Administracinė byla Nr.A2.6.-3044-870/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02913-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Jolantai Vainorienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Z. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

n u s t a t ė:

2012 m. birželio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. dėl to, kad 2012-06-22 apie 14.15 val. Vilniuje Vienuolio g. 12 vairavo automobilį Volkswagen Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą nustatyta tvarka ir pravažiuodama stovintį automobilį Opel Astra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. teismo posėdžio posėdyje parodė, kad protokole nurodytos aplinkybės yra iš dalies teisingos. Ji sutinka, kad kliudė automobilį. Dėl draudimo neturėjimo, tai ji tiesiog pamiršo apsidrausti. O dėl paties įvykio, ji paaiškino, kad nejautė, kad kliudė automobilį. Mašinos įbrėžimas yra labai nežymus. Mašina buvo vos nubraukta. Su nukentėjusiąja bendravo, tai ji jokių pretenzijų jai neturėjo Atsakydama į teisėjos klausimus, ji paaiškino, kad važiavo viena, siūlė nukentėjusiajai atlyginti žalą, tačiau ten tas apgadinimas labai nežymus. Vėlesnio posėdžio metu R. P. paaiškino, kad jos automobilis tą dieną buvo nedraustas, buhalteris neapsižiūrėjo. Dabar jis yra draustas. Pati firma, kurioje ji dirba išrašo draudimus. Ji važiavo ir galvojo, kad ten esančiame bare išgers sulčių. Pasižiūrėjo į laikrodį ir pamatė, kad nesuspės jų išgerti ir išvažiavo toliau. Jokio garso ji negirdėjo. Jai keista kaip kažkas galėjo išgirsti, vairuoja 26 metus. Jai pirmas toks eismo įvykis, netikėtas ir nesuprantamas. Gali būti, kad buvo įjungusi radiją, veikė kondicionierius, automobilio langai buvo uždaryti. Ji pati nesupranta kaip galėjo negirdėti to garso.

Nukentėjusioji I. O. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja paaiškino, jog dirba Tele 2 salone, darbo metu atbėgo R. S., ji dirba šalia esančioje parduotuvėje ir pasakė, kad įvažiavo į jos mašiną, ji girdėjo garsą ir spėjo užsirašyti automobilio numerį. Ji jai padavė lapelį su automobilio numeriais. Ji išėjo į lauką pasižiūrėti ir iš tikrųjų buvo įbrėžtas bamperis. Automobilis nebuvo labai stipriai apgadintas, matėsi įbrėžimas. Buvo ryškus bamperio nubrozdinimas. Rūta pasakojo, kad išgirdo garsą, per langą pamatė nuvažiuojantį automobilį, sakė, kad vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio. Ji pati įvykio nematė, apie jį sužinojo iš bendradarbės. Apie įvykį pranešė policijai. Su R. P. po įvykio bendravo. Draudimas pervedė jai pinigus.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju pareigūnas R. G. nurodė, jog automobiliai buvo sugretinti, aukštis, mechanizmo pobūdis pilnai atitiko. Kiek atsimena iš medžiagos, Wolskwagen automobilis kelis kartus kliudė tą kitą automobilį. Jis bandė parkuotis, jam nepavyko, išvažiavo tada į kitą vietą. Su liudininke neatsimena kaip bendravo, lyg tai ji dirba sulčių bare. Ji pasakojo, kad automobilį vairavo moteris, bandė prisiparkuoti, jai sunkiai sekėsi, ji vieną kartą atsitrenkė, bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, antrą kartą atsitrenkė, kažkiek stabtelėjo ir iš tos vietos išvažiavo pilnai. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus pareigūnas paaiškino, kad atsitrenkė, ar kliudė, tai yra tas pats žodis. Jį galima interpretuoti vienodai. Jam atrodo, kad buvo brauktos galinės šoninės pusės durelės. Braukimas eina nuo galinių durelių iki galinio sparno, per visas dureles, jam atrodo, kad braukimas yra apie 70 cm ilgio ir durys yra įlenktos. Kuomet buvo bandyta parkuotis, buvo braukta, o išvažiuojant durelės buvo įlenktos. Pagal liudininko parodymus, braukimas vyko  2 etapais, įvažiuojant ir po to išvažiuojant. Braukimo ilgis yra per visas galines arkas, per visas dureles. Jeigu žmogus būtų nejautęs, būtų tą automobilį priparkavęs ir ramiai išėjęs. Automobilis tą dieną buvo nedraustas. Bamperis yra plastmasinis. Plastmasei kontaktuojant su plastmase, garsas yra garsesnis, nei metalui kontaktuojant su metalu. Plastmasės sueina, po to atšoka. Nukentėjusiosios irgi yra apgadinta apatinė plastmasės dalis. Kada plastmasės tarpusavy kontaktuoja, jos viena ant kitos užeina ir kuomet automobiliai atsitraukia, jos atšoka ir yra gan garsus garsas.

              Liudytoja R. S. teismo posėdyje nurodė, kad 2012 m. birželio 22 d. aš dirbau darbe, sėdėjo prie kompiuterio. Ji išgirdo garsą hrrr, pakėlė akis ir pamatė kaip automobilis įvažiavo į automobilį ir staigiai išvažiavo. Ji greitai išbėgo ir užsirašė automobilio valstybinį numerį. Ne ji viena matė šį eismo įvykį, nes iš galo vyras mašinoje sėdėjo, matė, virš jų gyvena ponas Radzevičius, jis irgi per langą viską matė. Atsakydama liudytoja į teisėjos klausimus, paaiškino, kad išbėgo į lauką ir užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Ji girdėjo pirmą kartą garsą ir antrą kartą – įvažiuojant ir išvažiuojant. Tas garsas buvo nemažas. Ji sėdėdama darbe, pirmame aukšte, jį išgirdo. Jų parduotuvės durys buvo pilnai atidarytos, langas buvo uždarytas. Kai išbėgo į lauką, nuvažiuojantį automobilį matė tik šonu, negali pasakyti ar vairuotojas matė, ar nematė, kad apgadino automobilį. Ji mano, kad tokį garsą galėjo girdėti, suprasti, kad kažkas įvyko, jeigu ji, būdama patalpoje išgirdo. Kolegės automobilis buvo apibrozdintas. Automobilis buvo apgadintas du kartus, nes dar tas vyras, kuris gale sėdėjo ir matė įvykį sakė, kad vairuotoja kliudė automobilį ir įvažiuodama į parkavimosi vietą ir išvažiuodama iš jos. Ji po įvykio kalbėjosi su tuo vyriškiu, kuris viską matė, jis pabrėžė, kad automobilis buvo nubrozdintas įvažiuojant į parkavimosi vietą ir išvažiuojant iš jos. O jų kaimynas iš viršaus Radzevičius, sakė, kad matė kaip įvažiavo ir išlėkė. Nuo apgadinto automobilio iki jos darbo vietos yra apie 5 metrai. Darbovietės durys buvo atidarytos. Tuo metu triukšmo gatvėje nebuvo. Buvo pakankamai ramu. Tas garsas buvo kaip trynimas metalo į metalą, ar plastmasės į plastmasę, toks garsas „hrrrr“. Lauke buvo šilta, gal net tvanku. Ji mano, kad tikrai vairuotoja girdėjo tą atsitrenkimą. Sėdėdama patalpoje ji išgirdo trenksmą. Juk ne ji  viena tai girdėjo. Tai girdėjo ir vyras, iš galo stovėjęs ir kaimynas Radzevičius, gyvenantis 2 aukšte. Jis pasakė, kad per langą viską matė. 

UAB „Impulsana“ specialisto išvados MV2012-69, kurią surašė dr. Mitunevičius, 4 p. nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio VW Tiguan v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. P., vairuodama automobilį 2012-06-22 galėjo identifikuoti galimai buvusį kontaktą su automobiliu Opel Astra.

Išnagrinėję bylą teismas prieina prie išvados, kad R. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės pasitvirtino.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 punkte nurodyta, jog „Eismo įvykis“ – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurio automobilio vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės (jos kontaktavo tarpusavyje), tai įrodo: tarnybinis pranešimas (b. l. 4) R. S. paaiškinimas (b. l. 8) bei jos kategoriškas ir nuoseklus paaiškinimas teisme, pareigūno R. G. parodymai, fotolentelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 20-21). Teisme apklaustų liudytojų parodymus teismas laiko patikimais, nes jie tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs  ir pakankamai detalūs. Šie parodymai sutampa ir su kita surinkta bylos medžiaga. Pati R. P. neneigia, kad tuo metu, kai buvo apgadinta I. O. priklausanti transporto priemonė Opel Astra, vals. Nr. 905, ji su savo vairuojamu automobiliu buvo toje vietoje.

Taigi teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad R. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Teismo vertinimu, labai svarbūs parodymai yra liudytojos R. S., kuri betarpiškai matė eismo įvykį. Ji parodė, kad girdėjo garsą du kartus - įvažiuojant ir išvažiuojant. Tas garsas buvo nemažas. Tas garsas buvo kaip trynimas metalo į metalą, ar plastmasės į plastmasę, toks garsas „hrrrr“. Ji mano, kad tikrai vairuotoja girdėjo tą atsitrenkimą. Pareigūnas R. G. paaiškino, kad braukimo ilgis yra per visas galines arkas, per visas dureles. Jeigu žmogus būtų nejautęs, būtų tą automobilį priparkavęs ir ramiai išėjęs. Automobilis tą dieną buvo nedraustas. Bamperis yra plastmasinis. Plastmasei kontaktuojant su plastmase, garsas yra garsesnis, nei metalui kontaktuojant su metalu. Iš Fotolentelės duomenų taipogi matyti, kad sužalojimas tikrai nebuvo mažas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. P. vairavimo stažas yra nuo 1986 m., tai rodo, kad patyrusi vairuotoja, todėl vertina, kad ji juto ir suprato, kad kliudė svetimą automobilį. Teismas laiko, kad R. P. inkriminuojamo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai taip pat visiškai įrodyti bylos medžiaga. Pastaroji norma yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nurodyti konkrečius KET pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyta, kad R. P. pažeidė KET 232 punkto nuostatas. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti. R. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET 232 punkto nuostatas. Tokius R. P. veiksmus teismas laiko tyčiniais, nes ji suprato, kad kliudė nukentėjusiosios automobilį, nepaisant to, išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad žalos dydis nedaro įtakos sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 ir 130 str. 1 d. klausimą, svarbu nustatyti, kad žala buvo padaryta.

UAB „Impulsana“ specialisto išvadą MV2012-69, kurią surašė dr. Mitunevičius teismas vertina kitų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais kontekste. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose privataus eksperto (specialisto) tyrimo išvadoje surašytas ir pateiktas dokumentas laikomas tik konsultacinio pobūdžio išvada (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga – Teismų praktika, Nr. 27, P.320-388). Šis išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjant administracines bylas, kadangi kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, už kurį numatyta griežta sankcija, nagrinėjamas iš esmės pagal tokias pačias įrodinėjimo taisykles, kaip ir baudžiamojo proceso metu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nė vienas įrodymas teismui neturi išskirtinės galios. Nagrinėjant bylą vertinamas įrodymų visetas. Šiuo atveju, teismas laiko visų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus teisingais ir objektyviais, o remiantis jais nekyla abejonių, kad garsas buvo stiprus, sužalojimas padarytas 2 etapais. Teismo vertinimu, vairuotoja matydama, kad tarp pastatytų automobilių tarpai nedideli ir norėdama priparkuoti savąjį stebėjo (kiekvieno vairuotojo pareiga būti atidžiu) greta stovinčius automobilius ir matė, kad vieną iš jų kliudė.

Dėl to, kad R. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. taipogi abejonių teismui nekyla, tai patvirtino pati R. P.. Jos vairuojamas automobilis įvykio dieną nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingą nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt.).

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. asmenybę – pažeidimas yra atsitiktinis, galima sakyti vienkartinio pobūdžio, teismui nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad iki 2012-06-22 įvykdyto administracinio teisės pažeidimo R. P. būtų pasišalinusi iš eismo įvykio pažeisdama KET reikalavimus ir, kad už tai jai buvo taikytos administracinės nuobaudos ar įvykdė kitokius administracinius pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį būtų sukėlę sunkias pasekmes ar didelį nuostolį. Teismas atsižvelgia į sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į tai, kad įvykio metu žmonės nenukentėjo, padaryta žala nėra didelė. R. P. dirbanti, jos pareigos yra automobilių detalių paieška remontuojamiems automobiliams, jų pristatymas į Marijampolę, t. y. atsižvelgiant į darbo funkcijas jai būtina vairuoti automobilį. Šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžia R. P. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo. Teismo vertinimu, nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus tik baudą.

Nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 301 straipsniu, 123 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsniu teismas

n u t a r ė :

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 100 (vieno šimto) litų bauda.

R. P. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. ir nubausti ją 80 (aštuoniasdešimties) litų bauda.

              R. P. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 3400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) litų bauda.

Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už R. P. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., galutinai jai skirti 3 400 (trys tūkstančiai keturi šimtai) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6030, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Virginija Liudvinavičienė