Civilinė byla Nr. e2-753-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00216-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota įmokėti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Baltkalis“, prašydama priteisti iš atsakovės 617 100 Eur skolos, 15 437,96 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei, neviršijant 615 017,16 Eur sumos, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
4. Atsakovė pateikė prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 158 060 Eur galimų nuostolių, sukeltų dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Nurodė, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs 1 158 060 Eur nuostolių. Antstolis yra areštavęs lėšų 615 017,16 Eur sumai, todėl jokie atsiskaitymai su tiekėjais ir kitais kreditoriais nėra galimi. Atsakovei reikalingos lėšos įprastai komercinei veiklai, areštavus turtą ekonominė veikla yra galimai sustabdyta. Atsakovės finansinė padėtis yra gera, ji turi pakankamai turto veiklai vykdyti bei lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovė neturi sukaupusi nenaudojamų piniginių lėšų, o turimų piniginių lėšų vertė 239 667 Eur, pagal vykdytinų mokėjimų, kurių mokėjimo terminai sueina 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 25 d. suvestinę, bendra mokėjimų suma sudaro 1,47 mln. Eur. Dalis šių mokėjimų turi būti vykdoma techninės druskos, žiemą barstomos keliuose, tiekėjui OAA „Belaruskalij“ bei kitiems paslaugų tiekėjams, kurių paslaugos yra būtinos. Kadangi areštuotos atsakovės sąskaitos, ji nuo 2017 m. vasario 6 d. vėluoja arba iš viso neteikia druskos savo klientams. VĮ „Automagistralė“ 2017 m. vasario 9 d. raštu nurodė, kad jos turimas techninės druskos likutis yra itin mažas, todėl jei nebus atnaujintas druskos tiekimas, bus pasinaudota 134 400 Eur sutarties vykdymo užtikrinimu. Tai reiškia, kad atsakovė patirs 134 400 Eur nuostolius. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 6 d. nutrūko techninės druskos tiekimas iš atsakovės, todėl kyla reali grėsmė kelių saugumui, techninės druskos tiekimas turi būti atnaujintas, priešingu atveju bus nutraukta sutartis, galimi nuostoliai – 1 023 660 Eur. Kadangi ieškovė nėra pajėgi atlyginti tokio dydžio nuostolių, ji turi pateikti galimų nuostolių užtikrinimo priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 134 400 Eur galimų atsakovės nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui arba minėtai sumai pateikti banko garantiją.
6. Teismas atsakovės argumentus dėl galimai patiriamų nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies pripažino pagrįstais. VĮ Automagistralė atsakovei nurodė, kad, neatnaujinus druskos tiekimo, pasinaudos pateiktu 134 400 Eur dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimu. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsakovei nurodė, kad reikalauja tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, situacijai nepasikeitus, pasilieka teisę nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikti įrodymai apie sutarties nutraukimo faktą, kilusių nuostolių realų dydį, susijusį su sutarties nutraukimu, teismas sprendė, kad neįrodytas nuostolių dydis bendrai 1 023 660 Eur sumai pagal 2017 m. sausio 6 d. sutartį Nr. SR-2. Be to, pirkėjas turi teisę nenupirkti viso sutartyje numatyto kiekio bei nėra pateiktas mokėjimų pagal sutartį grafikas. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovė įrodė galimų nuostolių dydį pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. 04-10-5/188 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 04-10-5/188 dėl galimo 134 400 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7. Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis priimta atsakovei suklaidinus teismą dėl esminių prašymo aplinkybių. Teismas nepagrindė, kokios prielaidos leidžia daryti išvadą apie galimą atsakovės nuostolių (hipotetinių) atlyginimo apsunkinimą.
2. Atsakovė pateikė melagingą informaciją dėl esą apribotos galimybės užtikrinti techninės druskos Lietuvos kelių įmonėms tiekimą. Išrašai iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos informacinės duomenų bazės e. Krovinys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 13 d. siuntėjas OAO „Belaruskalij“ be jokių trikdžių į skirtingas Lietuvos vietas atsakovei siuntė vagonus su technine druska.
3. Atsakovė nepagrindė, jog VĮ „Automagistralė“ būtų pasinaudojusi savo teise perimti 134`400 Eur sutarties vykdymo užtikrinimą. Todėl laikytina, kad atsakovė šių nuostolių nepatyrė, nes neįrodė jų realumo.
4. OAO „Belaruskalij“, kuri tariamai sustabdė techninės druskos tiekimą atsakovei, yra viena didžiausia atsakovės akcininkė, kuriai priklauso 40 proc. akcijų. Todėl abejotina atsakovės pateikto dokumento – OAO „Belaruskalij“ elektroninio laiško, kuriuo įmonės esą atsisakė tiekti techninę druską atsakovei, realumu.
5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi jokių kliūčių techninei druskai gauti, taip pat paaiškėjus, jog VĮ „Automagistralė“ neperėmė 134 400 Eur sutarties užtikrinimo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės galimų nuostolių tikėtinumo ir realumo.
6. Nėra jokio pagrindo spręsti apie apeliantės finansinius sunkumus. Apeliantė vykdo atsiskaitymus tiek valstybės institucijoms, tiek verslo partneriams, neturi pradelstų skolų. 2016 m. rugsėjo 30 d. neaudituoto balanso duomenimis, apeliantės ilgalaikis turtas sudaro 1 320 648 Eur, o trumpalaikis turtas –15 653 290 Eur. Stabilią finansinę būklę pagrindžia ir tai, jog apeliantė savo lėšomis padengė 599 579,20 Eur atsakovės įsiskolinimą SEB bankui.
7. Atsakovė neįrodė, kad apeliantė savo veiksmais siekia sumažinti turimo turto masę ar gali vengti bet kokių jos atžvilgiu nukreiptų turtinių reikalavimų.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, nes egzistuoja visos būtinosios prašymo dėl nuostolių užtikrinimo tenkinimo sąlygos.
2. Egzistuoja reali nutartyje nurodytų atsakovės nuostolių atsiradimo tikimybė. Atsakovė iki šiol nėra atnaujinusi techninės druskos tiekimo ne tik VĮ Automagistralė, bet ir kitiems techninės druskos pirkėjams. Tai, ar VĮ Automagistralė pasinaudojo pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu, ar dar ne, nėra reikšminga, nes nuostoliai turi būti tikėtini ir realūs, o ne jau patirti. Iš VĮ Automagistralės 2017 m. vasario 9 d. rašto akivaizdu, kad egzistuoja reali grėsmė atsakovei patirti nuostolius mažiausiai 134 400 Eur sumai.
3. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali vykdyti įprastos komercinės veiklos ir patiria nuostolius. Atsakovė negali įsigyti techninės druskos iš savo vienintelio tiekėjo OAO „Belaruskalij“ ir pristatyti jos valstybinių kelių priežiūros įmonėms. 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. vasario 13 d. krova (nors ir žymiai sumenkusi) dar buvo vykdoma, nes atsakovei buvo pristatomi kroviniai, už kuriuos ji buvo atsiskaičiusi iki piniginių lėšų arešto. Šiuo metu techninės druskos tiekimas sustabdytas.
4. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patiriami nuostoliai yra gerokai didesni nei nurodyta nutartyje. Tęsiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą realūs atsakovės nuostoliai bus ženkliai didesni, nes kasdien gaunami vis nauji raštai iš kelių priežiūros įmonių apie ketinimus nutraukti viešąsias techninės druskos pirkimo-pardavimo sutartis bei pasinaudoti turimais prievolių įvykdymo užtikrinimais.
5. Aplinkybė, kad OAO „Belaruskalij“ yra vienas iš atsakovės akcininkų, neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Techninės druskos tiekimas nutrauktas ir tokį sprendimą OAO „Belaruskalij“ priėmė dėl atsakovė neatsiskaitymo ir tam jokios įtakos neturi OAO „Belaruskalij“, kaip vieno iš atsakovės mažumos akcininkų, padėtis.
6. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patiriamų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ar neįmanomas. Nuostolių, kuriuos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinai patirs atsakovė, suma yra didelė. Be to, apeliantės trumpalaikių įsipareigojimų ir turto santykis pagrindžia prastą apeliantės finansinę padėtį; apeliantės turtas yra nepakankamas, kad būtų atlyginti atsakovės nuostoliai bei apeliantės ilgalaikio turto vertė yra maža, o nekilnojamasis turtas įkeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
12. Atsakovė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė dviem aplinkybėmis: (1) VĮ Automagistralė galimu pasinaudojimu atsakovės pateiktu 134 400 Eur 2015 m. rugsėjo 24 d. sutarties įvykdymo užtikrinimu; (2) negautomis pajamomis 1 023 660 Eur sumai Vilniaus regiono keliai nutraukus 2017 m. sausio 26 d. sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė įrodė galimų nuostolių dydį pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. sutartį dėl galimo 134 400 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo pasinaudojimo, todėl šią sumą įpareigojo apeliantę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikti įrodymai apie 2017 m. sausio 26 d. sutarties su Vilniaus regiono keliai nutraukimo faktą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė 1 023 660 Eur nuostolių realumo. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadas, kurių pagrindu ji įpareigota įmokėti 134 400 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, teigdama, kad atsakovė neturi kliūčių techninei druskai gauti; VĮ Automagistralė neperėmė 134‘400 Eur sutarties užtikrinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės galimų nuostolių tikėtinumo ir realumo, be to, apeliantės finansinė padėtis nesudaro prielaidų tikėtinų nuostolių išieškojimo apsunkinimui.
13. Pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, kaip minėta, gali būti taikomas tuomet, kai nuostoliai atsiranda dėl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir yra tikėtini bei realūs. Todėl atsakovė, kuri dėl jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės įpareigojimas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 134 400 Eur sumą atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui siejamas su VĮ Automagistralė atsakovei 2016 m. vasario 9 d. pateiktu raštu, kuriame nurodyta, kad jeigu atsakovė toliau nevykdys savo įsipareigojimų pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. sutartį, VĮ Automagistralė pasinaudos atsakovės pateiktu 134 400 Eur dydžio sutarties vykdymo užtikrinimu. Todėl, visų pirma, spręstina, ar atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įsipareigojimų VĮ Automagistralė pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. sutartį vykdymą, antra, ar dėl to realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas.
15. Neginčytina, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 24 d. sutarties pagrindu VĮ Automagistralė tiekė techninę druską, įsigyjamą iš OAO „Belaruskalij“. Taip pat byloje nėra ginčo dėl atsakovės pateikto 134 400 Eur dydžio minėtos sutarties užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo visiškai atmesti atsakovės argumentų, kad dėl nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (piniginių lėšų arešto) atsakovei galėjo būti apribotas techninės druskos įsigijimas iš vienintelio tiekėjo OAO „Belaruskalij“. Tokio pobūdžio aplinkybes atsakovė įrodinėja, be kita ko, 2017 m. kovo 1 d. suvestine apie neįvykdytus  techninės druskos užsakymus. Kita vertus, galima pakankamai pagrįstai abejoti, ar druskos įsigijimą apribojo būtent taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
16. Iš tikrųjų, iš minėtos suvestinės matyti druskos krovos atsakovei sumažėjimas. Tačiau iš jos taip pat matyti, kad vien per 2017 m. sausio mėnesį, t.y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė (lyginant su gautais užsakymais) neatkrovė daugiau kaip 300 vagonų, o vertinant konkrečiai pagal VĮ Automagistralė 2017 m. sausio 16 d. pateiktus užsakymus - 30 vagonų techninės druskos, atkrauta tik 5 vagonai (neatkrauta 175 tonų druskos). Turint galvoje, kad VĮ Automagistralė 2016 m. vasario 9 d. rašte yra nurodžiusi, jog pagal sutarties sąlygas druska turi būti pristatyta ne daugiau kaip per 14 dienų terminą, o ekstremaliomis sąlygomis per 10 dienų, akivaizdu, kad visas šio gavėjo užsakymas turėjo būti įvykdytas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitaip tariant, vien iš šios suvestinės matyti, kad atsakovė jau iki laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdė daug didesnės dalies užsakymų nei įvykdė, dėl ko atitinkamai negalėjo gauti už juos pajamų. Tai leidžia abejoti, jog būtent laikinosios apsaugos priemonės, o ne kitos aplinkybės gali lemti nuostolius inter alia susijusius su apeliantės bei VĮ Automagistralė sutartiniais santykiais. Šiame kontekste pastebėtina, kad VĮ Automagistralė, net esant paminėtoms aplinkybėms, iki pat 2017 m. kovo 1 d. (suvestinės data) ir nesinaudojo sutarties užtikrinimu.
17. Bet kuriuo atveju nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui, kaip minėta,  aktualus tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo/ neįmanomumo aspektas. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, nagrinėjamas atsakovės 2017 m. vasario 10 d. prašymas pasirašytas 2017 m. vasario 12 d. vakare ir Vilniaus apygardos teisme gautas 2017 m. vasario 13 d. Tą pačią dieną priimta ir skundžiama nutartis, taigi, teismas priėmė skundžiamą nutartį neinformavęs apeliantės apie gautą  prašymą ir jo nagrinėjimo laiką, negavęs jokių duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, veiklą. Todėl teismas (iš dalies) tenkino prašymą faktiškai visiškai nevertinęs aptariamo  aspekto, nors jis neabejotinai yra reikšmingas.
18. Vien jau pats faktas, kad apeliantė buvo pajėgi įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą skundžiama nutartimi nustatytą sumą, leidžia daryti prielaidas apie jos galimybę atlyginti nuostolius bent jau ta apimtimi, kuri teismo nustatyta. Tiesa, šis faktas paaiškėjo po skundžiamos nutarties priėmimo. Tačiau ir iš kitų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad apeliantė nepajėgi arba vengs atlyginti nuostolius. Ji pateikė duomenis, kad dirba pelningai, pagal VMI pranešimą yra priskirta prie didžiųjų PVM mokėtojų, įsiskolinimo SODROS biudžetui neturi, vien 2017 m. į valstybės biudžetą yra  sumokėjusi daugiau nei 400 000 Eur PVM, padengė atsakovės beveik 600 000 Eur įsiskolinimą SEB bankui. Todėl, nepaisant ir didelės apeliantės įsipareigojimų sumos, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad apeliantė negalėtų/vengtų atlyginti pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos nuostolius, jei tokie iš tikrųjų būtų patirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nevertintini atsakovės atsiliepime dėstomi teiginiai, kad galimi dar didesni jos nuostoliai, nes atsakovė skundžiamos nutarties dalies, kuria jos prašymas netenkintas, neskundžia.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyta sąlygų, (tik) kurioms esant gali būti taikytinas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, visuma. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės  - atsakovės prašymas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus