Civilinė byla Nr. e2-1740-1171/2025
Teisminio proceso 2-68-3-19178-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Kristinai Balandytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Onninen ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fazė“ dėl skolos už parduotas prekes ir kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Onninen“ kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fazė“, kuriame prašo priteisti 11704,21 Eur skolos, 40,00 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 12,25 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „Onninen“ pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo – civilinė byla dėl skolos priteisimo dalyje dėl 3 901,40 Eur skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fazė“ nutraukta.
Ieškinyje nurodė, jog ieškovė UAB „Onninen“ ir atsakovė UAB „Fazė“ 2020 m. gruodžio 14 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 104823-201214, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei šios užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos. 2024 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl dalinio pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo. 2024 m. birželio mėn. ieškovė pardavė atsakovei šios užsakytas prekes ir pateikė apmokėjimui 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ONN67517950 – 16 873,45 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024 m. liepos 18 d. Tačiau nors atsakovei suėjo jai pateiktos PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas, atsakovė savo prievolės ieškovei pilnai neįvykdė, nes sumokėjo atsakovei tik dalį skolos ir liko skolinga 11 704,21 Eur. Ieškovė siekdama taikaus ginčo sprendimo, ragino atsakovę vykdyti jos pinigines prievoles ieškovei, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei Reikalavimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame įspėjo atsakovę apie vengimo atsiskaityti pasekmes. Dar kartą apie skolą priminė 2024 m. rugsėjo 17 d. el. laišku. 2024 m. rugsėjo 19 d. el. laišku ieškovė dar kartą pareikalavo atsakovę sumokėti skolą, ir pateikė pasiūlymą atsakovei dėl skolos sumokėjimo 2 -3 mokėjimais per spalio mėn. ir jos mokėjimo grafiką užtikrinant vekseliais. Tačiau atsakovė savo atsakymo į ieškovės pasiūlymą nepateikė, skolos nesumokėjo, vekseliais skolos mokėjimo neužtikrino. Ieškinio pateikimo dienai pagal aukščiau ieškinyje nurodytą PVM sąskaitą - faktūrą atsakovė vis dar skolinga ieškovei 11 704,21 Eur pagrindinės skolos. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę – laiku ir pilnai atsiskaityti už jai parduotas prekes, todėl privalo atlyginti visus su prievolės pažeidimu susijusius ieškovės nuostolius.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo sudaryti sąlygas ieškovei ir atsakovei susitarti taikiai ir užbaigti bylą taikos sutartimi, o nepavykus susitarti taikiai, atsakovė teigė, jog teiks prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo per protingą terminą. Nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad šiek tiek vėlavo atsiskaityti su ieškove už ieškovės atsakovei parduotas medžiagas. Tačiau ieškovės veiksmus, reiškiant ieškinį teismui, atsakovei siekiant situaciją išspręsti taikiai ir dengiant susidariusį įsiskolinimą, laiko ieškovės netinkamu savo teisių gynybos būdu, prieštaraujančiu bendriesiems teisės principams, atsakovės, kaip sąžiningo skolininko interesams bei pačios ieškovės prisidėjimu prie nuostolių (išlaidų) padidinimo. Teigė, kad atsiliepimo į ieškinį teikimo dieną atsakovė yra padengusi didelę dalį įsiskolinimo ir remiantis iki šios dienos į bylą pateiktais įrodymais laiko, kad yra įmanomas šalių susitarimas, siekiant išspręsti taikiai, abiem šalims išvengiant papildomų išlaidų ir taupant teismo laiką bei valstybės lėšas. Ieškovei suteikus atsakovei daugiau laiko finansiniams klausimams išspręsti, atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl šių priežasčių atsakovė prašo teismo sudaryti šalims galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo pilnai tenkinti ieškinį. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime dėstomų faktinių aplinkybių interpretacija. Nurodė, jog nuo ieškinio pateikimo teismui atsakovė ieškovei sumokėjo dalį skolos, tačiau vis dar liko skolinga 7802,81 Eur. Ir savo atsiliepime kelia naują prašymą teismui, kad jei nepavyks susitarti taikiai, tada bandys prašyti teismo išdėstyti teismo sprendimą Pažymėjo, kad atsakovė skolos nemokėjimą motyvuota tam tikrais finansiniais sunkumais, tačiau nuo rugsėjo mėn. nepateikė nei vieno objektyvaus tokius sunkumus pagrindžiančio įrodymo. Be to, per visą laikotarpį kol vyksta bylą, atsakovė jau turėjo būti sumokėjusi ieškovei visą skolos sumą pagal paties atsakovės ieškovei dar rugsėjo 17 d. pasiūlytą skolos mokėjimo grafiką, t. y. 2024 m. lapkritį sumokėti 3901,40 Eur ir 2024 m. gruodį –3901,41 Eur.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo atidėti sprendimo vykdymą arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, suteikiant atsakovei galimybę sumokėti ieškovei likusią skolos dalį - 7802,81 Eur, 3901,40 Eur sumokant 2025 m. vasario mėn., 3901,41 Eur sumokant 2025 m. kovo mėn., o teismui priteistas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas sumokant ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. ir sumažinant ieškovės prašomas 12,25 proc. procesines palūkanas, kurių pašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, iki CK 6.210 straipsnyje nustatytos 6 proc. palūkanų normos. Nurodė, jog tripliko teikimo dieną atsakovės socialinio draudimo skola sudaro 15789,26 Eur. Paaiškino, jog net norėdama padengti skolą ieškovės pasiūlytais mokėjimo terminais negalėjo, todėl pasiūlė ieškovei savo mokėjimų grafiką skolos padengimui. Atsakovei iniciavus taikaus susitarimo sudarymą, ieškovė kategoriškai atsisakė ieškoti bet kokių kompromisų, nors atsakovė yra padengusi dalį skolos.
