijoje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
38. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, 605 Eur sumai, bei 2025 m. liepos 2 d. jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra netenkintas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apeliantės priteistina jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
39. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą dėl apeliantės elgesio įvertinimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste ir skirti apeliantei 2 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei.
40. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
41. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
42. Šiuo atveju analogišką prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovė buvo pareiškusi bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ir šis prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo tenkinamas, o ieškovė priimto sprendimo šiuo klausimu neskundė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apeliantės elgesį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste gali vertinti tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Visgi jokių apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pasinaudojant apeliacijos teise teisme, ieškovė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl prašymas dėl baudos apeliantei skyrimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TECHVITAS“, juridinio asmens kodas 141854261, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“, juridinio asmens kodas 300113061, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok