3.7.         Pareiškėja taip pat tvirtina, jog 2017 m. sausio 31 d. sudaryti skolos perkėlimo sandoriai, kuriais BUAB „Arvi fertis“ vietoje reikalavimo teisių į UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“ skolos perkėlimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „BALTKALIS“, buvo ekonomiškai nenaudingi BUAB „Arvi fertis“ ir jos vadovybės tokie veiksmai (sudarant šiuos sandorius) laikytini tyčinio bankroto požymiais. Nesutiktina su tokiu argumentu, nes šių sandorių metu nei BUAB „Arvi fertis“, nei UAB „BALTKALIS“ nebuvo nemokios. Pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, jog šie sandoriai būtų viršiję įprastinę BUAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos riziką, juos sudarant BUAB „Arvi fertis“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis.

3.8.         Pareiškėja teigia, jog nurodytos aplinkybės bei netinkama investuotojo reikalavimų apskaita, taip pat netinkamai didelės sumos, gautos iš investuotojo panaudojimas, laikytini tyčinio bankroto požymiu. Tačiau pareiškėja nenurodo priežastinio ryšio tarp 2016-02-01 sudarytos investavimo sutarties ir (tuo metu dar mokios) įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai būtų kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Tuo pačiu pabrėžiama, K. B. niekaip negalėtų būti atsakingas dėl šio sandorio sudarymo, net pripažinus jį ekonomiškai nenaudingu ir vienu iš tyčinio bankroto kriterijų, nes jis BUAB „Arvi fertis“ vadovu tapo praėjus lygiai dvejiems metams po šio ginčo sandorio sudarymo.

3.9.         Pareiškėja nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, nutraukdamas BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, konstatavo, jog bendrovė siekė sukurti vadinamąją „kontroliuojamojo restruktūrizavimo proceso“ situaciją. Iš tiesų šioje teismo nutartyje buvo konstatuota, jog ne bendrovė, o administratorius siekė kontroliuojamojo restruktūrizavimo proceso. Pareiškėja taip pat šioje pareiškimo dalyje samprotauja apie tai, kad BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo procesą buvo siekiama pradėti pasitelkiant savo susijusių asmenų paramą, šių savo teiginių nepatvirtina jokiais įrodymais, o svarbiausia – nenurodo kaip šios aplinkybės gali būti susijusios su tyčinio bankroto požymiais. Šioje dalyje svarbu pabrėžti, jog BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2017 m. lapkričio 19 d. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėjant pareiškimą yra padaroma išvada, jog įmonė yra nemoki.

3.10. Pareiškėja taip pat nurodo, jog BUAB „Arvi fertis“, vykdydama sandorius su bendrove OOO ARVI NPK, mažino savo apyvartines lėšas ir turtą, BUAB „Arvi fertis“ vadovybei turėjo ir galėjo būti žinoma, kad prekybos su OOO ARVI NPK atveju bus netekta apyvartinių lėšų ir „<...> sumažintos ir taip menkos Bendrovės galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais <...> tokie veiksmai laikomi papildomu tyčinio bankroto požymiu“. Nesutiktina ir su tokiu argumentu. Visų pirma, ekspertas R. B., kurio konsultacine išvada vadovaujasi pareiškėja, nenurodė, jog sandoriai su OOO ARVI NPK būtų įtakoję BUAB „Arvi fertis“ nemokumą. Antra, 2017-10-10 Kauno apskrities VMI parengtoje mokestinio tyrimo ataskaitoje yra pažymėta, jog sandorių suma su OOO ARVI NPK nėra reikšminga visos bendrovės mastu ir „<...> įvertinus visas aplinkybes, sandoriai su OOO ARVI NPK nelaikytini tokiais rizikingais, kad jų kainodarą reikėtų vertinti detaliau“. Vadinasi, nėra jokių objektyvių įrodymų, jog dėl sandorių su OOO ARVI NPK BUAB „Arvi fertis“ būtų tapusi nemoki, juo labiau, kad yra priežastinis ryšys tarp bendrovės valdymo organų veiksmų, kurie būtų laikytini kaip blogas įmonės valdymas, ir BUAB „Arvi fertis“ bankroto.

3.11. K. B. iš vadovo pareigų buvo atleistas 2017 m. gegužės 1 d., todėl jis nėra atsakingas už BUAB „Arvi fertis“ finansinės atskaitomybės nepateikimą už 2016 metus, o juo labiau už 2014, 2015, 2017 ir 2018 m., kodėl taip įvyko jam nėra žinoma.

3.12. K. B. negali atsikirsti į pareiškėjos argumentus dėl OOO ARVI NPK ir S.C.ARVI AGRO SRL akcijų vertės, nes jis nebuvo BUAB „Arvi fertis“ vadovu šias akcijas įsigyjant, jis nebuvo BUAB „Arvi fertis“ vadovu laikotarpiu, kai būdavo sudarinėjamos finansinės apyskaitos, apskritai buvo šios bendrovės vadovu per trumpą laiką (kiek daugiau nei tris mėnesius), kad būtų spėjęs įvertinti bendrovės turtą.

3.13. Pareiškėja, teigdama, jog BUAB „Arvi fertis“ nemoki buvo vėliausiai 2016 m. pabaigoje, vadovaujasi 2022 m. gegužės 5 d. eksperto R. B. parengta konsultacine išvada (pareiškimo priedas Nr. 14), į pareiškimą gausiai įterpdama šios konsultacinės išvados tiriamosios dalies citatas, tačiau ignoruodamas eksperto išvadas. Ekspertas R. B. išvadose nurodo, kad: − „<...> Remiantis atlikto tyrimo rezultatais daroma pagrįsta išvada, kad UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai viršijo ne tik pusę bet visą Bendrovės balanse nurodyto turto vertę, o tai reiškia, kad įmonė buvo nemoki 2017-09-01“.

3.14. Teismo ekspertas nustatydamas BUAB „Arvi fertis“ nemokumo datą vadovavosi ne tik savo atliktu tyrimu, bet ir 2017-09-28 ekspertinio tyrimo aktu Nr. INSOV-1709-01, kuriame UAB „Arvi Fertis“ nemokumo momentas taip pat konstatuotas 2017 m. rugsėjo mėn. Taigi pareiškėja, be jokio pagrindo konstatavo, jog BUAB „Arvi fertis“ nemoki tapo 2016 m. pabaigoje, ir teigia, jog įmonės vadovai nuo 2016 m. pabaigos privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo, tačiau to nepadarė ir tokios pareigos pažeidimas gali būti pripažintinas tyčinio bankroto požymiu. Pareiškėja turėjo aiškiai nurodyti, kada tokia pareiga atsirado, kuris iš suinteresuotų asmenų šią pareigą pažeidė ir kad tokios pareigos pažeidimas buvo sąmoningo blogo įmonės valdymo pasekmė. Pareiškėjas šių aplinkybių neįrodinėja, tik abstrakčiai konstatuoja, jog BUAB „Arvi fertis“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant ir sudarant sandorius, kurie akivaizdžiai pažeidė kreditorių teises; suinteresuotų asmenų vadovaujama bendrovė sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius.

3.15. K. B. BUAB „Arvi fertis“ vadovu buvo itin trumpą laiką – tik tris mėnesius. Pagal byloje esančius duomenis įmonė tuo laikotarpiu buvo moki, todėl jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. K. B. nebuvo BUAB „Arvi fertis“ vadovu tais laikotarpiais, kai, anot pareiškėjo, buvo sudaryti nenaudingi sandoriai, todėl jis apskritai laikytinas netinkama šalimi šioje byloje, nes jo veikime (neveikime) nėra tyčinio bankroto požymių, visi byloje esantys įrodymai ir aplinkybių visetas niekaip neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp jo veikimo (neveikimo) ir įmonės tyčinio privedimo prie bankroto, nemokios įmonės padėties esminio bloginimo, tuo pačiu nėra nei vieno kriterijaus jo, kaip buvusio vadovo, atsakomybei kilti.

4.         Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškimą prašo atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB „BELOR“ 2023-08-03 pareiškimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuoto asmens A. V. atžvilgiu; teismui nusprendus pripažinti BUAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu, netenkinti UAB „BELOR“ prašymo apriboti A. V. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti BUAB „Arvi fertis“ šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į pareiškimą grindžia argumentais:

4.1.         A. V. veiksmuose akivaizdžiai nėra jokių nuoseklių ir kryptingų veiksmų, kuriais būtų siekta BUAB „Arvi fertis“ nemokumo, be to, jo veiksmai nelėmė, o tuo labiau, veiksmuose nėra tyčios pabloginti BUAB „Arvi fertis“ turtinę padėtį. Per vienerius vadovavimo BUAB „Arvi fertis“ metus nebuvo jokių sistemingų ar nesąžiningų A. V. veiksmų, kuriais būtų pakenkta ar būtų siekiama pakenkti įmonės nemokumui ar jos kreditorių interesams.

4.2.         Nei 2017 m., kada BUAB „Arvi fertis“ kreditorės UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd siekė bankroto bylos BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo bei LUAB „Arvi fertis“ siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei tuo labiau 2019 m., kada tuometinio LUAB „Arvi fertis“ vadovo T. D. pareiškimu pakartotinai siekta BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, A. V. nebuvo BUAB „Arvi fertis“ vadovu (vadovu buvo tik iki 2016-03-24), todėl pareiškime nurodomos aplinkybės dėl neva teismams pateiktų neteisingų ar tikrovės neatitinkančių BUAB „Arvi fertis“ finansinių dokumentų ar kreditorių interesų pažeidimo yra nežinomos, dėl ko šiame atsiliepime apie tai plačiai nepasisakoma. Tačiau būtina paminėti, jog įsiteisėjusiomis teismų nutartimis BUAB „Arvi fertis“ nemokumo klausimas 2017 m. laikotarpiu jau yra išspręstas ir teismų konstatuota, jog 2017-09-30 dienai BUAB „Arvi fertis“ buvo moki.

4.3.         Civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, kurioje buvo nagrinėjamas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD ir UAB „Best fert“ pareiškimas dėl bankroto bylos BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo bei tuometinio BUAB „Arvi fertis“ vadovo T. D. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo, Kauno apygardos teismas, atmetęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir patenkinęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2017-11-29 nutartyje (1 priedas) konstatavo, jog BUAB „Arvi fertis“ „pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė formaliai neatitinka nemokios įmonės būklės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Kartu nurodytų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nors UAB „Arvi fertis“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 punktas)“.

4.4.         Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018, kurioje UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atskirasis skundas dėl 2017-11-29 Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo buvo atmestas, taipogi konstatuota, kad „priešingai, nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė šios bylos esmę – išsamiai, visapusiškai įvertino surinktus aktualius įrodymus ir teisingai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, taip pat teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir sprendė, kad reikalavimas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą yra pagrįstas, todėl jai nekeltina bankroto byla“.

4.5.         UAB „BELOR“ pareiškime nurodo ir cituoja teismų sprendimus/nutartis, kuriuose pasisakyta dėl LUAB „Arvi fertis“ (ne)mokumo, tačiau, skirtingai, nei minėtose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo, šiose UAB „BELOR“ nurodytose bylose teismai sprendė tarpusavio užskaitų aktų ar įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimus ir BUAB „Arvi fertis“ nemokumo klausimas nebuvo sprendžiamas juridinio asmens nemokumą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, todėl šioje byloje neturi prejudicinės galios.

4.6.         Aplinkybę dėl tariamai BUAB „Arvi fertis“ neapmokamų UAB „ARVI“ ir ko sąskaitų nuo 2015 m. gruodžio mėn. pab. UAB „BELOR“ įrodinėja tik pačios UAB „ARVI“ ir ko pateiktu kreditoriniu reikalavimu, prie jo pridėtos LUAB „Arvi fertis“ skolos likučio detalizacija 2018-01-25 būklei bei tarpusavio susitarimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „ARVI“ ir ko bei LUAB „Arvi fertis“ yra susijusios bendrovės, kurios tiek iki 2015 m. pabaigos, tiek ir vėlesniais metais atliko viena kitai eilę mokėjimų, todėl tarpusavio skolų susidarymas nerodo tikrosios faktinės BUAB „Arvi fertis“ finansinės būklės. Be to, pati UAB „BELOR“ pareiškime nurodo, kad tokiais veiksmais buvo pasirinkta didinti susijusių kreditorių reikalavimus, ir siekti kontroliuojamų nemokumo procedūrų. Nors ir su tokiais siekiais, ypač A. V. vadovavimo laikotarpiu, nesutinka, visgi tai parodo pareiškėjos nurodomų aplinkybių dviprasmiškumą ir prieštaravimą viena kitai. Pareiškėjos teigimu, nuo 2015 m. gruodžio mėn.pab. neva BUAB „Arvi fertis“ nemokėjo jokių sąskaitų UAB „ARVI“, tuo pačiu neva tai buvo daroma specialiai siekiant turėti didesnius susijusių įmonių reikalavimus.

4.7.         Skirtingai, nei siekia įteigti UAB „BELOR“, 2016-02-01 investavimo sutartis nenumatė jokio konkretaus tikslo, kaip turi būti panaudotos pagal sutartį gautos lėšos. 2016-02-01 investavimo sutarties 3.1.6. punkte tik įtvirtinta, kad investuotojas sumoka BUAB „Arvi fertis“ 3 000 000 Eur kaip išankstinę įmoką už akcijas. Tačiau investavimo sutartyje nenumatyta, kad išankstinė 3 000 000 Eur įmoka ar kitos pagal investavimo sutartį mokėtinos sumos turi būti panaudotos konkrečiu tikslu. 3 000 000 Eur (ar kitų sumų pagal sutartį) sumokėjimas UAB „BALTKALIS“ atitiko tiek BUAB „Arvi fertis“, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko interesus, kadangi, kiek A. V. prisimena, lėšos buvo panaudotos išimtinai BUAB „Arvi fertis“ interesams – atsiskaitymui su UAB „BALTKALIS“ už žaliavas. Toks lėšų panaudojimas iš bendrovės veiklos perspektyvos tuo metu buvo tikslingas ir logiškas.

4.8.         Investuotojui PRIDE HOLDING & LIMITED buvo puikiai žinoma, kad lėšas sumokėjo UAB „BALTKALIS“, jam tai buvo priimtina ir nematė to kaip prieštaravimo investavimo sutarties tikslams (kadangi mokėjimų buvo ne vienas). Kaip ir UAB „BELOR“ yra pateikusi, BUAB „Arvi fertis“ atskirais prašymais prašė PRIDE HOLDING & LIMITED pagal investavimo sutartį mokėtinas sumas sumokėti UAB „BALTKALIS“ ir, atitinkamai, investuotojas prašymų pagrindu atliko pavedimus. A. V. vadovavimo laikotarpiu PRIDE HOLDING & LIMITED buvo pateiktas prašymas sumokėti 3 000 000 Eur išankstinį mokėjimą pagal investavimo sutartį, pervedant lėšas UAB „BALTKALIS“, o PRIDE HOLDING & LIMITED 2016-02-09 ir 2016-02-11 mokėjimais (4 priedas) pervedė 600 000 Eur, ir atitinkamai, 2 400 000 Eur sumas. Kitos sumos buvo sumokėtos ne A. V. prašymų pagrindu ir/ar jau BUAB „Arvi fertis“ vadovaujant ne A. V.. Kaip ir nurodyta aukščiau, jo vadovavimo laikotarpiu (iki 2016-03-24) PRIDE HOLDING & LIMITED sumokėta 3 000 000 Eur lėšų suma buvo faktiškai naudojama Bendrovės interesams. Dėl išdėstyto aukščiau, darytina išvada, kad mokėjimai UAB „BALTKALIS“ pagal investavimo sutartį atitiko BUAB „Arvi fertis“ interesus, kadangi už gautas lėšas buvo atsiskaitoma už žaliavas (produkciją), kurios galėjo būti naudojamos BUAB „Arvi fertis“ veikloje (trąšų gamyboje).

4.9.         A. V. nėra ir negali būti atsakingas už neva netinkamai apskaitytą UAB „BELOR“ turėtą 5 600 000 Eur dydžio reikalavimą. Tiek pats investuotojo (vėliau įmonės UAB „Akvua“), tiek vėliau ir pareiškėja reikalavimas atsirado ne anksčiau kaip 2016-10-01, kada pasibaigė 2016-02-01 investavimo sutartyje (susitarime dėl jos pakeitimo) numatytas investavimo sutarties galiojimas. Vadinasi, į BUAB „Arvi fertis“ apskaitą ar finansinį ataskaitų rinkinį šis reikalavimas galėjo patekti ne anksčiau kaip 2016-10-01 (LR akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Kadangi tuo metu A. V. BUAB „Arvi fertis“ nebevadovavo (vadovavo iki 2016-03-24), tai jo atžvilgiu jokie neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti.

4.10. Nėra suprantama, kaip lėšų gavimas (kad ir netiesiogiai) pagal investavimo sutartį ir jų panaudojimas savo veiklai (atsiskaitymui už žaliavas) galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pagal 2016-02-01 investavimo sutartį buvo ne iššvaistytos ar išleistos lėšos, bet, atvirkščiai, gautos papildomos lėšos, kurios buvo panaudotos UAB „Arvi fertis“ veikloje. 2016-02-01 investavimo sutartis buvo sąlygota naujo investuotojo pritraukimo, kuris sutiko investuoti į UAB „Arvi fertis“ ženklias pinigų sumas. Tai, kad vėliau dėl investavimo sutarties neįgyvendinimo atsirado 5 600 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „Arvi fertis“, nepaneigia fakto, kad analogiška pinigų suma buvo gauta UAB „Arvi fertis“ (kad ir netiesiogiai) ir panaudota veiklai vykdyti. Taigi, investuotojo lėšų mokėjimas UAB „BALTKALIS“, siekiant atsiskaityti už žaliavas (produkciją) pats savaime negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš turimų duomenų nėra net užuominų, kad A. V. ar kuris kitas UAB „Arvi fertis“ vadovas būtų tyčiniais veiksmais siekęs panaudoti lėšas ne UAB „Arvi fertis“ interesų tenkinimui, bet asmeninių ar trečiųjų asmenų naudai.

4.11. Skirtingai, nei nurodo pareiškėja, 2015-03-19 paskolos sutarties, sudarytos su ARGENOR S.A., pagrindu ne BUAB „Arvi feris“ suteikė paskolą ARGENOR S.A., bet ARGENOR S.A. suteikė paskolą LUAB „Arvi fertis“. Pagal 2015-03-19 paskolos sutartį UAB „Arvi fertis“ buvo paskolos gavėju, bet ne paskolos davėju. Taigi, nors 2015-03-19 paskolos sutartyje yra klaidingai įvardinti paskolos gavėjas bei paskolos davėjas, visgi tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Arvi fertis“ gavo paskolą iš ARGENOR S.A. Be to, faktiškai UAB „Arvi fertis“ pagal 2015-03-19 paskolos sutartį gavo mažesnę sumą, t. y. UAB „Arvi fertis“ gavo ne 500 000 JAV dolerių paskolą, kaip nurodyta 2015-03-19 paskolos sutartyje, tačiau 340 000 JAV dolerių paskolą (ARGENOR S.A. mokėjimai LUAB „Arvi fertis“ pateikiami kaip 5 priedas). Kaip matyti iš pateikiamų UAB „Arvi fertis“ banko sąskaitos išrašų, ARGENOR S.A. 340 000 JAV dolerių paskolą suteikė dalimis: 1) 170 000 JAV dolerių paskolos sumą pervedė 2015-03-23; 2) 120 000 JAV dolerių – 2015-03-25; ir 3) 50 000 JAV dolerių – 2015-03-27. Tikėtina, kad UAB „BELOR“ šios faktinės aplinkybės yra žinomos ir tikslingai teismui teikiamas tik paskolos sutarties tekstas, neteikiant ir nenurodant jokių faktinių mokėjimų.

4.12. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Arvi fertis“ patyrė ženklias sąnaudas mokėdama už valdymo paslaugų teikimą motininei bendrovei UAB „ARVI“ ir ko pagal 2013-12-31 paslaugų teikimo sutartį. Tačiau pagrindinė valdymo paslaugų sutartis buvo sudaryta gerokai anksčiau, t. y. 2012-01-01 (sutarties kopija pridedama kaip 6 priedas), o 2013-12-31 buvo sudarytas tik susitarimas dėl 2012-01-01 paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (7 priedas). Kaip matyti iš pateikiamo dokumento, 2013-12-31 susitarimu buvo susitarta tik papildyti 2012-01-01 paslaugų teikimo sutartį naujais punktais, t. y. punktais dėl teisės naudoti prekės ženklą „ARVI“ viešųjų ryšių ir rinkodaros srityse ir mokesčio už šio prekės ženklo naudojimą nustatymo, taip pat punktais dėl garantijų ir laidavimų teikimo bei mokesčio už jų teikimą nustatymo. Kadangi UAB „Arvi fertis“ neturėjo šiose srityse tokios patirties, kokią turėjo UAB „ARVI“ ir ko, be to, neturėjo net žmogiškųjų išteklių, resursų ir net technikos atitinkamose įmonės valdymo srityse, tai tokio pobūdžio paslaugų įsigijimas iš UAB „ARVI“ ir ko buvo tikslingas bei įmonei naudingas.

4.13. Skirtingai, nei siekia įtikinti teismą UAB „BELOR“, faktiniai duomenys rodo, jog visos 2015 m. LUAB „Arvi fertis“ valdymo sąnaudos siekia vos 1/8 visų BUAB „Arvi fertis“ 2015 m. veiklos sąnaudų, o sąnaudos pagal 2012-01-01 paslaugų teikimo sutartį, atitinkamai, siekia dar mažesnę sumą. Be to, 2015 m. UAB „Arvi fertis“ pardavimo pajamos siekė 38 796 073 Eur sumą (pardavimo savikaina – 38 358 600 Eur sumą), t. y. net 97 kartus daugiau, nei visos valdymo sąnaudos (ar dar mažiau, nei sąnaudos pagal 2012-01-01 paslaugų teikimo sutartį). Pareiškėja galimai tikslingai teismui pateikė tik fragmentinę VMI tyrimo ataskaitos informaciją (lapų su faktiniais 2014 – 2015 m. finansiniais BUAB „Arvi fertis“ duomenimis neteikė), be to, daro niekuo nepagrįstus vertinimus ir interpretacijas pateiktų dalinių dokumentų pagrindu. Iš šio darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas, jog „iš esmės visos UAB „Arvi fertis“ pajamos teko būtent motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti“ neabejotinai prieštarauja faktinei situacijai ir yra klaidinantis teismą, kadangi visos 2015 m. patirtos valdymo sąnaudos sudaro tik vos 1 proc. visų pardavimo pajamų (ar pardavimo savikainos), o sąnaudos pagal 2012-01-01 paslaugų teikimo sutartį sudaro mažiau nei 10 proc. visų veiklos sąnaudų.

4.14. Visą 2014-2015 m. laikotarpį UAB „ARVI“ ir ko teikė valdymo paslaugas UAB „Arvi fertis“, išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, o UAB „Arvi fertis“, patvirtindama paslaugų suteikimą apmokėjo UAB „ARVI“ ir ko pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Ta aplinkybė, kad nėra paslaugų suteikimo aktų ar ataskaitų, niekaip nepaneigia faktinės aplinkybės, jog valdymo paslaugos UAB „Arvi fertis“ buvo faktiškai suteiktos.

5.         Suinteresuotas asmuo T. D. atsiliepime į pareiškimą prašo UAB „BELOR“ pareiškimą pripažinti UAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu atmesti; pareiškėjos prašymą apriboti T. D. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, palikti nenagrinėtu; Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nagrinėti pareiškėjos prašymą apriboti T. D. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, šį prašymą atmesti; priteisti iš UAB „BELOR“ trečiojo suinteresuoto asmens T. D. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į pareiškimą grindžia argumentais:

5.1.         Nors pareiškėja aiškiai neįvardija nei vieno suinteresuoto asmens veiksmo ar neveikimo, kuris galėjo lemti tyčinį bankrotą, galima numanyti, jog pareiškėja savo pareiškime remiasi suinteresuoto asmens veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms. Šiuo atveju, suinteresuotas asmuo patvirtina, kad UAB „Arvi fertis“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2017-05-18 (laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2017-12-13 ėjo l. e. p. generalinio direktoriaus pareigas) iki 2019-05-14. Taigi, nagrinėjant pareiškimą turėtų būti vertinami suinteresuoto asmens veiksmai, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti, suinteresuotam asmeniui einant generalinio direktoriaus pareigas konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2019-05-14.

5.2.         Ne tik suinteresuotam asmeniui, bet ir kitiems pareiškime nurodomiems suinteresuotiems asmenims, kurie tam tikrais laikotarpiais ėjo BUAB „Arvi fertis“ vadovų pareigas, negali būti taikomos JANĮ numatytos teisinės pasekmės, kadangi visi jie BUAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas ėjo dar iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. iki 2020-01-01.

5.3.         Pareiškėja daro prielaidą, jog BUAB „Arvi fertis“ buvo nemoki vėliausiai 2016 m. pabaigoje ir savo prielaidai pagrįsti pateikia į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto R. B. konsultacinę išvadą Nr. B001, kurioje jau nurodoma, kad BUAB „Arvi fertis“ tapo nemokia nuo 2017-09-01. Tokia pareiškėjos pozicija vertintina tik kritiškai dėl žemiau dėstomų aplinkybių ir argumentų.

5.4.         Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pradėjus eiti UAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas jam prireikė tam tikro laiko (apytiksliai 3 – 4 mėn.) susipažinti su UAB „Arvi fertis“ ūkine ir finansine būkle. Šiame kontekste suinteresuotas asmuo pažymi, kad priešingai nei pareiškime nurodo pareiškėja, 2017 m. antroje pusėje, kuomet suinteresuotas asmuo pradėjo eiti UAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas, įmonės finansinė padėtis neatitiko nemokumo požymių, kokie nustatyti ĮBĮ 2 str. 8 p., be to įmonė turėjo visą eilę užsakymų NPK trąšų gamybai, vykdė gamybinę veiklą, bei tuo metu įmonėje dirbo net 75 darbuotojai.

5.5. Suinteresuotas asmuo pateikia teismui UAB „Arvi fertis“ 2017 m. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo sudaryti 2017-08-31 dieną. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Arvi fertis“ įmonė tuo metu turėjo 38.724.399,00 EUR vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas. Be to, nors įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 46.429.443,00 EUR, pateikiamas išrašas iš buhalterinės programos patvirtina (2 Priedas), kad 2017-09-01 pradelsti buvo 16.545.971,00 EUR dydžio įsipareigojimai, t. y. neviršijo pusės į UAB „Arvi fertis“ balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip matyti iš 1 Priede pateikiamos 2017 m. tarpinės finansinės atskaitomybės, praėjus 9 mėnesiams nuo 2017 m. finansinių metų pradžios, įmonės tipinės veiklos pelnas buvo teigiamas ir sudarė 66 618 EUR, lyginant su -197 028 EUR tipinės veiklos nuostoliu, kuris buvo užfiksuotas 2016 m. rezultate. Darytina išvada, kad įmonės pelno padidėjimas sudarė net 130 410,00 EUR arba daugiau nei 66% Be to, įmonės trumpalaikis turtas per šį laikotarpį padidėjo net 620,528.00 EUR, kas sudarė daugiau nei 15% lyginant su 2016 m. Galiausiai, įmonė ženkliai sumažino iš pagrindinės veiklos patiriamą nuostolį, t. y. nuo 2016 metais (dar nevadovaujant Suinteresuotam asmeniui) patirto - 2 293 867 EUR nuostolio iki 891 915 EUR, t. y. kone 3 kartus.

5.6.         Suinteresuotas asmuo taip pat pateikia turto ir kreditorinių įsipareigojimų detalizaciją 2017-09-30 dienos būklei, iš kurios matyti, kad turto ir įsipareigojimų santykis 2017-09-30 UAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenimis sudarė 25 proc., todėl akivaizdu, kad neviršijo ĮBĮ 2 str. 8 p. įtvirtinto rodiklio – pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, iš tos pačios detalizacijos aiškiai matyti, jog didžioji dalis įmonės pradelstų įsipareigojimų buvo dengiami (pilna apimtimi ar dalinai), todėl tuo metu taip pat nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog įmonė nevykdo savo įsipareigojimų.

5.7.         Suinteresuotas asmuo papildomai pažymi ir tai, jog prieš jam tampant UAB „Arvi fertis“ generaliniu direktoriumi, tarp UAB „Arvi fertis“ ir pareiškėjos sudarytų sutarčių pagrindu vyko ilgalaikis bendradarbiavimas. Šalys, t. y. UAB „Arvi fertis“, pareiškėja ir UAB „BALTKALIS“ buvo sudariusios 2015 m. gegužės 5 d. trišalę bendradarbiavimo sutartį dėl NPK tiekimo Nr. 3S/BALT-(7.3)-55, pagal kurią būtent pareiškėja (kuri šiuo metu ir inicijuoja tyčinio bankroto iškėlimą) buvo įsipareigojusi per kalendorinius metus įsigyti 110 000 NPK (azoto-fosforo-kalio) trąšų, o UAB „Arvi fertis“ šias trąšas pagaminti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pagal minėtą sutartį įsipareigotas įsigyti NPK kiekis apėmė iš esmės visų kalendorinių metų UAB „Arvi fertis“ gamybą (įmonės gamybiniai pajėgumai sudaro 110 – 120 tūkst. tonų per metus), todėl natūralu, kad tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir kiti iki jo paskyrimo, buvę vadovai, pagrįstai tikėjosi, jog būtent pareiškėja trišalės bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrins UAB „Arvi fertis“ tvarias pajamas iš kurių įmonė būtų buvusi visiškai pajėgi pilna apimtimi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir net uždirbti pelno.

5.8.         Remiantis faktiškai išrašytomis sąskaitomis faktūromis pagal trišalę bendradarbiavimo sutartį Nr. 3S/BALT-(7.3)-55 ir visus jos priedus su atitinkamais papildomais pakeitimais / susitarimais, UAB „BELOR“ nurodytu laikotarpiu įsigijo 40 740 tonų NPK trąšų. Remiantis trišalėje sutartyje nurodytais įsipareigojimais įsigyti minimalų NPK trąšų kiekį, UAB „BELOR“ nurodytu laikotarpiu neįsigijo net 179 260 tonų trąšų. Akivaizdu, kad dėl UAB „BELOR“ pilnai neįsigyto minimalaus NPK trąšų kiekio laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2017-05-05 UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ patyrė net 4 809 546 EUR nuostolį.

5.9.         Nors 2016 m. UAB „Arvi fertis“ patyrė 2,293 mln. EUR nuostolių, tačiau per pirmus 9 mėn. 2017 m. nuostolis sumažėjo iki 1,044 mln. EUR, nes Arvi fertis net 40% sumažino savo veiklos sąnaudas (nuo 1 512 940 EUR 2016 m. iki 899 334 EUR per pirmus 9 mėn. 2017 m.). Suinteresuotam asmeniui tapo akivaizdu, jog BUAB „Arvi fertis“ turi laikinų finansinių sunkumų, kurie galėtų būti išsprendžiami bendrovės restruktūrizavimo procese.

5.10. UAB „Arvi fertis“ atitiko ĮRĮ 3 str. įtvirtintas įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas, nebuvo nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, suinteresuotas asmuo 2017-10-05 su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą (5 Priedas). Nėra jokių abejonių, kad 4 mėnesių terminas nėra per ilgas ir laikytinas protingu, susipažinti su tokios didelės įmonės kaip UAB „Arvi fertis“ ūkine ir finansine veikla bei dokumentais ir pasidaryti atitinkamas išvadas apie įmonės finansinę situaciją.

5.11. Aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo tinkamai realizavo jam, kaip juridinio asmens vadovui, nustatytą pareigą laiku inicijuoti UAB ,,Arvi fertis“ nemokumo procesą siekiant įmonės restruktūrizavimo, patvirtina Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017. Minėta nutartimi Kauno apygardos teismas, įvertinęs restruktūrizavimo pareiškime nurodytus suinteresuoto asmens argumentus bei ištyręs kartu su restruktūrizavimo pareiškimu pateiktus įrodymus, nusprendė tenkinti suinteresuoto asmens pareiškimą ir iškėlė UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, o pareiškimų dėl UAB ,,Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo netenkino.

5.12. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-370-2018, atmesdamas atskiruosius skundus, konstatavo, jog UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra moki, tačiau turi nenuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, bet neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Arvi fertis“ yra pajėgi vykdyti trumpalaikius (einamuosius) mokėjimus, taip pat yra ėmusis konkrečių priemonių išspręsti bendrovės mokumo problemas (sudarytos pardavimo sutartys), tai sudaro pagrindą daryti prielaidą apie tikėtiną UAB „Arvi fertis“ veiklos perspektyvumą.

5.13. Nuo restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo momento, t. y. 2018-01-25 iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo UAB „Arvi fertis“ veiklą, be kita ko, ir sandorių sudarymą prižiūrėjo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Suinteresuotas asmuo kas mėnesį teikė restruktūrizavimo administratoriui išsamią informaciją apie įmonės veiklą (veiklos pajamas, sąnaudas, piniginių srautų ataskaitą), o taip pat ir piniginių lėšų panaudojimo ataskaitas pagal kurias restruktūrizavimo administratorius giežtai kontroliuodavo kaip UAB „Arvi fertis“ laikosi teismo nustatytos piniginių lėšų panaudojimo tvarkos ir neviršija 2018-02-22 Kauno apygardos teismo nutartimi numatytos lėšų panaudojimo tvarkos ir mėnesinės išlaidų sumos. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, nustatytas pareigas.

5.14. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo pažymi, kad laikotarpiu, kai suinteresuotas asmuo ėjo UAB „Arvi fertis“ generalinio direktoriaus pareigas, o ypač nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradžios dėl suinteresuoto asmens sudaromų sandorių įmonė nenutrūkstamai vykdė ūkinę - komercinę veiklą, bei per trumpą laiką ženkliai pagerino savo finansinius rodiklius. Suinteresuoto asmens pateikiama pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad 2018 metais UAB „Arvi fertis“ apyvarta sudarė 26 979 558 Eur, bei buvo 3 956 101 Eur didesnė nei 2017 metais. Bendrovė 2018 metais uždirbo net 1 386 488 Eur bendrojo pelno, o tai net 430 018 Eur daugiau nei 2017 metais. Pateikiama pelno (nuostolio) ataskaita taip pat patvirtina, kad po restruktūrizuojamos bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“, kuri 2017 metais buvo patyrusi 2 570 026 Eur nuostolį, vadovaujant Suinteresuotam asmeniui 2018 metus užbaigė pelningai su 76 997 Eur grynuoju pelnu.

5.15. Pareiškėja pareiškime teigia, jog UAB „Arvi fertis“ su motinine bendrove UAB „ARVI“ ir ko sudarė finansiškai nenaudingą valdymo sutartį, dėl ko iš esmės visos Bendrovės pajamos teko būtent motininei bendrovei. Suinteresuotas asmuo negali plačiau pasisakyti dėl šios valdymo paslaugų teikimo sutarties sudarymo aplinkybių, kadangi ši sutartis buvo sudaryta dar 2013-12-31, t. y. daugiau kaip prieš ketverius metus iki suinteresuotam asmeniui pradedant eiti UAB „Arvi fertis“ generalinio direktoriaus pareigas, todėl šios aplinkybės suinteresuotam asmeniui nėra žinomos. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2019-05-14 UAB „Arvi fertis“ neatliko nei vieno mokėjimo pagal nurodomą valdymo paslaugų sutartį.

5.16. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad jo vadovavimo laikotarpiu UAB „Arvi fertis“ finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo patvirtinti audito ataskaitomis. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog priešingai, nei teigia pareiškėja, finansinio audito atlikimo sutartis su finansinį auditą atliekančia įmone UAB BDO auditas ir apskaita buvo sudaryta. Tik dėl iki suinteresuoto asmens paskyrimo neužbaigtų audito procedūrų ir kilusių ginčų su finansinę atskaitomybę rengusia bei auditą atlikusia įmone, taip pat dėl daug įmonės išteklių kainavusių ginčų su pareiškėja bei su ja susijusiomis įmonėmis UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, finansinio audito užbaigimas užtruko.

5.17. Nepaisant to, jog Kauno apygardos teismas 2018-10-04 nutartimi nutraukė UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiais apie tariamą UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimą, kurį inicijavo suinteresuotas asmuo 2017 m. spalio mėn., kaip „kontroliuojamą“ procesą vien tik su tikslu patenkinti susijusių asmenų interesus. Restruktūrizavimo procesas buvo realus ir aukščiau aptarti 2018 metų rezultatai įrodo, jog įgyvendinat mokumo atkūrimo priemones UAB „Arvi fertis“ pavyko stabilizuoti veiklą. Per UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo laikotarpį įmonei būtų pavykę įveikti finansinius sunkumus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pareiškėja nutyli itin svarbias aplinkybes apie tai, jog restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas dėl pačios pareiškėjos plataus mąsto bylinėjimosi, kurio metu pareiškėja aktyviai ginčijo daugumos UAB „Arvi fertis“ kreditorių finansinius reikalavimus, tokiu būdu siekdama iš esmės vienintelio tikslo - kad nebūtų patvirtinta kreditorinių reikalavimų dauguma, kuri reikalinga restruktūrizavimo planui patvirtinti. Teismas UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą nutraukė būtent tuo pagrindu, jog nustatytais terminais nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.), o ne dėl to, jog būtų pripažinęs, kad UAB „Arvi fertis“ yra nemoki.

5.18. Suinteresuoto asmens išdėstytos faktinės aplinkybės ir kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami įrodymai patvirtina, jog jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2019-05-14, suinteresuotas asmuo neatliko jokių kryptingų ar tyčinių veiksmų, kurie lemtų UAB „Arvi fertis“ įmonės privedimą prie bankroto. Priešingai, suinteresuotas asmuo dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, siekdamas išspręsti įmonės finansinius sunkumus, bei pasinaudojo tuo metu ĮRĮ numatyta galimybe įmonei, turinčiai finansinių sunkumų ir nenutraukusiai ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

5.19. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, jog ne tik įstatyme numatytomis priemonėmis siekė sudaryti sąlygas UAB „Arvi fertis“ įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią veikti įmonę bei išvengti bankroto, bet ir ieškojo konsensuso su įmonės kreditoriais, tame tarpe ir pareiškėja. Suinteresuoto asmens teiktas 2019-03-18 prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo (15 Priedas) patvirtina, kad net ir nepaisant to, jog pareiškėja nepagrįstai buvo areštavusi UAB „Arvi fertis“ turtą, suinteresuotas asmuo bendradarbiavo su pareiškėja, derino tarpusavio atsiskaitymą.

5.20. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-09-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, dalis įskaitymo sandorių buvo pripažinti negaliojančiais, savaime nereiškia, jog tokiais sandoriais buvo tyčia siekiama išvengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais bei esmingai bloginti UAB „Arvi fertis“ įmonės turtinę padėtį, turint tikslą sukelti įmonės bankrotą, kadangi: (i) įskaitymais buvo dengiami einamieji mokėjimai už įsigytas žaliavas ir pagamintas trąšas, o ne senos skolos; (ii) atsiskaičius už žaliavas, pagaminusi ir pardavus pagamintas trąšas įmonė uždirbdavo pelno, kurio nebūtų uždirbusi, jeigu šių įskaitymų nebūtų buvę; (iii) dėl atliktų įskaitymų UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimai buvo sumažinti net 14 256 918,90 Eur apimtimi, o kaip vėliau paaiškėjo iškėlus UAB „Baltkalis“ bankroto bylą, UAB „Baltkalis“ nebūtų buvęs pajėgus atsiskaityti su UAB „Arvi fertis“ už parduotas trąšas, todėl bet kuriuo atveju būtų likusi skola. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja savo pareiškime pateikdama tik deklaratyvius teiginius, visiškai neindividualizuodama konkrečių suinteresuoto asmens veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti tyčinį bankrotą, pateikė tik savo subjektyvų situacijos vertinimą, tačiau neįrodė konkrečių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimo bei šių požymių priežastinio ryšio su Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi patvirtintu UAB „Arvi fertis“ nemokumu.

6. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą prašo klausimą dėl UAB „Arvi fertis“ pripažinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia argumentais:

6.1. V. K. yra 62 metų amžiaus ir itin sunkios sveikatos būklės po insulto. Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas ėjo itin nežymų laikotarpį, t. y. nuo 2019-05-22 iki 2019-07-11, todėl jis negalėjo turėti didelės įtakos įmonės nemokumui. Be to, pareiškime nurodyti nuostolingi sandoriai sudaryti iki suinteresuoto asmens vadovavimo.

6.2.         Pareiškėjos nurodomu nemokumo momentu (2016 m. pabaiga) V. K. nebuvo Bendrovės vadovu. Suinteresuoto asmens V. K. vadovavimo pradžios laikotarpiu Vilniaus apygardos teismas 2019-05-15 nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškėlė bankroto bylą.

6.3.         Imperatyvi pareiga pateikti UAB „Arvi fertis“ finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registro tvarkytojui suinteresuotam asmeniui kaip bendrovės vadovui kiltų tik 2019 m. balandžio 30 d. Kita vertus, UAB „Arvi fertis“ dar 2019-05-15 buvo iškelta bankroto byla.

7. Nemokumo administratorius Aurimas Valaitis pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo atmesti UAB „BELOR“ pareiškimą dėl BUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisti iš UAB „BELOR“ suinteresuoto asmens BUAB „Arvi fertis“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepimą grindžia argumentais:

7.1.         UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjos daroma išvada, kad UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki jau nuo 2016 m. pabaigos. UAB „Arvi fertis“ kreditorius UAB „Best fert“ 2017-08-18 Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Kreditorius Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2017-08-29 taip pat pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Savo ruožtu UAB „Arvi fertis“ vadovas T. D. 2017-10-05 pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Civilinė byla pagal kreditorių UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pateikė pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo ir civilinė byla pagal UAB „Arvi fertis“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo buvo sujungtos, suteikiant bylai Nr. eB2-2586-638/2017. Kauno apygardos teismas 2017-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 kreditorių UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo atmetė, o UAB „Arvi fertis“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo tenkino.

7.2.         Kauno apygardos teismas 2017-11-29 nutartyje, nagrinėdamas kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo bei vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertino UAB „Arvi fertis“ finansinę būklę: teismas nurodė, kad iš UAB „Arvi fertis“ balanso, sudaryto 2017-09-30 matyti, kad 2016 metais UAB „Arvi fertis“ turėjo turto iš viso už 38 489 698 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 355 701 Eur. 2017 metais, kad įmonė turėjo turto už 38 271 546 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 34 611 051 Eur, trumpalaikis turtas – 3 660 495 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 48 182 052 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė – 15 483 804 Eur. Teismas nurodė, kad nustatant įmonės (ne)mokumą esminę reikšmę turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis. 2017-09-30 dieną UAB „Arvi fertis“ pradelstos skolos kreditoriams sudarė 9 488 206 Eur, vadinasi, UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tai yra, įmonė formaliai neatitinka nemokios įmonės būklės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Teismas tuo pačiu konstatavo, kad UAB „Arvi fertis“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-370-2018, išnagrinėjo kreditorių UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atskiruosius skundus ir Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartį paliko nepakeistą.

7.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-25 nutartyje, be kita ko, įvertino kreditorių atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad į UAB „Arvis fertis“ balansą įrašyti duomenys neatitinka realios bendrovės finansinės padėties, kadangi balanse nurodyta ilgalaikių investicijų vertė 29 369 156 Eur realiai yra nulio vertės. Lietuvos apeliacinis teismas kreditorių nurodytą nuomonę apie OOO „ARVI NPK“ ir „ARVI Agro“ akcijų vertę vertino kritiškai ir atmetė šiuos motyvus kaip nepagrįstus. Nurodytose įsiteisėjusiose teismų nutartyse: Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-402-370-2018, konstatuoti prejudiciniai faktai paneigia UAB „BELOR“ pareiškime nurodytą aplinkybę, kad dar 2016 m. pabaigoje UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki.

7.4. Nėra pagrindo teigti, kad UAB „Arvi fertis“ vadovai veikė tyčia ir sąmoningai neteikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo atmesti UAB „Arvi fertis“ kreditorių pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“. Teismams 2017-2018 m. nutartyse konstatavus, kad UAB „Arvi fertis“ nėra nemoki, yra nepagrįsta ir nelogiška teigti, kad UAB „Arvi fertis“ vadovai dar 2016 m. pabaigoje turėjo kreiptis dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo.

7.5. Nemokumo administratoriaus nuomone, tol, kol buvo vykdoma UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo procedūra, UAB „Arvi fertis“ negali būti laikoma buvusi nemokia įmone. Vykdant restruktūrizavimą, išieškojimai iš UAB „Arvi fertis“ turto buvo sustabdyti, UAB „Arvi fertis“ toliau vykdė gamybinę veiklą, veikla bei pinigų srautai buvo prižiūrimi restruktūrizavimo administratoriaus.

7.6.         Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kreditoriaus UAB „BELOR“ iniciatyva 2019-01-29 buvo areštuotas visas UAB „Arvi fertis“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įskaitant trąšas bei jų atsargas, o taip pat ir trečiųjų asmenų turtas, buvęs UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje. UAB „Arvi fertis“ trąšų gamyklos veikla buvo iš esmės sutrikdyta, UAB „BELOR“ areštuotą turtą saugoti pavedė saugos bendrovei „G4S Lietuva“, kuri užblokavo įvažiavimą į UAB „Arvi fertis“ trąšų gamyklą, be to iš gamyklos neleido išvežti ir tretiesiems asmenims priklausiusio turto. Tokiu būdu UAB „Arvi fertis“ tolimesnė veikla tapo neįmanoma.

7.7. UAB „BELOR“ pareiškime pripažinti UAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu nurodo, kad absoliučią UAB „Arvi fertis“ turto dalį sudarė bendrovės finansinis turtas, susidedantis iš OOO ARVI NPK akcijų ir S.C. ARVI AGRO SRL akcijų. UAB „Arvi fertis“ finansinėje atskaitomybėje šių akcijų vertė sudarė 29 369 155,86 Eur. UAB „Belor“ nurodo, kad per laikotarpį nuo 2013 m. pabaigos iki pat 2021 metų pabaigos UAB „Arvi fertis“ vadovybė jokia apimtimi nekoregavo nei OOO ARVI NPK akcijų vertės, nei S.C. ARVI AGRO SRL akcijų vertės, nepaisant auditorių nuomonės, ir vėliau pareikštos mokesčių administratoriaus nuomonės. T. D. kartu su atsiliepimu pateikė nepriklausomo vertintojo 2017-07-03 OOO ARVI NPK verslo vertės vertinimo ataskaitą su išvada, kuri patvirtina, jog 100 proc. dalies OOO ARVI NPK rinkos vertė 2017-06-30 dieną sudarė 25 005 726 Eur. T. D. nurodo, jog esant nepriklausomų vertintojų išvadoms dėl akcijų rinkos vertės, suinteresuotam asmeniui nebuvo jokio pagrindo finansinėje atskaitomybėje koreguoti šių įmonių akcijų vertes, nes jokių kitų duomenų, kurie paneigtų vertinimo ataskaitose pateiktas išvadas, suinteresuotas asmuo tuo metu neturėjo.

7.8.         UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius pažymi, kad per laikotarpį, kol administruoja UAB „Arvi fertis“ bankrotą, administratorius nenustatė UAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos klastojimo požymių. Administratorius taip pat nenustatė aplinkybių, kad UAB „Arvi fertis“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai ir (ar) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

7.9. Nors UAB „BELOR“ pareiškime nurodo, kad UAB „Arvi fertis“ 2013 m. sudaryti akcijų pirkimo sandoriai ženkliai sumažino UAB „Arvi fertis“ mokumą; taip pat 2013 m. sudaryta valdymo sutartis su UAB „Arvi“ ir ko lėmė, kad visos UAB „Arvi fertis“ pajamos atiteko motininei bendrovei, vis dėlto, pareiškėja įmonės vadovų, sudariusių šiuos sandorius, į bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukė.

7.10. UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius dar pirmajam UAB „Arvi fertis“ 2021-01-27 kreditorių susirinkimui pateikė UAB „Arvi fertis“ 2016-05-15 – 2019-07-11 laikotarpio sandorių analizę (pateikta kartu su T. D. atsiliepimu, Priedas Nr.16). Nemokumo administratorius nenustatė UAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto požymių, dėl to iki šios dienos nėra kreipęsis į UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

8. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė rašytinius paaiškinimu, kuriuose prašo pareiškėjos UAB „BELOR“ pareiškimą suinteresuoto asmens G. D. atžvilgiu atmesti. Savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:

8.1. Pareiškėja neįrodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. vasario mėn. atsiskaitymai (G. D. ėjo Bendrovės vadovo pareigas nuo 2016-03-25 iki 2017-01-24) buvo atliekami, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taisykles.

8.2. Pareiškėja neįrodė, kad Bendrovė netinkamai tvarkė investuotojo – PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED – (ir teisių perėmėjo – UAB „Akvua“, vėliau Belor) reikalavimų apskaitą bei netinkamai panaudojo dideles sumas, gautas iš investuotojo. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė tik 2016-02-01 sutartį su PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED (Investavimo sutartis), kurią pasirašė ne G. D., bet kitas suinteresuotas asmuo – A. V. (tuometinis vadovas), tačiau Belor nepateikia sutarties su UAB „Akvua“ pagal kurią UAB „Akvua“ perėmė teises ir pareigas iš PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED, todėl G. D. negali pasisakyti dėl šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir, atitinkamai, dėl to ar lėšos (ne)buvo naudojamos pagal Investavimo sutarties paskirtį, t. y. G. D. negali atsikirsti į jam metamus kaltinimus.

8.3. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovė siekė dirbtinai sukurti Arvi Agro reikalavimo teises į Bendrovę, tam, kad sukurtų „kontroliuojamą“ Bendrovės restruktūrizavimo procesą. G. D. nedalyvavo Arvi Agro finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje, todėl šios bylos medžiaga jam yra nežinoma ir jis jos savo žinioje neturi. Juolab tai nėra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.), kuriais šioje byloje galima būtų remtis prieš G. D., nes jis minėtos bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl, pareiškėja neįrodė ir šių aplinkybių, kurios neva sudaro pagrindą konstatuoti esant tyčinio bankroto požymiams.

8.4. Tam, kad G. D. pagrįstų, jog Bendrovė prašė pervesti PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED lėšas Baltkaliui ne veltui, bet išimtinai tik dėl Bendrovės interesų, t. y. tam, kad atsiskaitytų su savo žaliavų tiekėju ir galėtų verstis veikla (gaminti trąšas), G. D. prašė iš Bendrovės nemokumo administratoriaus išreikalauti laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-30 Baltikalis išrašytų sąskaitų Bendrovei už iš Baltkalio įsigytas žaliavas bei važtaraščių kopijas. G. D. pavyko gauti Baltkalio išrašytų sąskaitų Bendrovei už iš Baltkalio įsigytas žaliavas registrą (1 priedas), kuriame matyti, kad Bendrovė iš Baltkalio pirko žaliavas reikalingas trąšų gamybai ir būtent, šiais, o ne kokiais nors nesąžiningais tikslais, Bendrovė prašė pervesti PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED lėšas Baltkaliui. Bendra tokių patiektų trąšų kaina pagal laikotarpiu nuo 2023-01-20 iki 2016-03-10 sudarė net virš 2,3 mln. EUR sumą (1 priedas). Taigi, Bendrovė, prašydama investuotojo tiesiogiai atsiskaityti su žaliavų tiekėjų, vykdė savo prievoles žaliavų tiekėjui, taip užtikrindama nenutrūkstamą įmonės ūkinę komercinę veiklą. Tokie sandoriai negalėjo pažeisti Bendrovės interesų.

8.5.         Pareiškėja pareiškime teigia, kad Bendrovė, kartu su kontroliuojamu asmeniu Arvi Agro siekė dirbtinai sukurti Arvi Agro reikalavimo teisę į Bendrovę restruktūrizavimo byloje, ką neva patvirtina ir 2018-10-04 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria konstatuotas ARVI 18 grupės bendrovių nesąžiningas elgesys, siekiant sukurti kontroliuojamą Bendrovės restruktūrizavimo procesą. G. D. nurodė, kad jo turimais duomenimis Arvo Agro reikalavimo teisės į Bendrovę buvo realios. Šiems argumentams įrodyti, G. D. gavo papildomų įrodymų – 2016-05-13 NPK pardavimo sutartį Nr. Arvi-2016-5 ir pagal šią sutartį išrašytų sąskaitų registrą (2-3 priedai). Šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Arvi Agro – buvo veikianti Bendrovės dukterinė įmonė, kuriai Bendrovė tiekė trąšas, o tas trąšas Arvi Agro pardavinėdavo Rumunijoje. Todėl, Bendrovė dirbtinai nekūrė jokių Arvi Agro reikalavimo teisių į Bendrovę, tam, kad galėtų sukurti neva „kontroliuojamą restruktūrizavimo procesą“. Priešingai – šalis siejo įprasti ūkiniai-komerciniai santykiai.

9. Pareiškėja UAB „BELOR“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:

9.1.         pareiškėja byloje remiasi aplinkybėmis, kad absoliučią daugumą UAB „Arvi fertis“ turto sudarė nemokių bendrovių akcijos (OOO ARVI NPK, S.C. ARVI AGRO SRL). Šio turto tikroji vertė nebuvo nagrinėta iškeliant UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą, Kauno apygardos teismas rėmėsi išimtinai UAB „Arvi fertis“ pateiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, ir nenagrinėjo klausimo dėl tikrosios UAB „Arvi fertis“ priklausančių bendrovių rinkos vertės.

9.2.         Kauno apygardos teismo nutartyje nebuvo nagrinėta tikroji UAB „Arvi fertis“ priklausančių vertybinių popierių būklė, nutartyje nepateikiama jokios informacijos, kad šios aplinkybės vertinimas buvo atliekamas. T. D. atsiliepime nurodomą UAB „Arvi fertis ilgalaikio turto vertę 2017 m. rugsėjo 30 d. reikia sumažinti beverčių akcijų verte – 100 procentų OOO ARVI NPK akcijų verte, balanse apskaityta 24 762 511,58 Eur verte, ir S.C. Arvi Agro SRL akcijų verte, balanse apskaityta 4 606 644,28 Eur verte. Eliminavus atitinkamą nelikvidų turtą, akivaizdu, kad net pagal T. D. pateiktus duomenis UAB „Arvi fertis“ jau ilgą laiką dėl nuosekliai vykdytų ekonomiškai nepagrįstų ir nenaudingų veiksmų, buvo nemoki.

9.3.         UAB „Arvi fertis“ finansinė atskaitomybė, sudaryta 2017 m. rugsėjo 30 d., ir teikta Kauno apygardos teismui, neatitiko teisės aktų reikalavimų (pvz., 18-ojo Verslo apskaitos standarto 32 p., 33 p., 51 p., 55 p. reikalavimų). Pavyzdžiui, remiantis 18-ojo Verslo apskaitos standarto 55 p. nurodoma: „Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo“.

9.4.         Į bylą teikiama Kaliningrado arbitražo teismo nutartis, kuria 2017 m. liepos 20 d. OOO ARVI NPK iškelta bankroto byla. Tačiau net esant tokiai svarbiai ir esminei aplinkybei, finansinėje atskaitomybėje nurodyta OOO ARVI NPK vertė nebuvo perskaičiuota ir sumažinta. Jau vien tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas, sudarant 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „Arvi fertis“ finansinę atskaitomybę. Todėl aplinkybėmis, nurodytomis 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „Arvi fertis“ finansinėje atskaitomybėje negali būti remiamasi; šis dokumentas (ir jo pagrindu atliktos Kauno apygardos teismo išvados) apskritai negali būti vertinamas, nes jį surašant nesilaikyta finansinei atskaitomybei keliamų reikalavimų.

9.5.         T. D. teismams teikiamose pažymose teikiami duomenys neatitinka bylai aktualios situacijos. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjas detaliai išdėstė, kodėl UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimai motininei bendrovei UAB „ARVI“ ir ko priskirtini prie pradelstų įsipareigojimų.

9.6.         Pradelsti UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimai 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažiausiai 27 882 471,57 Eur didesni, nei nurodoma T. D. teismui teikiamoje pažymoje (5 600 000 Eur + 477 156,02 Eur + 6 916 765,42 Eur + 14 888 550,13 Eur). Kaip matyti, įsipareigojimų kreditoriams dydis įvairiose UAB „Arvi fertis“ pažymose yra skirtingas, nors kreditorių sąrašai sudaryti identiškoms dienoms; be to, kaip matyti, teismams teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie kreditorių reikalavimų dydį, manipuliuojant inicijuotais teisminiais procesais, ar tiesiog neatspindint realios situacijos, ją iškraipant. Kauno apygardos teismas neatlikinėjo detalios pradelstų kreditorių reikalavimų analizės, pradelstų reikalavimų dydis buvo nustatytas išimtinai pagal UAB „Arvi fertis“ vadovybės pateiktas pažymas, netyrė jokių tiesioginių įrodymų (pirminių apskaitos dokumentų) dėl UAB „Arvi fertis“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Pradelstų kreditorių reikalavimų analizė nebuvo atliekama.

9.7.         Restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslas kaip yra juridinio asmens perspektyvos vykdyti veiklą ateityje. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, netikrina ir nevertina konkrečių sandorių ar finansinių transakcijų. Teismas, nustatęs, kad įmonė turi finansinių sunkumų, vertina, ar yra galimybė įmonei atkurti savo mokumą ateityje, laikantis restruktūrizavimo plano. Todėl teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą neturi ir negali turėti jokios prejudicijos, nes teismas konkretaus UAB „Arvi fertis“ turto sudėties, tikrumo ar likvidumo nevertino, tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas (bylos nagrinėjimo dalykas buvo UAB „Arvi fertis“ galimybės atkurti finansinį mokumą ateityje).

9.8.         Suinteresuotas asmuo T. D. nurodė, kad OOO ARVI NPK akcijų vertė 2017 m. birželio 30 d. itin didelė. Tokias savo išvadas T. D. grindžia į bylą teikiamu dokumentu – vertinimo ataskaita. T. D. nepateikė jokių įrodymų, kad vertinimo ataskaita, pateikta į bylą, atitinka Rusijoje vertinimo ataskaitoms keliamus reikalavimus, nepateikė jokių teisės aktų nuostatų (užsienio teisės taikymo klausimas) dėl tokios atitikties, ir T. D. tenka pareiga įrodyti vertinimo ataskaitos atitiktį Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimas. T. D. teikiamame dokumente pateikiamos išvados neatitinka realybės. Pareiškėja į bylą pakartotinai teikia 2017 m. liepos 20 d. Rusijos teismo nutartį (priedas Nr. 3), kuria vertinimo užsakovui, ir T. D. teigimu, „mokiai įmonei“ iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto stebėjimo procedūra ARVI NPK pradėta dar 2017 m. vasario 1 d. teismo nutarimu, ir šiai bendrovei buvo paskirtas laikinasis valdytojas. Rusijos Federacijos teismas, vertindamas OOO ARVI NPK mokumą, nurodė, kad OOO ARVI NPK kreditorių reikalavimai sudaro 1 125 091 861,06 rub., ir kad OOO ARVI NPK buvusi vadovybė (kuri privalėjo turėti vertinimo ataskaitą) sutiko su aplinkybe, kad OOO ARVI NPK yra nemoki.

9.9.         T. D. su atsiliepimu pateikė UAB „Civitta“ išvadą, kuria remdamasi nurodinėja ir įrodinėja, neva finansines UAB „Arvi fertis“ problemas sukėlė netinkamas UAB „BELOR“ įsipareigojimų vykdymas. Šis klausimas yra išspręstas 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu arbitražo byloje Nr. 356 (sprendimas pridedamas, priedas Nr. 7). Šioje arbitražo byloje ieškovai (UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“) nurodė patyrę 4 809 546 EUR nuostolių negautų pajamų forma dėl neva UAB „Belor“ neįvykdytų įsipareigojimų įsigyti trąšas. Šių nuostolių dydžiui pagrįsti į arbitražo bylą ieškovai pateikė UAB „CIVITTA“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ekonominę išvadą dėl UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ patirtų nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimo. Taip pat vadovaujantis Trišalės sutarties 8.5 p. UAB „BELOR“  privalo sumokėti ieškovams 910 000 EUR baudos dėl Trišalės sutarties 1.3 punkto pažeidimo – 5000 EUR per dieną, skaičiuotinų nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.; šios aplinkybės pateikiamos 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo arbitražo byloje Nr. 356 135 punkte. 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu arbitražo byloje Nr. 356 visi UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ reikalavimai dėl nuostolių ir netesybų priteisimo buvo atmesti. Todėl be kokie teiginiai apie nuostolių patyrimą dėl UAB „BELOR“ veiksmų, dėstomi T. D. atsiliepime – nepagrįsti.

Prašymas tenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:

10.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 nutarta atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Arvi fertis“ ir iškelti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą.

10.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

10.3. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018 nutarta nutraukti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą. 

10.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-330/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

10.5. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024 atsisakyta UAB „Arvi fertis“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla. 

10.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartis palikta nepakeista.

11. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Arvi fertis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

12.        Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-135-340/2024 bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 50 787 077,88 Eur.

13.        Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad BUAB „Arvi fertis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007-01-12. Bendrovės vadovu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 24 d. buvo A. V.; nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo G. D.; nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. buvo K. B.; nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. buvo T. D.; nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki nutarties iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. liepos 11 d.) buvo V. K.. Visi šie nurodyti UAB „Arvi fertis“ vadovai įtraukti į šią bylą suinteresuotais asmenimis.

14. Šioje byloje sprendžiamas BUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nemokumo momento

15.        Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) nuo 2020 m. sausio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatas.

16.        Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra grindžiamas ĮBĮ įstatymo nuostatomis. Pažymima, kad BUAB „Arvi fertis“ prie bankroto privesta tyčia, t. y. jos bankrotą nulėmė ne verslo sėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusių vadovų veiksmai – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; sudarė juridiniam asmeniui nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius; sandorius vykdė su susijusiais asmenimis, kurie taip pat pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus bei imperatyviąsias teisės normas bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

17.        Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas).

18.        Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).

19.        Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo teiktas 2019 m. kovo 26 d., teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2019 m. gegužės 15 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo remiamasi veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant ĮBĮ.

20.        Teismo vertinimu, visuma aukščiau byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad sprendžiant klausimą dėl BUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas ĮBĮ.

21. Pareiškėja UAB „BELOR“ prašyme pripažinti BUAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu teigia, kad Bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2016 m. pabaigoje, nes ji neturėjo lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Nuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo teikiami prašymai ARVI grupės įmonėms apmokėti pagal UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimus. Taip pat, pareiškėjos nuomone, bendrovės nemokumą įrodo 2017 m. balanso duomenys įvertinus visus realiai UAB „Arvi fertis“ pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir realią turto vertę.

22. Suinteresuoti asmenys ir nemokumo administratorius, nesutikdami su pareiškėjos pozicija, nurodo, kad 2016-2017 metais bendrovė negalėjo būti nemoki, nes 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas atsisakė įmonei iškelti bankroto bylą ir ta pačia nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą.

23. Suinteresuotas asmuo T. D. pateikė UAB „Arvi fertis“ 2017 m. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo sudaryti 2017-08-31 dieną ir paaiškina, kad UAB „Arvi fertis“ įmonė tuo metu turėjo 38.724.399,00 EUR vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas; nors įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 46 429.443,00 EUR, pateikiamas išrašas iš buhalterinės programos patvirtina, kad 2017-09-01 pradelsti buvo 16.545.971,00 EUR dydžio įsipareigojimai, t. y. neviršijo pusės į UAB „Arvi fertis“ balansą įrašyto turto vertės; praėjus 9 mėnesiams nuo 2017 m. finansinių metų pradžios, įmonės tipinės veiklos pelnas buvo teigiamas ir sudarė 66 618 EUR, lyginant su -197 028 EUR tipinės veiklos nuostoliu, kuris buvo užfiksuotas 2016 m. rezultate; įmonės pelno padidėjimas sudarė net 130 410,00 EUR arba daugiau nei 66%. Be to, įmonės trumpalaikis turtas per šį laikotarpį padidėjo net 620,528.00 EUR, kas sudarė daugiau nei 15% lyginant su 2016 m.; įmonė ženkliai sumažino iš pagrindinės veiklos patiriamą nuostolį, t. y. nuo 2016 metais patirto - 2 293 867 EUR nuostolio iki 891 915 EUR, t. y. kone 3 kartus.

24. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

25. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartyje, kuria iškelta UAB „Arvi fertis“ bankroto byla, nustatyta, kad paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui pateikta už 2013 metus. Teismas iš pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų už 2009–2013 metus nustatė, jog atsakovė nuo pat jos įsteigimo dirbo nuostolingai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018, kuria atsakovei UAB „Arvi fertis“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, konstatuota, kad atsakovės pradelstos skolos kreditoriams 2017-09-30 sudarė 9 488 206 Eur. Tuo tarpu šios nutarties (2019-05-15) priėmimo dieną pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams jau sudaro daugiau nei 18 mln. Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sparčiai didėja ir šiai dienai yra beveik dvigubai didesni, nei konstatuota Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartyje. Be to, atsakovė jau eilę metų net iš dalies nesugeba atsiskaityti su kreditoriais. Iš 2019-03-31 kreditorių sąrašo teismas nustatė, jog atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai suėję dar 2009–2016 metais.

26. Pareiškėja, įrodinėdama aplinkybę, kad UAB „Arvi fertis“ nemoki buvo jau 2016-2017 metais, pateikė 2022 m. gegužės 5 d. Nr. B001 ekspertinio tyrimo aktą (konsultacinę išvadą, kurią parengė privatus teismo ekspertas R. B. (įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-136). Nurodyto tyrimo tikslas buvo nustatyti pagal ekspertiniam tyrimui pateiktus duomenis ir dokumentus, kada UAB „Arvi fertis“ tapo nemoki. Ekspertiniam tyrimui pateikti duomenys ir informacija: UAB „Arvi fertis“ finansinės ataskaitos už 2013 m., 2016 m. – 2020 m.; UAB „Arvi fertis“ didžiosios knygos už 2013-2017 m.; 2017-09-28 Ekspertinio tyrimo aktas Nr. INSOLV-1709-01; UAB „Arvi fertis“ 2013 m. finansinių ataskaitų nepriklausomo auditoriaus išvada, balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita; 2017-09-01 kreditorių sąrašą su nurodytais pradelstais įsipareigojimais; 2017-09-01 debitorių sąrašas; nutartis dėl OOO ARVI NPK bankroto su vertimu į lietuvių kalbą; pažyma apie įmonę ARVI AGRO SRL su vertimu į lietuvių kalbą; Creditinfo ataskaita apie UAB „Arvi fertis“.

27. Ekspertas pateikė išvadą, kad UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai viršijo ne tik pusę bet visą Bendrovės balanse nurodyto turto vertę, o tai reiškia, kad įmonė buvo nemoki 2017-09-01. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, įvertino tokius šiai bylai svarbius duomenis:

27.1. UAB „Arvi fertis“ 2013 metais iš savo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko įsigijo 100 procentų to paties akcininko dukterinių įmonių akcijų už 100 400 000 litų, t.y. 100 proc. OOO „Arvi NPK“ akcijų už 85 500 000 Lt (ekvivalentu 24 762 511,59 Eur) ir 100 proc. „ARVI Agro“ S.R.L. akcijų už 14 900 000 Lt (ekvivalentu 4 315 338,28 Eur). Įsigydama šių bendrovių akcijas UAB „Arvi Fertis“ turėjo žinoti, kad dukterinių įmonių nuosavi kapitalai keletą metų iš eilės buvo neigiami. Tai reiškia, kad dukterinių įmonių įsipareigojimai keletą metų iš eilės viršijo šių įmonių turtą, paėmus jį kartu su kapitalu. Tolimesni įvykiai tik patvirtino, kad dukterinės įmonės yra nemokios.

27.2. Iš UAB „Arvi fertis“ debitorių sąrašų nustatyta, kad OOO „Arvi NPK“ yra skolinga UAB „Arvi fertis“: 1 540 749 Eur (1 515 759 Eur + 25 000 Eur). Kadangi OOO „Arvi NPK“ 2017 m. iškelta bankroto byla, todėl tikėtina, jog jau anksčiau nei nuo 2017 m. UAB „Arvi fertis“ nebūtų atgavusi susidariusio įsipareigojimo, todėl UAB „Arvi fertis“, sudarydamas finansines ataskaitas nuo 2017 m., turėjo atlikti gautinų sumų nuvertinimą, tam kad nurodytose ataskaitose būtų atspindėtas tikras ir teisingas vaizdas, kaip to reikalauja teisės aktai. 

27.3. Tas pats pasakytina ir apie dukterinę įmonę „ARVI Agro“ S.R.L. Nurodytos bendrovės: nuosavas kapitalas 2014-12-31 – minus 362 000 USD; nuosavas kapitalas 2015-12-31 – minus 262 000 USD. Nepaisant sunkios UAB „Arvi fertis“ dukterinės įmonės „ARVI Agro“ S.R.L. finansinės padėties ir toliau UAB „Arvi fertis“ vykdė ūkines finansines operacijas su bendrove „ARVI Agro“ S.R.L. ir mažino savo apyvartines lėšas bei turtą laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m.

27.4. UAB „Arvi Fertis“ nemokumo momentas atsiranda jau 2017-09-01 datai. Tai patvirtina šie faktiniai duomenys: balansinė UAB „Arvi Fertis“ turto vertė, nurodyta 2017-08-31 balanse, buvo 38 724 399 Eur, tačiau jei įvertinsime dukterinių įmonių akcijas, kurios jau tuo metu buvo bevertės, ką patvirtina aukščiau ekspertiniame tyrime pateikti duomenys bei KPMG AF 2013 m. finansinių ataskaitų išvadoje ir 2017-09-28 ekspertinio tyrimo akte Nr.INSOV-1709-01 padarytos išvados. UAB „Arvi Fertis“ balanse nurodyto turto vertė 2017-08-31 turėjo būti ne daugiau 7 874 338,14 Eur = 38 724 399 Eur – 29 369 155,86 Eur – 1 507 905 Eur. Pradelstų įsipareigojimai apskaičiavimas, kurie 2017-09-01 sudarė 10 782 592 Eur. UAB „Arvi Fertis“ kreditorių sąraše nurodyti pradelsti įsipareigojimai vien tiktai šioms įmonėms sudarė reikšmingą sumą, t. y.: UAB AKVUA – 5 600 000 Eur; AB bankas Swebank – 2 714 430 Eur ir; UAB BELOR – 2 468 162 Eur.

27.6. UAB „Arvi Fertis“ nemokumo momentas 2017 m. rugsėjo mėn., taip pat yra patvirtintas 2017-09-28 ekspertinio tyrimo akto Nr. INSOV-1709-01 išvadose.

28. Suinteresuotas asmuo T. D. pateikė UAB „Arvi fertis“ 2017 m. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo sudaryti 2017-08-31 dieną ir paaiškina, kad UAB „Arvi fertis“ įmonė tuo metu turėjo 38.724.399,00 EUR vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas; nors įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 46 429.443,00 EUR, pateikiamas išrašas iš buhalterinės programos patvirtina, kad 2017-09-01 pradelsti buvo 16.545.971,00 EUR dydžio įsipareigojimai, t. y. neviršijo pusės į UAB „Arvi fertis“ balansą įrašyto turto vertės. 

29.        Pareiškėja, pasisakydama dėl šio į bylą pateikto 2017 m. tarpinio balanso, nurodo, kad T. D. atsiliepime nurodomą UAB „Arvi fertis ilgalaikio turto vertę 2017 m. rugsėjo 30 d. reikia sumažinti beverčių akcijų verte – 100 procentų OOO ARVI NPK akcijų verte, balanse apskaityta 24 762 511,58 Eur verte, ir S.C. Arvi Agro SRL akcijų verte, balanse apskaityta 4 606 644,28 Eur verte. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutinka.

30. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens tarpinis balansas yra parengtas 2017-08-31 data. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-11 nutartyje yra konstatuota, kad OOO „ARVI NPK“ 2017 m. liepos 20 d. Kaliningrado srities Arbitražo teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla. Nurodyta aplinkybė patvirtina pareiškėjos argumentą, kad UAB „Arvi fertis ilgalaikio turto vertę 2017-08-31 balanse reikia sumažinti beverčių akcijų verte – 100 procentų OOO ARVI NPK akcijų verte, balanse apskaityta 24 762 511,58 Eur verte. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atsakovės balanso turto masę neįtraukė Rumunijos bendrovės S. C. Arvi Agro SRL akcijų vertės, nes šiai bendrovei irgi yra vykdoma bankroto procedūra. Kad nurodytų įmonių akcijos turi būti eliminuotos iš UAB „Arvi fertis“ 2017-08-31 balanso taip pat patvirtina pareiškėjos pateiktas Rumunijos teisingumo ministerijos tvarkomo prekybos Rumunijos prekybos registro išrašas apie S. C. ARVI AGRO SRL (pareiškimo priedas Nr. 22), kuriame nurodyta, kad 2017 metais S.C. ARVI AGRO SRL veikla buvo nuostolinga. 2017 m. finansinių metų bendrasis nuostolis iš vykdomos veiklos sudarė 1 965 761 RON, kas 2019-06-01 santykiu atitinka EUR, ir gerokai viršija 455,20414 Eur. Nuo 2018 m. sausio 18 d. buvo paskirtas S.C. ARVI AGRO SRL nemokumo administratorius, t. y. šiai bendrovei iškelta nemokumo byla.

31. Teismo vertinimu, pagal UAB „Arvi fertis“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus byloje surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki 2017-09-01. Pagal 2017-08-31 balansą balansinė UAB „Arvi Fertis“ turto vertė, nurodyta 38 724 399 Eur. Tačiau į jį įtrauktos dukterinių įmonių akcijos, kurios jau šio balanso parengimo metu buvo bevertės. ARVI NPK ir Arvi Agro SRL akcijų vertės (24 762 511,58 Eur + 4 606 644,28 Eur) turėjo būti minusuotos iš balanse nurodyto turto vertės. 2017 metais rengiant tarpinį balansą apie nurodytų įmonių nemokumą UAB „Arvi fertis“ neabejotinai turėjo būti žinoma. Į 2017-08-31 balansą taip pat įtrauktos dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos su 1 507 905 Eur suma (nurodyta suma patenka į skaičiuojamo turto vertę). 2022 m. gegužės 5 d. Nr. B001 auditoriaus išvadoje dėl 2013 m. Arvi fertis finansinių ataskaitų, auditoriai, vertindami 2013 m. dukterinių UAB „Arvi Fertis“ bendrovių duomenis, jau kėlė sąlyginę nuomonę dėl finansinio turto ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių susigrąžinimo, ypač vertinant faktą, jog iki 2013-12-31 dukterinių įmonių ARVI NPK ir Arvi Agro SRL nuosavi kapitalai jau keletą metų buvo neigiami. Nepaisant to, buvo vykdomos ūkinės finansinės operacijos tarp UAB „Arvi Fertis“ ir dukterinių įmonių ARVI NPK ir Arvi Agro SRL 2013-2017 m., ko pasėkoje susidarė 1 540 749 Eur įsipareigojimas, kurio UAB „Arvi Fertis“ neatgavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodyta debitorinė suma nepagrįstai įtrauktą į 2017-08-31 balansą. Realus įmonės turtas 2017-08-31 pagal balansą taip pat ir 2017-09-01 dienai turėjo būti 7 847 338,14 Eur (38 724 399 Eur - 24 762 511,58 Eur - 4 606 644,28 Eur - 1 507 905 Eur).

32. Vertinant pradelstus įsipareigojimus 2017-08-31 balanse matyti, kad jame nurodyti per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 46 429 443 Eur. Suinteresuotas asmuo T. D. pateikė išrašą iš buhalterinės programos patvirtina, kad 2017-09-01 pradelsti buvo 16 545 971,00 EUR dydžio įsipareigojimai. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Arvi fertis įsipareigojimai“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažiausiai 27 882 471,57 Eur didesni, nei nurodoma T. D. teismui teikiamoje pažymoje (5 600 000 Eur + 477 156,02 Eur + 6 916 765,42 Eur + 14 888 550,13 Eur).

33. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto nuostatas konstatuojant juridinio asmens nemokumą būtina įvertinti, ar įsiskolinimai yra pradelsti. Pagal ĮBĮ įmonė nemokia laikoma, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Atsižvelgiant tiek į pareiškėjos, tiek į suinteresuoto asmens T. D. pateiktus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus 2017-09-01 datai, darytina išvada, kad UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai viršijo visą realią UAB „Arvi fertis“ turto vertę (7 847 338,14 Eur). Tai reiškia, kad UAB „Arvi fertis“ nemoki buvo 2017-09-01.

34. Suinteresuoti asmenys ir nemokumo administratorius savo atsiliepimuose nurodo, kad AB „Arvi fertis“ kreditorius UAB „Best fert“ 2017-08-18 Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Kreditorius Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2017-08-29 taip pat pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Savo ruožtu UAB „Arvi fertis“ vadovas T. D. 2017-10-05 pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2017-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo atmetė, o UAB „Arvi fertis“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo tenkino. Nemokumo administratoriaus ir suinteresuotų asmenų vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Arvi fertis“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, įrodo, jog įmonė buvo moki, nes pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėjant pareiškimą yra padaroma išvada, jog įmonė yra nemoki. 

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas). Nagrinėjamu atveju įmonės mokumo klausimas buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo kontekste pagal duomenis, kuriuos pateikė pareiškėjas – bendrovės vadovas, iš esmės suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo keliamos prielaidos dėl sudarytų galimai nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių bei galimai netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos, o šios aplinkybės yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas ir turi esminės reikšmės bylos baigčiai. Taigi nagrinėjamoje byloje remtis Kauno apygardos teismo 2017-11-29 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis (ar kitose bylose šios nutarties pagrindu atkartotomis išvadomis) nėra teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa tiriamos ir vertinamos aplinkybės, be to, teismui yra pateikti papildomi duomenys, leidžiantys nustatyti bendrovės nemokumo momentą, todėl bendrovės nemokumo momentas negali būti nustatomas bendrovės restruktūrizavimo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis.

36. Įvertinus įsiteisėjusias nutartis ir šalių teismui teiktus dokumentus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, matyti, jog UAB „Arvi fertis“ reali įmonės finansinė padėtis buvo kitokia dėl netinkamai apskaitomo įmonės turto, t. y. dėl jo dirbtinai padidintos turto vertės.

37. Nors keliant restruktūrizavimo bylą UAB „Arvi fertis“ kreditorės UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD savo atskirajame skunde buvo nurodžiusios, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. balansas yra klaidingas turinio prasme dėl balanse nurodoma investicinio turto vertės. Tačiau pateikti įrodymai nebuvo pakankami padaryti išvadai, kad UAB „Arvi fertis“ balanse apskaityta OOO „ARVI NPK“ akcijų vertė ir dukterinės įmonės „ARVI Agro“ vertė yra nulinės vertės. Pažymėtina, kad jau keliant bankroto bylą UAB „Arvi fertis“ nurodytas turtas buvo eliminuotas skaičiuojant bendrą turto vertę. Šioje byloje yra pateikta Kaliningrado srities Arbitražo teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo OOO „ARVI NPK“, kuris patvirtina, kad tuo metu, kai buvo keliama restruktūrizavimo byla (2017 m. lapkričio 29 d.) OOO „ARVI NPK“ buvo jau iškelta bankroto byla (2017 m. liepos 20 d.). Ši aplinkybė, kaip minėta, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-11 nutartyje. Rumunijos prekybos registro išrašas įrodo, kad S. C. ARVI AGRO SRL 2017 metais veikla buvo nuostolinga, o vėliau ir šiai įmonei iškelta bankroto byla. Be to, negalima neatsižvelgti į bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo metu iš 2019-03-31 kreditorių sąrašo teismas nustatė, jog atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai suėję dar 2009–2016 metais. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje teismas vadovaujasi didesne apimtimi įrodymų, taip pat vertinant retrospektyviai aplinkybes, susijusias su UAB „Arvis fertis“ dukterinėmis įmonėmis, neabejotina, kad šis turtas negalėjo būti įtrauktas į įmonės 2017-08-31 balansą balanse nurodyta verte.

        Dėl tyčinio bankroto pagrindų nustatymo

38. ĮBĮ 20 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

38.1. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

38.2. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

38.3. turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

38.4.  įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

38.5. teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

39. ĮBĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu:

39.1. veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

39.2. atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

39.3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visi ĮBĮ 20 str. 2 ir 3 d. įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo (t. y. ĮBĮ) 2 str. 12 d. pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 1 d., pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo (t. y. ĮBĮ) 2 str. 12 d. nurodytiems tyčinio bankroto požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

40.         Pareiškėja UAB „Belor“ nurodo, kad UAB „Arvi fertis“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu šiai pagrindais:

40.1. įmonės valdymo organų netinkamo įstatymų vykdymo, steigimo dokumentuose nustatytos pareigos netinkamo vykdymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

40.2. nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

40.3. turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

40.4. įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

40.5. apgaulingai ir netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl įmonės valdymo organų netinkamo įstatymų vykdymo, steigimo dokumentuose nustatytos pareigos netinkamo vykdymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

41. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

42. Viena iš tokių pareigų nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

43.        Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė šiame nutarties punkte aptariamų nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

44.        Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas– įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

45.        Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

46.        Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

47. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Arvi fertis“ tapo nemokia dar 2016 metais, jos finansinė padėtis tik blogėjo ir nei įmonės valdymo organai, nei dalyviai nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nurodytos aplinkybės patvirtina esant tyčinio bankroto požymius. Pasak pareiškėjos Bendrovės vadovai nuo 2016 m. pabaigos privalėjo vykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė ir į teismą nesikreipė, sąmoningai neinicijavo bankroto, iškraipydami finansinės apskaitos duomenys, siekė kontroliuojamo restruktūrizavimo procedūros, per tą laiką sudarydami ekonomiškai nenaudingus, kreditorių teises pažeidžiančius ir nesąžiningus sandorius su kitomis ARVI grupės bendrovėmis.

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog esant įmonei nemokiai, akcininkas ir/ar direktorius kreipiasi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateisina jų delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą ir nepaneigia įmonės tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019). 

49. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nors 2017 m. įmonei ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės vadovas, jau žinodamas 2017 m. balansą turėjo suvokti, jog bendrovė nebegaus reikiamų pajamų, todėl nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau vadovas, žinodamas, kad pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. balansą bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kaip šioje byloje nustatyta, 2017-08-31 balanso duomenys (šis balansas buvo teiktas ir restruktūrizavimo bylose) neatitiko faktinės įmonės situacijos. Šiame balanse nebuvo tinkamai nurodyti įmonės turtas. UAB „Arvi fertis“, siekdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui nurodė gerokai didesnės vertės turtą nei jis buvo iš tikrųjų, t. y. turto balansinė vertė neatitiko jo tikrosios vertės. 2022-05-05 ekspertinio tyrimo akte Nr. B001 nurodyta, kad UAB „Arvi Fertis“ finansinius duomenis, nurodytus pelno (nuostolio) ataskaitoje bei balanse 2017-09-30, galima pastebėti, jog bendrovė nedirbo pelningai nuo 2016 m. (palyginamieji duomenys 2017-09-30 pelno (nuostolio) ataskaitoje). Nors per devynis 2016 m. mėnesius bendrovė pagal finansinių ataskaitų duomenis uždirbo 22 348 758 Eur pajamų, tačiau galutinis finansinis jos rezultatas minėto laikotarpio siekė 2 293 867 Eur nuostolio. UAB „Arvi Fertis“ nuotolio iš vykdomos veiklos generavimas turėjo labai didelę įtaką neigiamo kapitalo susiformavimui. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog jau 2016 m., įvertinus 9 mėn. bendrovės veiklos rezultatus, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -8 866 003 Eur. Įvertinus tai, kad jau 2016 m. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, valdyba privalėjo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų priimtas nutarimas dėl vieno iš šių veiksmų, t. y. sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dydžiu, ne mažesniu nei skirtumas tarp nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo, arba likviduoti bendrovę, kaip tą numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymų normos. Taip pat nustatyta, kad labiausiai likvidaus turto, t. y. grynųjų pinigų kasoje ir banko sąskaitose bendrovė turėjo, tik 7 594 Eur. 2017 m. situacija išliko labai panaši, t. y. ataskaitų duomenimis UAB „Arvi Fertis“ turtas siekė 38 271 546 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 48 182 052 Eur, o grynieji pinigai kasoje bei bendrovės banko sąskaitose tesudarė 4 057 Eur. Taigi, darytina išvada, kad buvęs UAB „Arvi fertis“ turėjo inicijuoti ne restruktūrizavimo bylą, o bankroto bylos įmonei iškėlimą.

50. Pažymėtina, jog įmonės vadovas, kaip subjektas, pagal pareigas organizuojantis įmonės veiklą, geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausia ir kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

51. Atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, jog RUAB „Arvi fertis“ terminas pateikti restruktūrizavimo planą buvo pratęstas net du kartus, tačiau administratorius 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorių susirinkimo plano tvirtinimui šaukti negali, nes visi kreditoriniai reikalavimai yra nepatvirtinti (posėdžio garso įrašo nuo 22:02 min.). Vėlesnis administratoriaus prašymas pratęsti terminą iki 2018 m. lapkričio 1 d. ir motyvai, kad didžioji dalis kreditorių ketina pratęsti skolų grąžinimo terminus, iš esmės leido teismui pritarti kreditoriaus UAB „BELOR“ teiginiams, kad administratorius siekia kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso, nori surinkti restruktūrizuojamai įmonei palankių kreditorių daugumą, tuo labiau, kad nei restruktūrizuojamos įmonės atstovai, nei kreditoriai, kurių reikalavimai ginčijami, neginčija, kad yra tarpusavyje susijusios įmonės, kontroliuojamos tų pačių asmenų. Ta aplinkybė, kad pati restruktūrizuojama įmonė ginčija tik 1,73 proc. kreditorinių reikalavimų, tik papildomai patvirtina, kad restruktūrizuojama įmonė ir didžioji dalis kreditorių yra susijusios įmonės, kas yra patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį dėl restruktūrizavimo nutraukimo paliko nepakeistą ir nurodė, kad kelis metus vykdytas restruktūrizavimo procesas nebuvo sėkmingas.

52. Pagal UAB „Arvi fertis“ JAR išrašą įmonės įstatinis kapitalas yra 13 472 944,96 Eur. Eksperto išvadoje, kuri padaryta remiantis UAB „Arvi fertis“ finansinės atskaitomybės duomenimis, nurodyta, kad 2016 m. įvertinus 9 mėn. bendrovės veiklos rezultatus, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -8 866 003 Eur. Įvertinus tai, kad jau 2016 m. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, valdyba privalėjo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų priimtas nutarimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo dydžio sumažinimo, ne mažesniu nei skirtumas tarp nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog įmonės nuosavo kapitalo dydis nebeatitiko ABĮ reikalaujamo dydžio jau 2016 metais. Tokiu atveju, jeigu įstatinio kapitalo pakankamumo sumažėjimo padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą (ABĮ 38 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju įmonės vadovas šių imperatyvių įstatymo reikalavimų iš viso nevykdė ir tuo iš esmės pažeidė teisėtus kreditorių interesus.

53. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pareiškėja, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovybė nebesudarinėjo sutarčių dėl Bendrovės finansinės atskaitomybės audito, kuris remiantis tiek Bendrovės apyvarta, tiek turto dydžiu, tiek darbuotojų skaičiumi, taip atlikdama tęstinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės audito įstatymo 24 str. 2 d. pažeidimą.

54. Taigi, bendrovės vadovas, galėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki, atsižvelgiant pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą turėjo pareigą inicijuoti ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnis). Kadangi pareiškimas dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo pateiktas buvo pateiktas 2019-03-26, o bankroto byla iškelta 2019-05-15, darytina išvada, kad UAB „Arvi fertis“ buvęs vadovas T. D. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį mažindamas bendrovės turtą ir didindamas įsipareigojimus kreditoriams, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad 2019 metais UAB „Arvi fertis“ nutraukus Kauno apygardos teisme restruktūrizavimo bylą Bendrovės turtinė padėtis buvo ženkliai suprastėjusi, tačiau nepaisant to, buvęs vadovas Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dar kartą prašė iškelti restruktūrizavimo bylą pagal 2019-02-28 teismui pateiktą pareiškimą.

55. Esant išdėstytiems argumentams šiuo atveju yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį.

Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

56. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Arvi fertis“ ir jos motininė (patronuojanti (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 str. 1 d.)) bendrovė – UAB „ARVI“ ir ko 2013 m. birželio 21 d. sudarė Rumunijos bendrovės S. C. ARVI AGRO SRL (juridinio asmens kodas 18907763) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Bendrovė įsigijo 100 proc. S.C. ARVI AGRO SRL akcijų už 14 900 000 Lt (4 315 338,28 Eur). Šioje sutartyje numatoma, Bendrovė už akcijas atsiskaito, be kita ko, įskaitydama savo priešpriešinių reikalavimų įskaitymais. Bendrovė ir jos motininė bendrovė UAB „ARVI“ ir ko 2013 m. liepos 26 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko įsigijo 100 procentų OOO ARVI NPK (juridinio asmens kodas 3914017517) akcijų už bendrą 85 500 000 Lt (24 762 511,58 Eur) kainą. Visa šių akcijų kaina buvo apmokėta atliekant tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pareiškėjos vertinimu, 2013 metais iš UAB „ARVI“ ir ko įsigydama šių dviejų bendrovių akcijas, UAB „Arvi fertis“ sumokėjo bendrą 100 400 000 Lt (29 077 849,86 Eur) kainą. Šios akcijos Bendrovei buvo parduotos už ženkliai didesnę nei rinkos kainą, t. y. abu šie sandoriai sudaryti esant didelei teisių ir pareigų disproporcijai. Šie sandoriai neteikė jokios naudos Bendrovei.

57. Pareiškėja šį argumentą įrodinėja 2013 m. atlikto auditoriaus ataskaita, pagal kurią šių įmonių nuosavi kapitalai keletą metų iš eilės yra neigiami; investicijos į dukterines įmones gali būti nuvertėjusios. Auditoriaus ataskaitoje nurodoma, kad įmonės vadovybės vertinimu, investicijos į dukterines įmones, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 100 400 tūkst. litų nėra nuvertėjusios ir atsipirks. Šie įmonės vertinimai remiasi veiklos rezultatų prognozėmis paremtomis per artimiausius metus pajėgumų išnaudojimų prielaidomis. Auditorius nurodė, kad negalėjo surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl minėtų investicijų į dukterines įmones atsiperkamosios vertės ir atitinkamai, galimo nuvertėjimo, jei toks būtų. Todėl finansinio turto, finansinių metų rezultatų bei nuosavo kapitalo koregavimai, kurie būtų susidarę dėl nuvertėjimo nuostolių pripažinimo, nebuvo įvertinti.

58. Sutiktina su pareiškėja, kad šis sandoris nebuvo naudingas įmonei. Įmonės, kurių akcijas įsigijo UAB „Arvi fertis“ bankrutavo ir jokios pridėtinės vertės įmonei nesukūrė. Tačiau vien nenaudingo sandorio 2013 metais sudarymas, neįrodo, kad juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų. Tuo labiau, kad po šio sandorio 2013 metais sudarymo įmonė iki 2017 metų intensyviai vykdė veiklą.

59. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Bendrovė su motinine bendrove UAB „ARVI“ ir ko sudarė 2013 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „ARVI“ ir ko; kuri buvo finansiškai nenaudinga, nes iš esmės visos Bendrovės pajamos teko būtent motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti. Šią išvadą pareiškėja daro atsižvelgdama į Kauno apskrities VMI tyrimo ataskaitos ištrauką, kurioje nurodyta, kad mokėjimai pagal šią sutartį sudarė žymią dalį valdymo sąnaudų (2014 m. bendras valdymo sąnaudų dydis buvo 484 260 Eur, 2015 -398 802,50 Eur). Į bylą suinteresuotas asmuo A. V. pateikė 2012-01-01 sutarties dėl paslaugų teikimo sutarties kopiją ir 2013-12-31 sudarytą susitarimą dėl 2012-01-01 paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo. Iš pateiktos sutarties ir jos pakeitimų matyti, kad šia sutartimi motininė bendrovė UAB „ARVI“ ir ko įsipareigojo teikti UAB „Arvi fertis“ plataus pobūdžio valdymo paslaugas: patarimus ir pagalbą bendrojo UAB „Arvi fertis“ vykdomos veiklos valdymo ir administravimo, verslo strategijos kūrimo ir diegimo srityse; komercijos, finansų planavimo ir valdymo, apskaitos, turto valdymo srityse; menedžmento apskaitos diegimo srityje; personalo vadybos, personalo valdymo srityje; informacinių technologijų valdymo, informacinių sistemų priežiūros ir administravimo srityse; kitais UAB „Arvi fertis“ vykdomos veiklos operatyvinio ir strateginio valdymo, efektyvumo didinimo klausimais.

60. Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, kad UAB „Arvi fertis“ neturėjo šiose srityse tokios patirties, kokią turėjo UAB „ARVI“ ir ko, be to, neturėjo net žmogiškųjų išteklių, resursų ir net technikos atitinkamose įmonės valdymo srityse, tai tokio pobūdžio paslaugų įsigijimas iš UAB „ARVI“ ir ko buvo tikslingas bei įmonei naudingas. UAB „Arvi fertis“ tokio pobūdžio paslaugos buvo būtinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų veiklų užtikrinimas savu turtu ar resursais net nebuvo realiai įmanomas (kaip antai, užsakomųjų skrydžių privačiu lėktuvu vykdymas ir kt.). Be to, UAB „Arvi fertis“ šios sutarties pagrindu įgijo teisę naudoti „ARVI“ prekės ženklą, jos veiklos vykdymui galėjo būti išduodamos garantijos ar laidavimai, kas taip pat įprastai rinkoje yra mokamos paslaugos. Pažymėjo ir tai, kad valdymo sutartys buvo sudaromos ir su kitomis dukterinėmis bendrovėmis, kurių pagrindu UAB „ARVI“ ir ko teikė tapačias paslaugas kaip ir LUAB „Arvi fertis“. Tokia praktika, kai valdymo paslaugas (personalo vadybos, verslo strategijos kūrimo, apskaitos ir kitas finansų planavimo bei kt.) teikia centralizuotai UAB „ARVI“ ir ko, kuri turėjo šiose srityse ne tik didelę patirtį, bet ir pakankamus žmogiškuosius išteklius bei kitus resursus, buvo įprasta.

61. Susipažinus su į bylą pateikta Kauno apskrities VMI tyrimo 2017-10-10 ataskaita, matyti, jog joje pateikiami Bendrovės 2014-2015 metų finansiniai rodikliai, kuriuose nurodyta, kad 2014 metais pardavimo pajamos buvo 48 191 854 Eur, veiklos sąnaudos 5 704 466 Eur, o iš jų valdymo sąnaudos sudarė 484 260 Eur. 2015 metais įmonės pardavimo pajamos 38 796 073 Eur, veiklos sąnaudos 3 086 771 Eur, o valdymo sąnaudos 398 803 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad visos Bendrovės pajamos atiteko motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, VMI nustatė, kad šios paslaugos buvo teikiamos realiai, nors UAB „Arvi“ ir ko nepateikė ir nepaaiškino mokesčių administratoriui kainos už valdymo paslaugas apskaičiavimo metodikos (14 lapas), kas galimai reiškia, kad mokestis už valdymo paslaugas galėjo būti planuojamas ir tikslinamas taip, kad pagal poreikį būtų koreguojami atskirų grupės įmonių ekonominiai bei finansiniai rodikliai, siekiant ekonominės ar mokestinės naudos.

62. Pareiškime UAB „BELOR“ nurodo, kad Bendrovė, patirdama apyvartinių lėšų trūkumą, skolino pinigines lėšas nerezidentinėms kompanijoms už itin mažas palūkanas. Pareiškėja nurodo, kad 2015 m. kovo 19 d. Bendrovė su paskolos gavėju Panamos jurisdikcijos kompanija ARGENOR S. A. sudarė paskolos sutartį Nr. (priedas Nr.18), paskolindama šiam juridiniam asmeniui, be jokių prievolės užtikrinimo priemonių net 500 000 EUR sumą 3 metų laikotarpiui, sutariant mokėti tik 1.3 procento dydžio metines palūkanas. 

63. Suinteresuotas asmuo A. V., nesutikdamas su tokiu pareiškėjos argumentu nurodo, kad 2015-03-19 paskolos sutarties, sudarytos su ARGENOR S.A., pagrindu ne UAB „Arvi feris“ suteikė paskolą ARGENOR S.A., bet ARGENOR S.A. suteikė paskolą UAB „Arvi fertis“. Pagal 2015-03-19 paskolos sutartį UAB „Arvi fertis“ buvo paskolos gavėju, bet ne paskolos davėju. Taigi, nors 2015-03-19 paskolos sutartyje yra klaidingai įvardinti paskolos gavėjas bei paskolos davėjas, visgi tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Arvi fertis“ gavo paskolą iš ARGENOR S.A. Be to, faktiškai UAB „Arvi fertis“ pagal 2015-03-19 paskolos sutartį gavo mažesnę sumą, t. y. UAB „Arvi fertis“ gavo ne 500 000 JAV dolerių paskolą, kaip nurodyta 2015-03-19 paskolos sutartyje, tačiau 340 000 JAV dolerių paskolą. Iš pateikiamų UAB „Arvi fertis“ banko sąskaitos išrašų, ARGENOR S.A. 340 000 JAV dolerių paskolą suteikė dalimis: 1) 170 000 JAV dolerių paskolos sumą pervedė 2015-03-23; 2) 120 000 JAV dolerių – 2015-03-25; ir 3) 50 000 JAV dolerių – 2015-03-27. Tikėtina, kad UAB „Belor“ šios faktinės aplinkybės yra žinomos ir tikslingai teismui teikiamas tik paskolos sutarties tekstas, neteikiant ir nenurodant jokių faktinių mokėjimų.

64. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. V. pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo visiškai pagrįstai nurodo, kad pagal 2015-03-19 paskolos sutartį paskolos davėjas buvo ne UAB „Arvi fertis“, bet ARGENOR S.A. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Kauno apskrities VMI tyrimo 2017-10-10 ataskaita, kurios 17 lape nurodyta, kad 2015-03-19 ARGENOR S.A. suteikė UAB „Arvi fertis“ 500 000 USD dydžio paskolą.

65. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su 2015-03-19 paskolos sandorio sudarymu, spręstina, jog pareiškėja klaidingai interpretuoja nurodytą sutartį. Nėra pagrindo vertinti, jog UAB „Arvi fertis“ suteikė jurisdikcijos kompanijai Panamos įmonei paskolą už mažas palūkanas tuo pažeisdama kreditorių interesus.

66. Pareiškėja taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-1141-467/2020, kurioje nustatė, kad Bendrovė sudarė eilę kreditorių teises pažeidžiančių įskaitymo sandorių, suteikdama kitai su Bendrove korporatyviniais ryšiais susijusiai UAB „BALTKALIS“. Teismo sprendimu bendra panaikintų įskaitymo sandorių suma sudarė “ 14 256 918,90 EUR:

66.1. 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktą, kurio bendra suma - 231 157,32 EUR, pripažįstant negaliojančiu 163 733,03 EUR apimtyje; 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktą, kurio bendra suma - 1 201 736,38 EUR, pripažįstant negaliojančiu 1 089 160,67 EUR apimtyje), kuriais buvo įskaityti priešpriešiniai BUAB „Arvi fertis“ reikalavimai į UAB „BALTKALIS“;

66.2. 2017 m. spalio 31 d. atsakovų BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), atsakovams įskaitant šiuos tarpusavio reikalavimus: 11 99501 EUR UAB „Arvi fertis“ reikalavimą į UAB „BALTKALIS“, kylantį iš 2017 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Arvi fertis“, BAUB „BALTKALIS“ ir UAB „Storasis ąžuolas“, 2 171 481,42 EUR dydžio BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į UAB „BALTKALIS pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras;

66.3. 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ sudarytas tarpusavio užskaitos aktas, įskaitant 1 859 918,01 EUR dydžio BUAB „Arv fertis“ reikalavimus į UAB „BALTKALIS“;

66.4. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), atsakovams įskaitant 2 727 373,33 EUR dydžio BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į UAB „BALTKALIS“;

66.5. 2018 m. sausio 25 d. sudarytą įskaitymo sandorį, kuriuo atsakovai įskaitė 6 233 257,43 EUR dydžio BUAB „Arvi fertis reikalavimus į UAB „BALTKALIS“.

67. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Baltkalis“ sudarytų priešpriešinių reikalavimų įskaitymu su UAB „Arvi fertis“, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir patvirtina įmonės ir jos vadovo nesąžiningumą, kaip tyčinio bankroto požymį. Nurodytoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino negaliojančiais UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana pagrindu ir panaikino UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad ginčo įskaitymo sandorių sudarymo metu (nuo 2017 m. birželio) skolininkas (UAB „Arvi fertis“) buvo (ir šiuo metu yra) nemokus. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“ vadovas pripažino, kad įmonės apyvartinės lėšos nėra pakankamos laiku vykdyti visus bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o jos gaunamų pajamų neužtenka visiems bendrovės finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Nuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo teikiami prašymai ARVI grupės įmonėms apmokėti pagal UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimus, kas rodo, kad ginčijamų sandorių laikotarpiu (2017 m. birželio mėnesį) UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki. Be to, UAB „Arvi fertis“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaitymams, įsipareigojimus už ją tretiesiems asmenims dengė kitos ARVI grupės įmonės, atitinkamus dengimus atlikdamos nuo 2016 m. gruodžio 12 d., todėl BUAB „Arvi fertis“ negalėjo nesuprasti, kad jos finansinė būklė yra sunki. Todėl atsakovas BUAB „Arvi fertis“, sudaręs ginčijamus sandorius, laikytinas nesąžiningu, be to, jo atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Ginčo įskaitymo sandoriai buvo atlikinėjami ir atsakovams žinant apie priimtą Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą (2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 25 d. įskaitymo sandoriai), kuriuo UAB „BELOR“ iš UAB „Arvi fertis“ buvo priteistas didelės sumos įsiskolinimas, ir tuo metu, kai ieškovui UAB „BELOR“ jau buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas. Be to, teismas nustatė, kad atsakovai UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ yra susiję asmenys, kuriuos kontroliuoja ta pati asmenų grupė.

68.        Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Dėl šios priežasties, sprendžiant, ar pareiškėjos bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turėjo būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama pareiškėjos turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės (pareiškėjos) padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

69. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje konstatuota, jog UAB „Arvi fertis“ 2017-09-01 buvo nemoki, taip pat civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 konstatuotas aplinkybes, pritaria pareiškėjai, kad nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. numatytas tyčinio bankroto sąlygas. UAB „Arvi fertis“, būdama nemoki, įskaitymo sandoriais atsiskaitinėdama su ja susijusiu asmeniu UAB „BALTKALIS“, pažeidė kreditorių interesus, nes mažino savo mokumą tuo sumažindama galimybes kreditoriams išieškoti skolas iš UAB „Arvi fertis“.

70. Teismas neturi pagrindo nepritarti pareiškėjai, kad Bendrovė, būdama nemoki, 2017-2018 metais sudarinėjo sandorius, kuriais, perkeliant skolą, įgydavo reikalavimo teises į nemokius juridinius asmenis. Sudarytais susitarimais (2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais ir 2018 m. kovo 30 d. Trišale reikalavimų įskaitymu sutartimi) Bendrovė sudarė skolos perkėlimo sandorius, kuriais Bendrovė vietoje reikalavimo teisių į mokius juridinius asmenis (UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“) skolos perkėlimo pagrindu įgydavo reikalavimo teisę į asocijuotą įmonę UAB „BALTKALIS“, kuri buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos. Sutiktina su pareiškėja, kad 2018 m. kovo 30 d. sutartimi UAB „Arvi fertis“ ne tik atsisakė reikalavimo į mokią UAB „UHB AGRO“, tačiau nedelsiant į įskaitė savo reikalavimus įgytus į BUAB „BALTKALIS“ su priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais į šią bendrovę. Pažymėtina, kad šių sandorių sudarymo metu UAB „Arvi fertis“ turtinė padėtis nebuvo gera. Tačiau nurodytais sandoriais dar labiau sumažino savo mokumą.

71. Suinteresuotas asmuo K. B., kuris ir sudarė šiuos sandorius (išskyrus 2018-03-30 Trišalę sutartį, kurią sudarė T. D. sudarė įmonės restruktūrizavimo metu), nesutikdamas su pareiškėja, nurodo, kad šių sandorių metu nei BUAB „Arvi fertis“, nei UAB „BALTKALIS“ nebuvo nemokios. Pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, jog šie sandoriai būtų viršiję įprastinę BUAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos riziką, juos sudarant BUAB „Arvi fertis“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis. Aplinkybė, kad UAB „BALTKALIS“ buvo nemoki jau 2016 metais patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo išvados 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria UAB „BALTKALIS“ pripažintas tyčiniu. 2022-05-05 ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad UAB „Arvi fertis“ pagal duomenis nuo 2016 m. UAB „Arvi fertis“ iš trumpalaikio turto galėjo padengti ne daugiau nei 14 eurų iš 100 eurų (koeficientai svyravo nuo 0,09 iki 0,14) turimų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Kas reiškia, jog bendrovė savo turimu trumpalaikiu turtu padengtu tik nežymią dalį, nuo 9 proc. iki 14 proc. atskirais atvejais, savo turimų trumpalaikių įsipareigojimų. Pareiškėja visiškai pagrįstai nurodo, kad kreditoriams buvo užkertamas kelias į jų finansinių reikalavimų patenkinimą, nes savo pastangas gauti atsiskaitymą iš mokių kreditorių (taip kaupiant lėšas ir atsiskaitant su visais Bendrovės kreditoriais) Bendrovė pakeisdavo pastangomis atsiskaitymui (sudarant įskaitymo sandorius) tik su vienu iš savo kreditorių – UAB „BALTKALIS“, atsisakydama gauti finansinius išteklius reikalingus proporcingam atsiskaitymui su visais savo kreditoriais. Teismo vertinimu, UAB „Arvi fertis“, vykdydama nuostolingą veiklą 2016 metais ir sudarinėdama įskaitymo sandorius, pagal kuriuos prarasdavo reikalavimus į mokias įmones, neabejotinai tik mažino savo mokumą.

72. Pareiškėja kaip tyčinio bankroto požymį nurodo ir tai, kad iš kreditorių gautas lėšas Bendrovė naudojo ne juose nurodytiems tikslams, o atsiskaitymui su susijusiais asmenimis. Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. vasario 1 d. Bendrovė sudarė investavimo sutartį su PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED, kurios teisės ir pareigos pagal šią sutartį buvo perleistos UAB „Akvua“, kuri, pasibaigus investavimo sutarties galiojimui, reikalavimo teises perleido UAB „BELOR“; bankroto byloje, remiantis nurodyta sutartimi, jos pakeitimais, papildymais, patvirtintas 5 600 000 EUR dydžio finansinis reikalavimas į UAB „Arvi fertis“, kuris, be kita ko, UAB „Arvi fertis“ apskaitoje nepagrįstai buvo apskaitomas kaip nepradelstas, tokiu būdu nepagrįstai mažinant pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį.

73. Suinteresuotas asmuo A. V. savo atsiliepime nurodo, kad 2016-02-01 investavimo sutarties 3.1.6. punkte tik įtvirtinta, kad investuotojas sumoka UAB „Arvi fertis“ 3 000 000 Eur kaip išankstinę įmoką už akcijas. Tačiau investavimo sutartyje nenumatyta, kad išankstinė 3 000 000 Eur įmoka ar kitos pagal investavimo sutartį mokėtinos sumos turi būti panaudotos konkrečiu tikslu. Suinteresuoto asmens teigimu, 3 000 000 Eur (ar kitų sumų pagal sutartį) sumokėjimas UAB „BALTKALIS“ atitiko tiek UAB „Arvi fertis“, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko interesus, kadangi, kiek A. V. prisimena, lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „Arvi fertis“ interesams – atsiskaitymui su UAB „BALTKALIS“ už žaliavas. Toks lėšų panaudojimas iš bendrovės veiklos perspektyvos tuo metu buvo tikslingas ir logiškas. Byloje nėra ginčo, kad UAB „BALTKALIS“ buvo UAB „Arvi fertis“ kreditorius. Dalis investuotojo UAB „BALTKALIS“ sumokėtų lėšų buvo grąžintos UAB „Arvi fertis“ dar 2016-03-02. Iš šio UAB „Arvi fertis“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-03-02 UAB „BALTKALIS“ pervedė LUAB „Arvi fertis“ 1 576 000 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas 2016-02-01 investavimo sutartį.

74. Iš pareiškėjos su pareiškimu pateiktos investuotojo Pride Holding & Investments (registruota Didžiosios Britanijos Mergelių salose), akcininkės UAB „ARVI ir ko“ ir UAB „Arvi fertis sudarytos sutarties nustatyta, kad sutarties objektas – įmonė išleidžia, o Investuotojas įsigyja naujai išleistas paprastąsias vardines Įmonės akcijas, bendrai sudarančias 50 proc. visų balsų Įmonėje. Kauno apskrities VMI tyrimo 2017-10-10 ataskaitoje (21 lapas) nustatyta, pagal sutarties sąlygas, Naujasis investuotojas už akcijas UAB „Arvi fertis“ privalėjo pervesti 6 500 000 Eur. 5 600 000 Eur suma buvo pervesta (užskaityta) sekančiai: pagal 2016-02-01 UAB „Arvi fertis“ prašymą Investuotojas 2016-02-09 ir 2016-02-11 pavedimais pervedė 3 000 000 Eur UAB „Baltkalis“, 2016-03-31 Investuotojas į UAB „Arvi fertis“ sąskaitą pervedė 1 000 000 Eur, pagal 2016-03-25 UAB „Arvi fertis“ 2016-03-31 už UAB „Arvi fertis“ pervedė UAB „Baltkalis“ 1 000 000 Eur ir 2016-04-06 Investuotojas 600 000 Eur pervedė į UAB „Arvi fertis“ sąskaitą. Liko nesumokėta 900 000 Eur suma. Sutarties papildyme numatyta, Naujasis investuotojas privalo perimti 49 proc. UAB „Arvi fertis“ akcijų, perimtų akcijų vertė atitinka apmokėtą sumą. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Šioje sutartyje nėra konkrečiai nurodoma, kam turi būti naudojamos piniginės lėšos pagal gautą sumą, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad UAB „Arvi fertis“ gautas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Teismo vertinimu, sutartis, pagal kurią UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo investuotojui perleisti pusę savo akcijų ir gauti pervesti 6 500 000 Eur piniginių lėšų su sunkumais (apyvartinių lėšų trūkumu) susiduriančiai įmonei, negali būti laikoma nuostolingu sandoriu.

75. Pareiškėja taip pat nurodo, kad bendrovė sudarinėjo kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu asmeniu (dukterine įmone) S.C. ARVI AGRO SRL. Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė, kartu su kontroliuojamu asmeniu S.C. ARVI AGRO SRL siekė dirbtinai sukurti reikalavimo teisę į Bendrovę. Tarp šių asmenių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 05/13 bei 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartis Nr. Arvi-2016-5; jos pakeitimai ir papildymai, bei buvo atlikti mokėjimai atitinkamų sutarčių pagrindu. Visa atitinkamų sandorių grandinė ir su tuo susiję įrodymai yra pateikti į iš pagrindinės bankroto bylos išskirtą civilinę bylą dėl S. C. ARVI AGRO SRL finansinio reikalavimo tvirtinimo (bylos numeris: eB2-2435-340/2020). 

76. Pareiškėjos nurodytoje byloje Nr. eB2-2435-340/2020 buvo sprendžiamas S.C. ARVI AGRO S.R.L kreditorinio tvirtinimo klausimas UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. S.C. ARVI AGRO S.R.L, siekdama būti įtraukta į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą, pateikė bankroto administratoriui 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą įtraukti ją į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 266 668 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Teismas šį prašymą atmetė, nustatęs, kad S.C. ARVI AGRO S.R.L kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 200 000 Eur grindžia 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartimi Nr. Arvi-2016-05 (toliau – Sutartis), kuria UAB „Arvi fertis“, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti, o S.C. ARVI AGRO S.R.L, kaip pirkėja, nupirkti 750 ± 5% metrinių tonų NPK 15-15-15+S trąšų, pardavėjo pasirinkimu supakuotų į 500 kg/PP maišus (su Arvi prekės ženklu) su pardavėjo ženklinimu pristatymui iki 2016 m. spalio 31 d. (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte šalys numatė, kad Prekių kaina yra 280,00 Eur/mt. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad mokėjimas už prekes pagal šią sutartį turi būti atliekamas pagal pro forma sąskaitą–faktūrą ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 30 d.; mokėjimo data yra laikoma data, kai pinigai įskaitomi į Pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą (Sutarties 3.4 punktas). Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad pagal šią Sutartį prekės turi būti pristatytos iki 2016 m. spalio 31 d. S.C. ARVI AGRO S.R.L pateikė 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. Transakcijos iniciavimo mokėjimo išrašų informaciją, pagal kurią S.C. ARVI AGRO S.R.L 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. pavedimais pervedė UAB „Arvi fertis“ po 100 000 Eur, iš viso 200 000 Eur, išankstinį mokėjimą pagal NPK Pardavimo sutartį Nr.: Arvi-2016-05. Pažymėtina, jog duomenų, kad UAB „Arvi fertis“ savo sutartinių įsipareigojimų pateikti S.C. ARVI AGRO S.R.L įsigytas trąšas iki 2016 m. spalio 31 d. neįvykdė, į bylą nėra pateikta. Priešingai, kartu su Sutartimi pateiktas 2017 m. vasario 24 d. Priedas Nr. 1 prie Sutarties Nr. Arvi-2016-05 data 2016-05-13 (toliau – Priedas Nr. 1), patvirtina, kad S.C. ARVI AGRO S.R.L, kaip pirkėja, ir UAB „Arvi fertis“, kaip pardavėja, susitarė pratęsti sutartį iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Priedo Nr. 1 1.1 punktas); šio Priedo Nr. 1 1.2 punkte numatyta, kad pardavėjas (UAB „Arvi fertis“) pardavė, o pirkėjas (S.C. ARVI AGRO S.R.L) nupirko 400 ± 10% tonų NPK 15-15-15+S+Zn trąšų, pardavėjo pasirinkimu supakuotų į 500 kg/PP maišus pristatymui iki 2017 m. kovo mėn. Tai, kad šalys nutarė pratęsti sutartį, o S.C. ARVI AGRO S.R.L įsigijo iš UAB „Arvi fertis“ papildomą kiekį trąšų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Tai, kad 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. atlikti mokėjimo pavedimai už trąšas atsispindi UAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje, galimai pagrindžia tik tai, kad už sutartimi įsigytas trąšas buvo atsiskaityta, tačiau niekaip nepatvirtina, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinių įsipareigojimo neįvykdė. Be to, S.C. ARVI AGRO S.R.L kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 66 668 Eur grindžia vienašališkai S.C. ARVI AGRO S.R.L parengtu, UAB „Arvi fertis“ nepatvirtintu ir nepasirašytu, 2019 m. rugpjūčio 21 d. Delspinigių pagal Pardavimo sutartį Nr. Arvi 2016-05 paskaičiavimu. Iš dokumento turinio matyti, jog 66 668 Eur dydžio delspinigiai paskaičiuoti tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., jie priskaičiuoti už vėlavimą vykdyti 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartimi Nr. Arvi-2016-05 prisiimtus įsipareigojimus, delspinigiai paskaičiuoti nuo S.C. AGRO ARVI S.R.L 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. UAB „Arvi fertis“ pervestų sumų (iš viso 200 000 Eur). Teismas sprendė, kad duomenų, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į bylą nėra pateikta. Aplinkybė, jog S.C. ARVI AGRO S.R.L jokių pretenzijų dėl nevykdomos Sutarties nereiškė, sumokėtų sumų grąžinti neprašė, delspinigius paskaičiavo tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo piniginių sumų sumokėjimo, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl S.C. ARVI AGRO S.R.L kreditorinio reikalavimo tiek dalyje dėl 200 000 Eur, tiek ir dalyje dėl 66 668 Eur, egzistavimo. Be to, pripažinus, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių UAB „Arvi fertis“ netinkamą Sutarties vykdymą, kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 66 668 Eur paskaičiuotų delspinigių už netinkamą Sutarties vykdymą, kaip išvestinis reikalavimas, negali būti laikomas pagrįstu.

77. Iš nurodytos bylos nustatyta, kad teismas pripažino, kad tarp UAB „Arvi fertis“ ir S.C. Arvi Agro SRL buvo susiklostę realūs pirkimo-pardavimo santykiai. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje teismas taip pat konstatavo, kad 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. atliktais mokėjimo pavedimais už trąšas atliktas apmokėjimas atsispindi UAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje, galimai pagrindžia tik tai, kad už sutartimi įsigytas trąšas buvo atsiskaityta, tačiau niekaip nepatvirtina, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinių įsipareigojimo neįvykdė. 

78. Taip pat suinteresuotas asmuo G. D. pateikė pagal 2016-05-13 NPK pardavimo sutartį Nr. Arvi-2016-5 išrašytų sąskaitų registrą. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad Arvi Agro – buvo veikianti Bendrovės dukterinė įmonė, kuriai Bendrovė tiekė trąšas. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad UAB „Arvi fertis“ ir jos dukterinė įmonė nurodytomis sutartimis ir pareiškėjos nurodytais mokėjimo pavedimais dirbtinai siekė sukurti reikalavimo teisę į Bendrovę.

        Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindo

79. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

80. Pareiškėja šį pagrindą įrodinėja tuo, kad pati bendrovė į bankroto bylą pateikė duomenis, kad 2019 m. kovo 25 d. Bendrovė ir su ja susiję asmenys (ARVI įmonių grupės įmonės bei giminystės (svainystės) ryšiais su V. K. (kartu su savo šeimos nariais kontroliuojančiu ARVI įmonių grupę) susiję asmenys: RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės arvi“, UAB „Baltkalis“, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“, ūkininkas I. G., ūkininkas V. I., VšĮ Baltijos agroverslo institutas, ūkininkė K. K. (V. K. sutuoktinė), UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinė ūkinė bendrija, ir dukterinė UAB „Arvi fertis“ bendrovė S.C. Arvi Agro S.R.L. sudarė taikos sutartis, kuriomis skolų grąžinimo terminai buvo išdėstyti į 1,5 – 4 metų laikotarpius.

81. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas UAB „Arvi fertis“ dar kartą iš kelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, nustatyta, kad UAB „Arvi fertis“ pateikė teismui 2019-03-25 sudarytas taikos sutartis su skolininkais RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės Arvi“, VšĮ Sveikatingumo idėjos, Ūkininko I. G. ūkiu, Ūkininko V. I. ūkiu, VšĮ Baltijos agroverslo institutu, Ūkininkės K. K. ūkiu, UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, S. C. Arvi Agro S. R. L. Teismas, įvertinęs pateiktas taikos sutartis, nustatė, jog šiomis sutartimis minėtiems skolininkams jau ir taip pradelstų skolų grąžinimo terminas iš esmės atidedamas dar beveik metams, t. y. taikos sutartyse numatant, kad skolininkai įsiskolinimus grąžins dalimis, bei nustatant, kad pirmasis mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2020-03-31, o paskutinis mokėjimas – ne vėliau kaip iki 2020-12-31, o skolininkui UAB „BALTKALIS“ paskutinio mokėjimo terminas nustatytas – ne vėliau kaip iki 2023-12-31 (Taikos sutarčių 1.3.2 p.). Teismo vertinimu, tokių taikos sutarčių, kuomet atidedamas jau ir taip pradelstų skolų grąžinimo terminas dar beveik metams, šių skolų grąžinimą išdėstant pakankamai ilgam laikotarpiui, rodo, kad minėti skolininkai nėra pajėgūs net iš dalies laiku, nepažeidžiant prievolės įvykdymo terminų, įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų atsakovei, o duomenų, jog jie bus pajėgūs šias skolas grąžinti taikos sutartyse numatytais terminais byloje nėra pateikta. Teismas pažymėjo, jog taikos sutarčių sudarymas minėtomis sąlygomis rodo ne aktyvius atsakovės UAB „Arvi fertis“ veiksmus ir realų siekį kuo greičiau atgauti skolas, o nuolaidžiavimą skolininkams, tokie susitarimai iš esmės laikytini pažeidžiančiais tiek pačios atsakovės UAB „Arvi fertis“, tiek ir jos kreditorių teises bei interesus.

82. Taip pat šioje nutartyje jau nustatyta, kad Bendrovė sudarė eilę kreditorių teises pažeidžiančių įskaitymo sandorių, suteikdama kitai su Bendrove korporatyviniais ryšiais susijusiai UAB „BALTKALIS“. Taip pat, kaip jau nurodyta, Bendrovė, būdama nemoki, sudarytais susitarimais (2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais ir 2018 m. kovo 30 d. Trišale reikalavimų įskaitymu sutartimi) sudarė skolos perkėlimo sandorius, kuriais Bendrovė vietoje reikalavimo teisių į mokius juridinius asmenis (UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“) skolos perkėlimo pagrindu įgydavo reikalavimo teisę į asocijuotą įmonę UAB „BALTKALIS“, kuri buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos (sandorių sudarymo metu). Taip pat 2018 m. kovo 30 d. sutartimi UAB „Arvi fertis“ ne tik atsisakė reikalavimo į mokią UAB „UHB AGRO“, tačiau nedelsiant į įskaitė savo reikalavimus įgytus į nemokią UAB „BALTKALIS“ su priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais į šią bendrovę. 

83. Teismo vertinimu, UAB „Arvi fertis“, pati būdama jau nemoki, ir atsisakydama reikalavimų į mokias įmones, šias sumas iš mokių įmonių nukreipiant su UAB „Arvi fertis“ susijusioms įmonėms, pažeidė kreditorių teises, nes sumažino savo pačios mokumą. Darytina išvada, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

        Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindo

84. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

85. Pareiškėja nurodo, kad UAB „BELOR“ finansinis reikalavimas į Bendrovę yra pradelstas nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Iš mokestinio tyrimo akto turinio matyti, kad atsiskaitymai su tos pačios eilės kreditoriais, kurių reikalavimai susiklostė vėliau, be kita ko, vyko 2016 m. lapkričio – 2017 m. vasario mėnesiais, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.9301 str. reikalavimus, ir prioritetą teikiant kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai susiklostė vėliau, žinant, kad kreditorius (pareiškėjas) neturės galimybės patenkinti savo reikalavimo iš Bendrovės turto. 

86. 2017-10-10 Kauno apskrities VMI parengtoje mokestinio tyrimo ataskaitoje (21 lapas) nurodoma, kad UAB „Arvi fertis“ 2017-03-28 skola susidarė 266 738,93 Eur. Priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2016-11-30, vykdant išieškojimą iš banko sąskaitų. Mokesčių administratorius nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28 UAB „Arvi fertis“, vykdydamas atsiskaitymus per trečiuosius asmenis, per kasą, per atsiskaitytinus asmenis, taip pat per Sberbank Europe AG atidarytą sąskaitą, laiku nemokėjo mokesčių į biudžetą, tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, pirmenybę teikdama kitiems kreditoriams.

87. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, šią sąlygą sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditoriniai įsipareigojimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

88. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad (1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; (2) pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

89. Pareiškėja tik nurodė, kad jos finansinis reikalavimas į BUAB „Arvi fertis“ yra pradelstas nuo 2016 m., tačiau, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriems kreditoriams pirmiau nei pareiškėjai buvo sumokėta skola 2016 m. lapkričio – 2017 m. vasario mėnesiais, koks nurodytų kreditorių, kuriems įvykdytas atsiskaitymas, buvo mokėjimo terminas, t. y. kaip buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas su kreditoriais pagal jų prievolių pasibaigimo datas. Nors VMI savo ataskaitoje ir nurodė, kad UAB „Arvi fertis“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, pirmenybę teikdama ne VMI, o kitiems kreditoriams, tačiau vien šio fakto konstatuoti tyčinio bankroto pagrindą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto) nepakanka.

        Dėl apgaulingai ir netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

90. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

91. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

92. Tuo pačiu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

93. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 3 straipsnio 2 punktas numatė, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus. Vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 18 VAS) 55 punktu finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Kiekvieno balanso datai įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, pagrįstų prieinama ir patikima informacija, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinusi nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Pagal šio standarto skyriaus 57 punktą, jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo.

94. Byloje nustatyta, kad UAB „Arvi fertis“ buvo sudarytas 2017-08-31 dieną balansas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Arvi fertis“ įmonė tuo metu turėjo 38.724.399,00 EUR vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas. Be to, nors įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 46.429.443,00 EUR, pateikiamas išrašas iš buhalterinės programos patvirtina, kad 2017-09-01 pradelsti buvo 16.545.971,00 EUR dydžio įsipareigojimai, t. y. neviršijo pusės į UAB „Arvi fertis“ balansą įrašyto turto vertės. 

95. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Arvi Fertis“ balanse nurodyto turto vertė 2017-08-31 turėjo būti ne daugiau 7 874 338,14 Eur. Kaip pagrįstai pareiškėja nurodo, UAB „Arvi fertis“ finansinė atskaitomybė, sudaryta 2017 m. rugsėjo 30 d., ir teikta Kauno apygardos teismui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. UAB „Arvi fertis“ su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą teikė teismui realios įmonės turtinės padėties neatitinkančius balansus. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad OOO ARVI NPK akcijos be jokių teisinių prielaidų, išskyrus akivaizdžiai vieninteliam akcininkui naudingais tikslais padidintą kainą, buvo nepagrįstai apskaitomos 24 762 511,58 Eur, kai, tuo pačiu metu, jos buvo bevertės. Pažymėtina, kad netgi keliant UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-3011-340/2019 UAB „Arvi fertis“ buvo įpareigota pateikti išsamius duomenis apie dukterinių įmonių akcijas, dokumentus, kokia verte UAB „Arvi fertis“ balanse apskaitomos OOO „ARVI NPK“, S.C. ARVI AGRO S.R.L. akcijos, kartu pateikiant dokumentus ir argumentus, pagrindžiančius tai, kad atitinkama vertė yra reali atitinkamo finansinio turto vertė. Tačiau tinkamų įrodymų balanse nurodytai UAB „Arvi fertis“ akcijų vertei pagrįsti nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, UAB „Arvi fertis“ balanse turto vertė buvo sąmoningai nurodoma didesnė nei yra iš tikrųjų.

        Dėl procesinės bylos baigties

96.        Byloje nustatytos aplinkybės dėl nutartyje nurodytų nuostolingų ir UAB „Arvi fertis“ nenaudingų sandorių, sandorių su susijusiais asmenimis sudarymas nenaudingomis įmonei sąlygomis, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai netinkamai nurodytas ir apskaitomas jos turtas, taip pat bendrovės vadovo nesikreipimas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu turėjo esminės įtakos esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

97. Akcentuotina ir tai, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą (-us) ar sandorį (-ius), lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Taigi, teismas įvertindamas visus pareiškėjos nurodytus įmonės valdymo organo veiksmus (sprendimus), sprendžia, kad yra nustatyta pakankamai požymių leidžiančių pripažinti UAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu.

98. Kadangi teismas įmonės bankrotą tyčiniu pripažįsta pagal ĮBĮ, nėra pagrindo nutartyje nurodyti asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

Dėl buvusių vadovų teisės eiti pareigas apribojimo

99.        Pareiškėja UAB „Belor“ pateiktu prašymu taip pat prašo apriboti buvusių vadovų teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Suinteresuoti asmenys V. K., T. D., K. B., G. D., A. V. su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir prašo minėtus prašymus atmesti kaip nepagrįstus, teigdami, kad ĮBĮ nenumatė reikalavimo nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, o prašyti apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas, pareiškėja neturi teisės, nes pagal ĮBĮ tam reikia, kad kreditorius (pareiškėja) turėtų daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

100.        Teismas sutinka su pareiškėja, kad buvusių UAB „Arvi fertis“ vadovų teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu apribojimo klausimas turi būti išspręstas. Nors suinteresuoti asmenys teigia, kad UAB „BELOR“ nėra tinkamas subjektas, galinti prašyti taikyti tokią atsakomybę, tačiau teismo vertinimu, procesinių kliūčių šiam klausimui išspręsti nėra. Visų pirma, paminėtina, kad nors ĮBĮ ir nustatė, jog tokį pareiškimą gali teikti tik kreditorius, turintis daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis), tačiau ĮBĮ taip pat numatė, kad šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Be to, teismas vertina, kad kreditoriaus teisė prašyti apriboti buvusio vadovo teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas yra procesinė teisė, kuri realizuojama pagal procesines normas, galiojančias procesinio veiksmo atlikimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis), o tai reiškia, kad prašymo pateikimo teisė nustatoma pagal JANĮ. Teismas pažymi, kad JANĮ 43 straipsnio 6 punktas suteikia teisę bet kuriam kreditoriui, nepriklausomai nuo patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

101.        Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numato tapatų materialųjį teisės apribojimo pagrindą, t. y. tokia sankcija yra taikoma už vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Analogiška norma buvo įtvirtinta ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje, kurioje buvo numatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

102.        ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnį, nurodyta, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jeigu finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

103.        Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Arvi fertis“ vadovu T. D. buvo paskirtas nuo 2017-05-18 iki 2017-12-29 ir nuo 2017-12-29 iki 2019-05-22. Todėl nuo 2017-09-01 įmonei tapus nemokia būtent jis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tai buvo numatyta ĮBĮ 8 straipsnyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad UAB „Arvi fertis“ V. K. vadovu buvo paskirtas 2019-05-15, t .y. tą pačią dieną, kai UAB „Arvi fertis“ buvo iškelta bankroto bylą. Darytina išvada, kad jam neatsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

104. Teismas vertina, kad pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas apsunkino kreditorių teisinę padėtį, todėl buvusiam vadovui T. D. yra tikslinga taikyti įstatyme numatytą apribojimą 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

105.        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

106.        Teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai. Visi suinteresuoti asmenys, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. turėjo priešingą suinteresuotumą nei pareiškėja bylos baigtimi.

107. Pareiškėja nurodo, kad patyrė 4020 Eur + PVM (viso 4864,20 EUR) bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl BUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą. Pareiškėja prašo šias išlaidas priteisti iš asmenų, pripažintinų kaltais dėl tyčinio bankroto (V. K., T. D., K. B., G. D., A. V.). Nors byloje nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas apriboti visiems buvusiems vadovams eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo nariu, tačiau tai nėra savarankiškas reikalavimas ir be to šį klausimą teismas turėjo išspręsti savo iniciatyva. 

108. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

109. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteisiamos jos patirtos 4864,20 EUR bylinėjimosi išlaidos iš jos prašomų priteisti suinteresuotų asmenų V. K., T. D., K. B., G. D., A. V. lygiomis dalimis.

110.        Suinteresuotų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsniu, 70 – 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

n u t a r i a:

Pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“, juridinio asmens kodas, 300632946, bankrotą tyčiniu.

Apriboti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Priteisti pareiškėjai UAB „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) iš suinteresuotų asmenų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 4864,20 Eur (po 972,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartį siųsti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, bankroto administratoriui Aurimui Valaičiui, įpareigojant jį apie priimtą nutartį informuoti kreditorius bei per 3 dienas pateikti teismui įrodymus apie įpareigojimo įvykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

         Teisėja                                                                                             Tatjana Žukauskienė