Ieškovės atstovė advokatė Kristina Balandytė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog atsakovė nereagavo į ieškovės pasiūlymą skolą išdėstyti vekseliuose. Per visą bylinėjimosi laiką jokių papildomų įmokė atsakovė nesumokėjo, nors sakė, kad gali sumokėti, tačiau pati savo pasiūlymo nevykdė. Teigia, jog nėra jokio pagrindo procesinėms palūkanoms sumažinti.
Teisme 2025 m. vasario 24 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nurodė, kad prašo nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, jų teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo, todėl dėl šių reikalavimų teismas sprendime išdėsto sutrumpintus motyvus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Onninen“ ir atsakovė UAB „Fazė“ 2020 m. gruodžio 14 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 104823-201214, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei šios užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. 2024 m. gegužės 2 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl dalinio pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo. 2024 m. birželio mėn. ieškovė pardavė atsakovei jos užsakytas prekes ir pateikė apmokėjimui 2024 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ONN67517950 -16873,45 Eur sumai. Nurodytos PVM sąskaitos faktūros mokėjimo terminai yra suėję. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą už įsigytas prekes neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 7802,81 Eur. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, atsakovė jas pripažįsta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nei įsiskolinimo fakto, nei jo dydžio neginčija, su ieškinio reikalavimais dėl skolos dydžio sutinka, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.305 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 7802,81 Eur skolos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis ieškovės ir atsakovės sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2. punktu, šalys susitarė, kad atsakovė, kaip pirkėja, neatsiskaičiusi su ieškove sutartyje nustatytais terminais, nuo pradelstos sumokėti sumos moka ieškovei palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (toliau – Įstatymas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš LR CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
Ieškovė palūkanas prašė priteisti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, skaičiuojant, kad aktuali 2024 m. II pusmetį (2024 m. liepos 1 d.) galiojanti palūkanų norma, kuri yra 4,25 proc. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7802,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 straipsnis). Teismas nemato pagrindų procesinių palūkanų normos mažinimui, dėl kurių dydžio šalys susitarė.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovei įgijus teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Dėl atsakovės prašymo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
Atsakovė prašo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 3901,40 Eur sumokant 2025 m. vasario mėnesį ir 3901,41 Eur sumokant kovo mėnesį, o teismo priteistas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas sumokant ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d., motyvuodama tuo, kad 7802,81 Eur suma atsakovei yra didelė, ji yra skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai vertinti atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė šiuo atveju prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia tuo, kad prašoma priteisti suma jai yra didelė, ji negali sumokėti šios sumos iš karto, be to, turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovės paaiškinimais, ji nori atsiskaityti su ieškove, tačiau to padaryti negali iš karto, nes siekia padengti mokestines skolas ir tuomet vykdytų skolos dengimą ieškovei.
Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog tripliko teikimo dieną t. y. 2025 m. sausio 2 d. atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo skolinga 15789,26 Eur. Kaip jau minėta, jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sudėtingą finansinę situaciją į bylą nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, jog atsakovės UAB „Fazė“ darbuotojas V. Š. Vilniaus apygardos teisme yra inicijavęs bankroto civilinės bylos atsakovei iškėlimą (civilinė byla Nr. eB2-1662-779/2025). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi nuspręsta UAB „Fazė“ iškelti nemokumo bylą. Nutartis nėra įsiteisėjusi.
Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su prašymu nepateikė įrodymų, kurie atspindėtų jos realią turtinę padėtį, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti realų pinigų srautą atsakovės sąskaitose, duomenų apie gaunamą pelną, ir pan., taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytą aplinkybę apie tai, iš kokio turto ji ketina atsiskaityti su ieškove, kad ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų atsiskaityti su ieškove. Prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra pakankami atsakovės finansinės padėties pokyčio įvertinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad realiai siekė su ieškove atsiskaityti ir dėjo nuoseklias pastangas mokėti skolą dalimis jos pačios triplike nurodytais terminais, o šio teismo paskelbimo dieną, kaip minėta, atsakovei jau yra iškelta nemokumo byla.
Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovė neįrodė savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, remiantis CK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio pagrindais, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 264 Eur žyminis mokestis ir 1331 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso – 1595 Eur. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtų išlaidų faktą ir dydį; teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.
Byloje susidarė 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios nepriteistinos, kadangi neviršija Teisingumo ministro nustatytų dydžių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fazė“ (juridinio asmens kodas 302506889) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Onninen“ (juridinio asmens kodas 111520640) 7802,81 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus du eurus ir 81 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms,12,25 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (7802,81 Eur) nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1595 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fazė“ prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė