Administracinė byla Nr. I-3584-554/2019

                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01255-2018-8

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

nedalyvaujant pareiškėjai – R. P.,

atsakovo – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

          rašytinio proceso tvarka  išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja skundu (I t., b. l . 23–37) kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-2299-9066 (toliau – ir 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimas);

2) panaikinti Tarnybos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (2.1) NO-2-4885 (toliau – ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimas);

3) įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 2 d. prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą. 

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (IV t., b. l. 183–192). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3185) suteikti antrinę teisinę pagalbą ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (V t., b. l. 38 – 44).

Taigi, šioje administracinėje byloje iš naujo nagrinėjamas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą dėl pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. teikto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 dėl atsakovo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo apskundimo. Atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neįvertintos visos pareiškėjos pateiktos faktinės aplinkybės, neteisingai aiškinti įstatymai, neatsižvelgta į pareiškėjos turtinę padėtį. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 7–10).

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo. 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 16 d. bei 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybos Kauno skyriuje taip pat buvo gauti pareiškėjos prašymai. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-18-NT-2299-9066, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. birželio 13 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. birželio 20 d. raštu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą. 2018 m. liepos 2 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo apskundimo. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. liepos 10 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymas buvo išnagrinėtas Tarnybos Kauno skyriui priėmus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-3185-12295, o pareiškėja teismui pateiktuose skunduose ir prašymuose neprašė panaikinti šio Tarnybos sprendimo atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2018 m. gegužės 10 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas (reg. Nr. (2.1)NTP-l-2299) suteikti antrinė teisinę pagalbą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo (I t., b. l. 4–6). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-2299-9066 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (I t., b. l. 14–15). Tarnybos Kauno skyriuje 2018 m. birželio 13 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas (reg. Nr. (2.1)NTP-l-2880) dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo (I t., b. l. 16–18). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr.(2.1)NO-2-4885, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą (I t., b. l. 65). 

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. birželio 18 d. pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo panaikinimo, atsakovo įpareigojimo suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. birželio 13 d. prašymus (I t. b. l. 2–3). Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kurioje pareiškėjai taip pat pasiūlė pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio (I t., b. l. 20–21).

Tarnybos Kauno skyriuje 2018 m. liepos 2 d. gautas pareiškėjos prašymas (reg. Nr. (2.1)NTP-l-3185) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 (I t., b. l. 82–84). Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-3185-12295 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (II t., b. l. 33–34).

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Kauno veiksmų, 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-3185-12295 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2018 m. liepos 10 d. Sprendimas) netenkinant pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymo teisėtumo ir pagrįstumo. Regionų apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos 12 straipsniu, išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti 2018 m. liepos 10 d. Sprendimą (V t., b. l. 46), tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, turi būti vertintinas ir individualus administracinis aktas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą.

Kaip buvo paminėta, 2018 m. liepos 10 d. Sprendimu atsakovas atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Tarnyba 2018 m. liepos 10 d. sprendime analizavo aplinkybes dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 galimumo ir konstatavo, jog nesant naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo, todėl pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 dėl tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo apskundimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 atnaujinimo, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Iš pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymo (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3185) turinio matyti, kad pareiškėja minėtu prašymu prašė Tarnybos Kauno skyrių priimti sprendimą dėl antrinės teisės pagalbos teikimo, kuriame prašė parašyti, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų su administracinės bylos Nr. I-5494-505/2018 nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat prašė neskirti advokato šioje administracinėje byloje ir nurodė, kad teisinė pagalba reikalinga tik atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų (I t., b. l. 82–84). Taigi, pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymas pagal savo turinį negali būti vertinamas kaip prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai nėra prašymas dėl dokumentų parengimo ir atstovavimo byloje, taip pat tai nėra prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja iš esmės reiškia prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio bei ateityje galimai atsirasiančių bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2019. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvada, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą, turėjo ne vertinti atstovavimo administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2019 perspektyvumą, o priimti sprendimą dėl pareiškėjos suformuluoto prašymo, atsižvelgiant į tai, ar teisės aktuose yra numatyta atsakovo kompetencija priimti tokio pobūdžio sprendimus, ar ne.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). 

2018 m. liepos 10 d. Tarnybos sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (sprendimo motyvai neatitinka pateikto prašymo turinio), todėl vertintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. Sprendimo, o tik prašo įpareigoti atsakovą patenkinti jos 2018 m. liepos 2 d. prašymą. Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo patenkinti  pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą ar įpareigoti atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo, kadangi Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, administracinė byla dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo patenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d. ir  2018 m. birželio 13 d. prašymus teisme nevyksta, be to, pareiškėja administracinėje byloje             Nr. I-5494-505/2018 yra sumokėjusi žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundo patenkinimas nesukels jai realių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                              Algis Markevičius