Civilinė byla Nr. e2-8380-991/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05990-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,
rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 30,80 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2016-10-17 atsakovui buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina 30,80 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-09-30. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas. Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodytais pagrindais prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-10-17 atsakovui M. M. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 30,80 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-09-30. Byloje duomenų, kad už atsakovą būtų sumokėta sveikatos draudimo įmoka per 2016m. spalio mėnesį, nėra.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos SDĮ nustatyto dydžio įmokos (SDĮ 2 straipsnio 1 dalis). SDĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsakovui 2017-02-02 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlygines.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 30,80 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė, pateikdamas ieškinį į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš atsakovo M. M. 30,80 Eur (trisdešimt Eur 80 ct) žalos atlyginimo, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Priteisti iš atsakovo M. M. 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova