Civilinė byla Nr. e2A-161-618/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01714-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.19.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EDS Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 3 158,43 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 10 605,13 Eur negautas pajamas, 1 238,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1.                           2019 m. liepos 30 d. UAB „Mogo LT“ ir mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Rokensa“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė MB „Rokensa“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę. Tos pačios dienos laidavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Mogo LT“ ir atsakovės, atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už MB „Rokensa“ visų prievolių pagal išperkamosios nuomos sutartį tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu MB „Rokensa“ neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas sutartyje, atsakovė solidariai su MB „Rokensa“ atsako pagal 2019 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį visu savo turtu ir ta pačia apimtimi.

1.2.                           Dėl netinkamo įsipareigojimo vykdymo lizingo sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 23 d., o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“, kuris ją pardavė ir atitinkamai sumažino įsiskolinimo sumą iki 3 197,91 Eur. UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į MB „Rokensa“ ir  atsakovės įsiskolinimą kreditoriui Risk Management Services OU, kuris reikalavimo teisę į minėtą įsiskolinimą perleido ieškovei. Pagal sutarties nuostatas MB „Rokensa“ įsipareigojo visą suteiktą finansavimo sumą grąžinti iki 2026 m. liepos 30 d. Iki šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžintos finansavimo sumos ir nuo negrąžintos finansavimo dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, MB „Rokensa“ būtų sumokėjusi kreditorei papildomai 10 605,13 Eur palūkanų, kas laikytina negautomis pajamomis ir priteistina iš atsakovės. Už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles ieškovei taip pat mokėtini delspinigiai, kurių suma yra 1 238,72 Eur. 2023 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išduotu teismo įsakymu iš MB „Rokensa“ ieškovės naudai buvo priteista 13 763,56 Eur skola, 1 238,72 Eur delspinigiai, 6 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka antstolės A. K. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0133/23/00522), tačiau priverstinio išieškojimo procesas nėra sėkmingas, įsiskolinimas nėra padengtas jokia apimtimi.

2.       Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad MB „Rokensa“, susidūrusi su finansiniais sunkumais, priėmė sprendimą nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir grąžinti transporto priemonę UAB „Mogo LT“. Šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo, taip pat susitarė, kad skolos likutis pardavus transporto priemonę yra 3 158,43 Eur. Nutraukiant sutartį dėl negautų pajamų, delspinigių bei palūkanų nebuvo tariamasi, pirminis kreditorius jų nereikalavo. Nutraukus sutartį, kreditorius nebeturi teisės reikalauti ją įvykdyti ir turi įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie neteisėtus atsakovės veiksmus, o laidavimas už didesnę sumą, nei skolingas skolininkas, už kurį laiduojama, yra negalimas. Jei iš esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė ar atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, tai laidavimas baigiasi. Ieškovė jau kreipėsi dėl skolos priteisimo į teismą, yra išduotas vykdomasis dokumentas dėl prašomos priteisti sumos išieškojimo iš MB „Rokensa“, taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius ir palūkanas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 158 Eur skolą, 284,22 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą dėl 10 605,13 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė.

4.       Teismo vertinimu, ieškovė iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į MB „Rokensa“ turėjo įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog į perleidžiamų reikalavimo teisių apimtį neįėjo prašomos priteisti palūkanos. Konstatavo, jog nepateikti duomenys bei argumentai dėl pačios ieškovės galbūt patirtų nuostolių, vertino, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų pagrįstumo ir perėmė reikalavimo teises tik dėl 3 158 Eur pagrindinės skolos išieškojimo iš MB „Rokensa“, o negautos pajamos nepatenka į ieškovei perduotų reikalavimo teisių apimtį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ir yra įsitikinusi, jog perėmė visas reikalavimo teises į atsakovės vardu kilusį įsipareigojimą, kylančias iš lizingo sutarties bei laidavimo sutarties. Nurodė, jog, lizingo sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (nevykdant lizingo sutarties) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Ieškovė įsitikinusi, jog turi būti priteistos visos 10 605,13 Eur negautos pajamos, kurios apskaičiuotos pagal lizingo sutarties grafiką.

6.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog nutraukus sutartį nebegalioja joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, ieškovė neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų, nes nepatyrė netinkamo sutarties vykdymo, nes įgijo reikalavimo teises jau po sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Byloje į perleidžiamo reikalavimo apimtį neįėjo prašomos priteisti palūkanos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9.       Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

10.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Mogo LT“ ir MB „Rokensa“ 2019 m. liepos 30 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L30072019/0032, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė MB „Rokensa“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o MB „Rokensa“ priėmė šią transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“ ir ją valdė, naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“. Tos pačios dienos laidavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Mogo LT“ ir atsakovės, atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už MB „Rokensa“ visų prievolių pagal išperkamosios nuomos sutartį tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu MB „Rokensa“ neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas sutartyje, atsakovė solidariai su MB „Rokensa“ atsako pagal 2019 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį visu savo turtu ir ta pačia apimtimi. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. L30072019/0032 buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 23 d. ir transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“, kuri ją pardavė už 6 500 Eur.

11.       Ieškovė su Isk Management Services Oü 2022 m. gegužės 24 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 20220524/01. Reikalavimų perleidimo sutarties 1 punkte nurodyta, jog perleidžiami esami reikalavimai Perdavėjo Skolininkams pagal Reikalavimų portfelį, reikalavimai dėl bet kurios pagrindinės sumos, palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų (įskaitant nuostolius ir išlaidas) bei reikalavimai dėl garantijų ar bet kurio kito įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Perdavėjas perduoda Reikalavimus Perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai (Reikalavimų perleidimo sutarties 2.2 papunktis).

12.       Išrašas iš priedo prie 2022 m. gegužės 24 d. Reikalavimų perleidimo sutarties patvirtina, jog ieškovei buvo perduota reikalavimo teisė pagal sutartį Nr. 304828433 į MB „Rokensa“ dėl 3 158 Eur pagrindinės skolos ir 65 Eur delspinigių. Išraše nurodyta, jog nesumokėtos palūkanos, nesumokėtas sutarties mokestis, delspinigiai, neapmokėtos kitos tiesioginės išlaidos, nesumokėtos išlaidos sudaro 0 Eur.

13.       Reikalavimų teisių perėmėja UAB „EDS Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 3 158,43 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 10 605,13 Eur negautas pajamas, 1 238,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą dėl negautų pajamų nurodė, kad ieškovė, įsigijusi reikalavimo teises iš pradinės kreditorės į MB „Rokensa“, turėjo įrodyti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie savo patirtas negautas pajamas (nuostolius) ir kad palūkanos nebuvo įtrauktos į perleistų reikalavimo teisių apimtį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė gali reikalauti tik pagrindinės 3 158 Eur skolos. Negautos pajamos nepriklauso prie jai perduotų reikalavimo teisių.

15.       Ieškovė nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, jog asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų. Pažymėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisių perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais buvo perduota ir teisė reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai. Jokių išimčių, numatančių, kad dalis reikalavimo teisių nėra perleidžiama ieškovei ir lieka pradiniam kreditoriui, Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatyta. Teisėjų kolegija šiems ieškovės argumentams nepritaria.

16.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - ir CK) kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 straipsnis). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

17.       Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

18.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 20220524/01, pagal kurią ieškovei perleista reikalavimo teisė į MB „Rokensa“ dėl 3 158 Eur pagrindinės skolos ir 65 Eur delspinigių pagal sutartį Nr. 304828433. Perleisti reikalavimai apima visas su jais susijusias teises, įskaitant delspinigius, palūkanas ir užtikrinimo priemones (Reikalavimų perleidimo sutarties 2.2 papunktis). Tačiau išrašas iš priedo prie 2022 m. gegužės 24 d. Reikalavimų perleidimo sutarties patvirtina, jog kitų sumų – palūkanų, mokesčių ar kitų išlaidų – nenurodyta, o tai reiškia, kad jos nebuvo įtrauktos į perleidimą. Tai patvirtina aiškų šalių susitarimą dėl perleidžiamų reikalavimo teisių apimties. Nors Reikalavimų perleidimo sutarties 2.2 punkte bendrai nurodyta, kad perleidžiamos visos teisės (įskaitant delspinigius, palūkanas ir užtikrinimo priemones), priedo duomenys konkrečiai apriboja perleidžiamų sumų apimtį. Kadangi palūkanos nei paminėtos, nei įskaičiuotos į priede nurodytas sumas, jos negali būti laikomos perleistomis. Nepakanka vien nurodyti „visas teises“ – jei palūkanos neegzistavo perleidimo metu arba jų suma nebuvo nurodyta, laikytina, kad jos nebuvo perduotos. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad reikalavimo perleidimo sutartimi aiškiai įvardijus ir konkretizavus, kokios reikalavimo teisės ir kokios apimties yra perduodamos, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė perėmė reikalavimo teises ir į visas palūkanas pagal pradinę sutartį.

19.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nagrinėjamu atveju lizingo sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 23 d., atsakovė grąžino transporto priemonę UAB „Mogo LT“, kuri ją pardavė ir atitinkamai sumažino įsiskolinimo sumą iki 3 197,91 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė MB „Rokensa“ ar už ją laidavusiai atsakovei buvo pareiškusi reikalavimą dėl negautų pajamų sumokėjimo. Reikalavimo perleidimo sutartyje tokios sumos nebuvo nei įvardytos, nei konkrečiai perleistos. Kaip jau konstatuota, sutarties priede aiškiai nurodyta, kad perleidžiamos tik 3 158 Eur pagrindinės skolos ir 65 Eur delspinigių sumos, o kitų nepadengtų sumų, įskaitant negautas pajamas, nėra. Todėl darytina išvada, kad reikalavimo teisės į tariamas negautas pajamas ieškovei nebuvo perduotos, o vėlesnis bandymas jas prisiteisti prasilenkia su sutarties turiniu ir šalių valia. Prašoma priteisti negautų pajamų suma (10 605,13 Eur) yra akivaizdžiai neproporcinga palyginti su likusia skola (3 197,91 Eur) ir neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų. Ši suma kelis kartus viršija likusią skolos dalį, todėl toks reikalavimas vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti, o ne atkurti tariamai pažeistą šalių ekonominę pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl tariamų negautų pajamų yra ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir pažeidžiantis sąžiningumo principą bei neatitinkantis šalių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties turinio. 

20.       Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L30072019/0032, sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ ir MB „Rokensa“, II dalies Bendrųjų nuostatų 7 punkte nurodyta lizingo įmokų mokėjimo tvarka, pagal kurią lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti fiksuotas lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas ir nuo neišmokėtos lizingo sumos apskaičiuotas palūkanas, nurodytas mokėjimo grafike (7.1 ir 7.2 punktai). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas, kurias būtent ir kildino iš šios sutarties mokėjimo grafike nurodytų palūkanų, kurias pradinė kreditorė (perėmus reikalavimo teisę – ieškovė) būtų gavusi, jeigu lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma ir nenutraukta.

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė prašomos priteisti negautų pajamų (10 605,13 Eur) sumos, kuri yra palūkanų suma, kurią būtų gavusi pradinė kreditorė, jeigu sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma ir nenutraukta. Ši negautų pajamų (palūkanų) suma apskaičiuota už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki 2026 m. liepos 30 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Ieškovė pažymėjo, kad MB „Rokensa“, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, pagal mokėjimo grafiką kreditoriui papildomai būtų sumokėjusi dar 10 605,13 Eur palūkanų. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką. Teisėjų kolegija šiems ieškovės argumentams nepritaria dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

22.       Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus, t. y. nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

23.       Nagrinėjamu atveju lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi pradinė kreditorė ir MB „Rokensa“ (už kurią laidavo atsakovė) susitarė dėl lizingo įmokų mokėjimo tvarkos, pagal kurią lizingo įmokas kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2026 m. liepos 30 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatyta, kad transporto priemonės kaina – 7 000 Eur, sutarties mokestis – 1 050 Eur, fiksuota palūkanų norma – 48 procentų per metus, 4 procentų per mėnesį, 0,13 procento per dieną, bendrosios sutarties išlaidos – 25 475,52 Eur.

24.       Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš reikalavimo perleidimo sutarties ir pati tiesiogiai lizingo santykiuose nedalyvavo. Teisėjų kolegija analizuojamu atveju pažymi, jog reikalavimo perleidimo sutartyje buvo konkrečiai apibrėžta, kokias sumas ieškovė perima.

25.       Pažymėtina, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmė nutartį, kuria pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, kurioje kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

27.       Ieškovė nurodo, jog jos prašoma priteisti negautų pajamų (palūkanų) suma apskaičiuota už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki 2026 m. liepos 30 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Ieškovė pažymėjo, kad MB „Rokensa“ (už kurią laidavo atsakovė), jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, pagal mokėjimo grafiką kreditoriui papildomai būtų sumokėjusi dar 10 605,13 Eur palūkanų. Ieškovė mano, jog dėl MB „Rokensa“ (už kurią laidavo atsakovė) neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės pagal anksčiau nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis į pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota išraše prie 2022 m. gegužės 24 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuriame nurodyta nulinė perleidžiamų palūkanų suma. Šiame sąraše nurodyta pagrindinė skola 3 158 Eur, nesumokėtos palūkanos, nesumokėtas sutarties mokestis, delspinigiai, neapmokėtos kitos tiesioginės išlaidos, nesumokėtos išlaidos sudaro 0 Eur.

29.       Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams, jog ieškovė neįrodė, kokiu faktiniu pagrindu yra prašoma priteisti iš atsakovės 10 605,13 Eur negautų pajamų. Be to, ieškovė neįrodė, kad turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas.

30.       Pagal teismų praktiką, negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodomus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi šioje byloje turėjo būti įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovę, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog į perleidžiamų reikalavimo teisių apimtį neįėjo prašomos priteisti palūkanos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius sandorius ir dėl to negavo pajamų. Todėl vertintina, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35.       Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, nėra pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                                        Erinija Kazlauskienė

        Giedrė Seselskytė

        Larisa Šimanskienė