Baudžiamoji byla Nr. 1-8-957/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33964-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

vertėjaujant vertėjams Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,

kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) užsakymo komplektuotuoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

S. S. 2017 m. liepos 6 d., apie 19.07 val., Vilniuje, Kirtimų g. 53, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95  promilės etilo alkoholio) ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su draugu anksčiau išėjo iš darbo, kuriame dirbo paskutines dienas. Tai buvo 2017 m. liepos 6 d., po 14 val. Prieš tai į darbą ryte, apie 6.30 val. jis atvyko „Opel Zafira“ automobiliu, kurį pastatė aikštelėje, o vėliau apie 14.30 val. automobilį perstatė į kitą vietą. Tuo metu, kai perstatinėjo automobilį, išgėręs nebuvo. Perstatęs automobilį, apie 14.30 val. jis išėjo į parduotuvę, ten išgėrė. Maždaug po 1-1,5 val. grįžo. Gėrė alų, degtinę, vėl alų, kažkur po 16 val. grįžo į automobilį ir jame miegojo. Atsisėdo vairuotojo sėdynėje, rakteliai buvo spynelėje. Paleido muziką, bet automobilio neužvedė ir užmigo. Po to jį pažadino apsauginis, kuris pabeldė į langą ir pasakė, kad jis atsitrenkė į vartus. Toje vietoje yra kalnelis, jis galine automobilio dalimi atsirėmė į tinklą. Galbūt užmynė koja pedalą, neatsimena, tai buvo miegant. Automobilio variklis užvestas nebuvo. Jis susipyko su apsauginiu, pastarasis iškvietė policiją. Kadangi sėdėjo prie vairo, buvo kaltas. Jam davė pūsti į alkotesterį, buvo surašytas protokolas, o jį patį išvežė į Mėnulio gatvę. Jam buvo nustatytas 1,9 promilės girtumas. Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad 15.30 val. jis paliko automobilį Vilniuje, Kirtimų g. 57. Ten iš vienos pusės yra jo darbovietė, o iš kitos pusės – aikštelė. Kai atvažiavo su automobiliu, užrakino jį ir nuėjo, automobilį paliko su įjungtu bėgiu ir neužtrauktu rankiniu.  Namo kartu su draugu (su kuriuo gėrė) jis nevažiavo, nes jau buvo girtas, paskambino E. R., kuris pasakė, kad atvažiuos. E. R. atvažiavo tuomet, kai jau buvo atvykusi policija. Prie automobilio jis grįžo apie 16 val. ir jame miegojo, iki kol jį pažadino policija. Tuo metu į laikrodį jis nežiūrėjo. Miegojo gal 1-2 valandas. Jis pasakė draugui, kad šis atvyktų darbo gale. Draugas darbą baigia 18 val., turėjo jį paimti po darbo. Ten yra vaizdo stebėjimo kameros. Kai grįžo automobilio neblaivus, įjungė degimą, muziką ir miegojo. Pačio variklio jis neužvedė. Nežino, kodėl atsisėdo į vairuotojo vietą, o ne gale. Kai atsisėdo, žiūrėjo į langą, truputį nuleido sėdynę. Kai ištraukiamas raktas, užsiblokuoja vairo mechanizmas. Kai įjungė degimą, vairo mechanizmas atsiblokavo. Tikslios priežasties jis nežino, kodėl nuriedėjo automobilis, galbūt koja paspaudė sankabą arba kitaip atsirėmė į pavarų dėžę, nes ji yra žemai, į ją galima atsiremti ir išjungti. Automobilis tada riedėjo ir atsirėmė į tvorą. Kai atvyko pareigūnai, automobilio raktelis buvo degimo spynelėje. Nematė, koks bėgis buvo įjungtas. 2016 m. jis yra važiavęs neblaivus, tuomet jis pripažino savo kaltę. Atsisėsdamas į automobilį jis neplanavo automobilio užkurti ir važiuoti. Paskambino draugui ir paprašė jį paimti, nes žinojo, ką reiškia važiuoti neblaiviam, kokios didelės baudos gresia. Kai pažadino apsaugos darbuotojas, automobilis nebuvo užvestas. Jo pasiimti atvažiavo jo draugas E. R. Nežino, kada atvažiavo draugas, jau po policijos. Dar jis skambino savo merginai, kuriai priklauso automobilis, jos pusbrolis ją atvežė, todėl automobilis buvo perduotas jai. Kai skambino draugui, perspėjo jį, kad išgers, todėl prašė jį pasiimti. Draugui jis skambino būdamas blaivus. E. R. iki 16 val. dirba. Jeigu nepavyko atvažiuoti vienam, tai jo pasiimti atvažiavo kitas. Jo (t. y. S. S.) telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), E. R. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), V. numeris yra (duomenys neskelbtini). Kai apie 19 val. miegojo mašinoje, prie savęs turėjo telefoną. 19.03 val. jau buvo atvykusi policija, jis nežino, kam jis skambino. Pirmas telefono skambutis, į kurį jis atsiliepė, buvo jo mamos Nr. (duomenys neskelbtini) (išklotinėje įeinantis skambutis 19.45 val.). Neprisimena, ar prieš tai jis dar kam nors skambino. 14.14 val. jis skambino telefono numeriu, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), tai E. R. numeris, pastarasis jo pusbrolis. Jis E. R. skambino, kad šis jį paimtų, nes jis bus išgėręs. 14.17 val. jis skambino telefono numeriu, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), tai V. Š. numeris. E. R. pasakė, kad negalės jo paimti, todėl jis (S. S.) paskambino V. ir paprašė, kad apie 18 val. jį paimtų. V. pasakė, kad jį paims, atvažiavo apie 18 val. ir jam daug kartų skambino. Jam daug kartų skambino V. ir po to E. R., nes V. jam (t. y. S. S.) neprisiskambino, todėl V. paskambino E. R. ir pasakė, kad negali su juo (t. y. su S. S.) susisiekti. Jis (t. y. S. S.) neatsiliepė, nes tuo metu arba miegojo, arba negirdėjo, nes mašinoje grojo muzika. Telefono numeris, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), jam skambino 18.01 val., nežino, kodėl neatsiliepė į šį skambutį. Kai policija jam atidavė telefoną, buvo labai daug praleistų skambučių nuo V. V. Š. buvo privažiavęs po to, kai atvažiavo policija, negali pasakyti, po kiek laiko.

Liudytojas A. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena tai, jog kaltinamasis padarė įvykį, Kirtimų g. įvažiavo į tvorą. Patruliavimo metu buvo gautas iškvietimas dėl to, kad Kirtimų g. automobilis atsitrenkė į tvorą. Atvažiavus į įvykio vietą buvo apsaugos darbuotojas, kuris pats vairavimo fakto nematė. Tiksliai neprisimena, ką sakė automobilio vairuotojas. Pagal visus paaiškinimus apsaugos darbuotojas matė, kas vairavo, matė, kad pavažiavo atbulom ir įvažiavo į tvorą. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir įformintas įvykis. Apsaugos darbuotojas sakė, kad sėdėjo savo poste, iš jo vietos viskas puikiai matėsi. Atrodo, kad apsaugos darbuotojas matė, jog užsidegė stabdžių signalas ir automobilis nuvažiavo. Viskas turi būti nurodyta apsaugos darbuotojo paaiškinime. Parodymai, esantys t. 1, b. l. 35, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, jeigu jis taip sakė, taip ir buvo. Galbūt vairuotojas vėliau ir bandė teisintis, kad nevairavo. Apsaugos darbuotojas aiškino kitaip. Negali pasakyti, kur buvo automobilio rakteliai. Atrodo, jis netikrino, ar automobilio variklis buvo šiltas, nemano, kad per tokį trumpą atstumą variklis įšiltų.

Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį jis yra matęs vieną kartą, tai buvo liepos 6 d., per jo pamainą. Vartų jis buvo neuždaręs, nes į parduotuves atvažiuodavo parduotuvių savininkai. Automobilis atvažiavo gal apie 16 val. Šalia yra nedidelė parduotuvė. Automobilis toje vietoje stovėjo gal 2-3 valandas. Kai atvažiavo automobilis, jis nematė jį vairavusio asmens, tik matė, kai automobilis sustojo. Paskui apie 15 val. jis uždarė vartus, nes iš jo objekto jau visi išvažiavo. Paskui pamatė, kad automobilis pradeda važiuoti atbulas, buvo jau arti vartų. Manė, kad automobilis sustos, bet jis atsitrenkė ir tik tuomet sustojo. Pro langą matė, kaip automobilis pradėjo važiuoti. Nematė, ar užsidegė stabdžių signalas, nes automobilis važiavo šonu. Paskui, jam priėjus, matė, kad automobilio žibintai uždegti, variklis berods nedirbo. Atvažiavusi asmens žmona išjungė žibintus. Išėjęs iš posto jis pamatė, kad asmuo buvo padėjęs ant vairo galvą. Galvojo, kad žmogui pasidarė bloga. Kol priėjo prie automobilio, žmogus atsigavo. Jis bandė su tuo žmogumi pakalbėti, bet pamatė, kad žmogus nelabai supranta, kas vyksta. Kol ėjo prie vartų matė, kad žmogus laikė galvą padėjęs ant vairo. Atidaręs vartus ir išėjęs iš teritorijos, eidamas prie automobilio pamatė, kad žmogus pakėlė galvą. Nežino, ar žmogus ten miegojo. Matė, kad žmogus lyg ir reaguoja, pasakė jam, kad atsitrenkė į vartus. Tuomet pamatė, kad žmogus nelabai supranta, sakė lyg ir kad tai ne jo automobilis, ne jis važiavo. Kai jis priėjo prie automobilio, žmogus buvo pakėlęs galvą, o kol ėjo prie automobilio – galva buvo ant vairo. Nežino, ar žmogus ten miegojo. Daugiau asmenų nebuvo. Su asmeniu jis kalbėjo kelis žodžius. Asmuo sakė, kad automobilis ne jo, kad jis nevažiavo ir į jokius vartus neįvažiavo. Jis nuėjo į postą iškviesti policijos, nes pamatė, kad su asmeniu nebesusišnekės. Kol buvo viduje, asmuo išlipo iš automobilio ir nuėjo į šoną. Paskui po pusvalandžio ekipažas asmenį atsivežė. Iš pradžių gal per 30 min. atvažiavo apsaugos ekipažas „Eurocash1“, policijos pareigūnai atvažiavo dar po pusvalandžio. Jis ne visą laiką buvo arti, todėl negirdėjo, ką šnekėjo asmenys. Matė, kad asmuo pūtė į alkotesterį, bet nežino, kiek pripūtė. Paskui atvažiavo moteris su vyru, sužinojo, kad tai minėto asmens žmona. Po to atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, bet jis jau buvo poste. Matė, kad asmens automobilis atvažiavo apie 16 val., nematė, kad kažkas iš jo išlipo. Automobilis ten stovėjo gal 2-3 valandas. Apie 19 val. atvažiavo ekipažas, sustojo prie teritorijos. Turbūt toje vietoje yra kamera, bet tikriausiai po mėnesio įrašai ištrinami. Automobilis pradėjo riedėti tarp 18-19 val., pariedėjo 10-15 metrų, gali būti ir 8 m. Kai priėjo prie automobilio, pamatė, kad vairuotojas (S. S.) sėdi prie vairo. Nekreipė dėmesio, kur buvo raktelis. Kaip supranta, vairuotojas buvo labai girtas ar apsvaigęs, tai matėsi iš kalbos ir elgsenos. Kvapo jis nepajautė, nes nebuvo arti priėjęs. Nuo tada, kai automobilis atsitrenkė į vartus, iki kol atvažiavo policija, asmuo buvo apie 30 min. išėjęs, tuo metu jis minėto asmens nematė. Parašė paaiškinimą pareigūnams. Kai priėjo prie automobilio, nekreipė