Civilinė byla Nr. e2S-563-614/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29097-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo R. K. (R. K.) prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui R. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovo T. J. ieškinį atsakovui R. K. tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui T. J. iš atsakovo R. K. 3 812,72 Eur turtinės ir 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6262,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovas pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovui priteistą 8 259,72 Eur sumą, nustatant, jog atsakovas mokės sumą dalimis, t. y. po 150,00 Eur kas mėnesį, keturių metų ir septynių mėnesių laikotarpyje, t. y. iki pilno skolos padengimo. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu jokių santaupų jis neturi ir vieninteliu nuolatiniu pragyvenimo šaltiniu jam yra tik darbo užmokestis UAB „Laiptų fabrikas“, o vienintelis atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, iš kurio yra galimas išieškojimas, yra butas, kuriame faktiškai gyvena atsakovo tėvai, o pats atsakovas nuomojasi būstą kitoje vietoje. Siekdamas atsiskaityti su ieškovu, atsakovas bandė skolintis pinigų, tačiau asmenys, į kuriuos kreipėsi atsakovas, jam atsisakė skolinti pinigų. Atsakovas nurodė, kad jis turi galimybę įvykdyti jo atžvilgiu kilusią prievolę ieškovui per keturių metų ir septynių mėnesių laikotarpį, be to, toks išdėstymas ieškovo turtinei padėčiai įtakos neturėtų, kadangi ieškovo finansinė padėtis yra labai gera, be to, ieškovas yra sveikas bei darbingo amžiaus.

3.       Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į šį atsakovo prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka visiškai. Ieškovo teigimu, atsakovo prašymas yra nepagrįstas, kadangi tai iš esmės yra tik atsakovo nenoras įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir šiuo prašymu yra tik siekiama užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo procesą, be to, prašymo tenkinimo atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 str. nuostatose įtvirtintas šalių lygybės įstatymui ir teismui principas bei CPK 7 str. nuostatose įtvirtintas operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo principas. Iš paties atsakovo pateiktų duomenų apie jo turtinę padėtį yra akivaizdu, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl atsakovo argumentai apie jo sudėtingą finansinę būklę turėtų būti atmestini, kaip nepagrįsti, be to, atsakovas klaidina teismą, kadangi nenurodė palūkanų, kurias turi mokėti pagal teismo sprendimą ir nutartį dydžio, be to, atsakovas šiuo prašymu siekia pasityčioti iš ieškovo, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi visas finansines galimybes pilnai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovui žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais ir per laikotarpį nuo jų padarymo, t. y. nuo 2016 balandžio 24 d. iki pat prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pateikimo teismui dienos atsakovas visiškai nėra atlyginęs ieškovo turėtų nuostolių. Be to, atsakovo finansinė padėtis per visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį netgi pagerėjo, t. y. atsakovas susirado darbą, tačiau vis tiek neatlygina ieškovui patirtos žalos, be to, iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų turinio yra tikėtina, jog atsakovas šiuo metu gauna pajamas iš buto, priklausančio jam nuosavybės teise, nuomos, kadangi į atsakovo banko sąskaitą nuolatos patenka pinigų sumos periodiniu laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo argumentai, jog jis nuomojasi būstą, galimai yra neatitinkantys tikrovės, kadangi civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo nuomotojo sutikimą gyventi jam priklausančiame bute, be to, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atsakovas nurodė, jog jis gyvens pas laiduotoją. Ieškovo teigimu, atsakovo argumentai apie tai, kad jam yra būtinos 150,00 Eur dydžio pragyvenimo lėšos, yra nepagrįsti ir nelogiški, todėl taip pat yra atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovo R. K. prašymą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. sausio 10 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties vykdymą išdėstė dviejų metų laikotarpiui (t. y. 24 mėnesiams), išieškant iš atsakovo R. K. ieškovo T. J. naudai po 344,16 Eur sumą kas mėnesį 24 mėnesių laikotarpiu, mokėjimus pradedant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bei priteisė iš atsakovo R. K. ieškovo T. J. naudai 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5.       Teismas sprendė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų turinio negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, kadangi atsakovas dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto ir kt., be to, atsakovo prašomas itin ilgas sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas, t. y. net keturi metai bei septyni mėnesiai, šiuo atveju iš esmės pažeistų ieškovo teisėtus interesus bei šalių lygiateisiškumo principą, todėl darytina išvada, kad atsakovas visgi yra pajėgus atsiskaityti su ieškovu, tačiau ne tokiu prašomu ilgu periodu ir atsakovo prašymas yra tenkintinas tik iš dalies.

6.       Atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, jos apimtį bei į sugaišto advokato laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo iš atsakovo prašomos išieškoti bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos, kadangi šiuo konkrečiu atveju advokato parengto procesinio dokumento pobūdis nebuvo pakankamai sudėtingas, jame nėra sprendžiami itin sudėtingi ir/arba teismų praktikai itin reikšmingi teisės taikymo klausimai, be to, pats prašymas yra išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taigi, advokatui nereikėjo papildomai rengtis teismo posėdžiams, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde ieškovas T. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti, priimti naujai teikiamus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovo pateikta aktualia teismų praktika ir išaiškinimais dėl CPK 284 str. 1 d. taikymo ir aiškinimo. Priimant nutartį, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kadangi toje byloje kasacinis teismas poziciją dėl galimybių ginčo atveju taikyti CPK 284 str. nuostatas, pateikė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas toje byloje yra finansinė institucija - bankas, be to, toje byloje ginčas tarp šalių vyko dėl paskolos, delspinigių, palūkanų mokėjimo, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, taikos sutarties vykdymo.

7.2.                      Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo dalimis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jis dirba ir gauna pastovias pajamas.

7.3.                      Ieškovas patyrė dideles išlaidas sveikatos atstatymui ir gydymui, patyrė neturtinę žalą. Dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti ir nenoro atlyginti žalos, ieškovas patyrė teisines išlaidas. Šiai dienai jokia žala ieškovui nėra atlyginta. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

7.4.                      Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, apribojo ieškovo teisę į jo naudai priteistų palūkanų išieškojimą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą, kadangi išdėstė iš atsakovo priteistą sumą be procesinių palūkanų.

7.5.                      Teismas tenkindamas atsakovo prašymą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, neturintis jokių išlaikytinių, nėra sudaręs santuokos. Tuo tarpu, ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ženklią žalą, turi šeimą, mažametį vaiką.

7.6.                      Atsakovas nepateikė visų savo banko sąskaitų išrašų, nepateikė įrodymų, kad neturi ar nesinaudoja kitų bankų paslaugomis. Atsakovas teigia, kad kreipėsi į AB SEB banką dėl paskolos, tačiau iš AB SEB bankas pateikto atsakymo matyti, kad tai tik banko automatinis, preliminarus atsakymas.

7.7.                      Teikiamas „Bigbank" išrašas patvirtina, kad atsakovas nevaržomai gali gauti paskolą virš 8000 Eur net 60 mėn. laikotarpiui, mokant po 199,68 Eur. Taigi atsakovas gali pasiimti paskolą ir atsiskaityti su ieškovu, jeigu tik to norėtų. Tačiau atsakovas specialiai nesikreipia, nes nenori atsiskaityti su ieškovu.

7.8.                      Teismo skundžiama nutartimi nustatytas 24 mėnesių laikotarpis yra neracionalus ir neprotingas terminas. Teismo 2019-01-30 nutartyje net nėra nurodyta jokių argumentų ir motyvų, kodėl vykdymas išdėstomas būtent 24 mėn. terminui, dėl to nutartis laikytina nepagrįsta ir nemotyvuota.

7.9.                      Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (net nesiekia vidurkio). Taigi yra protingos ir pagrįstos. Dėl to visos išlaidos turėjo būti ir turi būti priteistinos ieškovo naudai visa apimtimi.

8.       Atsakovas R. K. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog teismui priėmus sprendimą dėl skolos išdėstymo būtų realiai bei faktiškai pažeistos jo teisės ir interesai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad dar 2017 metais jo darbo užmokestis buvo 1 795 Eur, atskaičius mokesčius. Nei pateikdamas atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo, nei atskirąjį skundą, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį, įsiskolinimus, sveikatos problemas, bei kitas svarbias aplinkybes šio klausimo išsprendimui, dėl ko byloje nėra duomenų, jog skundžiama nutartis pažeistų jo interesus iš esmės.

8.2.                      Atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 700 Eur. Atsakovas 340 Eur skiria buto nuomai, bei dar nuo 30 Eur iki 70 Eur komunalinėms paslaugoms apmokėti. Taigi faktiškai sumokėjus nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius atsakovui lieka tik apie 300 Eur. Be atsakovui padovanoto buto, kuriame faktiškai gyvena ir gyvens jo tėvai, jokiu turtu, kurį galėtų realizuoti, atsakovas nedisponuoja.

8.3.                      Norėdamas kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu, atsakovas kreipėsi tiek į pažįstamus, tiek į kredito įstaigas su prašymu suteikti jam kreditą, tačiau nei viena įstaiga, o taip pat ir draugai to padaryti nesutiko.

8.4.                      Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, jog teismui neišsprendus palūkanų grąžinimo klausimo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. CK 6.210 str. 1 d. imperatyviai nustato palūkanų skaičiavimo tvarką, todėl teismas neturėjo dėl palūkanų pasisakyti rezoliucinėje dalyje, kadangi palūkanų sumos dydis priklausys nuo to, kada bus pilnai su ieškovu atsiskaityta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

11.       Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai tenkino atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

12.       CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

13.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

14.       Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

15.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 124-125). Atsakovo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 690 Eur (e. b. l. 123). Atsakovas yra sudaręs buto nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 340 Eur nuomos mokestį (e. b. l. 126-132). Atsakovas nurodė, kad už buto komunalines paslaugas kas mėnesį sumoka nuo 30 Eur iki 70 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad kito turto ir santaupų neturi. Atsakovo teigimu, jo finansinė padėtis yra sunki ir kitos galimybės grąžinti skolą ieškovui, be skolos išdėstymo, atsakovas neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo pajamos siekia tik 690 Eur per mėnesį, visų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo vertinti turtinę padėtį komplikuota ir itin sunkia. Atsakovas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena jo tėvai, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas neturi galimybės gyventi minėtame bute kartu, juo labiau, kad butas yra trijų kambarių. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas turi išlaikytinių. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išnaudojo visas galimybes gauti papildomų lėšų. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo, privalo atsižvelgti ir į kitos šalies – kreditoriaus interesus. Proceso teisės normos įpareigoja derinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl net ir konstatavus, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tai būtų tik viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, tačiau ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad abejoms šalims priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o pirmosios instancijos teismo nustatytas 24 mėnesių laikotarpis neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 

16.       Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovas neneigia, jog viso bylos nagrinėjimo (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) metu nesukaupė lėšų, kuriomis galėtų padengti bent dalį ieškovui priteistos sumos, kas leidžia manyti, jog ateityje, atsakovas ieškovui mokėtinų sumų taip pat gali neturėti. Įrodymų, kad po teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo bent dalį priteistos sumos, taip patvirtindamas realų siekį atsiskaityti prašyme išdėstytu būdu, taip pat nepateikta. Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, konstatuotina, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo, nesant jokio faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, taip pat nesant duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti, taikyti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atvejų pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, paneigtų teisėtus ieškovo lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau.

17.       Apeliantas nesutinka su nutarties dalimi, kuria sumažintos jo prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikimą. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

18.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju advokato parengto procesinio dokumento pobūdis nebuvo pakankamai sudėtingas, jame nėra sprendžiami itin sudėtingi ir/arba teismų praktikai itin reikšmingi teisės taikymo klausimai, be to, pats prašymas yra išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taigi, advokatui nereikėjo papildomai rengtis teismo posėdžiams. Vien aplinkybė, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos už ieškinio parengimą ir jo pateikimą teismui neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio dar nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas.

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

21.       Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, jam iš atsakovo priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžiančius įrodymus ieškovas pateikė kartu su atskiruoju skundu (e. b. l. 183, 184).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo R. K. (R. K.) prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėja                             Eglė Surgailienė