Civilinė byla Nr. e2-10642-1175/2022
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00958-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Bendras finansavimas” ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur palūkanų, 1404,53 Eur negautų palūkanų pajamų, bet ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą, 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, bet ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą, 27,29 Eur delspinigių, 18 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu ieškovė nurodo tarp atsakovo, kaip kredito gavėjo, ir skolintojų platformoje www.gosavy.com, kuri yra administruojama ieškovės, sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 520669 (toliau – Sutartis).
Atsakovui K. P. įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad jis neginčija Sutarties sudarymo fakto ir sutinka, jog yra skolingas ieškovei 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų bei 27,29 Eur delspinigių. Tačiau jis nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl 1404,53 Eur negautų palūkanų pajamų ir 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo. 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas advokatas M. B. prašė tenkinti ieškinį iš dalies atsakovo atsiliepime nurodytais pagrindais.
Atsakovo atstovas atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad su ieškovės pareiškimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nesutinka ir prašė ieškovės pareiškimą atmesti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir teismui iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateiktas ieškoves prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kartu pateikiant dokumentus, pateisinančius ieškovės atstovo neatvykimą, tad sprendimas už akių yra priimtas visiškai teisėtai ir pagrįstai. Ieškovės atstovo su pareiškimu pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimo el. paštu su E. M. bei J. L. – K. išrašai bei ieškovės paruošta lentelė, pavadinimu „Skaičiuoklė“ neturi jokios reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų minimus įrodymus pateikęs iki teismo sprendimo už akių priėmimo, tai nesudarytų pagrindo priimti kitokį sprendimą (2022 m. birželio 1 d. atsakovo atstovo atsiliepimas į ieškovės pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. P., kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta__520669, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 31 d., 17:42 val. platformoje www.gosavy.com, kuri yra administruojama ieškovės UAB „Bendras finansavimas“, siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais skolintojais. Tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 3000,00 Eur dydžio paskolą vartojimui 44 mėnesių terminui už 28 procentus metinių palūkanų, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, t. y. pažeidė Sutartį. Skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovė 2021 m. kovo 6 d. pranešimu informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą bei pareikalavo nedelsiant grąžinti pagal Sutartį mokėtinas sumas.
Dėl 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų ir 27,29 Eur delspinigių priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 6 d.), 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 6 d.) bei 27,29 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, 0,05 proc. dydžio.
Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę pagal Sutartį. Iš esmės tą pripažįsta ir pats atsakovas bei šių sumų dydžių neginčija. Byloje duomenų, kad atsakovo pozicija dėl 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų ir 27,29 Eur delspinigių priteisimo klausimu yra pasikeitusi ir (ar) kad šios sumos (jų dalis) buvo sumokėtos, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nesant tarp šalių ginčo dėl skolos, nesumokėtų palūkanų, mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų ir nurodyto delspinigių dydžio, ieškovės reikalavimai dėl 2991,42 Eur negrąžintos paskolos, 397,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 143,02 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų ir 27,29 Eur delspinigių tenkinami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Dėl 1404,53 Eur negautų pajamų (palūkanų) priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1404,53 Eur negautų pajamų (palūkanų) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. kovo 6 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.), bet ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą (ieškovės 2022 m. lapkričio 9 d. prašymas, b. l. 55). Nurodo, kad pagal įsiskolinimų apskaičiavimo lentelę matyti, jog palūkanų dalis yra nuosekliai mažėjanti, ir ji yra skaičiuojama anuiteto metodu tik nuo likusios neapmokėtos paskolos dalies likučio, kuris tuo metu būtų buvęs, jei atsakovas savo įsipareigojimus būtų vykdęs laiku (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5415-762/2022, b. l. 18-20).
Pagal formuojamą teismų praktiką, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221, 6.222 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K - 3-65-469/2022).
Po sutarties nutraukimo, sutartimi sulygtos ir skolininko nesumokėtos pelno palūkanos yra vertinamos kaip kredito davėjo iš anksto numatytos ir negautos pajamos, todėl tokiu atveju šios lėšos neturėtų būti vertinamos per atlygintinumo už naudojimąsi svetimais pinigais prizmę, nes, kaip išaiškino kasacinis teismas, po sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos, išreikštos tvirta pinigų suma kaip ieškovės iš anksto numatytos ir negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutartimi sulygto termino pabaigos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-2618-863/2022).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Sutartį. Minėta Sutartis, atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų, buvo nutraukta 2021 m. kovo 6 d. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį paskolos davėjai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) po Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos) paskolos davėjai iš atsakovo negavo 1404,53 Eur pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniais), todėl ši suma ieškovei ir priteistina iš atsakovo.
Dėl 755,910 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 755,91 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. kovo 6 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.), bet ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą (ieškovės 2022 m. lapkričio 9 d. prašymas, b. l. 55).
Ieškovė negautas pajamas grindžia su atsakovu sudaryta Sutartimi Nr. oferta_520669. Nurodo, kad jei ne atsakovo sutarties pažeidimas, ieškovas (i) turėjo teisę ir (ii) realią galimybę jas gauti. Ieškovei negaunant pajamų, galimybė platformai veikti yra pažeidžiama, pakertamas jos veiklos finansinis pagrindas, nes tam, kad ieškovė galėtų užtikrinti pajamų gavimą skolintojams, ji turi gauti atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, įskaitant ir negautas pajamas. Sutarties 2.8 p. numatyta, kad Kredito gavėjas mokės Tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. 2.9 numatyta, kad Vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka Organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant Tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Mėnesinis tarpininkavimo (administravimo) mokestis (ir negautos MTM pajamos) yra ieškovės atlygis, kurį ji turi teisę gauti pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25-3 straipsnio 6 ir 6-1 dalis, iš kurio dengiami ieškovės veiklos kaštai ir administruojama atsakovo paskola iki visiško skolos grąžinimo (kuris gali tęstis keletą metų, arba iki galo nesibaigti) iki pat dalykinių santykių pabaigos. Ieškovės mėnesinis tarpininkavimo (administravimo) mokestis, ir negautos šio mokesčio pajamos nėra netesybos pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Ieškovės veikla yra tarpusavio skolinimo, ir esant teisės normų konkurencijai, ieškovės veiklai taikytinas VKĮ 5-1 skirsnis kaip speciali norma, kuri numato teisinį pagrindą ieškovei gauti atlyginimą už teikiamas paslaugas (įskaitant negautas MTM pajamas). Tarpininkavimo paslaugų teikimas atsakovui nesibaigė Sutarties nutraukimu. Pažymėjo, kad ieškovė/Platforma atsako ir už atsakovo, investuotojų informavimą, paskolos sutarties administravimą, pranešimų, priminimų siuntimą, ikiteisminį skolos vykdymą, lėšų paskirstymą investuotojams (kai jos bus gautos), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė nebeteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovui. Aplinkybę, kad ieškovės specialistai ir toliau teikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugas, inter alia įrodo aplinkybė, kad specialistai atsakė į ieškovės atstovo klausimus dėl teismo sprendimo aiškinimo byloje, palūkanų skaičiavimo ir pan. su byla susijusius klausimus (įrodymai pridedami). Nutraukus sutartį ieškovės tarpininkavimo paslaugų mastas padidėja dėl atsakovo sutarties pažeidimo, nei atsakovui tinkamai vykdant įsipareigojimus, nes veiksmus atlieka žmonės, ir reikia atlikti papildomus paskolos administravimo veiksmus, kurių nereikėtų atlikti, jei ne atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovė turi atsakyti į investuotojų paklausimus (tam yra investuotojų padalinys), įteikti pranešimą atsakovui, vykdyti ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, siųsti priminimus atsakovui, skambinti jam, tartis dėl skolos grąžinimo, paruošti dokumentus bylos teisminiam nagrinėjimui (skolos išieškojimo padalinys), atsakyti į paklausimus, jei teismas reikalauja papildomų įrodymų, pvz. kreditingumo vertinimo duomenų, reikalavimo teisių perleidimo duomenų, ir pan. analitinis, specialių žinių reikalaujantis darbas. Visos šios tarpininkavimo (administravimo) paslaugos yra sąlygotos ir teikiamos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad ieškovė turi pinigų plovimo, asmens duomenų apsaugos ir kitus atitikties reikalavimus inter alia ir atsakovo atveju, ir juos turės tiek reguliuotojui Lietuvos bankui (ataskaitos, formos, statistika, priežiūra ir kt.), tiek investuotojams, tiek atsakovui iki dalykinių santykių su atsakovu pabaigos, kurie gali tęstis 10 metų po to, kai tarp šalių baigsis dalykiniai santykiai (atsakovas bus grąžinęs paskolą) (Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5415-762/2022, b. l. 18-20).
Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) sutinka sumokėti organizatorei (ieškovei) 258,00 Eur Sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 20,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose.
Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus Sutartį, atsakovas, be kita ko, yra atleidžiamas ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-917-513/2022).
Pažymėtina, kad ieškovė, viena vertus, 755,91 Eur tarpininkavimo mokesčio palūkanų prašo priteisti teigdama, kad tai jos negautos pajamos (nuostoliai), kadangi atsakovas šį mokestį (po 20,40 Eur) būtų mokėjęs iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.), kita vertus, Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga, nutraukus Sutartį, sumokėti tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos, t. y. minėtas mokestis skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamo Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 20,40 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.).
Be to, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.6 punktą ir Specialiųjų sąlygų 2.21 punktą, atsakovas įsipareigojo nutraukus vartojimo kredito sutartį grąžinti visą vartojimo kredito sumą, iki sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei kitus pradelstus mokėjimus (delspinigius už 180 d.), o sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Taigi, šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai (Sutarties 9.6 punktas).
Teismas pažymi, jog Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8. punkte numatyta, jog kredito gavėjas (atsakovas) mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamu Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 20,40 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.). Vis dėlto, mėnesinis tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už ieškovės teikiamas paslaugas (tarpininkavimą), susijusias su Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt.
Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas (atsakovas) sutinka organizatorei (ieškovei) atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. sutartinės netesybos.
VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, t. y. po 20,40 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. kovo 6 d. ) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 25 d.). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra aišku, koks ginčo laikotarpiu atsakovo pradelstos sumokėti sumos dydis, taip pat, kaip atsakovas iki 2024 m. balandžio 25 d. vykdys savo prievoles ieškovei (kaip keisis jo skolos dydis), todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovės reikalaujama 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų suma atitiks VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtų tarpininkavimo mokesčiu, reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį sieja su reikalavimu atlyginti nuostolius nutraukus vartojimo kredito sutartį. Tačiau, kaip minėta aukščiau, tarpininkavimo mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl 755,91 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 6 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 25 d.), priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl 18 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymu numatytos palūkanos. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vis dėl to kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Sutarties bendrųjų sąlygų 9.7 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi, Sutartyje įtvirtintų procesinių palūkanų dydis (18 proc.) žymiai didesnis už įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį (5 proc.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai vertintina, kad atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sandorio šalis, sutartį sudarė prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Sutartyje nustatytos 18 proc. dydžio palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą, todėl yra pagrindas šias palūkanas mažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimo daliai.
Nagrinėjamu atveju, nesutikdama su priimtu 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių, ieškovė teikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5415-762/2022 buvo atmestas. Ieškovei dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-498-544/2022 minėta teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės, t. y. panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 129,00 Eur žyminis mokestis ir 756,00 Eur už teisinę pagalbą (viso 885,00 Eur) teikiant ieškinį ir 594,00 Eur teisinės išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2022 m. liepos 5 d. sąskaita) (b. l. 39).
Atsakovui byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-230-894 teikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma byloje sudaro 600,00 Eur (2022 m. lapkričio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.36Mr)PT-8861), iš kurių 380,00 Eur – teismui priimant minėtą 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų Nr. (12.36Mr)PT-3459). Ieškovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 160,00 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų Nr. (12.36Mr)PT-7625) (b. l. 44,45).
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai, priimant ankstesnį sprendimą už akių, tenkinti iš dalies (86,78 proc.), todėl teismo vertinimu yra tikslinga atitinkamai paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, jų patirtas priimant 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių, ir priteisti iš atsakovo K. P. ieškovės naudai 768,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės UAB „Bendras finansavimas” priteisti 50,24 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra patenkinta pusė ieškovės reikalavimų, jos reikštų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš ieškovės taip pat priteistina 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ((600 Eur -380 Eur -160 Eur = 60 Eur)/2 = 30,00 Eur).
Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 594,00 Eur teisinės išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovė pareiškė pagrįstą atskirąjį skundą, įvertinus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-498-544/2022 priimtą sprendimą.
Valstybė byloje patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių 11,66 Eur, šias išlaidas paskirsčius proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 2 dalimi, 268 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Bendras finansavimas” ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2991,42 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 42 centus) negrąžintos paskolos, 397,31 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 31 ct) palūkanų, 1404,53 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus 53 ct) negautų palūkanų pajamų, 143,02 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 2 ct) tarpininkavimo mokesčio, 27,29 Eur (dvidešimt septynis eurus 29 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1362,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Bendras finansavimas”, juridinio asmens kodas 303259527, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Bendras finansavimas”, juridinio asmens kodas 303259527, valstybei 80,24 Eur (aštuoniasdešimt eurų 24 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyti, kad Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidas turi būti pervestos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,66 Eur (vienuolika eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5662).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėjas Giedrius Nemeikšis