dėmesio, ar jis buvo užvestas, berods nebuvo. Automobilis aikštelėje stovėjo ilgai iki atsitrenkimo. Viskas buvo taip, kaip nurodyta jo apklausos protokole, esančiame t. 1, b. l. 39. Šiuo metu jis visko gerai nebeprisimena, į vartus dažnai atsitrenkiama. Kai automobilis atsitrenkė į vartus, jis prie automobilio priėjo gal per 2-3 minutes. Pamatęs, kad automobilis atsitrenkė, jis išėjo iš posto, buvo įspūdis, kad nori išvažiuoti. Jo postas buvo 100 metrų atstumu nuo automobilio. Kai išgirdo, kad automobilis atsitrenkė į vartus, jis iš karto išėjo iš posto. Kol ėjo link automobilio, matė, kad žmogus buvo padėjęs galvą ant vairo, galvojo, kad gal žmogui pasidarė bloga. Kol priėjo minėtą automobilį, žmogus atsigavo. Tuomet pamatė, kad žmogus girtas. Neprisimena tikslaus laiko, kada atvažiavo automobilis, gal 15-16 val. Automobilis atvažiavo ne anksčiau 15 val. ir tikrai stovėjo kelias valandas. Priėjęs jis nebeldė vairuotojui į langą, langas lyg ir buvo truputį atidarytas iš keleivio pusės. Po to, kai atvažiavo policija, po 15-20 min. jis išėjo, policija vietoje buvo ilgokai, gal apie 1val. Valandos bėgyje atvažiavo minėto asmens žmona su kažkokiu vyru, daugiau nieko nebuvo. Kol buvo prie pareigūnų, nematė, ar kas atvažiavo, tik „Audi“ automobilis.

Liudytoja D. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, yra jo mergina. Jos vaikinas iš ryto atvažiavo jos automobiliu į darbą. Ji laukė, kol vaikinas grįš 16-17 val. Kai kaltinamasis negrįžo, ji jam skambino, šis nekėlė ragelio. Tuomet ji paskambino pusbroliui ir siūlė jam kartu su ja važiuoti į darbą. Ten nuvažiavus apsauga pasakė, kad apie 15 val. S. S. išėjo parūkyti ir negrįžo. Jie pradėjo ieškoti S. S. aplinkui. Paskambino ir pranešė kad S. S. prie „Sanitex“ bazių. Nuvažiavę pamatė, kad ten yra jos automobilis. Skambutis buvo apie 19 val. Jiems atvykus S. S. stovėjo su antrankiais, policija aiškinosi aplinkybes, automobilis buvo atsirėmęs į vartus. Automobilis buvo atrakintas, policija ieškojo dokumentų. Ji ištraukė savo vaikino S. S. vairuotojo pažymėjimą iš rankinuko, kuris buvo gale. Automobilis nebuvo užvestas, buvo užgesintas. Policija jai atidavė automobilio raktelį. Ji norėjo užvesti automobilį, tačiau akumuliatorius buvo nusėdęs, nežino kodėl. Neatsimena, ar buvo įjungtos šviesos. Iki tol problemų jos automobiliui su akumuliatoriumi nebuvo. Jai atvažiavus su pusbroliu, daugiau iš S. S. draugų nieko nebuvo. Bet paskui ji paėmė S. S. telefoną, matė, kad jis skambino vienam draugui. Kaip supranta, prieš eidamas vartoti alkoholį, S. S. paskambino E. R., bet pastarasis tą dieną nedirbo, todėl pats paskambino V. P., kad pasiimtų S. S. V. P. atvažiavo prie kaltinamojo darbovietės, pasakė, kad laukė, skambino, bet kaltinamasis nekėlė. V. P. buvo atvažiavęs automobiliu „VW Passat B5“, sidabrinės spalvos, bandė susisiekti telefonu. Ji rado V. P. praleistų skambučių savo vaikino S. S. telefone. Kai atvažiavo policija, S. S. jai paskambino ir pasakė, kad yra prie „Sanitex“. Jai atvažiavus į nurodytą vietą, S. S. jau buvo su antrankiais, įvykio vietoje buvo policija. S. S. sakė, kad sėdėjo, miegojo, jį pažadino apsauginis, buvo atsitrenkęs į vartus. S. S. buvo nelabai adekvatus.

V. K. rašytiniame 2017 m. liepos 6 d. paaiškinime nurodė, jog 2017 m. liepos 6 d., apie 19.15 val. automobilis „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į vartus Kirtimų g. 53. Vairuotojas prie vairo buvo girtas. Iškvietė ekipažą ir policiją. Minėtas automobilis stovėjo aikštelėje prie parduotuvės kažkur nuo 16.00 val. Maždaug apie 19.15 val. pradėjo važiuoti atbulom ir atsitrenkė į vartus. Jis priėjo prie automobilio, vairuotojas sėdėjo prie vairo girtas, pradėjo keiktis. Jis nuėjo kviesti policijos ir ekipažo, o vairuotojas tuo metu pabėgo iš įvykio vietos. Apie 19.40 val. atvažiavo ekipažas, sulaikė vairuotoją, kuris buvo netoli įvykio vietos (t. 1, b. l. 37).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 19.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. K. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kirtimų g. 53, prieš 30 min. į įmonės (duomenys neskelbtini) tvorą atsitrenkė automobilis „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pasišalino (t. 1, b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2017 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 19.40 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos –ojo būrio vyriausiuoju patruliu P. L. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Kirtimų g. 53 automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į įmonės (duomenys neskelbtini) vartus, vairuotojas pasišalino. Atvykus minėtu adresu pasitiko apsaugos darbuotojas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad dirbdamas apsaugos poste, adresu Kirtimų g. 53, pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Opel“, važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į vartus. Iš vairuotojo pusės išlipęs, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pilietis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo keiktis ir pasišalino iš įvykio vietos. V. K. išsikvietė apsaugos ekipažą („Eurocach“) į pagalbą. Į įvykio vietą atskubėjęs apsaugos darbuotojas E. R., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atvykęs iš karto pradėjo ieškoti „Opel“ vairuotojo ir rado jį maždaug už 100 metrų, už pastato. S. S. elgėsi agresyviai, keikė E. R., bandė smūgiuoti, todėl prieš S. S. buvo panaudotos spec. priemonės (dujos, antrankiai). S. S. buvo nustatytas 1,9 promilių girtumas. Ekipažas V1831 S. S. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Automobilis „Opel“ buvo perduotas savininkei D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7).

Iš 2017 m. liepos 6 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota įvykio situacija (t. 1, b. l. 8).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis (t. 1, b. l. 9).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. liepos 6 d., 20 val. 28 min. 48 sek. S. S. nustatytas 1,90 promilių girtumas (t. 1, b. l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6761/2017(01) matyti, kad S. S. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 6 d., 21.00 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 46).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1179, be kita ko, matyti, kad S. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 47).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė-valdytoja nuo 2017 m. birželio 17 d. yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio  „Opel Zafira“ (2004 m.) kaina su PVM yra 2410 eurų (t. 1, b. l. 12).

Iš kilnojamojo turto vertintojo G. V. parengtos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 17-509-04 matyti, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jo vertė su PVM 2017 m. rugsėjo 20 d. – 1500 Eur (t. 1, b. l. 17-32).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 7 d. rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų dėl sugadintų vartų, adresu Vilnius, Kirtimų g. 53, piliečiui S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturi (t. 1, b. l. 33).

Iš AB „Telia Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojasi išankstinio apmokėjimo paslaugų vartotojai be sudarytų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarčių. Pateikiamos minėtų telefono numerių įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinės. Pažymima, kad išklotinėse yra atvaizduojami tik išeinantys neįvykę skambučiai (bandymai), įeinančių neįvykusių skambučių (bandymų) išklotinėse nėra. Jie matosi kaip išeinantys skambučiai (bandymai) tik tų abonentų išklotinėse, kurie bandė inicijuoti tokius skambučius (t. 1, b. l. 125-134).

S. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. liepos 6 d., ryte, apie 6.30 val. jis atvyko „Opel Zafira“ automobiliu į darbą, kurį pastatė aikštelėje, o vėliau apie 14.30 val. automobilį perstatė į kitą vietą. Tuo metu, kai perstatinėjo automobilį, išgėręs nebuvo. Perstatęs automobilį, apie 14.30 val. jis išėjo į parduotuvę, ten išgėrė. Gėrė alų, degtinę, vėl alų, kažkur po 16 val. grįžo į automobilį ir jame miegojo. Važiuoti niekur neketino, nes buvo skambinęs draugui ir prašęs jo, kad atvažiuotų jį pasiimti, nes jis planuoja vartoti alkoholį. Atsisėdo vairuotojo sėdynėje, rakteliai buvo spynelėje. Paleido muziką, bet automobilio neužvedė ir užmigo. Po to jį pažadino apsauginis, kuris pabeldė į langą ir pasakė, kad jis atsitrenkė į vartus. Toje vietoje yra kalnelis, jis galine automobilio dalimi atsirėmė į tinklą. Galbūt užmynė koja pedalą, neatsimena, tai buvo miegant. Automobilio variklis užvestas nebuvo. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos esminėse detalėse atitinka ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo apsaugos darbuotojo V. K. parodymai. Pastarasis taip pat parodė, kad liepos 6 d., per jo pamainą automobilis atvažiavo gal apie 16 val. Šalia yra nedidelė parduotuvė. Automobilis toje vietoje stovėjo gal 2-3 valandas. Kai atvažiavo automobilis, jis nematė jį vairavusio asmens, tik matė, kai automobilis sustojo. Paskui pamatė, kad automobilis pradeda važiuoti atbulas, buvo jau arti vartų ir atsitrenkia į juos. Priėjęs, matė, kad automobilio žibintai uždegti, variklis berods nedirbo, o vėliau atvažiavusi asmens žmona išjungė žibintus. Išėjęs iš posto jis pamatė, kad asmuo buvo padėjęs ant vairo galvą. Galvojo, kad žmogui pasidarė bloga. Kol priėjo prie automobilio, žmogus atsigavo. Jis bandė su tuo žmogumi pakalbėti, bet pamatė, kad žmogus nelabai supranta, kas vyksta. Tokie liudytojo parodymai gana nuoseklūs, jie atitinka tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jo nurodytas aplinkybes, tiek rašytiniame 2017 m. liepos 6 d. paaiškinime nurodytus faktus apie tai, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 19.15 val. automobilis „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į vartus Kirtimų g. 53. Vairuotojas prie vairo buvo girtas. Iškvietė ekipažą ir policiją. Minėtas automobilis stovėjo aikštelėje prie parduotuvės kažkur nuo 16.00 val. Maždaug apie 19.15 val. pradėjo važiuoti atbulom ir atsitrenkė į vartus. Jis priėjo prie automobilio, vairuotojas sėdėjo prie vairo girtas, pradėjo keiktis. Jis nuėjo kviesti policijos ir ekipažo, o vairuotojas tuo metu pabėgo iš įvykio vietos. Apie 19.40 val. atvažiavo ekipažas, sulaikė vairuotoją, kuris buvo netoli įvykio vietos (t. 1, b. l. 37). Liudytojo parodymus tam tikra apimtimi detalizuoja ir policijos pareigūno A. Š. parodymai apie tai, kad patruliavimo metu buvo gautas iškvietimas dėl to, jog Kirtimų g. automobilis atsitrenkė į tvorą. Atvažiavus į įvykio vietą buvo apsaugos darbuotojas, kuris matė, kas vairavo, matė, kad pavažiavo atbulom ir įvažiavo į tvorą. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir įformintas įvykis. Apsaugos darbuotojas sakė, kad sėdėjo savo poste, iš jo vietos viskas puikiai matėsi. Pažymėtina, kad iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. liepos 6 d., 20 val. 28 min. 48 sek. S. S. nustatytas 1,90 promilių girtumas (t. 1, b. l. 43).Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6761/2017(01) matyti, kad S. S. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 6 d., 21.00 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 46). Pirmiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad būtent S. S. būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, kaltinime nurodytoje vietoje valdė (vairavo) automobilį „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką. Pažymėtina, kad pagal policijos registruojamų įvykių išklotinę matyti, jog šis įvykis registruotas 2017 m. liepos 6 d., 19.40 val. Iš pranešimo turinio matyti, kad apie įvykį pranešta 19.37 val. o turinyje nurodyta, kad pranešėjas informavo, jog prieš 30 minučių automobilis atsitrenkė į tvorą (b. l. 5). Remdamasis tokiomis aplinkybėmis teismas tikslina kaltinimą ir konstatuoja, kad S. S. vairavo 2017 m. liepos 6 d., apie 19.07 val.

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tyčia. Teismui pagal kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktų įrodymų visumą, kaltinamojo bei liudytojo V. K. tyrimo metu duotus parodymus, kilo abejonių, kad kaltinamasis ne sąmoningai vairavo automobilį, o tiesiog miegodamas nuspaudė sankabos pedalą, ar netyčia išjungė bėgio svirtį ir automobilis tik dėl to nuriedėjo bei atsitrenkė į tvorą. Tokios aplinkybės rodytų, kad kaltinamasis neveikė tiesiogine tyčia, o buvo neatsargus ir tokie jo veiksmai neužtrauktų jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Vis tik pažymėtina, kad bylos įrodymai, vertinant juos visumoje, taip pat atsižvelgiant į teismo išreikalautas kaltinamojo telefono numerio išklotines, paneigia aplinkybę, kad kaltinamasis veikė neatsargiai ir neturėjo tyčios vairuoti. Išties, kaltinamasis proceso eigoje teigė, kad jis neketino niekur važiuoti, buvo prašęs draugo atvažiuoti jį pasiimti, ir tik neblaivus miegojo automobilyje bei atsitiktinai išjungė bėgio svirtį, ar nuspaudė sankabą, dėl ko automobilis nuriedėjo nuo kalno. Pažymėtina, kad tam tikra apimtimi tokie parodymai patvirtinti ir liudytojo V. K. parodymais, kuris teigė, kad ateidamas prie automobilio matė, jog vairuotojas padėjęs galvą ant vairo ir tik jam priėjus prie automobilio vairuotojas pakėlė galvą, o automobilio variklis nebuvo užvestas. Vis tik teismas pažymi, kad nėra pagrindo visiškai tikėti pirmiau nurodytais kaltinamojo parodymais dėl to, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir pats parodė, kad tiksliai visko neatsimena dėl girtumo. Tuo tarpu tas faktas, kad jis dar būdamas blaivus prašė draugo jį pasiimti, savaime negali būti pagrindu išvadai, kad jis nevairavo sąmoningai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent kaltinamasis S. S. įlipęs į automobilį įstatė užvedimo raktelį ir jį pasuko tiek, kad atrakino vairo užraktą. Tai patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti, kad automobilis riedėjo ne tiesiai, o lanku (b. l. 8). Automobilio judėjimo trajektorija leidžia manyti, kad jis buvo valdomas, nes piešingu atveju jis būtų judėjęs atbulas tiesiai. Pažymėtina, kad vien raktelio pasukimo neužtenka automobiliui pajudėti, pats S. S. teigė, kad automobilį  buvo palikęs įjungtu bėgiu. Taigi tam, kad automobilis pajudėtų, jis turėjo ar išminti sankabos pedalą, išjungti bėgį. Teismas sprendžia, kad tokį veiksmą kaltinamasis atliko ne miegodamas, o sąmoningai norėdamas pajudėti automobiliu. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš liudytojo V. K. parodymų matyti, jog automobilio žibintai buvo įjungti, kas BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad kaltinamasis ketino važiuoti automobiliu, tačiau išmynęs sankabos pedalą, ar išjungęs bėgio svirtį į laisvą padėtį, jo nesugebėjo suvaldyti būtent dėl didelio neblaivumo ir nekoordinuotų judesių. Teismo vertinimu, tokie faktai rodo, kad kaltinamasis S. S. tam tikru lygmeniu buvo sąmoningas ir atliko veiksmus, kurie pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą laikomi automobilio vairavimu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal įvykio metu galiojusio SEAKĮ 2 straipsnio 82 punktą vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 73 punktą transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, tokie veiksmai, kaip užvedimo raktelio įstatymas į spynelę, jo pasukimas atrakinant vairo užraktą, bėgio išjungimas, ar sankabos išmynimas yra vairavimo sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas atmeta kaltinamojo versiją, jog jis raktelį pasuko tik norėdamas paklausyti muzikos, kadangi paprastai transporto priemonės užvedimo raktelio pasukimo padėtys yra kelios ir norint klausyti muzikos, pakanka šiek tiek jį pasukti visiškai neatrakinant vairo mechanizmo.

Antra vertus sprendžiant dėl kaltinamojo sąmoningumo ir paneigiant jo nurodomą aplinkybę, kad jis miegojo ir sąmoningai nevairavo, svarbūs ir teismo išreikalauti jo telefono skambučių duomenys. Nustatytą veikos padarymo laiką 2017 m. liepos 6 d., apie 19.07 val. sugretinus su teismo išreikalautos kaltinamojo S. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis matyti, kad priešingai nei teigė kaltinamasis, laikotarpiu nuo 17.22 iki 19.11 val. jis sulaukė ne tik įeinančių skambučių, bet ir pats bandė inicijuoti išeinančius skambučius (b. l. 129-130). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš AB „Telia Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojasi išankstinio apmokėjimo paslaugų vartotojai be sudarytų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarčių. Pateikiamos minėtų telefono numerių įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinės. Pažymima, kad išklotinėse yra atvaizduojami tik išeinantys neįvykę skambučiai (bandymai), įeinančių neįvykusių skambučių (bandymų) išklotinėse nėra. Jie matosi kaip išeinantys skambučiai (bandymai) tik tų abonentų išklotinėse, kurie bandė inicijuoti tokius skambučius (t. 1, b. l. 125-134). Taigi, pastarieji įrodymai paneigia, kaltinamojo versiją, kad jis veikos padarymo metu tiesiog miegojo. Vis tik teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu duodant parodymus, kadangi matyti, jog jam nustatytas didelis neblaivumo laipsnis ir negalima atmesti aplinkybės, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių būtent dėl neblaivumo. Nepaisant to, tai neeliminuoja kaltinamojo atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Apibendrinat teismas konstatuoja, kad S. S. 2017 m. liepos 6 d., apie 19.07 val., Vilniuje, Kirtimų g. 53, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95  promilės etilo alkoholio). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis S. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl S. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę S. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, tačiau šiuo atveju automobilis pavažiavo vis dešimt metrų. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. S. – yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas (b. l. 81), baustas administracine tvarka (b. l. 82). Negydytas psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

S. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 1,95 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nors pats veikos pobūdis šiuo atveju mažesnio pavojingumo, automobilis pajudėjo vos 10 metrų ir atsirėmė į tvorą, jam turtinių priekaištų neturi įmonė. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. S. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 78) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. S. pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso D. B.. Tai patvirtino pats kaltinamasis, be to šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nors iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog automobilio  „Opel Zafira“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 2410 eurų su PVM (b. l. 12), visgi iš vertinimo ataskaitos matyti, kad šio konkretaus automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 1500 Eur (b. l. 17-32). Būtent pastarąją automobilio vertę, t. y. 1500 Eur valstybinis kaltintojas ir prašė išieškoti iš S. S. Teismo vertinimu, pastaroji automobilio vertė, yra tikslesnė, todėl išieškotina iš kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Pažymėtina, kad skirdamas S. S. bausmę teismas įvertino tai, kad asmuo jauno amžiaus, dirbantis, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiria kaltinamajam 50 MGL dydžio baudą, kuri veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto ribose yra ženkliai artimesnė minimaliai baudai. Esant šioms aplinkybės teismas neįžvelgia pagrindo į tokias pačias aplinkybes atsižvelgti ir spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. S. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. S. automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gyvena Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. S., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas                                                                                          Marijus Kursevičius